03359fb8-e6a4-4efc-85b7-b2d8f6cd5106 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-65-945/2019 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00498-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 1.3.5.4; 1.3.5.5; 1.3.5.10; 1.3.9.4 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Nijolios Indreikienės, Izoldos Nėnienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ ieÅ¡kinį atsakovui D.

B. dėl atsakovo reikalavimų priteisti iÅ¡ darbo santykių kylančias sumas ir baudÄ pripažinimo nepagrįstu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu (e. b. l. 1–10) prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2018 m. sausio 18 d. sprendimÄ darbo byloje Nr. APS-112-24503/2017. IeÅ¡kovė nurodė, kad DGK iÅ¡nagrinėjo ginÄÄ , nepriskiriamÄ jos kompetencijai, netinkamai kvalifikavo ginčo santykį, selektyviai ir tendencingai vertino įrodymus, sudarė sÄ lygas atsakovui nepagrįstai praturtėti įmonės sÄ skaita.

Atsakovas su ieÅ¡kove 2014 m. rugsėjo 12 d. sudarė darbo sutartį Nr. 141, kuria atsakovui, kaip biologiÅ¡kai skaidžių atliekų tvarkymo padalinio mechanizatoriui–maÅ¡inistui, buvo nustatytas darbo užmokestis – 14,02 Lt (4,06 Eur) valandinis darbo įkainis. IeÅ¡kovės 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-119 atsakovui buvo nustatytas 15 procentų pareiginio atlyginimo priedas. IeÅ¡kovės direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-172 atsakovui už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ 2016 m. rugpjūčio 26 d. be pateisinamos priežasties buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas ir nutarta nemokėti jam pareiginio atlyginimo priedo iki 2017 m. sausio 1 d.

Atsakovo prašymu DGK 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. DGKS-5119 panaikino darbdavio 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. V-172 dalį dėl priedo nemokėjimo. Nesutikdama su šiuo DGK sprendimu ieškovė 2016 m. gruodžio 14 d. pateikė ieškinį teismui. Atsakovas 2017 m. sausio 26 d. pasiūlė ieškovei nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nuo 2017 m. sausio 27 d., išmokant penkių mėnesių vidutinį darbo užmokestį, kurį sudaro valandinis atlygis, numatytas darbo sutartyje, ir 15 procentų priedas.

IeÅ¡kovės direktorius 2017 m. sausio 27 d. atsakovÄ raÅ¡tu informavo, kad sutinka nutraukti darbo sutartį nuo 2017 m. sausio 27 d., iÅ¡mokant darbuotojui penkių mėnesių darbo užmokesčio, nustatyto darbo sutartyje, iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovė ir atsakovas 2017 m. sausio 27 d. pasirašė susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu darbdavio pasiÅ«lytomis sÄ lygomis. Susitarimu darbuotojas patvirtino pretenzijų darbdaviui neturintis. Susitarimu prisiimtus įsipareigojimus ieÅ¡kovė įvykdė.

Po darbo sutarties nutraukimo buvo tęsiamas ginčo dėl darbdavio įsakymo nemokėti darbuotojui priedo nagrinėjimas ir Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino, darbdavio įsakymÄ pripažindamas teisėtu. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimu patenkino atsakovo apeliacinį skundÄ , pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikino ir ginÄÄ iÅ¡sprendė iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį atmetė. Priėmus šį sprendimÄ Ä¯siteisėjo DGK 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas, kuriuo panaikinta darbdavio 2016 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymo Nr. V-172 dalis dėl priedo nemokėjimo. Atsakovas 2017 m. gruodžio 7 d. pateikė DGK praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo vykdymo ir su juo susijusių klausimų sprendimo. DGK 2018 m. sausio 18 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 574,20 Eur darbo užmokesčio skirtumÄ už 2016 m. rugpjūčio – 2017 m. sausio mėn., 35,39 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 489,30 Eur iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, iÅ¡ viso 1098,89 Eur, taip pat paskyrė ieÅ¡kovei 24 Eur per savaitę baudÄ už Å¡eÅ¡ių mėn. laikotarpį už ankstesnėje byloje priimto teismo sprendimo nevykdymÄ .

Šis DGK sprendimas yra neteisėtas. Klausimas dėl teismo sprendimo vykdymo turėjo būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatyta tvarka ir nepriklauso DGK kompetencijai. Nebuvo pagrindo priteisti atsakovui su darbo santykiais susijusias sumas, kadangi nutraukdamos darbo sutartį bendru sutarimu šalys susitarė, kokios išmokos atsakovui bus mokamos. Atsakovui buvo sumokėta didelė išeitinė išmoka, teisės reikalauti papildomų sumų jis atsisakė.

2. Atsakovas atsiliepimu (e. b. l. 30–32) prašė ieÅ¡kinį atmesti, nurodė, kad ieÅ¡kovė pati pripažino, jog nevykdė Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimo. Nagrinėjant ankstesnį darbo ginÄÄ nebuvo sprendžiamas piniginių lėšų priteisimo klausimas, tebuvo vertinamas darbdavio įsakymo teisėtumas. Ä®sakymÄ pripažinus neteisėtu, atsakovas iniciavo kitÄ darbo ginÄÄ dėl jam priklausančių sumų priteisimo. IeÅ¡kinyje nėra argumentų, kurie paneigtų atsakovo reikalavimo priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalį pagrįstumÄ .

IeÅ¡kovės argumentai dėl to, kad atsakovui iÅ¡mokėta didelė iÅ¡eitinė iÅ¡moka, nepaneigia atsakovo pateikto iÅ¡eitinės iÅ¡mokos skaičiavimo tinkamumo. Tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl sutartos penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos. DGK iÅ¡siaiÅ¡kino faktines aplinkybes, lėmusias tokio dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos nustatymÄ â€“ tiek mėnesių atsakovui buvo likę iki senatvės pensijos. IeÅ¡kovė visiÅ¡kai įvykdė DGK 2018 m. sausio 18 d. sprendimÄ ir pervedė į atsakovo sÄ skaitÄ pinigus, atskaičiusi mokesčius, tokiais savo veiksmais iÅ¡ esmės pripažindama atsakovo reikÅ¡tų ir DGK patenkintų reikalavimų pagrįstumÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. birželio 5 d. sprendimu (e. b. l. 75–82) ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

4. Teismas nustatė, kad ginčas dėl ieÅ¡kovės direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo teisėtumo teismuose buvo nagrinėjamas po to, kai Å¡alys 2017 m. sausio 27 d. nutraukė darbo sutartį. Nežinodamos, kaip ginčas bus iÅ¡spręstas, Å¡alys susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo negalėjo iÅ¡spręsti klausimų, susijusių su Å¡iuo ginču. PasiraÅ¡ydamos susitarimÄ Å¡alys tarėsi dėl jame nurodytų konkrečių sumų, o ne dėl sumų, dėl kurių dar tik vyko teisminis procesas. Dėl nurodytų priežasčių teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad visi Å¡alių tarpusavio klausimai buvo iÅ¡spręsti atsakovÄ atleidžiant iÅ¡ darbo.

5. Teismas sprendė, kad, teismine tvarka nuginčijus darbdavio įsakymo dėl priedo nemokėjimo teisėtumÄ , ieÅ¡kovė turėjo sumokėti atsakovui neteisėtai nemokėtÄ darbo užmokesčio dalį. Didesnio darbo užmokesčio priskaičiavimas turėjo įtakos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydžiui. Teismas nenustatė atsakovo pateiktų darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas apskaičiavimo trÅ«kumų, todėl atsakovo reikalavimÄ dėl Å¡ių sumų priteisimo pripažino pagrįstu.

6. Teismas taip pat konstatavo, kad pagal Å¡alių sudarytÄ susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo ieÅ¡kovė įsipareigojo iÅ¡mokėti atsakovui penkių mėnesių pareiginio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . Kai darbo sutartis nutraukiama Å¡alių susitarimu, Å¡alių valia nustatomas ir iÅ¡mokos dydis. Apskaičiuojant Å¡iÄ iÅ¡mokÄ nebuvo įtrauktas 15 proc. dydžio darbo užmokesčio priedas. NurodytÄ aplinkybę teismas pripažino pagrindu tenkinti atsakovo reikalavimÄ dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos skirtumo priteisimo.

7. Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad DGK turėjo atsisakyti nagrinėti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl darbo byloje priimto sprendimo nevykdymo. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 232 straipsnyje įtvirtinta DGK kompetencija spręsti klausimÄ dėl sankcijos darbdaviui taikymo už DGK ar teismo sprendimo nevykdymÄ . Teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, atsižvelgdamas į Å¡alių teisinę, finansinę, turtinę padėtį, sprendė, kad DGK nustatytas baudos dydis yra adekvatus.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė su atsakovu atsiskaitė 2018 m. vasario 6 d., todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog DGK sprendimas nebuvo vykdomas dar 16 dienų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Apeliaciniu skundu (e. b. l. 86–97) ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Atsakovo praÅ¡ymo DGK turinys, taip pat DGK 2018 m. sausio 18 d. sprendimo turinys patvirtina, kad atsakovas kėlė ginÄÄ dėl 2017 m. rugsėjo 1 d.

Kauno apygardos teismo sprendimo įvykdymo, todėl DGK turėjo atsisakyti nagrinėti praÅ¡ymÄ , nes reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas jos kompetencijai. Å is klausimas turėjo bÅ«ti sprendžiamas CPK nustatyta tvarka. 1.2. Papildomai priskaičiuodami atsakovui darbo užmokestį, kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas ir iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ tiek DGK, tiek ir pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo turinį, iÅ¡ jo kylančias tarpusavio teises ir pareigas.

Darbo sutartis su atsakovu nutraukta jam itin palankiomis sÄ lygomis, atsižvelgus į darbuotojo interesus, įvertinus darbuotojo reiÅ¡kiamas pretenzijas. BÅ«tent atsakovas siekė nutraukti darbo santykius, nes jis bÅ«tų turėjęs tęsti darbÄ mažiau apmokamose atliekų rÅ«Å¡iuotojo pareigose. IeÅ¡kovė aiÅ¡kiai įvardijo darbo sutarties nutraukimo sÄ lygas. Susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo apėmė ir raÅ¡ytinę, ir neraÅ¡ytinę Å¡alių valiÄ dėl darbo santykių nutraukimo sÄ lygų. 1.3.

Bauda ieÅ¡kovei paskirta netinkamai aiÅ¡kinant ir taikant DK 232 straipsnį. Nagrinėjant ankstesnį ginÄÄ priimtais sprendimais buvo panaikintas darbdavio įsakymas, nebuvo nustatyta konkreti prievolė, nebuvo nurodyti atliktini veiksmai, įpareigojimai, sprendimo įvykdymo tvarka, konkretus terminas, per kurį turi bÅ«ti įvykdytas įpareigojimas (sprendimas), todėl darbdavys neprivalėjo atlikti jokių vykdymo veiksmų. Skundžiamame teismo sprendime nenurodyti darbdavio veiksmai, už kuriuos paskirta bauda. 1.4.

Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į tai, kad ankstesnį ginÄÄ nagrinėję teismai nustatė tokias pačias faktines bylos aplinkybes, tačiau nevienodai jas kvalifikavo dėl skirtingo ginčo santykiui taikytinų teisės normų turinio aiÅ¡kinimo. BÅ«tent Å¡i aplinkybė ir nulėmė ieÅ¡kovės sprendimÄ nemokėti atsakovui darbo užmokesčio priedo.

9. Atsakovas atsiliepimu (e. b. l. 103–107) praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad ieÅ¡kovė neįvykdė teismo sprendimo dėl nepagrįstai neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies net ir po atsakovo pateiktos pretenzijos. Tiek klausimas dėl baudos paskyrimo, tiek ir ginčas dėl nesumokėtų sumų priteisimo yra priskiriamas DGK kompetencijai. Nutraukiant darbo sutartį Å¡alių susitarimu nebuvo pripažinta ieÅ¡kovės pareiga sumokėti darbo užmokesčio priedÄ , nes vyko ginčas teisme.

IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės nepripažino Å¡ios savo pareigos. Dėl to ieÅ¡kovė nepagrįstai nurodo, kad priedÄ geranoriÅ¡kai įskaičiavo į iÅ¡eitinės iÅ¡mokos sumÄ . Ä®statymai tiesiogiai nereguliavo iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydžio nutraukiant sutartį DK 125 straipsnio pagrindu, nes iÅ¡mokos dydis yra susitarimo dalykas, todėl spręsti, kad iÅ¡moka yra didelė, nėra pagrindo. Ginčas byloje kilo dėl to, ar ieÅ¡kovė pagrįstai iÅ¡mokÄ skaičiavo pareiginio atlyginimo dydžio pagrindu.

Toks skaičiavimas yra netinkamas, nes DK 140 straipsnyje buvo numatyta, kad darbuotojui iÅ¡mokama iÅ¡eitinė iÅ¡moka siejama su vidutinio darbo užmokesčio dydžiu. Darbo sutartį su atsakovu siekė nutraukti ieÅ¡kovė, kadangi neliko jo pareigų, o į kitas pareigas pereiti atsakovas nesutiko. IeÅ¡kovė neginčija nei vienos atsakovui priteistos 1 098,89 Eur sumos sudedamosios dalies, neįrodinėja, jog jam priteistos ir ieÅ¡kovės sumokėtos pinigų sumos apskaičiuotos neteisingai. IeÅ¡kovė pervesdama pinigus pagal DGK 2018 m. sausio 18 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės pripažino Å¡io sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ .

Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovei bauda buvo paskirta pagrįstai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Dėl ginčo pobÅ«džio ir taikytinos teisės 11. Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ surinktų įrodymų, atsakovas 2014 m. rugsėjo 12 d. darbo sutarties (DGK darbo byla Nr. APS-112-24503/2017; b. l.

23) pagrindu dirbo biologiÅ¡kai skaidžių atliekų tvarkymo padalinio mechanizatoriumi–maÅ¡inistu. Darbo sutartimi atsakovui nustatytas darbo užmokestis – 14,02 Lt (4,06 Eur) per valandÄ . Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1664-480/2017 (DGK darbo byla Nr. APS-112-24503/2017; b. l. 5–9) konstatuota, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymu atsakovui nustatytas 15 proc. pareiginio atlyginimo priedas, jog Å¡io priedo mokėjimas nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. atsakovui atÅ¡auktas 2016 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu, kartu paskiriant drausminę nuobaudÄ už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ . Dėl Å¡io įsakymo dalies, kuria nuspręsta nemokėti atsakovui priedo prie darbo užmokesčio, atsakovas iniciavo darbo ginÄÄ . Už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. sausio mėn. atsakovui už dirbtÄ laikÄ buvo skaičiuojamas ir mokamas darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis be priedo (DGK darbo byla Nr. APS-112-24503/2017; b. l. 28–30, 32–37, 66–68). 2017 m. sausio 27 d. darbo sutartis nutraukta Å¡alių susitarimu (DGK darbo byla Nr. APS-112-24503/2017; b. l. 25–27).

Po darbo santykių nutraukimo tarp Å¡alių tęsėsi teisminis ginčas dėl 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo dalies, kuria nuspręsta nemokėti atsakovui priedo prie darbo užmokesčio, teisėtumo, Å¡i įsakymo dalis buvo panaikinta Kauno apygardos teismui 2017 m. rugsėjo 1 d. priėmus sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2A-1664-480/2017 (DGK darbo byla Nr. APS-112-24503/2017; b. l. 5–9).

12. Po Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimo priėmimo atsakovas iniciavo dar vienÄ darbo ginÄÄ . Kaip matyti iÅ¡ atsakovo DGK pateikto 2017 m. gruodžio 7 d. praÅ¡ymo turinio (DGK darbo byla Nr. APS-112-24503/2017; b. l. 1–3), atsakovas akcentavo, kad darbdavys nevykdo pareigos sumokėti darbo užmokesčio priedÄ už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo 2017 m. sausio 27 d., taip pat neperskaičiuoja atleidžiant iÅ¡ darbo apskaičiuotų kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir iÅ¡eitinės iÅ¡mokos sumų. Tokį darbdavio elgesį atsakovas vertino kaip teismo sprendimo nevykdymÄ . Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodo, kad DGK nebuvo suteikta kompetencija spręsti tokius atsakovo reikalavimus. Teisėjų kolegija su tokiu skundo argumentu nesutinka.

13. Kaip matyti tiek iÅ¡ DGK 2018 m. sausio 18 d. sprendimo (e. b. l. 12–22), tiek ir iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, atsakovo praÅ¡ymÄ darbo ginÄÄ nagrinėję subjektai įvertino kaip savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ priteisti su darbo santykiais susijusias sumas. Ginčo nagrinėjimo metu galioja 2017 m. liepos 1 d. redakcijos DK. 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. XII-2603) 6 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta procesinių normų, reglamentuojančių darbo ginčų nagrinėjimÄ , įsigaliojimo taisyklė, pagal kuriÄ iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK normos taikomos ginčams, inicijuotiems iki 2017 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje praÅ¡ymas DGK pateiktas 2017 m. gruodžio 7 d. (DGK darbo byla Nr. APS-112-24503/2017; b. l. 1–3), t. y. jau galiojant 2017 m. liepos 1 d. redakcijos DK, todėl ginčo nagrinėjimui turi bÅ«ti taikomos procedÅ«rinės (procesinės) naujojo DK nuostatos. Vadovaujantis Å¡io redakcijos DK 216, 220 straipsniuose apibrėžta darbo ginčus nagrinėjančių organų kompetencija, darbo ginčas dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo yra priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai, todėl DGK pagrįstai vertino aptariamo atsakovo praÅ¡ymo pagrįstumÄ .

14. Be to, atsakovo praÅ¡ymÄ darbo ginÄÄ nagrinėję subjektai įvertino ir kaip reikalavimÄ taikyti darbdaviui sankcijÄ už darbo byloje priimto sprendimo nevykdymÄ . IeÅ¡kovė nurodo, kad teismo sprendimo nevykdymo klausimai turi bÅ«ti sprendžiami CPK nustatyta tvarka, bet ne kreipiantis į DGK. 2017 m. liepos 1 d. redakcijos DK 232 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, darbdaviui nevykdant darbo ginčų komisijos ar teismo sprendimo, darbuotojo praÅ¡ymu darbo ginčų komisija priima sprendimÄ skirti darbdaviui iki 500 Eur baudÄ už kiekvienÄ praleistÄ savaitę nuo sprendimo priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už 6 mėnesius, baudÄ paskirdama darbuotojo naudai.

Å ia norma buvo įtvirtinta speciali su darbo bylose priimamų sprendimų vykdymu susijusi taisyklė bendrųjų vykdymo procesÄ reglamentuojančių normų atžvilgiu (nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančias redakcijos DK 3 straipsnio 2 dalis), todėl iÅ¡spręsdama aptariamÄ klausimÄ jai suteiktos kompetencijos ribų DGK neperžengė.

15. Papildomai pasisakydama dėl ginčui taikytinos teisės teisėjų kolegija pažymi, kad 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. XII-2603) 6 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog iki 2017 m. liepos 1 d. inicijuota darbo sutarties nutraukimo procedūra turi būti užbaigta taikant nuostatas, galiojusias iki naujos redakcijos DK įsigaliojimo. Be to, vadovaujantis 2017 m. liepos 1 d. redakcijos DK 7 straipsniu, naujojo DK nuostatos negali būti taikomos darbo santykiams, susiklosčiusiems iki kodekso įsigaliojimo.

Dėl nurodytų priežasčių, skirtingai nei nutarties 13–14 punktuose aptartu procedÅ«rinių (procesinių) normų taikymo atveju, darbdavio veiksmų mokant darbuotojui darbo užmokestį už laikotarpį iki 2017 m. sausio 27 d. ir atsiskaitant su darbuotoju po darbo santykių nutraukimo 2017 m. sausio 27 d. teisėtumas turi bÅ«ti vertinamas taikant materialiÄ sias teisės normas, galiojusias iki 2017 m. liepos 1 d. Dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo 16. Ginčas byloje kilo dėl to, ar ieÅ¡kovė, nutraukdama darbo santykius su atsakovu, tinkamai su juo atsiskaitė.

Atsakovas nurodo, kad jam mokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. sausio mėn., taip pat atleidžiant iÅ¡ darbo iÅ¡mokėtos kompensacija už nepanaudotas atostogas ir iÅ¡eitinė iÅ¡moka turi bÅ«ti perskaičiuoti, atsižvelgiant į darbdavio pareigÄ mokėti atsakovui darbo užmokesčio priedÄ . IeÅ¡kovė pažymi, kad dėl su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų Å¡alys susitarė nutraukdamos darbo sutartį, todėl jokios papildomos sumos atsakovui nepriklauso.

17. Vadovaujantis iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 186 straipsnio 1–2 dalimis, darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbÄ , darbuotojo atliekamÄ pagal darbo sutartį, apimantis pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu bÅ«du tiesiogiai darbdavio iÅ¡mokamus darbuotojui už jo atliktÄ darbÄ . Kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad darbo sutartyje ar kituose įmonės dokumentuose esant numatytam priedų (priemokų, premijų) mokėjimui, bÅ«tina nustatyti, ar tai yra skatinimo priemonė, kurios mokėjimas priklauso iÅ¡skirtinai nuo darbdavio valios, ar tai yra darbo užmokesčio sudedamoji dalis, kuriÄ darbdavys privalo iÅ¡mokėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009).

Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymu atsakovui nustatytas 15 proc. pareiginio atlyginimo priedas yra sudėtinė atsakovo darbo užmokesčio dalis, yra konstatuota įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1664-480/2017 (DGK darbo byla Nr. APS-112-24503/2017; b. l. 5–9), todėl pakartotinai neįrodinėtina (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

18. Kaip nurodyta nutarties 11 punkte, darbo užmokesčio priedas atsakovui laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. sausio 27 d. nebuvo skaičiuojamas ir mokamas. Ginčo dėl Å¡ios aplinkybės nėra. Priedo nemokėjimo pagrindu darbdavys įvardijo 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymÄ , kuriuo atsakovui paskirta drausminė nuobauda ir nuspręsta dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo sustabdyti priedo mokėjimÄ . Å io įsakymo dalis, kuria nuspręsta nemokėti atsakovui priedo prie darbo užmokesčio, panaikinta DGK 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. DGKS-5119, o ieÅ¡kovo nesutinkant su tokia DGK iÅ¡vada pateiktas ieÅ¡kinys atmestas Kauno apygardos teismui 2017 m. rugsėjo 1 d. priėmus sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2A-1664-480/2017 (DGK darbo byla Nr. APS-112-24503/2017; b. l. 5–9).

Tokia darbo ginčo baigtis lėmė, kad iÅ¡nyko priedo, kaip darbo užmokesčio dalies, nemokėjimo pagrindas. Kadangi ieÅ¡kovė neturėjo teisės nemokėti atsakovui darbo užmokesčio priedo, skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai konstatuotas pareigos tinkamai atsiskaityti su atsakovu už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. sausio 27 d. pažeidimas. Kaip matyti iÅ¡ DGK 2018 m. sausio 18 d. sprendimo (e. b. l. 12–22) turinio, darbo užmokesčio skirtumas, susidaręs dėl ieÅ¡kovės atsakovui neskaičiuoto priedo už aptariamÄ laikotarpį (574,20 Eur (suma neatskaičius mokesčių)), buvo nustatytas pagal atsakovo pateiktÄ detalų apskaičiavimÄ (DGK darbo byla Nr. APS-112-24503/2017; b. l. 53), parengtÄ Ä¯vertinus darbdavio pateiktus duomenis apie atsakovo ginčo laikotarpiu dirbtÄ laikÄ ir jam apskaičiuotas pareiginio darbo užmokesčio sumas (DGK darbo byla Nr. APS-112-24503/2017; b. l. 28–30, 32–37, 66–68).

Neišmokėtos darbo užmokesčio sumos apskaičiavimo teisingumo apeliaciniu skundu ieškovė neginčija (CPK 320 straipsnis).

19. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl darbo užmokesčio skirtumo priteisimo ieÅ¡kovė nurodo, kad sudarydamos susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alys aptarė visas ieÅ¡kovės atsakovui iÅ¡mokamas sumas, atsakovas patvirtino jokių pretenzijų ieÅ¡kovei neturintis, todėl negali reikalauti papildomų sumų priteisimo. Šį skundo argumentÄ teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstÄ .

20. Vadovaujantis ginčo santykiams taikomo iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 101 straipsniu, iÅ¡ darbo santykių kylančių susitarimų nuostatos aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į Å¡ių santykių teisinio reglamentavimo principus, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos darbuotojo naudai. Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 2 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas teisingo apmokėjimo už darbÄ principas, jį aiÅ¡kinant kartu su DK 93 straipsnyje nustatyta darbdavio pareiga mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį bei DK 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu draudimu nustatyti darbuotojo padėtį pabloginančias darbo sÄ lygas, paneigia susitarimo, kuriuo darbuotojas atsisakytų teisės reikalauti iÅ¡ darbdavio sumokėti jam darbo užmokestį, teisėtumÄ .

21. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo 2017 m. sausio 26 d. pasiÅ«lymo nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu, ieÅ¡kovės 2017 m. sausio 27 d. sutikimo ir tos pačios dienos susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo (DGK darbo byla Nr. APS-112-24503/2017; b. l. 25–27) turinys neleidžia spręsti, jog Å¡alys tarėsi dėl atsakovui iÅ¡mokamo darbo užmokesčio dydžio. Visuose nurodytuose dokumentuose Å¡alys įvardijo savo pozicijÄ klausimais, tiesiogiai nurodytais iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 125 straipsnio 1 dalyje – susitarė dėl kompensacijų bei nepanaudotų kasmetinių atostogų. Jokių papildomų sÄ lygų Å¡alys neaptarė, nesprendė klausimo dėl darbuotojui priklausančių darbo užmokesčio sumų, nekoregavo iÅ¡ darbo sutarties ir teisės aktų (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 206 straipsnio) reikalavimų kylančios darbdavio pareigos mokėti darbo užmokestį apimties.

22. ReikÅ¡minga teisėjų kolegija pripažįsta ir nutarties 11 punkte nurodytÄ aplinkybę, kad, tuo metu, kai Å¡alys tarėsi dėl darbo sutarties nutraukimo, vyko teisminis ginčas dėl 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo dalies, kuria nuspręsta nemokėti atsakovui priedo prie darbo užmokesčio, teisėtumo, DGK 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. DGKS-5119 Å¡i įsakymo dalis buvo panaikinta, bet sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, nes ieÅ¡kovė buvo pateikusi ieÅ¡kinį teismui. Jeigu Å¡alys susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo siekė iÅ¡spręsti ir ginÄÄ dėl to, koks darbo užmokestis atsakovui priklausė, jos turėjo aiÅ¡kiai tai įvardinti bei, savo valiÄ Ä¯gyvendindamos, inicijuoti civilinės bylos nutraukimÄ , tačiau to nepadarė.

Po darbo santykių nutraukimo Å¡alys tęsė ginÄÄ , kuriame buvo sprendžiamas darbdavio pareigos mokėti darbuotojui darbo užmokesčio priedÄ egzistavimo klausimas. 23. 2017 m. sausio 27 d. susitarimo (DGK darbo byla Nr. APS-112-24503/2017; b. l. 27) 4 punkte nurodyta, kad darbuotojas patvirtina, jog jis darbdaviui neturi jokių praÅ¡ymų, pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su jo darbo santykiais ar tokių santykių nutraukimu, įskaitant (bet neapsiribojant) reikalavimus dėl kasmetinių atostogų suteikimo, kompensacijos už asmenines priemones, naudotas darbui ar bet kokio pobÅ«džio turtinių ar neturtinių reikalavimų.

Ä®vertinusi Å¡iÄ sÄ lygÄ teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl darbuotojui priklausančių sumų iÅ¡mokėjimo nėra įtrauktas į Å¡alių pateiktÄ klausimų, kuriais yra susitariama, sÄ raÅ¡Ä . Å alys nenurodė, kad darbuotojas atsisako jau pareikÅ¡tų pretenzijų, dėl kurių yra kilęs teisminis ginčas, todėl nutarties 19 punkte aptartų taisyklių, kad darbuotojo padėtį bloginančios susitarimų sÄ lygos negalioja, o visos neaiÅ¡kios sÄ lygos yra vertinamos darbuotojo naudai, kontekste aptariama sÄ lyga aiÅ¡kintina kaip neįtakojanti atsakovo teisės reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priklausančios darbo užmokesčio dalies.

24. Apibendrindama nutarties 20–23 punktuose nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad šalys negalėjo susitarti ir nesusitarė dėl atsakovo teisių į jam priklausančio darbo užmokesčio dalį atsisakymo, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai pripažino atsakovo teisę reikalauti iš ieškovės 574,20 Eur (suma neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio.

25. Tais pačiais pagrindais teisėjų kolegija atmeta ir apeliacinio skundo argumentus dėl patenkinto atsakovo reikalavimo priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės 35,39 Eur (suma neatskaičius mokesčių) kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas. Imperatyvi darbdavio pareiga sumokėti darbuotojui kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, jeigu atostogos nesuteikiamos atleidžiant iÅ¡ darbo, įtvirtinta iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 175, 177 straipsniuose. Vadovaujantis DK 176 straipsnio 1 dalimi, atlygiui už kasmetines atostogas apskaičiuoti buvo taikomas vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydis, kuriam apskaičiuoti, vadovaujantis DK 204 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o 7.1 punktu, naudojamas darbuotojo darbo užmokestis, gautas per tris paskutinius kalendorinius mėnesius iki darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo.

Kadangi darbdavys 2016 m. spalio – gruodžio mėn. nepagrįstai nemokėjo atsakovui darbo užmokesčio priedo, kompensacija už nepanaudotas atostogas buvo apskaičiuota ne nuo visos atsakovui priklausiusios darbo užmokesčio sumos (DGK darbo byla Nr. APS-112-24503/2017; b. l. 31). Dėl nurodytos priežasties susidariusį 35,39 Eur skirtumÄ DGK priteisė atsižvelgdama į atsakovo pateiktÄ iÅ¡samų apskaičiavimÄ (DGK darbo byla Nr. APS-112-24503/2017; b. l. 53), kurio trÅ«kumų ieÅ¡kovė neįrodinėjo.

Šios sumos apskaičiavimo pagrįstumo apeliaciniu skundu ieškovė neginčija (CPK 320 straipsnis).

26. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo (DGK darbo byla Nr. APS-112-24503/2017; b. l.

27) Å¡alys susitarė tik dėl to, jog atsakovui bus iÅ¡mokama kompensacija už nepanaudotas atostogas, taip pat dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų trukmės, tačiau nesitarė nei dėl kompensacijos dydžio, nei dėl to, kad kompensacija bus skaičiuojama kitaip, nei numato teisės aktai. Dėl nurodytų aplinkybių, tais pačiais pagrindais, kaip ir vertinant darbo užmokesčio dalies nesumokėjimo klausimÄ (nutarties 20–24 punktai), teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai pripažino atsakovo teisę reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės 35,39 Eur (suma neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

27. Kaip nepagrįstÄ teisėjų kolegija atmeta ir apeliacinio skundo argumentÄ , kad atsakovo reikalavimų dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo tenkinimas lems jo nepagrįstÄ praturtėjimÄ , kadangi atsakovui buvo iÅ¡mokėta didelė iÅ¡eitinės iÅ¡mokos suma. Vadovaujantis iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 125 straipsnio 1 dalimi, nutraukiant darbo sutartį Å¡alių susitarimu darbuotojui mokamos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydis priklausė iÅ¡skirtinai nuo Å¡alių valios, iÅ¡dėstytos susitarime.

IeÅ¡kovė nereiÅ¡kė reikalavimo dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu, nepateikė jokių Å¡alių valios susitarti dėl konkrečios iÅ¡eitinės iÅ¡mokos sumos priežastį patvirtinančių įrodymų. IeÅ¡kovės pozicijos nenuoseklumÄ patvirtina tai, kad Å¡alims tariantis dėl darbo sutarties nutraukimo ieÅ¡kovė nebuvo pripažinusi atsakovo teisės į darbo užmokesčio priedÄ , Å¡iÄ teisę ginčijo teismine tvarka. Susiklosčius nurodytai situacijai, nėra pagrindo spręsti, kad Å¡alys nustatydamos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydį atsižvelgė į darbdavio pareigÄ mokėti darbuotojui darbo užmokesčio priedÄ .

Be to, nors ieÅ¡kovė nurodė, kad darbo sutarties nutraukimÄ iniciavo atsakovas, į bylÄ pateikti duomenys apie atsakovui fiksuotÄ prastovÄ ir ieÅ¡kovės atsakovui teiktÄ siÅ«lymÄ dėl darbo sÄ lygų pakeitimo, su kuriuo atsakovas nesutiko (e. b. l. 34–36), leidžia spręsti, kad darbo santykių nutraukimu buvo suinteresuota ir ieÅ¡kovė.

28. Kita vertus, teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta apeliacinio skundo argumentus dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria iÅ¡spręstas klausimas dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimo. Tiek DGK, tiek ir pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovui priklausanti iÅ¡eitinė iÅ¡moka, kaip ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, turi bÅ«ti perskaičiuojama taikant patikslintÄ atsakovo vidutinio darbo užmokesčio dydį. Kaip minėta nutarties 27 punkte, nutraukiant darbo sutartį Å¡alių susitarimu darbuotojui mokamos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydis priklausė iÅ¡skirtinai nuo Å¡alių valios.

Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 140 straipsnis, kuriame buvo apibrėžti vidutiniais darbo užmokesčiais skaičiuojami iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydžiai, buvo taikomas darbo sutartis nutraukiant kitais pagrindais. Sudarydamos susitarimÄ Å¡alys galėjo iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydį nurodyti absoliučiu dydžiu (konkrečia suma) arba nustatyti jos apskaičiavimo taisykles. Nagrinėjamu atveju Å¡alys susitarė, kad atsakovui bus mokama 5 pareiginio darbo užmokesčio dydžių iÅ¡eitinė iÅ¡moka.

IÅ¡mokos apskaičiavimo tvarkÄ Å¡alys susiejo ne su vidutiniu darbo užmokesčiu, ne su darbo užmokesčiu, į kurį įeitų pareiginis atlyginimas ir jo priedas, bet bÅ«tent su pareiginiu darbo užmokesčiu. Pareiginis atsakovo darbo užmokestis buvo įtvirtintas darbo sutartyje. Kaip nurodyta Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1664-480/2017 (DGK darbo byla Nr. APS-112-24503/2017; b. l. 5–9), 15 proc. priedas atsakovui buvo skaičiuojamas bÅ«tent nuo jo pareiginio darbo užmokesčio.

Dėl nurodytų priežasčių spręsti, kad ieÅ¡kovės pareigos mokėti darbo užmokesčio priedÄ nustatymas turi įtakos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydžiui, nebuvo pagrindo.

29. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad teikdamas darbdaviui pasiÅ«lymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo (DGK darbo byla Nr. APS-112-24503/2017; b. l.

25) atsakovas aiÅ¡kiai įvardijo pageidaujantis gauti 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ atsižvelgiant į darbo sutartyje nustatytÄ darbo užmokestį ir atskiru įsakymu patvirtintÄ darbo užmokesčio priedÄ . Atsakovas taip pat nurodė, kad iÅ¡eitinė iÅ¡moka turės bÅ«ti perskaičiuota įsiteisėjus DGK sprendimui. Tačiau pateikdamas sutikimÄ su darbuotojo praÅ¡ymu (DGK darbo byla Nr. APS-112-24503/2017; b. l.

26) darbdavys nurodė, kad darbuotojui bus iÅ¡mokėta 5 mėnesių darbo užmokesčio, numatyto darbo sutartyje, iÅ¡eitinė iÅ¡moka. Toks darbdavio elgesys vertintinas kaip nesutikimas su darbuotojo pateiktu pasiÅ«lymu ir savarankiÅ¡ko pasiÅ«lymo pateikimas, kurį darbuotojas priėmė pasiraÅ¡ydamas susitarimÄ (DGK darbo byla Nr. APS-112-24503/2017; b. l. 27). Susitarime numatyta sÄ lyga dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydžio neatitinka atsakovo pasiÅ«lymo, bet atitinka nurodytÄ jÄ ieÅ¡kovės sutikime.

Susitarime nėra atsakovo siÅ«lytos sÄ lygos, kad iÅ¡eitinės iÅ¡mokos suma turėtų bÅ«ti apskaičiuojama atsižvelgiant į atsakovui mokėtinÄ darbo užmokesčio priedÄ , dėl kurio kilęs teisminis ginčas. Ä® susitarimÄ nebuvo įtraukta ir sÄ lyga dėl iÅ¡mokos perskaičiavimo priklausomai nuo teisminio ginčo dėl priedo mokėjimo baigties. Ä® bylÄ nepateikta jokių įrodymų, kad susitarimo sÄ lyga dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydžio ir apskaičiavimo tvarkos neatitiko atsakovo tikrosios valios.

30. Apibendrindama nutarties 28–29 punktuose nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kinio dalis, kuria praÅ¡oma netenkinti atsakovo reikalavimo priteisti papildomÄ 489,30 Eur (suma neatskaičius mokesčių) iÅ¡eitinės iÅ¡mokos sumÄ , atmesta nepagrįstai, savo sutartinę pareigÄ sumokėti atsakovui iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovė įvykdė tinkamai. Dėl savalaikio neatsiskaitymo pasekmių 31. Pripažinusi, kad ieÅ¡kovė su atsakovu po atleidimo iÅ¡ darbo tinkamai neatsiskaitė, DGK pritaikė ieÅ¡kovei nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos DK 232 straipsnyje įtvirtintÄ sankcijÄ â€“ baudÄ už teismo sprendimo nevykdymÄ . IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1664-480/2017 ieÅ¡kovei nebuvo nustatyti jokie įpareigojimai, todėl DK 232 straipsnyje įtvirtinta sankcija negalėjo bÅ«ti taikoma. Teisėjų kolegija tokį skundo argumentÄ pripažįsta pagrįstu.

32. Vadovaujantis nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos DK 232 straipsnio 1 dalimi, bauda darbdaviui gali bÅ«ti taikoma tik už darbo ginčų komisijos ar teismo nustatyto įpareigojimo nevykdymÄ . Nagrinėjamu atveju nei DGK 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. DGKS-5119, nei Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1664-480/2017 ieÅ¡kovei jokie įpareigojimai nebuvo nustatyti. Nurodytoje darbo byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl piniginių lėšų atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisimo.

Be to, darbo ginÄÄ nagrinėję subjektai patys pripažino negaliojančiu darbdavio įsakymÄ , nenustatydami jam pareigos atlikti kokį nors administracinio – organizacinio pobÅ«džio veiksmÄ . Atsakovo teisės buvo apgintos CK 1.138 straipsnio 2 punkte nurodytu bÅ«du – atkuriant iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. Tai, kad darbdavys geranoriÅ¡kai nevykdė pareigos atsiskaityti su darbuotoju po teismo sprendimo įsiteisėjimo, kaip minėta nutarties 13 punkte, sÄ lygojo atsakovo teisę inicijuoti savarankiÅ¡kÄ ginÄÄ dėl iÅ¡ darbo santykių kylančių sumų priteisimo, bet nesukÅ«rė pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kovė nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo.

33. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje buvo sprendžiamas reikalavimas dėl sankcijos darbdaviui taikymo už konkretų darbuotojo teisių pažeidimÄ â€“ vėlavimÄ su darbuotoju atsiskaityti po jo atleidimo iÅ¡ darbo. Vadovaujantis nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos DK 147 straipsnio 2 dalimi, už tokį pažeidimÄ darbdaviui taikoma sankcija – pareiga mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iÅ¡ uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip Å¡eÅ¡ių.

Vadovaujantis CPK 417–418 straipsnių nuostatomis, šį klausimÄ DGK ir pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti savo iniciatyva. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai tiek DGK, tiek ir pirmosios instancijos teismas, tinkamai iÅ¡tyrę ir įvertinę faktines bylos aplinkybes, pagrįstai sprendė dėl byloje nagrinėto reikalavimo taikyti darbdaviui sankcijÄ tenkinimo, tačiau parinko netinkamÄ teisinį reikalavimo tenkinimo pagrindÄ , vietoje DK 147 straipsnio 2 dalyje nurodytų netesybų skirdami DK 232 straipsnyje numatytÄ baudÄ .

34. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įstatyme yra įtvirtintas toks pats maksimalus laikotarpis, už kurį gali būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalyje ir DK 232 straipsnyje įtvirtintos sankcijos – 6 mėnesiai. Be to, DGK sprendime nurodyti sankcijos dydžio nustatymo motyvai nėra nesuderinami su kasacinio teismo praktikoje nurodomais DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų netesybų mažinimo pagrindais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016, 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015 ir kt.). Kadangi atsakovas neteikė skundo dėl sankcijos dydžio pagrįstumo, jo didinimas nėra galimas (CPK 313 straipsnis), o spręsti, kad pritaikyta sankcija yra nepagrįstai didelė, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

35. Apibendrindama nutarties 31–34 punktuose nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad sankcija už vėlavimÄ atsiskaityti darbdaviui pritaikyta pagrįstai, tik parinktas netinkamas teisinis jos taikymo pagrindas. Dėl procesinės bylos baigties 36. Vadovaujantis nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos DK 231 straipsnio 3 dalimi, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos objektas (DK 231 straipsnio 4 dalis), teismo sprendimui įsiteisėjus jis netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis). Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, kad darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡nagrinėjęs teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje privalo nurodyti, kaip iÅ¡sprendė tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ iÅ¡ esmės.

37. Nagrinėjamu atveju DGK sprendimu tenkino atsakovo praÅ¡ymÄ ir priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 098,89 Eur (suma neatskaičius mokesčių) iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, 470 Eur baudÄ ir po 24 Eur baudos už kiekvienÄ savaitę nuo 2018 m. sausio 19 d. iki sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. kovo 1 d. Darbdaviui pateikus ieÅ¡kinį, pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė ieÅ¡kinį atmetantis, tačiau nenurodė, kaip iÅ¡sprendžia ginÄÄ . Ä®siteisėjus teismo sprendimui DGK sprendimas neteks galios, todėl neliks galiojančio vykdytino dokumento, kurio pagrindu galėtų bÅ«ti vykdomas priteistos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas. Dėl nurodytos priežasties iÅ¡nagrinėjus bylÄ priimtame teismo procesiniame sprendime turi bÅ«ti nurodoma, kokios sumos atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiamos iÅ¡sprendus atsakovo DGK pareikÅ¡tus reikalavimus.

38. Å ia nutartimi konstatuota, kad atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės buvo pagrįstai priteista 574,20 Eur (suma neatskaičius mokesčių) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, 35,39 Eur (suma neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas atostogas, taip pat 470 Eur netesybos ir po 24 Eur netesybų už kiekvienÄ savaitę nuo 2018 m. sausio 19 d. iki sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. kovo 1 d., taip pat nuspręsta, jog DGK ir pirmosios instancijos teismas be pagrindo tenkino atsakovo reikalavimÄ dėl 489,30 Eur (suma neatskaičius mokesčių) iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimo.

39. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, kad vykdydama DGK sprendimÄ ieÅ¡kovė su juo visiÅ¡kai atsiskaitė. Atsakovas pateikė duomenis (e. b. l. 37–38), kad antstolė pervedė jam iÅ¡ ieÅ¡kovės gautas sumas, skirtas priteistoms su darbo santykiais susijusioms sumoms ir netesyboms apmokėti, taip pat vykdymo iÅ¡laidoms atlyginti. Nurodyta aplinkybė lemia, kad iÅ¡nagrinėjus bylÄ teisme pagrįsta pripažinta atsakovo piniginių reikalavimų ieÅ¡kovei dalis yra įvykdyta, todėl pakartotinai priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės su darbo santykiais susijusias sumas ir netesybas nėra pagrindo.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad buvo įvykdyta ir DGK sprendimo dalis dėl 489,30 Eur (suma neatskaičius mokesčių) iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimo, teismui pripažinus, kad Å¡is atsakovo reikalavimas buvo nepagrįstas, vadovaujantis nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos DK 233 straipsniu, CPK 760 straipsnio 1 dalimi, 762 straipsnio 1 dalimi, taikomas sprendimo vykdymo atgręžimas, atsakovas įpareigojamas grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei DGK sprendimu priteistÄ iÅ¡eitinės iÅ¡mokos sumÄ . Å i suma neatskaičius mokesčių sudaro 489,30 Eur.

Kaip matyti iÅ¡ 2017 m. sausio mėn. darbo užmokesčio žiniaraščio (DGK darbo byla Nr. APS-112-24503/2017; b. l. 30), darbdavys iÅ¡skaičiavo darbuotojui 6 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokÄ , 3 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokÄ ir, įvertinęs nurodytÄ mėnesį apskaičiuotas sumas, 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį už visÄ apskaičiuotÄ sumÄ . Mokesčiai už papildomÄ sumÄ turėjo bÅ«ti skaičiuojami tokia pačia tvarka, t. y. iÅ¡ viso 24 proc. (6 proc. + 3 proc. + 15 proc.) arba 115,27 Eur (480,30 Eur * 24 proc.) mokesčių.

Vadovaujantis Å¡iuo skaičiavimu, atsakovui buvo iÅ¡mokėta 365,03 Eur (480,30 Eur – 115,27 Eur) iÅ¡eitinės iÅ¡mokos. Å iÄ sumÄ atsakovas ieÅ¡kovei privalo grÄ Å¾inti.

40. IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, iÅ¡ naujo sprendžiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas. Nors pirmosios instancijos teismas priėmė ieÅ¡kinį, už kurį nebuvo sumokėtas žyminis mokestis, ir žyminio mokesčio priteisimo klausimo neiÅ¡sprendė bylÄ iÅ¡nagrinėjęs iÅ¡ esmės, dėl CPK 313 straipsnyje įtvirtinto draudimo priimti apeliacinį skundÄ pateikusio asmens atžvilgiu blogesnį sprendimÄ teisėjų kolegija Å¡io klausimo taip pat nesprendžia. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė pateikė duomenis apie turėtas 943,80 Eur atstovavimo iÅ¡laidas (e. b. l. 66–69).

Kadangi buvo patenkinta 30,6 proc. (480,30 Eur / (1 098,89 Eur + 470 Eur) * 100 proc.) ieÅ¡kinio reikalavimų, ieÅ¡kovė turi teisę į 288,80 Eur (943,80 Eur * 30,6 proc.) atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnis). Atsakovas pateikė duomenis apie turėtas 300 Eur atstovavimo iÅ¡laidas (e. b. l. 63–65). Atsakovas turi teisę į atmestiems ieÅ¡kinio reikalavimams proporcingos 208,20 Eur (300 Eur * (100 proc. – 30,6 proc.)) atstovavimo iÅ¡laidų dalies atlyginimÄ (CPK 93 straipsnis).

Vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu, prieÅ¡prieÅ¡ines bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo sumas įskaičius tarpusavyje, iÅ¡ viso ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiama 80,60 Eur (288,80 Eur – 208,20 Eur) atstovavimo iÅ¡laidų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

41. Atsakovas taip pat pateikė duomenis apie 150 Eur atstovavimo iÅ¡laidas bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (e. b. l. 108). Vadovaujantis nutarties 40 punkte nurodyta proporcija, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiamas 104,10 Eur (150 Eur * (100 proc. – 30,6 proc.)) atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimas.

42. Vadovaujantis CPK 96 straipsniu, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteisiamas žyminis mokestis už atmestus apeliacinio skundo reikalavimus. IeÅ¡kovas nepagrįstai siekė iÅ¡vengti 1 088,59 Eur (1 098,89 Eur – 480,30 Eur + 470 Eur) turtinės prievolės. Už tokio dydžio turtinį reikalavimÄ , pareikÅ¡tÄ elektroninėje byloje, mokamas 24 Eur (1 088,59 Eur * 3 proc. * 75 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis, 7 dalis). IÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei taip pat priteisiama atmestai apeliacinio skundo daliai proporcinga teismų turėtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, dalis – 5,15 Eur (7,42 Eur * (100 proc.

– 30,6 proc.)). Bendra priteisiama suma – 29,15 Eur (24 Eur + 5,15 Eur). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 762 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018 m. birželio 5 d. sprendimÄ pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstant taip: „IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti nepagrįstu atsakovo D.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) reikalavimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 489,30 Eur (suma neatskaičius mokesčių) iÅ¡eitinės iÅ¡mokos. Kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti. Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 80,60 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties eurų 60 ct) atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Taikyti Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. sausio 18 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-112-24503/2017 dalies dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimo įvykdymo atgręžimÄ ir įpareigoti atsakovÄ D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vykdant sprendimÄ atsakovui iÅ¡mokėtÄ iÅ¡eitinės iÅ¡mokos sumÄ â€“ 365,03 Eur (tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus 3 ct).“ Priteisti atsakovui D.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 104,10 Eur (Å¡imto keturių eurų 10 ct) atstovavimo iÅ¡laidų apeliaciniame procese atlyginimÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 29,15 Eur (dvideÅ¡imt devynis eurus 15 ct) žyminio mokesčio ir iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, atlyginimo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Nijolia Indreikienė Izolda Nėnienė