033588d5-3bc5-4e8c-a16b-af2f37342228 · Tauragės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2668-850/2022 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00909-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5; 2.3.4.4.2.; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 30 d. Tauragė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant I. Ž., dalyvaujant ieÅ¡kovei ir ieÅ¡kovo A. D. įstatyminei atstovei L. D., jos atstovui advokatui V. S., atsakovui N. D., institucijos, teikiančios byloje iÅ¡vadÄ â€“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Tauragės rajone atstovei L.

A., vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A. D., atstovaujamo įstatyminės atstovės L. D., L. D. ieÅ¡kinį atsakovams D. K., N. D., iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Tauragės rajone, dėl duomenų gimimo įraÅ¡e apie vaiko tėvÄ nuginčijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovai A. D., atstovaujamas įstatyminės atstovės L. D. ir L. D. (toliau – ieÅ¡kovai) patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o atnaujinti terminÄ ieÅ¡kiniui dėl tėvystės nuginčijimo paduoti; nustatyti, kad A. D., biologinis tėvas nėra atsakovas N. D.; nustatyti, kad A. D., biologinis tėvas yra atsakovas D. K.; pakeisti Tauragės rajono savivaldybės administracijos Bendrojo ir civilinės metrikacijos skyriaus A. D. gimimo įraÅ¡e, skiltį „Duomenys apie tėvÄ â€œ, įraÅ¡yti:

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, D. K., priteisti iÅ¡ atsakovo D. K. iÅ¡laikymÄ A. D., nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos, kas mėnesį mokant periodinėmis iÅ¡mokomis po 200 Eur, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motinÄ L. D.; nustatyti A. D. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su vaiko motina L. D., pagal motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas iÅ¡laidas už teisinę pagalbÄ , pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktÄ informacijÄ apie iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė L. D. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) susituokė su N. D.. Po santuokos sudarymo sutuoktinis N. D. iÅ¡vykdavo dirbti į užsienio valstybę dviem mėnesiams, pusei metų, likdavo viena. Tada pas jÄ atvažiuodavo atsakovas D. K.. Pripažįsta, kad apgaudinėjo savo sutuoktinį N. D.. Bendraujant su D. K. pastojo, o (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus A. D.. IÅ¡ pradžių sakė, kad vaikas yra sutuoktinio N. D., bet dienos nesutapo. Pradžioje pati nelabai tikėjo, bet paskui įsitikino 100 procentų, kad sÅ«nus A. yra D.

K. vaikas, nes iÅ¡ veido bruožų pasidarė panaÅ¡us į jį. Sutuoktiniui N. D. ne iÅ¡ karto sakė, kad sÅ«nus A. yra D. K. vaikas. Nors sÅ«naus gimimo įraÅ¡e nurodytas tėvas N. D., iÅ¡ tiesų jo tėvas yra atsakovas D. K.. Å iuo metu vėl pradėjo gyventi kartu su sutuoktiniu N. D., o kadangi sÅ«naus A. D. gimimo įraÅ¡e yra tiesos neatitinkantis įraÅ¡as, yra priversta kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų iÅ¡taisytas gimimo įraÅ¡as ir nurodytas tikrasis tėvas. Be to, tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , vaiko iÅ¡laikymÄ bei tėvo bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiu vaiku.

D. K. vaikÄ pripažįsta, nori, kad jo dokumentuose bÅ«tų nurodytas kaip tėvas. Vaikas jį taip pat pripažįsta kaip tėvÄ , bendrauja. D. K. teikia sÅ«nui iÅ¡laikymÄ , atsiųsdavo 200-250 Eur, o kai sakė, jog neturi pinigų, dar 100 Eur atsiuntė. Vaiko poreikiams užtenka 200 Eur. Vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ praÅ¡o nustatyti su mama. NepraÅ¡o nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos, nes tėvas bendrauja su vaiku be jokių apribojimų, kai bÅ«na Lietuvoje, atvažiuoja pas vaikÄ . Tarp N. D. ir D.

K. nekyla problemų dėl to, kad N. K. bendrauja su vaiku. Sutuoktinis N. D. nori, kad vaiko tėvas dokumentuose bÅ«tų D. K.. IeÅ¡kovė supranta, kad gimimo įraÅ¡e bus įraÅ¡yta, jog A. D. tėvas yra D. K., bet vaiko pavardės nekeis, liks D.. Jei vaikas paaugęs norės pasikeisti pavardę, galės tai padaryti. Kalbėjo su D. K., jis su viskuo sutinka. PraÅ¡o atnaujinti terminÄ nuginčyti tėvystę, kadangi tik paskutiniais metais iÅ¡ryÅ¡kėjo vaiko bruožai, kurie akivaizdžiai įrodo, jog sÅ«nus A. yra labai panaÅ¡us į atsakovÄ D.

K., dėl minėtos aplinkybės tikslinga atstatyti vienerių metų terminÄ kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo. IeÅ¡kovės atstovė advokatas V. S. teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė. Papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė galbÅ«t dvejojo ar tikrai vaikas ne N. D.. Paskui susiskaičiavo datas, dėl to ir praėjo terminas tėvystei nuginčyti. Vėliau pasimatė ir vaiko bruožai, o dabar visas dvejones paÅ¡alino DNR ekspertizė. A. N. D. su ieÅ¡kiniu sutiko. Teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad 2019 m. grįžo su Å¡eima iÅ¡ Danijos, susirado darbÄ Tauragėje.

Darbas susijęs su medienos krova, reikėdavo iÅ¡važinėti į užsienį. Rugsėjo mėnesį grįžęs suprato, kad kažkas ne taip. Kai žmona pastojo, nebuvo Lietuvoje. Turi 5 vaikus ir dar vienÄ D. K.. Yra įsitikinęs, kad A. D. ne jo vaikas. Vaikui paaugus, jis tapo panaÅ¡us į D. K.. Žmona ilgÄ laikÄ viskÄ slėpė. Žmona neplanuoja keisti vaiko pavardės. Nori, kad bÅ«tų priteistas iÅ¡laikymas vaikui. A. D. K. atsiliepimo nepateikė. Teismui pateiktame praneÅ¡ime apie teismo Å¡aukimo įteikimÄ atsakovas D.

K. nurodė, kad su viskuo sutinka, posėdyje nedalyvaus, nes iÅ¡vykęs į užsienį. Institucijos, teikiančios byloje iÅ¡vadÄ â€“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Tauragės rajone (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) atstovė teismo posėdyje su ieÅ¡kiniu sutiko. Nurodė, kad jokių ginčų dėl iÅ¡laikymo ir bendravimo tvarkos tarp Å¡alių nekyla. Teismas k o n s t a t u o j a :

IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreiptis į teismÄ dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Å is terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e, arba paaiÅ¡kėjo aplinkybių, duodančių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovė nurodė, kad tai, jog atsakovas N. D. nėra A.

D. biologinis tėvas įtarė nuo pat vaiko gimimo, o paskutiniais metais iÅ¡ryÅ¡kėjo ir vaiko bruožai, kurie akivaizdžiai įrodo, jog sÅ«nus A. yra labai panaÅ¡us į atsakovÄ D. K.. Tai paskatino ieÅ¡kovę kreiptis į VGTPT tarnybÄ , siekiant gauti teisinę pagalbÄ , tikslu nustatyti, kad sÅ«naus A. biologinis tėvas yra D. K., kuris žodžiu tėvystę pripažino. Ä® teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo ieÅ¡kovė kreipėsi tik 2022 m. birželio 2 d., praleidusi tėvystės nuginčijimo senaties terminÄ .

Lietuvos A. T. yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, pasibaigus tėvystės nuginčijimo senaties terminui, didesnis dėmesys turėtų bÅ«ti skiriamas vaiko interesams. E. Ž. T. T. (toliau – EŽTT) vertinimu, teisė į tapatybę, iÅ¡ kurios kyla teisė žinoti savo kilmę, yra sudėtinė privataus gyvenimo sÄ vokos dalis. Vadovaujantis EŽTT praktika, privataus gyvenimo gerbimas reikalauja, kad kiekvienas asmuo galėtų nustatyti savo kaip atskiro žmogaus identiÅ¡kumÄ apibÅ«dinančius faktus. Todėl teisė į privataus gyvenimo gerbimÄ taip pat apima asmens teisę gauti informacijÄ apie svarbius tapatybei aspektus, tokius kaip biologinių tėvų ir kitų Å¡eimos narių tapatybė.

Å iame kontekste svarbi asmens galimybė ne tik žinoti savo kilmę, bet ir teisiÅ¡kai jÄ pripažinti (Lietuvos A. T. 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019). Atsižvelgiant į Lietuvos A. T. formuojamÄ praktikÄ , ieÅ¡kovo A. D. teisę žinoti savo kilmę ir galimybę jÄ teisiÅ¡kai pripažinti, atsižvelgiant į konkrečias nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo atnaujintinas.

Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo CK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jei vaikÄ pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraÅ¡e įraÅ¡omas vaiko motinos sutuoktinis. Remiantis CK 3.146 straipsnio 2 dalimi, jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraÅ¡e apie tėvÄ , o duomenis gimimo įraÅ¡e apie vaiko motinÄ ar tėvÄ leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad A.

D. gimė (duomenys neskelbtini) A. D. motina – ieškovė L. D., tėvu įrašytas atsakovas N. D.. Tauragės rajono savivaldybės administracijos Bendrasis ir civilinės metrikacijos skyrius pateikė byloje dokumentus, susijusius su duomenų nepilnamečio A. D. gimimo įraše įrašymo pagrindais, iš kurių matyti, jog atsakovas N. D. buvo įrašytas A. D. tėvu, kadangi A. D. gimė L. D. ir N. D. santuokos metu. Proceso dalyviai patvirtino, kad ieškovės L. D. ir atsakovo N. D. (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka, registruota Tauragės rajono savivaldybės administracijos bendrajame ir civilinės metrikacijos skyriuje, nėra nutraukta.

Kadangi vaikas gimė ieškovei ir atsakovui esant santuokoje, todėl, vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, vaiko gimimo įraše berniuko tėvu buvo įrašytas ieškovės sutuoktinis. Vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam užtikrinta J. T. vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje. CK 3.150 straipsnio 1 dalis numato, jog nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis). Ieškovės L. D. ieškinyje nurodytos aplinkybės bei ieškovės ir atsakovo N. D. paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad atsakovas N. D. nėra ieškovės L. D. sūnaus A. D., biologinis tėvas.

Atlikus DNR tyrimÄ dėl biologinės tėvystės nustatymo, UAB „UNGE“ SYNLAB laboratorijos ekspertizės akte daroma iÅ¡vada, kad D. K. yra vaiko A. D. biologinis tėvas, su 99,896805 proc. tikimybe. Tokiu bÅ«du, atlikto DNR tyrimo iÅ¡vada bei kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaiko gimimo įraÅ¡e duomenys apie vaiko tėvÄ yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės. Esant nurodytoms aplinkybėms, siekiant įgyvendinti nepilnamečio A. D. teisę žinoti savo tikrÄ jÄ kilmę, ieÅ¡kinys dėl tėvystės nuginčijimo ir jos nustatymo tenkintinas.

Nustatytina, kad atsakovas N. D. nėra nepilnamečio A. D. tėvas, o vaiko tėvas yra atsakovas D. K.. Tuo pagrindu A. D. gimimo įraÅ¡e panaikintinas įraÅ¡as grafoje „Duomenys apie tėvÄ â€œ, jog vaiko tėvas yra N. D. bei įraÅ¡ytina, kad vaiko tėvas yra D. K.. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , nepilnamečio A. D. pavardė, nuginčijus atsakovo N. D. tėvystę ir nustačius atsakovo D. K. tėvystę, nekeistina. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos IeÅ¡kovė prašė vaiko gyvenamÄ jÄ vieta nustatyti su ja.

Atsakovai tokiam praÅ¡ymui neprieÅ¡taravo. CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos iÅ¡sprendžia vadovaudamasis vaikų interesais, atsižvelgdamas į vaikų norÄ . Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymÄ yra lygÅ«s, bet į vaiko interesus, lemiamÄ reikÅ¡mę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiÅ«ris į vaikÄ , moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai. Remiantis proceso dalyvių parodymais nustatyta, kad mažametis A.

D. nuo gimimo auga su ieÅ¡kove (mama), yra jos prižiÅ«rimas, auklėjamas, aprÅ«pinamas. A. D. K. vaikÄ lanko, prisideda prie jo poreikių tenkinimo, tačiau nėra pagrindiniu vaikÄ prižiÅ«rinčiu asmeniu. Ä®vertinus tai, jog berniukas nuo pat jo gimimo gyvena kartu su motina, taip pat atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės posėdžio metu iÅ¡sakytas iÅ¡vadas, nepilnamečio vaiko – A. D. gyvenamoji vieta nustatytina su motina – ieÅ¡kove L. D. pagal jos gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Dėl iÅ¡laikymo priteisimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius bei juos prižiÅ«rėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus, teismas iÅ¡laikymÄ priteisia pagal vieno iÅ¡ tėvų ieÅ¡kinį (CK 3.194 straipsnis).

IÅ¡laikymo dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir bÅ«tinų vaikams vystytis sÄ lygų užtikrinimu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 straipsnis), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (J.

T. vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o nepilnamečiui sÅ«nui iÅ¡ atsakovo D. K. priteisti iÅ¡laikymÄ po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos iki sÅ«naus pilnametystės. Atsakovas su praÅ¡omu iÅ¡laikymo dydžiu sutiko, prieÅ¡taravimų neiÅ¡reiÅ¡kė. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu tam taip pat neprieÅ¡taravo. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad praÅ¡omas vaiko iÅ¡laikymo dydis prieÅ¡tarauja jo teisėms ir teisėtiems interesams.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas visiÅ¡kai. Priteisto iÅ¡laikymo vaikui lėšas pavestina tvarkyti ieÅ¡kovei uzufrukto teise iki sÅ«naus pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). IeÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kinama, kad vaikui skirtas iÅ¡laikymas privalo bÅ«ti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Pasikeitus Å¡alių turtinei padėčiai, kiekviena iÅ¡ jų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)-TP-22-T-443-3587 ieškovei L. D. suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iš 2022 m. rugpjūčio 11 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nustatyta, kad ieškovei teiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 300 Eur.

Byloje patirta 26,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios susidarė dėl to, kad dokumentai nebuvo įteikiami ir pakartotinai siunčiami atsakovams. Nagrinėjamu atveju būtinybė reikšti ieškinį ir atitinkamai, bylinėjimosi išlaidos, atsirado dėl to, kad ieškovė, nenutraukusi santuokos su atsakovu N. D., susilaukė atsakovo D. K. vaiko, dėl ko nebuvo galimybės įregistruoti tikrojo tėvo tėvystę nepilnamečio vaiko atžvilgiu ir atsirado būtinybė nuginčyti ieškovės sutuoktinio tėvystę vaiko atžvilgiu.

Atsakovai neprieÅ¡taravo ieÅ¡kinio reikalavimams, nurodė bylai iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingas aplinkybes, siekė, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per vienÄ teismo posėdį, atsakovas D. K. geranoriÅ¡kai sutiko ir nuvyko atlikti DNR ekspertizę, taigi nevilkino bylos nagrinėjimo, veikė už greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Konstatuotina, kad atsakovų procesinis elgesys buvo tinkamas. Atsižvelgiant į aplinkybes, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos ir į Å¡alių procesinį elgesį, yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovų valstybės naudai nepriteisti, taip pat atleisti atsakovus nuo mokėtino žyminio mokesčio mokėjimo bei procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 392 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Patenkinti ieÅ¡kinį visiÅ¡kai. Nustatyti, kad A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas nėra N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nustatyti, kad A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Pakeisti Tauragės rajono savivaldybės administracijos Bendrojo ir civilinės metrikacijos skyriaus A. D. gimimo įraÅ¡e, duomenis apie tėvÄ , įraÅ¡yti – A.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)., tėvas – D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokant periodinėmis iÅ¡mokomis po 200 Eur (du Å¡imtus eurų), nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos, t. y. 2022 m. birželio 2 d. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motinÄ L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nustatyti nepilnamečio A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina L.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ . Nukreipti skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Ä®siteisėjusį teismo sprendimÄ ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti vaiko gimimÄ Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai – Tauragės rajono savivaldybės administracijos Bendrajam ir civilinės metrikacijos skyriui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mus.

Teisėjas Egidijus Mockaitis