0332eeea-f6e7-4c19-bd71-170f345da84d · Klaipėdos apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-520-1071/2019 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01619-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.8; 3.2.6.1; 3.2.6.13; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.8. KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 27 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius, sekretoriaujant Karolinai Butkienei, dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovėms R. T., E. S., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Leresa“ atstovui L.

M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Leresa“ dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Leresa“ 6585 Eur padarytai žalai atlyginti, 5 procentus procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos, skaičiuojamų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2017 m. balandžio 7 d. valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančioms pareigÅ«nėms fiksuojant administracinį nusižengimÄ dėl UAB „Leresa“ vykdomų statybos darbų žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad minėtos bendrovės statybų direktorius R. L. organizavo neteisėtus saugotinų želdinių genėjimo darbus gretimame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas atitinkamos institucijos iÅ¡duoto leidimo želdinių genėjimui.

Tokiais neteisėtais veiksmais nupjovus medžių lajų skeletines Å¡akas sužalota 19 mažalapių liepų ir 1 mažalapė liepa apgenėta nepažeidžiant jos gyvybinių funkcijų. 2017 m. balandžio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KLAANN-96729928-17 (ROIK: 17067052401), UAB „Leresa“ statybos direktorius R. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 1 dalį (už neteisėtÄ Å¾eldynų naikinimÄ arba neteisėtÄ ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krÅ«mų žalojimÄ ), ir jam skirta administracinė nuobauda – 80 Eur dydžio bauda.

UAB „Leresa” statybos direktorius, veikdamas juridinio asmens vardu (pagal UAB „Leresa“ 2016 m. kovo mėn. 16 d. direktoriaus įsakymÄ ), savavaliÅ¡kai nugenėjus / nupjovus skeletines Å¡akas saugotiniems želdiniams, pažeidė aplinkosauginius norminius aktus: Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. Dl-87, 9 punktÄ , bei tuo padarė prieÅ¡ingÄ teisei neteisėtÄ veikÄ , kuri yra priežastiniame ryÅ¡yje su saugomiems medžiams padaryta žala, kuri sudaro 6585 Eur.

Žalos dydis apskaičiuotas pagal rekomenduojamÄ metodikÄ (2014 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. Dl-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“), todėl atitinka tuo metu galiojusias teisės normas. Taigi nurodo, kad atsakovės neteisėto veikimo, kai juridinis asmuo, jam nepriklausančiame privačiame žemės sklype, neturėdamas nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, genėdamas saugotinus želdinius (devyniolika liepų mažalapių), nupjaudamas skeletines Å¡akas, taip pažeidžiant minėtų želdinių gyvybines funkcijas ir vienos liepos mažalapės Å¡akas nepažeidžiant gyvybinių funkcijų, sužalojo 20 saugotinų medžių.

Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos gamtai yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, žala padaryta atsakovės kaltais veiksmais. Atsižvelgiant j tai, ieÅ¡kovas teigia, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinos sÄ lygos ir atsakovas privalo atlyginti žalÄ , padarytÄ aplinkai (kraÅ¡tovaizdžiui). Atsakovė UAB „Leresa“ per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies, praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir atsižvelgiant į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus, sumažinti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti sumÄ gamtai padarytai žalai atlyginti.

Taip pat atsakovė praÅ¡o priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovo Å¡ioje byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė neginčija žalos padarymo fakto, tačiau nesutinka su ieÅ¡kinio reikalavimo dydžiu. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu praÅ¡omos priteisti žalos gamtai dydis turėtų bÅ«ti mažinamas, atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas.

Nurodė, kad dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant klausimÄ , ar yra padaryta žala aplinkai, bÅ«tina nustatyti vienÄ iÅ¡ Å¡ių elementų:

1) neigiamÄ gamtos elementų pokytį arba 2) Å¡ių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Golf Development“, bylos Nr. 3K-3-165/2010; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v.

UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-433/2008). Taigi nurodė, kad žalos aplinkai atsiradimo faktas nėra preziumuojamas, o turi būti įrodomas. Susipažinusi su ieškiniu ir jo priedais atsakovė mato, kad ieškovas neįrodinėja nei neigiamo gamtos elementų pokyčio, nei šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimo. Atsakovės teigimu, kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008.

Teismų praktika. 2008, 30). Atsakovės nuomone, byloje dėl gamtai padarytos žalos dydžio nustatymo yra reikalingos specialios žinios (bÅ«tina atlikti specialių žinių reikalaujantį tyrimÄ ), specialių žinių reikalaujantį tyrimÄ ginčo byloje galėtų atlikti specialistai arboristai. Be to, nurodė ir tai, kad CK 6.251 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovės darbuotojų neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala gamtai, t. y. buvo nugenėti želdiniai (duomenys neskelbtini). Šie želdiniai yra priskirtini prie saugotinų, kadangi augo kurorto zonoje, o kurorto zonoje augantiems medžiams genėti yra būtinas Palangos savivaldybės administracijos leidimas, kurio atsakovė neturėjo.

Dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų administracinėn atsakomybėm buvo patrauktas atsakovės direktorius. Žalos paskaičiavimas atliktas pagal metodikÄ . Pažeidus žalumÄ buvo padarytas neigiamas poveikis aplinkai, kraÅ¡tovaizdžiui. Taip pat nurodė, kad pagal atsakovės pateiktus duomenis ieÅ¡kovas nemato jokio pagrindo žalos mažinimui, kadangi žalÄ padaręs asmuo yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukÅ¡tesni atidumo standartai, atsakovė užsiima statybos verslu, taigi turėjo žinoti, kad medžių genėjimui yra reikalingas leidimas.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį pripažino dalinai ir paaiÅ¡kino, kad paties žalos padarymo fakto neginčija, tik nesutinka su žalos dydžiu, kuris, atstovo teigimu, atsakovei yra reikÅ¡mingas, nes įmonės padėtis yra sunki. Atsižvelgiant į tai, kad medžiai jau ataugo, prašė mažinti žalos dydį. Nurodė, kad kreipsis į specialistus ir pateiks iÅ¡vadÄ , kad teismas turėtų galimybę įvertinti neigiamÄ poveikį aplinkai. Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. 2017 m. balandžio 10 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. AM-KLAANP-94590558-17;

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros savavališkai nukirstų / nugenėtų (sužalotų) medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje apmatavimo duomenimis; 2017 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vyr. specialistės tarnybiniu pranešimu; fotofiksacijomis; UAB „Leresa“ 2016 m. kovo 16 d. įsakymu dėl atsakingo asmens skyrimo; 2017 m. balandžio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KLAANN-96729928-17;

– nustatyta, kad 2017 m. balandžio 7 d., apie 11.00 val., UAB R. L., atlikdamas darbines UAB „Leresa“ statybos direktoriaus pareigas, bÅ«damas atsakingu asmeniu už statybos darbų vykdymÄ Å¾emės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duoto leidimo saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimui, persodinimui ar kitokiam paÅ¡alinimui, genėjimo darbams, ir žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), organizavo želdinių genėjimo darbus, kurių metu buvo nupjauta devyniolikos mažalapių liepų lajų skeletinės Å¡akos pažeidžiant jų gyvybines funkcijas ir vienos mažalapės liepos Å¡akos nepažeidžiant gyvybinių funkcijų.

Å iais neteisėtais veiksmais (želdinių genėjimo darbų organizavimu žemės klypo teritorijoje, (duomenys neskelbtini)), R. L. pažeidė aplinkosauginius norminius aktus: Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87, patvirtintų „Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡o 9 punktÄ , ir taip padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 2 dalyje (žalos aplinkai (kraÅ¡tovaizdžiui) padarymas), už kÄ R.

L. buvo skirta administracinė nuobauda – 80 eurų dydžio bauda. Kaip matyti iš aplinkai padarytos žalos skaičiavimo, žala aplinkai buvo skaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. Dl-269 patvirtintos „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos“ V skyriaus nuostatomis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais“.

Sužalotos liepos mažalapės patenka į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343 patvirtinto „Želdinių atkuriamosios vertės įkainių“ (toliau – Ä®kainių) 1 priedo II grupę, todėl vadovaujantis įkainių 2.2 punktu, taikytas 6 eurų įkainis už kiekvienÄ kamieno skersmens centimetrÄ 1 m kamieno aukÅ¡tyje. Atsižvelgiant į tai, kad sužaloti želdiniai auga mieste, vadovaujantis įkainių 5.3 punkto nuostatomis, medžių atkuriamosios vertės įkainiai didinti 2 kartus.

Patenkinamos būklės saugotinų želdinių atkuriamosios vertės įkainiai mažinti 25 % (Įkainių 13.1 punktas). Padaryta žala mažinta 2 kartus, sužalojus želdinį nepažeidžiant jo gyvybinių funkcijų (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. Dl-269 patvirtintos „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos“ 27 punktas). Apskaičiuota viso gamtai (kraštovaizdžiui) padaryta žala – 6585 Eur.

Byloje nėra ginčo, jog buvo nugenėti saugotini medžiai, taip pat byloje nėra ginčo nei dėl nugenėtų medžių kiekio, nei dėl aplinkai padarytos žalos fakto, nei dėl asmens, atsakingo už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ . Byloje kyla ginčas dėl ieÅ¡kovo praÅ¡omo priteisti žalos dydžio, atsakovei praÅ¡ant jį sumažinti, argumentuojant tuo, kad neteisėtai nugenėti medžiai jau ataugo ir, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki. Želdinių nugenėjimo metu (2017 m. balandžio 7 d.), atsakovės darbuotojo neteisėtai nugenėti želdiniai (dvideÅ¡imt mažalapių liepų) buvo priskirti saugotiniems vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krÅ«mai, augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sÄ raÅ¡o patvirtinimo ir medžių ir krÅ«mų priskyrimo saugotiniems“ (redakcija galiojusi iki 2018 m. liepos 1 d.: 3.1 ir 3.9 punktuose nurodytus kriterijus – medžiai auga mieste, privačioje žemės vadoje, kurorto apsaugos zonoje.

Atsakovės darbuotojas, einantis savo darbines pareigas, savo neteisėtais veiksmais (savavaliÅ¡kai nugenėjus / nupjovus skeletines Å¡akas saugotiniems želdiniams), pažeidė aplinkosauginius norminius teisės aktus: Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. Dl-87, 9 punktÄ , t. y., neturėdamas nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra priežastiniame ryÅ¡yje su saugomiems medžiams padaryta žala, kas sÄ lygoja atsakovės civilinės atsakomybės atsiradimÄ (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

Nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, atsakovė privalo atlyginti gamtai padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovas apskaičiavo gamtai padarytos žalos dydį pagal rekomenduojamÄ metodikÄ (2014 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“), todėl žalos dydis atitinka tuo metu galiojusias teisės normas. Minėtos metodikos 22 punkto nuostatose numatyta, jog, žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krÅ«mus, krÅ«mokÅ¡nius, puskrÅ«mius, lianas), žolinę augalijÄ skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. D1-343. Atsakovės darbuotojo sužaloti želdiniai (liepos mažalapės) patenka į Å¡io įsakymo 1 priede nurodytų Lietuvoje augančių medžių sÄ raÅ¡o II-Ä grupę, todėl vadovaujantis Å¡io įsakymo 2.2 punkto nuostatomis taikomas 6 Eur įkainis už kiekvienÄ kamieno skersmens centimetrÄ 1 m kamieno aukÅ¡tyje. Atsižvelgiant į tai, kad sužaloti saugotini želdiniai auga mieste, vadovaujantis minėto įsakymo 5.3 punkto nuostatomis medžių atkuriamosios vertės įkainiai didinami 2 kartus.

Byloje nustatyti ne tik geros, bet ir patenkinamos bÅ«klės saugotini želdiniai, todėl jų atkuriamosios vertės įkainiai buvo mažinami 25 % (įsakymo 13.1 punktas). Kadangi vienas iÅ¡ želdinių sužalotas nepažeidžiant jo gyvybinių funkcijų, atliekant žalos skaičiavimÄ vadovautasi metodikos 27 punkto nuostatomis, padaryta žala vienam iÅ¡ želdinių buvo mažinama 2 kartus. IeÅ¡kovas paskaičiavo, kad žala gamtai (kraÅ¡tovaizdžiui) už atsakovės darbuotojo, einančio savo darbines pareigas, nugenėtas liepas sudaro 6585 Eur.

Padarytos žalos įvertinimo skaičiuotės atsakovė neginčijo, tačiau, sprendžiant reikalavimÄ dėl žalos priteisimo, praÅ¡o vadovautis protingumo principu bei atsižvelgti į tai, kad neteisėtai nugenėti medžiai jau ataugo, bei įvertinti atsakovės turtinę padėtį. Pažymėtina, kad atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jos darbuotojo, ėjusio darbines pareigas, atliktų veiksmų teisėtumÄ ar aplinkybę, kad jo veiksmais nebuvo padaryta žala gamtai (CPK 178 straipsnis).

Taigi nustačius, kad atsakovės darbuotojas neteisėtai nugenėjo saugotinus želdinius (dvideÅ¡imties mažalapių liepų Å¡akas), ir tuo padarė žalÄ gamtai, atsakovei kyla deliktinė atsakomybė – ji privalo atlyginti neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ gamtai. Atsakovė praÅ¡o sumažinti iÅ¡ jos priteistinos žalos dydį ne tik dėl sunkios finansinės padėties, bet ir dėl to, kad, neteisėtai nugenėti medžiai jau ataugo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai.

Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnis). Atsakovės kartu su 2019 m. lapkričio 7 d. praÅ¡ymu dėl priteistinos sumos sumažinimo pateikti duomenys – apyvartos žiniaraščiai pagal sÄ skaitas Nr. 40.61, 40.12, 44.22, 44.41, 44.31 1, 2019 m. rugsėjo 30 d. preliminari UAB „Leresa“ Pelno (Nuostolių) ataskaita, preliminarus 2019 m. rugsėjo 30 d.

UAB „Leresa“ balansas, pretenzija dėl skolos sumokėjimo, rodo, kad atsakovė turi kreditorinių įsipareigojimų (tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių įsipareigojimų), tačiau tai, teismo vertinimu, yra įprasta verslo praktika, ir vien pirmiau nurodyti duomenys, itin sunkios atsakovės turtinės padėties nepagrindžia. TokiÄ savo iÅ¡vadÄ teismas grindžia ir ta aplinkybe, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įmonės turimų skolų skaičiavimų bei įmonės kreditorių sÄ raÅ¡o, todėl teismas neturi duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio dydžio yra atsakovės pradelstos skolos, ir, ar iÅ¡vis atsakovė turi pradelstų skolų, ir kokio dydžio skolų mokėjimo terminai dar nėra suėję.

Akcentuotina ir tai, kad nors atsakovė buvo pateikusi 2018 m. spalio 24 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. spalio 24 d. sprendimo „Dėl UAB „Leresa“ turto priverstinio įkeitimo“ kopijÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad UAB „Leresa“ turėjo 1483,95 Eur įsiskolinimÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau – VSDFV), dėl ko buvo nustatytas priverstinis įkeitimas UAB „Leresa“ priklausančiam turtui , tačiau atsakovė nepateikė duomenų, ar Å¡iai dienai įmonė dar turi įsiskolinimų VSDFV, ar Valstybinei mokesčių inspekcijai, nepateikė duomenų iÅ¡ registrų apie jos vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir transporto priemones, banko sÄ skaitos iÅ¡rašų, galinčių patvirtinti lėšų atsakovės sÄ skaitose likutį, nors teismas duomenis, pagrindžiančius atsakovės deklaruojamÄ sunkiÄ turtinę padėtį, pateikti buvo siÅ«lęs ne kartÄ .

Esant visoms pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teismas yra tos nuomonės, kad atsakovė savo itin sunkios turtinės padėties, bei to, jog dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių, neįrodė. Todėl teismas neturi pagrindo sumažinti priteistinos žalos dydį, ir vadovaujantis 6.282 straipsnio 3 dalimi, tačiau sprendžiant dėl žalos dydžio, įvertintinos aptariamo teisės pažeidimo padarymo ir kitos svarbios bylai aplinkybės. Priteisiant iÅ¡ atsakovės padarytÄ gamtai žalÄ , atsižvelgiama, į tai, kad atsakovės darbuotojo, einančio savo darbines pareigas, neteisėtai nugenėtų dvideÅ¡imties mažalapių liepų bÅ«klė yra gera, medžiai gyvybinių funkcijų neprarado ir yra atžėlę (el. b. 1t., 60-66 b. l.), kas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nebuvo padaryta itin didelė žala gamtai.

Tai, kad gamtai nebuvo padaryta didelė žala, pagrindžia ir ta aplinkybė, kad medžiai buvo tik nugenėti (buvo nupjauta devyniolikos mažalapių liepų lajų skeletinės Å¡akos pažeidžiant jų gyvybines funkcijas ir vienos mažalapės liepos Å¡aka nepažeidžiant gyvybinių funkcijų), o ne nupjauti. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu ir tai, kad, kaip parodė ieÅ¡kovo atstovė 2018 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio metu, medžių nukirtimo atveju žalos suma bÅ«tų panaÅ¡i ir ženkliai nesiskirtų, o tai, teismo vertinimu, taip pat sudaro pagrindÄ mažinti žalos dydį, kadangi situacija, kai už nukirstÄ medį žala gamtai yra skaičiuojama iÅ¡ esmės tapati kaip ir už medžio Å¡akų nugenėjimÄ , nėra sÄ Å¾ininga, ir tai yra pagrindas taikyti protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus.

Visgi, atsakovei nepasirÅ«pinus reikiamu leidimu buvo pasikėsinta į teisės aktais saugomas vertybes – nugenėti saugotini želdiniai, todėl atsakovė negali iÅ¡vengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus. Teismas įvertinęs minėtas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, praÅ¡omos priteisti žalos dydį mažina per pusę, priteisiant iÅ¡ atsakovės 3292,50 Eur žalos atlyginimo (CK 1.5 straipsnis, 6.251 straipsnio 2 dalis). Pagal Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ lėšos, nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡kotos už aplinkai ir valstybiniams gamtos iÅ¡tekliams padarytÄ Å¾alÄ pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus ar kitus aplinkos apsaugÄ reglamentuojančius teisės aktus, yra Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos (toliau – Programa), o 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Programos lėšos kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sÄ skaitoje.

Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų surinkimo ir kaupimo tvarkoje, patvirtintoje Aplinkos ministro 2001 m. vasario 7 d. Nr. 91, Programos lėšos (neįskaitant įplaukų pagal įstatymo 3 straipsnio 3, 6 ir 10 punktus) surenkamos Aplinkos apsaugos agentÅ«ros, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, regionų aplinkos apsaugos departamentų, valstybinių rezervatų ir nacionalinių bei regioninių parkų direkcijų (arba tarnybų) pajamų surenkamosiose sÄ skaitose. Todėl priteistos žalos aplinkai lėšos, skirtos valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-165/2010, Nr. 3K-3-61/2014;

Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 2A-364/2013, Nr. 2A-659-943/2016, Nr. e2A-491-178/2017, Nr. e2A-542-464/2018), turi bÅ«ti pervestos į ieÅ¡kovo nurodytÄ Programos lėšų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistinos ieÅ¡kovo praÅ¡omos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies (50 proc.), atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), iÅ¡ atsakovės valstybei priteistinas už patenkintÄ ieÅ¡kinio dalį mokėtinas žyminis mokestis – 74 Eur (3292,50 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnis).

Duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 95, 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Leresa“, įmonės kodas 303345912, 3292,50 Eur (tris tÅ«kstančius du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt du eurus 50 centų) padarytos žalos gamtai atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 3292,50 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteistas lėšas pervedant į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Leresa“ 74 Eur (septyniasdeÅ¡imt keturis eurus) žyminio mokesčio, Å¡iÄ sumÄ Ä¯mokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mus.

Teisėjas Vytautas Pliuskevičius