2021-11-17 Nr. AB-24223-3-61-3-00821-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1990-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00821-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus prašymą atsakovui V. U. dėl permokos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Socialinių išmokų skyrius (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo V. U. (toliau – ir atsakovas) dėl jo kaltės susidariusią negrąžintą 304 Eur permoką.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrius nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. yra Administracijos Socialinių išmokų skyrius.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriui 2019 m. kovo 22 d. pateikė prašymą gauti paramą mirties atveju Nr. 23686, prašydamas skirti laidojimo pašalpą už 2019 m. kovo 21 d. mirusį A. Š.. Atsakovas Socialinių išmokų skyriui taip pat pateikė visus pašalpai skirti reikalingus dokumentus. Užregistravus prašymą bei atsakovui įteikus informacinį lapelį, atsakovas pasirašytinai buvo supažindintas su paramą mirties atveju gaunančio asmens pareigomis. Socialinių išmokų skyrius, išnagrinėjęs atsakovo prašymą, 2019 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 24333 atsakovui paskyrė 304 Eur (8 bazinių socialinių išmokų dydžio) pašalpą.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Socialinių išmokų skyrius 2019 m. lapkričio 5 d. gavo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą 01-1-13776-19 Nr. IBPS-V-2149121. Šiame nutarime konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta faktinė aplinkybė, jog V. U., gavęs pašalpą, nepalaidojo mirusio A. Š., už kurį jam išmokėta laidojimo pašalpa, palaikų. Mirusio A. Š. palaikų laidojimą organizavo jo sesuo V. Š., kuri 2019 m. kovo 25 d. savo lėšomis jį palaidojo Varėnos miesto kapinėse. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nurodytą pašalpą gavo neteisėtai, Socialinių išmokų skyrius 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 4.34/3 „Dėl V. U. laidojimo pašalpos permokos nustatymo ir jos grąžinimo“ nustatė atsakovui 304 Eur dydžio pašalpos permoką už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., nurodė neteisėtai gautą pašalpos sumą grąžinti ir nustatė permokos grąžinimo būdus, terminą bei nurodė pašalpos negrąžinimo teisines pasekmes. Socialinių išmokų skyrius 2019 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. A740-7686/19-(3.3.2.26-SOI) „Dėl laidojimo pašalpos permokos nustatymo ir jos grąžinimo“ informavo atsakovą apie nustatytą permoką ir pareigą ją grąžinti. Atsakovas apie permokos sumą pakartotinai buvo informuotas Socialinių išmokų skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. A740-8482/19-(3.3.2.26-SOI) „Dėl laidojimo pašalpos permokos grąžinimo“, tačiau permokos negrąžino ir dėl grąžinimo dalimis į Socialinių išmokų skyrių nesikreipė, nors apie šią pareigą buvo informuotas tinkamai.

5. Atsakovas V. U. atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko.

6. Atsakovas paaiškino, kad artimieji mirusį A. Š. laidoti atsisakė, velionį palaidojo buvusį darbovietė. Atsakovas nurodė, kad A. Š. jam buvo skolingas 360 Eur, todėl atsakovas, gavęs laidojimo pašalpą, susigrąžino dalį skolos.

7. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad A. Š. palaikų nepalaidojo.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo V. U. 304 Eur laidojimo pašalpos išmoką.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriui 2019 m. kovo 22 d. pateikė prašymą gauti paramą mirties atveju, t. y. skirti laidojimo pašalpą už mirusį A. Š.. Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrius 2019 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 24333 atsakovui paskyrė (8 bazinių socialinių išmokų dydžio ) 304 Eur laidojimo pašalpą. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrių 2019 m. lapkričio 5 d. raštu „Dėl neteisėtai gautos paramos“ Nr. IBPS-S-490378 informavo, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-13776-19 metu nustatyta, jog Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2019 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 24333 V. U. neteisėtai gavo paramą A. Š. mirties atveju, bei pridėjo 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

10. Socialinių išmokų skyrius 2019 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą Nr. 4.34/3, kuriuo nustatė V. U. 304 Eur dydžio laidojimo pašalpos permoką už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., kadangi nebuvo palaidoti mirusio asmens, už kurį išmokėta laidojimo pašalpa, palaikai, bei nurodė V. U. grąžinti neteisėtai gautą laidojimo pašalpos sumą arba ją sumokėti dalimis į Administracijos sąskaitą per 30 kalendorinių dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos. Sprendime išaiškino, kad per nurodytą terminą negrąžinus neteisėtai gautų lėšų ar nesuderinus su Socialinių išmokų skyriumi lėšų grąžinimo dalimi būdo, šiuo sprendimu nustatyta socialinės pašalpos permoka bus išieškoma per teismą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Šio sprendimo nuorašą pareiškėjas atsakovui išsiuntė su 2019 m. lapkričio 28 d. raštu.

11. Socialinių išmokų skyrius atsakovą pakartotinai 2019 m. gruodžio 31 d. raštu „Dėl laidojimo pašalpos permokos grąžinimo“ Nr. A740-8482/19-(3.3.2.26-SOI) informavo, kad negrąžintą 304 Eur dydžio laidojimo pašalpos sumą jis privalo grąžinti į Administracijos sąskaitą visą arba dalimis per 30 kalendorinių dienų nuo šio rašto gavimo dienos. Atsakovas įspėtas, kad per nustatytą laikotarpį nuo šio rašto gavimo dienos negrąžinus neteisėtai gautų ir/ar nesuderinus lėšų grąžinimo dalimis, nustatyta permoka bus išieškoma teismo tvarka.

12. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo (toliau – ir Įstatymas), Administracijos Socialinių išmokų skyriaus nuostatų, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 40-208/19 (toliau – ir Nuostatai) nuostatomis ir nurodė, kad asmenims, gaunantiems socialinę pašalpą, negrąžinant susidariusios socialinės pašalpos permokos, gali būti taikomos teisės aktuose nustatytos pasekmės. Socialinių išmokų skyrius, kaip kompetentingas viešojo administravimo subjektas, nustatęs tokiam asmeniui permoką, gali kreiptis į teismą dėl jos išieškojimo teismo tvarka prieš tai raštu informavus asmenį, be kita ko, dėl permokos nustatymo bei jos išieškojimo teismo tvarka.

13. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad atsakovas mirusio asmens, už kurį jam išmokėta laidojimo pašalpa, palaikų nepalaidojo, neteisėtai gautos paramos pareiškėjui negrąžino, t. y. neįvykdė Įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 punkte įtvirtintų pareigų, todėl konstatavo, jog pareiškėjas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti jam išmokėtą laidojimo pašalpos sumą. Pareiškėjas informavo atsakovą apie neteisėtai išmokėtos socialinės pašalpos sumą ir pareigą ją grąžinti.

14. Teismas atsakovo argumentą, kad jis, gaudamas laidojimo pašalpą, susigrąžino mirusio A. Š. skolą, vertino kaip neturintį įtakos šios bylos sprendimui ir nepanaikinantį atsakovo pareigos grąžinti išmokėtos laidojimo pašalpos sumą, kurią jis gavo neteisėtai.

III. 15. Atsakovas V. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą.

16. Atsakovas nurodo, kad A. Š. iš jo buvo pasiskolinęs 360 Eur. Mirus A. Š., apie tai jis pranešė jo artimiesiems, tačiau atsakymas buvo neigiamas, artimieji taip pat atsisakė A. Š. laidoti. Atsakovui paskambino iš A. Š. buvusios darbovietės ((duomenys neskelbtini)), kuri savo lėšomis ir laidojo A. Š.. Atsakovas pranešė jiems, kad už skolą jis atsiims laidojimo pašalpą, darbovietė neprieštaravo. A. Š. dukra paėmė jo pensiją, tokiu būdu turėjo pelno, o įrodymų, kad A. Š. laidojo jo sesuo V. Š., nėra.

17. Atsakovas paaiškina, kad laidojimo pašalpą gavo teisėtai, nes turėjo laikiną globėjo statusą, apie tai pažymėta ir A. Š. ligos istorijoje. Pareiškėjas reikalauja grąžinti išmokėtas lėšas, tačiau nenurodo, kur jos bus panaudotos.

18. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

19. Pareiškėjas nurodo, kad pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl neturėtų būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovui V. U. išmokėtos 304 Eur laidojimo pašalpos grąžinimo.

21. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovas pašalpą už mirusį A. Š. gavo neteisėtai, mirusio asmens jis nepalaidojo, priteisė Administracijai iš V. U. 304 Eur laidojimo pašalpos išmoką.

22. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad laidojimo pašalpą gavo teisėtai, nes turėjo laikiną globėjo statusą, be to, A. Š. jam buvo skolingas 360 Eur, todėl pašalpą atsiėmė už skolą.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms bei įrodymų vertinimui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių įrodymų.

26. Pažymėtina, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, teisės aktus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-384-624/2021 ir kt.).

27. Atsakovas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, nenurodo, kokias faktines aplinkybes teismas nustatė ar įvertino neteisingai, kokių apskritai neįvertino. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su laidojimo pašalpos gavimu (mirusio A. Š. skolai padengti), taip pat, kad nėra įrodymų, jog A. Š. palaidojo jo sesuo, nagrinėjamu atveju yra nereikšmingi, nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir niekaip nekeičia nagrinėjamo ginčo esmės.

28. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas, gavęs laidojimo paramą, mirusio asmens, už kurį išmokėta laidojimo pašalpa, nepalaidojo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįvykdė Įstatymo reikalavimų, dėl to jam kilo pareiga grąžinti pareiškėjui neteisėtai gautą paramą. Pareiškėjas informavo atsakovą apie priimtą sprendimą susigrąžinti išmokėtą pašalpą, pasiūlė neteisėtai gautą sumą grąžinti pareiškėjui, o atsakovui gera valia jos negrąžinus, su prašymu kreipėsi į teismą.

29. Atsakovo apeliacinio skundo teiginys, kad pareiškėjas, reikalaudamas grąžinti išmokėtą pašalpą, nenurodo, kur ji bus panaudota, yra visiškai nepagrįstas teisės aktais, joks teisės aktas nenustato pareiškėjui pareigos pašalpos susigrąžinimo atveju informuoti pašalpą neteisėtai gavusį asmenį, kur ir kokiu tikslu susigrąžintos lėšos bus panaudotos.

30. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo V. U. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė