0331fb2a-4d4d-4084-8ea1-7257f9de42fe · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1864-413/2020 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01949-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.3; 2.5.5; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.4.5.19 Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5435-835/2020 pagal pareiÅ¡kėjo A. B. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims E. P., A. B., G. J., O. B., E. B. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas A. B. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pratęsti (atnaujinti) terminÄ palikimui priimti po A. B. mirties (duomenys neskelbtini).

2. PraÅ¡yme nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ir suinteresuotas asmuo E. P. yra A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai. Po jo mirties pareiÅ¡kėjas nesikreipė į notarų biurÄ dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes buvo įsitikinęs, kad nėra jokio po tėvo mirties likusio paveldimo turto. Tik 2019 metų rudenį iÅ¡ žmonių kalbų sužinojo, kad jo tėvas turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į žemę. Todėl jis turi teisę į tėvui tenkančiÄ paveldimo turto dalį po senelio J. B. mirties, nes (duomenys neskelbtini) seneliui mirus, ilgai nebuvo užbaigtos paveldėjimo procedÅ«ros. Sužinojęs apie tikėtinÄ teisę į paveldėjimÄ , jis ėmėsi aktyvių veiksmų, pradėjo rinkti informacijÄ ir kreipėsi į teismÄ . Mano, kad nurodytos priežastys yra svarbios praleistam terminui atnaujinti.

3. Suinteresuotas asmuo E. P. su pareiškimu sutiko.

4. Suinteresuoti asmenys A. B., G. J., O. B., E. B. prašė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė svarbios priežasties, dėl kurios po savo tėvo A. B. mirties (duomenys neskelbtini) nesikreipė į notarų kontorÄ dėl palikimo priėmimo. PaaiÅ¡kino, kad po senelio J. B. mirties (duomenys neskelbtini), visÄ jo palikimÄ priėmė sÅ«nus J. B., o A. B. jokio turto niekada neturėjo, gyveno tėvų namuose. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. spalio 9 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo A. B. pareiÅ¡kimÄ atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjo A. B. ir suinteresuoto asmens E. P. tėvas, suinteresuotų asmenų A. B. ir G. J. brolis A. B. mirė (duomenys neskelbtini) ir apie šį faktÄ pareiÅ¡kėjui buvo žinoma. PareiÅ¡kėjas ir jo sesuo yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai paveldint pagal įstatymÄ , tačiau per įstatymo nustatytÄ terminÄ dėl palikimo priėmimo į notarÄ nesikreipė, palikimo niekas nepriėmė. PareiÅ¡kėjo tėvo palikimas turėjo bÅ«ti priimtas iki (duomenys neskelbtini), taigi pareiÅ¡kėjas terminÄ priimti palikimÄ praleido 8 metus 5 mėnesius ir 10 dienų.

7. IÅ¡ pateiktų valstybės įmonės Registrų centro dokumentų teismas nustatė, kad ir Å¡ios dienos duomenimis A. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi, taigi ir turto, kurį bÅ«tų galimybė paveldėti, nėra. Dokumentų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo teiginius, kad jo tėvas A. B., miręs (duomenys neskelbtini), turėjo nuosavybės teisę į žemę, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Ä® bylÄ taip pat nepateikta dokumentų, kurie patvirtintų, kad A. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, ar kad jis turi teisę paveldėti turto dalį po pareiÅ¡kėjo senelio J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. PrieÅ¡ingai, byloje yra pateiktas 2019 m sausio 21 d. notarės liudijimas, patvirtinantis, kad J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) mirusio J. B. pirmos eilės įpėdinis, priėmęs mirusiojo palikimÄ .

8. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas domėjosi mirusiojo turto paveldėjimo procesu, tikrino VÄ® Registrų centro duomenis ar kreipėsi į notarų biurÄ dėl informacijos gavimo ir panaÅ¡iai. PareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, kad tėvo giminaičiai po jo mirties nepasakė, jog (duomenys neskelbtini) miręs senelis turėjo turto, nelaikytina svarbia priežastimi siekiant atnaujinti terminÄ palikimui priimti po tėvo mirties, todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo objektyvių kliūčių pareiÅ¡kėjui priimti palikimÄ per įstatymo nustatytÄ terminÄ , tačiau pareiÅ¡kėjas jokių aktyvių veiksmų neatliko, tai yra nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo. Tai, kad pareiÅ¡kėjas po tėvo mirties nesikreipė dėl palikimo, nes buvo tikras, jog tėvas neturi jokio turto, nelaikytina svarbia priežastimi, nes pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo bÅ«tina pateikti notarui, o tai pareiÅ¡kėjas žinojo.

9. Ä®vertinęs bylos aplinkybes ir pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, kad jam buvo žinoma įstatymo nuostata, jog palikimas turi bÅ«ti priimtas per tris mėnesius, taip pat tai, kad pareiÅ¡kėjas teismui nenurodė nė vienos svarbios bei objektyvios priežasties, dėl ko jis praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ , teismas sprendė, kad atnaujinti terminÄ palikimui priimti nėra pagrindo. PareiÅ¡kėjas savo subjektinių teisių per įstatymo nustatytÄ terminÄ kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo neįgyvendino dėl nerÅ«pestingumo ir aplaidumo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 10. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas A. B. praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartį, klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Teismui buvo nurodyta objektyvi aplinkybė, pagrįsta faktinėmis pareiÅ¡kėjui žinomomis aplinkybėmis, susijusiomis su įsitikinimu apie paveldimo turto nebuvimÄ : iÅ¡laikymo vaikams neteikimas, pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas, gyvenimo bÅ«das.

PareiÅ¡kėjas sÄ Å¾iningai nežinojo apie nuosavybės teisių į žemę ir kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ ir jo tėvo teisę paveldėti po senelio mirties. PareiÅ¡kėjas žinojo, kad tėvams nutraukus santuokÄ , tėvas vengė teikti iÅ¡laikymÄ , kitomis formomis ir bÅ«dais vaikais nesirÅ«pino. PareiÅ¡kėjas buvo įsitikinęs, jog paveldimo turto nėra, nes tėvas asmeniÅ¡kai jokio turto neturėjo, todėl nesikreipė į notarų biurÄ . Tai neturėtų bÅ«ti vertinama kaip nerÅ«pestingas ar aplaidus elgesys. 10.2.

Aplinkybė, jog jo tėvas A. B. galimai turėjo teisę paveldėti po savo tėvo (pareiÅ¡kėjo senelio) J. B. (gim. 1925 m.) mirties, tapo žinoma 2019 metų rudenį. Å iÄ aplinkybę patvirtino suinteresuotas asmuo O. B., kuri nurodė, jog notarė jai paaiÅ¡kinusi, kad pusė J. B. (gim. 1925 m.) žemės priklauso A. B. (pareiÅ¡kėjo tėvui), nes G. J. ir A. B. atsisakė investicinių čekių. Teigė, jog tÄ pačiÄ dienÄ , kai sužinojo, kad A. B. vaikai turi kreiptis į teismÄ , tai buvo 2019 metų pabaigoje, ji nuėjo pas pareiÅ¡kėjo motinÄ ir pasakė tai. 10.3.

A. B., 2019 metų pabaigoje sužinojęs apie tėvui A. B. paveldėjimo pagrindu priklausantį turtÄ , pradėjo rinkti įrodymus. Ä® 2020 m. vasario 17 d. advokatės praÅ¡ymÄ VÄ® Registrų centras 2020 m. vasario 26 d. iÅ¡davė iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro. Ä®sigaliojus 2020-03-16 COVIT-19 karantinui, pareiÅ¡kėjas vykdė darbines tolimųjų reisų vairuotojo pareigas užsienyje. Atsiradus realiai galimybei, pareiÅ¡kėjas su pareiÅ¡kimu kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus.

Akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjas nevilkino kreipimosi į teismÄ momento, elgėsi pagal realiÄ situacijÄ , galimybes kontaktuoti, komunikuoti. 10.4. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje suinteresuoti asmenys – tėvo A. B. brolis A. B., sesuo G. J., mirusio brolio J. B. sÅ«nus E. B. ir sutuoktinė O. B. prieÅ¡taravo dėl pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡to praÅ¡ymo, tačiau jie patys taip pat nerealizavo savo teisės į paveldėjimÄ po A. B. mirties. 10.5. Svarbu yra tai, kad atnaujinus pareiÅ¡kėjui praleistÄ terminÄ priimti tėvo A.

B. palikimÄ , atsirastų galimybė paveldėti A. B. tenkančiÄ palikimo dalį po J. B. (gim. 1925 m.) mirties. IÅ¡ pateiktų VÄ® Registrų centro NTR iÅ¡rašų matyti, kad 1/2 nekilnojamo turto dalis vis dar įregistruota J. B. (gim. 1925 m.) vardu. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ terminÄ tenkinimas nepažeis kitų suinteresuotų asmenų interesų, taip pat nebus pažeistas vieÅ¡asis interesas. 10.6. Nepagrįstas teismo teiginys, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė savo teiginius patvirtinančių dokumentų, kad jo tėvas A.

B. turėjo nuosavybės teisę į žemę nuosavybės teisės atkūrimo į žemę pagrindu. Apskrities viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo buvo priimtas 2003 m. lapkričio 13 d., tokie duomenys nurodyti VĮ Registrų centro NTR išrašuose. Nuosavybės teisė į žemę buvo atkurta J. B. (gim. 1925 m.) vardu, kuris mirė (duomenys neskelbtini), todėl J. B. (gim. 1925 m.) įpėdiniai įgijo teisę į žemę. Iš suinteresuotų asmenų parodymų teismo posėdyje darytina išvada, kad jie buvo nusprendę, jog žemė turėtų atitekti J.

B. (gim. 1947 m.), o 0,14 ha namų valdos žemės sklypas su jame esančiais pastatais – A. B.. Ä®statyme nustatytu bÅ«du – raÅ¡ytine notarine sutartimi – susitarimas nebuvo įformintas. Taigi, nesant notarinės sutarties, testamento ar kito įstatymu pripažinto tinkamu įrodymu, visi J. B. (gim. 1925 m.) įpėdiniai turėjo lygias teises į paveldėjimÄ . Å ios teisės atsisakė tik A. B. ir G. J.. 10.7. PareiÅ¡kėjas siekia atnaujinti terminÄ palikimui priimti po tėvo A. B. mirties.

Tik patenkinus šį praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kėjas įgys teisę pretenduoti į tėvui A. B. tenkančiÄ palikimo dalį po J. B. (gim. 1925 m.) mirties. Kaip matyti iÅ¡ dokumentų, nuosavybės teisė į 1/2 J. B. (gim. 1925 m.) turto dalį niekam ir jokiu pagrindu nepripažinta.

11. Atsiliepimais į atskirÄ jį skundÄ suinteresuoti asmenys E. B., O. B., A. B. ir G. J. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, palikti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartį nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 11.1. J. B. (gim. 1925 m.) – apelianto senelis, mirė 1994 m. rugpjūčio 11 d. Jam mirus atsirado palikimas. Tuo metu jo palikimÄ sudarė investiciniai čekiai, kuriuos paveldėti atsisakė dukra G. J. (B.) ir sÅ«nus A. B.. Kitas sÅ«nus J. B. (E. B. tėvas), gimęs (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė.

O trečias sÅ«nus A. B. (apelianto tėvas) po tėvo mirties palikimo nepriėmė. Taigi, pareiÅ¡kėjo tėvas A. B. nuo savo tėvo J. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)), daugiau nei 18 metų nesitvarkė paveldėjimo reikalų ir neįgijo nei teisės į palikimÄ , nei turto, kuris galėtų tapti palikimu po jo mirties. Todėl pareiÅ¡kėjas po savo tėvo A. B. mirties neturi kÄ paveldėti, nes pagal bylos duomenis jo tėvas turto nepaliko, o A. B. įpėdinio veiksmų neatliko, palikimo nepriėmė. 11.2.

Apeliantas A. B. galėjo viskÄ sužinoti, jei po savo tėvo mirties bÅ«tų nuvykęs pas notarę. Tokių veiksmų jis neatliko ir iÅ¡ viso nieko nedarė, tik nurodė, kad atsitiktinai sužinojo apie galimai turimas teises į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ . Neįtikėtina, kad kažkokie tai anonimai žino daugiau nei jis, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, galėjo sužinoti elgdamasis pagal paveldėjimo teisės normų reikalavimus. 11.3. Nuosavybės teisių atkÅ«rimas įvyko J. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris mirė nesulaukęs nuosavybės teisių į tėvo turėtÄ nuosavybės teisėmis žemės atkÅ«rimÄ .

Nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. S-33-19024, o į 0,1400 ha. sklype esančius statinius nuosavybė nustatyta 2019 m. vasario 21 d. Butrimonių apylinkės (seniÅ«nijos) pažymėjimo Nr. R5-55-(1.24) pagrindu. 11.4. Senelis J. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) 1994 m. sausio 13 d. parašė SutikimÄ , kad jis perleidžia žemės nuosavybės atkÅ«rimo teisę į savo tėvo J. B., P. 8,13 ha žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), savo vaikui B.

J., J. Å is Sutikimas, perleidžiantis žemės nuosavybės teisę į prosenelio J. B., Petro žemę, pagal iÅ¡reikÅ¡tos valios formÄ atitinka teisės reikalavimus. Jo pagrindu pretendentÄ Ä¯ žemės nuosavybę J. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), žemės nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese turėjo pakeisti suinteresuoto asmens E. B. tėvas J. B., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau dėl suinteresuotiems asmenims nežinomų priežasčių tai neįvyko. PareiÅ¡kėjo tėvas A. B.

žinojo jo tėvo Sutikime iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ , todėl jis palikimo ir nepriėmė. Tai žinojo ir apeliantas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

13. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria atmestas praÅ¡ymas atnaujinti terminÄ palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Siekiant užtikrinti apibrėžtumÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimÄ dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi bÅ«ti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminÄ Ä¯pėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimÄ priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimÄ priimti be kreipimosi į teismÄ (CK 5.57 str. 1 d.).

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad apelianto ir suinteresuoto asmens E. P. (B.) tėvas A. B. (duomenys neskelbtini). Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarė patvirtino, kad po A. B. mirties paveldėjimo bylų dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nėra užvesta. VĮ Registrų centro 2020 m. vasario 26 d. rašte nurodyta, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis A. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi.

16. Apelianto senelis J. B. (gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini)) turėjo keturis vaikus: J. B. (gim. 1947 m., mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties palikimÄ priėmė jo žmona O. B. (gim. 1948 m.) ir sÅ«nus E. B.), A. B. (gim. 1951 m.), G. J. (B., gim. 1953 m.) ir apelianto tėvÄ A. B. (gim. 1957 m.).

17. Alytaus rajono apylinkės teismo 1993 m. liepos 9 d. sprendimu nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad J. B., J. (gim. 1925 m.) tėvas J. B., P., miręs (duomenys neskelbtini), iki žemės nacionalizavimo (duomenys neskelbtini) valdė 10 ha 38 a žemės sklypÄ .

18. PareiÅ¡kėjo senelis J. B. (gim. 1925 m.) 1994 m. sausio 13 d. parašė SutikimÄ , kuriame nurodė, jog perleidžia žemės nuosavybės teisę į savo tėvo B. J., P. jam priklausančiÄ Å¾emės dalį 8,13 ha, esančius (duomenys neskelbtini), savo vaikui B. J.. Šį SutikimÄ antspaudu ir savo paraÅ¡u patvirtino Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) virÅ¡aičio pavaduotoja Z. R..

19. PareiÅ¡kėjo seneliui J. B. (gim. 1925 m.) po jo mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės į apelianto prosenelio žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), ir Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. S-33-190424 nuosavybės teisės į žemės sklypus įregistruotos J. B. (gim. 1925 m.) vardu.

20. Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarė 2006 m. sausio 17 d. apelianto dėdei J. B. (gim. 1947 m.) iÅ¡davė liudijimÄ , kad jis yra (duomenys neskelbtini) mirusio J. B. pirmos eilės įpėdinis ir liudijimas iÅ¡duotas dar tuo tikslu, kad įpėdinis galėtų gauti dokumentus, patvirtinančius mirusiojo nuosavybės teises į turėtÄ turtÄ .

21. Tai reiÅ¡kia, kad po senelio J. B. mirties (duomenys neskelbtini) atsirado palikimas, tačiau nuosavybės teisės į konkretų turtÄ Ä¯registruotos tik 2003 metais, atkÅ«rus nuosavybės teises į žemę. PalikimÄ po senelio J. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė vienintelis sÅ«nus J. B., gim. 1947 m. (suinteresuoto asmens E. B. tėvas). Suinteresuotų asmenų G. J. ir A. B. teigimu, jie nuo savo palikimo dalies atsisakė.

22. Suinteresuotas asmuo E. B. nurodė, kad apelianto tėvui A. B. buvo žinoma apie senelio J. B. 1994 m. sausio 13 d. duotÄ SutikimÄ , pagal kurį atkÅ«rus nuosavybės teises į žemę, ji visa atiteks sÅ«nui J. B. (gim. 1947 m.), todėl apelianto tėvas palikimo po savo tėvo (apelianto senelio) mirties nepriėmė, į notarų kontorÄ nesikreipė. Suinteresuoto asmens tėvui J. B. (gim. 1947 m.) po jo tėvo J. B. (gim. 1925 m.) mirties buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ palikimo dalį.

23. Nekilnojamojo turto registro duomenimis apelianto senelio J. B. (gim. 1925 m.) vardu yra likęs registruotas nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Å io turto 1/2 dalis priklauso O. B. ir E. B. 2019 m. rugsėjo 16 d. iÅ¡duoto Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu.

24. PareiÅ¡kėjas A. B. 2020 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atnaujinti praleistÄ Ä¯statymu nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti po savo tėvo A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. PareiÅ¡kimas grindžiamas tuo, kad pareiÅ¡kėjas sÄ Å¾iningai klydo nesikreipdamas pas notarÄ per įstatyme nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti, nes buvo įsitikinęs, jog jo tėvas neturėjo jokio turto, tačiau sužinojęs, kad tėvas A. B. turėjo teisę į J. B. (gim. 1925 m.) palikimÄ , ėmėsi rengti dokumentus praÅ¡ymui dėl termino atnaujinimo. Atskirasis skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tomis pačiomis aplinkybėmis.

25. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminÄ palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).

26. Apeliantas tvirtina, kad po savo tėvo A. B. mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ Ä¯ notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, taip pat patvirtina, kad jam buvo žinoma apie tėvo mirtį, žinoma, kad į notarÄ reikia kreiptis per tris mėnesius. Apeliantas nurodo, kad buvo įsitikinęs, jog mirusysis jokio turto neturėjo. Minėti pareiÅ¡kėjo argumentai leidžia spręsti, kad jam buvo žinoma apie A. B. mirtį, tačiau per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo į notarÄ jis ir jo sesuo E. P. nesikreipė sÄ moningai. Taip pat iÅ¡ nustatytų aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , jog apelianto tėvas A. B. apie savo teisę priimti palikimÄ po tėvo J. B. mirties taip pat žinojo, tačiau Å¡ios teisės taipogi sÄ moningai neįgyvendino apie 18 metų.

27. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

28. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dienÄ Ä¯gyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiÅ¡kia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas, nes tam, kad gautų palikimÄ , įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimÄ . Taigi, (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjui atsirado teisė priimti mirusiojo A. B. palikimÄ CK 5.50 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais, tačiau pareiÅ¡kėjas to nepadarė. Nagrinėjamu atveju terminas palikimui priimti praleistas daugiau kaip 8 metus.

29. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ palikimui priimti, turi:

1) nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ;

2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ;

3) iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio atnaujinti terminÄ teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

30. Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar terminas kreiptis dėl paveldėjimo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Pažymėtina, kad pagal minėtÄ teismų praktikÄ yra bÅ«tina nustatyti, kokius po palikėjos mirties veiksmus, susijusius su palikimo priėmimu, atliko pareiÅ¡kėjas, ar terminas palikimui pagal įstatymÄ priimti yra praleistas dėl objektyvių priežasčių, ar egzistuoja pagrindas atnaujinti šį terminÄ .

31. PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas atnaujinti terminÄ palikimui priimti, iÅ¡ esmės nurodė vienintelę priežastį – jis nežinojo, jog mirusysis (jo tėvas) galimai turėjo turtinę teisę į savo mirusio tėvo palikimÄ , kad Å¡ias aplinkybes nuo paveldėtojo nuslėpė suinteresuoti asmenys, jo tėvo giminaičiai, o apie tai, kad senelio vardu yra likęs registruotas nekilnojamasis turtas – ½ dalis žemės sklypų, jam tapo žinoma tik 2020 m. vasario mėnesį.

32. Å iuo klausimu kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad terminas palikimui priimti gali bÅ«ti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. APŽVALGA BYLOSE DĖL PAVELDĖJIMO Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).

33. Apeliacinės instancijos teismas Å¡ios nutarties 26 punkte nustatė, jog visiems galimiems mirusiojo A. B. turto paveldėtojams apie teisę priimti palikimÄ per tris mėnesius nuo palikėjo mirties buvo žinoma, tačiau į notarÄ dėl palikimo priėmimo jie tiesiog nesikreipė, nesiaiÅ¡kino, ar palikėjas turėjo kokio nors paveldimo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, piniginių lėšų ir kito turto, t. y. nė vienas iÅ¡ palikėjų nepasidomėjo, ar yra apskritai kokio nors paveldimo turto.

34. Pažymėtina, kad nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimÄ savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimÄ per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtÄ praradimÄ (CK 5.50 str. 1, 3 dalys). Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų bÅ«ti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. APŽVALGA BYLOSE DĖL PAVELDĖJIMO Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).

35. Apeliantas ir jo sesuo turėdami apsisprendimo laisvę, sÄ moningai nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ . Aptartos aplinkybės teikia pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po tėvo mirties priimtų palikimÄ per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ . Taigi pareiÅ¡kėjo galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po palikėjo mirties nebuvo suvaržyta.

36. PareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai, kad suinteresuoti asmenys, jo tėvo giminaičiai nuslėpė nuo jo faktÄ , kad palikėjo seneliui priklausė žemės sklypai, Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡mingi, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiÅ¡kėjas savo tėvo ir jo labiau senelio turtine padėtimi tiesiog nesidomėjo ir nesirÅ«pino.

37. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog pareiÅ¡kėjas terminÄ palikimui priimti bÅ«tų praleidę dėl svarbių, objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atnaujinti Å¡io termino nėra pagrindo.

38. Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nelemia galutinio bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultato, todėl plačiau apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas atskirÄ jį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, kt.).

39. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino teisiÅ¡kai svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Å¡iuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kurį panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Gintautas Koriaginas