033187d6-e5d1-4e3d-91d1-531af08617cc · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1236-855/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37917-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.14.; 3.3.2.5(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) M. C. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties, kuria patenkintas pareiÅ¡kėjos A.

C. praÅ¡ymas dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo, civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų A. C. ir M. C. praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja A. C. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-23300-1094/2020, kuria patvirtinta Å¡alių sudaryta taikos sutartis dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo ir tolesnio jo naudojimo klausimo, kompensacijos už vienai Å¡aliai tenkančiÄ didesnę turto dalį ir jos mokėjimo tvarkos bei terminų, įsipareigojimų AB SEB bankui vykdymo (toliau – Taikos sutartis).

PraÅ¡ymÄ (patikslintÄ ) grindė Å¡iais argumentais: 1.1. Suinteresuotas asmuo M. C. tinkamai nevykdo 2020 m. rugsėjo 21 d. teismo nutarties, t. y. iki 2021 m. vasario 18 d. (po pareiÅ¡kimo teismui dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo) nebuvo pilnai atsiskaitęs su pareiÅ¡kėja – iÅ¡ 30 000 Eur suinteresuotas asmuo pareiÅ¡kėjai nebuvo sumokėjęs 22 000 Eur, t. y. iki 2021 m. vasario 18 d. M. C. nebuvo įvykdęs Taikos sutarties 2 punkte numatyto įsipareigojimo (2. Už M. C. tenkančiÄ didesnę bendro turto dalį, M.

C. įsipareigoja sumokėti A. C. – 40 000 (keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių) Eur kompensacijÄ : iÅ¡ kurių 10 000 (deÅ¡imt tÅ«kstančių) Eur turi bÅ«ti sumokėta per 1 (vienÄ ) darbo dienÄ nuo Taikos sutarties įsigaliojimo dienos, o likusius 30 000 (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių) Eur – ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo Taikos sutarties įsigaliojimo dienos. Kompensacija mokama banko pavedimu į A. C. atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB banke). 1.2.

Teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta tarp Å¡alių sudaryta Taikos sutartis, įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 28 d. (įskaitytinai), todėl terminas įvykdyti Taikos sutarties 2 punktÄ suėjo 2020 m. sausio 28 d. (įskaitytinai). Atitinkamai, pagal Taikos sutarties 3 punktÄ (3. M. C. vėluojant sumokėti Taikos sutarties 2 punkte nustatytÄ kompensacijÄ (ar jos dalį) ilgiau kaip 3 darbo dienas, visi mokėjimo terminai laikomi suėjusiais, o M. C. įsipareigoja mokėti A. C. 0,05 proc. delspinigius nuo pradelstos mokėti sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ ) suinteresuotas asmuo privalėjo sumokėti pareiÅ¡kėjai 0,05 proc. delspinigius nuo vėluojamos sumokėti sumos (22 000 Eur) už 15 dienų (nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2021 m. vasario 18 d.) vėluojamÄ atsiskaitymÄ , tačiau Å¡ių delspinigių (165 Eur) M.

C. nėra sumokėjęs. 1.3. Suinteresuotas asmuo taip pat dar nėra įvykdęs Taikos sutarties 7 punkte nustatyto įsipareigojimo (7. M. C. įsipareigoja ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo Taikos sutarties įsigaliojimo dienos savo sÄ skaita ir jėgomis atlikti visus veiksmus tam, kad arba (i) bÅ«tų pakeista AB SEB banko 2012 m. rugsėjo 25 d. kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) taip, kad vieninteliu skolininku pagal jÄ liktų M. C., arba (ii) asmeninėmis ar skolintomis lėšomis bÅ«tų pilnai padengtas (refinansuotas) įsiskolinimas pagal AB SEB banko 2012 m. rugsėjo 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl to A.

C. nebebÅ«tų skolinga nei pagal Å¡iÄ sutartį, nei pagal refinansavimo sandorius (jei tokie bÅ«tų sudaromi)), kurio savalaikis vykdymas buvo ir yra itin svarbus pareiÅ¡kėjai ir su ja gyvenantiems nepilnamečiams vaikams. PareiÅ¡kėjos turimais duomenis, praÅ¡ymo pateikimo dienÄ bÅ«sto kredito likutis yra 69 531,51 Eur. Pagal Taikos sutarties 8 punktÄ M. C. taikomi 0,05 proc. delspinigiai nuo nepadengtos kredito pagal AB SEB banko 2012 m. rugsėjo 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .

2. Suinteresuotas asmuo M. C. pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su pareikÅ¡tu praÅ¡ymu dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo nesutiko ir prašė atleisti jį nuo Taikos sutarties 3 ir 8 punktų sÄ lygų vykdymo (delspinigių mokėjimo) tokiam laikotarpiui, kuriam Lietuvos Respublikos teritorijoje yra įvestas karantinas (nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki karantino pabaigos dienos); pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo atmesti; ir priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos suinteresuoto asmens bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

AtsiliepimÄ grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais: 2.1. Suinteresuotas asmuo sÄ Å¾iningai ir visomis iÅ¡galėmis vykdo Taikos sutartį: teikia nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ ; sumokėjo (su minimaliu vėlavimu) pareiÅ¡kėjai visÄ Taikos sutarties 2 punkte nustatytÄ 40 000 Eur kompensacijÄ ; suteikė pareiÅ¡kėjai teisę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo veikia sÄ Å¾iningai ir deda visas pastangas, kad Taikos sutartis bÅ«tų vykdoma, o pareiÅ¡kėja nepatirtų jokių neigiamų pasekmių ir nepatogumų. 2.2.

Taikos sutarties 7 punkto įvykdymas susijęs su ne nuo jo priklausančiomis nenugalimos jėgos (lot. force majeure) aplinkybėmis. Taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo metu (2020 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn.) Lietuvoje nebebuvo jokių suvaržymų ir apribojimų, susijusių su COVID-19 pandemija. 2020 m. pavasarį galiojęs karantinas buvo atÅ¡auktas. Atrodė, kad gyvenimo, verslo sÄ lygos normalizuojasi, tačiau, netikėtai prasidėjus antrajai COVID-19 epidemijos bangai, Lietuvoje nuo 2020 m. lapkričio 7 d. (2020 m. lapkričio 4 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“) vėl buvo įvestas karantinas, įsigaliojo griežti apribojimai, stabdantys verslo santykius, asmenų judėjimÄ . Sudarydamas Taikos sutartį suinteresuotas asmuo planavo, kad dirbs naujoje Lietuvoje įsteigtoje (kaip užsienio įmonės padalinys ar dukterinė įmonė) įmonėje ir gaus pajamas Lietuvoje. BÅ«tent Å¡ių Lietuvoje gaunamų pajamų (bent 6 mėn. atlyginimas) buvimas yra pagrindinė ir esminė sÄ lyga tam, kad bankas sutiktų modifikuoti kredito sutartį, visÄ Ä¯sipareigojimÄ perkeliant suinteresuotam asmeniui.

Taigi atsakovas iÅ¡ esmės ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių negali įvykdyti Taikos sutarties 7 punkto sÄ lygos dėl paskolos sutartyje numatytų įsipareigojimų perkėlimo jam asmeniÅ¡kai, todėl mano, kad bÅ«tų neteisinga reikalauti mokėti nepaprastai dideles palÅ«kanas (jų suma sudarytų apie 1 500 Eur per mėnesį), kas jį įstumtų į nepaprastai sudėtingÄ turtinę padėtį, suinteresuotas asmuo taptų nepajėgus vykdyti kitus įsipareigojimus ir galimai prarastų jam priklausantį turtÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos A. C. patikslintÄ praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo tenkino ir iÅ¡davė pareiÅ¡kėjai vykdomÄ jį raÅ¡tÄ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-23300-1094/2020, dėl neįvykdytų Taikos sutarties 3, 7 ir 8 punktuose nurodytų sÄ lygų.

4. Teismas kritiÅ¡kai vertino suinteresuoto asmens nurodytus teiginius, jog 2020 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, kai tarp Å¡alių buvo sudaryta Taikos sutartis, nebuvo galima numatyti antrosios COVID-19 bangos, vertindamas prieÅ¡ingai, kad antrÄ jÄ bangÄ buvo galima protingai numatyti.

5. Teismas nurodė, kad nenugalima jėga negalima laikyti aplinkybės, kad sutarties Å¡alis neturi reikiamų finansinių iÅ¡teklių, todėl sprendė, kad aplinkybė, jog paskolos fiziniams asmenims, neturintiems stabilių pajamų Lietuvoje, nėra suteikiamos, arba suteikiamos žymiai griežtesnėmis sÄ lygomis, kurių suinteresuotas asmuo M. C. neatitinka, nesudaro force majeure aplinkybių. Taip pat teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo nėra pateikęs pareiÅ¡kėjai praneÅ¡imo apie nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimÄ ir jos įtakÄ Taikos sutarties vykdymui.

6. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimÄ , kad pagal įstatymÄ gali bÅ«ti pakeista tik taikos sutartyje numatytų sÄ lygų vykdymo tvarka, nekeičiant Å¡alių susitarimo esmės, ir įvertinęs Taikos sutarties 3, 7-8 punktuose nurodytas Taikos sutarties sÄ lygas, Å¡alių nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad tenkinus suinteresuoto asmens praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo Taikos sutarties 3 ir 8 punktų sÄ lygų vykdymo (delspinigių mokėjimo) tokiam laikotarpiui, kuriam Lietuvos Respublikos teritorijoje yra įvestas karantinas, bÅ«tų iÅ¡ esmės pažeisti pareiÅ¡kėjos interesai ir jos teisėti lÅ«kesčiai dėl 2020 m. rugsėjo 21 d. teismo nutarties privalomumo ir vykdytinumo.

7. Teismas pažymėjo, kad Å¡alys po vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo turi galimybę tarpusavyje tartis dėl vykdymo tvarkos ir sÄ lygų, t. y., siekdamos kitokio teisių ir pareigų įgyvendinimo, nei nustatyta teismo patvirtintoje Taikos sutartyje, gali pasinaudoti vykdomÄ jį procesÄ reglamentuojančių teisės normų suteiktomis teisėmis: jos gali sudaryti naujÄ taikos sutartį, kuri Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 595 straipsnyje nustatyta tvarka tvirtinama teismo; Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo stadijoje ir (ar) iÅ¡ieÅ¡kotojas turi teisę atsisakyti iÅ¡ieÅ¡kojimo (CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 639 straipsnio 4, 8 punktai, 641 straipsnis, 643 straipsnio 7 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. Atskiruoju skundu apeliantas (suinteresuotas asmuo) M. C. prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo ir atleisti apeliantÄ nuo Taikos sutarties 3 ir 8 punktų sÄ lygų vykdymo (delspinigių mokėjimo) tokiam laikotarpiui, kuriam Lietuvos Respublikos teritorijoje yra įvestas karantinas (nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki karantino pabaigos dienos); priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos apelianto patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

AtskirÄ jį skundÄ grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. Atsakovas pagrįstai negalėjo numatyti naujojo karantino įvedimo (ir dar tokio griežto), kadangi Taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo metu (2020 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn.) Lietuvoje praktiÅ¡kai nebuvo jokių suvaržymų ir apribojimų, susijusių su COVID-19 ligos pandemija, atrodė, kad visos gyvenimo bei verslo sÄ lygos normalizuojasi. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje nenurodo, iÅ¡ kokių aplinkybių ir kaip galima buvo numatyti antrosios COVID-19 bangos atėjimÄ ir antrojo karantino įvedimÄ . 8.2.

Teismo argumentas, kad nenugalima jėga negalima laikyti tai, kad Taikos sutarties Å¡alis neturi reikiamų finansinių iÅ¡teklių, yra klaidingas, kadangi Taikos sutarties neįvykdymui esminę reikÅ¡mę turėjo ne apelianto lėšų neturėjimas, o dėl įvesto karantino apribotos galimybės apeliantui įsidarbinti ir tuo pačiu gauti naujÄ (kitÄ ) kreditÄ . Nagrinėjamu atveju apelianto įsidarbinimas, stabilių pajamų gavimas buvo bÅ«tina sÄ lyga, siekiant gauti kredito refinansavimo pasiÅ«lymÄ iÅ¡ banko, todėl Å¡iuo atveju Taikos sutarties neįmanoma vykdyti bÅ«tent dėl aplinkybių, kurių apeliantas negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio Å¡ių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. 8.3.

Teismo argumentas, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsnio 3 dalis įpareigoja sutarties neįvykdžiusiÄ Å¡alį praneÅ¡ti kitai Å¡aliai apie nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimÄ ir jos įtakÄ sutarties vykdymui, nėra esminis, kadangi kasacinio teismo formuojamoje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nepraneÅ¡us kitai Å¡aliai apie nenugalimos jėgos aplinkybę ir jos įtakÄ sutarties įvykdymui nereiÅ¡kia, kad stichinį (ekstremalų) reiÅ¡kinį patyrusi Å¡alis negali bÅ«ti atleista nuo atsakomybės už sutarties nevykdymÄ dėl nenugalimos jėgos. 8.4.

Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nėra jokių galimybių atleisti nuo Taikos sutarties vykdymo ar sustabdyti vykdymÄ , kadangi ji yra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nepriklausomai nuo to, ar egzistuoja nenugalimos jėgos buvimÄ patvirtinančios aplinkybės). Taikos sutartis yra viena iÅ¡ sutarčių, numatytų CK, rÅ«Å¡ių, todėl jai taikytinos visos kitos CK nuostatos, pvz., ji gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia, atitinkamai jai turi bÅ«ti taikytinos ir dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos aplinkybių nuostatos. 8.5.

Apeliantas nereikalauja keisti Å¡alių susitarimo turinio, o praÅ¡o atleisti nuo Å¡io susitarimo vykdymo nenugalimos jėgos veikimo (karantino) laikotarpiu. Spręsdamas vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo klausimÄ , teismas gali pakeisti Å¡alių Taikos sutartyje numatytų sÄ lygų vykdymo tvarkÄ , nustatant tam tikrÄ jos vykdymo atidėjimÄ . 8.6. Pirmosios instancijos teismas niekaip nemotyvavo, kaip bÅ«tų pažeisti pareiÅ¡kėjos interesai, atleidus suinteresuotÄ asmenį nuo Taikos sutarties 3 ir 8 punktų sÄ lygų vykdymo (delspinigių mokėjimo) tokiam laikotarpiui, kuriam Lietuvos Respublikoje yra įvestas karantinas.

PareiÅ¡kėjos interesai dėl Taikos sutarties vykdymo niekaip nėra pažeidžiami: suinteresuotas asmuo yra sumokėjęs (su minimaliu vėlavimu) pareiÅ¡kėjai visÄ 40 000 Eur piniginę kompensacijÄ ; nors paskolos sutartis iki Å¡iol yra solidari, tačiau pareiÅ¡kėjai nereikia mokėti jokių įmokų pagal nurodytÄ sutartį, visas jas laiku apmoka apeliantas; pareiÅ¡kėjos žinioje yra apeliantui nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiÅ¡kėja naudojasi be jokių suvaržymų. 8.7.

Netesybų mokėjimas iÅ¡ esmės keičia apelianto turtinę padėtį ir jo kreditingumÄ , kadangi jis, net ir įsidarbinęs, bus nepajėgus atitikti banko reikalavimų refinansavimui, tokiu bÅ«du gyvenamuoju namu pareiÅ¡kėja nemokamai naudosis neterminuotai ilgai ir dar, nemokamai juo besinaudodama, kas mėnesį gaus apie 1 500 Eur delspinigių. Todėl akivaizdu, kad tokia Taikos sutartis yra aiÅ¡kiai nesÄ Å¾ininga, sukelianti nepagrįstai sunkias pasekmes apeliantui.

2. PareiÅ¡kėja pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė suinteresuoto asmens atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties panaikinimo ir 2020 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties vykdymo pakeitimo atmesti kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ ; priteisti pareiÅ¡kėjos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. Taikos sutarties nevykdymas negali bÅ«ti pateisintas force majeure aplinkybėmis, nes apeliantas neįrodė visų CK 6.212 straipsnio sÄ lygų, o Taikos sutartis neįvykdyta dėl paties apelianto nerÅ«pestingumo.

Nagrinėjamu atveju apeliantas neįvykdė pareigos įrodyti, kad sudarant 2020 m. rugsėjo 11 d. Taikos sutartį, COVID-19 pandemijos ir su ja susijusių ribojimų nebuvo ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; taip pat neįrodė, kad per Taikos sutartyje numatytÄ 4 mėnesių nuo Taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos bÅ«tent dėl COVID-19 pandemijos objektyviai nebuvo galima įvykdyti Taikos sutarties 7 punkto; apeliantas ne tik nepateikė jokių duomenų apie savo finansinę padėtį (ar jos pablogėjimÄ dėl COVID-19 pandemijos), bet nepateikė ir jokių duomenų apie tai, kad iÅ¡ viso siekė kokiais nors bÅ«dais vykdyti Taikos sutarties 7 punkto įsipareigojimus.

Dar daugiau, apeliantas nepateikė jokių duomenų apie realų ir objektyvų COVID-19 pandemijos poveikį jo darbinei veiklai arba, kad konkrečiai jo vykdoma veikla būtų buvusi apribota dėl pandemijos valdymo priemonių, kurių jis nebūtų galėjęs kontroliuoti. 9.2. Taip pat apeliantas neįvykdė imperatyviai CK 6.212 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos pranešti apie force majeure aplinkybes. Šis pranešimas nėra vien tik formalumas, tačiau yra būtinas siekiant užtikrinti sunkumus patiriančios šalies kontrahentams prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių bei atitinkamai planuoti savo veiksmus.

Toks praneÅ¡imas yra vienas iÅ¡ esminių priemonių, užtikrinančių sutartinių santykių stabilumÄ bei Å¡alių kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigos vykdymo iÅ¡raiÅ¡ka. 9.3. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pareiÅ¡kėjos interesai dėl savalaikio Taikos sutarties vykdymo nėra pažeidžiami ir netgi prieÅ¡ingai – dėl to gaunama papildoma pareiÅ¡kėjai nauda. Savalaikis Taikos sutarties vykdymas turi esminės reikÅ¡mės ne tik pareiÅ¡kėjos, bet ir prioritetiniams nepilnamečių dukrų interesams.

Å alių sudarytos Taikos sutarties esmė buvo, (i) kad suinteresuotas asmuo sumoka kompensacijÄ (Taikos sutarties 2 punktas), pakankamÄ pradiniam įnaÅ¡ui, pareiÅ¡kėjai užtikrinant alternatyvų Å¡eimos gyvenamosios vietos įsigijimÄ ; (ii) suinteresuotas asmuo atlaisvina pareiÅ¡kėjÄ nuo registruoto įsipareigojimo AB SEB bankui (Taikos sutarties 7 punktas) tam, kad pareiÅ¡kėja turėtų realiÄ galimybę gauti kreditÄ alternatyviam Å¡eimos gyvenamosios vietos įsigijimui. Tik apeliantui įvykdžius abi esmines Taikos sutarties 2 ir 7 punktuose numatytas sÄ lygas, pareiÅ¡kėja turės realiÄ galimybę ieÅ¡koti kitos Å¡eimos gyvenamosios vietos.

Tuo tarpu apeliantui įvykdžius tik vienÄ Ä¯sipareigojimÄ â€“ sumokėjus Taikos sutarties 2 punkte nustatytÄ kompensacijÄ (kuri, beje, taip pat buvo sumokėta po kreipimosi į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo), neužtikrina pareiÅ¡kėjai galimybių ieÅ¡koti alternatyvios Å¡eimos gyvenamosios vietos, kadangi pareiÅ¡kėja neturi galimybės atlikti jokių realių veiksmų (sudaryti preliminarias sutartis, praÅ¡yti kredito ir pan.) tol, kol apeliantas neperėmė pilnai AB SEB banko įsipareigojimo, kaip yra nustatyta Taikos sutarties 7 punkte.

Užsitęsus apelianto įsipareigojimų vykdymui ir dėl to pareiÅ¡kėjai netekus realios galimybės įgyti kitÄ Å¡eimos gyvenamÄ jÄ vietÄ , bÅ«tų iÅ¡ esmės apribotos pareiÅ¡kėjos galimybės užtikrinti Å¡alių nepilnamečių dukrų teisę į gyvenamÄ sias patalpas ir į tinkamas gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas jų fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi. 9.4. Apeliantas nepagrindė iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį iÅ¡dėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymÄ .

DeklaratyvÅ«s ir nepagrįsti apelianto argumentai, kad Taikos sutarties nevykdymas susidarė iÅ¡imtinai dėl COVID-19 pandemijos, vertintini kaip pasirinkta gynybos taktika teisme, siekiant iÅ¡vengti sutartinės atsakomybės dėl nevykdomų prievolių, kurių vykdymo rizika teko iÅ¡imtinai suinteresuotam asmeniui M. C.. Taikos sutartis buvo ruoÅ¡ta intensyvių ir sÄ Å¾iningų derybų metu, suinteresuotam asmeniui naudojantis advokato pagalba, tačiau ji yra neįvykdyta dėl paties apelianto nerÅ«pestingo požiÅ«rio į prisiimtus įsipareigojimus.

Be to, suinteresuoto asmens praÅ¡ymas dėl teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo neatitinka Å¡alių interesų pusiausvyros principo bei įstatymo reikalavimo teismo sprendimÄ vykdyti per trumpiausiÄ laikÄ ir kuo ekonomiÅ¡kiau. PareiÅ¡kėjos esminį lÅ«kestį ir esminę reikÅ¡mę turi visų Taikos sutarties sÄ lygų vykdymas ne tik dėl asmeninių, bet svarbiausia – dėl nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimo. Teismas konstatuoja: IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

4. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

5. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties, kuria teismas patenkino pareiÅ¡kėjos A. C. patikslintÄ praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo ir iÅ¡davė pareiÅ¡kėjai vykdomÄ jį raÅ¡tÄ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-23300-1094/2020, dėl neįvykdytų Taikos sutarties 3, 7 ir 8 punktuose nurodytų sÄ lygų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota Å¡alis gali kreiptis į bylÄ iÅ¡nagrinėjusį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Teismas, iÅ¡tyręs Å¡alių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sÄ lygų vykdymÄ , dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies iÅ¡duoda vykdomÄ jį raÅ¡tÄ arba atsisako jį iÅ¡duoti. Vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sÄ lygų, tačiau spręsdamas vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo klausimÄ , teismas gali pakeisti Å¡alių taikos sutartyje numatytų sÄ lygų vykdymo tvarkÄ nekeisdamas Å¡alių susitarimo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015).

Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , sprendžiant vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo pagal teismo patvirtintÄ taikos sutartį klausimÄ , reikalinga nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog taikos sutarties sÄ lygos neįvykdytos (nevykdomos) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1387-370/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).

7. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog taikos sutartimi Å¡alys tarpusavio nuolaidomis iÅ¡sprendžia kilusį teisminį ginÄÄ , užkerta keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, iÅ¡sprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimÄ arba kitus ginčytinus klausimus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galiÄ (CK 6.985 straipsnis) ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

8. Byloje kilo ginčas dėl to, kad suinteresuotas asmuo M. C. tinkamai, t. y. laiku, neįvykdė Taikos sutarties 2 punkto:

2. Už M. C. tenkančiÄ didesnę bendro turto dalį, M. C. įsipareigoja sumokėti A. C. – 40 000 (keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių) Eur kompensacijÄ : iÅ¡ kurių 10 000 (deÅ¡imt tÅ«kstančių) Eur turi bÅ«ti sumokėta per 1 (vienÄ ) darbo dienÄ nuo Taikos sutarties įsigaliojimo dienos, o likusius 30 000 (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių) Eur – ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo Taikos sutarties įsigaliojimo dienos. Kompensacija mokama banko pavedimu į A. C. atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB banke. bei nevykdo Taikos sutarties 7 punkto:

7. M. C. įsipareigoja ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo Taikos sutarties įsigaliojimo dienos savo sÄ skaita ir jėgomis atlikti visus veiksmus tam, kad arba (i) bÅ«tų pakeista AB SEB banko 2012 m. rugsėjo 25 d. kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) taip, kad vieninteliu skolininku pagal jÄ liktų M. C., arba (ii) asmeninėmis ar skolintomis lėšomis bÅ«tų pilnai padengtas (refinansuotas) įsiskolinimas pagal AB SEB banko 2012 m. rugsėjo 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl to A. C. nebebÅ«tų skolinga nei pagal Å¡iÄ sutartį, nei pagal refinansavimo sandorius (jei tokie bÅ«tų sudaromi).

9. IÅ¡ Taikos sutarties turinio matyti, kad suinteresuotam asmeniui nevykdant/netinkamai vykdant 2 bei 7 punkto sÄ lygų, pastarasis privalo mokėti pareiÅ¡kėjai delspinigius:

3. M. C. vėluojant sumokėti Taikos sutarties 2 punkte nustatytÄ kompensacijÄ (ar jos dalį) ilgiau kaip 3 darbo dienas, visi mokėjimo terminai laikomi suėjusiais, o M. C. įsipareigoja mokėti A. C. 0,05 proc. delspinigius nuo pradelstos mokėti sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .

8. M. C. vėluojant įvykdyti Taikos sutarties 5 ar 7 punktuose nustatytus įsipareigojimus ilgiau kaip 3 darbo dienas, M. C. įsipareigoja mokėti A. C. 0,05 proc. delspinigius nuo nepadengtos kredito pagal AB SEB banko 2012 m. rugsėjo 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ , o 10–11 punktuose nustatytas terminas A. C. perduoti GyvenamÄ jį namÄ (arba mokėti kompensacijÄ ) yra pratęsiamas tiek pat, kiek M. C. vėluoja įvykdyti Taikos sutarties 5 ar 7 punktuose nustatytus įsipareigojimus.

10. Anot pareiÅ¡kėjos, Å¡alių sudarytos Taikos sutarties esmė buvo Å¡alių laisva valia pasiektame susitarime, kad (i) atsakovas sumokėtų kompensacijÄ , pakankamÄ pradiniam įnaÅ¡ui ieÅ¡kovei užtikrinant alternatyvų Å¡eimos gyvenamosios vietos įsigijimÄ (Taikos sutarties 2 punktas); bei (ii) kad atsakovas atlaisvintų ieÅ¡kovę nuo registruoto įsipareigojimo AB SEB bankui tam, kad ieÅ¡kovė turėtų realiÄ galimybę gauti kreditÄ alternatyviam Å¡eimos gyvenamosios vietos įsigijimui (Taikos sutarties 7 punktas). Kaip nurodo pareiÅ¡kėja, tik suinteresuotam asmeniui įvykdžius Taikos sutarties abi esmines 2 ir 7 punktuose numatytas sÄ lygas, ji turės realiÄ galimybę ieÅ¡koti kitos Å¡eimos gyvenamosios vietos.

11. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija aplinkybės, kad neįvykdė laiku Taikos sutarties 2 punkte numatyto įsipareigojimo, o taip pat neįvykdė nei vieno iÅ¡ Taikos sutarties 7 punkte numatytų alternatyvių įsipareigojimų nei per Taikos sutartyje nustatytÄ 4 mėnesių terminÄ , nei vėliau, nei iki Å¡iol, tačiau nurodo, kad antrojo karantino paskelbimas Å¡alyje pastarajam buvo netikėtas, kadangi Taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo metu (2020 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn.) Lietuvoje praktiÅ¡kai nebuvo jokių suvaržymų ir apribojimų, o netikėtai įvestas karantinas turėjo esminę reikÅ¡mę apelianto sutartinių įsipareigojimų pareiÅ¡kėjai vykdymo negalimumui, o bÅ«tent – karantino įvedimas iÅ¡ esmės apribojo jo galimybes įsidarbinti, dirbti bei gauti darbo užmokestį, atitinkantį banko reikalavimus, t. y. dėl nuo jo nepriklausomų aplinkybių (force majeure) jis negali vykdyti įsipareigojimų ir praÅ¡o atleisti atsakovÄ nuo Taikos sutarties 3 ir 8 punktų sÄ lygų vykdymo (delspinigių mokėjimo) tokiam laikotarpiui, kuriam Lietuvos Respublikos teritorijoje yra įvestas karantinas (nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki karantino pabaigos).

12. Taigi, Taikos sutarties nevykdymÄ /netinkamÄ Ä¯vykdymÄ apeliantas iÅ¡ esmės grindžia vieninteliu argumentu – force majeure aplinkybe, t. y. netikėtu antrojo karantino režimo įvedimu.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei įstatyme įtvirtintas reglamentavimas, nei teismų praktikoje suformuluoti iÅ¡aiÅ¡kinimai nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad karantino režimas per se reiÅ¡kia nenugalimos jėgos faktÄ , dėl kurio visuotinai atleidžiama nuo sutartinių prievolių vykdymo ir sutarčių nevykdymo teisinių padarinių.

14. Force majeure institutas įtvirtintas CK Å¡eÅ¡tosios knygos XVII skyriuje „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“, CK 6.212 straipsnyje. Å io instituto vieta CK normų sistemoje svarbi aiÅ¡kinant jo turinį. Force majeure teisinė reikÅ¡mė sutartinių prievolių nevykdymo atveju įvardyta CK 6.212 straipsnio 1 dalyje: Å¡alis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymÄ , jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 21 d. teismų praktikos dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo apžvalgoje Nr. AC-49-1nurodyta, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje jau yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai:

1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti;

2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti;

3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio;

4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020).

15. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012, kurioje nagrinėti klausimai dėl ekonominės krizės pripažinimo nenugalimos jėgos aplinkybe, nurodyta, kad nei įstatyme įtvirtintas reglamentavimas, nei teismų praktikoje suformuluoti iÅ¡aiÅ¡kinimai nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad ekonominės krizės situacija per se reiÅ¡kia nenugalimos jėgos faktÄ , dėl kurio visuotinai atleidžiama nuo sutartinių prievolių vykdymo ir sutarčių nevykdymo teisinių padarinių.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sÄ lygos (požymiai) turi bÅ«ti konstatuojami kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties Å¡alis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sÄ lygos egzistuoja bÅ«tent jos atžvilgiu. Tai inter alia reiÅ¡kia ir tai, kad nenugalimos jėgos aplinkybe galėtų bÅ«ti pripažinta ne ekonominės krizės situacija per se, o tam tikros konkrečios krizės aplinkybės, susijusios su sutarties Å¡alies veikla, objektyviai darančios sutarties vykdymÄ negalimÄ .

16. Taigi, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sÄ lygos turi bÅ«ti nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties Å¡alis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sÄ lygos egzistuoja bÅ«tent dėl jos. Nors dėl COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) susiklosčiusi epideminė situacija, Å¡ios infekcijos tolesnio plitimo grėsmė galėtų bÅ«ti laikomi force majeure aplinkybe, kurios sutarties Å¡alis negali kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir negali užkirsti kelio Å¡ios aplinkybės ar jos pasekmių atsiradimui, tačiau pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalies nuostatas teisinę reikÅ¡mę Å¡i aplinkybė gali įgyti tik tada, kai Å¡alis įrodo, kad sutartis neįvykdyta bÅ«tent dėl Å¡ios aplinkybės.

17. Nagrinėjamu atveju, nors apeliantas nurodo, jog sudarant Taikos sutartį COVID-19 pandemijos ir su ja susijusių ribojimų nebuvo galima protingai numatyti, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais negali sutikti.

18. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 dėl COVID-19 viruso visoje Lietuvos teritorijoje paskelbė karantinÄ , kuris truko nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. Å alyje blogėjant epidemiologinei situacijai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), 2020 m. lapkričio 4 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1226 buvo paskelbtas antras karantinas. Kaip matyti, Å¡alių Taikos sutartis sudaryta pasibaigus pirmojo karantino periodui, t. y. 2020 m. rugsėjo 11 d., tačiau negalima sutikti, jog tuo metu nebuvo galima protingai numatyti COVID-19 situacijos ir antrojo karantino įvedimo.

Pažymėtina, kad tiek pasauliniu mastu, tiek Lietuvoje 2020 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais buvo registruojamas augantis naujų užsikrėtimų skaičius, kuris rugsėjo mėnesį virÅ¡ijo skaičius, dėl kurių 2020 m. kovo mėnesį buvo įvesti pirmieji ribojimai, be to, žiniasklaidos priemonės skelbė apie artėjančiÄ Å¡ios pandemijos „antrÄ jÄ bangÄ â€œ. Atsižvelgiant į nurodytÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neabejotinai turėjo galimybę įvertinti jau tuo metu esamÄ koronaviruso įtakÄ savo finansiniams pajėgumams vykdyti Taikos sutarties sÄ lygas, atitinkamai derėtis dėl vienokių ar kitokių Taikos sutarties sÄ lygų (įskaitant prisiimamų įsipareigojimų įvykdymo terminus, teisinių pasekmių juos praleidus ir pan.), ir bÅ«damas protingas bei apdairus asmuo (bonus pater familias) aspsispręsti dėl vienokių ar kitokių Taikos sutarties sÄ lygų jam priimtinumoKita vertus, kaip jau buvo minėta, nenugalimos jėgos sÄ lygos (požymiai) turi bÅ«ti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties Å¡alis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sÄ lygos egzistuoja bÅ«tent jos atžvilgiu.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui iÅ¡ esmės nepateikė jokių konkrečių duomenų bei įrodymų, pagrindžiančių nurodomas aplinkybes, kaip koronavirusas įtakojo apelianto veiklÄ , įsidarbinimo ir mokumo galimybes, t. y., kad dėl COVID-19 pandemijos atsiradusių nepalankių ekonominių aplinkybių jis negalėjo kontroliuoti ar užkirsti joms keliÄ . Apeliantas, gindamas savo pozicijÄ , neįvykdė CPK 12, 178 straipsniuose numatytos pareigos įrodyti, kad per Taikos sutartyje numatytÄ 4 mėnesių terminÄ nuo Taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos bÅ«tent dėl pandemijos apeliantas objektyviai negalėjo įvykdyti Taikos sutarties 7 punkto, kuriuo Å¡alys susitarė dėl prievolės kreditoriui AB SEB bankui.

Apeliantas ne tik nepateikė jokių duomenų apie savo finansinę padėtį (ar jos pablogėjimÄ dėl COVID-19 pandemijos), tačiau taip pat nepateikė ir jokių duomenų bei juos pagrindžiančių įrodymų apie tai, kad iÅ¡ viso siekė kokiais nors bÅ«dais vykdyti Taikos sutarties ginčo sÄ lygas: kad bÅ«tų kreipęsis į AB SEB bankÄ dėl kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo ar į kitus bankus dėl Å¡io kredito refinansavimo; kredito įstaigų atsisakymų, atsisakymų priežasčių ir pan.; kad bÅ«tų ėmęsis kokių nors veiksmų surasti darbÄ , gauti pajamas, atsižvelgiant tiek į turimÄ iÅ¡silavinimÄ , tiek ir nekvalifikuotÄ darbÄ ar pan.

Sutiktina, kad karantino įvesti suvaržymai apsunkina verslo, judėjimo galimybes, tačiau tai nereiškia, kad apskritai joks darbas, verslas ar veikla yra negalimi, kad visose ekonominės, ūkinės veiklos srityse veikla yra sustabdoma ir paralyžiuojama.

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tik apeliantas vienas žinojo savo finansines galimybes, darbinės veiklos planus Taikos sutarties sudarymo ir tvirtinimo metu ir tik jis pats galėjo kontroliuoti savo veiksmus, vykdant Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, be to nepateikė teismui jokių duomenų apie realų ir objektyvų COVID-19 pandemijos poveikį jo darbinei veiklai arba, kad konkrečiai jo vykdoma veikla bÅ«tų buvusi apribota dėl pandemijos valdymo priemonių, kurių jis nebÅ«tų galėjęs kontroliuoti, todėl vien deklaratyvÅ«s apelianto teiginiai apie nepalankiÄ epideminę situacijÄ ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje ir jos sukeltÄ ekonominę krizę bei poveikį jo asmeninei finansinei padėčiai nesudaro pagrindo pateisinti Taikos sutarties nevykdymo.

20. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad jis nereikalauja keisti Å¡alių susitarimo turinio, o praÅ¡o apskritai atleisti jį nuo Taikos sutarties 3 ir 8 punktuose esančių sÄ lygų vykdymo (delspinigių mokėjimo) Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino laikotarpiui (nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki karantino pabaigos).

21. Jau minėtas kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad pagal teisinį reglamentavimÄ vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sÄ lygų. Teismo gali bÅ«ti keičiama tik Å¡ių sÄ lygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Pasisakydamas dėl taikos sutartyje numatytų sÄ lygų vykdymo tvarkos keitimo, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima iÅ¡spręsti procesinius Å¡io sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sÄ lygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015 ir kt.).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ vykdomajame raÅ¡te turi bÅ«ti pažodžiui nurodyta su iÅ¡ieÅ¡kojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad patvirtintos taikos sutarties vykdymo tvarkos sÄ lygas teismas pakeičia vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis (CPK 284 straipsnio 1 dalis), pagal kurias taikos sutartyje nurodytų mokėtinų sumų mokėjimas gali bÅ«ti iÅ¡dėstytas ar atidėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015). Tuo tarpu iÅ¡ atskirojo skundo turinio ir suformuluoto reikalavimo matyti, kad apeliantas siekia bÅ«ti atleistas nuo Taikos sutarties 3 ir 8 punktuose esančių sÄ lygų vykdymo (delspinigių mokėjimo) Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino laikotarpiui (nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki karantino pabaigos), kas yra nesuderinama su CPK 284 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu ir savaime nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties.

23. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė apelianto (taip pat ir abiejų Å¡alių) alternatyvių veiksmų galimybes susiklosčiusioje situacijoje – Å¡alys, siekdamos kitokio teisių ir pareigų įgyvendinimo, nei nustatyta teismo patvirtintoje Taikos sutartyje, gali pasinaudoti vykdomÄ jį procesÄ reglamentuojančių teisės normų suteiktomis teisėmis: jos gali sudaryti naujÄ taikos sutartį, kuri CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka tvirtinama teismo; Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo stadijoje ir (ar) iÅ¡ieÅ¡kotojas turi teisę atsisakyti iÅ¡ieÅ¡kojimo (CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 639 straipsnio 4, 8 punktai, 641 straipsnis, 643 straipsnio 7 punktas). Tai reiÅ¡kia, kad ir po vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo Å¡alys turi galimybę tarpusavyje tartis dėl vykdymo tvarkos ir sÄ lygų.

24. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

25. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimu, o priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Atmetus apelianto atskirÄ jį skundÄ , pareiÅ¡kėjai A. C. priteistinos jos procese patirtos 963 Eur dydžio iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai, kuri apėmė praÅ¡ymo dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo bei atsiliepimo į apelianto atskirÄ jį skundÄ parengimÄ , kurios pagrįstos teismui pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais bei kurių dydis nevirÅ¡ija maksimaliai rekomenduojamų priteisti už tokio pobÅ«džio teisinę pagalbÄ sumų (CPK 93 str., 98 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :

Apelianto M. C. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį nepakeistÄ . Priteisti pareiÅ¡kėjai A. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ suinteresuoto asmens - apelianto M. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 963 Eur (devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėja Renata Volodko