032f92f8-8552-4a2b-93da-e3c47603ba26 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-688-513/2019 Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00007-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.10; 2.1.2.4.2.7; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 18 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo K.

G. ir atsakovės N. G. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-647-761/2018 pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovei N. G., tretiesiems asmenims notarei D. S., Luminor Bank, AB, A. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, dalies 2015 m. gegužės 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pakeitimo ir atsakovės N. G. priešieškinį K. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo, kompensacijos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas K. G. prašė nutraukti santuokÄ su atsakove N. G., sudarytÄ (duomenys neskelbtini); pripažinti, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės; uždrausti atsakovei N. G. pasilikti santuokinę pavardę G.; pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento 2015-05-11 pirkimo– pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-2110, dalį, kuria nurodyta, kad Pirkėjas 2 – N. A. (dabartinė pavardė – G.), asmeninės nuosavybės teise perka ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). ir ½ dalį kitų inžinerinių statinių – Å¡ulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pakeisti 2015-05-11 pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-2110, ir pripažinti, kad visas sutartimi įsigytas nekilnojamasis turtas yra K.

G. asmeninė nuosavybė.

2. Atsakovė N. G. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nutraukti santuokÄ su ieÅ¡kovu K. G. dėl jo kaltės; grÄ Å¾inti jai ikisantuokinę pavardę A.; priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir visÄ turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu; priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovo 2282,50 Eur kompensacijÄ už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ ieÅ¡kovui teikiant iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis patenkinti iÅ¡ dalies – ieÅ¡kovo ir atsakovės santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo Å¡alims paliktos ikisantuokinės pavardės, 2015-05-11 pirkimo– pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-2110, dalis, kuria įtvirtinta, kad Pirkėjas 2 – N. A. asmeninės nuosavybės teise perka ½ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, pastato – tvarto, ir kitų inžinerinių statinių – Å¡ulinio, pripažinta negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, 2015-05-11 pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 2-2110, pakeista ir pripažinta, kad sutartimi įgytas nekilnojamasis turtas yra K.

G. asmeninė nuosavybė; iÅ¡ ieÅ¡kovo K. G. atsakovei N. G. priteista 4385,72 Eur kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ .

4. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei pateiktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), todėl netenkino atsakovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, o Å¡alims praÅ¡ant paliko jų iki santuokos turėtas pavardes.

5. Teismas nustatė, jog 2015-05-11 pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2-2110, Å¡alys po ½ dalį įsigijo ginčo sodybÄ , tačiau visÄ sodybos įsigijimo kainÄ 28 962,00 Eur pardavėjui sumokėjo ieÅ¡kovas, t. y. įvykdė tiek savo, tiek atsakovės prievolę pagal sutartį. Teismas konstatavo, jog atsakovė, įgijusi nuosavybės teisę į ½ dalį sodybos, vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakė vykdyti savo prievolę – sumokėti savo dalį 14 481 Eur už įsigytÄ sodybÄ , todėl tokiais veiksmais siekė pasipelnyti ieÅ¡kovo sÄ skaita ir jį apgavo.

Dėl to teismas 2015-05-11 pirkimo– pardavimo sutarties dalį, kuria nurodyta, kad Pirkėjas 2 – N. A. asmeninės nuosavybės teise perka ½ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, pastato – tvarto, kitų inžinerinių statinių – Å¡ulinio, pripažino negaliojančia dėl apgaulės, jÄ pakeitė ir ieÅ¡kovÄ pripažino visos ginčo sodybos savininku (CK 1.91 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis, 6.226 straipsnio 1 dalis, 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

6. Teismas, pakeitęs 2015-05-11 pirkimo–pardavimo sutartį ir pripažinęs, kad Å¡ia sutartimi įgytas nekilnojamasis turtas yra asmeninė K. G. nuosavybė, konstatavo, jog 2015-05-15 Kreditavimo sutartimi Nr. 4500-2015-102018 K. G. suteiktas 18 825 Eur kreditas sodybos pirkimui, iÅ¡ O. V. pasiskolinti 5000 USD, kurie taip pat sumokėti sodybos pardavėjui, yra asmeninės ieÅ¡kovo prievolės. Teismas nurodė, jog Å¡ios prievolės buvo vykdomos santuokos metu, todėl ieÅ¡kovas sumažino bendrÄ turtÄ naudojęs tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nurodytų prievolių vykdymu, ir privalo kompensuoti atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ â€“ 1/2 dalį sumokėtos bankui ir O. V. sumos. Tuo tarpu ieÅ¡kovo 2015-05-04 mokėjimo nurodymu Nr. 1500103078 sodybos pardavėjui avansu sumokėtus 7467,00 Eur teismas pripažino asmenine ieÅ¡kovo nuosavybe.

7. Taip pat teismas nurodė, jog iÅ¡ bendro sutuoktinių turto buvo įvykdyta atsakovo asmeninė prievolė iÅ¡laikyti vaikÄ (pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-21 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-766-889/2016), iÅ¡ viso iÅ¡ bendro sutuoktinių turto Å¡ios prievolės vykdymui sumokėta 4 565,00 Eur. Be to, gyvendami santuokoje sutuoktiniai sodybos pagerinimui investavo 10 598,44 Eur. Teismas nustatė, jog iÅ¡ viso ieÅ¡kovo asmeninėms prievolėms vykdyti sumokėta 22 771,44 Eur (4 938,86 + 2670 + 4565,0 + 10598,44), įskaičius ieÅ¡kovo asmenines lėšas (14 000 Eur, gautus pardavus ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butÄ ), asmeninėms jo prievolėms įvykdyti iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų panaudota 8 771,44 Eur, todėl remiantis CK 3.115 straipsniu, ieÅ¡kovas privalo kompensuoti atsakovei pusę Å¡ios sumos – 4 385,72 Eur.

8. Teismas priėmė ieÅ¡kovo atsisakymÄ priteisti regreso tvarka iÅ¡ N. G. 14 481 Eur skolÄ ir 3 166,13 Eur sodybos pagerinimo ir remonto iÅ¡laidas ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukė (CPK 140 straipsnio 1 dalis). III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 9. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas K. G. (apeliantas) praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį dėl priteistos piniginės kompensacijos N. G. ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – priteisti ieÅ¡kovui 3 700 Eur piniginę kompensacijÄ iÅ¡ atsakovės.

10. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialines teisės normas, tinkamai sprendimo nemotyvavo, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

11. Apeliantas argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad dalis banko suteiktos paskolos grÄ Å¾inta ir iÅ¡laikymo įsiskolinimas vaikui bei iÅ¡laikymas mokėtas, t. y. asmeninės ieÅ¡kovo prievolės įvykdytos, iÅ¡ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto. Nurodo, jog paskolos įmokas ir iÅ¡laikymÄ vaikui mokėjo iÅ¡ savo darbo užmokesčio, kuris 2017 metais vidutiniÅ¡kai sudarė apie 1421,57 Eur. Nors pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ pajamos, gautos iÅ¡ abiejų ar vieno sutuoktinio darbinės veiklos, pripažįstamos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl jam asmeninės nuosavybės teise priklauso pusė jo ir atsakovės gauto darbo užmokesčio.

Teigia, kad įvertinus šias nuostatas darytina išvada, jog jam asmeninės nuosavybės teise priklausė ne mažiau kaip 710,79 Eur per mėnesį darbo užmokesčio, šių lėšų visiškai pakako jo asmeninių prievolių vykdymui.

12. IeÅ¡kovas taip pat nesutinka, kad grÄ Å¾ino O. V. iÅ¡ jos gautÄ paskolÄ sodybai įsigyti iÅ¡ bendrų lėšų. PrieÅ¡ingai, nurodo, jog 2017-09-12 pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butÄ ir skolÄ grÄ Å¾ino 2017-09-29. Pažymi, kad vien tai, jog minėta skola grÄ Å¾inta gyvenant santuokoje, nereiÅ¡kia to, kad skola padengta iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų. Taip pat argumentuoja, jog teismas nevertino aplinkybės, kad 2017-04-13 atsakovė į savo banko sÄ skaitÄ Ä¯nešė 4 000 Eur ir tÄ pačiÄ dienÄ padovanojo juos savo dukrai, t. y. pati atsakovė sumažino bendrÄ jÄ sutuoktinių nuosavybę. Be to, yra įsitikinęs, kad Å¡iuos pinigus atsakovė paėmė iÅ¡ jo banko sÄ skaitos, nes jos darbo užmokestis nedidelis ir tokios sumos ji negalėjo sutaupyti. Mano, kad atsakovė turi sumokėti jam 1700 Eur kompensacijÄ už turto pagerinimÄ ir 2000 Eur kompensacijÄ , kuriuos atsakovė pervedė savo dukrai iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų.

13. Apeliaciniu skundu atsakovė N. G. (apeliantė) praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾inti teismui nagrinėti bylÄ iÅ¡ naujo arba priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti.

14. Apeliantė argumentuoja, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir sprendimÄ priėmė ieÅ¡kovo naudai, nes ieÅ¡kovo pusbrolis yra Å ilalės rajono savivaldybės meras, o teisėjo sutuoktinė dirba Å ilalės rajono savivaldybės administracijoje ir yra pavaldi merui.

15. Nesutinka, kad yra kalta dėl santuokos iÅ¡irimo, nes ieÅ¡kovas nepateikė nė vieno jos kaltės įrodymo, o teismas nenurodė, kuo pasireiÅ¡kė jos kaltė. Tuo tarpu ieÅ¡kovo kaltės įrodymai pateikti ir užfiksuoti policijos procesiniuose dokumentuose, ieÅ¡kovas jai grasino, vartojo psichologinį ir fizinį smurtÄ , be to, pats pripažino, kad flirtuodavo su kitomis moterimis, o, jos nuomone, tai neiÅ¡tikimybė ir nepagarba. Nustačius ieÅ¡kovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo yra pagrindas priteisti jai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

16. Atsakovės teigimu, ji siÅ«lė pirkti sodybÄ po santuokos sudarymo, tačiau ieÅ¡kovas pats norėjo jÄ Ä¯gyti iki santuokos ir bÅ«tent taip ir padarė, o ji niekada nežadėjo parduoti buto ir sumokėti pusę sodybos kainos, nors teismas, nesant jokių ieÅ¡kovo teiginius pagrindžiančių įrodymų, padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Nurodo, jog teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas pripažino žinojęs, kad ji neturi pinigų ir net atsisakė bÅ«ti ieÅ¡kovo laiduotoja pagal paskolos sutartį, pripažino, kad pats kaltas, jog pirko sodybÄ per pusę, nes buvo įsimylėjęs, o dabar nori tai atÅ¡aukti.

Argumentuoja, jog paties ieÅ¡kovo teiginiai paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovas nebÅ«tų pirkęs sodybos su atsakove lygiomis dalimis, jei bÅ«tų žinojęs, kad atsakovė neprisidės prie mokėjimo už sodybÄ . Akivaizdu, jog ieÅ¡kovo ketinimas buvo pirkti sodybÄ ne vien tik asmeniÅ¡kai sau, o jiems abiem, jis pats pasisiÅ«lė sumokėti jos dalį, todėl ji supratusi, kad faktiÅ¡kai ieÅ¡kovas jai dovanoja pusę sodybos. Nemano, kad turi sumokėti pusę sodybos įsigijimo kainos, nes nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas jai bÅ«tų skolinęs pinigus sodybos įsigijimui ar kad ji bÅ«tų įsipareigojusi juos grÄ Å¾inti.

Juo labiau nėra pagrindo sandorio pripažinimui negaliojančiu ar modifikavimui. Mano, jog ieÅ¡kovas galėjo reikÅ¡ti reikalavimÄ priteisti iÅ¡ jos sumokėtus pinigus, tačiau Å¡io reikalavimo atsisakė ir teismas Å¡iÄ bylos dalį nutraukė.

17. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovas, mokėdamas vaikui iÅ¡laikymÄ , sumažino bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, todėl jai turėtų bÅ«ti priteista kompensacija, lygi pusei sumokėtos sumos, t. y. 2 282,50 Eur. Be to, teigia, jog tuo atveju, jeigu teismo sprendimo dalis dėl sutarties modifikavimo bus palikta nepakeista, jai neteisingai apskaičiuota kompensacija, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovo 2015-05-04 mokėjimo nurodymu Nr. 1500103078 sodybos pardavėjui avansu sumokėtus 7467,00 Eur pripažino asmenine ieÅ¡kovo nuosavybe.

Teigia, jog pats ieÅ¡kovas pripažino, kad Å¡alys kaip Å¡eima gyveno nuo 2014 metų ir vedė bendrÄ Å«kį, todėl Å¡i suma turi bÅ«ti laikoma bendrais pinigais. Mano, kad jai priklauso 15 119 Eur kompensacija, nes teismas nepagrįstai iÅ¡ už asmenines ieÅ¡kovo prievoles sumokėtos sumos atėmė 14000,00 Eur, ieÅ¡kovo gautų už parduotÄ jo butÄ . Teigia, jog nors Å¡ie pinigai ir laikytini ieÅ¡kovo asmeniniu turtu, tačiau ieÅ¡kovas negalėjo paaiÅ¡kinti, kaip juos panaudojo, prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas laikė juos bendrais pinigais ir naudojo bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti.

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas K. G. praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, jog vien tik netiesioginiai giminystės ryÅ¡iai negali bÅ«ti pagrindas konstatuoti teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , juo labiau, kad ieÅ¡kinys patenkintas tik iÅ¡ dalies. Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl abiejų sutuoktinių kaltės. IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovės teiginiais, kad teismas negalėjo naikinti sandorio, o jam reikėjo pasirinkti kitÄ teisių gynimo bÅ«dÄ .

Pažymi, jog kitas teisių gynybos bÅ«das neįmanomas, nes atsakovė kategoriÅ¡kai atsisakė sumokėti už įsigytÄ sodybÄ , taigi vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakė įvykdyti prievolę ir jį apgavo. Nurodo, jog sodybos dalies niekada jai nedovanojo ir neketino to daryti, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad sandoris jam buvo akivaizdžiai nenaudingas, nes pirkimo–sandoriui sudaryti panaudojo savo sutaupytas lėšas, skolinosi dalį lėšų, paėmė kreditÄ iÅ¡ banko.

Mano, jog teismas pagrįstai nusprendė, kad sodybÄ jis įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 2015-05-04 mokėjimo nurodymu sodybos pardavėjui sumokėjo 7467 Eur avansÄ iÅ¡ savo asmeninių lėšų iki santuokos sudarymo.

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė N. G. praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Argumentuoja, jog ieÅ¡kovas iÅ¡kraipo CK 3.117 straipsnio 1 dalį, nes kol sutuoktinių turtas yra nepadalytas, tol jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, neskirstant dalimis. Dėl Å¡ios priežasties jai turi bÅ«ti kompensuota už bendrosios nuosavybės sumažėjimÄ iÅ¡ bendrų lėšų vykdant ieÅ¡kovo prievoles bankui ir teikiant iÅ¡laikymÄ vaikui. Taip pat mano, jog nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, ar ieÅ¡kovas vienas, ar jie abu skolinosi pinigus, nors teismo posėdžio metu O.

V. patvirtino, kad pinigus skolino abiem. Nurodo, jog teismas bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę mažinančiÄ sumÄ laikė ne visus paskolintus pinigus, o tik tuos, kurie panaudoti sumokėti už nupirktÄ sodybÄ . Teigia, jog pinigai buvo pasiskolinti iki santuokos sudarymo, panaudoti asmeniniams ieÅ¡kovo poreikiams, tačiau prievolė grÄ Å¾inti skolÄ buvo patenkinta iÅ¡ bendro turto, todėl jai priklauso kompensacija. Nurodo, jog aplinkybė dėl jos dovanotų pinigų dukrai nebuvo tirta, toks reikalavimas nebuvo reikÅ¡tas, todėl laikytinas nauju, o apeliacijoje tai neleidžiama.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

22. Atsižvelgdama į apeliacinių skundų reikalavimus, teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies. Dėl naujų įrodymų 23. Ieškovas pateikė ir prašo priimti naujus įrodymus – pareiškimus policijai ir policijos priimtus nutarimus, nurodydamas, jog iš naujai teikiamų įrodymų matyti, kad atsakovė yra agresyvaus būdo.

24. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos iÅ¡nagrinėjimas, siekiant nustatyti materialiÄ tiesÄ byloje.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-347/2014; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-218-916/2016; 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

25. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas nepriėmė ieÅ¡kovų teiktų pareiÅ¡kimų policijai kopijų, nes dėl jų dar nebuvo priimtų procesinių sprendimų, kitas pareiÅ¡kimas raÅ¡ytas ir nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ priimtas jau po ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Ä®vertinus nagrinėjamos bylos kategorijÄ , t. y. kad tai Å¡eimos santykių civilinė byla, teismo vaidmenį Å¡ios kategorijos bylose, aplinkybę, jog ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teismo posėdžiuose buvo nurodęs aplinkybes, kurias siekia pagrįsti teikiamais įrodymais (t. y. dėl, jo teigimu, agresyvaus atsakovės bÅ«do, jos žento grasinimų ir pan.), laikytina, kad teikiamuose įrodymuose nėra užfiksuotos naujos atsakovei nežinomos aplinkybės, todėl ieÅ¡kovo teikiami įrodymai pridėtini prie bylos siekiant visapusiÅ¡kai ir teisingai iÅ¡nagrinėti kilusį ginÄÄ .

Dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo 26. CPK 64–66, 68–70 straipsniuose įtvirtintos nuostatos dėl bylÄ nagrinėjančio teismo sudėties ir nuÅ¡alinimų. Esant CPK 65–66 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms teisėjas privalo pats nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo. Tais pačiais pagrindais nuÅ¡alinimÄ gali pareikÅ¡ti ir byloje dalyvaujantys asmenys.

27. Atsakovės teigimu, bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, nes ieÅ¡kovo pusbrolis yra Å ilalės rajono savivaldybės meras, o teisėjo sutuoktinė dirba Å ilalės rajono savivaldybės administracijoje ir yra pavaldi merui. Tas pačias aplinkybes atsakovė nurodė ir praÅ¡yme dėl bylÄ pirmosios instancijos teisme nagrinėjusio teisėjo nuÅ¡alinimo. Atsakovės praÅ¡ymas iÅ¡nagrinėtas Tauragės apylinkės teismo pirmininkės 2018 m. kovo 21 d. nutartimi, kuria teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindų nenustatyta.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad bylÄ nagrinėjusio teisėjo sutuoktinė dirba Å ilalės rajono savivaldybės administracijoje, o ieÅ¡kovo pusbrolis yra Å ilalės rajono savivaldybės meras, pati savaime, nesant jokių kitų duomenų, nėra pagrindas abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. Pažymėtina ir tai, jos iÅ¡ vieÅ¡ai skelbiamos Å ilalės rajono savivaldybės informacijos nustatyta, kad bylÄ nagrinėjusio teisėjo sutuoktinė yra (duomenys neskelbtini) ir, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, nėra pavaldi savivaldybės merui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. V-1299 patvirtintų Savivaldybės gydytojo pavyzdinių nuostatų 9 punktu Å¡ias pareigas einantis karjeros valstybės tarnautojas yra tiesiogiai pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui.

29. Pagal teismų praktikÄ procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo Å¡aliÅ¡kumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas, siekiant užtikrinti greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bÅ«tų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) vienu iÅ¡ CPK nustatytų pagrindų. Procesinių veiksmų atlikimas, nepalankaus apeliantei sprendimo priėmimas, kitoks aplinkybių vertinimas nei norėjo atsakovė, savaime nereiÅ¡kia, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir neobjektyvus.

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo 30. Byloje nėra ginčo, kad Å¡alių santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro, Å¡eimos iÅ¡saugoti galimybės nėra. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad dėl santuokos iÅ¡irimo kalti abu sutuoktiniai, ir argumentuoja, jog tokia teismo iÅ¡vada nepagrįsta, nes nenurodyta, kuo pasireiÅ¡kė jos kaltė, nėra nė vieno jos kaltės įrodymo. Atsakovės įsitikinimu, teismas turėjo pripažinti, jog santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad jis buvo nelojalus savo sutuoktinei, prieÅ¡ jÄ vartojo psichologinį ir fizinį smurtÄ , piktnaudžiavo alkoholiu, buvo neiÅ¡tikimas, todėl jo kaltė turėjo bÅ«ti preziumuojama pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį.

Apeliantės argumentai pripažintini nepagrįstais.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ginčo Å¡alių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį ir pastangas iÅ¡saugoti santuokÄ pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai.

Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbÅ«t vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo esant atitinkamoms faktinėms aplinkybėms yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Be to, tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybė už santuokos iÅ¡saugojimÄ ir puoselėjimÄ tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo bÅ«ti pakantÅ«s ir lojalÅ«s, dėti pastangas santuokai iÅ¡saugoti, tuo tarpu iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å¡alys konfliktavo ir kaltino viena kitÄ santuokinių pareigų nevykdymu, tačiau nesiėmė pakankamų priemonių situacijai pakeisti ir Å¡eimai iÅ¡saugoti. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių tik vieno iÅ¡ sutuoktinių esminį ir nuolatinį santuokinių pareigų nevykdymÄ .

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad aplinkybės, jog ieÅ¡kovas įspėtas dėl netinkamo elgesio, jam suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad iÅ¡plÅ«do atsakovę necenzÅ«riniais žodžiais, aplinkybės, jog kaip nurodo atsakovė, ieÅ¡kovas flirtuodavo su kitomis moterimis, savaime nesudaro pagrindo, remiantis CK 3.60 straipsnio 3 dalimi, konstatuoti tik ieÅ¡kovo kaltę dėl santuokos nutraukimo. IÅ¡ bylos medžiagos, Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų akivaizdu, kad konfliktas nulemtas ilgalaikio Å¡alių nesugebėjimo darniai gyventi Å¡eimoje, tarp Å¡alių nuolat kildavo barnių, jie vienas kitÄ provokuodavo, kaltino vienas kitÄ pasisavinus turtÄ ir neiÅ¡tikimybe, nepasitikėjo vienas kitu ir pan., o bÅ«tent tai ir lėmė Å¡alių santuokos pabaigÄ .

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo 33. Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo. Tam, kad bÅ«tų galima Å¡iÄ civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi bÅ«ti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys bei kaltė (CK 6.245–6.250 straipsniai).

Atsiradus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio praÅ¡ymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimÄ dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu. Nagrinėjamoje byloje nenustačius sutuoktinio kaltės ir santuokÄ nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestini atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu be pagrindo jai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl turto padalijimo, pirkimo–pardavimo sutarties ir kompensacijų 34. Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, reglamentuojančiame turto balanso sudarymÄ . Bendras turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, iÅ¡skyrus CK nustatytas iÅ¡imtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis).

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

35. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl sutuoktinių iki santuokos sudarymo bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytos sodybos. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę Å¡alių iki santuokos įgytas turtas yra jų asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad nutraukiant santuokÄ ir dalijant sutuoktinių turtÄ , sutuoktiniui, kuris turi įrodymų, patvirtinančių, jog tam tikras turtas jo įgytas iki santuokos, nereikia atlikti jokių papildomų įrodinėjimo veiksmų, kad turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise ir sutuoktiniams nedalijamas.

36. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2015-05-11 pirkimo–pardavimo sutartimi, t. y. iki santuokos sudarymo, Å¡alys įgijo po ½ dalį sodybos. Tačiau ieÅ¡kovas, argumentuodamas, jog atsakovė jį apgavo žadėdama parduoti savo butÄ ir sumokėti pusę sodybos kainos, to nepadarė, todėl ieÅ¡kovas prašė pripažinti negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu 2015-05-11 pirkimo– pardavimo sutarties dalį, kuria nurodyta, kad Pirkėjas 2 – N. A. asmeninės nuosavybės teise perka ½ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, pastato – tvarto, kitų inžinerinių statinių – Å¡ulinio; taip pat prašė pakeisti 2015-05-11 pirkimo–pardavimo sutartį pripažįstant, kad įgytas nekilnojamasis turtas yra asmeninė K. G. nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuos ieÅ¡kovo reikalavimus patenkino, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai.

37. Nustatyta, kad 2015-05-11 pirkimo–pardavimo sutartimi už 28 962,00 Eur Å¡alys po ½ dalį įsigijo ginčo sodybÄ , tačiau visÄ sodybos įsigijimo kainÄ pardavėjui sumokėjo ieÅ¡kovas, t. y. įvykdė tiek savo, tiek atsakovės prievolę pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymėtina, jog Å¡alys neprašė Å¡io iki santuokos įgyto nekilnojamojo turto pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe, be to, ieÅ¡kovas atsisakė pradinio reikalavimo priteisti iÅ¡ N. G. 14 481 Eur skolÄ ir 3 166,13 Eur sodybos pagerinimo ir remonto iÅ¡laidas, todėl Å¡i bylos dalis nutraukta.

38. Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sÄ lygomis, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį. Apgaulė taip pat gali bÅ«ti sandorio Å¡alies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio Å¡alis nebÅ«tų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tos aplinkybės turėjo bÅ«ti atskleistos kitai Å¡aliai, arba aktyvÅ«s veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitÄ sandorio Å¡alį dėl sandorio efekto, jo esminių sÄ lygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiÅ¡kumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 1, 5 dalys).

IeÅ¡kovas argumentavo, jog atsakovė jį apgavo, t. y. žadėjo sumokėti pusę įsigyjamos sodybos kainos, tačiau to nepadarė ir visÄ sodybos įsigijimo kainÄ sumokėjo ieÅ¡kovas.

39. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad valios iÅ¡reiÅ¡kimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio Å¡alies valiÄ paveikia kitos Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai (tiek aktyvÅ«s, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas.

Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis. Dėl to bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių. Sprendžiant klausimÄ dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2019 m. birželio 6 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019).

40. Ginčuose dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo, apgaulės ir atitinkamų teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias pareiga įrodyti suklydimÄ ar apgaulę dėl sandorio tenka Å¡aliai, kuri Å¡ia aplinkybe grindžia savo pozicijÄ byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-342-823/2018).

41. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog įsigyjant sodybÄ Å¡alys gyveno kartu ir buvo sutarusios vesti bendrÄ Å«kį. IeÅ¡kovas patvirtino žinojęs, kad atsakovė neturi pinigų turtui įsigyti ir nesutiko bÅ«ti jo paskolos laiduotoja, tačiau, kaip teigė ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu „iÅ¡ geros Å¡irdies užrašė“ jai pusę įsigyjamos sodybos, o dabar nori tai anuliuoti. Byloje nekilo ginčas dėl aplinkybės, jog ieÅ¡kovas, sumokėjęs visÄ Ä¯sigyjamos sodybos kainÄ , įvykdė atsakovės prievolę pagal pirkimo–pardavimo sutartį.

Pažymėtina, jog Å¡i aplinkybė, t. y. pinigų sumokėjimas ir sutartinių prievolių už kitÄ asmenį (nagrinėjamu atveju, už atsakovę) įvykdymas nepanaikina to kito asmens (atsakovės) nuosavybės teisės ir jos nesukuria pinigus sumokėjusiam asmeniui (ieÅ¡kovui) bei, nesant jokių kitų duomenų, nereiÅ¡kia apgaulės. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieÅ¡ atlikdamas bet kokį teisinį veiksmÄ , turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius.

Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikÅ¡mės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sÄ Å¾iningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje J. B. su G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Preziumuojama, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendinami savo teises bei atlikdami pareigas, veikia pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

Nenustatyta, jog ieÅ¡kovas neveiksnus, ribotai veiksnus, turi kitų sveikatos problemų, dėl kurių negalėjo suvokti savo veiksmų esmės bei pasiraÅ¡omos sutarties teisinių pasekmių. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ teismo posėdžio garso įraÅ¡o akivaizdu, jog suvokė savo veiksmais sukuriantis atsakovei nuosavybę, nes Å¡alių suderinta valia yra įtvirtinta sandoryje, dėl kurio atsakovė tapo dalies ginčo sodybos savininke, ir ieÅ¡kovas tai suprato sudarydamas sutartį. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad pasiraÅ¡ytos ginčijamos sutarties turinys, jos sÄ lygos ieÅ¡kovui buvo žinomos ir suprantamos, o savanoriÅ¡kai sumokėdamas turto įsigijimo kainÄ už atsakovę ir įvykdydamas už jÄ prievolę, jis prisiėmė rizikÄ dėl neigiamų teisinių padarinių atsiradimo.

42. Pinigų sumokėjimas už kitÄ asmenį ir prievolių prisiėmimas nedaro sandorio negaliojančiu ir nereiÅ¡kia apgaulės. Duomenų, kad Å¡alys bÅ«tų sudariusios susitarimÄ , jog atsakovė parduos butÄ ir atiduos ieÅ¡kovui už sodybÄ sumokėtus pinigus, kai tai bÅ«tų buvusi sudaromos pirkimo– pardavimo sutarties sÄ lyga ar pan., byloje nėra. Pažymėtina ir aplinkybė, jog ieÅ¡kovas pirkimo–pardavimo sutartį ginčyti pradėjo tik po to, kad atsakovė pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį reikalaudama priteisti neturtinės ir turtinės žalos atlyginimÄ , nors pradiniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad visas turtas įgytas iki santuokos ir dalytino turto nėra. Taip pat ieÅ¡kovas atsakovei anksčiau, t. y. santuokos metu ar po sodybos įsigijimo, nereiÅ¡kė reikalavimų dėl sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimo ir, kaip minėta, tokio reikalavimo bylos nagrinėjimo metu atsisakė.

43. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas teigti, jog ieÅ¡kovas nebÅ«tų turėjęs iÅ¡reikÅ¡tos valios sudaryti bÅ«tent tokiÄ sutartį, kad buvo atsakovės apgaulė ar kad buvo nuslėptų ir tik vėliau iÅ¡aiÅ¡kėjusių aplinkybių, nesÄ Å¾iningų veiksmų. Todėl manytina, jog ieÅ¡kovas neįrodė prieÅ¡ jį panaudotos apgaulės fakto, kad bÅ«tų galima pripažinti jo pasiraÅ¡ytos pirkimo–pardavimo sutarties dalį negaliojančia ar sutartį pakeisti.

44. CK 3.98 straipsnio 3 dalis įtvirtina kiekvieno sutuoktinio pareigÄ kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ , jeigu jis bendrÄ turtÄ naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, iÅ¡skyrus atvejus, kai jis įrodo, jog turtas buvo panaudotas Å¡eimos poreikiams tenkinti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 3.98 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensacijÄ privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-969/2018).

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovė, pagrįsdama savo reikalavimÄ , turėjo įrodyti, jog ieÅ¡kovo prievolė pagal kredito sutartį ir prievolė O. V. buvo asmeninė ieÅ¡kovo prievolė. Kaip matyti iÅ¡ faktinių bylos aplinkybių, kreditÄ ieÅ¡kovas paėmė bÅ«tent sumokėti už atsakovę už perkamÄ sodybÄ . Nustatyta, jog Å¡alys įsigijo sodybÄ gyvendamos kartu, tvarkydamos Å«kį bendrai, kaip Å¡eima, be to, sodyba įsigyta bendriems ketinamos sukurti Å¡eimos poreikiams tenkinti. Gyvendamos Å¡eimoje Å¡alys naudojosi sodyba, visi jos pagerinimai taip pat atlikti Å¡eimos interesais.

Apeliacinės instancijos teismo vertimu, dėl Å¡ių priežasčių nėra pagrindo priteisti atsakovei kompensacijÄ už santuokos metu bankui sumokėtas kredito įmokas, paskolos O. V. grÄ Å¾inimÄ , avanso už sodybÄ sumokėjimÄ , priteisti pusę už ieÅ¡kovo parduotÄ butÄ gautos sumos, kuris parduotas iki santuokos, nes, kaip nustatyta, visos Å¡ios lėšos naudotos bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti įsigyjant sodybÄ ir jÄ gerinant.

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė kompensacijÄ atsakovei už ieÅ¡kovo vaikui iÅ¡ pirmosios santuokos teiktÄ iÅ¡laikymÄ CK 3.115 straipsnio pagrindu. Kaip matyti iÅ¡ CK 3.115 straipsnio, jis taikytinas, jeigu iÅ¡ bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, arba įvykdytas sandoris, kuris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti. IÅ¡laikymo vaikui teikimas nepatenka į CK 3.115 straipsnio taikymo sritį, todėl kompensacija priteista nepagrįstai ir nepagrįstas apeliantės reikalavimas dėl Å¡ios kompensacijos priteisimo.

46. IeÅ¡kovui apeliaciniu skundu praÅ¡ant priteisti iÅ¡ atsakovės 3 700 Eur kompensacijÄ , dėstant aplinkybes, jog atsakovė padovanojo pinigus savo dukrai, teisėjų kolegija pažymi, kad tokio reikalavimo ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniuose nereiÅ¡kė ir jis nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. CPK 302 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o CPK 312 straipsnyje įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Taigi procesinės teisės nuostatos įtvirtina apeliacinio proceso ribas, kurių peržengimas, t. y. naujų reikalavimų nagrinėjimas bei ginčo objekto iÅ¡plėtimas, akivaizdžiai prieÅ¡tarautų apeliacinio proceso paskirčiai bei tikslui – patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apeliacinio skundo pagrindas gali bÅ«ti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali bÅ«ti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimÄ , turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).

Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-10/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).

Nėra teisinio pagrindo apeliacinėje instancijoje nagrinėti naujo ieÅ¡kovo reikalavimo dėl kompensacijos, nenagrinėto pirmosios instancijos teisme, pagrįstumÄ .

47. Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

48. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė Å¡alių santuokÄ konstatavęs jų abiejų kaltę ir pagrįstai nepriteisė atsakovei neturtinės žalos atlyginimo, todėl Å¡i sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau teismas netinkamai taikė materialines teisės normas ir nepagrįstai patenkino ieÅ¡kinio dalį dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, jos pakeitimo ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį dėl kompensacijos priteisimo, dėl Å¡ių reikalavimų priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris naikintinas ir Å¡ios dalies priimtinas naujas sprendimas – aptarti ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 49. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi Å¡alis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų iÅ¡laidų, taip pat ir už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbÄ , atlyginimÄ , Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

50. IeÅ¡kiniu ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu Å¡alys reiÅ¡kė po tris savarankiÅ¡kus reikalavimus, iÅ¡ kurių iÅ¡ dalies patenkintas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir iÅ¡vestinis reikalavimas dėl Å¡alių pavardžių po santuokos nutraukimo, dėl kurio ginčas tarp Å¡alių iÅ¡ esmės nekilo, kiti ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai atmesti. Konstatuotina, jog patenkinta po 17 proc. ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl Å¡alys turi teisę į atitinkamos dalies pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

51. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ viso pirmosios instancijos teisme patyrė 3 343 Eur iÅ¡laidų (2 860 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidos + 372 Eur žyminis mokestis + 93 Eur antstoliui už laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ + 18 Eur sumokėjo bankui už informacijos suteikimÄ ). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms dėl ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų dydžio ir jų apskaičiavimui (t. y. dėl nepagrįstai didelių iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai, dėl žyminio mokesčio, iÅ¡ kurio atimtos ieÅ¡kovui grÄ Å¾intos žyminio mokesčio dalys, dydžio ir pan.), todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja. Konstatuotina, jog ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinas 568,32 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų iÅ¡laidų atlyginimas.

52. Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 2 028 Eur, todėl jai iš ieškovo priteistinas 344,76 Eur išlaidų atlyginimas.

53. Ä®vertinus apeliacinių skundų reikalavimus laikytina, jog patenkinta po 50 proc. jų reikalavimų. IeÅ¡kovas už apeliacinį skundÄ sumokėjo 99 Eur ir 2 000 Eur už advokatės teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme, t. y. iÅ¡ viso patyrė 2 099 Eur iÅ¡laidų, todėl jam iÅ¡ atsakovės priteistinas 1049,50 Eur patirtų iÅ¡laidų atlyginimas.

54. Atsakovė už apeliacinį skundÄ sumokėjo 50 Eur, o likusios dalies (63 Eur) mokėjimas atidėtas, iki bus priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, bei sumokėjo 1 700 Eur už advokato teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme, t. y. iÅ¡ viso patyrė 1 813 Eur iÅ¡laidų, todėl jai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas 906,50 Eur patirtų iÅ¡laidų atlyginimas. Priėmus apeliacinės instancijos teismo sprendimÄ iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ priteistina 63 Eur nesumokėto žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo.

55. Atlikus įskaitymÄ iÅ¡ viso ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinas 366,56 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginimas. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, n u s p r e n d ž i a : panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. gegužės 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 2-2110), patvirtintos Å ilalės rajono notarų biuro notarės D.

S., dalis, kurioje įtvirtinta, kad Pirkėjas 2 – N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise perka ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį kitų inžinerinių statinių – Å¡ulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria pakeista 2015-05-11 pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. 2-2110), patvirtinta Šilalės rajono notarų biuro notarės D. S., ir pripažinta, kad nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, 0,250 ha dydžio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra K.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria priteista iÅ¡ ieÅ¡kovo K. G. atsakovei N. G. 4385,72 Eur kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ , ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ Å¡iÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmesti. Taikyti įskaitymÄ ir priteisti ieÅ¡kovui K. G. iÅ¡ atsakovės N. G. 366,56 Eur (tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 56 centus) patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginimÄ .

KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės N. G. į valstybės biudžetÄ 63 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris eurus) žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ , kurio mokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Teisėjai Aurimas Brazdeikis Irma Čuchraj Alvydas Žerlauskas