032f2a78-a95d-4ac3-aead-e0255daf02c7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-1645-807/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20683-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2.; 2.6.1.3.6..; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė,

sekretoriaujant Raimondai Vičienei, Neringai Stuglytei,

dalyvaujant ieškovui V. K. ir jo atstovui nemokumo administratoriui V. Š.,

atsakovui T. G. ir jo atstovui advokatui Eligijui Vinckui,

liudytojui M. T.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. K. ieÅ¡kinį atsakovui T. G. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1. ieškovas pateikė ieškinį (CBP-20642), kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 9 310,38 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. IeÅ¡kinyje nurodo, kad ieÅ¡kovas yra bankrutuojantis fizinis asmuo, atstovaujamas nemokumo administratoriaus V. Å ., veikiančio pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2019 m. birželio 5 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. e2FB-1244-647/2019. PaaiÅ¡kino, jog 2010 m. liepos 23 d. ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 10 000 Eur. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, Å¡alys pasirašė paprastÄ jį vekselį (toliau – Vekselis), pagal kurį atsakovas besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui visÄ nurodytÄ sumÄ iki 2010 m. lapkričio 10 d. Vėliau Å¡alių bendru sutarimu, skolos grÄ Å¾inimo terminÄ pratęsė iki 2011 m. vasario 1 d. Pažymėjo, kad iki Vekselyje nurodyto termino pabaigos atsakovas grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui tik 1 000 Lt (289,62 Eur), todėl liko skolingas dar 9 710,38 Eur. IeÅ¡kovas ne kartÄ kreipėsi į atsakovÄ , bandydamas geruoju iÅ¡spręsti klausimÄ dėl skolos grÄ Å¾inimo, tačiau nesėkmingai, t. y. atsakovas likusios skolos dalies negrÄ Å¾ino. Pats asmeniÅ¡kai susidÅ«ręs su rimtais finansiniais sunkumais ieÅ¡kovas 2018 m. pabaigoje kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iÅ¡kėlimo, kuri iÅ¡kelta 2018 m. vasario 8 d. nutartimi. IeÅ¡kovas akcentavo, kad Å¡alių sulygtos skolos grÄ Å¾inimo terminas suėjęs, tačiau skola nėra pilnai grÄ Å¾inta. Nesant kitų galimybių ieÅ¡kovui susigrÄ Å¾inti be pagrindo pas atsakovÄ esančias ir ieÅ¡kovui teisėtai priklausančias pingines lėšas, nemokumo administratoriui, siekiančiam apginti pažeistas ieÅ¡kovo ir jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, neliko kito, kaip teikti teismui ieÅ¡kinį ir reikalauti negrÄ Å¾intÄ paskolintos sumÄ iÅ¡ atsakovo priteisti.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ (DOK-180860) ir prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas niekada nėra perdavęs atsakovui 10 000 Eur. Kartu su ieÅ¡kiniu pateiktas vekselis atsakovo pasiraÅ¡ytas tik tam, kad ieÅ¡kovas tuo metu (duomenys neskelbtini) vykdęs individualių namų investicinį statybos projektÄ ir užbaigęs jį galėtų užsitikrinti savo marÅ¾Ä , tačiau minėtas projektas nebuvo baigtas, todėl prieÅ¡ingai nei nurodė ieÅ¡kinyje, atsakovas ne kartÄ prašė ieÅ¡kovo grÄ Å¾inti vekselio originalÄ , nes jokie pinigai atsakovui faktiÅ¡kai nebuvo perduoti, o ieÅ¡kovas ir toliau turėjo galimybę pateikti vekselį vykdymui, neturėdamas tam jokio pagrindo. Atsakovas taipogi atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas deÅ¡imties metų senaties terminas suėjo dar 2020 – 2021 m.

4. IeÅ¡kovas teikė dublikÄ (DOK-194383), kuriame palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus motyvus. Dėl piniginės sumos perdavimo ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad 2007 – 2008 m. ieÅ¡kovas vykdė statybos darbus atsakovui, statė namus. Tuo laikotarpiu, kai atliko nurodytus darbus, atsakovas, neturėdamas piniginių lėšų, jog galėtų atsiskaityti už komunikacijų įvedimÄ (dujas, vandenį) jam priklausančiame objekte, bandė jų pasiskolinti iÅ¡ bankų, tačiau nesėkmingai. Å ias iÅ¡laidas savo lėšomis apmokėjo ieÅ¡kovas.

Atkreipė dėmesį, kad tarp Å¡alys viso pasirašė du vekselius, t. y. pirmasis pasiraÅ¡ytas kaip garantas bÅ«simam ieÅ¡kovo pelnui užtikrinti, o antrasis, kuris kartu su ieÅ¡kiniu pateiktas teismui bei iÅ¡raÅ¡ytas sumai, kuriÄ ieÅ¡kovas sumokėjo bÅ«tent už komunikacijų įvedimÄ . Nurodė, kad prasidėjus pasaulinei finansų krizei, stipriai palietusiai nekilnojamojo turto sektorių, niekas nebesitikėjo iÅ¡ nurodyto statybų projekto gauti pelno, todėl pirmÄ jį vekselį panaikino.

Tuo tarpu antrojo Vekselio niekas nenaikino. Atsakovas pradžioje vykdė savo skolinius įsipareigojimus ieÅ¡kovui ir grÄ Å¾ino nedidelę dalį skolos (t. y. 1 000 Lt (289,62 Eur), kÄ patvirtina įraÅ¡ai teismui pateiktame Vekselyje, tačiau vėliau nustojo bendrauti su ieÅ¡kovu ir likusi skolos dalis (9 710,38 Eur) taip ir liko negrÄ Å¾inta. Atsakovas savo niekuo neparemtais teiginiais nepaneigė skolinių santykių buvimo fakto, kurį patvirtina ieÅ¡kovo pateiktas Vekselis. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kovas nurodė, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu vykdoma fizinio asmens bankroto procedÅ«ra, t. y. 2019 m. birželio 5 d. nutartimi iÅ¡kelta atsakovo bankroto byla, 2019 m. spalio 28 d. patvirtintas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkÅ«rimo planas.

Pagal minėtÄ planÄ ieÅ¡kovas privalėjo/privalo dėti pastangas savo mokumui atkuri ir kreditorių reikalavimams kuo labiau patenkinti. IeÅ¡kovas akcentavo, kad 2020 m. kovo 16 d. dėl Å¡alyje plintančio koronaviruso buvo paskelbtas karantinas, kuris sutrikdė daugelio valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir asmenų, įskaitant bei bankroto administratorių darbinę veiklÄ . Å alyje plintant vis sunkesnėms ir labiau užkrečiamomis viruso (COVID-19) formoms ji 2021 – 2022 neaplenkė ir nemokumo administratoriaus ir jo Å¡eimos narių, dėl ko teko gydytis ir karantinuotis.

Po ligos suprastėjo nemokumo administratoriaus atmintis, darbingumas. 2022 m. vasario mėnesį prasidėjo karas Ukrainoje, kuris palietė itin didelę dalį visuomenės. Pažymėjo, kad nemokumo administratorius visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį turėjo nemaÅ¾Ä dalį savo darbo laiko skirti ne tiesioginėms pareigoms vykdyti, o asmenims, kurių procesus administruoja, iÅ¡klausyti, nuraminti ir padėti, nes nemaža dalis jų pandemijos laikotarpiu ir po to neteko darbo, sumažėjo jų gaunamos pajamos ir kt.

Å iuo atveju, ieÅ¡kovo teigimu, siekiama apginti pažeistas ieÅ¡kovo teises ir teisėtus interesus, bet ir bankroto byloje patvirtintų kreditorių interesus. Mano, kad ieÅ¡kinio senatis neturėtų bÅ«ti taikoma, nes tai nebÅ«tų suderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ .

5. Atsakovas tripliku (DOK-206004) palaikė atsiliepime nurodytus reikalavimus. IeÅ¡kovas dublike teigė, kad tarp Å¡alių pasiraÅ¡yti du vekseliai, neva pirmasis pasiraÅ¡ytas kaip garantas bÅ«simam ieÅ¡kovo pelnui užtikrinti ir antrasis, kuris kartu su ieÅ¡kiniu pateiktas teismui, iÅ¡raÅ¡ytas sumai, kuriÄ ieÅ¡kovas sumokėjo už komunikacijų įvedimÄ . Pasisakydamas dėl tokių ieÅ¡kovo teiginių, atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas niekada nėra perdavęs atsakovui 10 000 Eur. Dublike pripažįstama, kad 10 000 Eur suma perduota ne atsakovui, bet sumokėta už komunikacijų įvedimÄ , tačiau tokius teiginius patvirtinančių duomenų ieÅ¡kovas teismui nepateikė. Atsakovas neturi jokios pareigos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui tariamos likusios skolos dalies, nes ieÅ¡kovas niekada nebuvo perdavęs atsakovui nuosavybėn 10 000 Eur, todėl atsakovas, kaip tariamas paskolos gavėjas neturi pareigos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui pinigų, kurių jis nebuvo gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo. Å iuo gi atveju, akcentavo atsakovas, argumentų ir įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovas nepateikė. Atsakovas su dublike iÅ¡dėstytomis ieÅ¡kinio praleidimo priežastimis, kaip svarbiomis, nesutiko ir prašė teismo ieÅ¡kinio senaties neatnaujinti. IeÅ¡kovo nurodytos priežastys nėra svarbios nesikreipti į teismÄ dėl skolos priteisimo. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas dar iki vykdomos fizinio asmens bankroto procedÅ«ros, t. y. iki 2019 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-1244-647/2019 net devynerius metus turėjo objektyvias galimybes kreiptis į teismÄ dėl skolos priteisimo, tačiau to nepadarė. IeÅ¡kovas nenurodė dėl kokių priežasčių turėtų bÅ«ti atnaujintas deÅ¡imčia metų praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas. Argumentai, atsakovo manymu, kad 2020 m. kovo mėnesį paskelbtas karantinas, ar, jog 2022 m. Ukrainoje prasidėjo karas negali bÅ«ti vertinami kaip praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo priežastis, nes tai yra aplinkybės, atsiradusios jau po ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimo.

6. IeÅ¡kovas V. K. teismo posėdžių metu paaiÅ¡kino, jog 2007 m. kartu su atsakovu vykdė projektÄ , t. y. statė kotedžus. Atsakovas buvo įmonės vadovas, dalininkas, o atsakovas dviejų kotedžų užsakovas. Nuo pradžių projektÄ finansavo atsakovas, bet jam baigėsi pinigai. Reikėjo įvesti komunikacijas ir atsakovas neturėjo piniginių lėšų. Už dujų įvedimÄ sumokėjo pats ieÅ¡kovas. Nurodė, kad prieÅ¡ tai buvo dar du vekseliai – 23 000 Eur ir dar 2009 m. liepos 28 d. Teigė, kad Å¡alys susitarė, jog minėtÄ sumÄ mažins iki 10 000 Eur (ginčo Vekselis). Ä® 10 000 Eur sumÄ Ä¯Ä—jo dujų įvedimas į kotedžus (tikslios sumos neprisiminė), vandentiekio įvedimas ir kt. Nurodė, kad buvo Vekselio iÅ¡raÅ¡ymo iniciatorius. Atsakovas Vekselį pasirašė be derybų. Vekselio terminÄ pratęsė iki 2011 m. vasario 1 d., bet po to per septynis metus nenuėjo pas notarÄ . Pinigų ieÅ¡kovas teigė neskolinęs, nes abipusiu susitarimu Å¡alys sulygo, kad per Vekselį atsakovas ieÅ¡kovui grÄ Å¾ins ieÅ¡kovo lėšas už dujas ir elektrÄ . 2008 – 2009 m. buvo vedamos komunikacijos, atsakovas žadėjo, kad sumokės, tada iÅ¡rašė 23 000 Eur vekselį (2009 m. liepos 28 d.), kurį vėliau sumažino iki 10 000 Eur (2010 m. liepos 23 d.). Pinigus už komunikacijas mokėjo ieÅ¡kovo įmonė, o pats kaip fizinis asmuo įmonei paskolino ginčo pinigines lėšas.

7. IeÅ¡kovo atstovas nemokumo administratorius V. Å . teismo posėdžio metu, baigiamųjų kalbų metu, akcentavo, kad teismas gali atnaujinti senaties terminÄ , ko jis teismo ir praÅ¡o. Svarbiomis priežastimis įvardino tai, jog ieÅ¡kovas tikėjosi, kad atsakovas pinigus grÄ Å¾ins; vėliau pats susidÅ«rė su sunkumais; ieÅ¡kovui buvo iÅ¡kelta fizinio asmens bankroto byla bei viskas perėjo administratoriui. Svarbiomis aplinkybėmis, dėl ko buvo pavėluota kreiptis į teismÄ , įvardijo ir COVID-19 pandemijÄ , dėl ko, pats nemokumo administratorius teigė turėjęs sveikatos problemų. Taipogi akcentavo ir karÄ Ukrainoje.

8. Atsakovas T. G. teismo posėdžių metu paaiÅ¡kino, jog Å¡alis suvedė bendras pažįstamas. 2007 m. dar turėjo pinigų, pasirašė Vekselį. Teigė, jog pelnÄ dalinosi, o Vekselis pasiraÅ¡ytas kaip užtikrinimo priemonė. Kotedžai iki galo nebuvo pastatyti. Nurodė, jog iÅ¡ banko dar ėmė kreditÄ . Visus pinigus paduoda ieÅ¡kovui grynais. Patikino ir antrÄ kartÄ iÅ¡ banko skolinęsis pinigus. Ar ieÅ¡kovo minimas vandentiekis ir dujos buvo įvestos, atsakovas nežino. Bankas, atsakovo žiniomis, pardavė kotedžus, jie buvo įkeisti už tas pačias paskolas. Kaip atsirado Vekselis nepamena, tačiau neginčijo fakto, jog ant dokumento yra jo paraÅ¡ai. Nurodė pinigų negavęs. VisÄ kotedžų projektÄ finansavo asmeniÅ¡kai. PaaiÅ¡kino, kad su finansiniais sunkumais susidÅ«rė, kai baigėsi iÅ¡ kreditų gauti pinigai ir kai nesuteikė kredito trečiÄ kartÄ .

9. Atsakovo atstovas Eligijus Vinckus vykusių teismo posėdžių metu nurodė, kad atsakovas niekada nėra gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo paskolos ir dar kartÄ akcentavo, jog tokiam reikalavimui dar ir suėjęs senaties terminas. IeÅ¡kovas niekada nepareiÅ¡kė reikalavimo per septynis metus iki ieÅ¡kinio senaties, kuri pasibaigė 2021 m. vasario 2 d. Atsakovas neneigė, jog pasirašė Vekselį, pas notarė nėjo. PaaiÅ¡kino, jog atsakovas buvo profesionalus futbolininkas. IeÅ¡kovas pasiÅ«lė atsakovui investuoti į verslÄ â€“ kotedžų statybÄ . Atsakovas turėjo finansuoti minėtÄ projektÄ , tačiau jokių pinigų neperdavė. Pažymėjo, kad atsakovui Vekselio originalas nėra grÄ Å¾intas. Baigiamųjų kalbų metu atsakovo atstovas dar kartÄ pažymėjo, kad 2010 m. liepos 23 d. atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigų negavo. Posėdyje tai patvirtino ir pats ieÅ¡kovas. Jokių įrodymų nepateikė. PridÅ«rė, kad paskolos sutartis yra realinė – turi bÅ«ti perduoti pinigai. Kadangi pinigai nebuvo perduoti, atsakovui nekilo pareiga grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ priteisti sumÄ . Atsakovo atstovas prašė taikyti senatį, motyvuodamas tuo, kad pats ieÅ¡kovas aÅ¡tuonis metus nieko nedarė, o nuo 2019 m. birželio 13 d. (nuo fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo) jokių veiksmų nesiėmė ir nemokumo administratorius. IeÅ¡kovo nurodytos priežastys termino atnaujinimo atsakovo atstovui nesuprantamos ir nepagrįstos. Tačiau kaip tai paveikė faktiÅ¡kai įrodymų nepateikė.

Ieškinys atmestinas.

10. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

11. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. NeÅ¡aliÅ¡ka iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi bÅ«ti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

12. Atsižvelgiant į tai, kuriai Å¡aliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp Å¡alių paskirsto įrodinėjimo naÅ¡tÄ . Ä®rodinėjimo naÅ¡tÄ sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta pirmiausia apima pareigÄ pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas). Kitas įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieÅ¡kovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (negatyvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymas sudaro sÄ lygas rasti iÅ¡eitį iÅ¡ procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-758-1120/2020).

13. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl skolos negrÄ Å¾intos pagal paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, priteisimo. IeÅ¡kovui pareiÅ¡kus tokį reikalavimÄ , Å¡iai kilo pareiga įrodyti skolos dydį, pinigų perdavimo faktÄ . IeÅ¡kovas privalo įrodyti jos teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas.

14. Nėra ginčo dėl to, kad vekselis Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Ä®PVÄ®) 40 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo pateiktas apmokėti, todėl atsirado Ä®PVÄ® 55 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos pasekmės, kurių pagrindu vekselio turėtojas neteko teisės pareikÅ¡ti reikalavimų jo davėjui pateikti paprastÄ jį vekselį apmokėti ne ginčo tvarka.

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės.

15. 2010 m. liepos 23 d. pasiraÅ¡ytas Paprastasis neprotestuotinas vekselis tarp V. K. ir T. G.. Jame nurodyta, kad pagal Vekselį atsakovas įsipareigoja sumokėti ieÅ¡kovui 10 000 Eur. Vekselyje raÅ¡tu nurodyta, kad: “Abipusiu susitarimu Vekselis yra pratesemas iki 2011.02.01”, taipogi matomi abiejų Å¡alių paraÅ¡ai. Vekselio kitoje lapo pusėje matyti nubrauktas ranka raÅ¡ytas sakinys – gavau vienÄ tÅ«kstantį litų, nurodyta 2010 m. lapkričio 24 d. Po minėto sakinio ranka paraÅ¡yta, jog: “Gavau vienÄ tÅ«kstantį lt 2010.12.28”.

16. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2FB-1244-647/2019, iškelta ieškovui bankroto byla bei nemokumo administratoriui paskirtas V. Š..

17. 2006 m. gegužės 23 d. atsakovas su banku sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 2196-06 IL dėl 30 000 Lt sumos suteikimo (bendroji ir specialioji dalys). Taipogi 2006 m. gruodžio 27 d. pasiraÅ¡ytas Susitarimas Nr. 4250-06 IL dėl 2006 m. gegužės 23 d. Kreditavimo sutarties Nr. 2196-06 IL specialiosios dalies sÄ lygų pakeitimo, kurios pagrindu padidinta nustatyta kredito suma nuo 29 763,06 Lt iki 509 763,06 Lt.

18. Byloje pateiktas 2007 m. liepos 23 d. Susitarimas Nr. K-2400-2007-420/1, 2007 m. birželio 12 d. susitarimo bendroji ir specialioji dalis bei 2007 m. kovo 12 d. Susitarimas Nr. K-2400-2007-420/2 dėl 2007 m. birželio 12 d. Kreditavimo sutarties Nr. K-2400-2007-420 sÄ lygų pakeitimo. Susitarimu atsakovui bankas įsipareigojo suteikti 110 055,60 Eur kreditÄ , o susitarime dėl sÄ lygų pakeitimo bankas įsipareigojo atsakovui suteikti 187 384,14 Eur kreditÄ .

19. Teiktas Nekilnojamojo turto rinkos vertės patikslinimo pažyma Nr. 08/11-2065. IÅ¡ pažymos duomenų nustatyta, kad vertinimas atliktas pagal atsakovo užsakymÄ dėl nebaigto statyti dvibučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktos iÅ¡vados, kad vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertė vertinimo dienÄ (2008 m. lapkričio 12 d.) buvo 704 000 Lt: žemės sklypo – 291 000 Lt; nebaigto statyti dvibučio gyvenamojo namo – 413 000 Lt. IÅ¡vada dėl likvidacinės vertės – 490 000 Lt. Be kita ko, pridėtos pažymos apie turto vertės nustatymÄ , turto apžiÅ«rėjimo ir įvertinimo aktai, turto vertės nustatymo pažyma.

Dėl ieškovo reikalavimo pagal Vekselį.

20. Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių kilo ginčas dėl atsakovo pareigos sumokėti ieÅ¡kovui likusiÄ 9 310,38 Eur sumÄ pagal 2010 m. liepos 23 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu ginčijo prievolę sumokėti 9 310,38 Eur sumÄ , kadangi atsakovas tokių piniginių lėšų niekada iÅ¡ ieÅ¡kovo nebuvo gavęs, o ir pats ieÅ¡kovo reikalavimas pareikÅ¡tas suėjus įstatyme numatytam senaties terminui. IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės teisę į 9 310,38 Eur sumÄ motyvavo tuo, kad Å¡iam iÅ¡kelta bankroto byla, susidÅ«rė su finansiniais sunkumais bei reikalavimÄ pagal Vekselį pareiÅ¡kė tik dabar, kadangi tiek pareiÅ¡kėjÄ tiek jo nemokumo administratorių paveikė Å¡alyje buvusi pandemija (COVID-19), vėliau 2022 m. Ukrainoje prasidėjęs karas, taipogi siekis bankroto metu patenkinti kreditorių reikalavimus ir pridÅ«rė, kad ieÅ¡kinio senaties taikymas bÅ«tų nesuderinamas

21. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams pateikti apmokėti neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusÄ ir dėl jo nebetaikytinos Ä®PVÄ® nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013, 2017 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017, 20 punktas, 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-378/2018, 34 punktas). Tai, kad vekselio gavėjas nepasinaudoja vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę gauti prievolės įvykdymÄ supaprastinta tvarka, iÅ¡duodant vykdomÄ jį įraÅ¡Ä pagal Ä®PVÄ®, nepanaikina vekselio turėtojo (kreditoriaus) reikalavimo teisės vekselio davėjui (skolininkui). Neapmokėtas vekselis patvirtina vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolę, kol ji nėra pasibaigusi bendraisiais prievolių pabaigos pagrindais arba kol vekselis (vekselio atsiradimo pagrindas (sandoris)) nepripažintas negaliojančiu įstatymų nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Todėl vekselio turėtojas (kreditorius) gali ginti savo pažeistas teises dėl vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo kreipdamasis į teismÄ dėl skolos pagal vekselį priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-421/2019).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šioje civilinėje byloje vienintelis esminis rašytinis įrodymas – ginčo Vekselis. Ieškovo teigimu, jis atsakovui suteikė ir atliko komunikacijų įvedimo darbus (dujas, vandenį), o Vekselis buvo kaip užtikrinimo priemonė, jog atsakovas su ieškovu už minėtus darbus atsiskaitys, kadangi tuomet atsakovas susidūrė su finansiniais sunkumais, neturėjo piniginių lėšų apmokėti už ieškovo atliktus darbus statybos projekte. Konstatuotina, kad tokia ieškovo Vekselio išdavimo versija nepagrįsta jokiais pagrįstais rašytiniais įrodymais, neatitinka protingumo standartų, verslo praktikos ir logikos dėsnių, atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo vadovautis tokiais ieškovo argumentais (CPK 185 straipsnis).

Šiuo gi atveju, atsakovas teismui pateikė kreditavimo sutartis, susitarimus prie kreditavimo sutarčių, dokumentus, susijusius su nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymu ir pan. Spręstina, jog atsakovas išties galėjo užsiimti statybos projektu (kotedžais), tokių faktinių aplinkybių neginčijo ir pats atsakovas. Visgi byloje nėra akivaizdžių ir nenuginčijamų įrodymų bei duomenų, kad atsakovas paprašė ieškovo atlikti komunikacijų įvedimo darbus kotedžuose ar kad už tai būtų sutarta atsilyginti.

Tokios aplinkybės neatsispindi ir ginčo Vekselyje, kad Vekselis tapo užtikrinimo priemone tinkamam atsiskaitymui su ieÅ¡kovu pagerėjus atsakovo finansinei padėčiai, t. y. Vekselyje ar kitame dokumente neužfiksuota, kad ieÅ¡kovas ketina atlikti ar atliko komunikacijų įvedimo darbus, o atsakovas įsipareigojo atsilyginti. IeÅ¡kovas į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas ir dėstomas aplinkybes dėl Vekselio iÅ¡davimo, netgi nepateikė įrodymų, kad jis atliko kotedžuose minėtus darbus – nepateikė darbų atlikimo akto, nupirktų medžiagų čekių, sutarčių jei buvo pasitelkti kiti asmenys darbams atlikti, nuotraukų ar kt.

IÅ¡ abstrakčių ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovas įsipareigojo atlikti nekilnojamame turte statybos darbus, galimai pasitelkus kitus asmenis, raÅ¡ytinė sutartis sudaryta nebuvo, taigi tai leidžia spręsti, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo galėjo galimai susiklostyti sutartiniai rangos santykiai. CK 6.644 straipsnio 1 dalis numato, kad rangos sutartimi viena Å¡alis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti.

Å io skirsnio normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangos rÅ«Å¡ims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų Å¡io skyriaus skirsnių normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Taigi, jei remtis ieÅ¡kovo versija dėl Vekselio iÅ¡davimo, kad ieÅ¡kovas atliko komunikacijų įvedimo darbus ir atsakovas neatsiskaitė, tai ieÅ¡kovas turėjo galimybę pareikalauti atsakovo atsilyginti už ieÅ¡kovo padarytus darbus pateikiant tai pagrindžiančius įrodymus. Tokie ieÅ¡kovo deklaratyvÅ«s argumentai ir pateikta pozicija, nepagrįsta įrodymais ar kitais faktiniais duomenimis, sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ bei neįrodytÄ .

23. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovas teigdamas, jo Vekselį pasiraÅ¡ant atsakovui buvo suteikta 10 000 Eur suma, privalėjo įrodyti pinigų perdavimo faktÄ . Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrÄ jÄ procesinių pareigų paskirstymo taisyklę ieÅ¡kovas neprivalo teisiÅ¡kai kvalifikuoti reiÅ¡kiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ â€“ konkrečias aplinkybes, iÅ¡ kurių kildina reikalavimÄ atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 135 straipsnis).

Å alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus civilinio proceso normose nustatytas iÅ¡imtis (CPK 178, 182 straipsniai), tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-219/2019). Å iuo atveju ieÅ¡kovui, kuris reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡duotame Vekselyje nurodytÄ sumÄ , negrÄ Å¾intÄ likutį, kyla pareiga pagrįsti reikalavimÄ , nurodant prievolės atsiradimo aplinkybes bei pateikiant konkrečius įrodymus tokiai prievolei pagrįsti.

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, esant Å¡alių ginčui dėl paskolinių teisinių santykių, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai), o tai, kad paskola grÄ Å¾inta – paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013). Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien Å¡alių susitarimo dėl paskolos neužtenka.

Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai:

1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn;

2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokiÄ pat pinigų sumÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjui. Å ios sÄ lygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sÄ lygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali bÅ«ti laikoma sudaryta.

24. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek raÅ¡ytinei paskolos sutarčiai, tiek ir raÅ¡ytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui (toliau – raÅ¡ytinė paskolos sutartis) keliami tapatÅ«s turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimÄ . Paprastai Å¡iuose dokumentuose turėtų bÅ«ti atskirai, padarant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä , užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> Å¡i sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties Å¡alims iÅ¡vengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali bÅ«ti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiÅ¡kinant raÅ¡ytinės sutarties arba raÅ¡ytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sÄ lygas, vertinant panaudotÄ terminologijÄ , gramatinės iÅ¡raiÅ¡kos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

25. IeÅ¡kovas turėjo pareigÄ Ä¯rodyti egzistavus pinigų perdavimo ir įsipareigojimo juos grÄ Å¾inti faktÄ , atsižvelgęs į ieÅ¡kovo suinteresuotumÄ , teismas kritiÅ¡kai vertino ieÅ¡kovo žodinius paaiÅ¡kinimus vykusių teismo posėdžių metu. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, o teismas iÅ¡ bylos medžiagos nenustatė tokių aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas konstatuoti, kad Å¡alis siejo vekselio atsiradimo pagrindu esanti prievolė, ieÅ¡kovas neįrodė, kad Vekselio pasiraÅ¡ymo ir iÅ¡davimo metu egzistavo juridinis faktas – ieÅ¡kovo perdavimas atsakovui 10 000 Eur grynųjų pinigų sumos pagal paskolos sandorį. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

26. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę, prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ Å¡alį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimas tampa sudėtingesnis. Ä®statymai nustato bendrÄ jį deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams pareikÅ¡ti – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125 straipsnis).

27. IeÅ¡kovas 2022 m. spalio 24 d. su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ dėl 9 310,38 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo iÅ¡ atsakovo. Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas, su ieÅ¡kiniu kreipdamasis į teismÄ , praleido imperatyvų CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ deÅ¡imties metų senaties terminÄ , todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. Ä®PVÄ® 40 straipsnio 1 dalis numato, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytÄ dienÄ arba per tam tikrÄ laikÄ po jo iÅ¡raÅ¡ymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dienÄ arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Byloje nustačius, kad Vekselis turėjo bÅ«ti pateiktas apmokėti 2011 m. vasario 3 d. vėliausiai (ketvirtadienį), atsižvelgiant į Vekselio termino pratęsimÄ , todėl jo nepateikus apmokėti ir praradus vertybinio popieriaus galiÄ , ieÅ¡kinio senaties eiga prasidėjo 2011 m. vasario 4 d., baigėsi – 2021 m. vasario 4 d. IeÅ¡kovas savo uždelsimÄ pareikÅ¡ti reikalavimÄ pagal Vekselį iÅ¡ esmės motyvavo tuo, kad Lietuvoje buvo susidariusi ekstremali situacija dėl pandemijos (COVID-19), iÅ¡kelta bankroto byla, vėliau įtakÄ darė ir prasidėjęs karas Ukrainoje. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, o apsiribojo deklaratyviais teiginiais, jog teismo minėtos aplinkybės sukliudė ieÅ¡kovui pareikÅ¡ti reikalavimÄ pagal Vekselį. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas nepateikė nenuginčijamų duomenų, pagrindžiančių ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes dėl termino praleidimo. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovas tinkamai nemotyvavo praÅ¡ymo atnaujinti terminÄ reikalavimui pagal Vekselį pateikti, bylos nagrinėjimo metu aktyviai nesiekė pagrįsti to bÅ«tinumo ir nurodytų svarbių priežasčių pagrįstumo. Konstatuotina, kad ieÅ¡kovas praleido įstatyme nustatytÄ deÅ¡imties metų terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. Esant atsakovo reikalavimui, teismas taiko ieÅ¡kinio senatį ir Å¡iuo savarankiÅ¡ku pagrindu ieÅ¡kinį atmeta (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

28. Atmetus pagrindinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 9 310,38 Eur priteisimo, nėra pagrindo tenkinti ir iÅ¡vestinio pobÅ«džio reikalavimo dėl 5 proc. procesinių palÅ«kanų priteisimo. Taigi, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas pilna apimtimi.

29. Ä® esminius byloje keliamus Å¡alių argumentus atsakyta. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31. Ieškovas ir atsakovas bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl jų patirtų išlaidų, jeigu tokios ir buvo patirtos, atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl pašto išlaidų.

32. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5 Eur), procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos Å¡ioje byloje (17,76 Eur) priteistinos iÅ¡ atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis). PaÅ¡to iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662). Mokėjimo kvitÄ bÅ«tina pateikti teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 17,76 Eur (septyniolika eurų 76 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybės naudai. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Diana Jankienė