2026-01-22 Nr. CB-403-2-06-3-07865-2023-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-75

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07865-2023-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. sausio 7 d. paduotu ieškovo V. T. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas V. T. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei daugiabučio namo G. D. Kuverto Nr. 15, Neringoje, (toliau ‒ Pastatas) savininkų bendrijai „Nidos namai“ (toliau ‒ Bendrija) dėl pakartotinio visuotinio susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl skolos priteisimo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius proceso teisės normų taikymo pažeidimus, nukrypo nuo teismų praktikos ir padarė nepagrįstas išvadas, kad Bendrija buvo įsteigta Pastato bendraturčių (patalpų savininkų); kad Bendrija tapo Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo forma tik dėl to, jog dalis Pastato bendraturčių (patalpų) savininkų, tarp jų ir ieškovas, tapo jos nariais po Bendrijos įsteigimo; kad Bendrijos įsteigimo faktas savaime patvirtina Pastato patalpų savininkų sprendimą ją steigti ir paskirti Pastato kaip kitos (ne gyvenamosios) paskirties pastato valdytoja, veikiančia pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą (toliau ‒ Bendrijų įstatymas). Tokios nepagrįstos išvados lėmė ir kitą nepagrįstą teismo išvadą, kad Bendrija yra ne šiaip paslaugų Pastato patalpų savininkams teikėja, bet Pastato administratorė ar valdytoja kita forma, ir turi teisę duoti jiems privalomus nurodymus klausimais, kurie Bendrijų įstatymo priskirti pagal jas veikiančioms bendrijoms, tarp jų ir dėl kaupiamųjų įmokų kaupimo, jų dydžio nustatymo ir keitimo (didinimo). Bendrija nevykdo Bendrijų įstatyme nustatytų funkcijų, todėl ji negali būti pripažįstama veikianti pagal šį įstatymą.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių sprendimų priėmimą dėl bendrosios nuosavybės tvarkymo pastatų administratoriaus ar valdytojo kitokia forma paskyrimo (ypač Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82‒4.85 straipsnių ir Bendrijų įstatymo nuostatas), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl šių normų aiškinimo ir taikymo. Sprendimai dėl pastato tvarkymo formos parinkimo, dėl savininkų pasirinkimo taikyti CK 4.82‒4.85 straipsnius ir Bendrijų įstatymą tam tikra apimtimi turi būti priimami bendraturčių bendru susitarimu, t. y. vienbalsiai. Apeliacinės instancijos teismas Bendrijos teisę tvarkyti Pastato bendrojo naudojimo objektus (bendrąją nuosavybę) siejo ne su kokiu nors bendraturčių bendru sprendimu pasirinkti Bendriją Pastato tvarkymo reikalams administruoti, suteikti jai teisę duoti privalomus nurodymus Pastato patalpų savininkams šiais klausimais, o dėl tokių pasekmių nusprendė pagal individualų dalies Pastato patalpų savininkų, kurie tapo Bendrijos nariais, tarp jų ir ieškovo, santykį su jau kitų asmenų įsteigta Bendrija, šios dalies savininkų veiksmais (konkliudentiniais) – Bendrijos įsteigimo neginčijimu, daugumos Pastato patalpų savininkų išreikšta valia tapti Bendrijos nariais.

3. Teismai nepagrįstai nurodė, kad nenuginčijus Bendrijos įsteigimo, įregistravimo, darytina išvada, jog Bendrija valdo Pastatą ir veikia pagal Bendrijų įstatymą; kad vien dėl to ji yra Pastato administratorė ar valdytoja kita forma. Esminę teisinę reikšmę turi ne Bendrijos registravimo faktas, o tai, ar įsteigta Bendrija įgijo teisę veikti Pastato patalpų savininkų vardu ir jeigu įgijo, kokia apimtimi, kokiu teisiniu pagrindu. Tokių aplinkybių teismai nenustatė.

4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino kaupiamųjų lėšų namui atnaujinti rinkimo privalomumą ir Bendrijos teisę nustatyti jų dydį, remdamasis CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų pareiga proporcingai savo daliai apmokėti ir teismų praktika dėl tokios teisės pripažinimo, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2018. Nurodytoje byloje buvo spręsta dėl daugiabučio gyvenamojo pastato, o ne dėl kitokios paskirties pastato, kuris nepatenka į Bendrijų įstatymų reguliavimo sritį privaloma tvarka, kaip yra šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad kitos (ne gyvenamosios) paskirties pastatų, priklausančių bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, išsaugojimas nėra viešasis interesas, todėl įstatymų leidėjas nenustatė tokių pastatų bendraturčiams pareigos pasirinkti vieną iš pastatų valdymo formų, taip pat nenustatė prievolės reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-943/2024, 33 punktas).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovui V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 137 (vieną šimtą trisdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. sausio 6 d. Luminor Bank AS, mokėjimo nurodymo Nr. 2646, žyminio mokesčio mokėjimo kodas ZP06746.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė