032e6f74-4f2a-4d99-bb55-0f1ac9b96854 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-21797-1097/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16572-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5; 3.2.4.4; 3.2.4.11 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 21 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja RÅ«ta Latvelė, sekretoriaujant Ingridai Žuraitei, dalyvaujant ieÅ¡kovo A. V. atstovui advokato padėjėjui Jan Zavadski, atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovei Ingai Petrauskienei, atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, atstovei Austėjai Kersnauskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovas A. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo, praÅ¡ydamas priteisti dėl pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų atsiradusiÄ 500 Eur turtinę ir 30 000 Eur neturtinę žalÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio pagrindu.

2. Ieškovas nurodė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Ikiteisminiame skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovas buvo įtariamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų ir šias narkotines medžiagas laikė automobilio VW Toureg, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) daiktadėžėje iki (duomenys neskelbtini), kai (duomenys neskelbtini) prieigose Å¡ias narkotines medžiagas patikrinimo metu rado ir paėmė Vilniaus pasienio rinktinės pareigÅ«nai. IeÅ¡kovas buvo įtariamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje. Atlikus narkotinių, psichotropinių medžiagų tyrimÄ , specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, kad rastos medžiagos nėra narkotinės ar psichotropinės, todėl buvo konstatuotina, kad nesant nusikalstamų veikų, numatytų BK XXXVII skyriuje dalyko, nepadarytos Å¡iame skyriuje numatytos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, ir 2020 m. kovo 19 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes nepadaryta nusikalstama veika.

3. IeÅ¡kovo teigimu, ikiteisminis tyrimas pradėtas be pagrindo, ieÅ¡kovas nepagrįstai pripažintas įtariamuoju, o ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, atlikdami šį ikiteisminį tyrimÄ , padarė baudžiamojo proceso pažeidimus, naudojo psichologinį spaudimÄ , perteklines procesines prievartos priemones, be pagrindo sulaikė ir atliko kratas ieÅ¡kovo namuose, be pagrindo naudojo antrankius, kratÄ atliko nepilnamečio vaiko akivaizdoje, po specialisto iÅ¡vados atlikimo delsė nutraukti ikiteisminį tyrimÄ .

IeÅ¡kovas nurodė dėl netinkamų (neteisėtų) pareigÅ«nų veiksmų patyręs stiprių dvasinių iÅ¡gyvenimų, buvo pažemintas, nukentėjo jo reputacija, todėl prašė priteisti 30 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kovo teigimu, dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų ir ikiteisminio tyrimo įtariamojo statuso, jis turėjo kreiptis į gynėjÄ , kuris teikė daugkartines konsultacijas, rašė praÅ¡ymus ir dalyvavo procesiniuose veiksmuose.

Advokato paslaugos kainavo – 500 Eur, o šias išlaidas turi atlyginti valstybė CK 6.272 straipsnio pagrindu.

4. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , nes ieÅ¡kovas neįrodė nė vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Nurodė, kad pareigÅ«nų procesinių veiksmų ar procesinių prievartos priemonių atlikimo ar taikymo faktas, nesant savavaliÅ¡kumo ir piktnaudžiavimo teise požymių, savaime nesuteikia teisės reikalauti žalos atlyginimo.

Buvo surinkta pakankamai duomenų, jog ieÅ¡kovas galimai prisidėjo prie nusikaltimo padarymo. Be to, buvo poreikis surinkti papildomus dokumentus ir kitus duomenis, kurie bÅ«tų naudingi tokio pobÅ«džio ikiteisminiam tyrimui atlikti. Nuo pat ieÅ¡kovo faktinio sulaikymo pradžios momento buvo atliekami pirminiai bÅ«tinieji proceso veiksmai – renkami ir fiksuojami faktiniai duomenys apie galimai padarytÄ nusikaltimÄ . Procesinės prievartos priemonės – laikino sulaikymo skyrimo procesas ir terminai nebuvo pažeisti, ieÅ¡kovas iÅ¡ laikino sulaikymo buvo paleistas nedelsiant, kai buvo atlikti visi bÅ«tini proceso veiksmai ir iÅ¡siaiÅ¡kintos pagrindinės įvykio aplinkybės. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus baudžiamojo proceso teisės normos pažeistos nebuvo.

Ikiteisminiame tyrime buvo trys įtariamieji, iÅ¡ kurių nė vienas neprisipažino, ikiteisminis tyrimas buvo pakankamai intensyvus ir sudėtingas, o pareigÅ«nai rÅ«pestingai, profesionaliai, atsakingai ir savalaikiai vykdė baudžiamÄ jį procesÄ . Nėra jokių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų pasyvumÄ , neveikimÄ rodančių duomenų, o patys procesiniai veiksmai atlikti nepažeidžiant BPK 176 straipsnyje nustatytų terminų, todėl nėra prielaidų manyti, kad procesas užtruko pernelyg ilgai ar buvo vilkinamas.

Be to, ieÅ¡kovas nepagrindė ir neįrodė praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydžio. IeÅ¡kovo teiginiai dėl reputacijos artimojoje aplinkoje, dvasinių kančių, nerimo, nepasitikėjimo teisėsauga, reputacijos pablogėjimo, paÅ¡lijusios dvasinės ir fizinės sveikatos iÅ¡ esmės deklaratyvaus pobÅ«džio, nepagrįsti konkrečiais įrodymais. PareigÅ«nai vykdė savo tiesiogines funkcijas, ikiteisminį tyrimÄ pradėjo dėl nusikalstamos veikos požymių turinčios veiklos ir procesinius veiksmus atliko nepažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimų, veikė pagal savo kompetencijÄ , todėl neprivalo atlyginti ieÅ¡kovo galimai patirtos žalos.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, todėl advokato išlaidos, kurias ieškovas patyrė dėl teisėtai pradėto ir vykdyto ikiteisminio tyrimo, neturi būti priteistos iš valstybės.

5. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovės atstovė Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir prokurorė neatliko ieÅ¡kovo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų, todėl neatsirado teisiniai pagrindai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Baudžiamasis procesas buvo pradėtas ir atliktas esant pagrįstam įtarimui, kad padaryta nusikalstama veika. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2019 m. lapkričio 29 d., o nutrauktas 2020 m. kovo 19 d., t. y., atsižvelgiant į BPK 176 straipsnio nuostatas, ikiteisminis tyrimas atliktas per nepilnai 4 mėnesius – nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytų terminų (6 mėnesių).

Ikiteisminis tyrimas vyko pakankamai intensyviai, buvo renkami tyrimui svarbÅ«s duomenys, nuo pat tyrimo pradėjimo buvo atliekami įvairÅ«s procesiniai veiksmai. Sulaikant ieÅ¡kovÄ ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo surinkti faktiniai duomenys, kurie leido ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams pagrįstai manyti, kad ieÅ¡kovas gali bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ . PareigÅ«nams taikant procesinę prievartos priemonę, buvo laikytasi laikino sulaikymo pagrindų, numatytų BPK 140 straipsnyje, todėl manytina, kad ieÅ¡kovo laikinas sulaikymas buvo teisėtas.

Kratos turėjo bÅ«ti atliktos nedelsiant, nes pagrindas daryti kratas atsirado tuoj pat nustačius, kad ieÅ¡kovas galimai padarė nusikalstamÄ veikÄ , todėl siekiant, kad daiktai, turinys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nebÅ«tų paslėpti ar sunaikinti, ir buvo atliekami Å¡ie procesiniai veiksniai. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimis pripažino, jog nutarimai daryti kratas buvo priimti pagrįstai. IeÅ¡kinyje nėra nurodoma jokių konkrečių duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų patyręs realių judėjimo laisvės suvaržymo, turtinių ar kitokių pasekmių dėl paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti.

Be to, Å¡i priemonė nereiÅ¡kia besÄ lygiÅ¡ko draudimo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos, gyvenamosios ar laikino buvimo vietos, todėl ieÅ¡kovas galėjo pateikti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams ar prokurorei motyvuotÄ praÅ¡ymÄ . Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad procesinės prievartos priemonės jam buvo taikytos nesant jokio teisinio pagrindo, tačiau dėl neteisėto ir nepagrįsto, jo manymu, procesinių prievartos priemonių taikymo skundų įstatymų nustatyta tvarka ieÅ¡kovas nepateikė.

IeÅ¡kovo nurodomas jo tariamai patirtos neturtinės žalos dydis – 30 000 Eur – yra aiÅ¡kiai neproporcingas ir neadekvatus. Atliekant ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu nebuvo nustatyti jokie neteisėti teisėsaugos institucijų veiksmai, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas atlyginti turtinę žalÄ yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas. Nesant bÅ«tinos deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėtų veiksmų, prievolė atlyginti ieÅ¡kovui žalÄ pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, neatsirado, todėl ieÅ¡kovo reikalavimai atlyginti žalÄ yra nepagrįsti ir atmestini.

6. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašė atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad teisėtai vykdyta ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo veikla nesudaro valstybės civilinės atsakomybės pagrindo net ir dėl proceso, kurio rezultatas buvo ikiteisminio tyrimo nutraukimas, jeigu tokia veikla atitiko teisės aktų reikalavimus. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamas įrodomųjų duomenų rinkimas, vertinimas, nors ir galėjo neigiamai paveikti ieÅ¡kovo teises, tačiau tokie veiksmai yra nustatyti įstatymais ir jie yra teisėti, kol jie nepažeidžia įstatymo reikalavimų. Atitinkamai ir tokios veiklos padariniai, nors gali sukelti nepatogumų ar žalÄ ieÅ¡kovui, vertinami kaip teisėtai padaryti. IeÅ¡kovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sÄ lygų (neteisėtų veiksmų), todėl valstybei negali kilti pareiga atlyginti neturtinę žalÄ .

Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį.

7. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas prašė tenkinti ieÅ¡kinį; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir iÅ¡dėstytais argumentais. Pabrėžė, kad neteisėti veiksmai, sukėlę ieÅ¡kovui žalos, buvo netikslus ir nepagrįstas įtarimas. Nebuvo jokio pagrindo pareikÅ¡ti ieÅ¡kovui įtarimÄ , nes ieÅ¡kovo brolio bei jo sutuoktinės parodymų tam neužteka, o kitų duomenų nebuvo. IeÅ¡kovas nebuvo automobilio, kuriame rasti milteliai, savininkas ir nebuvo duomenų, kad ieÅ¡kovas disponavo narkotinėmis medžiagomis.

IeÅ¡kovas nepagrįstai buvo sulaikytas, nes nebuvo duomenų, jog jis gali slėptis ar bėgti. IeÅ¡kovas į apklausÄ atvyko pats, sutiko duoti parodymus ir važiuoti į kratas. Kiti įtariamieji taip pat buvo sulaikyti ir ieÅ¡kovas nebÅ«tų galėjęs daryti jiems jokio poveikio. IeÅ¡kovas turėjo bÅ«ti apklaustas specialiuoju liudytoju. Atlikti narkotinių medžiagų testai buvo netikslÅ«s, o, jei testai nebÅ«tų klaidingi, ikiteisminis tyrimas nebÅ«tų pradėtas. Nepaisant to, testai tebenaudojami ir toliau, t. y. institucijos nepadarė jokių iÅ¡vadų.

Ieškovo atstovas taip pat pabrėžė, kad po specialisto išvados apie tai, jog rastos medžiagos nėra narkotinės, ikiteisminis tyrimas dar du mėnesius be pagrindo nebuvo nutrauktas. Jo metu nepagrįstai taikyta kardomoji priemonė, kuri galėjo būti panaikinta iš karto po specialisto išvados.

8. Teismo posėdžio metu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros atstovė prašė ieÅ¡kinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir iÅ¡dėstytais argumentais. Pabrėžė, kad vien ikiteisminio tyrimo nutraukimas nerodo pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo. Ä®rodymų rinkimas, vertinimas ir kiti teisės aktų reikalavimus atitinkantys ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti, nors galėjo sukelti neigiamų iÅ¡gyvenimų ieÅ¡kovui, tačiau nėra pagrindas žalos atlyginimui priteisti CK 6.272 straipsnio pagrindu. Taip pat nurodė, kad ikiteisminis tyrimas truko nepilnus 4 mėnesius, buvo intensyvus – renkami duomenys, atliekamos apklausos, objektų apžiÅ«ros, kratos. Spaudas ant specialisto iÅ¡vados patvirtina, kad iÅ¡vadÄ pareigÅ«nai gavo 2019 m. vasario 20 d. Parengus reikiamus dokumentus, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Nėra jokio pagrindo laikyti, kad jo trukmė bÅ«tų nepagrįstai ilga.

9. Teismo posėdžio metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė prašė ieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Pabrėžė, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas nesuponuoja jo neteisėtumo. Surinkus pirminius duomenis buvo pagrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas. Automobilyje rastas mažas maišelis su baltos spalvos milteliais, daugiau maišelių. Ieškovas nesakė, kad ten yra maistinės medžiagos, o tvirtino, jog šie daiktai ne jo. Be to, automobilyje, kurio valdytojas buvo ieškovas, rasti antiradarai, beisbolo lazda, maišeliai. Šios aplinkybės patvirtina, kad buvo rimtas pagrindas ikiteisminiam tyrimui ieškovo atžvilgiu pradėti. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pažeistos jokios teisės normos. Taip pat teigė, kad ieškovas reikalauja nepagrįstai didelės ir neproporcingos sumos žalai atlyginti. Teismas konstatuoja: Ieškinys atmestinas.

10. Iš baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 medžiagos nustatyta, kad nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki 2020 m. kovo 19 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalis) (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 1, b. l. 1, t. 2, b. l. 51-58). 2019 m. lapkričio 28 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos veikimo teritorijoje patikrintas E. V. vairuojamas automobilis ,,VW Touareg“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame rasti trys plastikiniai maiÅ¡eliai su milteliais. Buvo atlikti du narkotinių medžiagų testo bandymai Nr. 904 ir Nr. 902, kurių rezultatai buvo teigiami, t. y. regentai sureagavo pakeisdami spalvÄ , nurodant, jog, galimai, medžiagos yra kokainas ir amfetaminas (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 1, b. l. 3-4, 5, 7). ApžiÅ«rint automobilį jame rasti ne tik trys maži plastikiniai maiÅ¡eliai su baltais milteliais, tačiau ir daugiau tokio paties dydžio tuščių plastikinių maiÅ¡elių, ,,blakių“ detektorius, diktofonas, konvojuoti sulaikytiems asmenims skirti antrankiai (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 1, b. l. 5, 8-9). 2019 m. lapkričio 29 d. praneÅ¡imas apie įtarimÄ pagal BK 259 straipsnio 1 dalį įteiktas automobiliu važiavusiems E. V. ir E. V. (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 1, b. l. 155, 187). 2019 m. lapkričio 29 d. (duomenys neskelbtini) val. nutarta laikinai sulaikyti ieÅ¡kovÄ (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 2, b. l. 11, 13). 2019 m. lapkričio 29 d. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) val. atlikta ieÅ¡kovo asmens krata ir suraÅ¡ytas asmens kratos protokolas (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 2, b. l. 18). 2019 m. lapkričio 29 d. (duomenys neskelbtini) val., dalyvaujant ieÅ¡kovui, atlikta krata gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 1, b. l. 90-96). 2019 m. lapkričio 29 d. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) val., dalyvaujant ieÅ¡kovui, atlikta krata bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir pagalbinėse patalpose (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 1, b. l. 75-81). 2019 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) val. ieÅ¡kovui įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ pagal BK 259 straipsnio 1 dalį; praneÅ¡imas pasiraÅ¡ytas gynėjos Lolitos Narmontienės (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 2, b. l. 28). 2019 m. lapkričio 30 d. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) val., dalyvaujant gynėjai Lolitai Narmontienei, atlikta ieÅ¡kovo, kaip įtariamojo, apklausa. 2019 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) val. suraÅ¡ytas įtariamojo apklausos protokolas (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 2, b. l. 30-31). 2019 m. lapkričio 30 d. priimtas nutarimas skirti ieÅ¡kovui kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 2, b. l. 37). 2019 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) val. priimtas nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytÄ asmenį, konstatavus, jog suėmimas nėra bÅ«tinas (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 2, b. l. 16). 2020 m. sausio 29 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-2471(19), 11-191(20) nustatyta, kad pateiktuose milteliuose narkotinių, psichotropinių medžiagų arba jų pėdsakų nėra; milteliai yra maisto produktas – miltai (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 1, b. l. 41-42). 2020 m. kovo 19 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes nepadaryta nusikalstama veika (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 2, b. l. 51-58).

11. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo reiÅ¡kia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio pagrindu. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės.

12. Kasacinio teismo praktika, aiÅ¡kinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

IeÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas, o neįrodžius bent vienos iÅ¡ jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012; 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493-421/2016; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021).

13. Neteisėti veiksmai, kai vertinami pareigÅ«nų ar teismo veiksmai, yra tokie, kurie neatitinka įstatymų, reglamentuojančių jų veiklÄ , reikalavimų. Teismo ar pareigÅ«nų veiksmai yra teisėti tiek, kiek jie atlikti pagal įstatyme įtvirtintus pagrindus, jo nustatytas procedÅ«ras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek Å¡ių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002). Pažymėtina, kad ne bet koks teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė.

Å ia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi bÅ«ti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493-421/2016). Teismas, spręsdamas dėl pareikÅ¡to tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, iÅ¡tiria įrodymus bei juos vertina kompleksiÅ¡kai, atsižvelgdamas į jų reikÅ¡mę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021).

14. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigÅ«nai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios minėtos kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sÄ lygos, tiek specifinis tokioms byloms bÅ«dingas kriterijus – pareigÅ«nų klaidos esminė reikÅ¡mė asmens teisių pažeidimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).

Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021).

15. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, grįsdamas ieÅ¡kinio reikalavimus, įrodinėja, kad atsakovei Lietuvos Respublikai kyla prievolė atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ neturtinę ir turtinę žalÄ , nes:

1) ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu pradėtas ir įtarimai ieškovui pareikšti be pagrindo;

2) ieškovas be pagrindo sulaikytas;

3) atliekant kratÄ 2019 m. lapkričio 29 d. nesant bÅ«tinybės ieÅ¡kovui naudoti antrankiai, be to, krata atlikta nepilnamečio vaiko akivaizdoje;

4) be pagrindo ieškovo atžvilgiu taikytos procesinės poveikio priemonės – pasižadėjimas neišvykti;

5) ieÅ¡kovo atžvilgiu naudotas psichologinis spaudimas, jis suklaidintas kviečiant atvykti į apklausÄ , pažeista pareigÅ«nų atidaus ir rÅ«pestingo elgesio pareiga;

6) ikiteisminis tyrimas nenutrauktas nepagrįstai ilgai po specialisto iÅ¡vadų atlikimo. Dėl Å¡ių pažeidimų, ieÅ¡kovo teigimu, buvo padaryta žalos, kurios atlyginimÄ praÅ¡oma priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės. Dėl pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kovui įtarimÄ 16. Grįsdamas ieÅ¡kinio reikalavimus, ieÅ¡kovas nurodė, kad įtarimai jam pareikÅ¡ti nesant jokio teisinio pagrindo. IeÅ¡kovo teigimu, buvusioje situacijoje, jam, kaip automobilio valdytojui (net ne savininkui) nebuvo pagrindo pareikÅ¡ti įtarimų, jis galėjo bÅ«ti apklausiamas kaip specialusis liudytojas, nes nebuvo pakankamai duomenų pripažinti ieÅ¡kovÄ Ä¯tariamuoju.

Be to, siekiant nustatyti, ar automobilyje buvo rastos narkotinės medžiagos, buvo atlikti du narkotinių medžiagų testo bandymai, kurių rezultatai buvo teigiami, tačiau 2020 m. sausio 29 d. specialisto iÅ¡vadoje rezultatai buvo paneigti ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Tai, ieÅ¡kovo teigimu, įrodo, kad tyrimas buvo atliktas netinkamai, o dėl tyrimo vykdymo aplaidumo, taip pat ir nepatikimų narkotinių medžiagų testų, ieÅ¡kovas be pagrindo buvo įtariamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

17. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ikiteisminis tyrimas turi bÅ«ti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iÅ¡ gauto skundo, pareiÅ¡kimo ar praneÅ¡imo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iÅ¡ tikrųjų buvo padaryta.

Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ galima tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 straipsnis). Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimÄ ; civilinės atsakomybės požiÅ«riu reikÅ¡minga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens iÅ¡teisinimo pagrindas; reikÅ¡minga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-684/2017; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018).

Vertinant įtarimo pagrįstumÄ , pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikÄ tokį įtarimÄ pagrindžiantys faktai neturi bÅ«ti tokio paties lygmens, kaip bÅ«tina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikÅ¡ti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas. Kadangi baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimÄ , tai aplinkybė, kad vėliau procese asmuo iÅ¡teisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje.

Įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018).

18. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 medžiagos nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 28 d. Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos veikimo teritorijoje sulaikytas ieÅ¡kovo brolio E. V. vairuojamas automobilis ,,VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame rasti trys plastikiniai maiÅ¡eliai su milteliais. Buvo atlikti du narkotinių medžiagų testo bandymai Nr. 904 ir Nr. 902, kurių rezultatai buvo teigiami, t. y. regentai sureagavo pakeisdami spalvÄ , nurodant, jog, galimai, medžiagos yra kokainas ir amfetaminas.

ApžiÅ«rint automobilį jame rasti plastikiniai maiÅ¡eliai, kurie pagal savo formÄ ir dydį buvo panaÅ¡Å«s į tuos, kuriuose buvo baltos spalvos milteliai, 2019 m. lapkričio 29 d. (duomenys neskelbtini) val., t. y. iki ieÅ¡kovo apklausos, apžiÅ«rint automobilį rasti ,,blakių“ detektorius, diktofonas, konvojuoti sulaikytiems asmenims skirti antrankiai (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 1, b. l. 5, 8-9). Pažymėtina, kad automobilyje rasta ir keletas bÅ«tent ieÅ¡kovo vardu iÅ¡duotų dokumentų, kas patvirtino, jog automobilio valdytojas galimai yra ieÅ¡kovas.

Automobilį vairavęs E. V. ir kartu važiavusi keleivė E. V. nurodė, kad automobilį vienai dienai pasiskolino, o nuolatinis jo naudotojas – ieÅ¡kovas. Taip pat jie tvirtino, kad automobilyje esantys daiktai priklausė ieÅ¡kovui. Atsižvelgiant į įtartos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , taip pat įvertinus nurodytus ikiteisminio tyrimo pradžioje surinktus duomenis, pripažintina, kad ieÅ¡kovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pagrįstam įtarimui. Tokios iÅ¡vados, padarytos atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvusius duomenis, konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nepaneigia vėliau, tik po specialisto iÅ¡vados gavimo paaiÅ¡kėjusi aplinkybė, kad automobilyje rastos medžiagos nebuvo narkotinės.

19. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad praneÅ¡ime apie įtarimÄ iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės ir baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindÄ suformuluoti tokius įtarimus ir esamoje situacijoje įtarti ieÅ¡kovÄ padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ bei pradėti jo baudžiamÄ jį persekiojimÄ (CPK 177, 185 straipsniai). Kaip minėta, pagal formuojamÄ nuosekliÄ teismų praktikÄ , ikiteisminio tyrimo nutraukimas, kuriuo iÅ¡ esmės ir remiasi ieÅ¡kovas grįsdamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ , savaime nereiÅ¡kia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie priimti laikantis proceso teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2007; kt.).

20. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ieÅ¡kovo teiginiai, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu pradėtas remiantis netiksliais pirminiais rastų miltelių testais, kai regentai klaidingai sureagavo parodydami galimas narkotines medžiagas. Kaip matyti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos, ikiteisminiam tyrimui pradėti ir įtarimams ieÅ¡kovui pareikÅ¡ti pagrindÄ sudarė surinktos medžiagos ir aplinkybių visuma. Teigiamas regentų testo rezultatas buvo tik viena iÅ¡ vertinamų aplinkybių, o liudytoja teismo posėdyje apklausta tyrimÄ atlikusi tyrėja patvirtino, jog testų rezultatai laikomi tik preliminaria prielaida ir nėra lemiamas argumentas sprendimams priimti.

Dėl ieÅ¡kovo sulaikymo 21. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis sulaikytas neteisėtai, nes BPK 140 straipsnis leidžia taikyti sulaikymÄ tik asmeniui, kuris užkluptas darant nusikalstamÄ veikÄ , ar tuoj po to, kai jis nusikalstamÄ veikÄ padarė. Sulaikyti asmenį dar galima, kai yra pagrindas manyti, kad jis gali pabėgti ar nėra aiÅ¡ki jo tapatybė, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas suimti asmenį ilgesniam laikui. Tuo tarpu ginčo situacijoje ieÅ¡kovas ikiteisminio tyrimo metu davė iÅ¡samius parodymus dėl tiriamo įvykio aplinkybių, įvykio vietoje sulaikant įtariamuosius jo nebuvo, jis pats atvyko į apklausÄ .

22. Laikinai sulaikius ieÅ¡kovÄ , apribota jo teisė į laisvę, ginama pagal Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės normas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnis, Konvencijos 5 straipsnis, BPK 44 straipsnio 1 dalis; kt.). Konvencijos 5 straipsnio (teisė į laisvę ir saugumÄ ) 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumÄ ; niekam laisvė negali bÅ«ti atimta kitaip, kaip Å¡ioje dalyje nustatytais atvejais ir įstatymo nustatyta tvarka; vienas tokių atvejų – kai asmuo teisėtai sulaikomas ar įkalinamas, kad bÅ«tų pristatytas kompetentingai teismo institucijai, pagrįstai įtariant jį padarius nusikaltimÄ ar kai pagrįstai manoma, jog bÅ«tina neleisti jam padaryti nusikaltimo, arba manoma, kad jis, padaręs tokį nusikaltimÄ , gali pabėgti.

Pagal EŽTT praktikÄ pagrįstas įtarimas, kurio buvimas yra bÅ«tinoji (sine qua non) suėmimo (sulaikymo) teisėtumo sÄ lyga, suprantamas kaip esantys (paaiÅ¡kėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad įtariamasis gali bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ (Murray v. the United Kingdom, no. 14310/88, judgment of 28 October 1994; Labita v. Italy, no. 26772/95, judgment of 6 April 2000; Shannon v. Latvia, no. 32214/03, judgment of 24 November 2009; kt.). Taigi faktai, kurie gali sukelti įtarimÄ Å¡ios nuostatos prasme, neturi bÅ«ti tokio paties lygmens, kaip bÅ«tina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikÅ¡ti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje (e. g.

I Mammadov v. Azerbaijan, no. 15172/13, judgment of 22 May 2014; Murray v. the United Kingdom, no. 14310/88, judgment of 28 October 1994, § 55). AiÅ¡kindamas „pagrįsto įtarimo“ sÄ vokÄ , EŽTT taip pat yra nurodęs, kad tas faktas, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo pateikta kaltinimų arba jis nebuvo perduotas teismui, nebÅ«tinai reiÅ¡kia, kad suėmimo tikslas neatitiko nurodytos Konvencijos nuostatos (Brogan and Others v. the United Kingdom, no. 11209/84; 11234/84; 11266/84; 11386/85, judgment of 29 November 1988; Erdagöz v.

Turkey, no. 21890/93, judgment of 22 October 1997; Labita v. Italy, no. 26772/95, judgment of 6 April 2000) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014). Kaip minėta, vertinant pagrįsto įtarimo kaip bÅ«tinosios sulaikymo ir suėmimo teisėtumo sÄ lygos buvimÄ , tokį įtarimÄ pagrindžiantys faktai neturi bÅ«ti tokio paties lygmens, kaip bÅ«tina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikÅ¡ti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje).

Kadangi baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimÄ , tai aplinkybė, kad vėliau procese asmuo iÅ¡teisinamas dėl nusikaltimo, įtarimu kuriuo buvo grindžiamas jo sulaikymas ar suėmimas, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje. Be to, minėta, įtarimo pareiÅ¡kimui nekeliami tapatÅ«s apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018).

Pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodė atsakovės atstovai, skiriant kardomÄ sias ar kitas procesinės prievartos priemones, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ Ä¯kiteisminio tyrimo atlikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010).

23. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, buvo pagrindas ieÅ¡kovÄ Ä¯tarti, tačiau, sprendžiant dėl jo sulaikymo teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat turi bÅ«ti tiriama, ar egzistavo kitos privalomosios baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos laikino sulaikymo sÄ lygos. Remiantis BPK 140 straipsniu, laikinas sulaikymas, neužklupus asmens nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, nėra įprasta procesinės prievartos priemonė, kurios taikymÄ suponuoja asmens įtarimas padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Pagal BPK 140 straipsnio 2 dalį toks sulaikymas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra visos Å¡ioje nuostatoje nustatytos sÄ lygos, t. y. paaiÅ¡kėja, kad yra BPK 122 straipsnyje nustatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir sÄ lygos; tuoj pat bÅ«tina suvaržyti asmeniui laisvę siekiant Å¡io Kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų; nėra galimybės Å¡io Kodekso 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismÄ dėl suėmimo skyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014).

24. Å iuo atveju, teismo vertinimu, buvo pagrindas spręsti dėl bÅ«tinybės sulaikyti ieÅ¡kovÄ , kol bus atlikti bÅ«tini ikiteisminio tyrimo veiksmai. 2019 m. lapkričio 29 d. nutarime sulaikyti asmenį konstatuotos asmens sulaikymo sÄ lygos – bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo, gali bandyti paveikti kitus įtariamuosius, turima duomenų, jog jis galimai prisidėjo prie nusikaltimo padarymo. Nutarime nurodyti duomenys, leidžiantys manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ : tarnybiniai praneÅ¡imai, įtariamųjų, liudytojų apklausos protokolai, apžiÅ«ros protokolai ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga; motyvai ir aplinkybės, galintys turėti reikÅ¡mės sprendžiant dėl kardomosios priemonės paskyrimo – nusikalstamos veikos sunkumas; kardomosios priemonės skyrimo tikslas – siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ .

Nors ieÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu ne kartÄ pabrėžė, kad sulaikyti ieÅ¡kovÄ nebuvo reikalo, nes kiti įtariamieji – ieÅ¡kovo brolis su sutuoktine – taip pat buvo sulaikyti ir ieÅ¡kovas nebÅ«tų galėjęs jų paveikti, tačiau vien tokie hipotetiniai teiginiai nepaneigia bÅ«tinybės užtikrinti, kad ikiteisminiam tyrimui nebÅ«tų pakenkta bandant paveikti kitus galimai susijusius asmenis ar sunaikinti įrodymus. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys ieÅ¡kovo elgesį charakterizuojantys duomenys taip pat leido spręsti dėl bÅ«tinybės ieÅ¡kovÄ sulaikyti bÅ«tinų procesinių veiksmų atlikimo laikotarpiui (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 2, b. l. 43-48).

Atsižvelgiant į įtartos veikos pobÅ«dį ir visÄ iki tol ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ , sprendimas sulaikyti ieÅ¡kovÄ negali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu. Be to, pabrėžtina, kad pirmiau aptarta ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami intensyviai, koncentruotai ir operatyviai, o, juos atlikus, ieÅ¡kovas tuoj pat buvo paleistas iÅ¡ sulaikymo. IeÅ¡kovo sulaikymo laikas, įvertinus atliktų procesinių veiksmų skaičių ir pobÅ«dį, pripažintinas protingu ir įmanomai trumpiausiu sulaikymo laikotarpiu, nepažeidusiu BPK 140 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

25. IÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir dėl ieÅ¡kovo imtis procesinių prievartos priemonių. Procesinės prievartos priemonės – laikino sulaikymo – skyrimo terminai pažeisti nebuvo, ji skirta laikantis proceso teisės normų reikalavimų. IeÅ¡kovas iÅ¡ laikino sulaikymo buvo paleistas nedelsiant, kai buvo atlikti visi bÅ«tini proceso veiksmai, per protingÄ terminÄ Ä¯vertinus procesinę situacijÄ byloje, poreikį tęsti sulaikymÄ ir nustačius tokio poreikio iÅ¡nykimÄ .

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus CK 6.272 straipsnio prasme. Dėl pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų atliekant kratÄ 26. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2019 m. lapkričio 29 d. atliekant kratÄ bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pažeista rÅ«pestingumo pareiga, proceso teisės reikalavimai. Pirma, krata atlikta stebint nepilnamečiam vaikui, dėl ko pastarasis patyrė didelių iÅ¡gyvenimų. Antra, nesant bÅ«tinybės ieÅ¡kovui naudoti antrankiai.

Prie namų ieÅ¡kovÄ su antrankiais matė visi kaimynai, ieÅ¡kovas patyrė pažeminimÄ , sugadinta jo reputacija. IeÅ¡kovo teigimu, antrankiai naudoti nepagrįstai, nes ieÅ¡kovas nesiprieÅ¡ino, nebuvo agresyvus, noriai atvyko į ikiteisminį skyrių, jam nebuvo pagrindo bėgti nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, todėl tokie pareigÅ«nų veiksmai buvo nepagrįsti ir yra nepateisinami.

27. Teismas atmeta kaip neįrodytus ieÅ¡kovo teiginius, kad krata buvo atlikta dalyvaujant nepilnamečiam vaikui (CPK 185 straipsnis). Å iems teiginiams pagrįstai ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismo posėdžio metu apklausti liudytojais pareigÅ«nai D. M., G. U., V. A. nurodė, jog vykstant į kratos vietÄ , automobilyje, ieÅ¡kovas juos įspėjo apie tai, kad patalpose gali bÅ«ti nepilnametis vaikas. Dėl to pirmiausia iki buto durų nuėjo tik ieÅ¡kovas su vienu iÅ¡ pareigÅ«nų ir paprašė, jog ten buvusi moteris pasirÅ«pintu vaiko iÅ¡vedimu į kitÄ vietÄ .

Vaikas buvo nuvestas pas kaimynus ir tik po to pareigÅ«nai visi suėjo į butÄ bei buvo atlikta krata. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas nebetvirtino, kad krata atlikta vaiko akivaizdoje, tik nurodė, jog stresÄ nepilnamečiui sukėlė aplinkybė, kad prie buto durų atėjo ieÅ¡kovas su pareigÅ«nu. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo ir kitos asmens, su civiliais drabužiais, pasirodymas prie buto durų nelaikytinas traumuojančia patirtimi vaikui, o pareigÅ«nų veiksmų nėra pagrindo laikyti pažeidžiančiais bendrÄ jÄ atidumo bei rÅ«pestingumo pareigÄ .

Atsižvelgiant į nurodytÄ , ieÅ¡kovo teiginiai dėl kratos atlikimo vaikui matant atmestini kaip neatitinkantys nustatytų faktinių aplinkybių.

28. Sprendžiant dėl antrankių naudojimo teisėtumo bei pagrįstumo, pažymėtina, kad, kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje ir Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintas nežmoniÅ¡ko ar žeminančio orumÄ elgesio draudimas. Sprendžiant, ar antrankių panaudojimas nepažeidė Å¡io draudimo, bÅ«tina remtis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika. Pagal EŽTT praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio (nežmoniÅ¡ko ar žeminančio orumÄ elgesio draudimas) taikymo sritį, toks elgesys turi pasiekti minimalų žiaurumo (sunkumo) lygį, kurio vertinimas priklauso nuo bylos aplinkybių visumos.

Nustatydamas, ar elgesys yra „žeminantis“ Konvencijos 3 straipsnio prasme, EŽTT nagrinėja, ar tokio elgesio tikslas buvo pažeminti ir sumenkinti pareiÅ¡kėjÄ ir ar, įvertinus elgesio padarinius, atitinkama priemonė nepaveikė jo asmens su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (pvz., EŽTT 2007 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Gorodnitchev prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 52058/99, § 100 ir kt.; 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 44558/98, § 101) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493-421/2016).

29. Teismų praktikoje pripažinta, kad buvimas su antrankiais (surakinimas antrankiais) paprastai nesukelia problemos pagal Konvencijos 3 straipsnį, kai Å¡i priemonė taikoma dėl teisėto sulaikymo ar laisvės atėmimo ir nesukelia nei didesnio jėgos panaudojimo, nei vieÅ¡o demonstravimo, negu pagrįstai bÅ«tina bylos aplinkybėmis. Å iuo aspektu svarbu, pavyzdžiui, tai, ar yra pagrindo manyti, kad atitinkamas asmuo prieÅ¡insis sulaikymui arba bandys bėgti ar padaryti žalos sveikatai, turtui arba sunaikinti įrodymus (pvz., EŽTT 2007 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Gorodnitchev prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 52058/99, § 101; 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas byloje Radkov ir Sabev prieÅ¡ BulgarijÄ , peticijų Nr. 18938/07 ir 36069/09, § 30; 2014 m. liepos 17 d. sprendimas byloje Svinarenko ir Slyadnev prieÅ¡ RusijÄ , peticijų Nr. 32541/08 ir 43441/08, § 117) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493-421/2016).

30. Taigi, tam, kad bÅ«tų galima įvertinti, ar antrankių panaudojimas nagrinėjamu atveju atitiko Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus, bÅ«tina iÅ¡nagrinėti skundžiamÄ situacijÄ pagal pirmiau iÅ¡dėstytas EŽTT praktikos nuostatas, nustatyti ir įvertinti, ar nagrinėjamu atveju buvo pakankamai duomenų, pateisinančių antrankių panaudojimÄ tokia apimtimi, kokia jie buvo naudoti.

31. Specialiųjų priemonių panaudojimo sÄ lygas ir pagrindus nustato, be kitų teisės aktų, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 28 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nas, eidamas pareigas, Å¡io įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gali panaudoti prievartÄ . Pagal Å¡io straipsnio 4 dalies 2 punktÄ , valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nas turi teisę naudoti antrankius pristatydamas į policijos įstaigÄ , kitÄ institucijÄ ar įstaigÄ bėgti linkusius nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus padariusius (galimai padariusius) asmenis, atlikdamas minėtų asmenų apžiÅ«rÄ .

Specialiųjų priemonių specifikacijÄ ir panaudojimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 1162 patvirtintas Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos apraÅ¡as, kurio 12.2 punkte nustatyta, kad pareigÅ«nas gali naudoti specialiÄ sias priemones konvojuodamas arba pristatydamas į policijos įstaigÄ , kitÄ institucijÄ ar įstaigÄ administracinį nusižengimÄ ar nusikalstamÄ veikÄ padariusį arba galbÅ«t padariusį asmenį, atlikdamas Å¡io asmens apžiÅ«rÄ .

Taigi, antrankių, kaip specialiosios priemonės naudojimas vežant (konvojuojant) ieÅ¡kovÄ Ä¯ procesinių veiksmų (kratos) atlikimo vietÄ atitiko teisėtumo reikalavimÄ .

32. Vertinant, ar tokios priemonės naudojimas atitiko bÅ«tinybės kriterijų, atsižvelgtina į tai, kad, kaip nurodė liudytojais apklausti pareigÅ«nai D. M., G. U. ir V. A., antrankiai buvo naudojami iÅ¡imtinai tik vežant ieÅ¡kovÄ automobiliu į kratos vietÄ ir nuimti dar automobilyje arba iÅ¡ karto iÅ¡ jo iÅ¡lipus. Sprendimas panaudoti antrankius buvo priimtas atsižvelgiant į įtariamos nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei pavojingumÄ , siekiant užtikrinti ieÅ¡kovo ir pareigÅ«nų saugumÄ važiuojant automobiliu.

Be to, pareigÅ«nai įvertino aplinkybę, kad ieÅ¡kovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje. Liudytojai patvirtinto ir tai, jog įvertino aplinkybę, kad procesinių veiksmų atlikti važiuota į daugiabučio namo kiemÄ , o tai yra pareigÅ«nams nepažįstama erdvė, sudaranti palankias sÄ lygas bėgti ir slėptis Å¡iÄ erdvę pažįstančiam asmeniui.

Liudytojas V. A. taip pat nurodė, kad važiuojant automobilyje ieÅ¡kovas reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ dėl atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų, todėl tai taip pat lėmė, jog buvo priimtas sprendimas antrankius uždėti, užtikrinant saugumÄ konvojavimo metu.

33. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas, argumentuodamas nepagrįstÄ antrankių naudojimÄ , nepaneigė aplinkybių, jog antrankiai buvo naudojami ribotÄ laikÄ , važiuojant automobiliu, iÅ¡ esmės konvojuojant asmenį. Be to, tvirtindamas, jog dėl antrankių naudojimo jis patyrė pažeminimÄ , nes buvo vieÅ¡ai matomas kaimynų, ieÅ¡kovas nepateikė jokių tokius teiginius apie jo vieÅ¡Ä pasirodymÄ galinčių patvirtinti įrodymų (CPK 178 straipsnis). Liudytojais apklausti pareigÅ«nai nepastebėjo jokių paÅ¡alinių stebinčių asmenų, o vien aplinkybė, jog buvo atvykta į daugiabučio namo kiemÄ , yra neiÅ¡vengiama, kai procesinį veiksmÄ bÅ«tina atlikti bute.

Dėl to vien tai negali bÅ«ti pagrindas konstatuoti nerÅ«pestingÄ pareigÅ«nų elgesį ar siekį pažeminti ieÅ¡kovÄ , sukelti jam daugiau neigiamų iÅ¡gyvenimų, nei neiÅ¡vengiama konvojavimo metu užtikrinant saugumÄ . PrieÅ¡ingai, liudytojais apklaustų pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimai leistų vertinti, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo elgiamasi maksimaliai jautriai, siekiant, jog atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai sukeltų kuo mažiau neigiamų iÅ¡gyvenimų: į kratos atlikimo vietÄ buvo atvykta nežymėtu tarnybiniu automobiliu, pareigÅ«nai dėvėjo civilius drabužius, antrankius nuėmė vos atvykus į vietÄ ir iki buto ieÅ¡kovas buvo palydėtas tiesiog einant kartu Å¡alia, nevedant jo ar pan.

Atliekant kratÄ ieÅ¡kovas buvo be antrankių. Liudytojais apklausti kratoje dalyvavę pareigÅ«nai G. U. ir V. A. patvirtino, kad buvo atsižvelgta į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ antrankius nuimti dar automobilyje ir grįžus taip pat uždėti juos jau esant automobilyje. IeÅ¡kovas, teigdamas, kad dėl antrankių panaudojimo patyrė pažeminimÄ , nes buvo matomas kaimynų ir kitų asmenų vieÅ¡oje vietoje, nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti tokius teiginius (CPK 178 straipsnis). Dėl to, vadovaujantis dispozityvumo ir rungimosi principais, teismas pripažįsta ieÅ¡kovo teiginius dėl perteklinio ir nepagrįsto antrankių naudojimo nepagrįstais ir neatitinkančiais duomenų apie faktinę situacijÄ .

Dėl kardomosios priemonės – pasižadėjimo neišvykti – taikymo 34. Ieškovas nurodė, kad jam nepagrįstai buvo pritaikyta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti. Dėl to jis jautėsi pažemintas ir suvaržytas, patyrė neturtinės žalos.

35. BPK 119 straipsnyje įtvirtinta, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. Sprendžiant dėl kardomųjų priemonių taikymo neteisėtumo kaip valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos, turi bÅ«ti įvertinama, ar kardomoji priemonė taikyta teisėtai. Å i aplinkybė nustatoma pagal tai, ar buvo realus pagrindas ir poreikis asmeniui taikyti procesinius suvaržymus, ar parinkta kardomoji priemonė buvo nustatyta įstatymu ir ar atitiko jo sÄ lygas, ar konkrečioje situacijoje ji buvo proporcinga poreikiui kontroliuoti asmens elgesį.

Tai sprendžiama iÅ¡ tokių aplinkybių kaip susiklosčiusi procesinė situacija, kurioje buvo nuspręsta taikyti kardomÄ jÄ priemonę (įtarimų pareiÅ¡kimas, kaltinimų pasunkinimas, dėl ko asmuo gali vengti tyrimo ar galimos bausmės, vilkinti procesÄ ir kt.); asmens atliktų įtariamų esant nusikalstamų veiksmų aplinkybės: pobÅ«dis, mastas, trukmė, padariniai, ryÅ¡iai su tam tikrais asmenimis, kurie gali rodyti apie jo pavojingumÄ , galimybę tęsti įtariamÄ nusikalstamÄ veiklÄ ir todėl gali pagrįsti bÅ«tinumÄ taikyti jam apribojimus; asmenį apibÅ«dinantys duomenys ir jo elgesys tyrimo ir proceso metu, galintys sudaryti pagrindÄ vertinti, kad asmeniui reikalinga tam tikra priežiÅ«ra, nes kitaip gali bÅ«ti neužtikrintas jo dalyvavimas ikiteisminiame tyrime, teisminiame nagrinėjime ir nuosprendžio įvykdymas, ar rodantys jo pavojingumÄ , kad jis gali daryti kitus nusikaltimus; kardomosios priemonės teisėtumas, pobÅ«dis, jos taikymo trukmė, padariniai ir reikÅ¡mė pareiÅ¡kėjui, įvertinant, ar paskirti suvaržymai sukėlė jiems realias neigiamas pasekmes: apribojo laisvę, trukdė profesinei ar kitokiai teisėtai veiklai (pvz., bendravimui, mokymuisi, kelionėms, pomėgiams), sukėlė papildomas prievoles, vertė daryti iÅ¡laidas ir kita.

36. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį dėl kardomosios priemonės taikymo, turi bÅ«ti nustatytas neteisėtumas kaip viena iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų; kiek tai susiję su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos protokolų taikymu, atsižvelgiant į atitinkamas jų nuostatas, aiÅ¡kinamas EŽTT praktikoje. <...> Judėjimo laisvės apribojimo baudžiamojo proceso kontekste bÅ«tinumas demokratinėje visuomenėje EŽTT praktikoje paprastai siejamas su teisingos pusiausvyros tarp bendrojo intereso dėl tinkamo baudžiamojo proceso organizavimo ir įtariamojo (kaltinamojo) asmeninio intereso naudotis judėjimo laisve nustatymu – apribojimo proporcingumo minėtiems teisėtiems tikslams vertinimu (pvz., 2005 m. spalio 13 d. sprendimas byloje Fedorov ir Fedorova prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr.31008/02, par. 39–46; 2016 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Popoviciu prieÅ¡ RumunijÄ , peticijos Nr. 52942/09, par. 83, 88–97).

EŽTT praktikoje nurodoma, kad pernelyg ilgos įpareigojimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos trukmės savaime gali pakakti iÅ¡vadai, jog Å¡i priemonė buvo neproporcinga siekiamam teisėtam tikslui, padaryti (pvz., Manannikov prieÅ¡ RusijÄ , par. 62 su tolesnėmis nuorodomis). Paprastai tokia iÅ¡vada EŽTT praktikoje daroma tais atvejais, kai trukmė (žymiai) virÅ¡ija penkerių metų ribÄ , dažnai artėja prie deÅ¡imties ir daugiau metų (pvz., Popoviciu prieÅ¡ RumunijÄ , par. 89, su tolesnėmis nuorodomis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).

37. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo atžvilgiu taikyta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. Pagal BPK 136 straipsnio 1 dalį, raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti yra raÅ¡ytinis įtariamojo įsipareigojimas neiÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, nepasiÅ¡alinti iÅ¡ savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro arba teismo leidimo. 2019 m. lapkričio 30 d. nutarime dėl Å¡ios kardomosios priemonės skyrimo ieÅ¡kovui argumentuota, kad ji reikalinga siekiant užtikrinti jo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ .

Priimant nutarimÄ remtasi tarnybiniais praneÅ¡imais, įtariamųjų, liudytojų apklausos protokolais, apžiÅ«ros protokolais ir kita ikiteisminio turimo medžiaga, taip pat atsižvelgta į nusikalstamos veikos sunkumÄ . Liudytoju apklaustas V. A. taip pat paaiÅ¡kino, kad nagrinėjamu atveju matė bÅ«tinybę skirti kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, siekiant užtikrinti ieÅ¡kovo dalyvavimÄ procese, nes nebuvo aiÅ¡ku, kaip jis elgsis pareiÅ¡kus įtarimÄ .

38. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, įtariamos veikos pobūdis ir pavojingumas, pripažintini pakankamu pagrindu pareigūnams spręsti dėl rašytinio pasižadėjimo neišvykti reikalingumo. Pabrėžtina, kad kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti – ieškovui buvo skirta laikantis teisės normų reikalavimų, esant rimtam pagrindui įtarti nusikalstamos veikos padarymu, o parinktas pasižadėjimas neišvykti – švelniausia kardomoji priemonė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad Å¡i kardomoji priemonė realiai apribojo jo teises ar apsunkino jų įgyvendinimÄ , sukėlė sunkumų ar nepatogumų (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų siekęs iÅ¡vykti iÅ¡ savo gyvenamosios vietos ar kreipęsis į ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus dėl atitinkamo leidimo. IeÅ¡kovas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė teiginių, jog skirta kardomoji priemonė apribojo jo planuotas keliones už Lietuvos ribų (CPK 178 straipsnis).

39. Apibendrinant, nenustatyta pagrindo pripažinti neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus skiriant ieÅ¡kovui kardomÄ jÄ priemonę – pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Dėl bendrosios pareigÅ«nų pareigos elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai 40. IeÅ¡kovas nurodė, kad pareigÅ«nai elgėsi nesÄ Å¾iningai, ieÅ¡kovas buvo pareigÅ«nų klaidinamas – 2019 m. lapkričio 29 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės vyriausioji tyrėja M. A. ieÅ¡kovui paskambinusi telefonu nurodė, kad jis turi atvykti į ikiteisminio tyrimo skyrių, kuriame bus apklaustas liudytoju byloje, kurioje yra sulaikytas jo brolis bei brolio sutuoktinė; taip pat buvo nurodyta, jog jam advokatas nereikalingas.

Tačiau atvykęs į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ , ieÅ¡kovas buvo sulaikytas, jam buvo uždėti antrankiai, buvo atlikta asmens krata. Be to, pareigÅ«nai nurodė, kad jis yra įtariamas platinęs narkotines medžiagas, ir dar iki oficialios apklausos ėmė daryti jam psichologinį spaudimÄ bei klausinėti. IeÅ¡kovas nurodė dėl to patyręs didelį stresÄ , nes atvyko vienas, be gynėjo, jautė didelį spaudimÄ iÅ¡ pareigÅ«nų dėl siekio pateikti prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ .

41. Teismas atmeta šiuos ieškovo teiginius kaip neįrodytus (CPK 178, 185 straipsnis). Liudytoja apklausta M. A. nurodė, kad ieškovas buvo telefonu kviečiamas atvykti, o dėl tolimesnio jo statuso ir ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo spręsta operatyviai ir vėliau, reaguojant į ieškovo brolio ir jo sutuoktinės apklausos rezultatus. Liudytoja neigė nurodžiusi, kad ieškovas kviestas kaip liudytojas ir kad jam nurodyta, jog advokato nereikės. Taigi, esant priešingiems ieškovo ir liudytojos teiginiams, aplinkybės dėl pokalbio telefonu turinio nėra galimybės nustatyti.

Tačiau tam tikri ieÅ¡kovo teiginiai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja bylos medžiagai. IeÅ¡kovas teigia, kad jo apklausoje nedalyvavo gynėjas. Tačiau iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovo pasirinkta advokatė dalyvavo ieÅ¡kovÄ apklausiant, kÄ patvirtina esantis advokato orderis bei paraÅ¡ai protokoluose. Byloje nepateikus įrodymų dėl daryto psichologinio spaudimo ar emocinio poveikio, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus pažeidžiant atidumo ar rÅ«pestingumo pareigas (CPK 185 straipsnis).

Dėl patirtos neturtinės žalos 42. IeÅ¡kovas pabrėžė, kad gyvena mažame miestelyje, po atliktos kratos visi kaimynai ir miestelėnai pradėjo apkalbėti, nesisveikinti ir neleisti savo vaikų bendrauti su ieÅ¡kovo vaikais. Giminės ir kaimynai nuo ieÅ¡kovo Å¡eimos nusisuko. Mokykloje vaikų buvo klausinėjama apie ieÅ¡kovo tariamÄ neteisėtÄ veiklÄ , dėl ko jie nenorėjo ten lankytis ir nuolat prašė tėvų leisti mokytis iÅ¡ namų. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų, reputacijos praradimo, aplinkinių bei sutuoktinės smerkimo, nutrÅ«ko ieÅ¡kovo santuoka.

Dėl neatsakingų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, jautėsi be pagrindo apkaltintas, praradęs reputacijÄ .

43. Pripažintina, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas neiÅ¡vengiamai sukelia tam tikrų neigiamų iÅ¡gyvenimų asmeniui, kurio atžvilgiu jis atliekamas. Vis dėlto, ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti tam tikro dydžio neturtinės žalos atlyginimo, turėtų pateikti argumentus ir įrodymus, kuriais jis grindžia tokį reikalavimÄ (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad ieÅ¡kovo nurodomi teiginiai dėl apkalbų, pasmerkimo ar reputacijos praradimo nėra pagrindžiami jokiais objektyviais įrodymais. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas pateikia UAB ,,Gervista“, GerviÅ¡kių kaimo bendruomenės ,,Gervė“, EiÅ¡iÅ¡kių kraÅ¡to bendruomenės ,,EikÅ¡ys“ charakteristikas, suraÅ¡ytas jau po ikiteisminio tyrimo nutraukimo (2021 m. kovo 25, 26 d.), kuriose ieÅ¡kovas charakterizuojamas teigiamai.

44. Pateiktas UAB ,,Gervista“ 2021 m. balandžio 13 d. raÅ¡tas dėl patirtų nuostolių ir žalos Nr. S-048 deklaruoja įmonės patirtus nuostolius dėl ieÅ¡kovo atžvilgiu atlikto ikiteisminio tyrimo, taip pat minima atsiradusi darbuotojų nepagarba ieÅ¡kovui, tačiau nurodyti teiginiai nėra pagrindžiami įrodymais – nėra pagrindžiama, kad užsakovai bendradarbiauti bÅ«tų atsisakę ar darbuotojai nepagarbiai elgtųsi dėl ikiteisminio tyrimo, be to, nėra ir pačius faktus – užsakymų atÅ¡aukimÄ ar nepagarbų elgesį patvirtinančių duomenų (CPK 178 straipsnis).

Ä®vertinus visÄ pateiktÄ medžiagÄ pagal įrodymų vertinimo taisykles, nėra pagrindo pripažinti padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovo reputacijai. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendis, duomenys apie administracinius nusižengimus (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 2, b. l. 43-48) taip pat turi bÅ«ti įvertinti, sprendžiant dėl ieÅ¡kovo teiginių apie ikiteisminiu tyrimu padarytÄ neturtinę žalÄ reputacijai pagrįstumo.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2020 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8574-1143/2020 ieÅ¡kovo santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sutuoktiniams nurodžius, kad santuokinis gyvenimas nesusiklostė dėl skirtingų charakterių, požiÅ«rių į gyvenimÄ .

45. Apibendrinant, konstatuotina nėra pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų patyręs ypatingo masto pasmerkimÄ dėl atlikto ikiteisminio tyrimo. Tokio pobÅ«džio teiginių ieÅ¡kovas neįrodė (CPK 178 straipsnis). Dėl ikiteisminio tyrimo trukmės 46. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2020 m. sausio 29 d. buvo pateikta Lietuvos ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog pateiktuose milteliuose narkotinių, psichotropinių medžiagų arba jų pėdsakų nėra, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2020 m. kovo 19 d.

Iki to laiko ieÅ¡kovui buvo taikoma kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. IeÅ¡kovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo atveju buvo nepadaryta nusikalstama veika, ikiteisminis tyrimas turėjo bÅ«ti nutrauktas nedelsiant. Ikiteisminį tyrimÄ nutraukus beveik po dviejų mėnesių ir visÄ tÄ laikÄ galiojant kardomajai priemonei, buvo pažeistos ieÅ¡kovo teisės. VisÄ Å¡Ä¯ laikotarpį ieÅ¡kovas jaudinosi ir baiminosi dėl ateities, nežinojo, ko tikėtis iÅ¡ ikiteisminį tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų, pradėjo nepasitikėti valstybinėmis institucijomis, jautėsi neteisingai apkaltintas, jį kankino nemiga ir baimė susitikti kaimynus bei giminaičius, kurie jį be galo smerkė už pareikÅ¡tus tokio pobÅ«džio įtarimus.

47. Minėta, kad ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų sudaryti pagrindÄ nustatyti ypatingai didelius neigiamus iÅ¡gyvenimus, poveikį sveikatai, miego kokybei ar santykiams su aplinkiniais, nei natÅ«raliai kyla dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo. Taip pat nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ikiteisminį tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai bÅ«tų padarę procesinės teisės normų pažeidimų ar atlikę neteisėtų veiksmų. Kita vertus, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sÄ lyga, gali bÅ«ti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kai teisėsaugos institucijų pareigÅ«nai nepakankamai rÅ«pestingai ir atsakingai organizavo baudžiamÄ jį procesÄ ir taip pažeidė ieÅ¡kovo teisę į tai, jog jam pareikÅ¡to baudžiamojo kaltinimo klausimas bÅ«tų iÅ¡spręstas per kiek įmanoma trumpiausiÄ laikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-219/2017).

48. Sprendžiant dėl to, ar klausimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nagrinėjamu atveju buvo iÅ¡spręstas per kiek įmanoma trumpiausiÄ laikÄ , vertintinos dvi aplinkybės: pirma, ar nebuvo pažeisti BPK nustatyti ikiteisminio tyrimo atlikimo terminai; antra, koks buvo laiko tarpas, per kurį, ieÅ¡kovo teigimu, ikiteisminis tyrimas nepagrįstai nenutrauktas, ir kokios to priežastys.

49. Pirma, pagal BPK 176 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas turėjo bÅ«ti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau, kaip per Å¡eÅ¡is mėnesius. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2019 m. lapkričio 29 d. ir baigtas 2020 m. kovo 19 d., t. y. užtruko mažiau nei keturis mėnesius. Taigi, įstatyme įtvirtintas terminas tokiam ikiteisminiam tyrimui atlikti nebuvo pažeistas.

50. Antra, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad specialisto iÅ¡vada Nr. 11-2471(19), 11-191(20), kurioje konstatuota, kad rastuose milteliuose narkotinių, psichotropinių medžiagų ar jų pėdsakų nėra, ir kuri iÅ¡ esmės sudarė pagrindÄ ikiteisminiam tyrimui nutraukti, buvo suraÅ¡yta 2020 m. sausio 29 d. ir 2020 m. sausio 30 d. lydraščiu iÅ¡siųsta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiajai tyrėjai (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 1, b. l. 40, 41-42).

IÅ¡ lydraÅ¡tyje esančio spaudo matyti, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kanceliarijos Vilniaus pasienio rinktinė dokumentÄ gavo ir užregistravo 2020 m. vasario 21 d. (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 1, b. l. 40). Atsakovių, dirbančių Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje, teigimu, specialisto iÅ¡vada į sistemÄ Ä¯kelta 2020 m. kovo 3 d.; ataskaita, susijusi su aptariamu ikiteisminiu tyrimu, sistemoje pateikta 2020 m. kovo 17 d., o ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu nutrauktas 2020 m. kovo 19 d.

IeÅ¡kovas Å¡ių teiginių neginčijo (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus, jog procesiniams veiksmams atlikti objektyviai bÅ«tinas tam tikras laikas, susijęs su dokumentų rengimu, nurodytas laiko tarpas, per kurį priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ laikytinas protingu bei pagrįstu, leidžiantis pripažinti, kad sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo priimtas nedelsiant, t. y. tuomet, kai buvo gauti visi tyrimui svarbÅ«s duomenys, dokumentai ir įvertinus visÄ medžiagÄ , nustatyta, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aplinkybė, kad specialisto iÅ¡vada Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kanceliarijos Vilniaus pasienio rinktinės gauta 2020 m. vasario 21 d., nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokuroro veiksmus CK 6.272 straipsnio prasme. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ikiteisminio tyrimo procesas bÅ«tų nepagrįstai vilkinamas ar pažeista pareiga elgtis rÅ«pestingai bei atidžiai. Kita vertus, ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, jog nurodytas laikotarpis sprendimams priimti ar juo susijusi taikyta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, bÅ«tų sukėlę papildomÄ Å¾alÄ , iÅ¡gyvenimų ar kt. (CPK 178 straipsnis).

51. Apibendrinant pažymėtina, kad, kaip ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje bÅ«tina teisėta veikla. Ji negali bÅ«ti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso nustatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamÄ ja tvarka. Tyrimo pabaigimo faktas, nenubaudus asmens, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme įtvirtintus pagrindus, jo nustatytas procedÅ«ras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek Å¡ių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013).

Å ia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi bÅ«ti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Å iuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Nenustačius neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų atliekant ginčo ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, nėra pagrindo taikyti valstybės civilinę atsakomybę CK 6.272 straipsnio pagrindu.

Dėl to ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Dėl turtinės žalos atlyginimo 52. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti 500 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , nurodydamas, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų ir ikiteisminio tyrimo įtariamojo statuso ieÅ¡kovas turėjo kreiptis į gynėjÄ , kuris teikė daugkartines konsultacijas, rašė praÅ¡ymus, dalyvavo procesiniuose veiksmuose. Advokato paslaugos kainavo 500 Eur ir, ieÅ¡kovo teigimu, Å¡ias iÅ¡laidas turi atlyginti valstybė.

53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojamoje naujausioje praktikoje, yra pasisakęs dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai, atlyginimo tais atvejais, kai priimamas išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216-628/2021). Vis dėlto, nagrinėjamu atveju keliamas kitoks klausimas – dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginimo atveju, kai nutrauktas ikiteisminis tyrimas, o reikalavimas reiškiamas CK 6.272 straipsnio pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 6.246 straipsnio 3 dalį teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Specialiojoje normoje – CK 6.272 straipsnyje – nustatyta, kad žala atlyginama nepaisant kaltės, tačiau nenurodoma, kad ji gali bÅ«ti atlyginama nesant neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kai iÅ¡teisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso iÅ¡laidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieÅ¡kiniu valstybei, pažeidusiai pozityviÄ sias pareigas, tokios iÅ¡laidos gali bÅ«ti turtinės žalos sudėtinė dalis.

Tačiau šių išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taigi civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo šios išlaidos gali būti priteisiamos tiek, kiek yra susijusios su atitinkamais atsakovo (nagrinėjamu atveju – valstybės) neteisėtais veiksmais ir gali būti pripažintos žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).

54. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas reikalavimÄ priteisti turtinės žalos atlyginimÄ reiÅ¡kia CK 6.272 straipsnio pagrindu, tačiau, kaip aptarta pirmiau Å¡iame sprendime, ikiteisminio tyrimo metu neteisėtų veiksmų nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nėra bÅ«tinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, todėl Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 55. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys atmestas, ieÅ¡kovo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas nepriteisiamas.

56. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 6,64 Eur. Bylinėjimosi išlaidos išieškomos iš šalių valstybei proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, valstybei iš ieškovo priteistina 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti (CPK 92, 96 straipsniai). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : atmesti ieškovo A.

V. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo. Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo A. V. (gim. (duomenys neskelbtini) 6,64 Eur (Å¡eÅ¡is eurus 64 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

Sumokėjus, mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja RÅ«ta Latvelė