2018-02-13 Nr. AB-2971-3-62-3-02397-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-100-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02397-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai teisėjų Albino Antanaičio, Algerdo Urbšio, Olego Šibkovo ir prokurorės Auksės Lipkevičienės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Albinas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos teisėjų Albino Antanaičio, Algerdo Urbšio, Olego Šibkovo ir prokurorės Auksės Lipkevičienės, padarytą neturtinę žalą – 40 000 000 Eur.

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildino iš teismų ir prokuroro veiksmų baudžiamąją bylą nagrinėjant nesąžiningai ir pareiškėją nuteisiant, nesigilinus į bylos aplinkybes. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis dėl žalos, atiradusios dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo ir CK 6.272 straipsnio nuostatomis, nustatomis žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teisėjų neteisėtų veiksmų atlyginimo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas vadovavosi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, t. y. įstatyme įtvirtinta ne tik konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, bet ir pareiga šią teisę įgyventi įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas ją nagrinėti administracinio proceso tvarka. Teismas nurodė, kad ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Kokios bylos yra priskirtinos administracinių teismų kompetencijai detaliau apibrėžia ABTĮ 17 straipsnis. Administracinių teismų kompetencijos ribojimai nustatyti ABTĮ 18 straipsnyje. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskirtina tirti teisėjų, taip pat prokurorų veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Kauno apygardos teismo teisėjų ir Kauno apygardos prokuratūros prokurorės veiksmų, bylą nagrinėjant nesąžiningai ir pareiškėją nuteisiant, nesigilinus į bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog teismas yra viena iš valstybės valdžių, kuriai pavesta teisingumo vykdymo funkcija ir kurios veikla grindžiama nepriklausomumo principu. Teismas, įgyvendindamas savo konstitucinę paskirtį – teisingumo vykdymą, neveikia kaip viešojo administravimo subjektas ABTĮ taikymo prasme ir neatlieka funkcijų, kurios iš esmės būdingos vykdomosios valdžios institucijoms. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo numatyta teismo veikla, susijusi su teismų administravimu, yra speciali administravimo sritis, kuri nelaikytina viešuoju administravimu. Kadangi teismas nepatenka į viešojo administravimo sistemos subjektų ratą, todėl pagal bendrą taisyklę teismas nelaikytinas valstybės valdžios institucija CK 6.271 straipsnio prasme. Prokuratūra, atlikdama jai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), todėl ši veikla taip pat nelaikytina viešuoju administravimu.

Teismas sprendė, kad pareiškėjui neturtinę žalą kildinant ne iš viešojo administravimo srities, o iš teismų ir prokuroro procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ir bylos tyrimu, pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų numato CK 6.272 straipsnis, tokie ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose.

III. Pareiškėjas A. A. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį ir bylą išnagrinėti iš esmės. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pareiškėjas atskirajame skunde nurodo tuos pačius neturtinės žalos pagrindimo argumentus, kaip ir pirmosios instancijos teismui teiktame skunde.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nustatęs, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina teismų ir prokuroro procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ir bylos tyrimu; atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų numato CK 6.272 straipsnis, tokie ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose.

Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 23 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas. Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai, ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013). Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš skundo turinio, jame nurodytų aplinkybių ir suformuluoto reikalavimo matyti, kad pareiškėjas siekia neturtinės žalos atlyginimo dėl veiksmų, kuriuos atliko (neatliko) teismo teisėjai ir prokurorė. Apeliacinės instancijos teismo kolegija pagrįstais laiko pirmosios instancijos teismo motyvus, kad ginčai dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai žala siejama su teismo teisėjo, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, atliktais tiriant nusikalstamas veikas bei šioms institucijoms veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams, o ne su viešojo administravimo subjektų veikla, vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tokie ginčai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad Kauno apygardos administracinis teismas išaiškino pareiškėjui, jog žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja CK 6.272 straipsnis ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo pareiškėjo keliamą ginčą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. A. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius