032ca03a-b484-4cc2-beb4-dfab853f26bd · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1572-603/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06950-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 121.14.; 121.18.; 121.21.; 43.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2014 m. rugsėjo 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal apelianto atsakovo G.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. L. ieÅ¡kinį atsakovui G. K. dėl be pagrindo įgytų pinigų ir nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo Z. K., n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 13000 Lt, 1411,03 Lt palÅ«kanas nuo 10500 Lt sumos už laikotarpį nuo 2010-06-22 iki ieÅ¡kinio padavimo dienos, metines 5 procentų palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, jog 2010 m. birželio mėnesį įsigijo iÅ¡ atsakovo automobilį Mercedes Benz V230, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr.(DUOMENYS NESKELBTINI), sumokėdamas atsakovui 10500,00 Lt už automobilį. RaÅ¡ytinės automobilio pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alys nesudarė. Sandorio sudarymo faktÄ atsakovas patvirtino savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Nuosavybės teisės į automobilį ieÅ¡kovas neįregistravo, o 2010-06-20 pardavė automobilį K. D. už 10800,00 Lt.

K. D. 2010-06-21 registruojant automobilį VÄ® „Regitra“, paaiÅ¡kėjo, kad automobilis ieÅ¡komas policijos, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ra 2010-11-15 nusprendė perduoti automobilį savininkui E. V.. Kauno miesto apylinkės teismas 2011-10-24 sprendimu priteisė K. D. iÅ¡ V. L. 10800,00 Lt nuostolių atlyginimo, 1500,00 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai bei 325,00 Lt žyminio mokesčio, o 2011-12-12 papildomu sprendimu priteisė 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už be pagrindo įgytÄ 10800,00 Lt sumÄ nuo 2010-06-21.

Kauno apygardos teismo 2012-03-01 nutartimi iÅ¡ V. L. priteista 1000,00 Lt atstovavimo iÅ¡laidų K. D.. V. L. ir G. K. sudarytas 2010 m. birželio mėn. automobilio pirkimo-pardavimo sandoris prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes atsakovas pardavė ieÅ¡kovui nuosavybės teise nepriklausantį vogtÄ automobilį. Atsakovas turi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui be pagrindo iÅ¡ ieÅ¡kovo gautÄ 10500,00 Lt sumÄ . Pagal CK 6.240 str. 1 d. už be pagrindo įgytÄ sumÄ skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos.

Atsakovas privalo mokėti ieÅ¡kovui 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už be pagrindo įgytÄ 10500,00 Lt sumÄ nuo 2010-06-22, nes apie tai, kad automobilis vogtas, atsakovas sužinojo 2010-06-21. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų parduodant ieÅ¡kovui vogtÄ automobilį, ieÅ¡kovas turėjo bylinėtis su K. D. ir atlyginti K. D. 2500,00 Lt advokato pagalbai apmokėti. Å i 2500,00 Lt suma laikytina ieÅ¡kovo nuostoliais ir priteistina iÅ¡ atsakovo.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas turi pareigÄ tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio elementus. IeÅ¡kinį 10500,00 Lt sumos dalyje ieÅ¡kovas reiÅ¡kia skirtingais teisiniais pagrindais, nes ginčija automobilio pirkimo-pardavimo sutartį CK 1.80 str. pagrindu, nurodydamas, kad tarp Å¡alių sudaryta sutartis negalioja, nes prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl taikytina restitucija, o taip pat grindžia CK 6.237 str., nurodydamas 10500,00 Lt sumÄ kaip be pagrindo iÅ¡ ieÅ¡kovo įgytÄ . Tarp Å¡alių – fizinių asmenų buvo sudarytas žodinis sandoris didesnei nei 5000,00 Lt sumai, kuriam keliamas raÅ¡ytinės formos reikalavimas (CK 1.73 str.).

Jei Å¡alys nesilaiko Å¡io reikalavimo, sandoris laikomos nesudarytu. RaÅ¡ytinės formos sandoris nesudarytas ieÅ¡kovo interesais, ieÅ¡kovui prisiimant rizikÄ . IeÅ¡kovo patirtos 2500,00 Lt iÅ¡laidos, priteistos palÅ«kanos, ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo interesais ir rizika. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas negali turėti jokios įtakos G. K. teisėms ir pareigoms, nes jam nebuvo reiÅ¡kiamos jokios pretenzijos. E. V. atsisakė automobilio sÄ Å¾iningo įgijėjo naudai ir 2011-02-14 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė K.

D. už 1,00 Lt, tai reiÅ¡kia, kad K. D. patyrė 1,00 Lt nuostolį. IeÅ¡kovas turėjo teisę ginčyti 2011-02-14 pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje daikto įsigijimo kaina nurodyta 1,00 Lt, civilinėje byloje su K. D. neteikė prieÅ¡ieÅ¡kinio, neprašė taikyti CK 6.253 str. nuostatų bei savo teisių negynė kasacine tvarka. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad jis yra įvykdęs Kauno miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir Kauno apygardos teismo nutartį civ. byloje Nr.2A-673-605/2012. IeÅ¡kovas teigia, kad sumokėjo 10500,00 Lt, bet buvo sumokėta 2800 eurų, kas sudaro 9667,84 Lt (3,4528 x 2800).

Posėdžio metu atsakovo atstovas išreiškė abejonę ar atsakovas automobilį pardavė būtent ieškovui, nes atsakovas ieškovo nepažino, be to ieškovas netiksliai ir jį apibūdino. Taip pat, ar tikrai buvo parduotas tas pats automobilis, kuris nurodomas kaip vogtas baudžiamosios bylos medžiagoje, kadangi bylos dokumentuose skiriasi automobilių spalvos, gamybos/naudojimo pradžios metai.Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog ieÅ¡kovas pasirinko netinkamÄ savo teisių gynybos bÅ«dÄ . Ä®siteisėjus teismo sprendimui Kauno miesto apylinkės teismo civ. byloje Nr.2-1882-435/2011, Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ra nutarimu pripažino, kad E. V. nepageidauja susigrÄ Å¾inti automobilį ir atsisako nuosavybės teisių sÄ Å¾iningo įgijėjo K. D. naudai, perleisdamas jam automobilį už simbolinę vieno lito kainÄ . IÅ¡ to seka, kad ir prieÅ¡ K. D. šį automobilį valdę asmenys yra sÄ Å¾iningi jo įgijėjai.

Nors K. D. perleido automobilį P. M., automobilis iki Å¡iol yra registruotas K. D. vardu. Tai leidžia teigti, kad K. D. yra suteikiama galimybė nepagrįstai praturtėti. Dėl automobilio pardavimo nieko negali paaiÅ¡kinti, nes automobilių prekyba neužsiima, tuo užsiima jo sÅ«nus E. K., kuris dirba Å vedijoje, su Å¡vedu. Atvežtus automobilius pardavimui laikydavo pas jį sodyboje Bajorų kaime, RokiÅ¡kio rajone. Trečiojo asmens atstovas posėdžio metu, pakeisdamas trečiojo asmens atsiliepime iÅ¡dėstytÄ nuomonę, prašė ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra ir priteisti trečiajam asmeniui bylinėjimosi iÅ¡laidas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ teismas sprendė, kad surinkti įrodymai yra visiÅ¡kai pakankami konstatuoti, kad Å¡alys 2010 m. birželio mėnesį sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas G. K. pardavė ieÅ¡kovui V. L., o V. L. nupirko iÅ¡ atsakovo G. K. automobilį Mercedes Benz V230, su Å vedijos valstybiniu Nr.(duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr.(DUOMENYS NESKELBTINI). Po ko ieÅ¡kovas V. L. 2010 m. birželio mėnesį automobilį pardavė pil. K. D., kuris 2010-06-21 kreipėsi į VÄ® „Regitra“ Kauno filialÄ dėl nuosavybės teisės į automobilį įregistravimo, bet transporto priemonių registravimo įmonėje paaiÅ¡kėjo, kad Å¡is automobilis, kurio VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI) ir kurio Estijos valstybinis Nr.869 MCJ, nuo 2009-11-09 yra ieÅ¡komos Estijos policijos, dėl to VÄ® „Regitra“ Kauno filialas atsisakė registruoti automobilį K.

D. vardu bei pranešė policijai. TÄ pačiÄ dienÄ Kauno apskrities VPK Kauno m. Santakos PK pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.24-1-007664-10 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 189 str. 1 d. K. D. 2010-06-21 perdavė automobilį policijos pareigÅ«nams. Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2010-11-15 nutarimu automobilis grÄ Å¾intas jo savininkui Estijos pil. E. V., o 2011-02-14 pirkimo-pardavimo sutartimi automobilis jo savininko E. V. parduotas K. D. už 1,00 Lt (b.l. 51).

Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2011-06-27 nutarimu automobilis grÄ Å¾intas K. D., kuris 2011-07-27 atsiėmė automobilį iÅ¡ policijos. Automobilis 2011-07-28 registruotas transporto priemonės savininko K. D. vardu, suteikiant transporto priemonei Lietuvos valstybinį Nr.(duomenys neskelbtini) Automobilis 2012-01-12 parduotas (b.l. 49). Prokuroro 2011-07-28 nutarimu ikiteisminis tyrimas sustabdytas, nenustačius nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens. Pil. K. D. 2010-12-09 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui V.

L. (nagrinėjamos bylos ieškovas) dėl nuostolių atlyginimo (civ. byla Nr.2-1882-435/2011 / 2-6334-435/2012). Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė K. D. iš V. L. 10800,00 Lt, taip pat 1500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai ir 325,00 Lt žyminio mokesčio. Teismas sprendime nurodė, kad V. L. pardavinėjo jam nepriklausantį automobilį, už kurį iš K. D. be pagrindo paėmė 10800,00 Lt. Teismo 2011 m. gruodžio 12 d. papildomu sprendimu K.

D. priteistos iÅ¡ V. L. metinės 5 procentų dydžio palÅ«kanos už be pagrindo įgytÄ 10800,00 Lt sumÄ nuo 2010-06-21. Kauno apygardos teismas 2012-03-01 nutartimi, iÅ¡nagrinėjus V. L. apeliacinius skundus, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimÄ ir 2011 m. gruodžio 12 d. papildomÄ sprendimÄ paliko nepakeistus ir priteisė iÅ¡ V. L. 1000,00 Lt atstovavimo iÅ¡laidų K. D. naudai. Teismas teigė, jog Kauno miesto apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje teismo 2011-10-10 posėdžio protokole padarytas akivaizdus raÅ¡ymo apsirikimas raÅ¡ant asmens, iÅ¡ kurio V.

L. įsigijo automobilį, pavardę, į V. L. paaiÅ¡kinimus įraÅ¡ant, kad automobilį jis įgijo „iÅ¡ pirkimo-pardavimo sutarties su K.“. V. L. nuo pat atsiliepimo į ieÅ¡kovo K. D. ieÅ¡kinį pateikimo atkakliai teigė teismui raÅ¡tu ir žodžiu, kad automobilį jis nupirko iÅ¡ G. K., kurį prašė teismo įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu, raÅ¡tu nurodydamas ir G. K. gyvenamosios vietos adresÄ . Teismas konstatavo, jog atsakovo G. K. paaiÅ¡kinimai, kad automobilį ieÅ¡kovas V.

L. įgijo iÅ¡ asmens, kurio pavardė „K.“, yra nepagrįsti ir, teismo nuomone, nesÄ Å¾iningi. Atsakovas savo paaiÅ¡kinimais patvirtino, kad jis automobilį nupirko iÅ¡ trečiojo asmens Z. K. pagal užsienio kalba suraÅ¡ytus dokumentus, kuriuos K. D. kartu su automobiliu 2010-06-21 atidavė policijos pareigÅ«nams ir kurie yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.24-1-00764-10. Pagal įraÅ¡us viename iÅ¡ Å¡ių dokumentų (kvittens), kuriame įraÅ¡yti atsakovo vardas ir pavardė, galima spręsti, kad G.

K. iÅ¡ Å¡vedo C. V. S. 2010-06-05 perka automobilį Mercedes Benz V230TD, (DUOMENYS NESKELBTINI), už 2000,00 eurų. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad Å¡iuos įraÅ¡us įrašė trečiasis asmuo Z. K. automobilio pardavimo atsakovui metu. Taip pat atsakovas paaiÅ¡kino, kad automobilio pardavimo metu pardavėjas Z. K. perdavė jam ir dar vienÄ su analogiÅ¡kais spausdintiniais įraÅ¡ais neužpildytÄ (be įrašų) blankÄ (kvittens kopia), kuriame, kaip matyti, vėliau buvo įraÅ¡ytas vėl Å¡vedas C. V.

S. ir K. D., įraÅ¡ant ir K. D. gyvenamosios vietos adresÄ . Minimų raÅ¡ytinių dokumentų, kuriuos atsakovas G. K. gavo iÅ¡ trečiojo asmens Z. K. (taip nurodo atsakovas) automobilio pirkimo iÅ¡ trečiojo asmens metu, buvimas pas K. D. dar kartÄ patvirtina, kad bÅ«tent atsakovo G. K. ieÅ¡kovui V. L., o ne jokiam kitam asmeniui, parduotas automobilis buvo vėliau V. L. parduotas K. D.. Atsakovas G. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo byloje 2010-12-07 nurodė, kad automobilį su Å¡vediÅ¡kais numeriais įsigijo RokiÅ¡kio rajone iÅ¡ asmens, kurio pavardė „K.“, sumokėdamas apie 2800 eurų, o tÄ pačiÄ dienÄ , grįžęs iÅ¡ RokiÅ¡kio rajono, internete paskelbė skelbimÄ dėl automobilio pardavimo.

Atsakovo G. K. pasiraÅ¡ytame apklausos protokole užfiksuota: „...TÄ pačiÄ dienÄ paskambino vyriÅ¡kis Valdemaras, kuris atvažiavo ir automobilį nupirko, sumokėjo panaÅ¡iai tiek, kiek aÅ¡ sumokėjau, tikslios sumos nepamenu, bet apie 2800 eurų“. Pagal Å¡iuos bei kitus bylos duomenis teismas sprendė, jog kad automobilį ieÅ¡kovas pirko iÅ¡ atsakovo. Teismas konstatavo, jog automobilio identifikacinis numeris iÅ¡tirtas ikiteisminio tyrimo byloje, kiti bylos duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad yra du skirtingi automobiliai su tuo pačiu VIN kodu juolab, kad dviejų skirtingų automobilių su tuo pačiu identifikavimo VIN kodu ir negali bÅ«ti.

Teismas taip pat konstatavo, jog automobilio pirkimo-pardavimo sutarties raÅ¡ytinės formos nesilaikymas savaime nereiÅ¡kia automobilio pirkimo-pardavimo negaliojimo. Nagrinėjamu atveju ne raÅ¡ytinės sutarties formos nesilaikymas daro tarp Å¡alių sudarytÄ sutartį negaliojančia. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovas neįvykdė pareigos perduoti daiktÄ ir užtikrinti, kad jam priklauso nuosavybės teisės į automobilį, nes atsakovas pardavė jam nuosavybės teise nepriklausantį automobilį ir nebÅ«damas automobilio savininko įgaliotas.

Dėl nurodyto nuosavybės teisės į automobilį ieškovui negalėjo būti perduotos ir nebuvo perduotos. Ieškinyje pagrįstai nurodoma, kad šalių 2010 m. birželio mėnesį sudarytas sandoris dėl automobilio Mercedes Benz V230, kurio identifikavimo Nr.(DUOMENYS NESKELBTINI), pirkimo-pardavimo prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl yra niekinis ir negalioja CK 1.80 str. 1 d. pagrindu. Niekinis sandoris negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu (CK 1.78 str. 1 d.).

IeÅ¡kovas neprivalėjo reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl tarp Å¡alių sudarytos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Be to, kaip pažymėta ir ieÅ¡kinyje nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civ. byloje 3K-3-229/2008, įstatymo tiesiogiai leidžiama pirkėjui, iÅ¡ kurio paimamas vogtas automobilis, reikalauti pardavėjÄ grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ bei atlyginti Å¡io turėtus nuostolius (CK 6.323 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovo ieÅ¡kovui parduotÄ automobilį paėmus ne iÅ¡ ieÅ¡kovo, bet iÅ¡ ieÅ¡kovo pirkėjo, t.y. iÅ¡ K.

D., teismo sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiant K. D. Å¡io sumokėtÄ kainÄ už automobilį, ieÅ¡kovas pagrįstai remiantis CK 6.237 ir 6.323 str., reikalauja iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo už automobilį sumokėtus pinigus ir atlyginti turėtus nuostolius. IeÅ¡kinio reikalavimų faktinis bei teisinis pagrindimas yra aiÅ¡kus, suprantamas, atitinka teismų praktikÄ . Teismas, nesant raÅ¡ytinių įrodymų apie ieÅ¡kovo už automobilį sumokėtÄ kainÄ , vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, laikė, jog ieÅ¡kovo nurodyta automobilio įsigijimo iÅ¡ atsakovo 10500,00 Lt kaina yra neįrodyta, todėl pagal bylos duomenis padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas už automobilį sumokėjo atsakovui apie 2800 eurų.

IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, kad už automobilį jis atsiskaitė litais, pagrindu teismas suapvalino 9667,84 Lt (3,4528LTx2800EUR) sumÄ , ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė 9670,00 Lt sumÄ . Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo ir iÅ¡ policijos pareigÅ«nų apie tai, kad automobilis vogtas, sužinojo 2010-06-21. Atsižvelgiant į tai, jog ikiteisminiame tyrime atsakovas apklaustas 2010-12-07, teismas nutarė, jog metinės penkių procentų dydžio palÅ«kanos už priteisiamÄ 9670,00 Lt sumÄ priteisiamos už laikotarpį nuo 2010-12-07 iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos 2013-02-28, t.y. 1077,13 Lt.

Teismas sprendė, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo civilinėje byloje Nr.2-6334-435/2012 priteista 2500,00 Lt suma nepripažintina ieÅ¡kovo nuostoliais, todėl reikalavimÄ dėl 2500,00 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstÄ . Teismas nurodė, jog atsakovas, trečiasis asmuo ir jų atstovai ypatingÄ reikÅ¡mę suteikė 2011-02-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčiai, pagal kuriÄ automobilio savininkas E. V. automobilį pardavė K. D. už 1,00 Lt, tačiau konstatavo, jog Å¡i automobilio pirkimo-pardavimo sutartis neturi jokios reikÅ¡mės ginčo iÅ¡sprendimui, kadangi automobilio savininko nuosavybės teisių perleidimas K.

D. bÅ«das, t.y. pirkimas-pardavimas, taip pat Å¡io perleidimo kaina -1,00 Lt, neturi reikÅ¡mės Å¡alių V. L. ir G. K. tarpusavio santykių, perkant-parduodant automobilį, kvalifikavimui: atsakovas pardavė ieÅ¡kovui svetimÄ daiktÄ , todėl turi grÄ Å¾inti be pagrindo iÅ¡ ieÅ¡kovo įgytus pinigus.Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . Nurodė, kad teismas nevertino aplinkybės, jog ieÅ¡kovas pats atsisakė sudaryti raÅ¡ytinį susitarimÄ , registruoti sandorį, pats neįregistravo transporto priemonės vieÅ¡ame registre, nepasirašė pinigų priėmimo-perdavimo akto ir net neatpažino atsakovo bei negalėjo patvirtinti, jog iÅ¡ atsakovo įsigijo automobilį, kadangi Å¡is sandorio metu buvo be akinių, kai tuo tarpu atsakovas akinius neÅ¡ioja nuo vaikystės. Atsakovas taip pat nurodė, jog mano ieÅ¡kovÄ pirmÄ kartÄ .

Teismas nepagrįstai ikiteisminio tyrimo duomenis pripažino kaip iÅ¡tirtus įrodymus teisme. Teismas neteisingai įvertino techninius ir kitus duomenis apie automobilį. Teismas neaptarė minimų „daugybės įrodymų“ ir nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ dėl raÅ¡telio kaip tinkamo įrodymo apie rankpinigių perdavimo faktÄ . Teismas apsiriboja abstrakčiomis frazėmis bei prielaidomis tie dėl raÅ¡telio turinio, tiek dėl prieÅ¡taringų ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų skirtinguose teismuose, tiek dėl „akivaizdžių“ protokolo suraÅ¡ymo klaidų.

Apelianto manymu, tikėtina, kad ieÅ¡kovas galimai sÄ moningai nuslėpė su kitu tarpininku sudaryto sandorio faktÄ patvirtinančiÄ pirkimo-pardavimo sutartį, apie kuriÄ nurodė duodamas paaiÅ¡kinimus Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-10 posėdyje. Teismas įvertino ir pasisakė tik dėl dalies prejudicinių faktų, nustatytų civilinėse bylose Nr. 2-1882-435/2011 ir 2A-673-605/2013. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas nagrinėjant c.b. Nr. 2-1882-435/2011 teismo 2011-10-10 posėdžio metu nurodė, jog turi pirkimo-pardavimo sutartį su K., kad ta sutartis yra pas jį, tardytojams pateikė tik rankpinigių raÅ¡telį.

IeÅ¡kovas taip pat nurodė skirtingas pavardes – K. ir K., kÄ teismas įvertino kaip akivaizdų raÅ¡ymo apsirikimÄ , nors to niekaip nepatikrino. IeÅ¡kovo Å¡ioje ir kitose bylose paaiÅ¡kinimai buvo prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s, ko teismas neįvertino. Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl civilinėse bylose Nr. 2-1882-435/2011 ir 2A-673-605/2013 padarytų iÅ¡vadų, jog teismo sprendimai negali turėti įtakos atsakovui, nes jam nebuvo reiÅ¡kiamos jokios pretenzijos. Be to teismų sprendimai civilinėse bylose Nr. 2-1882-435/2011 ir 2A-673-605/2013 neturi res judicata galios neįtrauktiems į bylÄ asmenims.

Taip pat teismas neteisingai nustatė momentÄ , kada atsakovas sužinojo apie be pagrindo įgytÄ pinigų sumÄ , kadangi, kaip buvo nustatyta civilinėje byloje Nr. 2A-673-605/2013, atsakovui jokių pretenzijų iki 2013-02-28 ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme – nebuvo. Realiai ieÅ¡kovas jokių nuostolių nėra patyręs, kadangi, kaip pats nurodė, sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1882-435/2011 jis nėra įvykdęs, t.y. jis toliau naudojasi be pagrindo įgyta pinigų suma. Teismas, be to, kas iÅ¡dėstyta, nepagrįstai priteisė 5 proc. procesines palÅ«kanas nuo priteistų 1077,13 Lt palÅ«kanų, kadangi palÅ«kanos už priskaičiuotas palÅ«kanas neskaičiuojamos.Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog teismas iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent atsakovas pardavė automobilį ieÅ¡kovui, padarė remdamasis eile įrodymų ir nustatytų aplinkybių, o prieÅ¡ingi atsakovo teiginiai pagrįstai buvo įvertinti kaip gynybinė pozicija. Tai, kad Å¡alys negalėjo tiksliai apibÅ«dinti viena kitos kaip automobilio pirkimo-pardavimo Å¡alies, nenuostabu, kadangi automobilis buvo pirktas daugiau nei prieÅ¡ 3 metus, jie bendravo trumpai. RaÅ¡ytinė sutartis nebuvo sudaryta abiejų Å¡alių sprendimu. Atsakovo keliamos abejonės dėl automobilio tapatumo yra nepagrįstos, kas yra įrodyta bylos duomenimis.

Atsakovo minimi ieÅ¡kovo teiginiai apie pirkimo-pardavimo sutartį yra klaidingi, kadangi ieÅ¡kovas jam perduotas neužpildytas, užsienio kalba suraÅ¡ytas sutartis palaikė pirkimo-pardavimo sutartimis, kas iÅ¡ tiesų nėra tiesa. Teismas raÅ¡telį, kuriame užfiksuoti atsakovo, jo vairuotojo pažymėjimo duomenys, vertino visų įrodymų kontekste, o ne kaip rankpinigių perdavimÄ patvirtinantį įrodymÄ . PalÅ«kanos už be pagrindo įgytÄ sumÄ skaičiuojamos ne nuo pretenzijos pareiÅ¡kimo dienos, o nuo sužinojimo apie turto įgijimo nepagrįstumÄ .

Taip pat nurodė, jog po apeliacinio skundo padavimo ir ieÅ¡kovo atsiliepimo į jį pateikimo, ieÅ¡kovui tapo žinoma, jog atsakovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį trečiajam asmeniui Z. K. dėl 9667,87 Lt be pagrindo įgyto turto, 314,12 Lt palÅ«kanų, 5 proc. dydžio procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Z. K. pripažino ieÅ¡kinį ir Å¡alys sudarė taikos sutartį.Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių nepagrįstÄ praturtėjimÄ , sandorių negaliojimÄ , pardavėjo atsakomybę, pardavėjui nepriklausančio daikto pardavimÄ , taikymÄ , įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai.Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v.

VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v.

UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog tirdami ir vertindami įrodymus teismai nukrypo nuo aptartos kasacinio teismo praktikos, neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos ypatumus.Bylos duomenimis buvo nustatyta, jog atsakovas 2010 m. birželio mėnesį Vilniuje, prie prekybos ir pramogų centro „Ozas“ esančioje degalinėje, pardavė ieškovui automobilį Mercedes Benz V230, su Švedijos valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr.(DUOMENYS NESKELBTINI), kurį ieÅ¡kovas 2010 m. birželio mėnesį pardavė K. D.. Å alys pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. PaaiÅ¡kėjus, jog minėtas automobils vogtas, Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2010-11-15 nutarimu automobilis grÄ Å¾intas jo savininkui Estijos pil. E. V.. K. D. kreipusis į teismÄ su ieÅ¡kiniu V. L. dėl nuostolių atlyginimo, K. D. iÅ¡ V. L. buvo priteista 10800,00 Lt, metinės 5 procentų dydžio palÅ«kanos už be pagrindo įgytÄ 10800,00 Lt sumÄ nuo 2010-06-21 taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Taigi ginčo aplinkybės yra pakankamai aiÅ¡kios, ir teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti jomis ar atlikto ikiteisminio tyrimo objektyvumu ir neÅ¡aliÅ¡kumu.Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog nors Å¡alys byloje skirtingai nurodė atskiras automobilio perleidimo ieÅ¡kovui aplinkybes ir tame tarpe automobilio pardavimo kainÄ , atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį aiÅ¡kiai pripažino nurodyto automobilio pardavimo faktÄ , nurodęs, kad atsakovas šį automobilį 2010 m. birželio mėnesį nupirko iÅ¡ trečiojo asmens Z.

K., o ieÅ¡kinyje ir atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytos faktinės automobilio pirkimo-pardavimo aplinkybės, Å¡alių paaiÅ¡kinimai byloje apie automobilio pirkimÄ -pardavimÄ , ikiteisminio tyrimo Nr.24-1-00764-10 bylos duomenys ir Å¡ioje byloje esantys įrodymai suteikia pagrindÄ atmesti kaip neturinčiais objektyvaus pagrindo atsakovo bylos nagrinėjimo eigoje iÅ¡reikÅ¡tas abejones dėl automobilio pardavimo ieÅ¡kovui fakto. Teisėjų kolegija sutinka su teismo iÅ¡vada, jog, nors Å¡alys raÅ¡ytinės automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė, vien raÅ¡ytinės formos nesilaikymas savaime nereiÅ¡kia automobilio pirkimo-pardavimo negaliojimo, kadangi Å¡alių tarpusavio santykių, perleidžiant automobilį, turinys atitinka pirkimo-pardavimo sutarties turinį.

Be to teismas teisingai sprendė, jog nagrinėjamu atveju ne raÅ¡ytinės sutarties formos nesilaikymas daro tarp Å¡alių sudarytÄ sutartį negaliojančia. Å iuo atveju nuosavybės teisės į automobilį ieÅ¡kovui apskritai negalėjo bÅ«ti perduotos ir nebuvo perduotos, kadangi automobilis nepriklausė ir negalėjo priklausyti atsakovui, kadangi buvo vogtas, o vėliau grÄ Å¾intas teisėtam savininkui. Teismas, be kita ko, tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino bylos duomenis, susijusius su automobilio identifikacija.

Teismas konstatavo, jog dviejų skirtingų automobilių su tuo pačiu identifikavimo VIN kodu negali bÅ«ti, o byloje esančių duomenų apie automobilio spalvÄ , pagaminimo datÄ , registracijos vietÄ nesutapimai nėra esminiai ir gali bÅ«ti logiÅ¡kai paaiÅ¡kinami.Nors atsakovas pagrįstai teigia, jog civilinėse bylose Nr. 2-1882-435/2011 ir 2A-673-605/2013 nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios Å¡ioje byloje, kadangi skiriasi ginčo Å¡alys, tačiau toliau pats apeliacinį skundÄ grindžia tuo, jog civilinėse bylose Nr. 2-1882-435/2011 ir 2A-673-605/2013 tariamai padarytos iÅ¡vados, jog minėtose bylose priimti teismo sprendimai negali turėti įtakos atsakovui, nes jam nebuvo reiÅ¡kiamos jokios pretenzijos.

Tokie prieÅ¡taringi atsakovo teiginiai suponuoja, jog atsakovas palankius bylos duomenis interpretuoja savo naudai, o nepalankius – atmeta. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog teismas neįvertino dalies prejudicinių faktų, nustatytų civilinėse bylose Nr. 2-1882-435/2011 ir 2A-673-605/2013 atmestini.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡aiÅ¡kėjus automobilio vagystės faktui, ginčo automobilio nuosavybės teisės nebuvo perėjusios nei ginčijamo sandorio pardavėjui (atsakovui), nei pirkėjui (ieÅ¡kovui).

CK 6.307 straipsnio 1 dalis numato, kad pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktÄ nebÅ«damas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia pagal pirkėjo ieÅ¡kinį. Tokio ieÅ¡kinio reikalavimo ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė. Tačiau teismas teisingai konstatavo, jog 2010 m. birželio mėnesį Å¡alių sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis laikytina niekine pagal CK 1.80 straipsnį kaip prieÅ¡taraujanti imperatyvioms įstatymo normoms.Pripažinus sutartį negaliojančia dėl to, jog pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktÄ dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, daiktas iÅ¡ pirkėjo grÄ Å¾inamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ bei atlyginti Å¡io turėtus nuostolius (CK 6.323 str. 1 d.).

Å i teisės norma taikytina ir tada, kai pardavėjas yra sÄ Å¾iningas daikto įgijėjas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, į tai, jog atsakovas iÅ¡ esmės neginčijo priteistos už automobilį sumos dydžio, teismas pagrįstai ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė 9670 Lt sumÄ . Dėl CK 6.237 ir 6.323 str . nuostatų taikymo bei palÅ«kanų priteisimo CPK 330 str. numato, jog materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba iÅ¡aiÅ¡kino.Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, jog įstatymo tiesiogiai leidžiama pirkėjui, iÅ¡ kurio paimamas vogtas automobilis, reikalauti pardavėjÄ grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ bei atlyginti Å¡io turėtus nuostolius (CK 6.323 str. 1 d.), kas yra iÅ¡aiÅ¡kinta ir kasacinio teismo praktikoje.

Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su pirmos instancijos teismo aiÅ¡kinimu, jog nagrinėjamu atveju atsakovo ieÅ¡kovui parduotÄ automobilį paėmus ne iÅ¡ ieÅ¡kovo, bet iÅ¡ ieÅ¡kovo pirkėjo, t.y. iÅ¡ K. D. ir Kauno apylinkės teismo sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiant K. D. Å¡io sumokėtÄ kainÄ už automobilį, ieÅ¡kovas pagrįstai remiantis tiek CK 6.237 str., tiek 6.323 str. reikalauja iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo už automobilį sumokėtus pinigus ir atlyginti turėtus nuostolius.

Å iuo atveju pirmos instancijos teismas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 9670 Lt sumÄ priteisia remdamasis dvejomis skirtingomis materialinės teisės nuostatomis ir nesivadovauja paties nustatytomis aplinkybėmis, t.y. jog 2010 m. birželio mėnesį Å¡alių sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis laikytina niekine pagal CK 1.80 straipsnį kaip prieÅ¡taraujanti imperatyvioms įstatymo normoms. CK 1.80 str. 2 d. numato, jog kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

Vadovaujantis CK 6.145 str. 1 d., restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. CK 6.147 str. 2 d. nustato, jog kai grÄ Å¾intinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusiÄ jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia.

Kadangi Å¡iuo atveju akivaizdu, jog turto grÄ Å¾inti natÅ«ra neįmanoma, atsakovas turi atlyginti jo vertę pinigais. Nors Å¡iuo atveju parduotas daiktas dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, buvo ne tiesiogiai atiteistas iÅ¡ ieÅ¡kovo, tačiau ieÅ¡kovas kitoje byloje kaip atsakovas turėjo atlyginti iÅ¡ ieÅ¡kovo pirkėjo atiteisto daikto vertę pinigais. Pažymėtina, jog CK 6.237 str. numatytas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta kasacinio teismo praktikoje, taikomas tada, kai yra Å¡ios sÄ lygos:

1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė;

2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ , yra teisėti;

3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ );

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VÄ® Valstybės turto fondas v.

UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr.3K-3-593/2008; kt.). Taip pat CK 6.237 str. nuostatos pagrindu kyla teisinis pagrindas skaičiuoti palÅ«kanas pagal CK 6.240 str.Atsižvelgiant į tai, jog taikant restitucijÄ , taikyti ir CK 6.237 str. ir iÅ¡ to kylančių teisinių padarinių nėra pagrindo, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas neteisingai taikė materialines teises normas, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas tenkinamas tik CK 6.323 str. 1 d. numatytu pagrindu.IeÅ¡kovas praÅ¡omas priteisti palÅ«kanas pagal CK 6.240 str. kildina bÅ«tent iÅ¡ nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto.

Nustačius, jog pirmos instancijos teismas neteisingai taikė materialines teises normas, dėl ko nepagristai ieÅ¡kinį tenkino tiek CK 6.237 str., tiek 6.323 str. pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ atsakovo priteisė palÅ«kanas nuo priteistos pagrindinės sumos, todėl yra pagrindas Å¡ioje dalyje pirmos instancijos sprendimÄ pakeisti. Dėl procesinių palÅ«kanų Teismas konstatuoja, jog atsakovas klaidingai interpretuoja teisės normas, reglamentuojančias palÅ«kanų taikymÄ .

Teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo 5 procentų palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v.

Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-296/2009; 3K-3-107/2010; 3K-3-52/2011 ir kt.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str.).Atsižvelgiant į tai, jog ginčas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nekilo, apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako ir keičiant ieÅ¡kinio patenkintų reikalavimų mastÄ atitinkamai perskirstomo pirmos instancijos teisme patirtas Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas.Patenkinus 67 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisiama atitinkamai 289 Lt žyminio mokesčio bei 1883 Lt už advokato teisinę pagalbÄ .Atsakovui proporcingai atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiama 330 Lt už advokato teisinę pagalbÄ .Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad trečiajam asmeniui atlygintinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis yra lygi atsakovui atlygintinai bylinėjimosi iÅ¡laidų daliai, todėl trečiajam asmeniui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiama 1049 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93, 98 str.).

Proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteisiama 23 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias sudarė procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos (CPK 96 str.). Apeliacinį skundÄ tenkinus iÅ¡ dalies, iÅ¡ ieÅ¡kovo proporcingai patenkintų atsakovo reikalavimų daliai, t. y. 10 proc., priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, t. y. 32 Lt žyminio mokesčio.IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 2420 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

Atsižvelgiant į 2004 m. balandžio 2 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintÄ rekomendacijÄ dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos iki 2000 Lt. Taip pat atsižvelgiant į atmestų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, t. y. 90 proc., ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisiama 1800 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ dalyje dėl palÅ«kanų priteisimo ir rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:„IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo G.

K. ieÅ¡kovui V. L. 9670 Lt sumÄ , 5 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ 9670 Lt sumÄ Â nuo 2013-03-22 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 2172 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.IeÅ¡kinį nepatenkintoje dalyje atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. L. atsakovui G. K. 330 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. L. trečiajam asmeniui Z. K. 1049 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovo G. K. 23 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ , sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Ä¯mokos kodu 5660.“     Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V.

L. atsakovui G. K. 32 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.Priteisti iš atsakovo G. K. ieškovui V. L. 1800 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje. Kolegijos pirmininkė                                                                             Loreta Lipnickienė Kolegijos teisėjaiDanutė Kutrienė Virginijus Kairevičius