032b72cd-99a9-4e1c-bb17-51022b45c0b8 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1609-661/2016Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01770-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.8.; 2.6.5.2.1.; 3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2016 m. rugsėjo 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo K. D. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal atsakovo K. D. praÅ¡ymÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-03-24 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1019-467/2016 vykdymo atidėjimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė: atsakovas kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismÄ praÅ¡ydamas 1) skubiai taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės B.

P. Vykdomosios bylos Nr. 0171/16/01260 dalyje dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1019-467/2016 priteisto 27 000 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir 1 944,81 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo;

2) atidėti įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties įvykdymÄ dalyje dėl priteisto 27 000 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimo ir 1 944,81 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iki kol bus atnaujintas bylos nagrinėjimas ir priimtas galutinis sprendimas Vilniaus rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-299-723/2015. Nurodė, kad Å¡iuo metu dėl objektyvių priežasčių yra nepajėgus atsiskaityti su L. D. ir sumokėti priteistas 27 000 Eur dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimo bei 1 298,03 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumas.

Mano, kad Å¡iuo atveju, taikytina CK 3.117 str. 3 d. įtvirtinta speciali norma, reglamentuojanti buvusių sutuoktinių teisinius santykius, kuomet vienam iÅ¡ sutuoktinių yra priteista kompensacija – pateikus adekvatų Å¡ios prievolės įvykdymo užtikrinimÄ â€“ teismas kompensacijos iÅ¡mokėjimÄ gali atidėti dvejiems metams. Tokiu atveju, jei bÅ«tų iÅ¡dėstytas 28 298,03 Eur sumos sumokėjimas per 2 metus, be kiekvienÄ mėnesį trims vaikams teiktino priteisto iÅ¡laikymo – 750,00 Eur sumos plius reikėtų per mėnesį sumokėti 1 179, 08 Eur sumÄ ieÅ¡kovei kaip skolÄ , plius mokėtina suma per mėnesį kreditoriui už abu skolininkus sudaro apie 300 Eur, kas bendroje sumoje yra 2 229,08 Eur, t.y. suma reikalinga atsakovui per mėnesį vien tik tinkamam sprendimo vykdymui.

Priteistas išlaikymo įsiskolinimas ir bylinėjimosi išlaidos bei jų įvykdymas turėtų būti atidėtas iki tol, kol bus padalintas šalims bendra jungtine nuosavybe priklausantis turtas, t. y. kol baigsis šalims priklausančios individualios įmonės „Kale Construction“ bankroto procedūra (Vilniaus apygardos teisme 2014 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5584-340/2014 iškelta bankroto byla) ir bus atnaujintas bylos nagrinėjimas.Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-05-16 nutartimi K.

D. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir sprendimo vykdymo atidėjimo atmetė. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų apie praÅ¡omus sustabdyti antstolės B. P. vykdymo veiksmus Vykdomojoje byloje Nr. 0171/16/01260 dalyje dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1019-467/2016 priteisto 27 000 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimo ir 1 944,81 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo (jau iÅ¡ieÅ¡kotÄ sumÄ ir kt.). Nėra duomenų, kad atsakovo finansinė bÅ«klė neleidžia jam vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo.

Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pakeisdamas iÅ¡ dalies byloje priimtÄ dalinį sprendimÄ , nustatė, kad egzistuoja abejonės dėl realios atsakovo turtinės padėties. Vertino, kad pareiÅ¡kėjo realiai gaunamos pajamos yra žymiai didesnės, nei jis pats nurodo, ir padidino priteisto iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumÄ . Teismas taip pat nurodė, kad nėra jokio pagrindo iÅ¡skirti iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumÄ , t.y. iÅ¡laikymo, kurį pareiÅ¡kėjas turi mokėti savo vaikams, iÅ¡ CPK 282 str. 2 d. 1 p. konteksto ir vertinti kaip atskirÄ iÅ¡ jo priteistinÄ sumÄ , nesusijusiÄ su iÅ¡laikymo priteisimu.

Atsakovas K. D. atskiruoju skundu (b.l. 94-97) praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-05-16 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės tenkinant jo praÅ¡ymÄ . Nurodo, kad bÅ«tent dėl 2016 m. balandžio 21 d. pradėtų priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų K. D. atžvilgiu, jis, bÅ«damas rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, turėdamas finansinių sunkumų, nepasibaigus Raginimo įvykdyti teismo sprendimÄ dvideÅ¡imties dienų apskundimo terminui (CPK 510, 512 str.), kreipėsi į teismÄ per 3 darbo dienas, praÅ¡ydamas atidėti įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1019-467/2016 vykdymÄ iki kol bus atnaujintas bylos nagrinėjimas ir priimtas galutinis sprendimas Vilniaus rajono apylinkės teismo nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. 2-299­723/2015.

Kartu su praÅ¡ymu dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1019-467/2016 vykdymo atidėjimo buvo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, pagrindžiantys sunkiÄ atsakovo finansinę bÅ«klę, t. y. K. D. banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. LT47400027539523830 iÅ¡rašų kopijos, 2015 m. pajamų deklaracijos kopija, VÄ® „Regitra" Vilniaus filialo 2016-04-19 Pažymos apie transporto priemones Nr. 1.6-S3-856 kopija. IÅ¡ pateiktos pajamų deklaracijos už 2015 m. yra akivaizdu, jog priimto sprendimo įvykdyti net jį iÅ¡dėsčius dalimis - nėra įmanoma.

Atsakovui net nelieka gyvybiniams poreikiams tenkinti minimalios sumos, reikalingos, gyvenant Å vedijoje. Nurodo, kad teismas konstatavo faktÄ apie atsakovo mokumÄ , visiÅ¡kai netirdamas kartu su praÅ¡ymu atidėti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1019-467/2016 vykdymÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų ir taip pažeisdamas CPK 183 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad teiginys, jog atsakovo gaunamos pajamos yra žymiai didesnės nei jis pats nurodo, tiek Vilniaus rajono teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartyje, tiek Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1019-467/2016 nėra pagrįstas įrodymais.

Taip pat nurodo, kad priteistas iÅ¡laikymo įsiskolinimas yra skola ieÅ¡kovei, vaikai įsiskolinimo laikotarpiu buvo tinkamai iÅ¡laikyti, t. y. priteista pinigų suma nėra tiesiogiai Å¡iuo metu reikalinga ir skirtina vaikų iÅ¡laikymui.IeÅ¡kovė L. D. atsiliepimu į pareikÅ¡tÄ skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad atsakovo pateikti įrodymai yra iÅ¡ esmės susiję su Atsakovo padėtimi Lietuvos Respublikoje, tačiau ne su Atsakovo faktine socialinių, ekonominiu bei asmeniniu interesu vieta - Å vedijos Karalyste.

Nurodo, kad santuokos metu įkurta IeÅ¡kovės ir Atsakovo IJ „Kale Construction“, Å¡iuo metu esanti bankrutuojanti, vykdė statybų veiklÄ Å vedijos Karalystėje. Nors įmonė yra bankrutavusi, atsakovas toliau vykdo statybų verslÄ Å vedijoje per naujai įkurtÄ Ä¯monę, gauna pelningus užsakymus, geras pajamas, tačiau jas sÄ moningai slepia nuo IeÅ¡kovės bei teismo, siekdamas iÅ¡vengti prievolės mokėti priteistÄ 27 000 EUR įsiskolinimÄ . Atskirasis skundas atmestinas.    Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Apeliantas savo skundÄ iÅ¡ esmės grindžia Å¡iomis aplinkybėmis:

1) vykdomoji byla buvo užvesta 2016-04-21, todėl antstolė yra pradėjusi vykdymo veiksmus kuriuos ir prašo stabdyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis;

2) apeliantas teismui pateikė duomenis apie jo sunkiÄ finansinę padėtį, o teismas faktÄ apie jo mokumÄ konstatavo visiÅ¡kai netirdamas įrodymų;

3) priteistas iÅ¡laikymo įsiskolinimas yra skola ieÅ¡kovei, todėl nėra tiesiogiai Å¡iuo metu reikalinga ir skirtina vaikų iÅ¡laikymui.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, priimdamas galutinį sprendimÄ teismas ginÄÄ iÅ¡sprendžia visiÅ¡kai, toks sprendimas tampa privalomas ir vykdytinas, įgyja res judicata galiÄ (CPK 18, 259, 260 straipsniai, 279 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto teismo sprendimas ne visuomet gali bÅ«ti įvykdytas jame nurodyta tvarka. Teismo sprendimo nevykdymÄ gali lemti tiek skolininko nesÄ Å¾iningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimÄ , tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali bÅ«ti vykdomas jame nurodytu bÅ«du.

Tokiais atvejais bylos Å¡alys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę praÅ¡yti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ . Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rÅ«Å¡ies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltijos grupė“ v.

UAB „Koralita“, bylos Nr. 3K-7-83/2013). Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumÄ ir vykdytinumÄ , bylos Å¡alies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugÄ . Kadangi praÅ¡ymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ nagrinėjamas Å¡iam įsigaliojus, tai, spręsdamas tokį klausimÄ , teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje iÅ¡dėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiÅ«rėjimui.

Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarkÄ , negali iÅ¡plėsti ar susiaurinti Å¡alių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (iÅ¡skyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. Teismo sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti atidedamas iÅ¡imtiniais atvejais, atsižvelgiant į Å¡alių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Pažymėtina, kad pareiga pagrįsti teiginį, jog Å¡alies turtinė padėtis yra itin prasta, tenka Å¡iÄ aplinkybę įrodinėjančiai Å¡aliai.

Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kad teismo sprendimas negali bÅ«ti įvykdomas dėl labai prastos atsakovo turtinės padėties, ar kitos nepalankios aplinkybės kliudančios atsakovui įvykdyti sprendimÄ , todėl pagrindo taikyti CPK 284 str. 1 d. numatytÄ sprendimo įvykdymo atidėjimo institutÄ nėra pagrindo, kÄ pagrįstai ir nustatė pirmosios instancijos teismas.Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).

Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas Å¡ios konkrečios ginčo situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė civilinio proceso normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

Apeliantas savo sunkiÄ finansinę padėtį grindžiÄ Ä¯ byla pateiktais dokumentais: DnB banko sÄ skaitų iÅ¡rašų kopijomis, VÄ® „Regitra“ pažyma apie transporto priemones, 2015 metų pajamų deklaracija. Civilinio kodekso 2.12 str. 1 d. numato, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiÅ¡kianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tÄ valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta.

Pažymėtina, kad ir pats apeliantas teismui nurodo, kad jo ekonominių interesų vieta yra ne Lietuvoje, o Å vedijos karalystėje, tačiau savo sunkiÄ finansinę padėtį grindžia Lietuvoje registruotame banko filiale esančia sÄ skaita kurioje bankinės operacijos baigiasi 2015-01-01, nors iÅ¡raÅ¡as apima laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2016-04-19 (b.l. 9-28) ir VÄ® „Regitra“ duomenimis apie turimas transporto priemones, kurios yra registruotos Lietuvos Respublikoje, t.y. apeliantas nepateikia duomenų (iÅ¡rašų iÅ¡ oficialių registrų) apie savo finansinę padėtį, turimÄ ar neturimÄ turtÄ Å¡alyje kuri yra jo interesų vieta - Å vedijos karalystėje.

Byloje esanti apelianto pajamų deklaracija atlikta Å vedijos karalystėje už 2015 metus, vertintina itin kritiÅ¡kai. Å ioje deklaracijoje apeliantas nurodė, kad per 2015 metus jis viso uždirbo 60 555 SEK, kas atitinka 6555 eurų, arba 605 eurus per mėnesį. Tuo pačiu metu, apeliantas kas mėnesį grynais įneÅ¡a į savo sÄ skaitÄ sumas svyruojančias nuo ~300 eurų iki ~600 eurų kredito dengimui (b.l.31-34). Å ios aplinkybės tik sustiprina teismo įsitikinimÄ , kad apeliantas teismui neatskleidžia visų savo pajamų Å¡altinių, ko pasėkoje yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada jog apeliantas neįrodė savo sunkios finansinės padėties.

Konstatavus Å¡ias aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti apelianto praÅ¡ymo atidėti įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties įvykdymÄ dalyje dėl priteisto 27 000 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimo ir 1 944,81 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, tuo pačiu ir praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su apelianto teiginiu, jog priteistas iÅ¡laikymo įsiskolinimas yra skola ieÅ¡kovei, todėl nėra tiesiogiai Å¡iuo metu reikalinga ir skirtina vaikų iÅ¡laikymui.

Apeliantas savo teiginį grindžia remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010, kur buvo iÅ¡aiÅ¡kinta jog jeigu tinkamas iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iÅ¡ tėvų sÄ skaita, tai, minėta, kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti iÅ¡laikymÄ nepažeidžiamas, bet kartu tai reiÅ¡kia, kad vienas iÅ¡ tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Å¡io asmens, kuris faktiÅ¡kai visa apimtimi vienas teikė iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti.

Tam iÅ¡ tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iÅ¡ tėvų nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iÅ¡ tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitÄ tėvÄ Ä¯vykdytÄ nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitÄ iÅ¡ tėvų teiktÄ iÅ¡laikymÄ Ä¯gijimui netrukdo asmeninis iÅ¡laikymo prievolės pobÅ«dis, nes abu tėvai turi tapačiÄ bendrÄ prievolę iÅ¡laikyti vaikÄ ir Å¡ios prievolės asmeniÅ¡kumas nepaneigiamas vienam iÅ¡ tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgrežtinį reikalavimÄ Ä¯ įsiskolinusį vienÄ iÅ¡ tėvų.

Tačiau pažymėtina, kad Å¡i Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2016-06-29 buvo pakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016. Čia teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog esant nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo prievolei kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 straipsnis). Tėvų ginčas dėl vaiko iÅ¡laikymo vyksta dėl iÅ¡laikymo vaikui teikimo ir sÄ lygų, bet iÅ¡laikymas, kaip toks, priklauso ir turi bÅ«ti teikiamas vaikui, o ne jiems patiems.

Taigi, nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam iÅ¡ tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Kiti atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai yra nei teisiÅ¡kai nei faktiÅ¡kai nepagrįsti, todėl nereikÅ¡mingi ir savaime neįtakoja kitokio Å¡io klausimo sprendimo bÅ«do.Darytina iÅ¡vada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas n u t a r i a : Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                       Alvydas Barkauskas