2017-05-30 Nr. AB-11278-3-61-3-04880-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1439-858/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04880-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 1–12) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra, Agentūra) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Alytaus paramos administravimo skyriaus 2015 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. KA-(10.6.1E)-976 „Dėl paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ atmetimo ir paramos neskyrimo“; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žemės ūkio ministerija) 2015 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 31N-V-1621-1175 „Dėl skundo“; 3) įpareigoti Agentūrą pratęsti paraiškoje pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, reg. Nr. 2NM-KA-14-1-004065-PR001 (toliau – ir Paraiška), nurodyto projekto įgyvendinimo terminą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. spalio 1 d. Agentūrai pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, reg. Nr. 2NM-KA-14-1-004065-PR001. Ši 2014 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. KA-1172(10.6.1E) „Dėl paramos gavėjo patvirtinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ nurodė, kad Paraiška yra patvirtinta. 2015 m. sausio 27 d.

Agentūra pareiškėją telefonu informavo, jog ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 1 d. jis turi pateikti želdinamų medžių įsigijimo dokumentus ir kilmės sertifikatus. 2015 m. liepos 1 d. pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą su prašymu iki 2015 m. spalio 15 d. pratęsti terminą pavasariniam sodinukų sodinimui, išsamiai nurodė priežastis, kodėl neturėjo galimybių laiku įgyvendinti įsipareigojimų, ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. 2015 m. liepos 31 d. Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d.

įsakymu Nr. 3D-60 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 47 punktu, taip pat 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (toliau – ir Reglamentas), 47 straipsnio 1 dalimi, priėmė sprendimą Nr. KA-(10.6.1E)-976 „Dėl paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ atmetimo ir paramos neskyrimo“ atmesti Paraišką. 2015 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas Žemės ūkio ministerijai pateikė skundą dėl Agentūros sprendimo, kuriame prašė:

1) pripažinti sprendimą nepagrįstu ir jį panaikinti; 2) įpareigoti arba savo iniciatyva pratęsti Paraiškoje nurodytų hibridinių drebulių (populus tremuloides x populus tremulae) sodinukų įveisimo terminą iki 2015 m. spalio 15 d. Žemės ūkio ministerija 2015 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 31N-V-1621-1175 „Dėl skundo“ nepatenkino skundo ir nurodė, kad ginčijamas Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjas nurodė, kad, atsiradus nuo jo valios nepriklausančioms aplinkybėms – sumažėjus hibridinių drebulių (populus tremuloides x populus tremulae) sodinukų pasiūlai ir nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, Paraiškoje numatytų darbų nustatytu terminu neturėjo galimybių atlikti, todėl kreipėsi į Agentūrą, prašydamas pratęsti terminą, tačiau Agentūra prašymo nepatenkino ir atmetė Paraišką, kadangi jo nurodytos faktinės aplinkybės negali būti priskiriamos prie force majeure (pranc. k. įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti). Pažymėjo, kad Agentūra ir Žemės ūkio ministerija jo nurodytas aplinkybes vertino pagal nacionalinę civilinę, o ne Europos Sąjungos teisę. Vadovaudamasis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008, teigė, kad kompetentinga nacionalinės valdžios institucija, priimdama sprendimus dėl force majeure (pranc. k. įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) arba išimtinių aplinkybių, turi atsižvelgti į Europos Sąjungos žemės ūkio srities teisę, įskaitant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Nagrinėjamu atveju Agentūra ir Žemės ūkio ministerija dėl force majeure (pranc. k. įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) priėmė sprendimus, atsižvelgdamos į nacionalinę teisę ir nacionalinio teismo praktiką.

Pareiškėjo nuomone, dėl Reglamento išaiškinimo būtina kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Nurodė, kad Agentūra netinkamai aiškino Reglamento 47 straipsnio 1 dalies tekstą. Anglų kalba šioje normoje pateikiamų force majeure (pranc. k. įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) ar išimtinių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kadangi įterpinys „in particular“ (liet. k. ypač, visų pirma) pažymi, kad paminėti atvejai akivaizdžiausiai susiję su force majeure (pranc. k. įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) ar išimtinėms aplinkybėmis.

Pareiškėjas teigė, kad tiek Agentūra, tiek Žemės ūkio ministerija nevertino pateiktų įrodymų, t. y. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto vyresniosios mokslų darbuotojos Miško augalų biotechnologijų laboratorijos vedėjos doc. dr. S. K. 2015 m. birželio 30 d. išvados (toliau – ir Išvada) ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba) 2015 m. birželio 30 d. pažymos Nr. (5.58-10)-B8-10822 apie hidrometeorologines sąlygas. Institucijos nurodė, kad ši pažyma apie hidrometeorologines sąlygas neįrodo, jog visą galimą želdinimo laikotarpį buvo sausra, ir nėra jokių faktų, kad želdinimo darbai negalėjo būti atlikti. Jokių papildomų argumentų nebuvo pateikta. Dėl pareiškėjo pateiktos Išvados nei Agentūra, nei Žemės ūkio ministerija pozicijos neišdėstė.

Pareiškėjas pažymėjo, jog jis negalėjo numatyti, kad rinkoje susidarys per didelė hibridinių drebulių (populus tremuloides x populus tremulae) sodinukų paklausa. Atkreipė dėmesį, jog nedisponuoja Agentūros paraiškų duomenimis, todėl negali žinoti, kiek asmenų artimiausiu metu su Europos Sąjungos parama ketino sodinti hibridines drebules. Agentūra sprendimą dėl Paraiškos tinkamumo priėmė tik 2014 m. gruodžio 31 d. Paraiškų teikėjas projektą pradeda įgyvendinti tik po priimto sprendimo, todėl laikotarpis, per kurį buvo galima įgyvendinti Paraiškoje numatytus hibridinių drebulių sodinimo darbus, itin sutrumpėja. Nurodė, kad pagal programą sodinti ketinę pareiškėjai įsigyti sodinukus planavo tuo pačiu metu, t. y. 2015 m. pavasarį. Taigi sodinukų paklausa tapo kelis kartus didesnė. Hibridinių drebulių sodinukų pareiškėjas ieškojo Lietuvoje ir kitose rinkose, tačiau paaiškėjo, kad 2015 m. pavasariniam sodinimo sezonui reikiamo kiekio hibridinių drebulių sodinukų pateikti negali nė vienas augintojas. Taigi rinkoje susidarė pasiūlos trūkumas, tačiau nesuprantama, kaip pareiškėjas galėjo numatyti, kad: 1) nors ir žinodama, kad sodinukų sodinimo terminas pagal šį programos etapą yra trumpas, Agentūra paramos gavėjais daugelį patvirtins tik po beveik trijų mėnesių laikotarpio; 2) po pareiškėjo, kaip paramos gavėjo, patvirtinimo susidarys hibridinių drebulių sodinukų trūkumas.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Išvadoje mokslų daktarė patvirtino, jog iki 2015 m. liepos 1 d. objektyviai nebuvo galimybių sodinti hibridinių drebulių sodinukus. S. K. vienareikšmiškai nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. birželio 30 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-10822, birželio mėnesį nebuvo jokios galimybės sodinti hibridines drebules, net ir turint tinkamą sodinamąją medžiagą, o pavasarį tinkamas laikas buvo kovo mėnesį, bet tam reikėjo sodmenų, peržiemojusių lauko sąlygomis konteineriuose, o tokių hibridinių drebulių (populus tremuloides x populus tremulae) sodmenų įsigyti nebuvo galimybės. S. K. papildomai pažymėjo, jog sodinimo termino atidėjimas yra vienareikšmiškai tikslingas tam, kad būtų užtikrintas hibridinių drebulių sodinukų išlikimas želdiniuose, taip pat nurodė kai kuriuos ypatumus hibridinių drebulių kloninių drebulių auginimo procese. Pagal Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto duomenis, 2015 m. į lauko šiltnamius dėl nepalankių oro sąlygų hibridinių drebulių sodmenys išsodinti tik gegužės mėnesį ir šių metų pavasario meteorologinės sąlygos (ypač šaltos naktys) turėjo įtakos lėtam įvairių genotipų hibridinių drebulių sodmenų (skirtų miškui įveisti) auginimui tiek lauko šiltnamio, tiek medelyno sąlygomis. Medeliai konteineriuose išnešti į medelyno aikštelę pradėjo augti tik birželio mėnesį. Šios aplinkybės pagrindžia tai, kad 2015 m. pradiniai sodinukų ruošiniai, skirti galutiniam miško įveisimui, yra mažesnio pradinio dydžio, dėl to sodinukai kovo–gegužės mėnesiais nebuvo tinkami želdinti.

Pareiškėjas akcentavo, kad gamtos sąlygų numatyti negalėjo. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, gegužės mėnesį naktimis buvo dažnai fiksuotos šalnos. Gegužės mėnesį užregistruotas 1 stichinis meteorologinis reiškinys – gegužės 4 d. naktį daugelyje vietovių buvo šalna (daug kur nuo –0,1 iki –4°C, Varėnoje 2 cm aukštyje –6°C). Vadovaujantis paminėta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma, birželio mėnesį iškrito tik 30 mm kritulių. Toks kritulių kiekis buvo gerokai mažesnis nei vidutinis, o dirvožemis iki 20 cm gylio buvo visiškai išdžiūvęs. Taigi šiuo atveju paminėtos aplinkybės priskirtinos prie force majeure (pranc. k. įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti), kadangi pareiškėjas šių aplinkybių negalėjo kontroliuoti, tokios meteorologinės sąlygos yra nebūdingos paminėtam metų laikotarpiui, todėl negalėjo būti numatytos, be to, dėl šių aplinkybių atsiradimo nėra jo kaltės bei jis nebuvo prisiėmęs jų atsiradimo rizikos.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą (II t., b. l. 1–5) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Nacionalinė mokėjimo agentūra nurodė, kad jei trūksta miško želdinimo ir žėlimo projektuose suprojektuotų sodinukų, mišką galima apsodinti kitais sodmenimis, prieš tai gavus Agentūros leidimą pagal Taisyklių 64 punkto nuostatas. Pagal nustatytą Paraiškoje miško želdinių kategoriją, t. y. „Kietųjų lapuočių, liepų, selekcinių drebulių (įskaitant hibridines drebules) grynieji želdiniai“, pareiškėjas galėjo prašyti leisti mišką įveisti kietųjų lapuočių, liepų, drebulių sodinukais, kurie išvardyti Taisyklių 1 lentelėje, nekeisdamas kategorijos arba vadovaudamasis Taisyklių 2 priede patvirtinta Miško želdinių ar žėlinių rūšinės sudėties kategorijų nustatymo metodika mišką įveisti pagal vieną iš trijų žemesnių kategorijų.

Kadangi miško pareiškėjas neįveisė iki 2015 m. liepos 1 d., vadovaujantis Taisyklių 47 punktu, jo Paraiška buvo atmesta. Agentūros nuomone, mokslų daktarės išvada nėra tinkamas įrodymas šioje byloje, jis galėtų būti vertinamas tik kaip rekomendacinio pobūdžio dokumentas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymoje nėra konstatuota, kad Švenčionių rajone 2015 m. birželio mėn. buvo sausra. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-180 patvirtintame Sausros kriterijus atitinkančio stichinio meteorologinio reiškinio užfiksavimo tvarkos apraše (toliau – Tvarkos aprašas) nustatyta, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, nustačiusi, jog savivaldybėje užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys pagal Ekstremalių įvykių kriterijus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241, atitinka sausros aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu kriterijus, nedelsdama apie tai raštu informuoja Žemės ūkio ministeriją (Tvarkos aprašo 2 p.).

Be to, savivaldybių, kuriose užfiksuota sausra, sąrašą įsakymu tvirtina žemės ūkio ministras (Tvarkos aprašo 4 p.). Agentūros žiniomis, 2015 m. pavasario sezonu (Taisyklių 47 p.) toks įsakymas nebuvo priimtas. Skunde pareiškėjas teigė, kad įveisti mišką turėjo per itin trumpą terminą ir nesitikėjo susidurti su įvairiomis mišką įveisti sutrukdžiusiomis aplinkybėmis (sodinukų trūkumas bei oro sąlygos). Agentūra nurodė, kad pareiškėjas, teikdamas Paraišką, savo parašu patvirtino, jog yra susipažinęs su paramos lėšų skyrimo tvarka ir taisyklėmis (Paraiškos VI skyriaus „Pareiškėjo deklaracija“ 1 p.), ir taip prisiėmė riziką, kad projektą reikės įgyvendinti per itin trumpą laiką.

Taisyklių 47 punkte nustatyta, kad „Pareiškėjai, kurie Paramos paraiškos pateikimo metu miško dar neįveisė, privalo jį įveisti per tris artimiausius miško želdinimo sezonus (pateikę Paramos paraišką 2014 metais mišką privalo įveisti per 2014 metų rudens arba 2015 metų pavasario miško želdinimo sezonus) (rudens sezoną iki einamųjų metų lapkričio 1 d., pavasario sezoną iki einamųjų metų liepos 1 d.) nuo Paramos paraiškos pateikimo dienos. Jei per minėtą laiką Agentūrai nėra pateikiamas želdinamų medžių rūšių pagrindinis miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatas, taip pat nepateikiami ir želdinamų medžių ir krūmų įsigijimo dokumentai (jei pareiškėjas / paramos gavėjas miško sodmenų nepirko, privalo pateikti jų krovinio važtaraštį ar perdavimo–priėmimo aktą), parama neteikiama (Paramos paraiška atmetama)“.

Pareiškėjui turėjo būti žinoma apie šį teisinį reguliavimą, t. y. sąlygas pareiškėjams, paraiškas teikiantiems 2014 m. Šis Taisyklių punkto pakeitimas įsigaliojo 2014 m. liepos 31 d., todėl jis neturėjo teisės prašyti pratęsti miško įveisimo terminą. Taisyklės jokių išlygų nenumato, išskyrus force majeure (pranc. k. įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) aplinkybes. Šioje byloje įrodinėjamos aplinkybės negali būti traktuojamos kaip išskirtinės, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios (drebulių sodinukų trūkumas bei menama sausra).

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į skundą (III t., b. l. 4–8) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Žemės ūkio ministerija nurodė, kad prekių trūkumas nėra pateisinanti priežastis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.212 str. 1 d.). Jei trūksta miško želdinimo ir žėlimo projektuose suprojektuotų sodinukų, mišką galima apsodinti kitais sodmenimis, bet prieš tai reikia gauti Agentūros leidimą ir laikytis reikalavimų, nustatytų Taisyklių 64 punkte. Pagal nustatytą Paraiškoje miško želdinių kategoriją, t. y. „Kietųjų lapuočių, liepų, selekcinių drebulių (įskaitant hibridines drebules) grynieji želdiniai“, pareiškėjas galėjo prašyti leisti mišką įveisti kietųjų lapuočių, liepų, drebulių sodinukais, kurie išvardyti Taisyklių 1 lentelėje, nekeisdamas kategorijos arba vadovaudamasis Taisyklių 2 priede patvirtinta Miško želdinių ar žėlinių rūšinės sudėties kategorijų nustatymo metodika mišką įveisti pagal vieną iš trijų žemesnių kategorijų. Nurodė, jog Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymoje nėra konstatuota, kad Švenčionių rajone 2015 m. birželio mėn. buvo sausra. 2015 m. pavasario sezonu nebuvo išleistas žemės ūkio ministro įsakymas dėl savivaldybių, kuriose užfiksuota sausra, sąrašo patvirtinimo. Doc. dr. S. K. Išvadoje yra pateikiama tik nuomonė. Pareiškėjas, teikdamas Paraišką, savo parašu patvirtino, jog yra susipažinęs su paramos lėšų skyrimo tvarka ir taisyklėmis (Paraiškos VI skyriaus 1 punktas), taip pats prisiėmė riziką, kad projektą reikės įgyvendinti per trumpesnį laiką, kadangi baigiasi programavimo laikotarpis. Pareiškėjas neįrodė sausros fakto, o drebulės sodinukų trūkumas rinkoje nėra priskirtinas prie force majeure (pranc. k. įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) aplinkybių, todėl nėra tikslinga dėl to kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Žemės ūkio ministerijos nuomone, ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu (III t., b. l. 86–92) atmetė pareiškėjo E. V. skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Agentūros 2015 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. KA-(10.6.1E)-976 ir Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 31N-V-1621-1175 teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas nurodė, jog ginčo teisinius santykius reguliuoja, inter alia (lot. k. be kita ko), Civilinis kodeksas, Taisyklės. Teismas vadovavosi Taisyklių 13, 44, 47 punktais. Pareiškėjo teigimu, ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti dėl to, kad priimti vadovaujantis nacionaline teise ir nacionalinio teismo praktika, o Reglamentas aiškinamas netinkamai.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003, 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010, kt.).

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių iš esmės kilęs dėl to, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės – hibridinių drebulių (populus tremuloides x populus tremulae) sodinukų pasiūlos sumažėjimas ir nepalankios meteorologinės sąlygos – laikytinos force majeure (pranc. k. įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti). Teismo nuomone, sodinukų pasiūlos sumažėjimas nelaikytinas force majeure (pranc. k. įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti). Prekių pasiūla ir paklausa yra kintanti, todėl paklausos sumažėjimas ar padidėjimas per se (lot. k. pats savaime) nėra force majeure (pranc. k. įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti). Teismas sutiko su Agentūros teiginiu, kad jei trūko miško želdinimo ir žėlimo projektuose suprojektuotų sodinukų, mišką buvo galima apsodinti kitais sodmenimis, gavus Agentūros leidimą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad ketino pasinaudoti nurodyta galimybe. Jis pripažino, kad projektą pradėjo įgyvendinti tik po jo, kaip paramos gavėjo, patvirtinimo. Sprendžiant dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, svarbios vidutinio protingai apdairaus ir rūpestingo asmens (bonus pater familias (lot. k. geras šeimos tėvas)) pastangos išvengti žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2012). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl objektyvių aplinkybių negalėjo iš anksto pasidomėti sodinukų rinka Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Taigi teismas padarė išvadą, kad aplinkybę dėl sodinukų pasiūlos ir paklausos buvo galima numatyti ir tinkamu bei teisėtu būdu išspręsti problemą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat teigė, jog meteorologinės sąlygos buvo priežastis, kodėl negalėjo sodinti sodinukų pagal programą, tačiau byloje esantys įrodymai šios aplinkybės nepagrindžia. Pareiškėjas iš esmės rėmėsi tik mokslų daktarės išvada ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie hidrometeorologines sąlygas. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad mokslų daktarės išvada neįrodė, jog iki 2015 m. liepos 1 d. pareiškėjui objektyviai nebuvo galimybių sodinti hibridinių drebulių sodinukų. Išvadoje nurodyta, kad neprasminga būtų sodinti vėlyvus pavasarinių hibridinių drebulių sodinukus, o tinkamų sodinti sodmenų, peržiemojusių lauko sąlygomis konteineriuose, įsigyti nebuvo galimybės. Mokslų daktarė padarė išvadą dėl tinkamų sodinti sodmenų įsigijimo galimybės, o tai yra susiję išimtinai su hibridinių drebulių (populus tremuloides x populus tremulae) sodinukų rinka, o ne jų augimo specifika. Išvada nepatvirtino, kad egzistavo nenuspėjamos gamtos sąlygos. Byloje nepateikta rašytinių įrodymų, kad pareiškėjo nurodytu laikotarpiu regione, kuriame turėjo būti pasodinti sodinukai, buvo užfiksuota sausra, kaip tai nustato teisės aktai. Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, jog būna šaltų naktų ir gegužės mėnesį, tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama. Pateikdamas paraišką, pareiškėjas turėjo numatyti galinčias būti nepalankias gamtines sąlygas ir laisva valia prisiėmė tam tikrą riziką.

Taigi teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, pritarė atsakovų išvadai, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, jog galbūt egzistavo force majeure (pranc. k. įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) aplinkybės. Kadangi byloje neįrodytas force majeure (pranc. k. įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) aplinkybių egzistavimas, nebuvo pagrindo aiškintis Reglamento 47 straipsnio 1 dalies normos taikymo galimybės. Dėl šios priežasties buvo nepatenkintas pareiškėjo prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, pareiškėjo nurodytų aplinkybių – hibridinių drebulių (populus tremuloides x populus tremulae) sodinukų pasiūlos sumažėjimo ir nepalankių meteorologinių sąlygų – nelaikė force majeure (pranc. k. įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti), todėl padarė išvadą, kad Agentūros 2015 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. KA-(10.6.1E)-976 ir Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. 31N-V-1621-1175 yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjo skundas atmestinas.

III. Pareiškėjas E. V. apeliaciniu skundu (III t., b. l. 95–108) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą ir patenkinti skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Įrodė force majeure (pranc. k. įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) aplinkybes – reikiamos hibridinės drebulės sodinukų pasiūlos nebuvimą ir netinkamas meteorologines sąlygas. Neatsiradus tiekėjui, kuris galėtų patiekti reikiamą kiekį hibridinės drebulės sodinukų, neteko objektyvių galimybių iki 2015 m. liepos 1 d. įvykdyti įsipareigojimų. Kreipėsi į visus Lietuvos hibridinių drebulės sodinukų augintojus, tačiau šie nurodė, jog užsakymo negali įvykdyti. Neturėjo realių galimybių bei pakankamai laiko ieškoti sodinukų kiekvienoje užsienio valstybėje. Teismas tinkamai neišanalizavo doc. dr. S. K. parengtos išvados, nevertino pateiktų argumentų visumos. Įvertinusi buvusias meteorologines sąlygas ir hibridinių drebulių augimo specifiką, doc. dr. S. K. padarė išvadą, jog pavasarinį hibridinės drebulės sodmenų sodinimą, skirtą miško įveisimui, atlikti 2015 m. pavasarį–birželio mėn. nebuvo galimybės. Teismas tinkamai neįvertino pateiktų duomenų apie meteorologines sąlygas 2015 m. gegužės mėn. Netgi tuo atveju, jeigu 2015 m. pavasarį–birželio mėn. būtų buvusi pakankama hibridinės drebulės sodinukų pasiūla rinkoje, sodinimo darbai nebūtų galėję būti atlikti, kadangi meteorologinės sąlygos buvo netinkamos.

2. Dėjo visas pastangas, kad įgyvendintų projektą, todėl negalėjo išvengti ar pašalinti nenugalimos jėgos aplinkybių. Siekis tinkamai (t. y. taip, kaip numatyta Paraiškoje) atlikti miško sodinimo darbus (ir nesikreipimas į Agentūrą dėl sodinukų rūšies pakeitimo) negali būti vertinamas kaip neteisėtas veikimas, priešingu atveju būtų iškreipta įsipareigojimų vykdymo prigimtis. Elgėsi sąžiningai, bendradarbiavo su Agentūra ir abipusių suderintų veiksmų pagalba siekė įgyvendinti Paraiškoje nurodytą projektą taip, kad būtų pasiekti priemonės tikslai. Atkreiptinas dėmesys ir į Taisyklių 64 punkte įtvirtintos teisės įgyvendinimo galimybes. Neteikė prašymo pakeisti Paraiškoje nurodytus ir sodintinus hibridinės drebulės sodinukus kitais sodinukais dėl to, kad tikėjosi, jog rinkoje jam pavyks gauti reikiamų sodinukų, o netinkamos meteorologinės sąlygos netrukus pasikeis, kadangi tokiam metų laikui jos nėra būdingos.

3. Teismas nevertino aplinkybės, jog Agentūros ir Žemės ūkio ministerijos sprendimai yra priimti iš esmės netinkamai juos pagrindžiant ir netinkamai interpretuojant teisės normas. Agentūra ir Žemės ūkio ministerija, vertindamos, ar nurodytos aplinkybės priskirtinos force majeure (pranc. k. įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti), be kita ko, rėmėsi nacionaline civiline teise. Šių aplinkybių egzistavimas turėjo būti vertinamas pagal Europos Sąjungos teisę, o ne nacionalinę civilinę teisę. Teismas, vertindamas nurodytų aplinkybių priskyrimą force majeure (pranc. k. įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti), išimtinai rėmėsi tik nacionaline civiline teise, o ne Europos Sąjungos teise ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. Tarp jo ir Agentūros susiklostė administraciniai, o ne civiliniai teisiniai santykiai. Civilinėje teisėje taikomas force majeure (pranc. k. įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) standartas neturėtų būti tapatinamas su administracinėje teisėje taikomu standartu. Neteisėtai administraciniams teisiniams santykiams taikant civilinės teisės normas, taip pat netinkamai taikant Reglamentą, t. y. nepagrįstai susiaurinant force majeure (pranc. k. įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) taikymo apimtį, buvo priimti nepalankūs sprendimai.

4. Agentūra lėšas pagal šią programą išmoka itin greitai, t. y. per apytiksliai 1 mėnesį. Nėra sąžininga teigti, kad pratęsimas negalėjo būti atliekamas dėl to, jog Agentūra nebūtų spėjusi atlikti reikiamų procedūrų. Šias aplinkybes jo atstovas taip pat nurodė teismo posėdžio metu, tačiau teismas į jas neatsižvelgė.

5. Argumentai dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą yra teisėti ir pagrįsti. Šiam teismui priėmus sprendimą, jog Lietuva paramos miško ir žemės ūkio administravimo politikoje force majeure (pranc. k. įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) institutą nepagrįstai susiaurina, galėtų tikėtis jam palankaus sprendimo.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 114–117) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Nacionalinė mokėjimo agentūra nurodo, kad drebulės sodinukų pasiūlos sumažėjimas nelaikytinas force majeure (pranc. k. įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) aplinkybe, nes pareiškėjas sodinukus galėjo įsigyti ir kitoje šalyje (pvz., kaimyninėje šalyje, tai nebūtų pareikalavę itin didelių, neproporcingų pastangų, siekiant įveisti mišką). Trūkstant miško želdinimo ir žėlimo projektuose suprojektuotų sodinukų, mišką buvo galima apsodinti kitais sodmenimis, prieš tai gavus Agentūros leidimą (Taisyklių 64 p.). Pareiškėjas galėjo prašyti leisti mišką įveisti kietųjų lapuočių, liepų, drebulių sodinukais, kurie išvardyti Taisyklių 1 lentelėje, nekeisdamas kategorijos arba vadovaudamasis Taisyklių 2 priede patvirtinta Miško želdinių ar žėlinių rūšinės sudėties kategorijų nustatymo metodika mišką įveisti pagal vieną iš trijų žemesnių kategorijų. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl jis nesikreipė į Agentūrą, prašydamas leidimo mišką įveisti kitos rūšies medžių sodinukais. Įvertinus visas šias svarbias bylos aplinkybes, negalima sutikti su pareiškėju, kad realybėje egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės, dėl kurių įvykdyti įsipareigojimų objektyviai nebuvo įmanoma. Byloje nebuvo įrodyta, jog meteorologinės sąlygos buvo tokios neįprastos ir nepalankios, kad jokie žemės ūkio darbai tuo laikotarpiu apskritai nebuvo galimi. Mokslų daktarės išvada nėra pagrįstas įrodymas, kadangi mokslų daktarė daro išvadą dėl tinkamų sodinti sodmenų (hibridinės drebulės) įsigijimo galimybės, o ne dėl jų specifikos.

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 129–136) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Žemės ūkio ministerija nurodo, kad Agentūra pareiškėjui netaikė jokių sankcijų, tik nepratęsė projekto įgyvendinimo termino. Nei Reglamente, nei Taisyklėse nėra numatyta, kad, esant force majeure (pranc. k. įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) ar kokioms nors kitoms aplinkybėms, būtų galima pratęsti projekto įgyvendinimo terminą. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos įgyvendinimo laikotarpis baigėsi 2015 m. gruodžio 31 d., lėšos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai negali būti išmokamos ir projektai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones negali būti įgyvendinami. 2014 m. paraiškoms buvo nustatyti trumpesni terminai todėl, kad 2015 m. baigėsi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programinis laikotarpis.

Pareiškėjas, teikdamas Paraišką, savo parašu patvirtino, jog yra susipažinęs su paramos lėšų skyrimo tvarka ir taisyklėmis (Paraiškos VI skyriaus 1 p.), ir taip pats prisiėmė riziką, kad projektą reikės įgyvendinti per trumpesnį laiką, kadangi baigiasi programavimo laikotarpis. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai svarių įrodymų, jog Lietuvoje nebuvo hibridinių drebulių sodinukų pasiūlos, jis pripažino, kad į kaimyninių šalių sodinukų augintojus ir pardavėjus nesikreipė. Doc. dr. S. K. 2015 m. birželio 30 d. atsakyme pateikta pozicija, kad kovo mėnesį nebuvo sodmenų, peržiemojusių lauko sąlygomis konteineriuose, laikytina kaip specialistės nuomonė, nepagrįsta jokiais įrodymais.

Prekių trūkumas nėra atleidimo nuo atsakomybės priežastis. Paminėtame atsakyme apie tai, kad klimatinės sąlygos būtų kaip nors turėjusios įtakos sodinukų kiekiui rinkoje, apskritai nėra kalbama. Pareiškėjas nesikreipė į Agentūrą dėl sodmenų pakeitimo (Taisyklių 64 p.). Nesuprantama, kodėl pareiškėjas laiku neinformavo Agentūros ir laukė iki paskutinės dienos – liepos 1 d., kai Agentūrai pateikė prašymą pratęsti projekto įgyvendinimo terminą. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymoje nėra konstatuota, jog Švenčionių rajone 2015 m. birželio mėn. buvo sausra. 2015 m. pavasario sezonu žemės ūkio ministro įsakymas dėl sausros nebuvo išleistas.

Nėra jokių duomenų, kad naktimis fiksuotos šalnos galėtų trukdyti atlikti sodinimo darbus. Atkreipia dėmesį, kad kiti pareiškėjai sėkmingai įgyvendino projektus, todėl teigti, jog buvo pareiškėjo nurodytos force majeure (pranc. k. įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) aplinkybės, nėra pagrindo. Reglamento 47 straipsnis apskritai nėra susijęs su kilusiu ginču ir jo išaiškinimas nebeturi prasmės. Be to, pareiškėjas neįrodė force majeure (pranc. k. įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) aplinkybių egzistavimo, todėl kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą nėra tikslinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d., kadangi byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Šiuo atveju ginčas iš esmės kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. KA-(10.6.1E)-976 „Dėl paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ atmetimo ir paramos neskyrimo“. Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių 47 punktu, nusprendė atmesti pareiškėjo E. V. 2014 m. spalio 1 d. pateiktą paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, reg. Nr. 2NM-KA-14-1-004065-PR001.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklės. Taisyklių 47 punktas (2014 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 3D-444 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. liepos 31 d.) nustato, kad pareiškėjai, kurie Paramos paraiškos pateikimo metu miško dar neįveisė, privalo jį įveisti per tris artimiausius miško želdinimo sezonus (pateikę Paramos paraišką 2014 metais mišką privalo įveisti per 2014 metų rudens arba 2015 metų pavasario miško želdinimo sezonus) (rudens sezoną iki einamųjų metų lapkričio 1 d., pavasario sezoną iki einamųjų metų liepos 1 d.) nuo Paramos paraiškos pateikimo dienos. Jei per minėtą laiką Agentūrai nėra pateikiamas želdinamų medžių rūšių Pagrindinis miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatas, taip pat nepateikiami ir želdinamų medžių ir krūmų įsigijimo dokumentai (jei pareiškėjas / paramos gavėjas miško sodmenų nepirko, privalo pateikti jų krovinio važtaraštį ar perdavimo–priėmimo aktą), parama neteikiama (Paramos paraiška atmetama). Nuo 2014 m. liepos 31 d. galiojantis Taisyklių 47 punkto pakeitimas numato sąlygas pareiškėjams, paramos paraiškas teikiantiems 2014 m. ir dar neįveisusiems miško. Šioms paraiškoms nustatyti trumpesni terminai, nes, kaip nurodė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (III t., b. l. 129–136), 2015 m. gruodžio 31 d. baigėsi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos įgyvendinimo laikotarpis.

Pareiškėjas E. V. 2014 m. spalio 1 d. Agentūrai pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, reg. Nr. 2NM-KA-14-1-004065-PR001, kuri buvo patvirtinta 2014 m. gruodžio 31 d., todėl privalėjo įveisti mišką per 2015 m. pavasario miško želdinimo sezoną, t. y. iki 2015 m. liepos 1 d. Pareiškėjas, teikdamas Paraišką, savo parašu patvirtino, jog yra susipažinęs su paramos lėšų skyrimo tvarka ir taisyklėmis (Paraiškos VI skyriaus „Pareiškėjo deklaracija“ 1 p. (II t., b. l. 222), ir taip prisiėmė riziką, kad projektą reikės įgyvendinti per trumpą laiką.

Pareiškėjas 2015 m. liepos 1 d., t. y. paskutinę nurodyto laikotarpio miškui įveisti dieną, pateikė Agentūrai prašymą pratęsti terminą iki 2015 m. spalio 15 d. hibridinės drebulės sodinukams sodinti, nes jų negalėjo pasodinti dėl nenumatytų aplinkybių – padidėjusios šių sodinukų paklausos ir nepalankių oro sąlygų (šalnų, sausros). Taigi pareiškėjas iš esmės pripažino, kad per Taisyklių 47 punkte nustatytą terminą neįveisė miško.

Vertinant nurodytą aplinkybę dėl hibridinės drebulės sodinukų trūkumo, pažymėtina, kad pareiškėjas pripažino, jog projektą pradėjo įgyvendinti tik po jo, kaip paramos gavėjo, patvirtinimo. Pareiškėjas į bylą nepateikė vienareikšmių įrodymų, kad šių sodinukų jis pradėjo ieškoti iškart po paraiškos patvirtinimo. Be to dokumentai paramai gauti buvo rengiami iš anksto, todėl pareiškėjas iš anksto galėjo pasidomėti ir sodinukų rinka, tuo labiau kad Taisyklių 47 punkto reglamentavimas buvo aiškus. Pareiškėjas tik pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis iš kai kurių Lietuvos tiekėjų apie nepakankamą hibridinės drebulės sodinukų pasiūlą 2015 m. I pusmetį (III t., b. l. 31–34). Šie duomenys surinkti tik 2015 m. gruodžio mėn.–2016 m. sausio mėn., taigi Agentūrai jie nebuvo pateikti, ji jų negalėjo įvertinti. Uždarosios akcinės bendrovės „Euromediena“ 2015 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. EUR15/12/28-02 „Dėl informacijos suteikimo“ nurodyta, kad pareiškėjas 2015 m. pradžioje kreipėsi į šią įmonę dėl hibridinės drebulės sodmenų įsigijimo, tačiau pastaroji 2015 m. I pusmetį jų pasiūlyti negalėjo. Byloje nėra įrodymų, pareiškėjas šios aplinkybės neįrodinėjo, kad jis ieškojo šių sodinukų užsienio rinkoje. Be to teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas laiku neinformavo Agentūros apie susiklosčiusią situaciją. Pažymėtina ir tai, kad jei pareiškėjas, jo teigimu, 2015 m. pradžioje jau žinojo apie drebulės sodinukų trūkumą, mišką buvo galima apsodinti kitais sodmenimis, gavus Agentūros leidimą (Taisyklių 64 p.), tačiau pareiškėjas į Agentūrą dėl to nesikreipė. Taigi apibendrintai darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje vertinamu atveju pareiškėjas neįrodė buvus force majeure dėl pasiūlos sumažėjimo.

Vertinant pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl nepalankių oro sąlygų (šalnų, sausros), pažymėtina, jog, pareiškėjui neturint hibridinės drebulės ar kitų medelių sodinukų, ši aplinkybė teisiškai nėra reikšminga, nes konstuota post factum, pats teiginys grindžiamas prielaidomis apie tikėtinai neigiamą poveikį sodinukams, nes nėra faktinio pagrindo nustatyti, koks būtų buvęs poveikis sodinukams, jei jie iš tikrųjų būtų buvę pasodinti. Be to nėra įrodymų, kad 2015 m. pavasario miško želdinimo sezonu būtų užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys, byloje esanti doc. dr. S. K. 2015 m. birželio 30 d. išvada nėra specialisto išvada (ABTĮ 61 str.).

Taigi Agentūra, nustačiusi, kad pareiškėjas neįveisė miško iki 2015 m. pavasario, t. y. iki 2015 m. liepos 1 d., vadovaudamasi Taisyklių 47 punktu, pagrįstai atmetė pareiškėjo Paraišką.

Byloje pareiškėjas kelia 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles, aiškinimo klausimą, prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą prejudicinio sprendimo. Šio Reglamento 47 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės narės gali pripažinti toliau nurodytas force majeure ar išimtinių aplinkybių kategorijas, kurioms esant jos nereikalaus iš paramos gavėjo grąžinti dalį ar visą gautą paramą: a) paramos gavėjo mirtis; b) ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas; c) didelės valdos dalies konfiskavimas, jei to nebuvo įmanoma numatyti įsipareigojimo prisiėmimo dieną; d) didelė stichinė nelaimė, rimtai pakenkusi valdos žemei; e) nenumatytas gyvuliams skirtų pastatų sugriuvimas valdoje; f) epizootinė liga, paveikusi visą ar dalį ūkininko gyvulių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau minėtos teisės normos aiškinimas ir taikymas nagrinėjamoje byloje yra neaktualus. Visų pirma pažymėtina, kad, kaip matyti iš šios normos turinio, jos taikymas eksplicitiškai siejamas su jau išmokėtos paramos grąžinimu, o pareiškėjui parama nebuvo išmokėta. Be to ji valstybėms narėms suteikia teisę, bet ne pareigą pripažinti išvardytas force majeure ar išimtinių aplinkybių kategorijas („Valstybės narės gali pripažinti“; angl. „Member States may recognise”; pranc. “Les États membres peuvent reconnaître“). Galiausiai kaip minėta pirmiau, pareiškėjas šioje byloje neįrodė, jog jis ėmėsi visų protingų veiksmų, kad išvengtų neigiamų pasekmių, taigi neįrodė buvus force majeure aplinkybes. Todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo nėra.

Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis šia teisės norma, teisė gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą siejama su proceso šaliai palankaus sprendimo priėmimu. Šioje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl priteisti išlaidų atlyginimą pagrindo nėra.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė