Legislator Case Law & Legislation
0326a892-70e6-4e6d-bb0e-3f82ed958381 AI generated

0326a892-70e6-4e6d-bb0e-3f82ed958381 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 0326a892-70e6-4e6d-bb0e-3f82ed958381
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl prievolės pripažinimo solidaria ir atsakovo A. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei L. K. dėl prievolės pripažinimo bendra daline. Teismas             n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Atsakovas A. K. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti antstoliui atlikti lėšų iÅ¡mokėjimÄ pagal 2018 m. vasario 13 d. patvarkymÄ iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo. Nurodė, jog 2001 m. įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo bylos Å¡alių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pripažinta bendrÄ ja daline Å¡alių nuosavybe.

Legislator headnote

AI generated

0326a892-70e6-4e6d-bb0e-3f82ed958381 · Vilniaus apygardos teismas: Padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje bylos stadijoje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog prievolė, kuri atsirado sutarties, sudarytos po Å¡alių santuokos nutraukimo, pagrindu yra bendra ieÅ¡kovės ir atsakovo prievolė. Ä®vertinęs visas aplinkybes, konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad uždraudus antstoliui patenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimus, gali iÅ¡ esmės pasunkėti ar tapti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas (apeliantas) A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2S-1731-392/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43110-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo A. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. K. ieÅ¡kinį atsakovui A.

K. dėl prievolės pripažinimo solidaria ir atsakovo A. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei L. K. dėl prievolės pripažinimo bendra daline. Teismas             n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Atsakovas A. K. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti antstoliui atlikti lėšų iÅ¡mokėjimÄ pagal 2018 m. vasario 13 d. patvarkymÄ iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo. Nurodė, jog 2001 m. įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo bylos Å¡alių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pripažinta bendrÄ ja daline Å¡alių nuosavybe.

Priimant nurodytÄ sprendimÄ dėl santuokos metu atsiradusios prievolės, kurios užtikrinimui buvo įforminta hipoteka butui, sprendžiama nebuvo. Jei teismas pripažintų, kad skolÄ A. V. bylos Å¡alys turi grÄ Å¾inti dalimis, iÅ¡ esmės keistųsi bylos Å¡alių teisinė padėtis vykdymo procese. Atsakovas nurodo, kad butas Å¡iuo metu yra parduotas iÅ¡ varžytynių. 2018 m. vasario 13-14 d. patvarkymu antstolis atlikdamas gautų už butÄ pinigų paskirstymÄ , laikė, kad atsakovo dalinės prievolės A.

V. atžvilgiu nėra. Dėl Å¡ios priežasties atliktas paskirstymas bÅ«tų neteisingas, jei teismas patenkintų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus. Vykdymo procesui pasibaigus teismo sprendimo Å¡ioje byloje įvykdymas pasidarytų nebeįmanomas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi atsakovo A. K. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmetė. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas teigdamas, jog pardavus butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ varžytinių, yra priimtas patvarkymas dėl gautų piniginių lėšų paskirstymo, Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė.Spręsdamas atsakovo praÅ¡ymÄ , konstatavo, jog nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad teismo sprendimo vykdymas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamoje byloje ir neuždraudus paskirstyti iÅ¡ varžytinių gautų lėšų kaip nors užkirstų keliÄ sprendimo vykdymui.

Padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje bylos stadijoje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog prievolė, kuri atsirado sutarties, sudarytos po Å¡alių santuokos nutraukimo, pagrindu yra bendra ieÅ¡kovės ir atsakovo prievolė. Ä®vertinęs visas aplinkybes, konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad uždraudus antstoliui patenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimus, gali iÅ¡ esmės pasunkėti ar tapti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas (apeliantas) A.

K. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir uždrausti antstoliui I. G. atlikti lėšų iÅ¡mokėjimÄ pagal 2018 m. vasario 13 d. patvarkymÄ Nr. S1-40119 iki įsiteisės teismo sprendimas Å¡ioje civilinėje byloje. Nurodo, jog civilinėje byloje pareikÅ¡tas reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas pateiktais į bylÄ Ä¯rodymais. Priimant teismo sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių turtas nebuvo padalintas dėl santuokos metu atsiradusių prievolių nebuvo nuspręsta.

Teismas nepagrįstai laikė, kad Å¡ioje byloje priimtas sprendimas sukels teisines pasekmes be vykdymo. Pripažinus, kad už bendrojoje dalinėje nuosavybėje esantį butÄ po realizavimo turi bÅ«ti dengiamos prievolės hipotekos kreditoriams proporcingai savininkų turimoms buto dalims, antstolis turėtų lėšų paskirstymÄ vykdyti proporcingai savininkų turėtoms buto dalims. Å iuo metu, butas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas viešųjų varžytynių procese. 2018 m. vasario 13-14 d. patvarkymu Nr. S1-40119 antstolis, atlikdamas gautų už butÄ pinigų paskirstymÄ laikė, kad A.

K. dalinės prievolės A. V. atžvilgiu neturi. Dėl Å¡ios priežasties antstolio atliktas lėšų paskirstymas bÅ«tų neteisingas, jei teismas patenkintų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus. Vykdymo procesui pasibaigus teismo sprendimo Å¡ioje byloje įvykdymas pasidarytų nebeįmanomas ir kiltų teisminiai ginčai tarp L. K. ir A. K. kreditorių. Trečiasis asmuo A. V. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Teismas motyvuotai atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes nėra jokio realaus ar bent jau tikėtino pagrindo laikyti, jog laikinosios apsaugos priemonės yra reikalingos Å¡ioje byloje.

Antstolio I. G. 2018 m. vasario 13 d. patvarkymas dėl lėšų paskirstymo yra pilnai įvykdytas, išieškotos lėšos paskirstytos ir išmokėtos, todėl atsakovo skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimo turi būti atmestas, nes reikalavimas negali būti įvykdytas. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumas ir teisėtumas.Byloje nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti antstoliui atlikti lėšų iÅ¡mokėjimÄ pagal 2018 m. vasario 13-14 d. patvarkymÄ Nr. S1-40119 iki įsiteisės teismo sprendimas Å¡ioje civilinėje byloje.

Pirmosios instancijos teismas atsakovo praÅ¡ymÄ atmetė, konstatuodamas, jog nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad teismo sprendimo vykdymas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamoje byloje ir neuždraudus paskirstyti iÅ¡ varžytinių gautų lėšų kaip nors užkirstų keliÄ sprendimo vykdymui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada.Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi ir joje iÅ¡dėstyta teismo pozicija, argumentuodamas tuo, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, vykdymo procesui pasibaigus teismo sprendimo Å¡ioje byloje įvykdymas pasidarytų nebeįmanomas.

Apeliacinės instancijos teismas su apelianto argumentais nesutinka. Nustatyta, kad 2018 m. vasario 13-14 d. patvarkymas Nr. S1-40119 yra įvykdytas, t. y. lėšos jau paskirstytos ir iÅ¡mokėtos iÅ¡ieÅ¡kotojams. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad nebeliko pagrindo tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes jos nepasieks savo tikslo. Apeliantas skunde pakartoja tuos pačius argumentus, kurie jau buvo pateikti ir pirmosios instancijos teismui. Å ie argumentai pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai iÅ¡tirti ir įvertinti.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.Kiti atskirojo skundo argumentai tai pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :

A. K. atskirÄ jį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                          Virginijus Kairevičius