2023-06-14 Nr. AB-12355-3-62-3-01725-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-533-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01725-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 14.15

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. K.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Marijampolės valdybos 2021 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. (15.3)-AD5-11128 „Dėl pareiškimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą ir priimti motyvuotą ir faktais pagrįstą sprendimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 2,3436 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kuris suformuotas 2014 m. rugpjūčio 23 d. atliktais kadastriniais matavimais ir kuris iš vakarų pusės ribojasi su A. K. priklausančiu 0,7101 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypu, taip pat atskiru žemės sklypu nesuformuota valstybinės žemės juosta, kuria pagal (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projektą eina bendro naudojimo kelias aplink vandens telkinį – pelkę, suformuotą kaip 5 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso A.

K., tačiau faktinis abiejų žemės sklypų valdytojas ir naudotojas yra D. K.. Pažymėjo, jog visas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pelkė, todėl visam žemės sklypo plotui yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Teigė, kad pagal (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2004 m. ir 2007 m. žemės reformos projektų brėžinius aplink šią pelkę ėjo bendro naudojimo kelias, kuris vėlesniuose projektavimo etapuose jau yra paliktas kaip valstybinės žemės juosta, kuri ribojasi su pelkės vietoje suformuotu žemės sklypu ir suprojektuotais žemės ūkio paskirties žemės sklypais, įskaitant tiek pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, tiek pelkės savininkei A.

K. priklausantį kitą žemės sklypą. Paaiškino, kad valstybinės žemės juostos, kuri iš vakarų pusės ribojasi su pelke – žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o iš rytų pusės su kitu A. K. priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pareiškėjo žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir joje buvusio bendro naudojimo kelio 2017 m. nebeliko, kuomet buvo nuspręsta šią pelkę paversti į privatų ežerą ir išplėsti jos ribas. Pareiškėjas manė, kad buvo ne tik pakeistos vandens telkinio ribos, bet ir panaikintas visada faktiškai buvęs ir suprojektuotas bendro naudojimo kelias, o tam keliui skirta valstybinės žemės juosta de facto prijungta prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris iš pelkės paverstas į ežerą.

Pabrėžė, jog vienas pareiškėjui priklausančio žemės sklypo taškas, kuris ribojasi su keliui skirta valstybinės žemės juosta ir kuris visą laiką buvo dirbama žemė, dabar yra tapęs privataus vandens telkinio dalimi, ir dėl to pareiškėjas nebegali naudoti šios savo žemės sklypo dalies pagal paskirtį. Pažymėjo, kad tas pats bendro naudojimo kelias buvo nukastas ir kitoje vietoje, kur jis yra įsiterpęs tarp žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Manė, kad keičiant vandens telkinio ribą buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktai, kurie draudžia keisti šaltinynų hidrologinį režimą, ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą, pelkes ir šaltinynus paversti žeme, užimta paviršiniais vandens telkiniais, t. y. pažeisti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 102 straipsnis, o iki įstatymo priėmimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.1 ir 128.2 punktai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d.

įsakymu Nr. D1-590/3D-583 patvirtinto Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo 7.1 punktas. Pareiškėjo ir jo atstovo įsitikinimu, skundžiamas atsakovo sprendimas akivaizdžiai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir teisminės praktikos reikalavimų, nes jis nebuvo pagrįstas jokiais faktais, įrodymais ir individualia argumentacija.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundo netenkinti.

4. Atsakovas nurodė, kad reaguojant į pareiškėjo skundą 2021 m. balandžio 20 d. buvo atliktas neplaninis patikrinimas, kurio metu apžiūrėjus vandens telkinio pakrantes, esančias sklypuose (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) ir valstybinėje žemėje tarp žemės sklypų (unikalūs (duomenys neskelbtini)), šiaurės rytinėje ir pietrytinėje vandens telkinio pusėje, krantų kasimo, gilinimo ar krantų linijos keitimo veiklos vykdymo požymių nebuvo nustatyta. Pažymėjo, jog pareiškėjo pareiškimas papildomai pagal kompetenciją buvo persiųstas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo pareiškimą, 2021 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 20SD-3328-(14.20.55.) „Dėl atsakymo į Jūsų pareiškimą“ nurodė, kad buvo išanalizuota esanti planinė žemės sklypų, besiribojančių su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), medžiaga ir nustatyta, kad 4 m pločio bendro naudojimo kelias pažymėtas aplink žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau žemės sklypo pietrytinėje pusėje kelio nėra. Į visus žemės sklypus, besiribojančius su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), patekimas yra galimas.

5. Atsakovas paaiškino, jog tyrimo metu apklaustas D. K., kuris yra faktinis sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) naudotojas, nurodė, kad žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) jis jokių pelkės krantų gilinimo ar tvarkymo darbų niekada nevykdė, kranto linijos ir ribų nekeitė. Esant poreikiui sklypuose (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiose vandens telkinio pakrantėse rankiniu būdu atlieka žolinės vandens augalijos pjovimo darbus. Papildomai nurodė, kad sklype, kuris savo šiaurine dalimi ribojasi su pelke, 2021 m. balandžio 9 d. buvo vykdomi kanalo, jungiančio pelkę ir (duomenys neskelbtini) upę, valymo ir gilinimo darbai, kuriuos galimai vykdė A.

M. aplinkos žmonės, kurie taip pat vakarinėje pelkės dalyje vykdė žemės kasimo darbus. Tyrimo metu apklaustas T. M. nurodė, kad prieš 3–5 metus matė (tiksliai įvardyti negalėjo), kad prie vandens telkinio krantų dirbo ekskavatorius. Š. m. pavasarį pastebėjo, jog jam priklausantis sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis pelkės šiaurės rytinėje pusėje, sumažėjo, jo sklypo geodezinis riboženklis atsidūrė vandenyje, taip pat Geoportal.lt esančiame ortofotografiniame žemėlapyje pastebėjo, kad vandens telkinio ribos pietrytinėje pusėje ties sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pakitusios.

Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad valstybinėje žemėje, esančioje vakarinėje pusėje nuo vandens telkinio tarp sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) iškastas apie 6 m ilgio ir apie 5 m pločio griovys (taško koordinatės (duomenys neskelbtini)). Sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame vakarinėje pusėje nuo vandens telkinio, iškastas 2 m x 2 m griovys (taško koordinatės (duomenys neskelbtini)). Sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame pietinėje pusėje nuo vandens telkinio, vykdyti melioracijos griovio, kuris jungia vandens telkinį ir (duomenys neskelbtini) upę, valymo darbai.

Griovio plotis apie 3 m, ilgis apie 111 m. Tyrimo metu apklaustas A. M. nurodė, kad 2021 m. kovo mėn. J. M. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), jis su savo technika vykdė kanalo valymo darbus. Siekiant įvertinti, ar teisėtai atlikti melioracijos griovio valymo ir (ar) gilinimo darbai, drenažo žiočių valymo darbai, buvo kreiptasi į Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių, kuris 2021 m. birželio 30 d. raštu Nr. SA-5728(17.5K) informavo, kad jokių neseniai ar seniai vykdytų žemės kasimo darbų nenustatyta.

Apie vandens telkinį 1973 m. buvo vykdytas buvusio „(duomenys neskelbtini)“ kolūkio melioracijos projektas, pagal kurį drenažo sistemose (rinktuvuose) susirenkantis gruntinis vanduo per žiotis ir latakus yra išleidžiamas į anksčiau minėtą vandens telkinį. Drenažo rinktuvai suprojektuoti mažo skersmens (75 mm), todėl pagal Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo II skyriaus 3 straipsnio 1 punktą, o taip pat pagal 6 straipsnį visi įrenginiai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui.

6. Atsakovas pabrėžė, kad, atlikus patikrinimą vietoje, apklausus liudytojus ir pagal priskirtą kompetenciją gavus atsakymus iš kitų valstybės institucijų, atsakovas 2021 m. birželio 15 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. (15.3)-PA-2673, kurio išvada: šiaurės rytinėje ir pietrytinėje vandens telkinio pakrantės pusėje krantų kasimo, gilinimo ar krantų linijos keitimo veiklos vykdymo požymių nenustatyta.

7. Atsakovas sutiko, kad ginčijamas sprendimas Nr. (15.3)-AD5-11128 nėra pakankamai motyvuotas ir formaliai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų administracinio sprendimo turinio reikalavimų, tačiau manė, kad pareiškėjo skundo (pareiškimo) tyrimas buvo pakankamai išsamus (aplinkybės patikrintos vietoje, surašant patikrinimo aktą, fiksuojant faktines aplinkybes (fotografuojant), apklausus liudytojus ir gavus informaciją iš kitų viešojo administravimo subjektų pagal jų kompetenciją), todėl skundžiamo sprendimo panaikinimas ir įpareigojimas atsakovui iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą, kai nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės, vien formaliu pagrindu yra netikslingas.

8. Trečiojo suinteresuoto asmens A. K. atstovas advokatas V. R. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog, atsakovui atlikus patikrinimą pagal pareiškėjo prašymą, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Manė, jog ginčijamas sprendimas nėra administracinis aktas, kadangi juo nesiekiama pareiškėjui sukurti teisių ir pareigų, nekeliama jam imperatyvių reikalavimų, tai yra paprastas raštas pateikiant pareiškėjui atsakymą į jo prašymą.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo T. M. skundą patenkino, panaikino Departamento Sprendimą ir įpareigojo atsakovą Departamentą pareiškėjo T. M. 2021 m. kovo 22 d. skundą, kuriuo prašė atlikti patikrinimą vietoje ir imtis priemonių pažeidimams pašalinti, išnagrinėti iš naujo ir priimti motyvuotą ir faktais pagrįstą sprendimą.

10. Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustatė, kad:

10.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 2,3436 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra suformuotas 2014 m. rugpjūčio 23 d. atliktais kadastriniais matavimais (valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas).

10.2. Pareiškėjas T. M. 2021 m. kovo 22 d. raštu kreipėsi į Departamento Marijampolės valdybą, prašydamas atlikti patikrinimą vietoje ir imtis priemonių pašalinti pažeidimus. Prašyme nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 2,3436 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 2014 m. rugpjūčio 23 d. Iš vakarų pusės sklypas (5-6-7) ribojasi su A. K. priklausančiu 0,7101 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), taip pat nesuformuota valstybinės žemės juosta (gretimybėje 7-8), kurioje yra bendro naudojimo kelias, einantis aplink vandens telkinį – pelkę, kuri yra 5 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuo 2013 m. birželio 18 d. priklauso A.

K.. Faktinis minėtų žemės sklypų valdytojas ir naudotojas yra D. K.. Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pelkė, todėl visam jo plotui yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos, pelkės ir šaltinynai. Valstybinės žemės juostos, kuri iš vakarų pusės ribojasi su sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o iš rytų pusės – su sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pareiškėjo žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir joje buvusio bendro naudojimo kelio 2017 m. nebeliko, kai buvo nuspręsta šią pelkę paversti privačiu ežeru ir išplėsti jos ribas.

Atliekant pelkės krantų gilinimo ir tvarkymo darbus buvo gerokai pakeistos ir šio vandens telkinio ribos, nukasant bendro naudojimo kelio vietoje buvusį gruntą ir patvenkiant toje vietoje esančią valstybinę žemę. Taip ne tik pakeistos vandens telkinio ribos, bet ir panaikintas visada faktiškai buvęs ir suprojektuotas bendro naudojimo kelias, o tam keliui skirta valstybinės žemės juosta de facto prijungta prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris iš pelkės paverstas į ežerą. Vienas pareiškėjui priklausančio žemės sklypo taškas (7), kuris ribojasi su keliui skirta valstybinės žemės juosta, dabar yra tapęs privataus vandens telkinio dalimi, dėl to pareiškėjas negali naudoti šios savo žemės sklypo dalies pagal paskirtį.

Tas pats bendro naudojimo kelias (jam skirta valstybinė žemė) buvo nukastas ir kitoje vietoje, kur jis yra įsiterpęs tarp žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo nuomone, yra pažeisti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 102 straipsnio (iki įstatymo priėmimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.1, 128.2 punktai) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d.

įsakymu Nr. D1-590/3D-583 patvirtinto Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašas) 7.1 punkto reikalavimai.

10.3. Nagrinėjant pareiškėjo skundą Departamento Marijampolės valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko 2021 m. balandžio 16 d. pavedimu Nr. SPR-881 buvo pavesta šios inspekcijos vyriausiajam specialistui atlikti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), neplaninį patikrinimą, kurio tikslas – patikrinti, ar šiame žemės sklype nepažeidžiami Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 102 straipsnio reikalavimai.

10.4. Departamento Marijampolės valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnui atlikus neplaninį patikrinimą, 2022 m. birželio 15 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. (15.3)-PA-2673. Patikrinimo akte (išvados) nurodyta, kad šiaurės rytinėje ir pietrytinėje vandens telkinio pakrantės pusėje krantų kasimo, gilinimo ar krantų linijos keitimo veiklos vykdymo požymių nebuvo nustatyta. Įvertinti, ar teisėtai pietinėje vandens telkinio pakrantės pusėje vykdyti melioracijos griovio valymo ir (ar) gilinimo darbai, vakarinėje vandens telkinio pakrantės pusėje – drenažų latakų, žiočių valymo darbai, Departamento Marijampolės valdyba raštu Nr. (15.3)-AD5-10579 kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių.

10.5. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2021 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. (15.3)-AD5-11128 „Dėl pareiškimo“ nurodė, kad Departamento Marijampolės valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai atliko gauto pareiškimo dėl galimų aplinkosauginių pažeidimų žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), tyrimą. Tyrimo metu buvo atliktas anksčiau minėto žemės sklypo patikrinimas, įvertinta situacija vietoje, apklausti liudytojai ir informuota, kad pareiškėjo pateikta informacija ir atlikto patikrinimo metu surinkta medžiaga neleidžia objektyviai įvertinti, ar buvo padaryti pareiškime minimi pažeidimai, todėl administracinio nusižengimo teisena nepradedama.

10.6. Pareiškėjas prašė panaikinti Sprendimą, nes, jo įsitikinimu, skundžiamas Sprendimas yra motyvuojamas tuo, kad atsakovas tyrimo metu esą nesurinko pakankamai duomenų apie teisės aktų pažeidimus, tačiau sprendime nėra nurodyta, kokius duomenis jis surinko ir ar apskritai ką nors surinko. Esant tokiam sprendimo turiniui spręsti apie jo pagrįstumą negalima, nes jis paprasčiausiai nėra motyvuotas konkrečiais tyrimo veiksmais ir nustatytais faktais, teisės aktais, todėl visiškai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusioje akto redakcijoje – 8 straipsnis) reikalavimų.

10.7. Atsakovas sutiko, kad Departamento Marijampolės valdybos 2021 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. (15.3)-AD5-11128 nėra pakankamai motyvuotas ir formaliai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų administracinio sprendimo turinio reikalavimų, tačiau atsiliepime į skundą išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo skundo (pareiškimo) tyrimas buvo pakankamai išsamus (aplinkybės patikrintos vietoje, surašytas patikrinimo aktas, užfiksuotos faktinės aplinkybės (fotofiksacija), apklausti liudytojai ir gauta informacija iš kitų viešojo administravimo subjektų pagal jų kompetenciją), todėl skundžiamo sprendimo panaikinimas ir įpareigojimas atsakovui iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą, kai nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės, vien formaliu pagrindu yra netikslingas.

11. Teismas apžvelgė aktualias Viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. D1-277 patvirtinto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nuostatų (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 10.3 papunktį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2021 m. kovo 22 d. kreipėsi į Departamento Marijampolės valdybą, prašydamas atlikti patikrinimą vietoje ir imtis priemonių pažeidimams pašalinti. Tiek pareiškėjas prašyme, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjo atstovas tvirtino, jog prašymo tikslas yra apginti pareiškėjo pažeistą teisę naudotis bendro naudojimo keliu, žemės sklypo dalimi pagal paskirtį (keliui skirta valstybinės žemės juosta de facto prijungta prie žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iš pelkės paverstas į ežerą, pareiškėjo žemės sklypo taškas (7), kuris ribojasi su keliui skirta valstybinės žemės juosta ir kuris visą laiką buvo dirbama žemė, dabar yra tapęs privataus vandens telkinio dalimi).

12. Teismo vertinimu, pareiškėjo 2021 m. kovo 22 d. prašymas atitiko VAĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateiktą skundo (asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti) apibrėžimą ir vertintinas kaip skundas apginti pareiškėjo pažeistą teisę, kurį gavęs atsakovas turėjo priimti atitinkamą administracinį sprendimą, kuriame būtų išreikšta atsakovo valia dėl prašymo nagrinėjimo, o atsakymą pateikti pareiškėjui.

13. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas Departamento Marijampolės valdybos Sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomos VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatos. Taigi individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus administracinis aktas gali susidėti ir iš kelių dokumentų, kurių visuma turėtų atitikti VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Be to, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 26 d.) 102 straipsnyje numatyta, kad pelkėse ir šaltinynuose draudžiama: 1) vykdyti teritorijos sausinimo darbus, keisti šaltinynų ir (ar) jų grupių hidrologinį režimą, ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą, išskyrus atvejus, kai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai; 2) pelkes ir šaltinynus paversti ariamąja žeme ir (ar) miško naudmenomis, užsodinti želdiniais; 3) pelkes ir šaltinynus paversti žeme, užimta paviršiniais vandens telkiniais, išskyrus atvejus, kai žemės sklype įrengiamas vienas, ne didesnio kaip 0,1 hektaro ploto dirbtinis nepratekamas paviršinis vandens telkinys.

14. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, Sprendimo turinį, teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad atsakovas tinkamai neatliko jam, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, t. y. neatliko pareiškėjo skundo vertinimo, ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą objektyviais faktais sprendimą, nes atlikęs pareiškėjo skundo faktinių duomenų ir kitų reikšmingų aplinkybių patikrinimą nustatytų faktinių objektyvių duomenų nenurodė Sprendime ir neatliko jų atitikties vertinimo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 102 straipsnio pagrindu. Tokio vertinimo nėra ir 2022 m. birželio 15 d. surašytame patikrinimo akte Nr. (15.3)-PA-2673, kuris kaip Sprendimo sudėtinė dalis galėjo būti pateiktas pareiškėjui, tačiau jis surašytas tik po skundžiamo Sprendimo priėmimo. Be to, teismas pažymėjo, jog Sprendime nurodyta išvada, kad patikrinimo metu neužfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veiklos padarymas taip pat nepagrįsta nei faktais (patikrinimo duomenimis), nei teisės norma.

15. Teismo vertinimu, Departamento Marijampolės valdyba, gavusi pareiškėjo skundą, turėjo atlikti įstatymų leidėjo numatytą pareigą – patikrinti (organizuoti visumos, o ne pavienių faktinių aplinkybių patikrinimą ir papildomos informacijos surinkimą iš patikrinimo akte nurodytų institucijų) faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, pareiškėjui pateikti atsakymą dėl jo teisių pažeidimo (nepažeidimo) pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 102 straipsnio nuostatas. Teismas pripažino, kad atsakovas, priimdamas neigiamas pasekmes pareiškėjui sukeliantį Sprendimą, jo tinkamai nepagrindė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nenurodė teisinio reglamentavimo, todėl nagrinėjamu atveju atsakovo priimtas Sprendimas neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui.

16. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, teismas vadovaudamasis teisės aktų normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad skundžiamas Departamento Marijampolės valdybos Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl jis iš esmės neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto (administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkto (administracinio sprendimo motyvai) reikalavimų ir priimtas nesivadovaujant gero administravimo principu (VAĮ 3 str.). Taigi skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jis naikintinas pareiškėjo nurodytais ir kitais teismo sprendime išdėstytais motyvais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).

17. Pareiškėjas skunde taip pat prašė įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą ir priimti motyvuotą ir faktais pagrįstą sprendimą. Teismui konstatavus, kad atsakovas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą pažeisdamas VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, atsakovas Departamentas teismo įpareigotas pareiškėjo T. M. 2021 m. kovo 22 d. skundą, kuriuo prašė atlikti patikrinimą vietoje ir imtis priemonių pažeidimams pašalinti, išnagrinėti iš naujo ir priimti motyvuotą ir faktais pagrįstą sprendimą.

III. 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1. Ginčijamame rašte jokių teisių ir / ar pareigų nustatymo, jų pasikeitimo ar panaikinimo pareiškėjo atžvilgiu nėra nustatyta, t. y. minėtas raštas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, ir jis nėra priimtas pareiškėjo atžvilgiu. Tyrimas buvo atliktas dėl to ar yra padarytas aplinkosauginis pažeidimas ir ar yra pagrindas pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Atsakovo 2021 m. birželio 14 d. raštu Nr. (15.3)-AD5-11128, kurį ginčija pareiškėjas, tiesiog jam buvo atsakyta, kad jo pareiškime nurodytos aplinkybės buvo ištirtos ir kad administracinio nusižengimo teisena nepradedama. Pareiškėjas į atsakovą kreipėsi su prašymu, dėl kito asmens galimai padaryto pažeidimo, prašant dėl to atlikti patikrinimą bei nustačius pažeidimą imtis priemonių.

19.2. Pareiškėjo atsakovui pateiktas prašymas atlikti patikrinimą dėl kito asmens galimai padaryto administracinio nusižengimo atitinka 2007 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 35.4 punktą, numatantį, kad į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Kaip matyti iš atsakovo Sprendimo jis ir atsakė pareiškėjui apie tai, kad buvo atliktas pareiškėjo gauto pareiškimo dėl galimai padarytų aplinkosauginių pažeidimų žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) tyrimas, kad buvo atliktas žemės sklypo patikrinimas vietoje, įvertinta situacija, apklausti liudytojai bei kad atlikto patikrinimo metu surinkta informacija neleidžia objektyviai įvertinti ar buvo padaryti pareiškime minimi pažeidimai, bei pareiškėjas informuotas, kad administracinio nusižengimo teisena nepradedama. Taigi pareiškėjo atžvilgiu joks administracinis sprendimas nebuvo ir neturėjo būti priimtas, o minėtu raštu pareiškėjui pateiktas tik atsakymas, kad jo pareiškimas buvo ištirtas.

19.3. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu, kad atsakovas vykdydamas jam pavestas funkcijas atliktų įstatymų pažeidimų prevenciją. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas pareiškėjo atžvilgiu turėjo priimti administracinį sprendimą, taip pat nepagrįstai sprendė, kad toks sprendimas sukelia neigiamas pasekmes pareiškėjui, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčijamas atsakovo raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies ir 6 dalies reikalavimų bei tuo pagrindu nepagrįstai panaikino atsakovo Sprendimą bei nepagrįstai įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą ir priimti motyvuotą ir faktais pagrįstą sprendimą.

19.4. Pareiškėjas savo pareiškime atsakovui ir skunde teismui, kalba apie jam priklausantį žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu galimai siekdamas parodyti ar sudaryti įspūdį, kad galimai yra pažeistos jo kaip žemės savininko teisės. Tačiau minėtas pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra kitoje vietoje, nei ta vieta su kuria pareiškėjas sieja pažeidimus, t. y. pareiškėjo nurodomi kaip padaryti pažeidimai nėra padaryti ir / ar susiję su minėtu žemės sklypu. Pareiškėjas kaip pažeidimus, sieja su valstybei priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad tvenkinio ribos įeina į šio žemės sklypo ribas ir kad neva minėtas valstybės sklypas de fakto prijungtas prie trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypo. Taigi pareiškėjo nurodymo galimi pažeidimai yra siejami su valstybei priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko atitinkamai atsakovas tirdamas pareiškėjo pareiškimą jį ir buvo persiuntęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo pareiškimą atitinkamai 2021 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 20SD-3328-(14.20.55.) nurodė, kad patekimas į visus žemės sklypus (tame tarpe ir į pareiškėjo žemės sklypą) yra ir kad faktas, jog kelias, tarp žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nukastas, nepasitvirtino. Minėtas raštas taip pat buvo adresuotas ir pareiškėjui, tačiau pareiškėjas jo neginčijo, nors minėtame rašte ir buvo išaiškinta pareiškėjo teisė tokį dokumentą skųsti teismine tvarka, bet minėtame rašte nurodytų aplinkybių pareiškėjas neginčijo. Kad pareiškėjo žemės sklypą unikalus, Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skiria kelias, labai aiškiai matosi iš paties ieškovo pateiktų su skundu Geoportal žemėlapio ištraukų. Todėl teigti apie tai, kad yra pažeistos kokios nors pareiškėjo teisės taip pat yra nepagrįsta.

19.5. Dėl valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo T. M. tėvas A. M. su ieškiniu buvo kreipęsis į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus, kur buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-128-399/2019, kurioje 2020 m. vasario 20 d. teismo sprendimu A. M. reikalavimai buvo atmesti, o Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-909-343/2020 buvo atmestas ir ieškovo A. M. apeliacinis skundas. Ieškovai nesutikdami su priimtais teismų sprendimais Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinį skundą.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį paliko nepakeistą. Šioje byloje buvo teikiamas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo, kuris buvo motyvuojamas būtent galimai padarytais pažeidimais, pakeitus tvenkinio liniją bei, kad dalis žemės sklypo atsirado vandenyje, tačiau Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-5635-1146/2021 atsisakė atnaujinti procesą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Dėl to paties žemės sklypo neteisėto kadastro duomenų sudarymo į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus buvo kreipęsi ir ieškovės L. K. ir L. K., kurių reikalavimai 2020 m. rugpjūčio 31 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-177-301/2020 taip pat buvo atmesti, o Kauno apygardos teismo 2021 sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-29-230/2021 buvo atmestas ir apeliacinis skundas. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui buvo teiktas kasacinis skundas, kurį 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakyta priimti. Šioje byloje buvo teikiamas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo, kuris buvo motyvuojamas galimai padarytais pažeidimais, pakeitus tvenkinio liniją bei kad dalis žemės sklypo atsirado vandenyje, tačiau Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-5611-570/2021 atsisakė atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Taigi, minėtose bylose jokie pažeidimai nebuvo nustatyti. O šiuo atveju, jau kaip minėta, pareiškėjo žemės sklypas yra atskirtas nuo valstybei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), keliu ir jie net nesiriboja. Todėl kalbėti apie pareiškėjo galimus teisių pažeidimus nepagrįsta. Pareiškėjas kalba apie tariamus pažeidimus valstybiniame žemės sklype, tačiau pareiškėjas nėra tas subjektas, kuris yra įgaliotas ginti viešą interesą.

19.6. Atsakovas, tirdamas pareiškėjo pareiškime galimai nurodytus pažeidimus atliko visą eilę procesinių veiksmų ir vien tai, kad pareiškėjas nėra patenkintas atsakovo tyrimo rezultatais, tai nesudaro pagrindo jam dėl to teikti skundą. Atsakovas nenustatė pagrindų administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir apie tai ginčo raštu informavo pareiškėją. Pareiškėjas savo kreipimesi į atsakovą prašė atlikti patikrinimą vietoje, tačiau kaip matyti atsakovas ne tik atliko patikrinimą vietoje, tačiau atliko ir visą eilę kitų veiksmų tame tarpe pareiškimą persiųsdamas ištirti jame nurodytas aplinkybes pagal kompetenciją Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui bei ir Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui, kurie savo kompetencijos ribose taip pat pateikė atsakymus dėl pareiškėjo pareiškimo, bet pareiškėjas 2021 m. gegužės 31 d. rašto Nr. 20SD-3328-(14.20.55.) neskundė.

20. Atsakovas Departamentas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

21. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad:

21.1. Šioje byloje pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo atsakymas pažeidžia pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Pareiškėjas ir savo skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kaip atsakovo atsakymas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, t. y. kaip skundžiamas atsakymas daro įtaką pareiškėjo, kaip suinteresuoto asmens, teisinei padėčiai. Vertinant pareiškėjo išsakytus argumentus, kad atsakovo pateiktas atsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas jo surašytame 2021 m. kovo 22 d. pareiškime Departamento Marijampolės valdybai, nebuvo nurodęs jokių aplinkybių, jog viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais arba kito asmens (ne viešojo administravimo subjekto) veiksmais ar neveikimu yra pažeistos konkrečios pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, ir kad prašoma juos apginti. Taip pat pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą, nenurodė jokių aplinkybių, kad kreipiasi skundu (prašymu), siekdamas apginti viešąjį interesą, t. y. nenurodė, kad yra pažeistos konkrečios kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir yra prašoma juos apginti.

21.2. Sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas pareiškėjas į atsakovą kreipėsi su prašymu, nes asmens skundas paduodamas, kai yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai ir prašoma juos apginti, o kai į inspekciją kreipiasi asmuo dėl to, kad inspekcija atliktų veiksmus, nesusijusius su jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, yra paduodamas prašymas. Šiuo atveju pareiškėjas nėra administracinės procedūros dalyvis viešojo administravimo įstatymo prasme, nes su jo teisių ir teisėtų interesų gynimu administracinė procedūra nėra susijusi, pareiškėjas taip pat nėra asmuo, turintis įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą ir reikšti reikalavimus, kuriais būtų apginti viešieji interesai.

21.3. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo 2021 m. kovo 22 d. prašymas atitinka VAĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateiktą skundo apibrėžimą. Tokia išvada padaryta atsižvelgus į pareiškėjo prašyme nurodytas faktines aplinkybes ir pareiškėjo atstovo tvirtinimą, jog prašymo tikslas yra apginti pareiškėjo pažeistą teisę naudotis bendro naudojimo keliu ir žemės sklypo dalimi pagal paskirtį (pareiškėjo žemės sklypo taškas (7), kuris ribojasi su keliui skirta valstybinės žemės juosta ir kuris visą laiką buvo dirbama žemė, dabar yra tapęs privataus vandens telkinio dalimi). Tačiau toks galimas žemės savininko ir naudotojo teisių pažeidimas yra susijęs ne su aplinkosaugos reikalavimų pažeidimu, o su žemės naudojimo tvarkos pažeidimu – galimu savavališku žemės užėmimu. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalis nustato, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba. T. M. pareiškimas papildomai pagal kompetenciją raštu Nr. (15.3)-AD5-7456 „Dėl pareiškimo persiuntimo“ buvo persiųstas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui, kuris išnagrinėjęs pareiškėjo pareiškimą, 2021 m gegužės 31 d. raštu Nr. 20SD-3328-(14.20.55.) „Dėl atsakymo į Jūsų pareiškimą“, nurodė, kad 4 m pločio bendro naudojimo kelias, pažymėtas aplink žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau žemės sklypo pietrytinėje pusėje kelio nėra. Pareiškėjo rašte minimas faktas, kad bendro naudojimo kelias tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo nukastas, Skyriaus specialistams nuvykus į vietą, nepasitvirtino. Šis raštas buvo išsiųstas ir pareiškėjui, t. y. prašymas dalyje dėl pareiškime ir skunde nurodytų pareiškėjo teisių pažeidimo buvo išnagrinėtas pateikus pareiškėjui kompetentingos institucijos (Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio) atsakymą. Kitos pareiškėjo pareiškime ir skunde nurodytos aplinkybės, atsakovo nuomone, nėra susiję su pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, todėl pareiškimas turėtų būti vertinamas, kaip prašymas, o ne skundas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkinti pareiškėjo T. M. skundo reikalavimai panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos 2021 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. (15.3)-AD5-11128 „Dėl pareiškimo“ ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo T. M. 2021 m. kovo 22 d. skundą, kuriuo prašė atlikti patikrinimą vietoje ir imtis priemonių pažeidimams pašalinti, išnagrinėti iš naujo ir priimti motyvuotą ir faktais pagrįstą sprendimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

23. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs Sprendimo turinį ir byloje pateiktus įrodymus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką konstatavo, kad skundžiamas Departamento Marijampolės valdybos Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl jis iš esmės neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto ir 6 punkto reikalavimų ir priimtas nesivadovaujant gero administravimo principu (VAĮ 3 str.). Taigi skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jis naikintinas pareiškėjo nurodytais ir kitais teismo sprendime išdėstytais motyvais (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais nurodė, kad pareiškėjo pateiktas prašymas atlikti patikrinimą dėl kito asmens galimai padaryto administracinio nusižengimo atitinka Taisyklių 35.4 punktą. Atsakovas, atlikęs tyrimą informavo pareiškėją apie atlikto tyrimo rezultatus, pateikdamas jam Sprendimą, kuris trečiojo suinteresuoto asmens nuomone nėra administracinis sprendimas ir jame jokių teisių ir / ar pareigų nustatymo, jų pasikeitimo ar panaikinimo pareiškėjo atžvilgiu nėra nustatyta, dėl ko teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovo raštas laikytinas individualiu administraciniu aktu bei kad atsakovo raštas neatitinka jam keliamų reikalavimų, dėl ko jį nusprendė panaikinti ir įpareigojo atsakovą priimti motyvuotą ir faktais pagrįstą sprendimą.

25. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

26. Apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017).

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, taip pat atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad pagal https://www.geoportal.lt/map/ pateikiamus duomenis pareiškėjo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pietinis-vakarinis kampinis riboženklis (koordinatės (duomenys neskelbtini)) patenka į vandens telkinį, kad pagal https://www.geoportal.lt/map/ pateikiamus duomenis iš pareiškėjo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarų pusės buvusi valstybinės žemės juosta, kurioje galimai buvo suprojektuotas kelias, taip pat iš dalies patenka į vandens telkinio ribas, taip pat atsižvelgdama į šioje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. priimtoje nutartyje pateiktus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo prašymo (kreipimosi) į atsakovą tikslas buvo apginti pareiškėjo pažeistą teisę naudotis bendro naudojimo keliu bei savo žemės sklypo dalimi pagal paskirtį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijamas Departamento Marijampolės valdybos Sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomos VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatos. Toks byloje ginčijamas individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

29. Įvertinus byloje ginčijamo atsakovo sprendimo turinį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas tinkamai neatliko jam, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, t. y. neatliko pareiškėjo skundo vertinimo, ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą objektyviais faktais sprendimą, nes atlikęs pareiškėjo skundo faktinių duomenų ir kitų reikšmingų aplinkybių patikrinimą, nustatytų faktinių objektyvių duomenų nenurodė Sprendime ir neatliko jų atitikties vertinimo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 102 straipsnio pagrindu. Tokio vertinimo nėra ir 2022 m. birželio 15 d. surašytame patikrinimo akte Nr. (15.3)-PA-2673, kuris kaip Sprendimo sudėtinė dalis galėjo būti pateiktas pareiškėjui, tačiau jis surašytas tik po skundžiamo Sprendimo priėmimo. Toks atsakovo sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai jį panaikino bei įpareigojo atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjo prašymą.

30. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė