N-575-631-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-631/2012

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-0006-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 44

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarties E. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Tarnyba) 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu E. U. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 100 straipsnyje („Privačios nuosavybės teise priklausančios, nuomojamos ar subnuomojamos žemės nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį“) numatytą veiką skiriant už tai 250 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda E. U. skirta už tai, kad 2010 m. lapkričio 26 d. vykdant valstybinį žemės naudojimo patikrinimą nustatyta, kad privatus 1,72 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Zarasų rajone, nenaudojamas pagal nustatytą pagrindinę žemės ūkio paskirtį, t. y. žemės sklypo dalis apsodinta mišku, o likusi apie 0,85 ha žemės dalis apleista, blogos agrarinės būklės, apaugusi krūmais, žolė nenušienauta ir neganyta.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs E. U. skundą, 2011 m. kovo 7 d. nutartimi jį atmetė. Teismas nurodė, jog Žemės įstatymo 21 straipsnis numato, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį (1 punktas), laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (2 punktas). Žemės įstatymo 25 straipsnio 1 dalis numato, kad žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos, o 3 d.

– kad žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus: tikslinamos esamų ūkių žemės valdų ribos; formuojamos naujos ūkių žemės valdos; statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai, tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio naudmenos. Teismas pabrėžė, jog nors pareiškėjas teigia, kad sklypas negali būti naudojamas pagal nustatytą pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį – 2006 m. kovo 22 d. buvo išduotas leidimas įveisti mišką šiame žemės sklype, parengtas miško želdinimo projektas ir atlikti želdinimo darbai ir t.t., dalis sklypo palikta savaiminiam miško žėlimui, tai nesudaro pagrindo teigti, jog E. U. nepadarė pažeidimo.

Leidimo šiame žemės sklype įvesti mišką išdavimo ir miško želdinimo projekto korektūros, pagal kurią ir įveistas miškas, rengimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 patvirtintos Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklės numatė, kad: miškai įveisiami pagal savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas, o kai jų nėra – pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus kaimo plėtros žemėtvarkos projektus miškui įveisti ne miško žemėje arba pagal žemės sklypų planus su įveisiamo miško ribomis.

Tuo atveju, kai savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schema neparengta, šių taisyklių 2.2, 2.3.2, 2.4 ir 2.5 punktuose nurodytuose žemės plotuose bei 2.1 punkte nurodytų vietovių žemės plotuose, kurių dirvožemio našumas ne didesnis kaip 39 balai ir šie plotai yra nemelioruoti arba tuose plotuose melioracijos sistemos teisės aktų nustatyta tvarka nurašytos, miškas gali būti įveisiamas parengus žemės sklypų planus su įveisiamo miško ribomis, kituose žemės plotuose – parengus kaimo plėtros žemėtvarkos projektus miškui įveisti ne miško žemėje (4 p.);

žemės savininkas, norintis ne miško žemės sklype įveisti mišką, apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui (toliau - Žemėtvarkos skyrius) pateikia prašymą, prie jo pridėdamas žemės sklypo plano M1:10 000 su pažymėtomis ribomis, pagal kurias jis pageidauja įveisti mišką, bei pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį kopijas. Jeigu mišką pageidaujama įveisti šių taisyklių 2.5 punkte numatytoje teritorijoje, pridedama detalaus plano kopija (6 p.);

žemėtvarkos skyrius, gavęs žemės savininko prašymą leisti įveisti mišką jo žemės sklype, jei tai numatyta savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje, pažymi žemės savininko pateiktame žemės sklypo plane numatomo įveisti miško ribas bei plotą ir išduoda žemės savininkui leidimą (1 priedas) įveisti mišką. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir leidimas išduotas per 15 darbo dienų nuo prašymo pateikimo (7 p.); jeigu savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo schema neparengta, Žemėtvarkos skyrius, gavęs prašymą įveisti mišką 2.2, 2.3.2, 2.4 ir 2.5 punktuose nurodytuose žemės plotuose bei 2.1 punkte nurodytų vietovių nemelioruotuose žemės plotuose, kurių dirvožemio našumas ne didesnis kaip 39 balai, ir 6 punkte nurodytus dokumentus, parengia žemės sklypo planą su įveisiamo miško ribomis, kuriame pažymi įveisiamo miško ribas bei plotą ir išduoda žemės savininkui leidimą įveisti mišką.

Prašymas išnagrinėjamas ir leidimas išduodamas per 30 darbo dienų (10 p.); tais atvejais, kai Žemėtvarkos skyrius žemės sklypo savininkui išduoda leidimą įveisti mišką ne miško žemės sklype, turi būti parengtas ir valstybinio miškų pareigūno patvirtintas Miško želdinimo projektas. Jame nurodoma želdinamo sklypo ribos ir plotas, želdinių rūšinė sudėtis ir tankumas, atstumai tarp sodinamų medelių, jų išdėstymas ir kiekis pagal medžių ir krūmų rūšis, miško želdinimo ir dirvos ruošimo būdai ir želdinių apsaugos priemonės (12 p.).

Atsižvelgęs į minėtą reglamentavimą bei aplinkybę, jog miško želdinimo projektas buvo parengtas ir patvirtintas tik daliai – 1 ha – žemės ūkio paskirties žemės sklypo, likusi šio žemės sklypo dalis turi būti naudojama pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.

Teismas nurodė, jog pareiškėjo atstovės teiginys, kad dalyje žemės sklypo, kur, dėl reljefo ypatumų nebuvo galima atlikti miško želdinimo darbų, miškas auga savaime, nėra įrodytas, be to, ir nėra reikšmingas: nuo 2009 m. kovo 20 d. galiojanti Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių 2 ir 13 p. redakcija numato, kad: miškas įveisiamas jį želdinant (sėjant miško medžių ir krūmų sėklas arba sodinant iš jų išaugintus sodmenis) arba jam želiant (be žmogaus pagalbos arba taikant žėlimą skatinančias priemones); tais atvejais, kai žemės sklypo savininkas iš žemėtvarkos skyriaus gauna leidimą įveisti mišką ne miško žemėje, jis turi parengti Miško želdinimo ir žėlimo projektą pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199, reikalavimus. Vadovaujantis šiuo projektu miškas veisiamas, saugomas ir prižiūrimas. Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-1999 (toliau – ir Nuostatai), 3 punktas, kuriame pateikiamos šiuose nuostatose vartojamos sąvokos, numato: miško želdiniai – žmogaus pasodinti arba įveisti sėjant sėklas miško medžiai ir krūmai (ne mažesniame kaip 0,1 ha plote) atkuriant arba įveisiant mišką (terminas dažniau vartojamas kalbant apie jauną mišką); miško žėlimas – miško atsikūrimas arba įsiveisimas be žmogaus pagalbos arba taikant miško žėlimą skatinančias priemones; miško žėlimo skatinimas – palankių sąlygų miško žėlimui sudarymas, taikant specialias ūkines priemones. Nuostatų 23 punktas numato, kad privačioje žemėje miškas įveisiamas ir medynai ir (ar) krūmynai pertvarkomi vadovaujantis Nuostatų 6 priede nurodytu Miško želdinimo ir žėlimo projektu, kurį tvirtina valstybės įmonės miškų urėdijos miškų urėdas ar jo įgaliotas valstybinis miškų pareigūnas.

Atsižvelgęs į minėtus Nuostatų reikalavimus, teismas priėjo išvados, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo bendrasavininkiai, norėdami palikti dalį šio žemės sklypo želvietei, t. y. savaiminiam miško žėlimui, ir šiai sklypo daliai turėjo nustatyta tvarka parengti projektą, kadangi tokio projekto nėra, nepateikti įrodymai, kad 0,72 ha šio sklypo yra želvietė, ši sklypo dalis nėra tvarkoma taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę tikslinę – žemės ūkio – paskirtį. Dėl kitų pareiškėjo teiginių, susijusių su nutarimo nepagrįstumu, teismas pažymėjo, jog jie nereikšmingi, nes pateiktas įgaliojimas patvirtina, kad E. U. įgaliojo P. U. atlikti veiksmus, susijusias su ginčo žemės sklypo apsodinimu mišku, tačiau juo neperduotos teisės šį sklypą valdyti ar naudoti, todėl E. U. yra atsakingas už jo (sklypo) naudojimą pagal teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjo teiginiai, susiję su ATPK nuostatų, reglamentuojančių protokolo surašymą ir bylos nagrinėjimą, pažeidimu, neįrodyti.

III. Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, E. U. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Tarnybos nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde, nurodydamas ir tas pačias, kaip ir pirmosios instancijos teisme, nesutikimo su nutarimu aplinkybes, E. U. pažymi, jog Žemės įstatymo 21 ir 25 straipsnių reikalavimų jis nepažeidė, jam buvo leista įveisti mišką 3,42 ha žemės sklypų plote, todėl po tokio leidimo jis nebegalėjo naudoti žemės laikantis Žemės įstatymo 21 straipsnio reikalavimų. Pabrėžia, jog Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių 2 punktu leidžiama įveisti mišką leidžiant miškui želti, o leidimas įveisti mišką yra duotas visam ginčo sklypui, įveisimo terminas nenurodytas, todėl sklypo savininkams teisė sudaryti projektą ir likusiai daliai išlieka neterminuotai. Teigia, jog miško želdinimas nesilaikant miško želdinimo projekto ar dėl kitokių želdinimo reikalavimų nesilaikymo nesudaro ATPK 100 straipsnio pažeidimo sudėties. Atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamu nutarimu jam skirta 250 Lt bauda, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodo, jog jam skirta tik 100 Lt.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tarnyba prašo jį atmesti palaikydama apygardos administracinio teismo nutarties motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. U. kaltė, padarius ATPK 100 straipsnyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja.

Papildomai pažymėtina, jog leidimo įveisti mišką privačioje žemėje P. U., O. P. ir E. U. išdavimo metu galiojusių Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 punkte buvo numatyta, jog tais atvejais, kai Žemėtvarkos skyrius žemės sklypo savininkui išduoda leidimą įveisti mišką ne miško žemės sklype, turi būti parengtas ir valstybinio miškų pareigūno patvirtintas Miško želdinimo projektas. Jame nurodoma želdinamo sklypo ribos ir plotas, želdinių rūšinė sudėtis ir tankumas, atstumai tarp sodinamų medelių, jų išdėstymas ir kiekis pagal medžių ir krūmų rūšis, miško želdinimo ir dirvos ruošimo būdai ir želdinių apsaugos priemonės (akto redakcija, galiojusi nuo 2004 m. rugsėjo 24 d.). Šiuo metu galiojančių Taisyklių 13 punkte įtvirtinta panaši nuostata, numatanti, jog tais atvejais, kai žemės sklypo savininkas iš žemėtvarkos skyriaus gauna leidimą įveisti mišką ne miško žemėje, jis turi parengti Miško želdinimo ir žėlimo projektą pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199, reikalavimus. Nuostatų 23 punkte įtvirtinta, jog miškas įveisiamas ar pertvarkomi medynai ir krūmynai pagal šių Nuostatų 6 priede nurodytą Miško želdinimo ir žėlimo projektą, kurį tvirtina miškų urėdo pavaduotojas miškininkystei. Įvertinus tiek leidimo išdavimo metu, tiek šiuo metu galiojančias nuostatas, darytina išvada, kad įveisiant mišką ne miško žemėje, turi būti vadovaujamasi parengtu projektu.

Iš byloje pateikto Leidimo įveisti mišką privačioje žemėje matyti, jog Zarasų rajono žemėtvarkos skyrius leido įveisti mišką 3,42 ha žemės sklypų plote pagal pridedamus planus, taip pat įpareigojo žemės sklypų savininkus mišką įveisti tik tose žemės sklypų vietose, kurios nurodytos pridedamuose žemės sklypų planuose (b. l. 22). Iš Miško želdinimo projekto matyti, jog ginčo sklype numatyta apželdinti 1 ha plotą, iš kurio 0,85 ha projektuojami miško želdiniai, 0,06 ha – priešgaisrinė juosta, 0,06 ha – neželdinama elektros trasos apsaugos juosta ir 0,03 ha – kelias į sodybą (b. l. 53 - 54), tuo tarpu remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, bendras šio sklypo plotas – 1,72 ha (b. l. 31). Darytina išvada, jog tiek išduotas Leidimas, tiek parengtas projektas suteikė teisę įveisti mišką ne visame 1,72 ha sklype, o jo atitinkamoje dalyje. Todėl spręstina, jog likusi sklypo dalis turėjo būti naudojama pagal jo tikslinę paskirtį nepaisant to, jog E. U. turėjo galimybę sudaryti atitinkamą projektą ir likusiai sklypo daliai.

Dėl apelianto teiginio, jog teismo nutartyje neteisingai nurodytas jam Tarnybos nutarimu skirtos baudos dydis, pasakytina, jog iš tiesų Tarnybos 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu E. U. skirta 250 Lt bauda (b. l. 4), tačiau pirmosios instancijos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta kaip neva skirta 100 Lt bauda. Tačiau pačios nutarties aprašomojoje dalyje skirtos baudos dydis nurodytas teisingai, todėl apygardos administracinis teismas, gavęs Tarnybos prašymą dėl klaidos ištaisymo, 2011 m. kovo 22 d. nutartimi paminėtą rašymo apsirikimą ištaisė (b. l. 74). Tokį teismo procesinio dokumento (šiuo atveju nutarties) turinio trūkumo šalinimą leidžia ABTĮ 94 straipsnio 2 dalis, taigi toks netikslumas jokios įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog teismo nutarties naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Vilniaus apygardos administracinis teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

E. U. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius