031e9a3d-9b19-474d-b9b8-e38a2bfbad72 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

                                        Â

                               Civilinė byla Nr. 2A–32/2011

                                        Â

                                            Procesinio sprendimo kategorija 44.5.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, sekretoriaujant Ilonai Kovger ir Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovams J. R. B., J. B., adv. R. D.,

atsakovui adv. R. A.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų

J. B. ir J. R. B. bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Belvilis“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio

30 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies civilinėje byloje Nr. 2-136-258/2009 pagal ieškovų J. B., J. R. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Belvilis“, trečiajam asmeniui ieškovų pusėje J.

B. dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo pašalinti pažeidimus.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , nustatė:

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovai J. B. ir J.R. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Belvilis“ dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo paÅ¡alinti pažeidimus. Jie nurodė, kad valdo ir naudojasi kaimo turizmo sodyba, esančia (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) ežero, sklypo savininkės dukros Jurgitos iÅ¡duotų įgaliojimų pagrindu. Kaimo turizmo sodyba pavadinta „Giedrita“. Joje ieÅ¡kovai daugiau kaip penkerius metus užsiima kaimo turizmo veikla. IeÅ¡kovai nurodė, kad kaimynystėje įsikÅ«rusi atsakovui UAB „Belvilis“ priklausanti kaimo turizmo sodyba užsiimanti tuo pačiu verslu pažeidžia ieÅ¡kovų teises bei teisėtus interesus:

1) atsakovas 2007 m. vasarÄ iÅ¡ abiejų servitutinio kelio pusių pastatydamas rakinamus vartus bei iÅ¡ilgai kelio įkasdamas metalinius stulpus darė kliÅ«tis kaimo turizmo sodybos „Giedrita“ klientams pasiekti minėtÄ kaimo turizmo sodybÄ (b. l. 32, 37, 40, 52-54);

2) 2008 m. vasario mėn. atsakovas savavališkai pastatė kelio ženklus „Sustoti draudžiama“, klaidingai draudžiančius sustoti prie kaimo turizmo sodybos „Giedrita“ (b.l.61, 63);

3) 2008 m. pavasarį UAB „Belvilis“ ant ežero pakrantės be jokių statybos leidimų įrengė du didžiulius (apie 2m. aukščio ir 3 metrų pločio kiekvienas) stendus, kuriais specialiai uždengė ieÅ¡kovams bei kaimo sodybos „Giedrita“ klientams vaizdÄ Ä¯ ežero pusę (b.l. 64-66, 68);

4) 2008 m. pavasarį UAB „Belvilis“ prie sodybos „Giedrita“ iÅ¡kabino lenteles su užraÅ¡u „Dėl J. B. veikų, niokojant gamtÄ ir svetimÄ turtÄ , visi įmonės „Giedrita“ klientai yra nepageidaujami visoje „Belvilis“ teritorijoje“. Stendo paskirtis buvo skleisti žinomai neteisingÄ informacijÄ bei užstoti ežero pakrančių vaizdÄ sodybos „Giedrita“ lankytojams (b.l.65-66);

5) 2008 m. pavasarį UAB „Belvilis“ įrengė filmavimo kameras, kuriomis savavaliÅ¡kai ir akivaizdžiai stebi „Giedrita“ teritorijÄ , tuo pažeisdamas ieÅ¡kovų bei sodybos poilsiautojų teises į privatų gyvenimÄ .

IeÅ¡kovai nurodė, kad atsakovas, neteisėtai užtverdama kelius, izoliuodama metaliniais stulpais kaimo turizmo sodybÄ â€žGiedrita“, įrengdama didžiulius skydus ežero pakrantėje, besiribojančiojoje su ieÅ¡kovų kaimo turizmo sodyba, neteisėtai naudodama ieÅ¡kovų ir jų kaimo sodybos vardus bei neteisėtai įrengdama filmavimo kameras pažeidžia CK 1.137 str. 2 d. įtvirtintÄ pareigÄ laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

Tokiu bÅ«du ir priemonėmis įgyvendindamas savo civilines teises be teisinio pagrindo, atsakovas pažeidžia bei varžo ieÅ¡kovų teises bei įstatymų saugomus interesus, kas prieÅ¡tarauja subjektinės teisės paskirčiai. Dėl atsakovo nurodytų veiksmų ieÅ¡kovai netenka klientų – atvykę į sodybÄ â€žGiedrita“, jie atsisako joje ilsėtis. IeÅ¡kovų patirti nuostoliai sudaro: 63000 Lt, tame tarpe 1000 Lt sumokėtų baudų ir 62000 Lt negautų pajamų pagal nutrauktas sutartis.

Iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos atsakovas nepaÅ¡alino pažeidimų, susijusių su ieÅ¡kovų teisių valdyti bei naudotis kaimo turizmo sodyba „Giedrita“ ribojimais – nepaÅ¡alino neteisėtai įrengtų metalinių stulpų, izoliuojančių ieÅ¡kovų sodybÄ , nepanaikino neteisėtai pastatytų stendų ant ežero pakrantės, nepaÅ¡alino žeminančios, Å¡meižiančios bei įžeidžiančios ieÅ¡kovus bei jų klientus informacijos, esančios ant stendų bei specialių lentelių, nepaÅ¡alino neteisėtai įrengtų filmavimo kamerų, nukreiptų į ieÅ¡kovų sodybÄ .

IeÅ¡kovai sutinkamai su CK 2.23 str. nustatyta teisės į privatų gyvenimÄ ir jo slaptumÄ apsauga, praÅ¡o teismo įpareigoti atsakovÄ paÅ¡alinti Å¡ios teisės pažeidimus – paÅ¡alinti neteisėtai įrengtas filmavimo kameras, nukreiptas į ieÅ¡kovų sodybÄ . Kadangi stendai dėl kurių ieÅ¡kovai kėlė reikalavimÄ nutraukti neteisėtus veiksmus – paÅ¡alinti žeminančiÄ , Å¡meižiančiÄ bei įžeidžiančiÄ ieÅ¡kovus bei jų klientus informacijÄ yra permontuoti kitais, Å¡io reikalavimo nebepalaiko.

Dėl visų aukščiau nurodytų neteisėtų atsakovo UAB „Belvilis“ veiksmų ieÅ¡kovai nurodė patiriantys neturtinę žalÄ â€“ dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimus. Atsakovo veiksmai blogina ieÅ¡kovų reputacijÄ , juos žemina. IeÅ¡kovai patiria nepatogumus prieÅ¡ savo klientus, kitus pažįstamus ir nepažįstamus žmones, dėl tokių veiksmų ieÅ¡kovai netenka ir vienintelio pragyvenimo Å¡altinio – pajamų iÅ¡ kaimo turizmo verslo.

Atsakovo veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, nepriimtini teigiamos reputacijos bei asmens gero vertinimo požiÅ«riu, o atsižvelgiant į pažeidimų pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę, įvertintini pinigais. IeÅ¡kovai nurodė, kad viena iÅ¡ reikÅ¡mingiausių aplinkybių, nustatant neturtinės žalos dydį yra tai, jog visus minėtus veiksmus atsakovas, bÅ«damas verslininku bei užsiimantis konkuruojančiu verslu, padarė tyčia, siekdamas apibrėžto tikslo - pakirsti savo konkurentų verslÄ ir tai pavyko, nes ieÅ¡kovų pajamos iÅ¡ kaimo turizmo veiklos per 2008 m. rugpjūčio mėnesį tesudarė tik 160 Lt.

Atsakovas pažeidžia ieÅ¡kovų teisę į vardÄ kliudydama juo naudotis – vieÅ¡ai skelbia, neva J.

B. yra nusikaltėlis, o sodybos „Giedrita“ lankytojai kelia grėsmę aplinkos apsaugai. Dėl UAB „Belvilio“ neteisėtų veiksmų vieÅ¡ai, tikrovės neatitinkančios, žeminančios ir įžeidžiančios informacijos skelbimo ieÅ¡kovai patiria didžiulę moralinę skriaudÄ bei psichologinį spaudimÄ . Tokie UAB „Belvilio“ veiksmai rodo didžiulę savivalę, nesiskaitymÄ su įstatymais, pagaliau net konstitucijoje įtvirtintÄ nekaltumo prezumpcijos principo sulaužymÄ . Nurodytais atsakovo veiksmais padarytÄ neturtinę žalÄ ieÅ¡kovai vertino 200000 Lt. IeÅ¡kovai taip pat nurodė, kad UAB „Belvilis“ savo neteisėtais veiksmais padarė žalos J. B. sveikatai. Dėl visų iÅ¡gyvenimų ir nuolatinio streso J. B. teko net kelis kartus gultis į ligoninę. Todėl ieÅ¡kovai prašė priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinės žalos atlyginimÄ 200000 Lt J. R.

B. ir 250000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ J. B..

Atsakovas UAB „Belvilis“ su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 14 d. įgijo žemės sklypÄ . Sutarties sudarymo dienÄ Nekilnojamojo turto registre nebuvo duomenų apie jokias daiktines teises, nustatančias kelio servitutÄ . 2007 m. birželio 6 d. įvertindamas vykstantį transporto priemonių eismÄ per jam nusoavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , atsižvelgiant į tai, kad UAB „Belvilis“ teikia poilsio ir pramogų paslaugas ir jos teritorijoje nuolat yra daug žmonių įskaitant ir vaikus, neturėdama jokių duomenų apie įsigytame sklype nustatytÄ kelio servitutÄ , nuosavybės teise priklausančiame sklype sustatė metalinius kuolus, kurie neužkirto kelio žmonėms vaikščioti, ginti gyvulius, pravažiuoti transporto priemonėms. IeÅ¡kovų keliami reikalavimai labiau turėtų bÅ«ti sietini su atsakovo teisių pažeidimu. Tarp UAB „Belvilis“ ir kaimo turizmo sodybos „Giedrita“ savininkų Lietuvos Respublikos teismuose ir valstybinėse institucijose vyko ginčas dėl UAB „Belvilis“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatytų kelio servitutų. IeÅ¡kovų pateikti ieÅ¡kinyje argumentai bei faktinės aplinkybės yra nepagrįstos, prieÅ¡taraujančios faktinei situacijai, neteisingos. Daugelis ieÅ¡kovų nurodytų interesų pažeidimai yra sÄ lygoti pačių ieÅ¡kovų veiksmų, kitų asmenų interesų nepaisymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies

- iš UAB „Belvilis“ priteisė po 13000 Lt turtinės žalos atlyginimo J. B. ir J. R. B., o likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė,

kad pakliÅ«ti į ieÅ¡kovų valdomÄ Å¾emės sklypÄ galima keliu, einančiu per atsakovų valdomÄ Å¾emės sklypÄ . Bylos nagrinėjimo metu Å¡alys patvirtino, kad ginčo keliu ieÅ¡kovai naudojosi daugelį metų ir kito privažiavimo, ne per atsakovui priklausančiÄ Å¾emę, nėra. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas, nors ir savo žemės sklype įkaldamas strypus ant važiuojamos kelio dalies, įkaldamas juos iÅ¡ilgai kelio, pastatydamas stendus, bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas, siekdamas kitiems asmenims nedaryti žalos, protingai turėjo numatyti galimybę ieÅ¡kovams, jo paslaugas priimantiems asmenims, įvažiuoti į kaimo turizmo sodybos „Giedrita“ teritorijÄ , neatlikti veiksmų, trukdančių naudotis ežero pakrante.

Ežero vandens apsaugos zona nėra privati nuosavybė, todėl tinkamai naudotis ežero paplūdimiu nėra draudžiama. Teismas nurodė, kad remiantis bylos medžiaga dalis ieškovų su klientais sudarytų sutarčių buvo nutraukta dėl negalėjimo privažiuoti prie sodybos, arti prie jos pastatyti automobilį. Ieškovai savo sklype nebuvo įsirengę automobilių stovėjimo aikštelės, automobiliai 2008m. vasariobirželio mėn. buvo paliekami atsakovų teritorijoje. Ieškovai savo automobilių stovėjimo aikštelės neturėjo.

Esant nurodytom aplinkybėm, teismas darė iÅ¡vadÄ kad turi bÅ«ti mažintina ieÅ¡kovų nurodyta negautų pajamų suma, nes patys ieÅ¡kovai, atsakovams uždraudus naudotis jų žemės sklypu, nesiėmė visų priemonių nedelsiant įrengti automobilių stovėjimo aikÅ¡telę savo valdomo sklypo teritorijoje. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas neturėjo teisės vaizdo kameromis stebėti ieÅ¡kovų aplinkos, drausti ieÅ¡kovams, jo svečiams naudotis ežero pakrante, dėl to atsakovas pripažintinas dalinai atsakingu už ieÅ¡kovams padarytÄ turtinę žalÄ .

Teismo teigimu, byloje nurodyti faktai, kad ieÅ¡kovas J. B. 2007 m. liepÄ , 2008 m. vasarį, 2008 m. liepÄ buvo stacionariai gydomas, paskutiniu metu turėjęs nervinių pergyvenimų, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovÄ esantį dėl to atsakingÄ . IeÅ¡kovo pateikti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicininių dokumentų, tvirtina, jog ieÅ¡kovas daug metų turi sveikatos sutrikimų, t.y. daug anksčiau prieÅ¡Â atsakovui tapus gretimo sklypo savininku, ieÅ¡kovas turėjo didelių sveikatos sutrikimų. Nėra paneigta, kad stresinė situacija nekenkia sveikatai, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ir pats ieÅ¡kovas atskirais atvejais nesugebėjo elgtis taip, kaip atitinkamoje situacijoje bÅ«tų elgęsis rÅ«pestingas žmogus, todėl darytina iÅ¡vada, jog dėl ieÅ¡kovo nurodytos žalos jo sveikatai, pripažintinas atsakingu ir pats ieÅ¡kovas.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvada, jog pripažinus ieškinį 26000 Lt turtinės žalos atlyginimo dalyje pagrįstu, ieškovų ieškinys dėl 400000 Lt neturtinės žalos ir 50 000Lt žalos sveikatai dalyje pripažintinas neįrodytu, todėl atmestinas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Belvilis“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimÄ . Apeliacinį skundÄ atsakovas grindžia Å¡iais motyvais:

1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieÅ¡kovai patyrė turtinę žalÄ . Vien aplinkybė, kad prie ieÅ¡kovų sklypo sumontuota atsakovo kamera, kuri dalinai nukreipta į ieÅ¡kovų žemės sklypo dalį, iÅ¡samiau nenurodant kokio dydžio ta žemės sklypo dalis, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad atsakovai filmavo ieÅ¡kovų žemės sklypÄ . Be to, apklausti liudytojai nebuvo tikri ar sodybos „Giedrita“ teritorija buvo stebima. Apeliantas pažymi, kad dėl jo stebėjimo kamerų buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nenustatyta, kad atsakovo kameromis bÅ«tų stebėta kitų asmenų privati teritorija ar asmenys, esantys už UAB „Belvilis“ ribų.

2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas draudė ieÅ¡kovo svečiams naudotis ežero pakrante. Apeliantas niekada netrukdė ieÅ¡kovo svečiams tinkamai naudotis ežero pakrante. Apelianto tvoros žemės sklype ir stendų pastatymas negali bÅ«ti laikomi trukdymu naudotis ežero pakrante, nes tvoroje yra varteliai, per kuriuos visi norintys gali prieiti prie ežero. O ta aplinkybė, kad atsakovas neleidžia eiti per visÄ jo sklypÄ , negali bÅ«ti laikoma kaip trukdymas naudotis ežero pakrante.

3. Teismas nurodydamas, kad dalis sutarčių su ieškovo klientais buvo nutrauktos dėl atsakovo kaltės, nekonkretizavo kokios konkrečiai sutartys laikytinos nutrauktos dėl atsakovo kaltės. Be to, teismas priteisdamas 26000 Lt žalos nenurodė kokiais kriterijais ir motyvais paskaičiavo žalos dydį.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismo išvados ir motyvacija parodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės.

2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovai turėjo stengtis, kad iÅ¡vengtų nuostolių ir neleistų jiems didėti, t.y. privalėjo patys pasirÅ«pinti savo automobilių statymu ir esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo atsakovÄ pripažinti kaltu dėl ieÅ¡kovų negautų pajamų nutraukus apgyvendinimo paslaugų sutartis dėl ne nuo atsakovo priklausančių veiksmų. Teismas nenurodė dėl kurių nutrauktų sutarčių jis pripažįsta atsakovo kaltę, o dėl kurių nepripažįsta.

3. Teismas nevertino byloje surinktų įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kovų patirtus nuostolius, kuriais ieÅ¡kovai grindė savo reikalavimÄ dėl 63000 Lt žalos atlyginimo.

4. Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ pagrindžiančių aplinkybių. Vertindamas neturinės žalos padarymÄ , teismas nepagrįstai įrodinėjimo naÅ¡tÄ dėl atsakovo kaltės perkėlė ieÅ¡kovams.

5. Teismas nurodydamas, kad dėl neturtinės žalos padarymo atsakingas ir pats ieškovas, pripažino, kad kaltas ir atsakovas, tačiau ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos netenkino visiškai.

6. IeÅ¡kovai prašė teismo įpareigoti atsakovÄ nutraukti neteisėtus veiksmus. IeÅ¡kovai prašė įpareigoti atsakovÄ panaikinti filmavimo kameras, tačiau teismas Å¡io reikalavimo nesprendė, todėl teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas, kaip neatskleidus bylos esmės.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai. AtsiliepimÄ atsakovas grindžia Å¡iais motyvais:

1. Teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, jog atsakovas nėra kaltas dėl apeliantų negautų pajamų nutraukus apgyvendinimo paslaugų sutartis.

2. Teismas tinkamai taikė CPK 185 straipsnio nuostatas ir pagrįstai atmetė ieškovų ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str.).

Ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo įrengtų filmavimo kamerų, stendų bei turtinės bei neturinės žalos atlyginimo.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. IeÅ¡kovai faktiÅ¡kai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadas dėl filmavimo kamerų bei turtinės ir neturtinės žalos.

Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovų reikalavimas dėl turtinės žalos (26000 Lt) priteisimo.

 Dėl filmavimo kamerų

IeÅ¡kovai teigia, kad atsakovas savo teritorijoje pristatė vaizdo kamerų, kurios nukreiptos į ieÅ¡kovų teritorijÄ ir matomai stebi kas joje vyksta.

Atsakovas neigia, kad stebi ieÅ¡kovų teritorijÄ . Kameros atsakovo teigimu įrengtos savo teritorijos apsaugai.

IÅ¡ pateikto į bylÄ 2008 m. rugpjūčio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad yra sumontuotos vaizdo kameros, tačiau ar jos veikiančios ir ar jos įrengtos stebėti ieÅ¡kovų teritorijÄ konkrečių duomenų nėra (t. 1, b. l. 58-68). Dėl atsakovo įrengtų stebėjimo kamerų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau ieÅ¡kovų teisių pažeidimai nebuvo nustatyti (t. 3, b. l. 128-129, 131-134). IeÅ¡kovų teiginiai, kad atsakovo įrengtos kameros filmuoja jų turizmo sodybÄ , jokiais konkrečiais įrodymais nėra pagrįsti. GalbÅ«t ir galima sutikti su ieÅ¡kovų teiginiu, kad kameros, esančios atsakovo teritorijoje, kuri ribojasi su ieÅ¡kovų teritorija, trikdo ieÅ¡kovų poilsiautojus, tačiau nesant konkrečių įrodymų, kad bÅ«tent ieÅ¡kovų teritorija stebima ar filmuojama atsakovo įrengtomis kameromis, nėra pagrindo laikyti, kad atsakovas tokiu bÅ«du pažeidžia ieÅ¡kovų teises. Nėra nustatyti jokie draudimai savo privačioje teritorijoje įsirengti stebėjimo kameras saugumo tikslais. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl atsakovo įpareigojimo panaikinti pastarojo teritorijoje esančias stebėjimo kameras.

Reikalavimo panaikinti stendus (lenteles su užrašais) ieškovai atsisakė, todėl šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako. Šių reikalavimų dalyje byla nutrauktina.

 Dėl turtinės ir neturtinės žalos

IeÅ¡kovai turtinę žalÄ grindžia neteisėtais atsakovų veiksmais, t. y. atsakovai užtvėrė keliÄ Ä¯ ieÅ¡kovų sodybÄ ir poilsiautojai negalėjo į jÄ patekti, pastatė du didžiulius (apie 2 m aukščio ir 3 m pločio) stendus bei lenteles su tikrovės neatitinkančia bei žeminančia informacija. Stendai pastatyti taip, kad užstoja ežero pakrančių vaizdÄ (t. 1, b. l. 58-69). IeÅ¡kovo teigimu, dėl nurodytų aplinkybių jų klientai atsisakė poilsiauti jų turizmo sodyboje ir nutraukė iÅ¡ anksto sudarytas 7 sutartis. Dėl to ieÅ¡kovai patyrė 63 000 Lt turtinę žalÄ , nes negavo 62000 Lt pajamų pagal nurodytas sutartis ir sumokėjo 1000 Lt baudÄ .

Ieškovų teigimu pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovams iš atsakovo 26000 Lt turtinei žalai atlyginti, nepasisakė ir nenurodė dėl kurių nutrauktų sutarčių pripažįsta atsakovo kaltę, o dėl kurių ne. Teismas nevertino byloje surinktų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo nuostolius.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad tiek dėl turtinės, tiek ir dėl neturtinės žalos ieÅ¡kovams atsiradimo nėra atsakovo kaltės. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėtų ieÅ¡kovai patirti žalÄ . Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad dalis ieÅ¡kovų su klientais sudarytų sutarčių buvo nutraukta ne dėl atsakovo veiksmų, nekonkretizavo, kokios bÅ«tent sutartys buvo nutrauktos dėl atsakovo kaltės. Teismas, priteisdamas ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo 26000 Lt turtinės žalos, nenurodė kokiais kriterijais ir motyvais vadovavosi skaičiuodamas žalos dydį. Mano, kad pirmosios instancijos teismas suformulavo abstrakčiÄ iÅ¡vadÄ dėl žalos dydžio.

IÅ¡ pateiktų į bylÄ 7 sutarčių (t. 1, b. l. 153) matyti, kad:

1. Sutartis tarp ieškovų ir UAB ,,Medva“ nutraukta abiejų šalių susitarimu. Priežastys nurodytos (t. 4, b. l. 16-18).

2. Sutartis su D. Č. nutraukta nenurodant priežasties (t. 4, b. l. 20). Teismo posėdžio metu D. Č. paaiÅ¡kino, kad jos netenkino privažiavimo sÄ lygos, nes ruošėsi Å¡vęsti gimtadienį, o maÅ¡inÄ reikėjo palikti kitoje teritorijoje (t. 3, b. l. 60-61).

3. Su G. M. sudaryta sutartis nutraukta, nes poilsiautojų teigimu, sÄ lygos nurodytos sutartyje neatitiko faktiÅ¡kai esamų. Sodybos vaizdas neatitiko internete reklamuojamų nuotraukų. Tarp sodybos ir ežero buvo tvora ir stendai su užraÅ¡ais (t. 4, b. l. 21-24).

4. Sutartis su V. K. nutraukta dėl to, kad sodybos gamtovaizdis sugadintas dėl pastatytos tvoros, kamerų, skydų su žmogaus orumÄ Å¾eminančiais užraÅ¡ais (t. 4, b. l. 28-30).

5. Su V. R. sudaryta sutartis nutraukta dėl to, kad faktiÅ¡kai vaizdas neatitiko reklamuoto. Nėra kur statyti automobilius, sodybÄ nuo ežero skiria tvora, ant jos stendai su užraÅ¡ais, UAB ,,Belvilio“ teritorijoje įrengtos kameros (t. 4, b. l. 31-35).                 Â

6. Sutartis sudaryta su B. Å . nutraukta nenurodant priežasties (t. 1, b. l. 36). Teismo posėdžio metu B. Å . paaiÅ¡kino, kad sodybÄ matė internete, ji buvo graži. Kai atvažiavo, nebuvo kur statyti automobilį, jį reikėjo palikti toliau nuo sodybos, nebuvo galima naudotis lieptu. PasiraÅ¡ant sutartį Å¡ie klausimai nebuvo aptarti (t. 3, b. l. 96-97).

7. Su fondu ,,Černobylio unija“ sutartis nutraukta dėl to, kad ieÅ¡kovai neįvykdė sutarties 2.6 p., t. y. Å¡alia gyvenamojo bÅ«sto nesudarė sÄ lygų automobiliams laikyti (t. 4, b. l. 37).

   IÅ¡analizavus nurodytų sutarčių nutraukimo priežastis darytina iÅ¡vada, kad pagrindinė sutarčių nutraukimo priežastis yra jog turizmo sodybos ,,Giedrita“ reklama internete, pagal kuriÄ klientai rinkosi sodybÄ , neatitiko faktiÅ¡kai esamo vaizdo ir sÄ lygų. Taip pat nebuvimas sodyboje galimybės pasistatyti automobilius. Dėl Å¡ių sutarčių nutraukimo priežasčių nėra jokios atsakovo kaltės. Patys ieÅ¡kovai privalo pasirÅ«pinti, kad jų klientai galėtų pasistatyti automobilius toje teritorijoje, kurioje jie ilsisi, o ne kitiems asmenims priklausančioje teritorijoje. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovų kaimo turizmo sodybos ,,Giedrita“ teritorija nesuriboja su ežeru. JÄ nuo ežero skiria kelias ir už jo esantis žemės sklypas (0,22 ha), kuris priklauso atsakovui (t. 3, b. l. 136). Todėl tiek ieÅ¡kovai, tiek ir jų klientai neturėjo tikėtis, kad galės naudotis atsakovui priklausančiu žemės sklypu, esančiu prie ežero kaip savo nuosavybe, kaip tai buvo daroma iki atsakovui įgyjant minėtÄ Å¾emės sklypÄ .

Be nurodytų pagrindinių sutarčių nutraukimo priežasčių ieÅ¡kovo klientai nurodė ir kitas priežastis, tai kad atsakovas savo teritorijoje įrengė kameras, pastatė tvoras, ant jų pakabino stendus su užraÅ¡ais, žeminančiais žmogaus orumÄ . Dėl tvoros ir stendų Å¡alys kitoje byloje sudarė taikos sutartį ir Å¡is klausimas buvo Å¡alių iÅ¡spręstas abipusiu sutarimu. Dėl kamerų, teisėjų kolegija jau yra pasisakiusi. Be to, kaip minėta, Å¡ios priežastys nebuvo pagrindas nutraukti sutartis. Tiek tvoras, tiek ir kameras nedraudžiama statyti savo teritorijoje apsaugos tikslais. Todėl laikyti tai ieÅ¡kovų teisių pažeidimu nėra pagrindo.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovai turizmo sodybÄ Ä¯rengė anksčiau (2005 m. pažyma, t. 1, b. l. 22), nei atsakovai tapo sklypo, esančio tarp ieÅ¡kovų sodybos teritorijos ir Bebrusų ežero savininkais (2006 m.). Iki atsakovui tampant Å¡io ir kitų gretimų su ieÅ¡kovais sklypų savininku, ir ieÅ¡kovams neturint savo teritorijoje įrengtos automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, buvo įprasta palikti automobilius bei prieiti prie ežero nesirÅ«pinant savininko leidimu. Atsakovas, tapęs žemės savininku, tokios situacijos netoleravo, dėl ko ir kilo konfliktai tarp Å¡alių. Tačiau, esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas yra kaltas dėl ieÅ¡kovų negautų pajamų nutraukus paslaugų sutartis su klientais.

Be to, ieÅ¡kovai kaip negautas pajamas nurodė sutartÄ pagal 7 sutartis paslaugų kainÄ 62000 Lt ir 1000 Lt sumokėtÄ baudÄ už kliento nepatogumus. Tačiau nurodyta paslaugų kaina negali bÅ«ti laikoma ieÅ¡kovų negautomis pajamomis. Teikdami paslaugas ieÅ¡kovai turėtų ir atitinkamų iÅ¡laidų: atskaitymų, sumokėti mokesčius ir kt. IeÅ¡kovai nepateikė konkretaus turtinės žalos dydžio paskaičiavimo, nors tai padaryti jiems buvo siÅ«loma.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieÅ¡kovams 26000 Lt turtinę žalÄ , nenurodė kokiais kriterijais vadovavosi nustatant jos dydį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai neįrodė turtinės žalos dydžio bei atsakovo kaltės dėl tokios žalos atsiradimo. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl turtinės žalos priteisimo iÅ¡ atsakovo.

Neturtinę žalÄ ieÅ¡kovai sieja su jų iÅ¡gyvenimais, depresija, sveikatos pablogėjimu dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir praÅ¡o priteisti R. B. 200000 Lt, o J. B. 250 000 Lt (200

000 Lt dėl išgyvenimų, depresijos ir kt. ir 50 000 Lt dėl sveikatos sutrikdymo).

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagÄ padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo neįrodytas.

Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada. LR CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Civilinė atsakomybė atlyginti žalÄ atsiranda esant neteisėtiems veiksmams, kaltei bei priežastiniam ryÅ¡iui tarp veiksmų ir žalos atsiradimo.

Apie atsakovo veiksmus teisėjų kolegija pasisakė nagrinėdama turtinės žalos priteisimo klausimÄ , todėl papildomai nepasisako. IeÅ¡kovai taip pat nurodo, kad jiems iÅ¡gyvenimus, depresijÄ sukėlė atsakovo stenduose nurodyta tikrovės neatitinkanti juos žeminanti informacija. Tačiau ieÅ¡kovai teismui nereiÅ¡kė reikalavimo pripažinti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kuri buvo stenduose, todėl Å¡is klausimas nebuvo nagrinėtas ir toks faktas nėra nustatytas.

Apeliacinės instancijos teismas negali nustatyti faktų, dėl kurių nebuvo reiÅ¡kiamas reikalavimas ir nebuvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Nenustačius tikrovės neatitinkančių bei garbę ir orumÄ Å¾eminančių faktų, nėra pagrindo taikyti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuris grindžiamas tokių faktų buvimu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų pareikštų reikalavimų, t. y. nepasisakė dėl reikalavimo panaikinti kameras ir šis reikalavimas liko neišspręstas.

Skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kad dalis reikalavimų yra patenkinta, o likusioje dalyje ieškinys atmestas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas neišsprendė visų ieškovų reikalavimų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas; panaikintina sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkintas ieškovų reikalavimas ir jiems priteista po 13 000 Lt turtinės žalos ir šioje dalyje ieškinys atmestinas, o reikalavimų dalyje dėl stendų panaikinimo byla nutrauktina. Kita ieškinio dalis nekeistina.

CK 93 str. pagrindu paskirstomos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.

1 d. 3 p.

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeisti: sprendimo dalį, kuria priteista iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės ,,Belvilis“ J. B. ir J. R. B. po 13000 Lt turtinės žalos atlyginimo, 457 Lt J. B. žyminio mokesčio iÅ¡laidų ir 20 Lt valstybei panaikinti ir ieÅ¡kinį dalyje dėl priteisimo iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės ,,Belvilis“ J. B. ir J. R. B. po 13000 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Reikalavimų dėl stendų panaikinimo dalyje bylÄ nutraukti.

KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ J. B. ir J. R. B. uždarosios akcinės bendrovės ,,Belvilis“ naudai po 390 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ ir į valstybės biudžetÄ po 13,38 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teisėjai                                                                                              Audronė

Jarackaitė

                                                                                                          Marytė

Mitkuvienė

                                                                                                          Gintaras

Pečiulis