0319741d-e974-4990-bbb2-805841e25e41 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-4309-1004/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02275-2017-8                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; (S) 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.4.4; 3.2.6.1. ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 8 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Vaidotas Narvidas,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Ritai Levickytei,dalyvaujant atsakovui A.

G., atsakovo atstovui advokatui M. R.,nedalyvaujant ieÅ¡kovo akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui A. G., dėl dalies draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo. Teismas    n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 3370,05 turtinės žalos atlyginimo, 115,41 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 79,00 Eur dydžio žyminis mokestis bei 70,08 Eur iÅ¡laidos advokatui už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ .

Ieškinyje nurodė, kad 2015-01-24 apie 20 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje A. Z. vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. G.. Eismo įvykio metu buvo padaryta žala automobiliui „(duomenys neskelbtini)“. Eismo įvykio metu automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo apdraustas ieškovo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Vadovaujantis draudimo sutartimi ir Å iaulių apskrities VPK Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2015-06-04 raÅ¡tu ieÅ¡kovas darė iÅ¡vadÄ , kad dėl eismo įvykio automobilio „(duomenys neskelbtini) valdytojui atsirado civilinė atsakomybė. Pažymėjo, jog įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. IeÅ¡kovas kompensavo eismo įvykio metu atsiradusiÄ Å¾alÄ automobiliui „ (duomenys neskelbtini)“, iÅ¡mokėdamas 695,50 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .Å iaulių apskrities VPK Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2015-05-22 raÅ¡te buvo nurodyta, jog pagal 2015-05-12 gautÄ specialisto iÅ¡vadÄ Nr. pG27/15-113/15(04) A.

G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. IeÅ¡kovas apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo atsakovui 3370,05 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (tame tarpe: už gydymo iÅ¡laidas – 145,62 Eur; už kelionės (kuro) iÅ¡laidas – 24,43 Eur; už neturtinę (moralinę) žalÄ â€“ 3200,00 Eur). Neturtinė (moralinė) žala buvo paskaičiuota atsižvelgus į A. G. patirtų sužalojimų sunkumÄ (nesunkus), patirtus nepatogumus dėl sužalojimo, patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobÅ«dį. Nurodė, jog draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo momentu ieÅ¡kovui nekilo abejonių dėl jos mokėjimo pagrindų ir sÄ lygų.Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros 2016-04-25 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ buvo nustatyta, kad 2015-01-24 eismo įvykio metu A.

G. nebuvo sutrikdyta sveikata. Å i aplinkybė lėmė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas atsakovui iÅ¡mokėjo 3370,05 Eur draudimo iÅ¡mokÄ nesant tam teisinio pagrindo (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPSVCAPD) įstatymo 22 str. 3 d.). IeÅ¡kovas ragino atsakovÄ grÄ Å¾inti 3370,05 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau iÅ¡moka negrÄ Å¾inta. Laiku negrÄ Å¾inus draudimo iÅ¡mokos ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ A. G. 115,41 Eur kompensacinę funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų (3370,05 Eur x 0,05 proc. metinių palÅ«kanų x 250 pradelstų dienų skaičius (nuo 2016-07-01 iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos – 2017-02-28)) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.260, 6.261 str.).Atsakovas atsiliepimu (b.l. 49-56) su ieÅ¡kiniu nesutiko iÅ¡ esmės, nes jis pareikÅ¡tas be jokio teisinio pagrindo.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas po akivaizdaus draudiminio įvykio, dėl kurio kaltas ieÅ¡kovo klientas, nepagrįstai reikalauja teisėtai ir pagrįstai jam iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas absoliučiai nesukonkretino kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė jo klaidingos informacijos pateikimas ieÅ¡kovui prieÅ¡ Å¡iam iÅ¡mokant draudimo iÅ¡mokÄ . PaaiÅ¡kino, jog per visÄ laikotarpį nuo pat draudiminio įvykio iki Å¡iol sÄ moningai ir geranoriÅ¡kai bendradarbiavo su ieÅ¡kovu. Draudiminiame eismo įvykyje nukentėjo, buvo pripažintas nukentėjusiuoju asmeniu, dėl to prarado ne tik laikÄ , skirtÄ gydymui, bet kuriam laikui prarado ir darbingumÄ , taip pat patyrė fizines ir dvasines kančias.

Argumentavo, jog jis nėra kaltas dėl 2015-01-24 eismo įvykio, kuris teisėtai ieÅ¡kovo buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. PareiÅ¡kė, jog nuo minimos iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo momento nėra pasikeitusi situacija ir nėra absoliučiai jokio pagrindo peržiÅ«rėti sprendimÄ dėl iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo. IeÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad jam nebuvo sutrikdyta sveikata, negali bÅ«ti teisėtu ir pagrįstu pagrindu reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ iÅ¡mokÄ dėl civilinės ir baudžiamosios teisės (ir skirtingų atsakomybės atsiradimo pagrindų) skirtumo, o baudžiamosios bylos kontekste padaryta iÅ¡vada neturi prejudicinės galios Å¡ioje civilinėje byloje.

Mano, jog ekspertai padarė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ iÅ¡vadÄ Nr. PEKG 27(151)/2016(01), kurioje pateikta iÅ¡vada, jog kairiojo peties sÄ nario virÅ¡dyglinio raumens sausgyslės plyÅ¡imas laikomas lėtinės kairiojo peties sÄ nario ligos iÅ¡raiÅ¡ka ir su patirtu eismo įvykiu nesiejamas, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto nustatymui.   PaaiÅ¡kino, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir sužalota sveikata, jo metu patyrė emocinį ir fizinį Å¡okÄ . Eismo įvykio metu A.

Z. automobilis dideliu greičiu ir nestabdydamas trenkėsi į jo vairuojamo automobilio kairįjį Å¡onÄ (vairuotojo durelių plotÄ ). Nurodė, jog nuo smÅ«gio jo automobilis buvo stipriai pastumtas į Å¡onÄ , nuo smÅ«gio į salono vidų įlinko automobilio kairės pusės durelės, įskaitant vairuotojo dureles, iÅ¡siskleidė Å¡oninė (vairuotojo pusės) automobilio saugos pagalvė. Ä®vykus automobilių susidÅ«rimui nuo didelio smÅ«gio patyrė tiesioginius smÅ«gius (sumuÅ¡imus) į kÅ«no kairiÄ jÄ pusę, t .y kairį petį, kairį Å¡onÄ , kairį klubÄ , blauzdÄ ir pan., todėl kairiosios kÅ«no pusės sumuÅ¡imas bÅ«tent Å¡io eismo įvykio metu yra akivaizdus ir aiÅ¡kiai įrodytas.Nuoseklius ir vienodus nusiskundimus galiausiai patvirtino patys tiksliausi ir moderniausi tyrimai (magnetinis rezonansas) ir atlikta kairiojo peties operacija.

Pažymėjo, jog po eismo įvykio tÄ pačiÄ dienÄ apsilankė pas medikus dėl varginančių kairiojo peties skausmų, tačiau jie tik nenustatė lūžių. SekančiÄ dienÄ medikai nustatė skausmingumÄ Äiuopiant kairiojo peties srityje. Vėliau lankėsi pas Å¡eimos gydytojÄ L. Č. dėl kairiojo peties skausmų po eismo įvykio. 2015-02-12 dėl sumuÅ¡to peties po eismo įvykio buvo konsultuotas ortopedo traumatologo ir gavus Å¡io mediko siuntimÄ , kairiojo peties skausmui nemažėjant ir negalint laukti kelių mėnesių eilės, Panevėžio miesto gydymo įstaigoje 2015-02-26 buvo atliktas minimas magnetinio rezonanso tyrimas.

Atlikus kairiojo peties sÄ nario magnetinio rezonanso tomografinį tyrimÄ nustatyta virÅ¡dyglinio raumens tendinozė, priekinės sausgyslės dalies „kiauryminis“ – 10 mm pločio plyÅ¡imas. Gydytojas chirurgas Ž. V. traumÄ Ä¯vertino kaip Å¡viežiÄ ir 2015-03-18 atliko operacijÄ , pažymėdamas, jog iki operacijos sausgyslės Å¡viežiai trÅ«kę kraÅ¡tai spės parambėti, kas lengvins operacijÄ ir gijimÄ . Po operacijos ilgÄ laikÄ (apie 6 mėn.) buvo nedarbingas, vėliau jam buvo skirta reabilitacija.

Pripažino, jog iki minimo eismo įvykio, 2014-12-01 lankėsi pas Å¡eimos gydytojÄ L. Č. skųsdamasis skausmas Å¡irdies plote bei skausmo, kuris nervais persiduoda į kairę rankÄ ir petį. Tuo metu jokių aiÅ¡kių periartrito indikacijų (atlikta tik Å¡irdies elektrokardiograma) bei instrumentinių tyrimų Å¡iai diagnozei pagrįsti nebuvo.PraÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį jo atžvilgiu atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo jo naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismo posėdyje atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu ir prašė jį atmesti.

Papildė, jog po 2014-12-01 vizito pas Å¡eimos gydytojÄ gėrė vaistus ir tas skausmas praėjo. Nurodė, jog Å¡eimos gydytoja įtarė periartritÄ . Pažymėjo, jog tik po eismo įvykio buvo nustatyta tiksli diagnozė ir rastas kairiojo peties Å¡viežias sausgyslės plyÅ¡imas.Atsakovo atstovas prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, jog atsakovui minimus sužalojimus patyrė eismo įvykio metu ir tai ne ankstesnių ligų pasekmė. Pirminė Å¡eimos gydytojos nuomonė dėl periartrito iki eismo įvykio nebuvo mediciniÅ¡kai tinkamo specialisto patvirtinta.

Nurodė, jog ieÅ¡kovas neturi atsakovo kaltės įrodymų dėl dalies žalos iÅ¡ jo priteisimo, kÄ teismo posėdyje patvirtino liudytojais apklausti Å¡eimos gydytoja ir gydytojas, atlikęs atsakovui operacijÄ .IeÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovui nedalyvaujant. Todėl ieÅ¡kovui civilinėje byloje nepateikus dubliko ir atsakovui prieÅ¡taraujant dėl sprendimo už akių priėmimo (b.l. 65), byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės ieÅ¡kovo atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 1 d.).IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo. Teismas, nagrinėdamas Å¡alių ginÄÄ ir likdamas neÅ¡aliÅ¡kas, užtikrino Å¡alims vienodas galimybes įrodyti savo tiesÄ . Kiekviena Å¡alis privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Atsižvelgdamas į šį principÄ , įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos Å¡alies pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, t. y. vadinamÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ , bet ir Å¡iÄ pareigÄ Å¡alims paskirstė.

IeÅ¡kovas turi įrodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ , o atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieÅ¡kiniu pagrindÄ , t. y. turi įrodyti savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį. Å aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o Å¡alies reikalavimai atmetami. Teismas, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ir įvertinęs Å¡alių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, nustatė, kad ieÅ¡kovas įrodė, jog yra pagrindas tik iÅ¡ dalies tenkinti jo ieÅ¡kinio reikalavimus (CPK 185 str.).

Dėl baudžiamosios ir civilinės atsakomybės pagrindų. Atsakovas nurodė, jog negali bÅ«ti teisėtu ir pagrįstu pagrindu ieÅ¡kovui reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ iÅ¡mokÄ dėl civilinės ir baudžiamosios teisės (ir skirtingų atsakomybės atsiradimo pagrindų) skirtumo, o baudžiamosios bylos kontekste padaryta iÅ¡vada neturi prejudicinės galios Å¡ioje civilinėje byloje. Teismas su Å¡iais atsakovo argumentais sutinka iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, jog reikalaudamas iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti dalį draudimo iÅ¡mokos vadovavosi Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros 2016-04-25 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , kad 2015-01-24 eismo įvykio metu A.

G. nebuvo sutrikdyta sveikata. Kaip jau minėta aukščiau, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas atsižvelgus į ikiteisminio tyrimo metu 2015-11-04 atliktos ekspertizės Nr. PEKG 27(151)/2016(01) akto iÅ¡vadas. Tačiau teismas pažymi, kad ja nepaneigta tikimybė, jog atsakovas dėl eismo įvykio patyrė stiprų fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei jam paÅ«mėjo esamos ligos simptomai. Å ioje iÅ¡vadoje iÅ¡ tiesų nurodyta, jog su patirtu eismo įvykiu atsakovo kairiojo peties sÄ nario patologija ir vėlesnis gydymas nesiejamas, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto nustatymui.

Konstatuotina, jog ikiteisminio tyrimo metu pateikta specialisto iÅ¡vada vertintina kaip vienas iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų, kuris, nagrinėjant civilinę bylÄ , įvertinamas visų bylos duomenų kontekste. Vien tokia ekspertizės Nr. PEKG 27(151)/2016(01) akto iÅ¡vada, Å¡iuo atveju nelaikytina pakankama nustatyti, jog nėra priežastinio ryÅ¡io dėl eismo įvykio metu atsakovui sukelto fizinio skausmo, dvasinių iÅ¡gyvenimų bei jam paÅ«mėjusios esamos ligos simptomų. Nutrauktas ikiteisminis tyrimas neeliminuoja ieÅ¡kovo prievolės atlyginti atsakovui neturtinę žalÄ , vertinant jÄ civilinės teisės kontekste.

Sprendžiant klausimÄ dėl A. G. deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo, teismas iÅ¡ naujo vertino įrodymus, atsižvelgiant į baudžiamojoje ir civilinėje teisėje egzistuojančius atsakomybės skirtumus.  Dėl ginčo esmės. Teismas nesutinka su atsakovo argumentu, jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas be jokio teisinio pagrindo. PraÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo dalį draudimo iÅ¡mokos ieÅ¡kovas rėmėsi TPSVCAPD įstatymo 22 str. 3 d. TPVCAPD įstatymo 22 str. 3 d. nurodytais atvejais draudikui teisė reikalauti iÅ¡ nukentėjusio trečiojo asmens grÄ Å¾inti jo neteisėtai gautÄ draudimo iÅ¡mokÄ kyla tada, kai paaiÅ¡kėja priežastys, dėl kurių nukentėjęs trečiasis asmuo neteisėtai gavo Å¡iÄ iÅ¡mokÄ .

Minimo TPVCAPD įstatymo 22 str. 3 d. įvardyta sÄ lyga tokiai teisei kilti – trečiojo asmens pateikta klaidinga informacija, dėl ko buvo neteisingai apskaičiuota draudimo iÅ¡moka, kuri iÅ¡ tiesų nėra apibrėžta įstatyme ar jo įgyvendinamajame teisės akte. Jei aiÅ¡kinant pažodžiui - žodis „klaidingas“ reiÅ¡kia „su klaida ar klaidomis, neteisingas, netikras“ („Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“), todėl nebÅ«tinai tokia informacija gali bÅ«ti pateikta dėl nukentėjusio trečiojo asmens kaltės. Å iuo atveju svarbus pats faktas, kad tokia informacija buvo pateikta ir ji lėmė atsakovui neteisėtÄ draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimÄ .TPVCAPD įstatymo 19 str. 16 d. nustatyta, kad žalos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ nustato Vyriausybė, 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtinusi ir TPVCAPD įstatymo 22 str. 3 d. nuostatas detalizavusias taisykles.

Å ių taisyklių 65.3 p. nurodyta, kad draudikui turi bÅ«ti grÄ Å¾inta nukentėjusio trečiojo asmens neteisėtai gauta draudimo iÅ¡moka, jei draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokėta neturėjusiam ar neturinčiam teisės pagal įstatymÄ Å¡ios iÅ¡mokos gauti asmeniui. Ä®prastu civilinės atsakomybės draudimu draudžiamas kalto asmens turtinis interesas trečiojo asmens naudai, todėl paaiÅ¡kėjus, kad nėra sÄ lygų apdrausto transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei kilti, trečiasis asmuo praranda įstatyme nustatytÄ teisę gauti draudimo iÅ¡mokÄ .

Tai, kad draudimo iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta pagal tuo metu turimus duomenis, patvirtinančius apdrausto transporto priemonės valdytojo atsakomybę (pavyzdžiui, VPK raÅ¡tas, specialisto iÅ¡vada), bet vėliau Å¡ie duomenys yra papildomi ar pakeičiami, nepanaikina draudiko teisės reikalauti grÄ Å¾inti draudimo iÅ¡mokÄ . Å iuo atveju svarbus yra ne laiko, kada paaiÅ¡kėjo trečiojo asmens pateiktos informacijos klaidingumas, bet paties fakto nustatymas, kad nukentėjusiam trečiajam asmeniui pateikus įstatyme minimÄ klaidingÄ informacijÄ buvo neteisėtai iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka.

Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-27084-15 buvo nustatyta, kad 2015-01-24 įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas atsakovo vairuojamas automobilis ir jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šioje byloje A. G. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, nes nusikalstama veika jam padaryta fizinė ir moralinė žala, o įtariamajam A. Z. 2015-05-27 pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d., kad jis pažeisdamas Kelių eismo taisykles sukėlė eismo įvykį, dėl kurio nukentėjusiajam A.

G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairiojo virÅ¡dyglinio raumens sausgyslės plyÅ¡imo. Pateikiant įtarimÄ A. Z. buvo vadovaujamasi 2015-04-27 Specialisto iÅ¡vada Nr. pG 27/15-113/15(04) (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-27084-15 b.l. 63-64) bei 2015-05-22 Å iaulių apskrities VPK Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos raÅ¡tu į AB „Lietuvos draudimas“ užklausÄ dėl informacijos pateikimo (b.l. 40). Pažymėtina, jog 2015-05-22 Å iaulių apskrities VPK Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos raÅ¡tas Nr. 40-S-45886, aktualus Å¡iai civilinei bylai, yra ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-27084-15 medžiagoje (b.l. 95).

Po 2015-01-24 eismo įvykio atsakovas kreipėsi į A. Z., kaip transporto priemonės valdytojo, civilinę atsakomybę apdraudusį draudikÄ AB „Lietuvos draudimas“ (b.l. 37-39), 2015-03-05 praÅ¡ymu atlyginti patirtus nuostoliu (b.l. 24). A. G. 2015-07-17 sprendimu dėl draudimo iÅ¡mokos (b.l. 29,30) AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėjo 3370,05 Eur dydžio draudimo iÅ¡moka (b.l. 4), apie tai praneÅ¡ant 2015-07-17 raÅ¡tu (b.l. 22). 2016-04-25 Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros (Å iaulių rajonas) nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-27084-15, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281 str. 1 d. (b.l. 31-33).

Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas atsižvelgus į ikiteisminio tyrimo metu 2015-11-04 atliktos ekspertizės Nr. PEKG 27(151)/2016(01) akto (b.l. 8-15) iÅ¡vadas, pagal kurias 2015-01-24 apžiÅ«rėjus A. G. ligoninėje objektyvÅ«s kario peties sÄ nario raiščio plyÅ¡imo požymiai nekonstatuoti, o peties sÄ nario patologija ir jai bÅ«dinga simptomatika, konstatuojama jau nuo 2014 m. bei instrumentinių tyrimų duomenimis nustačius degeneracinius kairiojo peties sÄ nario pakitimus, kairio peties sÄ nario virÅ¡dyglinio raumens sausgyslės plyÅ¡imas laikomas lėtinės kairiojo peties sÄ nario iÅ¡raiÅ¡ka ir su patirtu eismo įvykiu nesiejamas, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto nustatymui.

Ilgalaikis gydymas po 2015-01-24 eismo įvykio siejamas su dėsningu kairio peties sÄ nario patologijos, konstatuotos iki eismo įvykio, simptomų progresavimu. Nors ikiteisminio tyrimo byloje ir civilinėje byloje to paties asmens veiksmai yra tiriami pagal skirtingas proceso ir materialiosios teisės normas, tačiau daugelis ikiteisminio tyrimo byloje nustatytų faktų įeina ir į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Ikiteisminis tyrimas byloje buvo nutrauktas nustačius, kad 2015-01-24 eismo įvykio metu A.

G. nebuvo sutrikdyta sveikata ir Å¡i aplinkybė pagrįstai lemia, kad atsakovas, kaip nukentėjęs trečiasis asmuo, pagrįstai prarado teisę gauti draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovo, kaip nukentėjusio trečiojo asmens, pateikta klaidinga informacija Å¡iuo atveju apima įsiteisėjęs nutarimas nutrauktÄ ikiteisminį tyrimÄ . Ikiteisminio tyrimo metu A. G. buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir jam buvo žinoma apie minimo nutarimo priėmimÄ , tačiau apie ikiteisminio tyrimo rezultatus ieÅ¡kovui nepranešė.

Nėra duomenų ir apie tai, jog nutarimas apie ikiteisminio tyrimo nutraukimÄ ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-27084-15 buvo siųstas ieÅ¡kovui. Å ios aplinkybės paneigia atsakovo argumentus apie geranoriÅ¡kÄ bendradarbiavimÄ su ieÅ¡kovu. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo gautos dvi skirtingos specialisto iÅ¡vados, pagal kurias skirtingai nustatyti sužalojimai bei sužalojimų mastas A. G., todėl buvo paskirta trečioji nukentėjusiojo A. G. teismo medicinos ekspertizė, kuri atlikta 2015-11-04, kuria vadovovosi prokuroras nutraukdamas ikiteisminį tyrimÄ .

Ja vadovaujasi ir ieÅ¡kovas reikalaudamas atsakovÄ grÄ Å¾inti dalį draudimo iÅ¡mokos. Atsakovui 2016-06-15 iÅ¡siuntus pretenzijÄ dėl iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo (b.l.

26) ir per 15 d. jam jos nesugrÄ Å¾inus bei 2016-07-13 praneÅ¡imu nesutinkant grÄ Å¾inti dalį draudimo iÅ¡mokos (b.l. 17-18), ieÅ¡kovas teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismÄ dėl dalies draudimo iÅ¡mokos priteisimo iÅ¡ atsakovo, vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 22 str. 3 d. Privalomo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis yra sutartis trečiojo asmens naudai (CK 6.191 str. 1 d.). Trečiuoju asmeniu tampa bet kuris nuo privalomu transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu apdraustos transporto priemonės valdytojo nukentėjęs asmuo (TPVCAPDÄ® 2 str. 15 d.).

Draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigÄ nevirÅ¡ijant TPVCAPDÄ® 11 str. nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius. Nukentėjęs trečiasis asmuo įgyja teisę reikalauti atlyginti jam padarytÄ Å¾alÄ , jei yra nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei kilti (TPVCAPDÄ® 13 str. 1 d., 16 str. 1 d.). Atsakovas pažymėjo, jog jis nėra kaltas dėl 2015-01-24 eismo įvykio, kuris teisėtai ieÅ¡kovo buvo pripažintas draudiminiu įvykiu.

Teismas su atsakovo argumentais sutinka. IeÅ¡kovas nurodė, jog eismo įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, o pagal 2015-01-24 Eismo įvykio deklaracijÄ atsakingas už žalÄ nurodė esÄ s A. Z. (b.l. 5) . Pagal atsakovo praÅ¡ymÄ (b.l. 25), ieÅ¡kovas kompensavo eismo įvykio metu atsiradusiÄ Å¾alÄ automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡mokėdamas 695,50 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (b.l. 35). Taip pat ieÅ¡kovas apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo atsakovui 3370,05 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (tame tarpe: už gydymo iÅ¡laidas – 145,62 Eur; už kelionės (kuro) iÅ¡laidas – 24,43 Eur; už neturtinę (moralinę) žalÄ â€“ 3200,00 Eur).

Teismui konstatavus, jog atsakovas pažeidė TPVCAPD įstatymo 22 str. 3 d. reikalavimus, jam pagal deliktinę atsakomybę (CK 6.263 str.) atsiranda pareiga gražinti dalį ieÅ¡kovo sumokėtos draudimo iÅ¡mokos pagal aukščiau minimų taisyklių 65.3 punktÄ , tuo atmesdamas atsakovo argumentus Å¡ioje dalyje. Atsakovas laiko nepagrįsta ir neteisėta medicinos ekspertų iÅ¡vadÄ Nr. PEKG 27(151)/2016(01). Teismas su atsakovo argumentais nesutinka ir konstatuoja, jog iÅ¡ Å¡io teismo medicinos ekspertizės akto nustatyta, kad tyrimÄ atlikę ekspertai savo iÅ¡vadose pažymėjo, jog 2015-01-24 apžiÅ«rėjus A.

G. ligoninėje objektyvÅ«s kario peties sÄ nario raiščio plyÅ¡imo požymiai nekonstatuoti, o peties sÄ nario patologija ir jai bÅ«dinga simptomatika, konstatuojama jau nuo 2014 m. bei instrumentinių tyrimų duomenimis nustačius degeneracinius kairiojo peties sÄ nario pakitimus, kairio peties sÄ nario virÅ¡dyglinio raumens sausgyslės plyÅ¡imas laikomas lėtinės kairiojo peties sÄ nario iÅ¡raiÅ¡ka ir su patirtu eismo įvykiu nesiejamas, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto nustatymui. Naujų medicininių duomenų į bylÄ pateikta nebuvo.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai L. Č. ir Ž. V. nepaneigė šios ekspertizės akto išvadų. Priešingai, nei nurodė atsakovas, jog skundėsi skausmu širdies plote, šeimos gydytoja L. Č. patvirtino, jog A. G. prieš eismo įvykį kreipėsi dėl kairio peties skausmų. Buvo paskirtas gydymas vaistais, tikslesnei diagnozei nukreiptas konsultacijai pas specialistus. Tačiau iki eismo įvykio 2015-01-24 nėra duomenų apie traumatologo ar reabilitologo konsultacijas. Analogiškas aplinkybes ši liudytoja paminėjo ir ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-27084-15 b.l. 155-156).

Papildė, jog A. G. pirminė diagnozė buvo kairio peties periartritas. Mano, jog eismo įvykis susijęs su A. G. trauma, dėl kurios jis buvo ilgÄ laikÄ nedarbingas. Gydytojas chirurgas Ž. V. manė, jog A. G. po eismo įvykio nustatytas kairiojo virÅ¡dyglinio raumens sausgyslės plyÅ¡imas bÅ«dingesnis trauminei kilmei, tačiau tai individualu. Liudytojas patvirtino, jog eismo įvykio metu patirta trauma negalėjo praeiti be pasekmių. Å ie liudytojų parodymai yra patvirtinti bylos raÅ¡ytine medžiaga medicininiuose dokumentuose ir jiems neprieÅ¡tarauja.

Todėl vien liudytojų parodymais Å¡ios teismo ekspertizės akto iÅ¡vadų negalima laikyti nepagrįstomis ir neteisėtomis. Pažymėtina, jog ir atsakovas atsiliepime pripažino, jog nuoseklius ir vienodus nusiskundimus galiausiai patvirtino patys tiksliausi ir moderniausi tyrimai (magnetinis rezonansas) ir atlikta kairiojo peties operacija. Teismas Å¡ios ekspertizės akto iÅ¡vadas vertina civilinės bylos įrodymų visumoje. Dėl priteistos iÅ¡mokos dydžio. Konstatavus atsakovui pareigÄ grÄ Å¾inti 3370,05 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , teismas pasisako, kad ne visoje apimtyje tenkina ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.Atsakovas nurodė, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir sužalota sveikata, jo metu patyrė emocinį ir fizinį Å¡okÄ .

Tai, jog nuo kito automobilio smÅ«gio atsakovo automobilis buvo stipriai pastumtas į Å¡onÄ , nuo smÅ«gio į salono vidų įlinko automobilio kairės pusės durelės, įskaitant vairuotojo dureles, iÅ¡siskleidė Å¡oninė (vairuotojo pusės) automobilio saugos pagalvė patvirtina ir atliktas Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas (b.l. 36), fotonuotraukos (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-27084-15 b.l. 163-168). Teismas sutinka su atsakovo argumentais ir įvertina, jog įvykus automobilių susidÅ«rimui nuo pakankamai didelio smÅ«gio atsakovas A.

G. patyrė tiesioginius smÅ«gius (sumuÅ¡imus) į kÅ«no kairiÄ jÄ pusę, t .y kairį petį, kairį Å¡onÄ , kairį klubÄ , blauzdÄ ir pan., todėl kairiosios kÅ«no pusės sumuÅ¡imas bÅ«tent Å¡io eismo įvykio metu yra akivaizdus ir aiÅ¡kiai įrodytas, kÄ patvirtina ir medicininiai duomenys bei sÄ lygojo fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei ligos paÅ«mėjimÄ . Kad eismo įvykis paspartino ligos paÅ«mėjimÄ patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai L. Č. ir Ž.

V.. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 3370,05 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (tame tarpe: už gydymo iÅ¡laidas – 145,62 Eur; už kelionės (kuro) iÅ¡laidas – 24,43 Eur; už neturtinę (moralinę) žalÄ â€“ 3200,00 Eur). Siekiant atsakovÄ grÄ Å¾inti į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi iki eismo įvykio ir kompensuoti jo patirtus iÅ¡gyvenimus dėl eismo įvykio metu patirto stipraus ir ilgalaikio fizinio skausmo, dvasinių iÅ¡gyvenimų bei ligos paÅ«mėjimÄ bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5, 6.250 str.), nustato Å¡ios neturtinės žalos dydį – 500,00 Eur.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, jog ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nutrauktas, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika, žala padaryta neatsargumu, kitas aukščiau teismo nustatytas ir motyvuotas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai, taip pat atsižvelgęs į Lietuvos teismų praktikÄ eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiajam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas. PrieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kovui dėl draudiminio įvykio iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ už eismo įvykio metu apgadintÄ transporto priemonę, atsakovo teisėti interesai dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl fizinio skausmo sukėlimo, dvasinių iÅ¡gyvenimų bei ligos paÅ«mėjimo bÅ«tų pažeisti, neatlyginant jam neturtinės žalos, o iÅ¡keliant aukčiau žalos atlyginimÄ dėl apgadintos transporto priemonės. Å ios neturtinės žalos dydžiu mažinama ieÅ¡kovui priteistina dalies draudimo iÅ¡mokos suma ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 2870,05 Eur, tuo ieÅ¡kinį tenkinant iÅ¡ dalies.

Kiti neaptarti atsakovo argumentai dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio vertintini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Dėl procesinių palÅ«kanų. CK 6.261 str. nurodyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos 98,29 Eur (2870,05 Eur x 0,05 proc. metinių palÅ«kanų x 250 pradelstų dienų skaičius (nuo 2016-07-01 iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos – 2017-02-28)) kompensacinės palÅ«kanos, paskaičiuotos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos (CK 6.260 str.), taip pat 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 2870,05 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017-03-19) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, kadangi palÅ«kanos nuo palÅ«kanų neskaičiuojamos (CK 6.37 str. 2, 4 d., 6.210 str. 1 d.).

Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas. Priteisus iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti 2968,34 Eur dalį draudimo įmokos iÅ¡ ieÅ¡kiniu praÅ¡omos 3485,46 Eur sumos, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintas 85 proc. Tokia proporcija iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 126,72 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, skaičiuotina priteisiant iÅ¡ 149,08 sumos, kuriÄ sudaro 79,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (b.l.

27) ir 70,08 Eur iÅ¡laidų advokatui už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ (b.l. 61-64). Atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 75,00 Eur dalis (15 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų iÅ¡ 500 Eur lėšų, sumokėtų už advokato pagalbÄ (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str.). Atlikus bylinėjimosi iÅ¡laidų Å¡alims įskaitymÄ , iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinos 51,72 Eur (126,72 – 75,00 Eur) dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos.Byla vesta elektronine forma ir teismo patirtos paÅ¡to iÅ¡laidos yra mažesnės, nei CPK 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d.

Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, todėl jos iÅ¡ atsakovo proporcingai valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas               n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 2870,05 (dviejų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imties eurų penkių euro centų) žalos atlyginimÄ , 98,29 Eur (devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų dvideÅ¡imt devynių euro centų) palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 2870,05 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017-03-17) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 51,72 Eur (penkiasdeÅ¡imt vieno euro septyniasdeÅ¡imt dviejų euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovui AB „Lietuvos draudimas“, į.k. (duomenys neskelbtini).SprendimÄ per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Å iaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                Vaidotas Narvidas