2022-05-18 Nr. AB-12766-3-62-3-00355-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2461-881/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00355-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Vilijos Mikuckienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. U. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. U. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas N. U. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini)(toliau – ir (duomenys neskelbtini)) pilietis, etninė priklausomybė – (duomenys neskelbtini), išpažįstama religija – krikščionybė, gyveno (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, nuo 2021 m. kovo mėn. (duomenys neskelbtini) mieste, yra vienišas. Teigė, kad savo kilmės šalyje jo šeima turėjo verslą – prekyba automobilių detalėmis. Regione vyrauja įtampa, nes (duomenys neskelbtini) regionas nori atsiskirti nuo (duomenys neskelbtini). Kadangi jo tėvas (duomenys neskelbtini) priklausė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kuri siekia nepriklausomybės nuo (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio mėn. (duomenys neskelbtini) armijos karių buvo nužudytas. Nužudymo priežastis – (duomenys neskelbtini) vėliava ant automobilio. Po tėvo mirties pareiškėjas su broliu pabėgo į A. O. kaimą, (duomenys neskelbtini) rajone. Prieglobsčio prašytojas gyveno pas dėdę, kuris buvo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) vadas. Jo dėdę 2021 m. sausio–vasario mėn. (duomenys neskelbtini) armijos kariai taip pat nužudė. Po dėdės mirties prieglobsčio prašytojas pabėgo į (duomenys neskelbtini), apsistojo (duomenys neskelbtini) bažnyčioje. Jis bažnyčios tarnautojams papasakojo, kad bijo dėl savo gyvybės, nes gali būti nužudytas (duomenys neskelbtini) armijos karių. Bažnyčios tarnautojai sutvarkė prieglobsčio prašytojui pasą ir kitus dokumentus, nupirko bilietus į (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) pareiškėjas vyko tikslingai, tikėjosi ten susirasti darbą ir normaliai gyventi. Iš (duomenys neskelbtini) atskridęs į (duomenys neskelbtini), pareiškėjas pastebėjo, kad jam išduota viza yra turistinė, kuri nesuteiks jam galimybės susirasti darbo. (duomenys neskelbtini) gyveno iki liepos mėn., į Lietuvos respubliką atvyko 2021 m. liepos 14 d., paso neturi, nes jį paėmė (duomenys neskelbtini) milicijos pareigūnai. Asmeniškai (duomenys neskelbtini) veikloje nedalyvavo. Teigė, kad nori normaliai gyventi, nes jei grįš į kilmės šalį bus nužudytas (duomenys neskelbtini) armijos karių.

3. Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką.

4. Nesutikdamas su Migracijos departamento sprendimu, pareiškėjas nurodė, kad atsakovas netinkamai įvertino jo nurodytas individualias aplinkybes, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą. Pareiškėjas yra priskiriamas padidintos rizikos grupei, todėl jam kyla individuli grėsmė ir preziumuojama, kad jos papildomai pareiškėjui įrodinėti nereikia.

5. Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento sprendimu išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į Antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, visą laikotarpį buvo Lietuvos Respublikoje, nėra padaręs teisės pažeidimų, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Vien tai, kad jis atvyko neleistinu būdu, nesudaro objektyvaus pagrindo įsitikinimui, jog jis savo noru neišvyktų į kilmės šalį.

6. Atsakovas Migracijos departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas ir pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu Migracijos departamentas taip pat nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

8. Nurodė, kad atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo pasakojimo trūkumus ir neatitikimus, nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos nebuvo galima daryti išvados, jog pareiškėjui jo kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Apibendrinęs ir įvertinęs tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei pagrįstas prielaidas, Migracijos departamentas konstatavo, kad asmens pasakojimas ne tik turi formos ir turinio trūkumų (abstraktus, painus, prieštaringas), tačiau istorija neleidžia identifikuoti tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti asmenį, bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės.

9. Pareiškėjui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, atsikratė asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas pakeitė Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 3 punktą ir uždraudė N. U. atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

11. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 14 d. Valstybės apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai sulaikė pareiškėją, neteisėtai kirtusį Lietuvos Respublikos sieną. 2021 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio prašytojas nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų asmens tapatybę ar pilietybę, nurodė, kad pasą paėmė (duomenys neskelbtini) milicijos pareigūnai. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jis kilmės šalyje gyveno mažame miestelyje, o nuo 2021 m. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas politikoje bei opozicinių judėjimų veikloje nedalyvavo, užsiėmė automobilių detalių prekybos verslu. Regione vyrauja įtampa, nes (duomenys neskelbtini) regionas nori atsiskirti nuo (duomenys neskelbtini. Jo tėvas 2020 m. lapkričio mėn. buvo nužudytas be svarbios priežasties (duomenys neskelbtini) armijos kariškių (už (duomenys neskelbtini) regiono, norinčio atsiskirti nuo (duomenys neskelbtini), vėliavos laikymą ant automobilio). Jo dėdė buvo nužudytas 2021 m. sausio–vasario mėn. taip pat (duomenys neskelbtini) armijos kariškių už tai, kad jis padėjo saugoti žmonių žemes nuo jų užgrobimo. Pats pareiškėjas ėmė slapstytis.

12. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti atsakovo padarytos išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjo atžvilgiu bus imtasi persekiojimų veiksmų, o jo baimė dėl gyvybės yra sąlygota tik jo subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis. Tokiu būdu atsakovas nustatė, kad pareiškėjo baimė nėra visiškai pagrįsta, kilmės valstybėje pareiškėjui negresia kankinimai ar mirtis, todėl jis neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktus, nenuoseklus. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Todėl, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimo formos ir turinio trūkumus, atsižvelgus į surinktą kilmės valstybės informaciją, nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojo suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti teismo vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai sprendimu jam nesuteikė pabėgėlio statuso.

13. Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atlikta apklausa, detaliai analizuoti ir įvertinti visi nurodyti argumentai, Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę bei į pareiškėjo kilmės valstybę. Atsakovas apklausoje siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jiems prieglobstį. Atsakovas atsižvelgė į tai, kad remiantis turima kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) tarp opozicinių Suverenios (duomenys neskelbtini) aktualizavimo judėjimo ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) vietinių žmonių judėjimo ((duomenys neskelbtini)) iš vienos pusės bei (duomenys neskelbtini) vyriausybės nuo (duomenys neskelbtini) metų vyksta konfliktas, kartais peraugantis į smurtinius incidentus. Vis dėlto šiuo metu informacijos apie saugumo pajėgų sisteminį netinkamą elgesį opozicinių judėjimų atžvilgiu nerandama, nagrinėjamu atveju beatodairiškas smurtas nenustatytas, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kad jis pats būtų priklausęs kuriam nors iš opozicinių judėjimų, būtų aktyvus protestų dalyvis ar rėmėjas.

14. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu. Jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė. Teismui tokių įrodymų nepateikta.

15. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat konstatuota, kad pareiškėjas nepateikė savo pasakojimą pagrindžiančių dokumentų apie jam pareikštus kaltinimus ar įtarimus. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepateikė informacijos apie individualius persekiojimo veiksmus, pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kodėl jis pats galėtų būti nužudytas ar kitokiu būdu persekiojamas vyriausybinių pajėgų, ar jis pats sulaukė kokių nors grasinimų. Pareiškėjas nurodė tik abstrakčiai, kad po jo giminaičių nužudymo jis ėmė slapstytis, tačiau nenurodė dėl kokios priežasties jis turėjo tai daryti, kodėl jis galėjo būti nužudytas ar persekiojamas, todėl Migracijos departamentas pagrįstai vertino, jog pareiškėjas nesugebėjo nuosekliai paaiškinti šių aplinkybių, nors būtent jomis ir grindžia prieglobsčio prašymą. Pareiškėjas nurodė, kad jis nebuvo kaltinamas jokia antivyriausybine veikla, nenurodė, kad gyvenant (duomenys neskelbtini) būtų turėjęs problemų su teisėsauga, jis sėkmingai ir teisėtai išvyko iš savo kilmės šalies lėktuvu, oro uoste dokumentų patikros metu jo niekas nesulaikė, todėl Migracijos departamentas pagrįstai suabejojo dėl pareiškėjo galimo konflikto su (duomenys neskelbtini) valdžios institucijomis.

16. Teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas pagrįstai priėmė sprendimą įvesti į Antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui, tačiau nustatęs, jog adekvatus draudimo atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką terminas yra 3 metai nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, pakeitė Migracijos departamento sprendimo dalį, kuria pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Regiono apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes nori būti tiesiogiai išklausytas.

18. Pareiškėjas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

19. Teigia, kad jis nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą. Nėra jokio pagrindo juo netikėti ir jo duotus paaiškinimus vertinti kritiškai. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei jo kilmės šalyje gresia pavojus dėl to, kad jis ten yra persekiojamas bei dėl bendros padėties šalyje.

20. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribodamas abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertindamas asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribodamas nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrindamas įrodymų visapusiško ištyrimo.

21. Pareiškėjas yra paprastas žmogus, užaugęs ne europietiškoje kultūroje, neturintis gyvenimiškos patirties, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jam yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėjas, atvykęs ir pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias jis subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojui. Atsakovo specialistai yra kvalifikuoti, apmokyti, taigi, būtent jiems tenka pareiga įvertinti pasakojimą, prieglobsčio prašymo faktines aplinkybes ir teisiškai jas kvalifikuoti, priimti sprendimą dėl gauto rašymo.

22. Tai, kad atsakovo manymu pareiškėjo pasakojimas nebuvo itin išsamus ar nuoseklus, didžia dalimi lėmė aplinkybė, jog apklausa vyko dalyvaujant vertėjams ir pareiškėjas buvo raginamas bei skatinamas kalbėti trumpais sakiniais. Šiuo atveju atsakovas, pats nurodęs apklausos metu duoti paaiškinimus būtent tokiu būdu, teigia, kad tai yra esminis pareiškėjo pasakojimo trūkumas, todėl toks atsakovo elgesys laikytinas nesąžiningu procesiniu elgesiu, dėl ko pareiškėjas buvo suklaidintas ir negalėjo išsamiai perteikti visos reikalingos informacijos. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie politines partijas ir jų veiklą yra pakankamai lengvai patikrinami duomenys, bet net ir tokių minimalių veiksmų atsakovas neatliko, tik formaliai sudarydamas tyrimo įvaizdį.

23. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų tiesiogiai išklausytas.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje ginčytinu klausimu. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme.

27. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

V. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

30. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

32. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

33. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

34. Byloje nustatyta, kad prašymo suteikti prieglobstį motyvas – grėsmė, kad pareiškėjas bus nužudytas. Pareiškėjas teigia, kad prieglobstis jam turi būti suteiktas dėl to, jog jo kilmės šalyje jo tėvas ir dėdė be jokios priežasties buvo nužudyti (duomenys neskelbtini) armijos kariškių, todėl kyla grėsmė ir jo visokeriopam saugumui, įskaitant laisvę, gyvybę ir sveikatą.

35. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas sprendime pagrįstai atsižvelgė į nustatytus pasakojimų neatitikimus, vertindamas pareiškėjo situaciją, t. y. apklausos metu nustatyti neatitikimai (keičiama gimimo data) sudarė pagrįstą pagrindą abejoti pareiškėjo pasakojimo patikimumu, o vertindamas pareiškėjo pasakojimą, Migracijos departamentas atsižvelgė į situaciją pareiškėjo kilmės šalyje. Migracijos departamento sprendime akcentuota, kad tyrimo metu nebuvo nustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui jo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) deltos regione, (duomenys neskelbtini) valstijoje, gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taigi, Migracijos departamentas nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pateiktų argumentų kontekste paminėtina, kad aplinkybė, jog galimai buvo nužudyti pareiškėjo tėvas ir dėdė, nepagrindžia individualios grėsmės ir pareiškėjui, kuris, priešingai, nei tėvas ir dėdė, kurie buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) organizacijų nariai, nepriklausė jokiai politinei organizacijai, jokiam politiniam ar visuomeniniam judėjimui. Pats pareiškėjas nenurodė, kad būtų susidūręs su asmeninio pobūdžio grasinimais. (duomenys neskelbtini) jis dirbo šeimos versle – pardavinėjo automobilių detales. Taip pat, įvertinus byloje pateiktą 2021 m. spalio 15 d. vykdytos pareiškėjo apklausos transkripciją, nenustatyta, kad pareiškėjui būtų ribojama teisė pasisakyti, nenurodoma, kad jis turėtų kalbėti trumpai, kaip tai tvirtina pareiškėjas apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentu, kad atsakovo atliktas tyrimas buvo itin formalus.

36. Kaip jau minėta, visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai, o nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu.

37. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.

38. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Migracijos departamento sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Migracijos departamento sprendimo dalys, kuriomis nuspręsta pareiškėją išsiųsti į (duomenys neskelbtini) ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento sprendimą ir pirmosios instancijos teismo išvadas, sprendžia, kad Migracijos departamento sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus, yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl minėta sprendimo dalis yra nepagrįsta, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija.

40. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Ginčijamas Migracijos departamento sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

41. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo N. U. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vilija Mikuckienė

Skirgailė Žalimienė