2019-03-20 Nr. AB-6939-3-63-3-01501-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3696-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01501-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 28.1; 28.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) Klaipėdos skyriaus 2018 m. liepos 3 d. sprendimus Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-2556-12013 ir Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-2555-12010 (toliau – ir 2018 m. liepos 3 d. Sprendimai), kuriais atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą.

2. Pareiškėjas skundą grindė tokiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėse bylose apskundžiant Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo (toliau – Advokatų garbės teismas) 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą (dėl drausminės nuobaudos skyrimo – siūlymo panaikinti sprendimą, kuriuo pareiškėjas pripažintas advokatu) ir Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos (toliau – Advokatų taryba) 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą (dėl pareiškėjo išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo). Tarnyba prašymų netenkino Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas, VGTPĮ) 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 5 punktų pagrindu dėl atstovavimo bylose neperspektyvumo.

2.2. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba negalėjo nuspręsti dėl nagrinėjamų bylų neperspektyvumo, nes neturėjo skundų, nutarčių ir kitų dokumentų, iš kurių būtų galima daryti tokią išvadą.

2.3. Nurodė, jog iš advokatų sąrašo yra išbrauktas dėl nesumokėtų advokatūros bendriems reikalams mokesčių. Be to, dėl neįgalumo jis negali savęs tinkamai atstovauti.

3. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas savo poziciją grindė šiais argumentais:

3.1. Nurodė, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimais buvo atsisakęs pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą pagal pateiktus 2017 m. gruodžio 12 d. prašymus, tačiau Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2059-609/2018 panaikino šiuos sprendimus.

3.2. Tarnybos Klaipėdos skyrius, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo prašymus, 2018 m. liepos 3 d. Sprendimais atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą, nes atstovavimas neperspektyvus, pareiškėjas yra buvęs advokatas, galintis gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba.

3.3. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas pareiškėjo ieškinius atmetė kaip nepagrįstus, o tai reiškia, kad pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti, todėl teisinės pagalbos teikimas būtų buvęs neperspektyvus.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. liepos 3 d. Sprendimus panaikino.

5. Teismas pažymėjo, kad Tarnybos 2018 m. liepos 3 d. Sprendimuose nurodyti trys antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai – Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 5 punktai, tačiau faktinės aplinkybės nurodytos tik dėl 2 ir 5 punktų. Atsakovas 2018 m. liepos 3 d. Sprendimuose nurodė teisinį pagrindą, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, esant akivaizdžiai nepagrįstiems reikalavimams (Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punktas), tačiau nenurodė faktinių aplinkybių ir jų nevertino. Teismas tokį pažeidimą laikė esminiu ir pripažino 2018 m. liepos 3 d. Sprendimus neteisėtais ir nepagrįstais.

6. Teismas, vertindamas atsakovo teiginius dėl bylos perspektyvumo, atsižvelgė į Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis ir pastebėjo, kad Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. liepos 3 d. Sprendimai buvo priimti tuo metu, kai pareiškėjas turėjo teisę paduoti apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimo. Teismo nuomone, aplinkybė, kad teismas atmetė pareiškėjo ieškinį, negali būti vertinama kaip atstovavimo neperspektyvumas. Teismo vertinimu, tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą (bylą), galėjo nustatyti, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, o ne Tarnyba, priimdama 2018 m. liepos 3 d. Sprendimus po teismo sprendimo priėmimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas 2018 m. liepos 3 d. Sprendimuose nurodė tik priimtą pareiškėjui nepalankų teismo sprendimą civilinėje byloje ir nenurodė kitų vertinamų aplinkybių, todėl 2018 m. liepos 3 d. Sprendimai laikytini nepagrįstais.

7. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčas dėl Advokatų garbės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo ir Advokatų tarybos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo panaikinimo neprarado aktualumo ir perspektyvumo, kadangi pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis civilinė byla procesine prasme nėra baigta nagrinėti.

8. Teismas taip pat nurodė, kad 2018 m. liepos 3 d. Sprendimuose nurodytas argumentas, kad pareiškėjas nuo 1995 metų buvo praktikuojantis advokatas, todėl pareiškėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba, yra nepagrįstas. Teismo teigimu, pareiškėjas yra iš dalies darbingas, todėl jo galimybės savarankiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą nesinaudojant valstybės garantuojama teisine pagalba yra ribotos. Pareiškėjo buvusi profesinė patirtis esant tokio lygio neįgalumui negali būti sutapatinama su besąlygiška galimybe pačiam sau teikti tinkamas teisines paslaugas. Teismo vertinimu, atsisakymas suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą šiuo pagrindu taip pat yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes visos aplinkybės neįvertintos objektyviai ir tai prieštarauja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatoms.

III. 9. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti. Taip pat prašo prie bylos prijungti papildomus įrodymus. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia tokiais argumentais:

9.1. Atsakovas pažymi, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. protokolą, sprendimai suteikti antrinę teisinę pagalbą yra priimami atskiroms bylų stadijoms, be to, Įstatymas nenumato, kad asmenims antrinė teisinė pagalba turi būti teikiama visose instancijose. Asmenys, siekiantys gauti antrinę teisinę pagalbą, kiekvienoje bylos proceso stadijoje turi teikti prašymą bei Įstatyme numatytus dokumentus.

9.2. Regionų apygardos administracinis teismas Tarnybos 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimus atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui panaikino tuo metu, kai pareiškėjo civilinė byla Vilniaus apygardos teisme jau buvo išnagrinėta. Atsakovas pastebi, kad pareiškėjas nesikreipė į Tarnybos Klaipėdos skyrių su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimo apskundimo apeliacine tvarka. Be to, pareiškėjas nepateikė naujos metinės pajamų ir turto deklaracijos (kartu su 2017 m. gruodžio 12 d. prašymais buvo pateikta 2017 m. gruodžio 11 d. metinė pajamų ir turto deklaraciją už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d.), todėl atsakovas negalėjo įvertinti pareiškėjo gautų pajamų dydžio. Pažymi, jog pareiškėjas iki jo išbraukimo iš advokatų sąrašo buvo sudaręs sutartį su Tarnyba, todėl pareiškėjui buvo žinoma sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo tvarka.

9.3. Atsakovas nurodo, kad 2018 m. liepos 3 d. Sprendimus Tarnyba priėmė pagal pareiškėjo 2017 m. gruodžio 12 d. prašymus (apskųsti Advokatų garbės teismo ir Advokatų tarybos sprendimus), atsižvelgusi į tai, jog Vilniaus apygardos teismas jau išnagrinėjo pareiškėjo skundus dėl Advokatų garbės teismo ir Advokatų tarybos sprendimų.

9.4. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl dalinio darbingumo pareiškėjas negalėjo tinkamai savęs atstovauti. Atsakovas pastebėjo, kad pareiškėjas kartu su 2017 m. gruodžio 12 d. prašymais pateikė darbingumo pažymą DL-1 Nr. 2965, iš kurios matyti, kad pareiškėjui buvo atliktas pakartotinis darbingumo lygio vertinimas. Atsižvelgęs į tai, atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjas ir anksčiau buvo iš dalies darbingas, tačiau ši aplinkybė nesudarė pareiškėjui sunkumų verstis advokato veikla bei teikti asmenims teisines paslaugas. Be to, kadangi pareiškėjas nuo 1995 m. buvo praktikuojantis advokatas, jam žinoma, kaip parengti įstatymo reikalavimus atitinkantį teismo dokumentą.

9.5. Atsakovas prašo priimti naujus įrodymus – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. protokolą Nr. 3 ir su pareiškėju sudarytą 2005 m. birželio 16 d. antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį Nr. 8339. Atsakovo teigimu, įrodymų būtinybė atsirado, kadangi bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Tarnybos sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo yra priimami atskiroms bylų stadijoms, taip pat į tai, kad pareiškėjas buvo sudaręs sutartį su Tarnyba dėl paslaugų teikimo.

10. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia tokiais argumentais:

10.1. Pareiškėjo pradėta civilinė byla nėra pasibaigusi ir pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniame teisme yra priimtas.

10.2. Nurodo, kad atsakovui yra žinoma, jog pareiškėjas serga penkiomis ligomis, iš kurių dvi yra nepagydomos, taip pat turi judėjimo negalią, be to, pareiškėjas gyvena Klaipėdoje, todėl vesti bylą Vilniuje be atstovo yra neįmanoma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. liepos 3 d. Sprendimų, kuriais atsisakyta pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina.

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. G. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl Advokatų garbės teismo sprendimo ir Lietuvos advokatų tarybos sprendimo panaikinimo. Tarnybos Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 5 punktais, atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2252-640/2018 pareiškėjo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, todėl atstovavimas šioje byloje būtų neperspektyvus, be to, pareiškėjas nuo 1995 metų buvo praktikuojantis advokatas, teikęs teisines paslaugas, yra susipažinęs su teisės aktais ir žino kaip parengti įstatymo reikalavimus atitinkančius teismo dokumentus. Nesutikdamas su Sprendimais, pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus, prašydamas panaikinti Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. liepos 3 d. sprendimus.

14. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, pripažindamas, kad atsakovas, skundžiamuose sprendimuose nurodydamas teisinį pagrindą, numatytą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punkte, nenurodė faktinių aplinkybių ir jų nevertino, tuo tarpu atsisakymas suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 ir 5 punkto pagrindais, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

15. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, kad Tarnyba sprendimus dėl antrinės teisinės paslaugos suteikimo priima atskirose bylų stadijose, be to, pareiškėjui dalinis darbingumas anksčiau dirbti nesudarė sunkumų.

16. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje akcentuojama, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-575/2018 ir kt.). Tačiau minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti.

17. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, jog galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai). Toks išaiškinimas, be kita ko, reiškia, kad turi būti užtikrinta, jog socialiai jautriems (pažeidžiamiems) asmenims VGTPĮ pagrindu teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba būtų veiksminga, t. y. prieinama, suteikta laiku ir kokybiškai.

18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo fiziniams asmenims sistema ir jos įgyvendinimo sąlygos bei procedūros įtvirtintos specialiajame įstatyme – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme. VGTPĮ 11 ir 12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTPĮ numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir VGTPĮ 11 straipsnio 6–7 dalyse numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.

19. Sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą yra aktuali VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostata, nurodanti, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu nustatoma, jog atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis, atstovavimo byloje perspektyvumas VGTPĮ taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų kontekste. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija apie atstovavimo, kai yra priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą, neperspektyvumą paprastai gaunama iš advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pranešimų (VGTPĮ 23 str. 2 d.), taip pat iš teismų priimtų procesinių sprendimų, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimų ir kt.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi LITEKO duomenimis, pagal kuriuos nustatė, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi nustačius trūkumus dėl apeliacinio skundo priėmimo bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsisakius priimti atskirąjį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 6 d. priėmė nutartį, kuria paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, bei priėjo išvadą, kad procesine prasme byla nėra baigta nagrinėti, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis gali būti skundžiama kasacine tvarka. Teisėjų kolegija kartu pažymi, jog iš LITEKO duomenų aiškiai matyti, kad pareiškėjo apeliacinis skundas (civilinėje byloje Nr. 2-2252-640/2018) yra priimtas, taigi ginčas tebenagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, todėl tai nesudaro pakankamo pagrindo vertinti, jog antrinė teisinė pagalba negali būti teikiama, nes atstovavimas byloje yra neperspektyvus (VGTPĮ 11 str. 7 d. 2 p.).

21. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Tarnybos sprendimuose dėl antrinės teisinės pagalbos neteikimo nurodytų pagrindų, numatytų VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 5 punkte, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad atsisakymas suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, kuris yra (duomenys neskelbtini) procentų darbingas ir jo galimybės savarankiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą nesinaudojant valstybės garantuojama teisine pagalba yra ribotos, negali būti sutapatinamos su besąlygiška galimybe teikti sau teisines paslaugas, net ir turint profesinę advokato patirtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Tarnyba, nagrinėjamu atveju, nesivadovavo lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos principu (VGTPĮ 3 str. 1 p.). Pažymėtina, jog Įstatymas nereglamentuoja išlygų, jog tam tikrų profesijų atstovams negali būti teikiama antrinė teisinė pagalba.

22. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog Tarnybos sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo yra priimami atskiroms bylų stadijoms, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsakovas neteikė įrodymų kada gavo pareiškėjo pakartotinį prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. skundus atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų garbės teismo sprendimo ir Lietuvos advokatų tarybos sprendimo panaikinimo (civilinė byla Nr. 2-2252-640/2018) priimtas 2018 m. birželio 18 d., o Tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimai Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-2556-12013 ir Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-2555-12010 dėl antrinės teisinės pagalbos neteikimo V. G. priimti 2018 m. liepos 3 d., taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimui dar neįsiteisėjus, kas vertintina, jog nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, remiantis tuo, jog Vilniaus apygardos teisme jau išnagrinėta byla pagal pareiškėjo skundą.

23. Likusieji atsakovo argumentai apeliaciniame skunde laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, objektyviai išanalizavo bei įvertino pateiktus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Be to, apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą sprendimą.

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. liepos 3 d. sprendimus Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-2556-12013 ir Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-2555-12010, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė