0313da9e-a2b9-4c19-9cc9-e3fc89e0e3ba · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-308-654/2020 Proceso Nr. 1-01-1-57333-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.2; 1.1.8.7.11; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 16 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nuteistajam A.

T., nuteistojo gynėjui advokatui DimitrijuiFomkinui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. T. (A.T.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams. Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. birželio 3 d.

Patvirtinta civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir civilinio atsakovo A.T. sutartis dėl žalos atlyginimo Nr. 2786, kuria A.T. įsipareigojo atlyginti žalÄ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui – 2 806,39 per 36 mėnesius. Procesas dėl civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nutrauktas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. A.T. buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. gruodžio 2 d., apie 23 val., vieÅ¡oje vietoje, kieme prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstruodamas aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės ir elgesio normų niekinimÄ , siekdamas save prieÅ¡pastatyti netoliese esantiems draugams, veikdamas be jokios aiÅ¡kios priežasties iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, priėjo prie K.G.

„BMW“ markės automobilio, pripurÅ¡kė į jo vidų atsineÅ¡tu dujų balionėliu, po ko iÅ¡ paminėto automobilio iÅ¡lipusiam (iki tol jame miegojusiam) nukentėjusiajam G. M., rankomis, kojomis bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu smÅ«giuodamas į galvÄ , sudavė pastarajam daugybinius (tyrimo metu nenustatytÄ skaičių) į galvos sritį, tuo Å¡iam padarydamas muÅ¡tines kaktos, deÅ¡inio antakio žaizdas ir daugybines poodines kraujosruvas veide, akių vokuose ir daugybinius veido kaulų: skeveldrinius kaktikaulio ančio iÅ¡orinės sienelės, deÅ¡inės akiduobės vidinės sienelės, deÅ¡inio žandinio ančio priekinės sienelės, akytkaulio ir gaidžio skiauterės bei skeveldrinius nosies kaulų ir pertvaros lūžius, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu smegenų deÅ¡iniojo pusrutulio kaktinės, smilkininės ir momeninės skilčių pavirÅ¡iuje bei po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairės kaktinės skilties pavirÅ¡iuje, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Tokiu bÅ«du, tyčia, suduodamas daugybinius smÅ«gius į galvos sritį, kas sukėlė nukentėjusiajam dideles fizines ir dvasines kančias, itin žiauriai, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. M. sveikatÄ . Å iais veiksmais A. T. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose.

2. Vilniaus apygardos teismas, surinkęs ir iÅ¡tyręs įrodymus, nustatęs kitas bylos aplinkybes, 2020 m. birželio 8 d. nuosprendyje konstatavo, kad A.T. 2018 m. gruodžio 2 d. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, požymius. II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 3. Nuteistasis A. T. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nuosprendį pakeisti, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. 3.1.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme, ginčija nustatytÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad atsirado sunkių padarinių arba kilo reali grėsmė nukentėjusio asmens gyvybei. Savo kaltę jis pilnai pripažino, atlygino nukentėjusiajam 12000 Eur turtinę ir neturtinę žalÄ , su nukentėjusiuoju susitaikė, atsiprašė, jis jam atleido. Jis sudarė susitarimÄ dėl žalos atlyginimo su Vilniaus teritorine ligonių kasa, kuri dalyvavo byloje kaip civilinis ieÅ¡kovas, ir jai padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti per 36 mėnesius.

Teismų praktikoje pasisakoma, kad nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens savo veiksmų vertinimas, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo yra svarbus sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad ateityje asmuo elgsis tinkamai, laikysis įstatymų reikalavimų ir daugiau nenusikals. Kaltininko kritinis požiÅ«ris į savo veiksmus, nevengimas už juos gresiančios atsakomybės, pastangos suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius leidžia teismams spręsti ne tik apie jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl įvykio, bet ir pagrįstai manyti, jog ir ateityje galima tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio.

Å iuo aspektu reikÅ¡minga yra ir nukentėjusiojo pozicija, iÅ¡reikÅ¡ta teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad dėl patirto sužalojimo jam nuoskaudos neliko, nukentėjusysis jam atleido. 3.2. Apeliantas nurodė, kad kaip ne kartÄ pažymėjo kasacinis teismas, individualizuojant bausmę turi bÅ«ti atkreiptas dėmesys ir į aplinkybes, apibÅ«dinančias nuteistojo asmenybę. Jis yra neįgalus, dirba, yra vedęs, augina mažametį vaikÄ . Paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę jis negalės atlyginti civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinio numatytais terminais.

Be to, jis savo bÅ«sto neturi, todėl nuomoja butÄ , o jam pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę, Å¡eima gali likti be gyvenamosios vietos. 3.3. Nuteistojo teigimu, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jis yra recidyvistas, t. y. anksčiau teistas už nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje 1992 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ . Tačiau iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo Å¡ioje byloje jis bausmę pagal ankstesnį nuosprendį atliko, 2020 m. gegužės 18 d. buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ Vilniaus APTR Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės įskaitos.

Kasacinis teismas Å¡iuo klausimu taip pat yra pasisakęs, kad ankstesnis teistumas nesudaro absoliutaus pagrindo atsisakyti taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, juolab, kad asmens pavojingumÄ apibÅ«dina ne vien teistumo faktas, bet ir jo anksčiau padarytų nusikalstamų veikų ir (ar) kitų teisės pažeidimų pobÅ«dis. Anot apelianto, jis niekada nebuvo teistas už smurtines veikas, buvo teistas už nusikaltimÄ ekonomikai ir verslo tvarkai. Paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nukentės jo Å¡eimos interesai.

Todėl, skiriant bausmę, turi bÅ«ti žiÅ«rima ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. 3.4. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte, kad dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių arba kilo reali grėsmė nukentėjusio asmens gyvybei. Jis nuteistas už tai, kad nukentėjusiajam G.

M. padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Å io straipsnio objektyviosios pusės kvalifikacinis požymis yra sunkios pasekmės, todėl papildomai kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė jos neinkriminuojamos. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusiojo gyvybei buvo kilusi reali grėsmė. Teisme apklaustas specialistas J. M. P. parodė, kad nukentėjusiajam sunkus kÅ«no sužalojimas buvo kvalifikuotas tik dėl to, kad pastarajam lūžo kaukolė, jei lūžio nebÅ«tų, bÅ«tų nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Visi nukentėjusiojo veide padaryti kaulų lūžiai galėjo atsirasti ir nuo vieno stipraus smÅ«gio kumščiu į veidÄ . Dėl nukentėjusiojo komos specialistas parodė, kad ji galėjo bÅ«ti ir dėl nukentėjusiojo pavartoto alkoholio. TÄ patį parodė ir liudytoja traumatologė J. G., kuri paaiÅ¡kino, jog nukentėjusiajam operacijos dėl kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju dangalu nereikėjo, užteko medikamentinio gydymo, jo neblaivumas skausmo pojÅ«tį mažino.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

5. Nuteistojo A. T. skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 6. Nuteistasis A. T. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , sutinka su juridiniu padarytos veikos vertinimu, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, praÅ¡o taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.

7. Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iÅ¡ dviejų etapų – iÅ¡ bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo.

BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Teismas paskiria tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje. Ä®statymų leidėjas, atsižvelgęs į saugomos vertybės svarbÄ ir veiksmų pavojingumÄ , sankcijoje nustato griežtesnes ar Å¡velnesnes bausmes, parenka galimų skirti bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius. Baudžiamojo įstatymo sankcijos sukonstruotos taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ , padarytų veiksmų pavojingumÄ atitinkančiÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Tik BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje numatytais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų.

8. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).

Tačiau bausmės Å¡velninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali bÅ«ti pagrįstas tik aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).

9. PrieÅ¡ taikant BK 54 straipsnio 3 dalį teismas pirmiausia turi įvertinti teisingos bausmės paskyrimo galimybę taikant BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei BK 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė Å¡velninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, rodanti daug mažesnį asmenybės ir veikos pavojingumÄ ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, teismas gali pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

IÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas, nors formaliai ir atitinkantis visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), yra betikslis, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, – pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ , kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiÅ¡kas ir nereikalingas. Taigi Å¡i nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę.

PrieÅ¡ingai, pagrindinės taisyklės yra aiÅ¡kiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principÄ , yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl Å¡i norma teismų praktikoje ir įgijo iÅ¡imtinių aplinkybių statusÄ , taip bausmės skyrimÄ pabrėžiant ne kaip statiÅ¡kÄ , o labai dinamiÅ¡kÄ procesÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015).

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę paÅ¡alinti prieÅ¡taravimÄ teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia Å¡io principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumÄ teisingos bausmės paskyrimo prasme, tai, visų pirma, teisingumas reiÅ¡kia įstatymo nustatytÄ optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingÄ bausmės dydį. Teisingumo principui prieÅ¡tarauja tiek aiÅ¡kiai per griežtos, tiek ir aiÅ¡kiai per Å¡velnios bausmės paskyrimas.

BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali bÅ«ti suprastas kaip iÅ¡imtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2008). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų iÅ¡vadÄ , jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimÄ , padarytÄ byloje nustatytomis aplinkybėmis, bÅ«tų teisingas. BÅ«tent Å¡ių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti iÅ¡vadÄ dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas teisingumo principo reikÅ¡mę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006).

11. Kaip jau minėta, įstatymų leidėjas, formuodamas sankcijas už nusikaltimo padarymÄ , įvertina ginamos vertybės svarbÄ ir veiksmų jÄ pažeidžiant pavojingumÄ . Sankcijoje nustatydamas tik griežčiausios rÅ«Å¡ies bausmę – laisvės atėmimÄ ir pakankamai griežtÄ iki 10 metų jos terminÄ , taip pat patalpindamas nusikaltimus žmogaus sveikatai BK specialiosios dalies pradžioje, įstatymo leidėjas įvertino žmogaus sveikatÄ kaip labai svarbiÄ vertybę, kuriÄ Ä—mėsi ginti griežtomis priemonėmis. Todėl skirdamas pernelyg Å¡velniÄ bausmę, iÅ¡eidamas už įstatymo leidėjo nustatytų ribų be pakankamai įtikinančių argumentų teismas tuo pačiu nuvertintų saugomos vertybės svarbÄ , tiek pačiam asmeniui, tiek kitiems žmonėms gali susidaryti įspÅ«dis, kad darant net sunkius nusikaltimus galima sulaukti Å¡velnios bausmės, todėl neveiktų nei individuali, nei bendroji prevencija.

12. A. T. padarė nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ sunkių nusikaltimų kategorijai, už Å¡io nusikaltimo padarymÄ baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Byloje nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savanoriÅ¡kas žalos atlyginimas (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija ypač pabrėžia žalos atlyginimÄ , kaip labai svarbų aspektÄ , vedantį teismÄ prie Å¡iame nuosprendyje daromos iÅ¡vados apie galimybę mažinti nuteistajam bausmę.

SavanoriÅ¡kai ir pilnai atlyginta pakankamai didelė 12 000 eurų žala, kas bÅ«na retoje byloje, labai teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį. A. T. atsakomybę sunkina tai, kad veikÄ jis padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. T. nusikalto ne pirmÄ kartÄ , praeityje vienÄ kartÄ buvo teistas, ne kartÄ baustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡ių aplinkybių visetÄ , už inkriminuoto nusikaltimo padarymÄ A.

T. paskyrė bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

13. Teisėjų kolegija, susipažinusi su A. T. apeliaciniu skundu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo taisyklių. Kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, bausmė paprastai gali bÅ«ti paskiriama, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatytÄ bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

BK 62 straipsnio nuostatų taikymas yra susijęs su konkrečiomis Å¡iame straipsnyje nurodytomis aplinkybės, kurių Å¡ioje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę, bÅ«tina įvertinti visas bylos aplinkybes, didžiausiÄ dėmesį skiriant aplinkybėms, apibÅ«dinančioms kaltininko asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ . Å ioje baudžiamojoje byloje nenustatyta kokių nors aplinkybių, rodančių mažesnį A. T. padarytos nusikalstamos veikos ar nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas A.

T. už jo nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui. A. T. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – jis turi Å¡eimÄ , mažametį vaikÄ , turi legalų darbÄ â€“ nėra kuo nors iÅ¡siskiriančios, jos yra įprastos, bÅ«dingos daugeliui asmenų. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ iÅ¡nagrinėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nenustatyta kokių nors iÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su A. T. padaryta nusikalstama veika ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A.

T. aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, o su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas reikÅ¡tų teisingumÄ . Kaip tik, kolegijos vertinimu, vienintelė sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė už sunkų sveikatos sutrikdymÄ yra tinkama bausmė tokį nusikaltimÄ padariusiam nuteistajam.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su skundo argumentais dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkto netinkamo taikymo ir daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, taip pat neteisingai įvertino atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikaltimÄ padarė recidyvistas įtakÄ A. T. paskirtos bausmės dydžiui.

15. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tokios aplinkybės, kurios apibÅ«dindamos kaltÄ jį asmenį ir jo padarytÄ veikÄ , teismui parodo tuos neigiamus momentus, kurie didina nusikalstamos veikos bei kaltojo asmens pavojingumÄ ir leidžia griežtinti atsakomybę. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas daugeliu atvejų nulemia griežtesnės bausmės paskyrimÄ . Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Å¡ių aplinkybių sunkumo laipsnis nėra visuomet vienodas, kiekvienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės įtakÄ kaltojo asmens atsakomybei nustato teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ .

Jei dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių, tai yra aplinkybė, apibÅ«dinanti nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymį – padarinius. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe gali bÅ«ti pripažįstami tik tie sunkÅ«s padariniai, kurie gerokai virÅ¡ijo įstatymo numatytus kaip neiÅ¡vengiamus nusikalstamos veikos padarinius. A. T. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė G. M. sveikatÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Sunkus kito asmens sveikatos sutrikdymas yra vienas iÅ¡ bÅ«tinų objektyviųjų Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymių. Sunkių padarinių sukėlimas teismo pripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe tik tuomet, jeigu sunkÅ«s padariniai nėra inkriminuoto nusikaltimo sudėties dalis ar jį kvalifikuojantis požymis. Todėl, remiantis iÅ¡dėstytomis nuostatomis, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs A. T. kaltu sunkiai sutrikdžius G. M. sveikatÄ , nepagrįstai konstatavo, kad nuteistojo atsakomybę sunkina dar ir tai, jog dėl jo padarytos veikos atsirado sunkių padarinių arba kilo reali grėsmė nukentėjusiojo asmens gyvybei bei Å¡iÄ aplinkybę be pagrindo pripažino A.

T. atsakomybę sunkinančia.

16. Pagal BK60 straipsnio1 dalies 13 punktÄ (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 24 d.) atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad veikÄ padarė recidyvistas. Recidyvisto sÄ voka yra BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 24 d.). Joje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

Toks asmuo yra recidyvistas. AiÅ¡kinant Å¡ias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neiÅ¡nykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytÄ tyčinį nusikaltimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neiÅ¡nykusį ar nepanaikintÄ teistumÄ , yra pripažįstamas padaręs naujÄ tyčinį nusikaltimÄ .

Nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), Å¡iuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvÄ , o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuodamas bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017).

17. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų, A. T. sunkiai sutrikdė G. M. sveikatÄ bÅ«damas 2016 m. kovo 14 d. teistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje 1992 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ (turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ ), t. y. bÅ«damas recidyvistu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iÄ aplinkybę pripažino sunkinančia nuteistojo atsakomybę. Tačiau į atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę turi bÅ«ti atsižvelgiama jÄ vertinant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir bausmei keliamų tikslų kontekste, jos reikÅ¡mė bausmės skyrimui negali bÅ«ti suabsoliutinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017).

Nusikalstama veika, už kurios padarymÄ A. T. buvo nuteistas iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo ir už kuriÄ neiÅ¡nykus ir nepanaikinus teistumo A. T. padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ (sunkiai sutrikdė G. M. sveikatÄ ), nėra smurtinio pobÅ«džio, tai yra nusikalstama veika ekonomikai ir verslo tvarkai. Byloje nėra duomenų, kad po skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo A. T. bÅ«tų padaręs naujus teisės pažeidimus. A. T. turi Å¡eimÄ , mažametį vaikÄ , darbÄ .

Be to, nuteistasis atlygino gana didelę 12000 eurų neturtinę žalÄ nukentėjusiajam, taip pat susitarė ir įsipareigojo atlyginti žalÄ Valstybinei ligonių kasai, kas patvirtina, kad nuteistasis kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, stengiasi atlyginti ir paÅ¡alinti savo nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Ä®vertinus iÅ¡dėstytų nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančių aplinkybių visetÄ kartu su byloje nustatytomis dviem nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, ir viena atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kuri Å¡ioje byloje nustatytų kitų faktinių aplinkybių kontekste iÅ¡ esmės yra labiau formali, nei parodanti tuos neigiamus momentus, kurie didina A.

T. padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumÄ ir leidžia griežtinti baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. T. paskirta bausmė yra per griežta. Todėl, nuteistajam A. T. už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtoji laisvės atėmimo bausmė Å¡velninama, bausmės dydį nustatant artimÄ BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės minimumui. Dėl Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų 18.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Ši nuostata reiškia, kad teismas nuosprendyje turi nurodyti, kokias aplinkybes jis nustatė ištyręs įrodymus ir dėl kokių veiksmų jis pripažįsta asmenį kaltu. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė A.

T. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, kurios buvo iÅ¡dėstytos Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorės teismui pateiktame pakeistame kaltinime (t. 4, b. l. 176), t. y. nurodė, jog A. T. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose. IÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ ir iÅ¡tyręs surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė kitas bylos aplinkybes ir konstatavo, kad A. T. 2018 m. gruodžio 2 d. padaryta veika prieÅ¡ nukentėjusįjį G.

M. atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, požymius, tačiau nuosprendyje įrodyta pripažintų minėtos nusikalstamos veikos aplinkybių, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas, neiÅ¡dėstė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomoji dalis turi trÅ«kumų, tačiau Å¡ie trÅ«kumai nėra esminiai ir nėra pagrindas pripažinti, jog tuo buvo suvaržytos įstatymų garantuotos A. T. teisės ar tai sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

Å is pirmosios instancijos teismo padarytas pažeidimas iÅ¡taisomas, nustatant, kad: A. T. (A. T.) 2018 m. gruodžio 2 d., apie 23 val., kieme, prie pastato (duomenys neskelbtini), priėjo prie K. G. „BMW“ markės automobilio, pripurÅ¡kė į jo vidų atsineÅ¡tu dujų balionėliu, po ko iÅ¡ automobilio iÅ¡lipusiam (iki tol jame miegojusiam) nukentėjusiajam G. M. rankomis, kojomis bei nenustatytu daiktu sudavė pastarajam nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į galvÄ , tuo padarė jam muÅ¡tines kaktos, deÅ¡inio antakio žaizdas ir daugybines poodines kraujosruvas veide, akių vokuose ir daugybinius veido kaulų lūžius: skeveldrinius kaktikaulio ančio iÅ¡orinės sienelės, deÅ¡inės akiduobės vidinės sienelės, deÅ¡inio žandinio ančio priekinės sienelės, akytkaulio ir gaidžio skiauterės bei skeveldrinius nosies kaulų ir pertvaros lūžius, nuo smÅ«gių kraujas iÅ¡siliejo po kietuoju galvos smegenų dangalu smegenų deÅ¡iniojo pusrutulio kaktinės, smilkininės ir momeninės skilčių pavirÅ¡iuje bei po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairės kaktinės skilties pavirÅ¡iuje.

Å ie sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokiu bÅ«du, A. T. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. M. sveikatÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo A. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių arba kilo reali grėsmė nukentėjusiojo asmens gyvybei.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo ir A. T. paskirti laisvės atėmimÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Kitoje dalyje palikti nuosprendį nepakeistÄ . Teisėjai Albinas Bielskis Alenas Piesliakas Linas Å iukÅ¡ta