0310d6a4-e1a7-47de-a4bd-57f1d2f221ed · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-5921-644/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01351-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 7 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. Å . skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-3). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2016 m. spalio mėn. buvo laikomas Marijampolės pataisos namų 22 bÅ«ryje netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad jis buvo laikomas ankÅ¡toje gyvenamojoje patalpoje, kurioje įrengtos 46-44 dviaukÅ¡tės lovos, gyveno iki 100 nuteistųjų, dėl ko pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Patalpoje trÅ«ko spintelių, todėl asmeninius daiktus laikė po lova. Patalpoje nuo sienų byrėjo tinkas, buvo Å¡alta, drėgna, tamsu, trÅ«ko oro, ant sienų buvo pelėsis. BÅ«rio sanitariniame mazge neužtikrinamas privatumas, kadangi klozetus skiria tik sienelės, o langai nėra uždengti. Dėl minėtų aplinkybių jautė pažeminimÄ , sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus. Atsikirtime į atsakovo atsiliepimÄ (b. l. 57-58) nurodė, kad atsakovas pateikė pažymas ir nuotraukas ne to laikotarpio, kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo laikomas bÅ«ryje.

Tvirtino, kad atsisakė gyventi 22 bÅ«ryje dėl to, kad jame buvo laikoma labai daug nuteistųjų. Gyvenamoji patalpa buvo perpildyta baldais. Ä® pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nebuvo reaguojama, skundai buvo iÅ¡metami, jam grasinta susidorojimu. Atsakovo atstovas atsiliepimu, kurį patikslino (b. l. 7-12, 38-41) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas į 22 bÅ«rį buvo paskirtas laikotarpiu nuo 2016-03-22 iki 2016-10-25.

Atkreipė dėmesį, kad nuo 2016-09-06 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Darė iÅ¡vadÄ , kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta pora mėnesių. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, kuriose nuteistieji turi teisę laisvai judėti po kitas patalpas ar teritorijas. Marijampolės pataisos namuose gyvenamosios patalpos yra įrengtos pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 ir aprÅ«pintos inventoriumi pagal laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas teisingumo ministro 2017-06-07 įsakymu Nr.V-245.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant patalpos plotÄ . Marijampolės pataisos namų patalpos yra nuolatos tikrinamos ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, tačiau nuolat stebimos ir prižiÅ«rimos specialisto, kuris paskirtas prižiÅ«rėti tam tikrÄ bÅ«rį bei Ūkio skyriaus specialistų, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui skubiai atlieka defektų Å¡alinimo darbus. BÅ«rio sanitarinis mazgas yra trečiame aukÅ¡te, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo neįrengus užuolaidų ant lango yra abstraktaus pobÅ«džio.

Pataisos namai neturi duomenų dėl pareiÅ¡kėjo iÅ¡gyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi bÅ«tų kalinimo sÄ lygos. Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų 22 bÅ«ryje netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, jog buvo laikomas perpildytoje gyvenamojoje patalpoje. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3,6 kv. m.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iÅ¡ joje laikomų asmenų skaičiaus. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas į 22 bÅ«rį buvo paskirtas Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2016-03-22 įsakymu Nr. 7/07-98 (b. l. 13). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nuo 2016-09-06 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, todėl daroma iÅ¡vada, kad 22 bÅ«ryje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016-03-22 iki 2016-09-06 (ginčo laikotarpis) (b. l. 14, 15-16).

Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad Marijampolės pataisos namų 22 bÅ«rio gyvenamųjų patalpų bendras plotas - 201,7 kv. m. 2016 m. I ketv. 22 bÅ«ryje buvo laikoma iki 55 nuteistųjų, 2016 m. II ketv. - iki 53 nuteistųjų; 2016 m. IV ketv. - iki 78 (b. l. 17). Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas atsiliepime neginčija aplinkybės, kad 22 bÅ«rio gyvenamosios patalpos buvo perpildytos porÄ mėnesių dėl sudėtingo nuteistųjų paskirstymo proceso. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo laikotarpiu iÅ¡ viso 68 paras (nuo 2016-07-01 iki 2016-09-06)) pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta Taisyklių 111.1. punkte numatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma, kadangi gyvenamojoje patalpoje jam teko nuo 2,58 kv. m (201,7/78) ploto.

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 buvo laikoma iki 100 nuteistųjų, įrengta iki 46 dviaukščių lovų, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti į bylÄ nepateikė. Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 buvo laikoma daugiau asmenų nei įrengta miegamųjų vietų, ar, kad nuteistieji nebÅ«tų turėję miegamosios vietos. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis apie bÅ«rio nuteistųjų skaičių, gyvenamųjų patalpų plotus, todėl jais remiasi.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o pareiÅ¡kėjo argumentai dėl patalpoje laikytų asmenų ir įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad didelę gyvenamosios patalpos dalį užėmė baldai, dėl to nebuvo galimybės judėti. Teismas pažymi, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Tačiau pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės dėl baldų užimamo ploto yra neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, todėl vertintinos kaip Å¡io pažeidimo dalis (žr., LVAT 2013-03-16 sprendimas byloje Nr. A822-1053/2013). Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad patalpų ploto reikalavimai buvo pažeisti, minėtos aplinkybės vertintinos Taisyklių 111.1. punkto reikalavimų pažeidimo kontekste.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad patalpoje nuo sienų byrėjo tinkas, buvo Å¡alta, drėgna, tamsu, trÅ«ko oro, ant sienų buvo pelėsis. Pagal Higienos normos HN 134:2015 14 punktÄ , gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Santykinė oro drėgmė gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti 35 - 65 proc., oro temperatÅ«ra 18 - 28 °C (HN 134:2015 16 punktas). Laisvės atėmimo vietos įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų (12 p.).

Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais, ar, kad bÅ«tų skundęsis pataisos namų administracijai dėl patiriamų sunkumų atveriant gyvenamosios patalpos langÄ .

IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų nuotraukų matyti, kad bÅ«rio gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus (b. l. 43-50). Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio, drėgmės ar neÅ¡varos gyvenamosiose patalpose. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas dėl minėtų aplinkybių bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ , byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose bÅ«tų užfiksuota, jog patalpose formuojasi pelėsis, kad patalpų higieninė bÅ«klė neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų apie gyvenamųjų patalpų neÅ¡varÄ , pelėsio plitimÄ , teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu patalpose. Tuo tikslu nuteistieji aprÅ«pinami valymo priemonėmis (b. l. 21-23). Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiÅ¡kėjo valios.

Pataisos namai negali bÅ«ti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytÄ pareigÄ susitvarkyti aplinkÄ , kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo, drėgmės, susikaupusio pelėsio iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami. Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apÅ¡vietimÄ ir oro temperatÅ«rÄ , tačiau teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė Å¡ias aplinkybes.

Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pataisos namus reguliariai tikrina Visuomenės sveikatos centras ir Å¡ių patikrinimų metų pažeidimų nebuvo nustatyta. Pažymėjo, kad pataisos namai užtikrina tinkamÄ patalpų apÅ¡vietimÄ , oro temperatÅ«rÄ . Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad gyvenamosios patalpos apÅ¡vietimas ar temperatÅ«ra neatitiko reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ dėl nurodytų aplinkybių.

Byloje taip pat nėra duomenų apie netinkamai įrengtas, susidėvėjusias gyvenamÄ sias patalpas, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiÅ¡kėjas. Teismas pažymi, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sÄ lygas pataisos namuose, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl nepakankamo apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl atmetami. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo. Pažymėjo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė privačiai naudotis sanitariniu mazgu. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad vertinant, ar nebuvo virÅ¡yta priimtina kentėjimo riba, prie tokių veiksnių priskirtina ir galimybė privačiai naudotis tualetu.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi bÅ«ti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat Å¡ios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu iÅ¡vadÄ , kad kalinimo sÄ lygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-04-19 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95), 2002-07-15 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99).

Vis dėlto Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatuoja kalinamo asmens privatumo pažeidimÄ naudojantis tualetu, kuris sudaro pagrindÄ pripažinti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (t. y., kai pripažįstama, kad kalinimo sÄ lygos virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, žemino asmens garbę ir orumÄ ) paprastai tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiÅ¡kai ar visiÅ¡kai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-10-09 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 62936/00) 2013-04-25 sprendimÄ byloje C. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09), 2015-03-10 sprendimÄ byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12).

Taigi aplinkybė, kad buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiÅ¡kai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir Å¡iems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ paprastai gali sudaryti prielaidas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti. Bylos duomenys patvirtina, kad bÅ«rio sanitarinio mazgo tualetai vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, tačiau nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų.

Nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti suteiktas nevisiÅ¡kas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, prieÅ¡ingai nei kamerų atveju, tualetais Å¡ioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Kaip matyti, Å¡ios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje. Taigi įvertinus minėtas aplinkybes, (t. y., kad unitazai, kuriais naudojosi pareiÅ¡kėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų), teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y.

Å¡iuo aspektu kankinančioms, nežmoniÅ¡koms ir (ar) žeminančioms sÄ lygoms pripažinti (žr. LVAT 2018-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). PareiÅ¡kėjas pažymi, kad sanitarinio mazgo tualeto langas buvo be užuolaidų ir neužtikrino privatumo, tačiau, teismas pažymi, kad ginčo laikotarpiu galiojusi Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi norma, patvirtinta 2004-06-09 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – AprÅ«pinimo norma) (akto redakcija nuo 2010-03-03 iki 2017-01-01) nenumatė užuolaidėlės įrengimo sanitarinio mazgo patalpoje.

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad asmeninius daiktus laikė po lova, nes gyvenamojoje patalpoje trÅ«ko spintelių. Remiantis AprÅ«pinimo norma, bendrabučio tipo patalpoje, be kita ko, vienam asmeniui turi bÅ«ti įrengta spintelė prie lovos (1 vnt.). Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentus dėl neįrengtų spintelių paneigia į bylÄ pateiktos gyvenamosios patalpos foto nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad spintelės prie lovų yra įrengtos. Kita vertus, pareiÅ¡kėjas pats sau prieÅ¡tarauja skunde nurodydamas, kad patalpa buvo apstatyta pertekliniais baldais, dėl ko nebuvo galimybės judėti, tačiau tuo pačiu metu pažymi, kad trÅ«ko spintelių.

Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl minėtų aplinkybių. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo atstovo atsiliepimo, jei pareiÅ¡kėjas turėjo daug asmeninių daiktų, jis galėjo juos laikyti sandėlyje arba pasimatymo metu perduoti artimiesiems. Taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų, o jo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat grindė aplinkybėmis dėl pareigÅ«nų netinkamo elgesio.

Pažymėjo, kad į jo praÅ¡ymus dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nebuvo reaguojama, skundai buvo iÅ¡metami, jam grasinta susidorojimu. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo ir nedetalizuoja, kada ir kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, o jo argumentai dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio laikomi deklaratyviais ir atmetami.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009+11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.). IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs iÅ¡samiÄ teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Marijampolės pataisos namai ginčo laikotarpiu 68 paras neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, todėl konstatuotina, kad Marijampolės pataisos namai pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė pažeminimÄ , sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus ir pan.

Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Teismas įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

Akcentuotina, jog 68 paras pareiÅ¡kėjui teko mažiau nei 3,0 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, šį plotÄ dar labiau mažino baldų užimamas plotas, kas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytus pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimus, atsižvelgus į Å¡ių pažeidimų trukmę, intensyvumÄ , į ginamų vertybių pobÅ«dį, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie bÅ«tų įtakoję tolimesnį pareiÅ¡kėjo gyvenimÄ ), ar, kad pareiÅ¡kėjas skundais ar praÅ¡ymais bÅ«tų kreipęsis į atsakovo atstovÄ dėl jo netenkinančių kalinimo sÄ lygų, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas.

Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 550 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti A. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 550 Eur (penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Audrius Grauželis