2022-01-12 Nr. AB-1125-3-62-3-00438-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-2-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00438-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas K. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą nurodė, kad nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2020 m. sausio 28 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) laisvės atėmimo bausmę atliko Alytaus PN uždaroje zonoje įvairiose kamerose. Pareiškėjas teigė, kad kamerose trūko oro, kamerose Nr. 1, Nr. 14, Nr. 15, Nr. 18, Nr. 19 netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, nes nėra unitazų, kamerose sienų danga atsilupusi, ant sienų dėmės nuo drėgmės, apšvietimas netinkamas, lempos be apsauginių gaubtų, kamerų lovos ir spintelės surūdijusios. Uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemeliuose nuo sienų krito tinkas, jie (kiemeliai) buvo netvarkingi, grindys duobėtos, nebuvo peleninių, todėl primėtyta nuorūkų. Kalėdamas tokiomis sąlygomis pareiškėjas teigė patyręs žmogaus orumo pažeminimą, dvasinių išgyvenimų, depresiją, psichologines kančias, sutriko jo miegas, pareiškėjui teko vartoti raminamuosius vaistus, jis pradėjo save žaloti, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 2 000 Eur suma ir kurią prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas uždarosios zonos kamerų tipo patalpose. Paaiškino, kad kamerų tipo patalpose buvo atliktas kapitalinis remontas, kuris vyko keliais etapais. Remonto metu pakeisti langai, durys, naujai įrengti tualetai, pastatyti unitazai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema, kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpų, kuriose pareiškėjas atliko paskirtą bausmę, pasivaikščiojimo kiemelių būklė buvo gera. Alytaus PN visos patalpos buvo tikrintos Alytaus visuomenės sveikatos centro specialistų, higienos normos pažeidimų nebuvo nustatyta.

5. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nėra pagrindo tenkinti jo skundą.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjo K. M. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista.

7. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2020 m. sausio 28 d. tam tikrais periodais kalėjo uždarosios zonos kamerų tipo patalpose Nr. 4, Nr. 14, Nr. 15, Nr. 18, Nr. 19, Nr. 25, Nr. 26, Nr. 27, Nr. 31, Nr. 37, Nr. 39, Nr. 41.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamų higienos sąlygų Alytaus PN kamerose, vadovavosi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015), 12, 17 punktų nuostatomis. Teismas nurodė, kad byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas, kamerų tipo patalpų fotonuotraukos patvirtina, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per atidaromus langus, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip, be kita ko, iš dalies išvengdamas drėgmės kamerose. Teismas pažymėjo, kad patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės, pelėsio.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, apšvietimą, tačiau teismas pažymėjo, jog pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes, konstatuodamas, kad, jo nuomone, apšvietimas buvo netinkamas. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pataisos namai vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina tinkamą apšvietimą. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiškinimais apie gyvenamųjų patalpų apšvietimo atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais rėmėsi. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad apšvietimas neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo apšvietimo yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmestini.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje taip pat nėra kompetentingų institucijų priimtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, jog Alytaus PN kamerų tipo patalpų ir inventoriaus būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų. Į bylą pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes, kad kamerų tipo patalpose Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl netinkamos patalpų ar inventoriaus būklės, nedetalizavo, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad patalpos buvo apleistos, netvarkingos, neremontuotos, o inventorius techniškai netvarkingas. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini.

11. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl netinkamos pasivaikščiojimų kiemelių būklės, teismas nurodė, kad įvertinus Alytaus PN pateiktas fotonuotraukas, kuriose užfiksuota pasivaikščiojimų kiemelių būklė, yra pagrindas pripažinti iš dalies pagrįstais pareiškėjo pateiktus paaiškinimus apie netinkamą pasivaikščiojimo kiemelių būklę. Teismas sprendė, kad nuotraukos leidžia teigti, kad pasivaikščiojimo kiemų grindys vietomis yra nelygios, sienos dėmėtos, todėl tai galėtų būti vertinama kaip pagrindas atsakovo atstovo deliktinei atsakomybei kilti. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nepateikė kitų įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjo teiginius dėl netinkamos pasivaikščiojimų kiemelių būklės (pavyzdžiui, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktų ir pan.). Taigi teismas darė išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Taisyklės), 21 punkte ir Higienos normos HN 134:2015 12 punkte įtvirtintų reikalavimų pažeidimus.

12. Teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl peleninių pasivaikščiojimo kiemeliuose neįrengimo, nes toks reikalavimas nėra įtvirtintas tesės aktuose.

13. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su tupimo tualeto įrengimu kamerų sanitariniuose mazguose, teismas pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimą unitazą. Be to, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog drausmės izoliatorių ir kamerų tipo patalpų sanitariniame mazge įrengti klozetai gali būti ir tupiami (10.4 p.).

14. Spręsdamas klausimą dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo būdo (dydžio) už nustatytą jo teisių pažeidimą (netinkamą pasivaikščiojimo kiemelių būklę), teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju galėtų būti vertinamas kaip kankinimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio prasme. Atsižvelgdamas į nustatytą pažeidimą, jo trukmę, teismas vertino, kad pareiškėjas dėl konstatuoto pažeidimo galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.

15. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, trukmę, darė išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto ir trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 16. Pareiškėjas K. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priteisti jam prašomo dydžio neturtinės žalos atlyginimą arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skunde pateikė naujus įrodymus: pasivaikščiojimų kiemelių fotonuotraukas, kamerose Nr. 14, Nr. 18, Nr. 19, Nr. 25 įrengtų sanitarinių mazgų fotonuotraukas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2019 m. sausio 10 d. ir 2019 m. birželio 26 d. raštus.

17. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, yra priimtas atsižvelgiant tik į atsakovo atstovo nurodytus argumentus.

18. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo skunde nurodytą administracinę bylą Nr. I-253-422/2019, kurią pareiškėjas buvo laimėjęs ir kurioje buvo konstatuota, jog Alytaus PN uždarosios kameros ir pasivaikščiojimų kiemeliai neatitinka teisės aktų reikalavimų.

19. Pareiškėjas teigia, kad teismas neįvertino jo argumentų dėl sanitariniame mazge neįrengto unitazo (buvo įrengtas tupimas tualetas). Pažymi, kad pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog kamerose Nr. 14, Nr. 18 ir Nr. 19 buvo tupimas tualetas, surūdiję sanitariniai įrenginiai. Teismas taip pat neįvertino, kad kameroje Nr. 25 yra nelygios grindys, atsilupę dažai.

20. Pareiškėjas pabrėžia, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tikrino Alytaus PN, tačiau teismas neišreikalavo visų, su byla susijusių duomenų, todėl pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro išvadas dėl nustatytų pažeidimų.

21. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti Regionų apygardos administraciniam teismui Kauno rūmams ir teismo buvo tinkamai išnagrinėti bei įvertinti. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pasak atsakovo atstovo, nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų reikalavimus neatitinkančių kalinimo sąlygų Alytaus PN, atlyginimo priteisimo.

24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino, kad dėl netinkamos pasivaikščiojimų kiemelių būklės buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Alytaus PN sąlygas.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad ne tik Alytaus PN pasivaikščiojimų kiemeliai, bet ir uždarosios kameros neatitiko teisės aktų reikalavimų, kamerose Nr. 14, Nr. 18 ir Nr. 19 įrengtas tupimas tualetas. Pareiškėjas savo argumentams pagrįsti kartu su apeliaciniu skundu pateikė kamerų Nr. 14, Nr. 18, Nr. 19, Nr. 25 ir pasivaikščiojimų kiemelių fotonuotraukas bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2019 m. sausio 10 d. ir 2019 m. birželio 26 d. raštus dėl nustatytų higienos normų pažeidimų.

26. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus, pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ABTĮ 142 straipsnio 3 dalies nuostatas ir siekdama išsamiai išaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, nutaria pridėti prie bylos pareiškėjo pateiktus įrodymus.

27. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su higienos sąlygomis Alytaus PN uždarosiose kamerose, teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant higienos sąlygas pataisos namuose analizuojami byloje esantys duomenys, galintys patvirtinanti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-822/2018; kt.). Šiuo aspektu svarbu ir tai, kada tokie patikrinimai bei atitinkami aktai surašomi (pareiškėjo kameroje metu, iki ar po to) ir kokiu pagrindu. Visa tai turi įtakos tokių įrodymų patikimumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017; kt.).

29. Vertinant, ar buvo padaryti higienos reikalavimų pažeidimai, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose taisykles, todėl pareiškėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-520/2018; kt.).

30. Pagal byloje pateiktus duomenis pareiškėjas nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2020 m. sausio 28 d. buvo laikomas Alytaus PN uždarosios zonos kamerų tipo patalpose Nr. 4, Nr. 14, Nr. 15, Nr. 18, Nr. 19, Nr. 25, Nr. 26, Nr. 27, Nr. 31, Nr. 37, Nr. 39, Nr. 41 (b. l. 8, 12–13). Atsakovo atstovas į bylą pateikė Alytaus visuomenės sveikatos centro 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktą dėl visų Alytaus PN patalpų tikrinimo, 2019 m. kovo 18 d. patikrinimo aktą dėl kamerų tipo patalpos Nr. 37 tikrinimo, 2019 m. kovo 19 d. patikrinimo aktą dėl kamerų tipo patalpos Nr. 31 tikrinimo, 2019 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo aktą dėl kamerų tipo patalpos Nr. 18 tikrinimo, 2019 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo aktą dėl kamerų tipo patalpos Nr. 15 ir kamerų tipo patalpos Nr. 27 tikrinimo ir 2019 m. rugpjūčio 23 d. patikrinimo aktą dėl kamerų tipo patalpos Nr. 26 tikrinimo, pagal kuriuos higienos normų pažeidimai tikrinimo metu nebuvo nustatyti (b. l. 17–30). Iš pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2019 m. sausio 10 d. ir 2019 m. birželio 26 d. raštų turinio matyti, kad 2019 m. sausio 17 d. atliktos operatyviosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu kamerų tipo patalpose Nr. 31 ir Nr. 39 nustatytas Higienos normos HN 134:2015 12 punkto (techniškai netvarkingi langai) reikalavimų pažeidimas, o 2019 m. liepos 12 d. atliktos operatyviosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu kamerų tipo patalpose Nr. 15 ir Nr. 27 nustatytas Higienos normos HN 134:2015 16 punkto (netinkamas oro judėjimo greitis) reikalavimų pažeidimas. Taip pat iš byloje pateiktų fotonuotraukų pasitvirtino pareiškėjo teiginiai dėl kamerų tipo patalpoje Nr. 25 ištrupėjusios grindų dangos (b. l. 56, 95).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, sprendžia, kad yra pagrindas šiais aspektais pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą, Alytaus PN administracijai neužtikrinus higienos normų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų pareiškėjo buvimo tikrintose kamerose metu ir po to, t. y. pagrindas konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

32. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su tupimo tualeto kamerų tipo patalpų Nr. 14, Nr. 18 ir Nr. 19 sanitariniuose mazguose įrengimu, teisėjų kolegija pažymi, kad teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimą unitazą. Nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerų sanitariniame mazge įrengti klozetai gali būti ir tupiami (9.1 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausioje ir dominuojančioje praktikoje sėdimų tualetų neįrengimas nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020, 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-624/2020, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1653-662/2020; kt.). Taigi vien tik asmens pageidavimas, kad kameroje būtų įrengtas sėdimas unitazas (ar pageidavimas apgyvendinti kameroje, kurioje įrengtas tokios konstrukcijos unitazas), nesant medicininių duomenų, kad dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija asmeniui sudarytų nepatogumus juo naudotis, nesuponuoja pareigos užtikrinti, kad kamerų tipo patalpoje būtų įrengtas sėdimas unitazas. Byloje nenustatęs (konkrečių argumentų ir nusiskundimų skunde ir apeliaciniame skunde nekelia ir pareiškėjas), kad dėl sveikatos būklės sėdimo unitazo įrengimas buvo būtinas pareiškėjui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo teisės tuo aspektu, kad kameroje buvo tupimas klozetas, nebuvo pažeistos.

33. Nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

34. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

35. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013).

36. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

37. Pareiškėjas skunde teigia, kad dėl netinkamų kalinimų sąlygų daug kartų skundais kreipėsi į Alytaus PN administraciją, taip pat kreipėsi į gydytojus dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašo, kad jam būtų priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

38. Byloje pateiktas medicininis pažymėjimas, pareiškėjo asmens sveikatos istorija patvirtina, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Byloje taip pat pateikti pareiškėjo skundai Alytaus PN administracijai, kuriais jis skundėsi dėl netinkamų kalinimo sąlygų (b. l. 31–44).

39. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, jog sergančio asmens laikymas nepriimtinomis sąlygomis iš esmės gali prilygti elgesiui, kurį draudžia Konvencijos 3 straipsnis, kadangi nuo įvairių sveikatos sutrikimų kenčiantys nuteistieji stipriau išgyvena sunkumus, kuriuos sukelia nepriimtinos kalinimo sąlygos ir į šią aplinkybę svarbu atsižvelgti sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą (žr., pvz., 2004 m. vasario 10 d. sprendimą byloje Naumenko prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 42023/98), 2001 m. liepos 10 d. sprendimą byloje Price prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 33394/96), 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Ilhan prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 22277/93). Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad nuteistieji, kurie kenčia nuo psichikos sutrikimų, linkę stipriau išgyventi menkinimo ir bejėgiškumo jausmus, tokiu būdu nagrinėjant šiuos Konvencijos pažeidimo atvejus, reikalingas didesnis atidumas. Kartais tokiu atveju pati pareiškėjo psichologinė būklė gali lemti, kad jis jaučiasi pažeidžiamesnis nei kiti nuteistieji ir jo kančia, skausmas ir baimė gali būti stipresni dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų (žr., pvz., 2009 m. sausio 20 d. sprendimą byloje Slawomir Musial prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 28300/06).

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, mano, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas nelaikytina pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į aplinkybes, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, tačiau esant duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, psichologinę būklę, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis vertintinas 100 Eur suma.

41. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, priteisiant 100 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 26 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui K. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo K. M. skundo dalį atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė