030d8e36-edca-44df-b131-c8e3ed73e35b · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1720-794/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38310-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.3.1; 2.6.29.4; 3.2.6.1; 3.3.1.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2 (S) VILNIAUS apygardos teismas SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriais teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Ingos Staknienės ir RÅ«tos Petkuvienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės (apeliantės) UAB „Viteska“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4034-960/2020 pagal ieÅ¡kovo V.

A. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Viteska“ dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : 0 I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. A. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Viteska“ 20 350 EUR skola, 4 839,23 EUR palÅ«kanas, 11,89 procentų palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾intos skolos, skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki skolos visiÅ¡ko grÄ Å¾inimo, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad jį ir atsakovę siejo paskolos teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieÅ¡kovas atsakovei paskolino pinigines lėšas – iÅ¡ viso 71 922,86 EUR. Atsakovė dalį iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiskolintų pinigų grÄ Å¾ino (51 572,86 EUR), tačiau tebėra skolinga ieÅ¡kovui 20 350 EUR. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad atsakovei paskolintÄ sumÄ pagrindžia dokumentai: 2014 m. gegužės 5 d. paprastasis vekselis, 2015 m. vasario 24 d. skolos raÅ¡telis bei avansinė apyskaita. Nurodė, kad ne kartÄ kreipėsi į atsakovę, kad Å¡i grÄ Å¾intų skolÄ , tačiau atsakovė skolos negrÄ Å¾ino, nurodydama, kad su ieÅ¡kove yra atsiskaičiusi.

2. Atsakovė UAB „Viteska“ atsiliepimu i ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti, nurodydama, kad ieÅ¡kovo reikalavimai nepagrįsti. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimus grindžia 2014 m. gegužės 5 d. paprastuoju vardiniu neprotestuotinu vekseliu ir 2015 m. vasario 24 d. skolos raÅ¡teliu. Apie prievolių, kylančių iÅ¡ vekselio ir skolos raÅ¡telio, įvykdymÄ liudijÄ atsakovės atlikti 2017 m. balandžio 26 d. ir 2017 m. spalio 17 d. mokėjimo nurodymai, kuriais ieÅ¡kovui pervesta atitinkamai 15 000 EUR ir 5 000 EUR sumos.

Nurodė, kad savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ieÅ¡kovas grindžia reikalavimais, kurie atsakovės jau yra įvykdyti, ir nepateikia dokumentų, kuriais bÅ«tų galima pagrįsti 20 350 EUR reikalaujamÄ sumÄ . Pažymėjo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos finansinės apyskaitos matyti, jog atsakovė buvo skolinga ieÅ¡kovei 51 572,86 EUR, kuriuos vėliau ieÅ¡kovei ir grÄ Å¾ino, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas papildomai sumokėti atsakovei 20 350 EUR sumÄ , kuri nėra pagrįsta byloje surinktais įrodymais, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Be to, nurodė aplinkybę, kad ieÅ¡kovas iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. UAB „Viteska“ užėmė vyriausiojo finansininko pareigas, todėl visa buhalterinė apskaita buvo ieÅ¡kovo žinioje. IeÅ¡kovas pats įtraukė jam mokėtinas sumas į atsakovės buhalterinę apskaitÄ , o atsakovės mokėtinos sumos ieÅ¡kovui buvo pervestos į ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 8 d. sprendimu ieÅ¡kovo V.

A. ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 20 350 EUR skolÄ , 1 392 EUR palÅ«kanas, 2,68 procentų metines palÅ«kanas nuo gruodžio 19 d. iki skolos visiÅ¡ko įvykdymo, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1 637,43 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atsakovei iš ieškovo priteisė 74,50 EUR bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas iÅ¡ surinktų duomenų nustatė, kad ieÅ¡kovas atsakovei paskolino 79 519,86 EUR, o atsakovė grÄ Å¾ino 51 572,86 EUR, todėl, neperžengdamas ieÅ¡kinyje pareikÅ¡to reikalavimo, laikė pagrįstu reikalavimÄ dėl 20 350 EUR skolos priteisimo.

5. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys nebuvo susitarusios dėl palÅ«kanų mokėjimo ir jų dydžio, todėl rėmėsi CK 6.872 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatančia palÅ«kanų dydžio apskaičiavimo tvarkÄ pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palÅ«kanų normÄ , galiojusiÄ sutarties sudarymo metu. Nors ieÅ¡kovas prašė priteisti palÅ«kanas pagal 11,89 procentų dydžio metinių palÅ«kanų normÄ , taikomÄ vartojimo sutartims, teismas sprendė, kad Å¡alių nesiejo vartojimo teisiniai santykiai, todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl palÅ«kanų priteisimo teismas laikė pagrįstu tik dalyje dėl 2,68 procentų metinių palÅ«kanų, t. y. dėl palÅ«kanų normos dydžio, taikomo įmonėms.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) UAB „Viteska“ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naudÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.

7. Apeliacinis skundas grindžiamas iÅ¡ esmės vienu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ spręsdamas, jog ieÅ¡kovas pagal vekselį, patvirtinimÄ apie gautus pinigus (skolos raÅ¡telį) bei mokėjimo pavedimus perdavė paskolos pagrindais apeliantei iÅ¡ viso 79 519,86 EUR (15,349,86 EUR + 5 000 EUR + 59 170 EUR). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 9.870 straipsnio 2 dalis). Apeliantės teigimu, pinigų perdavimo faktÄ byloje įrodo tik ieÅ¡kovo pateikti mokėjimo nurodymai, o pinigų grÄ Å¾inimo faktÄ pagrindžia apeliantės pateikti duomenys apie atliktus mokėjimui ieÅ¡kovui.

PrieÅ¡ingai nei nustatė teismas, byloje nėra duomenų, įrodančių grynųjų pinigų pagal vekselį ir skolos raÅ¡telį (15 349,89 EUR ir 5 000 EUR) perdavimo apeliantei faktÄ . Kadangi ieÅ¡kovas neįrodė, kad perdavė apeliantei grynuosius pinigus, teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo teisės apeliantei, priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas V. A. praÅ¡o apeliantės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimo atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisit iÅ¡ apeliantės ieÅ¡kovo naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

9. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad 2014 m. gegužės 5 d. vekselyje ir 2015 m. vasario 24 d. dokumente, kuriame apeliantė patvirtina pinigų gavimo faktÄ , nurodyti pinigai buvo sumokėti ne grynaisiais pinigais, o mokėjimo pavedimais, laikytinomis nepagrįstomis, nes vekselyje nurodyta skolos grÄ Å¾inimo data – 2014 m. liepos 5 d., kai iki pastarosios datos nebuvo atlikta jokių ieÅ¡kovo mokėjimo pavedimų atsakovei. Pirmasis bankinis pavedimas buvo atliktas 2015 m. vasario 24 d., t. y. jau pasibaigus skolos pagal vekselį grÄ Å¾inimo terminui. 9.2. 2015 m. vasario 24 d. patvirtinime apie pinigų gavimÄ nurodyta, kad pinigai – 5 000 EUR - atsakovės vadovui perduoti grynaisiais.

Be to, bankinio pavedimo, kurio suma atitiktų patvirtinime nurodytÄ sumÄ (5 000 EUR), atlikta nebuvo. 9.3. Tai, jog atsakovės grynaisiais gauti pinigai nebuvo nurodyti atsakovės buhalterinės apskaitos dokumente, nepaneigia pinigų perdavimo fakto, nes atsakovės nurodoma avansinė apyskaita yra iÅ¡vestinis finansinis dokumentas, kuriame dėl įvairių priežasčių gali bÅ«ti įtrauktos ne visos finansinės operacijos. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigÄ ) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ atsakovės UAB „Viteska“ apeliacinio skundo ribose, teismas sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

12. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo teisingai, sÄ Å¾iningai, protingai taikyti bei aiÅ¡kinti įstatymus tam, jog tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo (apelianto) apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

13. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinių skundų ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieÅ¡kovo V. A. ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovės UAB „Viteska“. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės skolÄ , t. y. patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡sprendė klausimus dėl skolos bei kitų su skolos grÄ Å¾inimu susijusių reikalavimų (palÅ«kanų) patenkinimo ir tinkamai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 15. 2019 m. gruodžio 12 d. gautas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, kuriuo ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės (apeliantės) 20 350 EUR skolÄ , 4 839,23 EUR palÅ«kanas, 11,89 procentų palÅ«kanas nuo skolos, skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki skolos visiÅ¡ko grÄ Å¾inimo, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas nustatė, kad 2014 m. gegužės 5 d. tarp buvo pasiraÅ¡ytas paprastasis vekselis, pagal kurį apeliantė (vekselio davėja) besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui 53 000 LT (15 349,86 EUR). Vekselis turėjo bÅ«ti apmokėtas 2014 m. liepos 5 d. (ieÅ¡kinio priedas Nr. 1). 2015 m. vasario 24 d. Å¡alys sudarė dokumentÄ , pavadintu „Patvirtinimas“, kuriame nurodyta, apeliantė gavo 5 000 EUR grynųjų pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo, o ieÅ¡kovas Å¡iuos pinigus apeliantei davė (ieÅ¡kinio priedas Nr. 2).

16. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ieškovas bankiniais mokėjimo nurodymais atliko tokius pinigų pervedimus: 2015 m. vasario 24 d. – 15 000 EUR; 2016 m. sausio 12 d. – 5 500 EUR; 2016 kovo 19 d. – 200 EUR; 2016 m. balandžio 8 d. – 500 EUR; 2016 m. balandžio 12 d. – 70 EUR; 2016 m. balandžio 21 d. – 1 000 EUR; 2016 m. gegužės 3 d. – 35 000 EUR; 2016 m. birželio 20 d. – 650 EUR; 2016 m. birželio 22 d. – 150 EUR; 2016 m. birželio 29 d. – 500 EUR; 2017 m. gegužės 17 d.

– 500 EUR; 2017 m. gegužės 18 d. – 100 EUR (b. l. 3-12, 15-161). Visa ieÅ¡kovo pervesta apeliantei suma – 59 170 EUR. Sprendžiant iÅ¡ atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentų (atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedas, 8 psl.), laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pagal avansinę apyskaitÄ užfiksuota 51 572,86 EUR ieÅ¡kovui mokėtina suma. Apeliantė Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovui pervedė keturiais bankiniais pinigų pavedimais: 2017 m. liepos 26 d. – 15 000 EUR; 2017 m. rugpjūčio 17 d.

– 14 000 EUR; 2017 m. spalio 17 d. – 5 000 EUR; 2017 m. gruodžio 29 d. – 17 572,86 EUR (atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedas, psl. 9-12). IÅ¡ viso apeliantė pervedė ieÅ¡kovui - 51 572,86 EUR. Dėl ieÅ¡kovo keliamų reikalavimų pagrindo 17. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ spręsdamas, jog ieÅ¡kovas vekselio ir skolos raÅ¡telio pagrindais, o taip pat mokėjimo pavedimais, paskolino apeliantei 79 519,86 EUR (15,349,86 EUR + 5 000 EUR + 59 170 EUR).

Apeliantės teigimu, byloje nėra duomenų, įrodančių grynųjų pinigų pagal vekselį ir skolos raÅ¡telį (15 349,89 EUR ir 5 000 EUR) perdavimo apeliantei faktÄ . Kadangi ieÅ¡kovas neįrodė, kad perdavė apeliantei grynuosius pinigus, apeliantės vertinimu, teismas priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , spręsdamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo teisės apeliantei egzistavimo.

18. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu asmeniÅ¡kai apklaustas ieÅ¡kovas nurodė, kad tarp jo ir atsakovės vadovo buvo susiklostę draugiÅ¡ki santykiai, ieÅ¡kovas dirbo įmonės UAB „Viteska“ vyriausiuoju finansininku, o pinigus jis skolino apeliantės verslui plėsti. PaaiÅ¡kino, kad 2014 m. gegužės 5 d. apeliantė pasirašė vekselį, kurį apeliantė apmokėjo tik 2017 m. liepos 26 d., pervesdama ieÅ¡kovui 15 000 EUR. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad pinigus apeliantei perdavė grynaisiais pinigais, o kadangi pats vadovas buvo atsakingas už pinigų įneÅ¡imÄ Ä¯ kasÄ ir įmonės finansinę apskaitÄ , pinigai apeliantės apskaitoje nurodyti nebuvo.

Taip pat nurodė, kad 2015 m. vasario 24 d. apeliantės vadovas buvo atvykęs į ieÅ¡kovo namus, kur iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiskolino 5 000 EUR grynaisiais pinigais, kÄ Ä¯rodo Å¡alių sudarytas skolos raÅ¡telis, kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovas pinigus grynaisiais paskolino, o apeliantė – juos priėmė. Pastarieji pinigai taip pat nebuvo užfiksuoti įmonės finansiniuose dokumentuose. Vėliau ieÅ¡kovas atliko mokėjimo pavedimus į įmonės apeliantės sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovo teigimu, iÅ¡ viso apeliantei paskolos pagrindais buvo perduota 79 519,86 EUR, 59 170 EUR paskolinant bankiniais pavedimais, o likusiÄ sumÄ â€“ grynaisiais pinigais, sandorius įforminant vekseliu ir skolos raÅ¡teliu.

Taigi teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje ginčas kyla dėl to, kokiÄ sumÄ ieÅ¡kovas perdavė apeliantei ir kokia yra ieÅ¡kovo reikalavo teisė apeliantei. Dėl iÅ¡ vekselio sudarymo atsirandančių teisinių santykių 19. Teismas nustatė, kad 2014 m. gegužės 5 d. apeliantė pasirašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo apeliantė besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo sumokėti vekselio gavėjui 15 349,49 EUR sumÄ . Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad vekselis sudarytas paprastÄ ja raÅ¡ytine forma, tačiau sandorio sudarymo metu Å¡alys neturėjo pareigos laikytis įstatyme privalomos notarinės formos (Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Ä®PVÄ®) 77 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad vekselis, kurio suma didesnė kaip 3 000 EUR, turi bÅ«ti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba Å«kio subjektas, tvarkantis apskaitÄ pagal supaprastintos apskaitos taisykles, įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d.).

20. Vekselis yra piniginis vertybinis popierius, patvirtinantis vekselio davėjo įsipareigojimÄ be iÅ¡lygų sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ Å¡iame dokumente nurodytam asmeniui (vekselio turėtojui), turinčiam teisę gauti vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ (CK 1.101 straipsnio 1, 6 dalys, 1.105 straipsnis). Ä®PVÄ® 2 straipsnio 4 dalyje pateikta paprastojo vekselio sÄ voka – tai vekselis, kurio davėjas be sÄ lygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įraÅ¡ytÄ sumÄ . Ä®PVÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytÄ dienÄ arba per tam tikrÄ laikÄ po jo iÅ¡raÅ¡ymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dienÄ arba per dvi po jos einančias darbo dienas.

Vekselio turėtojui ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatytais terminais nepateikusiam apmokėti paprastojo neprotestuotino vekselio išlieka reikalavimo teisė vekselio davėjui (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 79 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011).

21. Byloje nėra ginčo, kad vekselį pasirašė apeliantės atstovas, taip pat nėra ginčijamos kitokios sandorio sudarymo aplinkybės. Tačiau pastebėtina, kad teismas neturi duomenų apie tai, kad suėjus vekselyje nurodytam mokėjimo terminu (2014 m. liepos 5 d.), vekselis bÅ«tų buvęs pateiktas notarui dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo. Atkreiptinas dėmesys, kad kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra iÅ¡duoto notaro vykdomojo įraÅ¡o, tai savaime nereiÅ¡kia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios – tokiu atveju vekselio turėtojas praranda teisę kreiptis į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo, tačiau jam iÅ¡lieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka.

Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais.

22. CK 6.878 straipsnyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas iÅ¡duoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautÄ paskolos sumÄ , tai CK Å¡eÅ¡tosios knygos skyriaus, reglamentuojančio paskolos teisinius santykius, normos Å¡alių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. Kadangi ieÅ¡kovas per įstatyme nustatytus terminus nepasinaudojo galimybe ne ginčo tvarka kreiptis į notarÄ dėl vykdomojo dokumento iÅ¡davimo, byloje esantis dokumentas, Å¡alių vadinamas vekseliu, galėtų bÅ«ti pripažintas paskolos raÅ¡teliu, o Å¡alių santykiai turi bÅ«ti aiÅ¡kintini pagal nuostatas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius.

23. CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos suma) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jei sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sÄ lygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ . Taigi, tik esant Å¡ioms sÄ lygoms pripažįstami Å¡alių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015).

24. CK 6.871 straipsnio 3 dalis numato, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui. Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), įrodymų naÅ¡tos paskirstymo suponuoja, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – kad paskolÄ grÄ Å¾ino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-187/2008).

Taigi tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog tarp Å¡alių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raÅ¡telyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiÅ¡kiai atsispindėti ieÅ¡kovo pinigų perdavimo apeliantei faktas. Jeigu pinigai ar daiktai iÅ¡ tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Tiek raÅ¡ytinei paskolos sutarčiai, tiek ir raÅ¡ytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatÅ«s turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimÄ .

Å iuose dokumentuose turi bÅ«ti atskirai, padarant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä , užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas, nes tai sudaro prielaidas sutarties Å¡alims iÅ¡vengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali bÅ«ti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintomis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, aiÅ¡kinant raÅ¡ytinės sutarties arba raÅ¡ytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sÄ lygas, vertinant panaudotÄ terminologijÄ , gramatinės iÅ¡raiÅ¡kos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-430/2013).

25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nesurinkta duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų perdavęs apeliantei paskolos objektÄ â€“ 53 000 LT (15 349,86 EUR) sumÄ bÅ«tent grynaisiais pinigais, kaip tai nurodo ieÅ¡kovas. Bendroji įrodinėjimo pareiga apima Å¡alių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovas nepateikė dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima bÅ«tų spręsti apie grynųjų pinigų perdavimo apeliantei faktÄ , todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, nurodydamas, jog iÅ¡ viso paskolino apeliantei 79 519,86 EUR, paskolos dalyje dėl 15 349,86 EUR sumos neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo materialinį teisinį reikalavimÄ .

Dėl iÅ¡ skolos raÅ¡telio kylančios reikalavimo teisės 26. Teismas nustatė, kad Å¡alys 2015 m. vasario 24 d. pasirašė skolos dokumentÄ , pavadintÄ â€žPatvirtinimas“, kuriame nurodė, apeliantė gavo 5 000 EUR grynųjų pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo, o ieÅ¡kovas Å¡iuos pinigus apeliantei perdavė (ieÅ¡kinio priedas Nr. 2). IeÅ¡kovo vertinimu, Å¡iame skolos dokumente nurodyta 5 000 EUR suma yra viena iÅ¡ sumų, sudarančių 79 519,86 EUR apeliantei paskolintÄ sumÄ , o pati 5 000 EUR suma apeliantei buvo perduota grynaisiais pinigais, su kuo apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka.

27. CK 6.871 straipsnio 4 dalyje (redakcija įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad jeigu paskolos suma virÅ¡ija tris tÅ«kstančius eurų ir Å¡is sandoris vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi bÅ«ti notarinės formos. Kadangi nagrinėjamu atveju skolos dokumentas buvo sudarytas paprastÄ ja raÅ¡ytine forma, o skolos dokumente nurodyta suma virÅ¡ija tris tÅ«kstančius eurų, konstatuotina, kad Å¡alys nesilaikė įstatyme reikalaujamos sandorio formos, dėl ko aptartini reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo teisiniai padariniai.

28. CK 1.93 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrÄ jÄ taisyklę, pagal kuriÄ Ä¯statymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Å¡alys nesilaikė CK 6.871 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu notarinės sandorio sudarymo formos, todėl, Å¡alims nesilaikant įstatymo leidėjo nustatyto sandorio formos reikalavimo, toks sandoris nesukėlė ir negali sukelti prievolinių teisinių padarinių (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.93 straipsnio 3 dalis).

Pastebėtina, kad nors ieÅ¡kovas teigia, kad grynųjų pinigų apeliantei perdavimo faktÄ Ä¯rodo apeliantės atstovo raÅ¡ytinis patvirtinimas ant skolos dokumento apie pinigų gavimo faktÄ , teisėjų kolegija pastebi, kad pripažinus patį skolos dokumentÄ negaliojančiu, pastaroji aplinkybė negali turėti teisinės reikÅ¡mės, nes patvirtinimas apie pinigų gavimÄ yra vienaÅ¡alis sandoris, o patvirtinti galima tik galiojantį ar nuginčytinÄ sandorį (CK 1.78 straipsnio 1 dalis).

29. Pripažinus sandorį negaliojančiu, taikytinos įstatyme nustatytos sandorio negaliojimo pasekmės. Kaip antai CK 1.80 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, - atlyginti to vertę pinigais. Tačiau, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui neįrodžius pinigų perdavimo apeliantei fakto, pagrindo taikyti restitucijÄ ir apeliantei grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 5 000 EUR nėra.

30. Apeliantė pripažino aplinkybę, kad buvo skolinga ieÅ¡kovui 51 572,86 EUR sumÄ , kuriÄ keturiais bankiniais pavedimais ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino (žr. 16 punktÄ ). Bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantė teigė, kad visas lėšas, kurias jai yra paskolinęs ieÅ¡kovas, gavo tik bankiniais pavedimais. Teismas pastebi, kad nors apeliantė ir buvo nurodžiusi, kad savo atliktais bankiniais pavedimais įvykdė iÅ¡ vekselio ir skolos raÅ¡telio kylančias prievoles (ieÅ¡kinio priedas Nr. 5), pastaroji aplinkybė neįrodo fakto, kad apeliantė yra gavusi iÅ¡ ieÅ¡kovo paskolas grynaisiais pinigais. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad duomenų apie tai, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų perdavęs apeliantei paskolos objektÄ grynaisiais pinigais, byloje nesurinkta, o atsakovė mokėjimus sutapatina iÅ¡ vien kartu su visa buvusia skola ieÅ¡kovui (CPK 178 straipsnis).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę glaudÅ«s bendradarbiavimo ir tarpusavio pasitikėjimo santykiai, ieÅ¡kovas nuo 2013 iki 2017 metų UAB „Viteska“ užėmė vyriausiojo finansininko pareigas. Teismo duomenimis, per 2015-2017 metų laikotarpį ieÅ¡kovas į apeliantės banko sÄ skaitÄ atliko 12 bankinių pavedimų. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu įrodinėjo, kad pinigus apeliantei skolino verslo tikslais, už gautas lėšas apeliantė plėtė verslÄ , pirko motorines transporto priemones, mokėjo įmokas valstybės institucijoms ir kt., tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovo atliktų mokėjimo pavedimų nėra aiÅ¡ku, kokių sandorių pagrindu lėšos apeliantei buvo skolinamos. Kaip antai, mokėjimo pavedimų paskirtyje ieÅ¡kovas nurodydavo, kad pervedami pinigai yra „pagal avanso apyskaitÄ â€œ, „papildymas“, „sÄ skaitos papildymas“, o kartais nebÅ«davo nieko nurodoma (b. l. 3-12).

32. Nors apeliantė ir nurodo grÄ Å¾inusi pinigus pagal vekselį ir skolos raÅ¡telį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iÅ¡ atliktų bankinių pavedimų negalima suprasti, iÅ¡ kokių konkrečių sandorių kylančias prievoles ieÅ¡kovas ir apeliantė, atlikdami bankinius pavedimus, vykdė. Todėl teismas, įvertindamas, kad tarp Å¡alių nėra ir nebuvo ginčo dėl apeliantės turėtos 51 572,86 EUR skolos ieÅ¡kovui, konstatuoja, kad pastaroji suma ieÅ¡kovui yra grÄ Å¾inta (žr. 16 punktÄ ), o teismui neturint duomenų apie 20 350 EUR sumos grynaisiais pinigais perdavimÄ apeliantei, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovo teigta aplinkybė, jog jis paskolos pagrindais perdavė apeliantei iÅ¡ viso 71 922,86 EUR sumÄ (vėliau Å¡iÄ sumÄ patikslino į 79 519,86 EUR, nors ir ieÅ¡kinio reikalavimų nepadidino), yra neįrodyta ir ieÅ¡kovo reikalavimas dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas.

Atmetus reikalavimÄ dėl skolos priteisimo, atmestinas ir iÅ¡vestinis reikalavimas priteisti palÅ«kanas. Dėl bylos procesinės baigties 33. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas iÅ¡vadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas ir teismų praktikÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino civilinėje byloje surinktus duomenis, nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė įrodymus, neatsižvelgė į tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius bei netinkamai taikė paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, įstatymų reikalaujamos notarinės sandorio formos nesilaikymo teisines pasekmes.

Dėl šių priežasčių apeliantės UAB „Viteska“ apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 8. sprendimas naikintinas ir klausimas spręstinas iš esmės, kuriuo ieškovo ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

34. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 35. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

36. Byloje nustatyta, kad ieškovo pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas sudarė 567,00 Eur žyminis mokestis, 1.330,00 Eur išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, o atsakovės – 907,50 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, todėl atsakovei iš ieškovo priteisė 74,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės UAB „Viteska“ 1.637,43 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui V.

A.. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmetus, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 907,50 Eur (100 procentų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 96 straipsnis). Teismas pažymi, jog visos nurodytos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų 8.2, 8.19, 9 punktuose nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruoÅ¡imÄ ir dalyvavimÄ teismo posėdžiuose dydžių, todėl atsižvelgiant ir į bylos apimtį bei sudėtingumÄ , Å¡ių iÅ¡laidų mažinti pagrindo nėra (CPK 98 straipsnis).

37. Tenkinus atsakovo apeliacinį skundÄ , jam iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ byloje esančio 2020 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad atsakovas į valstybės biudžetÄ sumokėjo 567,00 Eur žyminį mokestį už teismui teikiamÄ apeliacinį skundÄ ir 907,50 Eur už apeliacinio skundo parengimÄ , todėl Å¡i suma priteistina atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo, iÅ¡ viso 1.474,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

38. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a: Apeliantės UAB „Viteska“ apeliacinį skundÄ tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo V. A. ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo atmesti. Priteisti atsakovei UAB „Viteska“ iÅ¡ ieÅ¡kovo V. A. 907,50 Eur (devyni Å¡imtai septyni eurai 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei UAB „Viteska“ iš ieškovo V. A. 1.474,50 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai septyniasdešimt keturi eurai 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Vaclovas Paulikas Inga Staknienė Rūta Petkuvienė