030bfa72-ceef-411c-8a52-04775991c22e · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-606-924/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11047-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.2; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos KriaučiÅ«naitės, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgitos Sujetienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. J. ir atsakovo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mų apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. J. ieÅ¡kinį atsakovams Kauno prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mams, Z.

D. dėl valdymo organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais bei neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų V. B., V. B., S. V., E. V., M. M., A. T., V. D., M. A., V. A., E. R., R. K., A. M., N. P., M. R., S. R., E. S., L. S., F. Å ., E. Ž.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas E. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2020 m. birželio 18 d. Generalinės asamblėjos sprendimus darbotvarkės 8-9 klausimais, dėl viceprezidentų bei tarybos narių išrinkimo;

2) įpareigoti atsakovÄ Z. D. suÅ¡aukti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mų neeilinę Generalinę asamblėjÄ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

3) iš atsakovo Z. D. ieškovo E. J. naudai priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, procesines palūkanas. Taip pat ieškovas E. J. prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog aukščiausias Kauno prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mų (toliau ir – RÅ«mai) valdymo organas yra Generalinė asamblėja (visuotinis RÅ«mų narių atstovų susirinkimas) (toliau – ir Asamblėja). Asamblėja iÅ¡ savo narių ketveriems metams renka RÅ«mų prezidentÄ , viceprezidentus, revizijos komisijÄ ir jos pirmininkÄ bei tarybÄ ir nustato jos funkcijas bei įgaliojimus. IeÅ¡kovas yra RÅ«mų narės (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius.

IeÅ¡kovas, kaip RÅ«mų narės atstovas, turi teisę dalyvauti RÅ«mų Asamblėjoje, kandidatuoti į RÅ«mų valdymo organus bei balsuoti esminiais RÅ«mų veiklos organizavimo klausimais RÅ«mų Asamblėjoje. 2020 m. birželio 2 d. praneÅ¡imu RÅ«mai informavo narius apie RÅ«mų Asamblėjos suÅ¡aukimÄ 2020 m. birželio 18 d. Asamblėjos darbotvarkėje buvo numatyta rinkti RÅ«mų prezidentÄ , viceprezidentus bei tarybos narius. Å ios Asamblėjos metu ieÅ¡kovas siekė bÅ«ti iÅ¡rinktas RÅ«mų viceprezidentu bei tarybos nariu.

Sutinkamai su RÅ«mų tarybos 2019 m. spalio 9 d. sprendimu TS Nr. 529/1 patvirtinta Kauno prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mų rinkimų tvarka (toliau – ir RÅ«mų rinkimų tvarka) ieÅ¡kovas užpildė bei laiku RÅ«mams pateikė kandidato anketÄ su reikalaujamais pateikti dokumentais (pastaba: anketoje nurodyta, jog ieÅ¡kovas kandidatuoja tiek į viceprezidentus, tiek į tarybos narius), RÅ«mų prezidentas suÅ¡aukė RÅ«mų tarybos posėdį prieÅ¡ AsamblėjÄ , kuriame ieÅ¡kovo bei kitų 8 kandidatų į viceprezidentus kandidatÅ«ros buvo patvirtintos, todėl ieÅ¡kovas turėjo pagrįstÄ , teisėtÄ lÅ«kestį, jog dėl jo iÅ¡rinkimo į minėtus RÅ«mų valdymo organus bus balsuojama 2020 m. birželio 18 d.

RÅ«mų Asamblėjos metu. Asamblėjos metu balsavimui buvo pateiktos ne visos tarybos patvirtintos 9 viceprezidentų kandidatÅ«ros, o tik 5 RÅ«mų prezidento, atsakovo Z. D., selektyviai atrinktos kandidatÅ«ros. IeÅ¡kovo tarp Å¡ių, prezidento vienaÅ¡aliÅ¡kai atrinktų viceprezidentų kandidatÅ«rų nebuvo. Negana to Asamblėjos metu atsakovas Z. D. selektyviai atrinko ir tarybos narių kandidatÅ«ras - renkant RÅ«mų tarybos narius už ieÅ¡kovo kandidatÅ«rÄ vėlgi nebuvo organizuojamas balsavimas.

Ir Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas savo kandidatÅ«ros neatsiėmė, o taip pat neturi duomenų, kad savo kandidatÅ«ras bÅ«tų atsiėmę kiti kandidatai į tarybos narius. Tokiu bÅ«du Asamblėjai pirmininkavęs atsakovas Z. D. įvykdė savavaliÅ¡kÄ iÅ¡ankstinę kandidatų į atitinkamus RÅ«mų valdymo organus atrankÄ - atrinko kuriuos kandidatus teikti Asamblėjos balsavimui, o kurių - ne. Tokie atsakovo Z. D. veiksmai užkirto keliÄ ieÅ¡kovui tapti RÅ«mų viceprezidentu ir/arba tarybos nariu.

IeÅ¡kovas akcentavo, jog nei Lietuvos Respublikos Pramonės, prekybos ir amatų rÅ«mų įstatymo (toliau ir – Ä®statymas), nei Kauno Pramonės, prekybos ir amatų rÅ«mų įstatų (toliau ir – Ä®statai) nuostatos nesuteikia teisės RÅ«mų prezidentui vykdyti iÅ¡ankstinės kandidatų atrankos, t. y. selektyviai neteikti dalies kandidatų balsavimui Asamblėjoje. Tokiu bÅ«du atsakovas Z. D. ne tik sumenkino RÅ«mų dalykinę reputacijÄ , tačiau dar ir sukėlė ieÅ¡kovui neturtinę žalÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas vertina 1 000 Eur suma.

3. Atsakovas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mai su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Asamblėjos funkcijos, įvirtintos Ä®statymo 6 straipsnyje ir iÅ¡ esmės atkartotos Ä®statų 6 straipsnyje, kurie numato, kad Asamblėja renka iÅ¡ savo narių viceprezidentus ir RÅ«mų tarybÄ . 2020 m. birželio 18 d. Asamblėja buvo suÅ¡aukta, vyko ir Asamblėjos sprendimai buvo priimami vadovaujantis Ä®statymo ir Ä®statų nustatyta tvarka. Kaip matyti iÅ¡ Asamblėjos protokolo ir Asamblėjos balsų skaičiavimo komisijos protokolo, įvykus balsavimui pagal Ä®statų 7.3.2. punkte įtvirtintÄ tvarkÄ , t. y. atviru balsavimu paprasta balsų dauguma, buvo iÅ¡rinkti 5 RÅ«mų viceprezidentai ir 14 tarybos narių balsuojant dėl viceprezidentų ir tarybos narių iÅ¡rinkimo, jokių prieÅ¡taravimų ar pastabų iÅ¡ dalyvių nebuvo, ieÅ¡kovas savo teise pasisakyti dėl priimamų sprendimų nesinaudojo ir priimtiems sprendimams Asamblėjos metu neprieÅ¡taravo.

Atitinkamai Asamblėjos metu priimti sprendimai dėl valdymo organų narių iÅ¡rinkimo yra teisėti ir atitinka Asamblėjoje dalyvavusių RÅ«mų narių valiÄ . IeÅ¡kovas neįrodė, kad egzistuoja pagrindas pripažinti negaliojančiais RÅ«mų valdymo organo Asamblėjos priimtus sprendimus, neegzistuoja Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimų negaliojimo pagrindai. IeÅ¡kovas neįrodė ir Ä®statų nuostatų pažeidimo. IeÅ¡kovas remiasi Ä®statų 6.1. straipsnio 2 punktu, kuris numato, kad RÅ«mų narių įgalioti atstovai turi teisę dalyvauti RÅ«mų veikloje, rinkti ir bÅ«ti iÅ¡rinktais į vadovaujančius RÅ«mų organus, tačiau teisė dalyvauti rinkimuose ir bÅ«ti iÅ¡rinktam nereiÅ¡kia garantijų, kad kiekvienas kandidatuojantis asmuo bus iÅ¡rinktas, taip pat neįrodė protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų pažeidimo.

Asamblėjos dalyviai turėjo teisę priimti ginčijamus sprendimus ir priimti sprendimai atitinka jų valiÄ , vien tai, kad ieÅ¡kovas yra nepatenkintas rinkimų rezultatais, nesudaro pagrindo pripažinti sprendimus negaliojančiais. Taip pat ieÅ¡kovas nepatyrė ir neįrodė tariamai kilusios 1 000 Eur neturtinės žalos.

4. Atsakovas Z. D. procesiniuose dokumentuose nurodė, jog su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsakovo vertinimu ieÅ¡kovas neįrodė, kad yra pagrindas naikinti Asamblėjos sprendimus, sprendimai, kuriais buvo iÅ¡rinkti RÅ«mų viceprezidentai ir tarybos nariai, atitinka Ä®statymÄ ir Ä®status.

5. Tretieji asmenys nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovų pusėje V. B., M. M., A. T., V. D., M. A., V. A., A. M., N. P., M. R., L. S., E. Ž. teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad į bylos nagrinėjimÄ trečiaisiais asmenimis yra įtraukti nepagrįstai. Tretieji asmenys paaiÅ¡kino, kad sutinka su atsakovų bylos nagrinėjimo metu nurodytomis aplinkybėmis, ieÅ¡kinį prašė atmesti. Taip pat trečiųjų asmenų nuomone ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog jam Asamblėjos metu nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti bei buvo kaip nors kitaip pažeistos jo teisės, o ieÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti atsakovÄ suÅ¡aukti neeilinę AsamblėjÄ prieÅ¡tarauja Ä®statymui, kadangi konkreti Asamblėjos suÅ¡aukimo tvarka yra numatyta Ä®statyme, bei Ä®statuose.

6. Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, V. B., S. V., E. V., R. K., S. R., E. S., F. Å . teismui atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. Teismui pateiktuose praÅ¡ymuose nurodė, kad į bylos nagrinėjimÄ trečiaisiais asmenimis yra įtraukti nepagrįstai bei prašė bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant. Trečiasis asmuo E. R. teismui atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, teismui pateiktame praÅ¡yme prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas kaip RÅ«mų nario įgaliotas atstovas turintis teisę dalyvauti RÅ«mų veikloje, rinkti ir bÅ«ti iÅ¡rinktu į vadovaujančius RÅ«mų organus, yra laikytinas juridinio asmens dalyviu ir tinkamu ieÅ¡kovu reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teisme dėl juridinio asmens sprendimų panaikinimo, nes byloje yra pateikti įrodymai, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra RÅ«mų narys, o ieÅ¡kovas yra Å¡io juridinio asmens generalinis direktorius, t. y. atstovas.

9. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimÄ sprendė, jog imperatyvios Lietuvos Respublikos Pramonės, prekybos ir amatų rÅ«mų įstatymo nuostatos bei juridinio asmens steigiamieji dokumentai pažeisti nebuvo. Pažymėjo, kad nei Ä®statymas, nei Kauno Pramonės, prekybos ir amatų rÅ«mų įstatai nereglamentuoja griežtos balsavimo tvarkos, o nesant minėtuose norminiuose aktuose imperatyvių, detalių nuostatų dėl balsavimo tvarkos už kandidatus į viceprezidentų ir tarybos narių pareigas, darytina iÅ¡vada, jog kandidatÅ«rų pateikimo balsavimui bei balsavimo metu teisės normų pažeidimai padaryti nebuvo, todėl Å¡iuo pagrindu pripažinti 2020 m. birželio 18 d. Generalinės asamblėjos sprendimus darbotvarkės 8-9 klausimais, dėl viceprezidentų bei tarybos narių iÅ¡rinkimo, nėra pagrindo.

10. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad RÅ«mų rinkimų tvarkoje numatyta detalesnė rinkimų tvarka, kuri numato, kad tiek kandidatų į RÅ«mų viceprezidentus, tiek kandidatų į tarybos narius sÄ raÅ¡ai turi bÅ«ti sudaromi bei Asamblėjoje balsavimui teikiami abėcėlės tvarka, prezidentas kviečia balsuoti už kiekvienÄ kandidatÄ . Teismas nustatė, kad nuostatos sudaryti kandidatų sÄ raÅ¡us abėcėlės tvarka bei kandidatÅ«ras teikti abėcėlės tvarka balsavimui, laikomasi nebuvo, todėl, sprendė, jog formalÅ«s pažeidimai buvo padaryti, tačiau pažymėjo, kad RÅ«mų rinkimų tvarka nėra juridinio asmens steigiamasis dokumentas, todėl teismui nenustačius juridinio asmens steigiamojo dokumento reikalavimų pažeidimų, Asamblėjoje priimtus sprendimus dėl formalių pažeidimų naikinti nėra pagrindo.

11. Teismas taip pat vertino, jog nesudaro pagrindo naikinti priimtus sprendimus Asamblėjos 8-9 klausimais tai, kad balsų skaičiavimo komisijos nariais buvo iÅ¡rinkti M. R. bei V. D., nes griežta balsų skaičiavimo komisijos sudarymo tvarka juridinio asmens priimtuose dokumentuose nėra reglamentuota, nuo balsavimo už savo kandidatÅ«ras minėti asmenys susilaikė, komisija buvo sudaryta iÅ¡ penkių asmenų, todėl netgi ir vertinant ieÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę, kaip pagrįstÄ , priimtų sprendimų naikinimui Å¡i aplinkybė nėra pakankama.

12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Asamblėjos suÅ¡aukimo procedÅ«ros pažeistos nebuvo, kvorumas Asamblėjoje buvo, sprendimai buvo priimti atviru balsavimu paprasta balsų dauguma, todėl teismui nenustačius imperatyvių teisės normų ar juridinio asmens steigimo dokumentų pažeidimų, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų pažeidimo, Asamblėjoje 8-9 klausimais priimtų sprendimų naikinimas dėl formalių trÅ«kumų bÅ«tų neproporcinga priemonė bei prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnis).

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 13. IeÅ¡kovas E. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo Z. D. neteisėti veiksmai (savavaliÅ¡ka balsavimui teikiamų kandidatÅ«rų atranka) pažeidė tik rinkimų tvarkÄ , kad tai tėra formalus pažeidimas.

Å i pirmosios instancijos teismo klaida kartu sÄ lygojo netinkamÄ CK 2.82 straipsnio 4 dalies taikymÄ bei nepagrįstÄ ieÅ¡kinio atmetimÄ . 1.2. Pirmosios instancijos teismas suklydo vertindamas, jog nebuvo pažeistos nei Ä®statymo, nei steigimo dokumentų (Ä®statų) nuostatos. Akivaizdžiai steigimo dokumentams prieÅ¡taraujanti balsavimo Generalinėje asamblėjoje procedÅ«ra ir jos rezultatai negali bÅ«ti laikomi formaliu (mažareikÅ¡miu) pažeidimu. Konkrečiu atveju Z. D. veiksmai, kuriais buvo pažeista RÅ«mų tarybos kompetencija siÅ«lyti kandidatus į viceprezidentus Generalinei asamblėjai, akivaizdžiai pažeidė Ä®statų 7.5.2. punkto 5 papunkčio nuostatÄ , o RÅ«mų Generalinės asamblėjos sprendimas 8 klausimu ne tik prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymu normoms protingumo ar sÄ Å¾iningumo principams, bet ir akivaizdžiai prieÅ¡tarauja juridinio asmens steigimo dokumentams. 1.3.

Teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teisinio pagrindo bei objektyvių kriterijų neturinti savavaliÅ¡kai atsakovo įvykdyta kandidatÅ«rų atranka, reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovo bei kitų kandidatų Ä®statyme bei Ä®statuose įtvirtintos rinkimų teisės ir lygiateisiÅ¡kumas buvo paneigti iÅ¡imtinai vien tik atsakovo Z. D. valia. IeÅ¡kovo vertinimu, atsakovo neteisėti veiksmai iÅ¡kreipė rinkimų procedÅ«rÄ ir sÄ lygojo neteisėtus jos rezultatus. Apeliantas laiko, jog pažeidimas buvo esminis, didelio masto ir nulėmė neteisėtÄ rezultatÄ (rinkimų rezultatus). 1.4.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškio bei taikė CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatas, o Rūmų 2020 m. birželio 18 d. Generalinės asamblėjos metu atsakovo įvykdyta neteisėta kandidatų atranka pažeidė Įstatymo 3 straipsnį, Įstatų 6.1.1 - 6.1.2. punktus ir 7.5.2.

5) punktÄ , o taip pat bendruosius protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, todėl skundžiami sprendimai darbotvarkės 8-9 klausimais privalo bÅ«ti panaikinti CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu. 1.5. Netinkamai kvalifikavęs ginčo aplinkybes ir nepagrįstai konstatavęs, kad Generalinės asamblėjos rinkimų pažeidimai buvo formalÅ«s ir tuo pagrindu atmetęs pirmÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , pirmosios instancijos teismas formaliais pagrindais atmetė ir kitus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus (reikalavimus įpareigoti Z. D. suÅ¡aukti neeilinę RÅ«mų Generalinę asamblėjÄ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei iÅ¡ atsakovo Z. D. priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ).

14. Atsakovas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mai apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį, kurioje teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas E. J. „yra laikytinas juridinio asmens dalyviu ir tinkamu ieÅ¡kovu reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teisme dėl juridinio asmens sprendimų panaikinimo“, atitinkamai nurodant, kad ieÅ¡kovas E. J. nėra Kauno prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mų dalyvis ar kitas asmuo, numatytas CK 2.82 straipsnio 4 dalyje, ir neturi teisės ginčyti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mų Generalinės asamblėjos sprendimų.

Taip pat prašo priteisti atsakovo – Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų – naudai iš ieškovo E. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 2.1. Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje pateikta išvada dėl ieškovo galimybės skųsti Rūmų organų sprendimus yra nepagrįsta, nes tokiu būdu yra sukuriamas neteisėtas ir nepagrįstas precedentas įstatyme (CK 2.82 straipsnio 4 dalis) nenurodytiems asmenims, tokiems kaip ieškovas, ginčyti aukščiausio Rūmų valdymo organo – Generalinės asamblėjos sprendimus.

Å ia apimtimi palikus galioti sprendimÄ , bÅ«tų nepagrįstai iÅ¡plėstas įstatyme numatytas sÄ raÅ¡as asmenų, turinčių teisę ginčyti RÅ«mų valdymo organų sprendimus, ateityje taip sukuriant teisinio neapibrėžtumo situacijas ir sukeliant naujų potencialių ginčų grėsmę. Tokia situacija turi tiesioginės įtakos RÅ«mų teisėtiems interesams ir RÅ«mai atitinkamai turi teisę skųsti sprendimÄ Å¡ioje dalyje. 2.2. Teismas pažeisdamas CK 2.82 straipsnio 4 dalį ir CK 2.45 straipsnį nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas laikytinas atsakovo dalyviu, turinčiu teisę skųsti atsakovo organų sprendimus.

Tai, kad Rūmų narių įgalioti atstovai, kaip šiuo atveju – ieškovas, turi teisę dalyvauti Rūmų veikloje, rinkti ir būti išrinkti į vadovaujančius Rūmų organus, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nereiškia, kad jie patampa pačių Rūmų dalyviais.

15. IeÅ¡kovas E. J. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti atsakovo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mų apeliacinį skundÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. Atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes tiek Ä®statymas, tiek Ä®statai numato, jog bÅ«tent RÅ«mų narių įgalioti atstovai turi aktyviÄ jÄ bei pasyviÄ jÄ rinkimų teises. Kitaip tariant, bÅ«tent RÅ«mų narių įgalioti atstovai turi teisę rinkti bei bÅ«ti iÅ¡rinktais į RÅ«mų tarybos narius, viceprezidentus, Generalinės asamblėjos metu.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas yra RÅ«mų narės, UAB (duomenys neskelbtini), įgaliotas atstovas, dalyvavęs 2020 m. birželio 18 d. Generalinėje asamblėjoje, todėl ieÅ¡kovas turėjo teisę balsuoti ir bÅ«ti iÅ¡rinktu tiek į RÅ«mų tarybos narius, tiek į prezidentus. 3.2. Pažymėtina, kad CK 2.84 straipsnio 4 dalis nenumato baigtinio teisę kreiptis į teismÄ turinčio subjektų sÄ raÅ¡o. Minėta norma naudoja sÄ vokÄ â€žkiti įstatymuose numatyti asmenys“.

IeÅ¡kovo vertinimu, toks „kitas įstatymuose numatytas asmuo“ yra bÅ«tent RÅ«mų narės įgaliotas atstovas, Ä®statymo 3 straipsnio prasme, kuriam įstatymas suteikia aktyviÄ jÄ bei pasyviÄ jÄ rinkimų teises. Dėl Å¡ios priežasties atsakovo apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, jog esÄ ieÅ¡kovas nepatenka į CK 2.84 straipsnio 4 dalyje nurodytÄ ieÅ¡kinį galinčių pareikÅ¡ti subjektų sÄ raÅ¡Ä , yra nepagrįsta, o atsakovo argumentai dėl ieÅ¡kovo nelaikymo RÅ«mų dalyviu ar kreditoriumi – apskritai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. 3.3.

Bylos nagrinėjimo pirmÄ ja instancija metu ieÅ¡kovui teismas nesiÅ«lė pakeisti tariamai netinkamÄ ieÅ¡kovÄ (E. J.) tinkamu (atsakovo teigimu, UAB (duomenys neskelbtini)). Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, jog ieÅ¡kovas yra netinkamas ieÅ¡kovas byloje, tai suponuotų pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo ir bylos grÄ Å¾inimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindÄ . Kitaip tariant, atsakovo apeliaciniame skunde daroma iÅ¡vada reikÅ¡tų ne sprendimo motyvuojamosios dalies pakeitimÄ , o sprendimo panaikinimÄ bei pakartotinį bylos nagrinėjimÄ pirmosios instancijos teisme.

16. Atsakovas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mai atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti bei pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį, kurioje teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas E. J. „yra laikytinas juridinio asmens dalyviu ir tinkamu ieÅ¡kovu reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teisme dėl juridinio asmens sprendimų panaikinimo“, atitinkamai nurodant, kad ieÅ¡kovas E. J. nėra Kauno prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mų dalyvis ar kitas asmuo, numatytas CK 2.82 straipsnio 4 dalyje, ir neturi teisės ginčyti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mų Generalinės asamblėjos sprendimų.

Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Apeliantas neįrodė, kad egzistuoja pagrindas pripažinti negaliojančiais RÅ«mų valdymo organo – Generalinės asamblėjos – priimtus sprendimus. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog Z. D. veiksmai (i) atėmė apelianto ir kitų RÅ«mų narių įgaliotų atstovų teisę dalyvauti RÅ«mų veikloje, rinkti ir bÅ«ti iÅ¡rinktais į vadovaujančius RÅ«mų organus (Ä®statų 6.1.2. punktas;

Ä®statymo 3 straipsnis) bei (ii) apribojo visų RÅ«mų narių lygias teises, dalyvaujant RÅ«mų veikloje (Ä®statų 6.1.1. punktas, Ä®statymo 3 straipsnis). Jokių tokio pobÅ«džio pažeidimų priimant sprendimus nebuvo. Apeliantas nepagrįstai klaidina teismÄ , bandydamas sudaryti įspÅ«dį, kad teisė bÅ«ti iÅ¡rinktam į viceprezidentus ar RÅ«mų tarybos narius iÅ¡ jo buvo atimta, taip tariamai paneigiant pasyviÄ jÄ rinkimų teisę. Tačiau byloje esantys įrodymai aiÅ¡kiai patvirtina, kad tiek už E. J., tiek už kitus kandidatus galėjo bÅ«ti balsuojama ir jie galėjo bÅ«ti iÅ¡rinkti tiek į viceprezidento tiek į RÅ«mų tarybos narius. 4.2.

Vien ta aplinkybė, kad apeliantas yra nepatenkintas rinkimų rezultatais, nesudaro pagrindo juos naikinti. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad apeliantas nuolat imituoja, jog jis gina savo ir kitų Rūmų narių atstovų teises ir teisėtus interesus, tačiau akcentuotina, jog apeliantas neturi įgaliojimų ginti kitų asmenų interesų. Juo labiau, kai jokie interesai nėra pažeisti, nes nė vienas kitas asmuo, kurio teises, anot apelianto, jis „gina“, neginčijo sprendimų. Ypatingai svarbu tai, jog apeliantas savo teise pasisakyti dėl priimamų sprendimų nesinaudojo ir priimtiems sprendimams Generalinės asamblėjos metu neprieštaravo. 4.3.

Nepagrįsti apelianto argumentai, kad buvo pažeista ir aktyvioji rinkimų teisė, nes apeliantas ir kitų RÅ«mų nariai tariamai negalėjo balsuoti už kitus (ne Z. D. „atrinktus“) kandidatus. Kaip matyti iÅ¡ 2020 m. birželio 18 d. Protokolo, RÅ«mų nariai turėjo galimybę pasirinkti balsuoti už bet kurį kandidatÄ ir Å¡ia teise pasinaudojo. Ä®vykus balsavimui pagal RÅ«mų įstatų 7.3.2 punkte įtvirtintÄ tvarkÄ , t. y. atviru balsavimu paprasta balsų dauguma, buvo iÅ¡rinkti 5 RÅ«mų viceprezidentai ir 14 tarybos narių.

Todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad priimti sprendimai neatitinka Generalinėje asamblėjoje dalyvavusių Rūmų narių valios ar apriboja jų rinkimų teisę. 4.4. Nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog priimant sprendimus, buvo pažeista Rūmų viceprezidentų ir tarybos narių rinkimo tvarka bei Rūmų tarybos kompetencija, numatyta Įstatuose. Jokių tokio pobūdžio pažeidimų, priimant sprendimus, nebuvo atlikta. Išrinkti viceprezidentai Generalinei asamblėjai buvo pasiūlyti Rūmų tarybos, kaip numato Rūmų įstatymo 7.5.2. punktas.

Tuo tarpu RÅ«mų įstatymas ar RÅ«mų įstatai nenumato detalios rinkimų tvarkos, todėl nėra pagrindo pritarti apelianto teiginiams, kad pastarieji buvo pažeisti. 4.5. Pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei bando teigti apeliantas, pagrįstai Rinkimų tvarkos pažeidimus – jei tokie buvo – laikė formaliais, kurie nesudaro jokio pagrindo jų naikinti. Z. D. „nesumažino“ nei (i) RÅ«mų tarybos siÅ«lytų kandidatų į viceprezidentus sÄ raÅ¡o, nei (ii) kandidatų į RÅ«mų tarybos narius sÄ raÅ¡o.

Todėl nėra jokio pagrindo apelianto teiginiams, kad jei nebÅ«tų padaryti Å¡ie formalÅ«s pažeidimai, rinkimų rezultatai bÅ«tų esmingai kitokie. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad sprendimai buvo priimti nė vienam RÅ«mų nariui, įskaitant ir patį apeliantÄ â€“ E. J., neprieÅ¡taraujant, patvirtina, jog RÅ«mų nariai pripažino, kad formalÅ«s Rinkimo tvarkos reikalavimai, kaip kad Å¡iuo atveju – kandidatų sÄ rašų sudarymas ir jų pateikimas balsavimui abėcėlės tvarka, nėra esminiai. 4.6.

Apeliantas nepatyrė ir neįrodė tariamai kilusios 1 000 Eur neturtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto reikalavimas dėl Generalinės asamblėjos sprendimų pripažinimo negaliojančiais yra niekuo nepagrįstas, todėl nepagrįstas yra ir išvestinis – 1 000 Eur neturtinės žalos reikalavimas. 4.7. Apelianto teiginių neapgrindžia ir su apeliaciniu skundu pateikiama prof. V. N. teisinė išvada (V. N. išvada). Atsakovas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, jog V. N. išvada nėra tinkamas įrodymas byloje.

Pačiame apeliaciniame skunde tiesiogiai nurodoma, jog V. N. išvada nelaikytina įrodymu. Kiekvienoje byloje yra vertinami ir tiriami būtent įrodymai, todėl teismas negali vadovautis eksperto pasvarstymais, kurių net pats apeliantas nelaiko įrodymu.

17. Atsakovas Z. D. atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti bei pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį, kurioje teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas E. J. „yra laikytinas juridinio asmens dalyviu ir tinkamu ieÅ¡kovu reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teisme dėl juridinio asmens sprendimų panaikinimo“, atitinkamai nurodant, kad ieÅ¡kovas E. J. nėra Kauno prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mų dalyvis ar kitas asmuo, numatytas CK 2.82 straipsnio 4 dalyje, ir neturi teisės ginčyti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mų Generalinės asamblėjos sprendimų.

Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad E. J. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl negali bÅ«ti tenkinamas. E. J. nepaneigė, jog Generalinės asamblėjos 2020 m. birželio 18 d. sprendimai, kuriais buvo iÅ¡rinkti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mų viceprezidentai ir tarybos nariai, atitinka Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mų įstatymÄ ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mų įstatus. IeÅ¡kovas E. J. neįrodė, kad egzistuoja pagrindas naikinti Generalinės asamblėjos 2020 m. birželio 18 d. sprendimus.

Vis dėlto, Z. D. vertinimu, Kauno apylinkės teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje nepagrįstai konstatavo, jog remiantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi, E. J. yra laikytinas juridinio asmens – Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų dalyviu ir tinkamu ieškovu reiškiant ieškinį teisme dėl Generalinės asamblėjos sprendimų panaikinimo.

18. Atsakovas Z. D. atsiliepimu į atsakovo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mų apeliacinį skundÄ praÅ¡o tenkinti atsakovo – Kauno prekybos, pramonės ir amatu rÅ«mų apeliacinį skundÄ . Taip pat praÅ¡o priteisti atsakovo – Z. D. – naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo E. J. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teigia, kad palaiko Kauno prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mų apeliacinį skundÄ .

19. Tretieji asmenys V. B., M. M., A. T., V. D., M. A., V. A., A. M., N. P., M. R., L. S., E. Ž. atsiliepimu į ieÅ¡kovo ir atsakovo apeliacinius skundus praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo E. J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimo bei tenkinti atsakovo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mų apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimo. Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas Å¡iais argumentais: 19.1.

IeÅ¡kovo apeliacinis skundas nepagrįstas, nes dėl teikiamų kandidatÅ«rų balsavimui, paties balsavimo procedÅ«ros, po balsavimo jokių pastabų ar prieÅ¡taravimų nei vienas iÅ¡ dalyvavusių Generalinėje asamblėjoje nepareiÅ¡kė. IeÅ¡kovas E. J. taip pat jokių pastabų ar prieÅ¡taravimų nepareiÅ¡kė. Akivaizdu, kad iÅ¡rinkus steigimo dokumentuose nustatytÄ RÅ«mų viceprezidentų ir RÅ«mų tarybos narių skaičių beveik absoliučia balsų dauguma, kitų kandidatais patvirtintų asmenų kandidatÅ«ros balsavimui nebuvo teikiamos. 19.2.

Nepagrįstas ieÅ¡kovo E. J. apeliacinio skundo argumentas, kad priimant 2020 m. birželio 18 d. Generalinės asamblėjos sprendimus darbotvarkės 8-9 klausimais, dėl viceprezidentų bei tarybos narių iÅ¡rinkimo, buvo pažeisti protingumo ar sÄ Å¾iningumo ir demokratijos principai. 19.3. Atmestinas ieÅ¡kovo apeliacinis skundas, nes E. J. rinkimuose į Kauno prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mų viceprezidento ir Tarybos nario pareigas kandidatavo kaip Kauno prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mų nario UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas, t. y. buvo deleguotas RÅ«mų nario UAB (duomenys neskelbtini).

RÅ«mų narys UAB (duomenys neskelbtini) dėl 2020 m. birželio 18 d. Generalinės asamblėjos sprendimų darbotvarkės 8-9 klausimais ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė, o tai reiÅ¡kia, kad RÅ«mų narį UAB (duomenys neskelbtini) tenkina asmenys iÅ¡rinkti viceprezidentais ir Tarybos nariais, jų iÅ¡rinkimo tvarka pažeista nebuvo. Asmuo negali veikti prieÅ¡ jį delegavusio asmens valiÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

21. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl valdymo organo sprendimų, kuriais buvo iÅ¡rinkti atsakovo viceprezidentai bei tarybos nariai, pripažinimo negaliojančiais bei neturtinės žalos atlyginimo (pagal ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Taip pat apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis, kurioje teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas E. J. yra laikytinas juridinio asmens dalyviu ir tinkamu ieÅ¡kovu pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme dėl juridinio asmens sprendimų panaikinimo, kuriÄ apeliantas praÅ¡o pakeisti, nurodant, kad ieÅ¡kovas E. J. nėra Kauno prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mų dalyvis ar kitas asmuo, numatytas CK 2.82 straipsnio 4 dalyje, ir neturi teisės ginčyti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mų Generalinės asamblėjos sprendimų.

Dėl naujo įrodymo priėmimo 22. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė prof. habil. dr. V. N. parengtÄ teisinę iÅ¡vadÄ , kuria grindžia apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ dėl keliamo teisės klausimo, t. y. dėl CK 2.82 straipsnio 4 dalies taikymo.

23. IeÅ¡kovo kartu su apeliaciniu skundu teikiama teisinė iÅ¡vada teisės taikymo klausimu neturi jokios reikÅ¡mės nagrinėjamos bylos baigčiai ir negali paneigti ar patvirtinti bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, todėl teisėjų kolegija atsisako tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl Å¡ios iÅ¡vados priėmimo. Akcentuotina, kad teisinis byloje keliamų klausimų įvertinimas ir teisinių iÅ¡vadų dėl įrodinėtinų aplinkybių padarymas yra teismo teisė ir pareiga, kuriÄ (teisę ir pareigÄ ) teismas įgyvendina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ byloje esančių įrodymų, patvirtinančių arba paneigiančių nagrinėtas aplinkybes, visumos iÅ¡tyrimu ir įvertinimu (CPK 177 straispnio 1 dalis, 185 straispnis, 265 straispnio 1 dalis).

Dėl ieÅ¡kovo tinkamumo 24. Teisė į teisminę gynybÄ yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens konstitucinė teisė, o Å¡is konstitucinis principas įtvirtintas CPK 5 ir 6 straipsniuose, tokios nuostatos taip pat yra įtvirtintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnyje ir garantuoja kiekvienam, kurio teisės ir laisvės buvo pažeistos, teisę į teisminę gynybÄ . Pagal CPK 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas asmuo su pareiÅ¡kimu turi teisę kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o tai reiÅ¡kia, jog suinteresuotas asmuo Å¡iuo aspektu yra kiekvienas asmuo, kuris CPK nustatyta tvarka kreipiasi į teismÄ , deklaruodamas turįs materialinį teisinį interesÄ .

Pagal 6 straipsnį teisingumÄ vykdo tik teismai, vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu. Taigi ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ , turi įrodyti, kad jis turi subjektyvinę teisę, kuri nustatoma tik teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tyrus ir įvertinus įrodymus, remiantis taisyklėmis, suformuluotomis CPK 176–185 straipsniuose, ir tik tuomet darytina iÅ¡vada, ar konstatuotinas teisės ar teisėto intereso pažeidimas ir ar jis gintinas. Taigi iÅ¡ tiesų ieÅ¡kovo tinkamumo klausimas yra viena iÅ¡ nustatytinų aplinkybių bet kurioje byloje, nes ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo, t. y. asmens, kuriam reikalavimo teisė nepriklauso, negali bÅ«ti patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004).

25. Pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtÄ interesÄ dėl ginčo dalyko, tai ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį, nes pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesÄ dėl ginčo dalyko (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015).

26. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas kaip Rūmų nario įgaliotas atstovas, turintis teisę dalyvauti Rūmų veikloje, rinkti ir būti išrinktu į vadovaujančius Rūmų organus, yra laikytinas juridinio asmens dalyviu ir tinkamu ieškovu pareikšti ieškinį dėl juridinio asmens sprendimų panaikinimo bei neeilinės Generalinės asamblėjos sušaukimo.

27. Apeliantas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mai nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, jog ieÅ¡kovas nėra RÅ«mų dalyvis, o kaip RÅ«mų dalyvės UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, teisės ginčyti RÅ«mų organų sprendimų neturi, nes nepatenka į CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytÄ asmenų sÄ raÅ¡Ä (CK 2.45 straipsnis, 2.82 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija su Å¡iais apelianto argumentais sutinka.

28. Juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarkÄ reglamentuoja CK 2.82 straipsnio 4 dalis. Joje įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali bÅ«ti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sÄ Å¾iningumo principams. IeÅ¡kinį gali pareikÅ¡ti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieÅ¡kiniams nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas.

29. Å ios normos tikslas – apginti joje nurodytų suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos, interesus ir vieÅ¡Ä jį interesÄ , iÅ¡laikant juridinio asmens, jo valdymo organų, dalyvių ar kitų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrÄ , kadangi aptartoje įstatymo normoje įtvirtinti konkretÅ«s subjektai, galintys pareikÅ¡ti atitinkamÄ ieÅ¡kinį, konkretÅ«s juridinio asmens priimtų sprendimų ginčijimo pagrindai ir specialus ieÅ¡kinio senaties terminas.

30. Byloje nekilo ginčo, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra Kauno prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mų narė, kurios įgaliotas atstovas (Å¡iuo atveju generalinis direktorius E. J.) pagal įstatymÄ turi teisę dalyvauti RÅ«mų veikloje, rinkti ir bÅ«ti iÅ¡rinkti į vadovaujančius RÅ«mų organus (Lietuvos Respublikos Pramonės, prekybos ir amatų rÅ«mų įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu Kauno prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mais, kad ieÅ¡kovas E. J. nėra RÅ«mų dalyvis, todėl pirmosios instancijos teismo prieÅ¡inga iÅ¡vada yra teisiÅ¡kai nepagrįsta.

31. IeÅ¡kovas nurodo, kad CK 2.84 straipsnio 4 dalis nenumato baigtinio teisę kreiptis į teismÄ turinčio subjektų sÄ raÅ¡o, nes joje numatyta, kad ieÅ¡kinį gali pareikÅ¡ti ir kiti įstatymuose numatyti asmenys. IeÅ¡kovo vertinimu, toks asmuo yra bÅ«tent RÅ«mų narės įgaliotas atstovas, kuriam įstatymas suteikia aktyviÄ jÄ bei pasyviÄ jÄ rinkimų teises, t. y. ieÅ¡kovas (Lietuvos Respublikos Pramonės, prekybos ir amatų rÅ«mų įstatymo 3 staipsnis). Teisėjų kolegija su tokiu ieÅ¡kovo teisės interpretavimu nesutinka.

32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Pramonės, prekybos ir amatų rÅ«mų įstatymo 2 staipsniu, RÅ«mai yra savanoriÅ¡ki juridinių bei fizinių asmenų, užsiimančių Lietuvos Respublikos įstatymų reglamentuojama ekonomine veikla, susivienijimai, ne pelno organizacijos, įgyvendinančios verslo savivaldos principus. Tik RÅ«mų nariai lygiomis teisėmis gali dalyvauti rÅ«mų veikloje, kurie Å¡iÄ savo teisę, t. y. dalyvauti RÅ«mų veikloje, rinkti ir bÅ«ti iÅ¡rinkti į vadovaujančius RÅ«mų organus, įgyvendina per savo įgaliotus atstovus (Lietuvos Respublikos Pramonės, prekybos ir amatų rÅ«mų įstatymo 3 staipsnio 3 dalis).

Å iame įstatyme nėra nustatyta, jog RÅ«mų narių įgaliotas atstovas, turintis teisę dalyvauti RÅ«mų veikloje, rinkti ir bÅ«ti iÅ¡rinktu į vadovaujančius RÅ«mų organus, turi teisę savo vardu kreiptis į teismÄ dėl juridinio asmens priimtų sprendimų ginčijimo. Taigi nei Å¡is įstatymas, nei Kauno prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mų įstatai nesuteikia teisės RÅ«mų nario įgaliotam atstovui, kaip savarankiÅ¡kam fiziniam asmeniui, apskųsti RÅ«mų sprendimus, o juo labiau inicijuoti RÅ«mų Generalinę asamblėjos suÅ¡aukimÄ .

Kadangi nei Lietuvos Respublikos Pramonės, prekybos ir amatų rūmų įstatyme, nei Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatuose nėra numatyta juridinių asmenų organų sprendimų apskundimo tvarka, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju privalu vadovautis CK nustatytomis teisės normomis.

33. Akcentuotina, kad įgalinimai veikti Å¡alies vardu suteikiami atstovui ne jo, o atstovaujamojo interesams tenkinti, ir bÅ«tent todėl atstovas veikia ne savo, bet tos Å¡alies, kuri jam suteikė įgalinimus atstovauti, realizuojant jos subjektines teises, vardu. Å iuo atveju ieÅ¡kovas E. J. neturi teisinio pagrindo ginčyti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mų organų sprendimus, kadangi jis nėra nei Å¡ių RÅ«mų narys, nei kitas asmuo, kuriam įstatymas tokiÄ teisę bÅ«tų suteikęs. Dar kartÄ atkreiptinas dėmesys, kad RÅ«mai yra savanoriÅ¡ki juridinių bei fizinių asmenų, užsiimančių Lietuvos Respublikos įstatymų reglamentuojama ekonomine veikla, susivienijimai, ne pelno organizacijos, įgyvendinančios verslo savivaldos principus, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad ginčijami RÅ«mų sprendimai pažeistų ieÅ¡kovo teises ar interesus.

RÅ«mų nariu yra UAB (duomenys neskelbtini), kuris jam Ä®statymo deleguotÄ teisę dalyvauti RÅ«mų veikloje, rinkti ir bÅ«ti iÅ¡rinkti į vadovaujančius RÅ«mų organus, įgyvendina per įgaliotus atstovus. Å is juridinis asmuo ir turėjo teisę reikÅ¡ti reikalavimus teisme, tačiau to nedarė, todėl darytina iÅ¡vada, kad nelaikė, jog įstatymų saugomas jo interesas bÅ«tų pažeistas.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas iÅ¡vadas pagal nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieÅ¡kovas E. J. turi subjektyvinę teisę ginčyti RÅ«mų organų priimtus sprendimus. IeÅ¡kovas neįrodė, jog turi teisę ar teisėtÄ interesÄ dėl ginčo dalyko (ieÅ¡kinyje nurodomų juridinio asmens organo sprendimų panaikinimo bei aukščiausio RÅ«mų valdymo organo (Generalinės asamblėjos) suÅ¡aukimo.

Taigi nenustatyta pagrindo jo, kaip fizinio asmens, subjektinių teisių ir (ar) įstatymų saugomų interesų pažeidimui konstatuoti, kartu – teigti, jog egzistuoja poreikis ir ieÅ¡kovo teisė reikalauti Å¡iuos ginti, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys bei apeliacinis skundas vien Å¡iuo pagrindu yra atmetamas (CPK 5 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas teikdamas ieÅ¡kinį, o vėliau ir apeliacinį skundÄ neveikia UAB (duomenys neskelbtini) vardu (Lietuvos Respublikos Pramonės, prekybos ir amatų rÅ«mų įstatymo 2, 3 straipsniai).

35. IeÅ¡kovo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ nurodoma, jog apeliacinės instancijos teismui, nustačius, kad jis neturi reikalavimo teisės dėl ieÅ¡kinyje nurodomų juridinio asmens organo sprendimų panaikinimo, pirmosios instancijos teismas nepasiÅ«lius ieÅ¡kovui pakeisti bylos Å¡alį (ieÅ¡kovÄ ) tinkama, turėtų bÅ«ti konstatuotas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, o ne kaip reikalauja RÅ«mai apeliaciniu skundu, t. y. sprendimo motyvuojamosios dalies pakeitimÄ . Teisėjų kolegija su Å¡iais argumentais sutinka iÅ¡ dalies, t. y. argumentai dėl ieÅ¡kovo tinkamumo yra esminis pagrindas ieÅ¡kinį atmesti, o ne pagrindas paÅ¡alinti atitinkamus sprendimo motyvus, paliekant sprendimo argumentus dėl ginčo esmės.

36. Pasisakydama dėl ieÅ¡kovo atsikirtimo į apeliacinį skundÄ argumento, kad turėtų bÅ«ti konstatuotas esminis proceso teisės normų pažeidimas, teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal CK 45 straipsnio 1 dalį, nagrinėjančiam bylÄ teismui suteikta teisė, nustačius, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris pagal ieÅ¡kinį turi atsakyti, ar ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, nenutraukiant bylos vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, pakeisti pradinį ieÅ¡kovÄ ar atsakovÄ tinkamu ieÅ¡kovu ar atsakovu.

Tačiau sprendimo teisė dėl tinkamo ieÅ¡kovo ar tinkamo atsakovo įtraukimo byloje priklauso iÅ¡imtinai ieÅ¡kovui (CPK 45 straipsnio 2, 3 dalis), iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis (pvz., CPK 414 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas, nustatęs, kad reikalavimas pareikÅ¡tas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, turi pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui netinkamÄ asmenį pakeisti tinkamu, o Å¡iam nesutikus pakeisti kitu asmeniu, tai tinkamas asmuo gali įstoti į bylÄ kaip trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus dėl ginčo dalyko.

Apie tai teismas praneša šiam asmeniui (CPK 45 straipsnio 2 dalis).

37. Nagrinėjamu atveju klausimas dėl ieÅ¡kovo pakeitimo ir kito asmens (UAB (duomenys neskelbtini)) įtraukimo į nagrinėjamÄ bylÄ ieÅ¡kovu ar trečiuoju asmeniu nebuvo sprendžiamas, tačiau Å¡is procesinis pažeidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neturėjo įtakos iÅ¡ esmės teisėto teismo procesinio sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys buvo atmestas, priėmimui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

38. Minėta, kad pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieÅ¡kovÄ tinkamu ieÅ¡kovu, t. y. teismas turi pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui pakeisti netinkamÄ ieÅ¡kovÄ tinkamu. Tai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, nes tokiam asmeniui turi bÅ«ti užtikrintas dalyvavimas byloje ir galimybė naudotis procesinėmis teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsižvelgtina į susidariusiÄ situacijÄ , jog ieÅ¡kovas, atstovaujamas advokato, kuris taip pat yra UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jis yra tinkama proceso Å¡alis ir bÅ«tent jis turi reikalavimo teisę pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, t. y. ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl ieÅ¡kovo tinkamumo ir nesutikimo jį pakeisti kitu.

Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos grÄ Å¾inimas nagrinėti iÅ¡ naujo, neatitiktų proceso ekonomiÅ¡kumo bei koncentruotumo principų, įtvirtintų CPK 7 straipsnyje. Pažymėtina, kad teisė esant tam tikroms sÄ lygoms pakeisti netinkamÄ Å¡alį tinkama nustatyta ieÅ¡kovo interesais ir skirta, be kita ko, užtikrinti ekonomiÅ¡kesnį ir greitesnį bylų nagrinėjimÄ , kita vertus, bylos grÄ Å¾inimas nagrinėti iÅ¡ naujo be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iems siekiams prieÅ¡tarautų.

Dėl to apeliacinės instancijos teisme nustačius, kad ieÅ¡kovas nepripažįsta, jog jis nagrinėjamoje byloje neturi reikalavimo teisės bei atitinkamai atsisakė pasinaudoti savo teise keisti ieÅ¡kovÄ , bei įvertinus tai, kad ieÅ¡kovas yra ir UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius, todėl Å¡iam juridinam asmeniui be abejo buvo žinoma apie iÅ¡keltÄ bylÄ , tačiau jis įstoti į bylÄ kaip trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus dėl ginčo dalyko, nesiekė, apeliacine tvarka byla iÅ¡nagrinėtina iÅ¡ esmės. Kasacinio teismo ne kartÄ pabrėžta, kad vien netinkamos teisės normos pritaikymas, jeigu, pritaikius tinkamÄ teisės normÄ , rezultatas iÅ¡liktų toks pat, nėra pagrindas naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ teismo sprendimÄ (nutartį), nes įstatymas draudžia naikinti teismo sprendimÄ (nutartį) formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2008; kt.).

39. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal CPK 266 straipsnį yra draudžiama teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o Å¡io draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iÅ¡ teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl UAB (duomenys neskelbtini) materialiųjų teisių ir pareigų, priimtas procesinis sprendimas neturi įtakos jo teisinei padėčiai ar padariniams, todėl Å¡io asmens neįtraukimas į nagrinėjamÄ bylÄ nesudaro teisinio pagrindo panaikinti teismo procesinį sprendimÄ pagal CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punktÄ .

40. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, pateiktais ieÅ¡kovo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-701/2021, Å¡iuo atveju negali bÅ«ti remiamasi, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016).

Pirmiau nurodytoje byloje, skirtingai nei nagrinėjamoje, spręsta ne dėl ieškovo, o dėl atsakovo tinkamumo, kai pareikštas ieškinio reikalavimas panaikinti savivaldybės mero potvarkį, neįtraukus atsakove savivaldybės, t. y. dėl esminio proceso teisės normų pažeidimo, kai dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnis).

41. Nustačius, kad ieÅ¡kovas teikdamas ieÅ¡kinį, o vėliau ir apeliacinį skundÄ , neturi reikalavimo teisės dėl ginčo dalyko, dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundų argumentų dėl ginčijamų juridinio asmens organo priimtų sprendimų teisėtumo ir kitų su tuo susijusių iÅ¡vestinių reikalavimų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 42. Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pagal pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio reikalavimus ieÅ¡kovas turi reikalavimo teisę.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės dėl ginčo dalyko, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys pagrįstai atmestas. Be to, apeliacinės instancijos teismui padarius iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nesutiko bÅ«ti pakeistas tinkamu ieÅ¡kovu, t. y. UAB (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas yra UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius bei Å¡iam juridinam asmeniui apie iÅ¡keltÄ bylÄ buvo žinoma, tačiau jis įstoti į bylÄ kaip trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus dėl ginčo dalyko, nesiekė bei nelaikė, kad jo interesai pažeisti, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti esminio proceso teisės normų pažeidimo, kai dėl to galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla, ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį iš esmės teisingas bei paliktinas nepakeistas, tačiau kitais, šioje nutartyje išdėstytais, teisiniais motyvais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovo Rūmų apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovo tinkamumo yra pagrindas ieškinį atmesti, o ne pagrindas pašalinti atitinkamus sprendimo motyvus, paliekant sprendimo argumentus dėl ginčo esmės. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

44. Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.

45. Atsakovas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mai patyrė 5716,78 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ , parengiant apeliacinį skundÄ ir atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ . Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.10, 8.11 punktus už apeliacinį skundÄ ir atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ priteistinas maksimalus 4794,30 Eur ((1,7 × 1598,10 Eur) + (1,3 × 1598,10 Eur)) užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ dydis.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte iÅ¡vardyti kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį. Atsižvelgdama į tai, kad byla nėra sudėtinga, apeliacinis skundas dėl ieÅ¡kovo tinkamumo nedidelės apimties, advokatė, suraÅ¡iusi procesinius dokumentus, dalyvavo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, byloje atstovavo ir kitÄ atsakovÄ Z. D., teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas 2000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas.

46. Atsakovas Z. D. patyrė 720,36 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ parengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinius skundus. Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos, todėl priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš ieškovo E. J. atsakovui Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmams 2000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iš ieškovo E. J. atsakovui Z. D. 720,36 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Laima Kriaučiūnaitė Edvardas Paliokas Jurgita Sujetienė