Legislator Case Law & Legislation
030a4c75-3bb6-429e-a81e-d2f01b2565c1 AI generated

030a4c75-3bb6-429e-a81e-d2f01b2565c1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 030a4c75-3bb6-429e-a81e-d2f01b2565c1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Romiris“ ieÅ¡kinį atsakovams R. S., R. S. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Romiris“ pateikė ieÅ¡kinį teismui, kuriuo prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R. S., R. S. 110 055,60 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

030a4c75-3bb6-429e-a81e-d2f01b2565c1 · Lietuvos apeliacinis teismas: Atsakovės argumentus, kad jai negalioja Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartyje nustatytos prejudicijos ir prezumpcijos, nes ji nebuvo bylos dėl BUAB „Mevex“ bankroto pripažinimo tyčiniu dalyve, jai nebuvo praneÅ¡ta apie Å¡iÄ bylÄ , apie jÄ atsakovė sužinojo tik 2021 metais, atmetė. BUAB „Mevex“ bankroto bylos duomenys patvirtina, kad abu atsakovai buvo dalyvaujančiais byloje asmenimis, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Atsakovams buvo siunčiami procesiniai dokumentai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-17-450/2023 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00578-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R.

S. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Romiris“ ieÅ¡kinį atsakovams R. S., R. S. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Romiris“ pateikė ieÅ¡kinį teismui, kuriuo prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R. S., R. S. 110 055,60 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad bankrutavusi UAB (toliau – BUAB) „Mevex“ 2018 m. birželio 26 d. buvo iÅ¡registruota iÅ¡ valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro (toliau – Juridinių asmenų registras). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 26 d nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2682-340/2018 pripažino BUAB „Mevex“ bankrotÄ tyčiniu, nustatė, kad abu atsakovai buvo faktiniai įmonės vadovai ir dėl jų neteisėtų veiksmų įmonė buvo privesta prie bankroto.

BUAB „Mevex“ bankroto byloje buvo patvirtintas kreditorės BUAB „Vevira“ finansinis reikalavimas 110 055,60 Eur sumai, kurį 2018 m. kovo 19 d. Reikalavimų perleidimo sutartimi Nr. 18-03–19/01 iš BUAB „Vevira“ įsigijo ieškovė. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2682-340/2018 kreditorė BUAB „Vevira“ bankroto byloje buvo pakeista jos teisių perėmėja – UAB „Romiris“. Ieškovės UAB „Romiris“ reikalavimas BUAB „Mevex“ bankroto byloje nebuvo patenkintas.

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartyje dėl tyčinio bankroto konstatavo, jog atsakovai faktiÅ¡kai valdė BUAB „Mevex“ bei nevykdė jiems, kaip vadovams, įstatymais nustatytų pareigų, netinkamai valdė įmonę bei nuostolingai organizavo jos veiklÄ ; bankroto administratoriui nebuvo perduoti įmonės apskaitos dokumentai ir turtas pagal įmonės balansÄ ; buvę įmonės vadovai laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Be to, 2009 m. rugpjūčio 10 d.

R. S. BUAB „Vevira“ vardu pasirašė vienarūšių reikalavimų įskaitymo sutartį, kuria BUAB „Vevira“ 380 000 litų skolÄ R. S. perleido BUAB „Mevex“, kuriÄ atstovavo direktorė R. S., ir BUAB „Mevex“ Å¡iÄ skolÄ sumokėjo. Todėl, pažeidžiant kitų kreditorių interesus, buvo atsiskaityta tik su atsakovu R. S.. BUAB „Mevex“ buvusi vadovė R. S., pažeisdama reikalavimus elgtis atstovaujamos įmonės atžvilgiu teisėtai ir sÄ Å¾iningai, atskirti bei nepainioti savo asmeninių ir įmonės interesų, sudarydama įmonės vardu įskaitymo sandorį su BUAB „Vevira“ vadovu R. S., ne tik atsiskaitė su įmone susijusiu asmeniu, taip pažeisdama kitų kreditorių interesus, bet ir sukėlė įmonės nemokumÄ , sumažino įmonės turtÄ , paneigiant galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais (ir ieÅ¡kove).

4. BUAB „Mevex“ tyčinio bankroto byloje konstatuoti atsakovų neteisėti veiksmai ir kaltė (prejudiciniai faktai), o priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra preziumuojamas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. kovo 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino ir priteisė ieÅ¡kovei UAB „Romiris“ solidariai iÅ¡ atsakovų R. S. ir R. S., 110 055,60 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 1 196 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

6. Teismas nustatė, kad BUAB „Mevex“ bankrutavo ir 2018 m. birželio 26 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi BUAB „Mevex“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu dėl atsakovų veiksmų, nustačius, kad abu atsakovai buvo faktiniai įmonės vadovai. BUAB „Mevex“ bankroto byloje buvo patvirtintas kreditorės BUAB „Vevira“ finansinis reikalavimas 110 055,60 Eur sumai, kurį 2018 m. kovo 19 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. 18-03–19/01 įsigijo ieškovė. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartimi kreditorė BUAB „Vevira“ BUAB „Mevex“ bankroto byloje buvo pakeista jos teisių perėmėja – ieškove. Ieškovės finansinis reikalavimas bankroto byloje nebuvo patenkintas.

7. IeÅ¡kovė reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo iÅ¡ buvusių BUAB „Mevex“ vadovų grindžia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio 7 dalies nuostata, kad likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalÄ dėl neįvykdytos kreditoriui(- iams) prievolės turi atlyginti asmuo(-ys), dėl kurio(-ių) veikimo ar neveikimo bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.

8. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartyje, pripažindamas bankrotÄ tyčiniu, konstatavo, kad BUAB „Mevex“ faktiÅ¡kai valdė abu atsakovai, kurių sprendimais įmonės turtas buvo perleistas susijusiems asmenims, dėl ko įmonė buvo sÄ moningai blogai valdoma ir priimami akivaizdžiai nenaudingi įmonei sprendimai. Vadovai laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tuo buvo pažeisti įmonės kreditorių teisėti interesai. Teismas nustatė, kad atsakovai neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto.

Be to, 2009 m. rugpjūčio 10 d. R. S. BUAB „Vevira“ vardu pasirašė vienarūšių reikalavimų įskaitymo sutartį, kuria BUAB „Vevira“ 380 000 Lt skolÄ R. S. perleido BUAB „Mevex“, kuriÄ atstovavo direktorė R. S., ir kurios pagrindu iÅ¡ esmės buvo sumažintas BUAB „Vevira“ įsiskolinimas pačiam R. S., BUAB „Mevex“ prisiimant 380 000 Lt įsiskolinimÄ . Tokiu bÅ«du R. S. patenkino savo, kaip BUAB „Vevira“ kreditoriaus, reikalavimÄ .

Å ia sutartimi BUAB „Vevira“ turtas buvo perleistas sutuoktinės vadovaujamai įmonei BUAB „Mevex“ už bendrÄ 380 795,44 Lt sumÄ , tačiau nėra duomenų, jog minėtÄ turtÄ BUAB „Mevex“ bÅ«tų faktiÅ¡kai gavusi, kadangi bankroto administratoriui jis nebuvo perduotas.

9. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi yra nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai (nepagrįsti ir nenaudingi įmonei sprendimai, kuriais įmonės turtas buvo perleistas susijusiems asmenims, dėl ko įmonė buvo sÄ moningai blogai valdoma) bei kaltė (prejudiciniai faktai), žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos prezumpcija, kaip civilinės atsakomybės ieÅ¡kovei pagal jos reikalavimÄ sÄ lygos. Nagrinėjamoje byloje atsakovai nepaneigė nurodytų prezumpcijų, t. y. neįrodinėjo ir neįrodė, kad BUAB „Mevex“ nebÅ«tų pajėgi atsiskaityti su BUAB „Vevira“ (kurios reikalavimÄ perėmė ieÅ¡kovė). Kadangi ieÅ¡kovės 110 055,60 Eur reikalavimas BUAB „Mevex“ bankroto byloje nebuvo patenkintas, teismas pripažino, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstas, įrodytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (Ä®BÄ® 20 straipsnio 7 dalis).

10. Atsakovės argumentus, kad jai negalioja Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartyje nustatytos prejudicijos ir prezumpcijos, nes ji nebuvo bylos dėl BUAB „Mevex“ bankroto pripažinimo tyčiniu dalyve, jai nebuvo praneÅ¡ta apie Å¡iÄ bylÄ , apie jÄ atsakovė sužinojo tik 2021 metais, atmetė. BUAB „Mevex“ bankroto bylos duomenys patvirtina, kad abu atsakovai buvo dalyvaujančiais byloje asmenimis, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Atsakovams buvo siunčiami procesiniai dokumentai.

Apie teismo posėdį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu buvo paskelbta pagal įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalies) reikalavimus. Teismo vertinimu, atsakovams galioja nutartyje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytos prezumpcijos. Be to, sutikus su atsakovės pozicija, kad ji nebuvo įtraukta į nurodytÄ procesÄ , nutartis dėl BUAB „Mevex“ tyčinio bankroto yra sprendimas dėl faktų pripažinimo, todėl sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

11. Bylos duomenys patvirtina, kad 2009 m. rugpjūčio 10 d. R. S. BUAB „Vevira“ vardu pasirašė vienarūšių reikalavimų įskaitymo sutartį, kuria BUAB „Vevira“ 380 000 Lt skolÄ R. S. perleido BUAB „Mevex“, kuriÄ atstovavo direktorė R. S., ir kurios pagrindu iÅ¡ esmės buvo sumažintas BUAB „Vevira“ įsiskolinimas pačiam R. S., BUAB „Mevex“ prisiimant 380 000 Lt įsiskolinimÄ . Å ia sutartimi BUAB „Vevira“ turtas buvo perleistas atsakovės vadovaujamai įmonei BUAB „Mevex“ už bendrÄ 380 795,44 Lt sumÄ , tačiau nėra pateikta duomenų, jog minėtÄ turtÄ BUAB „Mevex“ bÅ«tų faktiÅ¡kai gavusi.

Kaip konstatuota 2017 m. liepos 26 d. nutartyje dėl BUAB „Mevex“ bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto administratoriui toks turtas nebuvo perduotas. Nors BUAB „Mevex“, vadovaujama atsakovės, atsiskaitė pagal skolÄ atsakovui (jÄ sumokėdama Å¡io reikalavimo įgijėjui V. P.), tokiu bÅ«du atsakovai, negalėdami patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik R. S. reikalavimÄ , tuo pačiu pažeisdami kreditorės BUAB „Vevira“ (kurio teises perėmė ieÅ¡kovė) interesus.

Teismo vertinimu, atsakovų atsakomybė ieškovei kyla ir dėl tiesioginės individualios žalos BUAB „Mevex“ kreditorei BUAB „Vevira“ padarymo, įvykdant 2009 m. rugpjūčio 10 d. vienarūšių reikalavimų įskaitymo sutartį (toliau – ir Sutartis) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis).

12. Nors nurodyta Sutartis nėra pripažinta negaliojančia (Å¡io reikalavimo nagrinėjimas pasibaigė taikos sutartimi – Å iaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-513-440/2016), tačiau, teismo nuomone, įvertinant aplinkybę, kad Sutarties neteisėtumas, o tuo pačiu ir atsakovo neteisėti veiksmai, jÄ sudarant, yra konstatuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-851/2015 (kuriuo atsakovas nuteistas už tai, kad be kita ko, sudarydamas Sutartį, patenkino tik keleto UAB „Vevira“ kreditorių reikalavimus, tuo pažeisdamas kitų kreditorių interesus), tai nesudaro pagrindo nepripažinti, jog atsakovams, sudarant ir įvykdant Sutartį (BUAB „Mevex“ turtÄ perleidžiant susijusiam asmeniui), buvo pažeisti BUAB „Vevira“ interesai, tai tiesioginės individualios žalos BUAB „Vevira“ padarymu.

Teismo vertinimu, bÅ«tent BUAB „Vevira“ interesų pažeidimÄ nurodyta Sutartimi patvirtina bankroto administratorių pasiraÅ¡yta taikos sutartis, patvirtinta Å iaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-513-440/2016, kuria pripažintas BUAB „Vevira“ reikalavimas BUAB „Mevex“.

13. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieÅ¡kovės reikalaujama žala priteista iÅ¡ atsakovo baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-851/2015, patenkinant BUAB „Vevira“ pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį 275 116,66 Eur sumai. Teismo vertinimu, kadangi BUAB „Vevira“ baudžiamojo proceso metu buvo įgijusi bankrutavusios įmonės statusÄ , laikytina, kad žala priteista įmonės kreditoriams (kurių interesai iÅ¡ esmės ir buvo ginami baudžiamojoje byloje), bet ne pačiai įmonei. Å iaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-513-440/2016 buvo patvirtintas BUAB „Vevira“ (ne jos kreditorių) reikalavimas BUAB „Mevex“, kurio pagrindas yra sutartis.

Skiriasi Å¡ių prievolių (pagal 2015 m. sausio 9 d. nuosprendį ir 2016 m. gegužės 5 d. nutartį) atsiradimo laikas (nusikalstamų veikų padarymo laikas ir 2016 m. gegužės 5 d. taikos sutarties patvirtinimas), skolininkai (atsakovas ir BUAB „Mevex“), kreditoriai (BUAB „Vevira“ kreditoriai ir pati BUAB „Vevira“) bei iÅ¡ dalies pagrindas (baudžiamojoje byloje atsakovas nuteistas ne tik dėl sutarties sudarymo, bet ir dėl kitų veiksmų). Nors 2018 m. kovo 19 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartyje Nr. 18-03–19/01, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įgijo reikalavimÄ Ä¯ BUAB „Mevex“, nurodoma, kad perleidžiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, tačiau, ieÅ¡kovei pagal Å¡iÄ sutartį perdavus reikalavimo dokumentacijÄ , buvo perduota Å iaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-513-440/2016 (ne baudžiamosios bylos dokumentai (vykdomasis raÅ¡tas ar kt.)).

Teismo nuomone, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė antrÄ kartÄ reikalauja jau priteistos žalos baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-851/2015.

14. BUAB „Mevex“ 2018 m. birželio 26 d. buvo iÅ¡registruota, todėl teismas vertino, kad bÅ«tent nuo Å¡io momento ieÅ¡kovė sužinojo, jog jos reikalavimas BUAB „Mevex“ bankroto byloje nebus patenkintas ir jai atsirado teisė į žalos atlyginimÄ . Su ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovė kreipėsi 2021 m. gegužės 25 d., nepraleidusi ieÅ¡kinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. Atsakovė R.

S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti arba perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ , bei remiantis CPK 182 straipsnio 2 dalimi bei 279 straipsnio 4 dalimi, prejudiciniais faktais gali bÅ«ti laikomos kitoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai santykiai tik tuo atveju, jeigu tai buvo nustatyta kitoje byloje, kurioje asmuo dalyvavo.

Todėl bÅ«tina nustatyti, ar atsakovė dalyvavo civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas tyčinio bankroto klausimas. Pirmosios instancijos teismas ignoravo byloje esančius įrodymus ir jais nustatytinas aplinkybes, kurios patvirtina, kad atsakovė tyčinio bankroto byloje nedalyvavo. 15.2. Atsakovė R. S. apie nutartį pripažinti bankrotÄ tyčiniu sužinojo ir su Å¡ia nutartimi susipažino tik 2021 m. birželio 11 d., gavusi teismo praneÅ¡imÄ Å¡ioje civilinėje byloje kartu su ieÅ¡kovės UAB „Romiris“ ieÅ¡kiniu bei jo priedais, tarp kurių buvo ir nutartis dėl tyčinio bankroto. 15.3.

Susipažinusi su nutartimi, atsakovė R. S. Vilniaus apygardos teismui pateikė atskirÄ jį skundÄ , tačiau Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje atsisakė jį priimti, be kita ko, nurodant, kad „įstatymas nenumato pareiÅ¡kėjai subjektinės teisės paduoti atskirÄ jį skundÄ dėl teismo procesinio sprendimo, priimto byloje, kurioje ji nėra pripažinta dalyvaujančiu asmeniu“. Be to, tyčinio bankroto klausimÄ nagrinėjęs teismas pažymėjo, kad „aplinkybė, kad ji buvo nurodyta kaip atsakovė pareiÅ¡kime dėl BUAB „Mevex“ bankroto pripažinimo tyčiniu, neturi reikÅ¡mės, nes pareiÅ¡kimu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nėra keliami materialiniai teisiniai reikalavimai, todėl atsakovo tokio pobÅ«džio bylose negalėjo bÅ«ti.“ Nutartis yra įsiteisėjusi, joje pripažinta, kad R.

S. civilinėje byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nedalyvavo jokiu teisiniu statusu ir nebuvo pripažinta byloje dalyvaujančiu asmeniu. 15.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikoje ne kartÄ yra nurodyta, kad teisinėje sistemoje negali bÅ«ti toleruojamos situacijos, kad galiotų du vienas kitam prieÅ¡taraujantys arba vienas kito pagrįstumÄ paneigiantys teismų sprendimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).

Tuo tarpu Panevėžio apygardos teismo sprendimas, kuriuo konstatuojama, kad R. S. dalyvavo byloje nagrinėjant tyčinio bankroto klausimÄ , prieÅ¡tarauja Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartyje padarytoms iÅ¡vadoms. 15.5. BylÄ dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1310-881/2021 konstatavo, kad „priėmęs pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teismas apeliantei (atsakovei R. S.) skirtus procesinius dokumentus iÅ¡siuntė praÅ¡yme nurodytu apeliantės adresu, tačiau jie grįžo į teismÄ neįteikti (ant voko nurodyta „persikraustė“).

Byloje nėra duomenų, kad teismas siuntė apeliantei skirtus procesinius dokumentus kitais žinomais adresais“. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad R. S. skirti procesiniai dokumentai bei teismo praneÅ¡imai nebuvo įteikti ir vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog „<..> procesiniai dokumentai civilinėje byloje dėl UAB „Mevex“ bankroto pripažinimo tyčiniu – R. S.) nebuvo įteikti“. Asmuo, kuriam procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, negali bÅ«ti laikomas dalyvaujančiu byloje asmeniu. 15.6.

Teismas 2022 m. kovo 15 d. sprendime nurodė, kad nutartis dėl tyčinio bankroto yra sprendimas dėl pripažinimo, todėl sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tačiau ir šie pirmosios instancijos teismo argumentai yra nepagrįsti, kadangi sprendimas dėl pripažinimo teisinius padarinius sukelia tik ta apimtimi, kiek yra pripažįstama tokiu sprendimu (pvz., ginčo atveju BUAB „Mevex“ tyčinio bankroto faktas), bet ne šioje nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai santykiai, dėl kurių, kaip ir nurodyta aukščiau, atsakovė R.

S. dėl pažeistos teisės bÅ«ti iÅ¡klausytai negalėjo pasisakyti. 15.7. Teismas, priteisdamas žalÄ iÅ¡ atsakovės R. S., skundžiamame sprendime nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, kurios buvo nustatytos sprendžiant klausimÄ dėl BUAB „Mevex“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kurios bÅ«tų susijusios su atsakovės R. S. konkrečiais neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindÄ pripažinti bankrotÄ tyčiniu. 15.8. Siekiant įvertinti priežastinį ryšį (paneigti prezumpcijÄ dėl priežastinio ryÅ¡io egzistavimo) bÅ«tina nustatyti momentÄ , kada atsirado kreditoriaus, reiÅ¡kiančio reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, reikalavimas ir Å¡io reikalavimo pagrindÄ . 2018 m. kovo 19 d.

Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. 18-03-19/01, kurios 1 punktas numato, kad Å¡ioje sutartyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis pradinis kreditorius perleidžia naujam kreditoriui 110 055,60 Eur žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, ieÅ¡kovė UAB „Romiris“, nebuvo įpareigota teismo bei nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų pradinės kreditorės BUAB „Vevira“ reikalavimo atlyginti žalÄ ir procesines palÅ«kanas teisę į BUAB „Mevex“. 15.9.

IÅ¡ Å iaulių apygardos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sÄ lygų neįmanoma nustatyti, kokiu pagrindu ir nuo kada yra atsiradęs pradinės kreditorės BUAB „Vevira“ reikalavimas į BUAB „Mevex“ 110 055,61 Eur sumai, kuris įtrauktas į BUAB „Mevex“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Pradinės kreditorės BUAB „Vevira“ reikalavimas atsirado 2016 metais, įsiteisėjus Å iaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarčiai, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, t. y. po bankroto bylos BUAB „Mevex“ iÅ¡kėlimo (2015 m. sausio 22 d.) ir po to, kai atsakovė R.

S. nebuvo BUAB „Mevex“ direktore (R. S. UAB „Mevex“ direktore buvo iki 2013 m. lapkričio 30 d.). BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovės UAB „Romiris“ atstovas pripažino, kad pradinės kreditorės BUAB „Vevira“ reikalavimas atsirado tik 2016 metais. 15.10. Aplinkybė, kad pradinės kreditorės BUAB „Vevira“ reikalavimas atsirado tik 2016 metais BUAB „Mevex“ bankroto administratoriui taikos sutartimi sutikus, jog BUAB „Vevira“ bÅ«tų įtraukta į BUAB „Mevex“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , paneigia bet kokį priežastinį ryšį tarp atsakovės R.

S. veiksmų ir pradinės kreditorės BUAB „Vevira“ reikalavimo. Juolab kad pradinės kreditorės BUAB „Vevira“ reikalavimas nebuvo įtrauktas į BUAB „Mevex“ apskaitÄ , nebuvo vertinamas iÅ¡keliant bendrovei bankroto bylÄ , atitinkamai – nesusijęs su BUAB „Mevex“ bankroto bylos iÅ¡kėlimu. 15.11. Pradinės kreditorės BUAB „Vevira“ reikalavimas atsirado tik 2016 metais, tai leidžia teigti, kad UAB „Mevex“ iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo neturėjo pareigos atsiskaityti su BUAB „Vevira“.

Iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo BUAB „Mevex“ už dar 2009 metais įsigytas prekes su BUAB „Vevira“ buvo pilnai atsiskaičiusi vienarūšių reikalavimų įskaitymo sutartimi, kuri yra galiojanti. 15.12. IeÅ¡kovė UAB „Romiris“ turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, o teismas nustatyti, kad atsakovė R. S., bÅ«dama BUAB „Mevex“ vadove, padarė tiesioginę žalÄ pradinei kreditorei BUAB „Vevira“. Atsakovė R. S., kuri neužėmė BUAB „Mevex“ direktorės pareigų, objektyviai negalėjo savo veiksmais padaryti kokiÄ nors tiesioginę žalÄ .

Vienarūšių reikalavimų įskaitymo sutartis sudaryta 2009 metais ir jos įvykdymas pradinei kreditorei negalėjo padaryti žalos. 15.13. BUAB „Mevex“ už parduotas prekes pradinei kreditorei BUAB „Vevira“ buvo skolinga 380 000 Lt., BUAB „Vevira“ atsakovui R. S. buvo skolinga 397 346,00 Lt. Po vienarūšių reikalavimų įskaitymo sutarties, dalis BUAB „Vevira“ skolos (380 000 Lt) R. S. buvo perkelta BUAB „Mevex“, užskaitant BUAB „Mevex“ skolÄ BUAB „Vevira“.

Vienarūšių reikalavimų įskaitymo sutartimi buvo atlikta trijų šalių tarpusavio įsipareigojimų atsiskaityti užskaita ir joks turtas nebuvo perleistas. Pirmosios instancijos teismo keliamos abejonės dėl turto neperdavimo yra nepagrįstos. 15.14. Vienarūšių reikalavimų įskaitymo sutartimi nebuvo pažeisti pradinės kreditorės interesai, kadangi tapačia suma sumažėjo BUAB „Vevira“ debitorinis reikalavimas R. S., sumažėjo kreditorinis reikalavimas BUAB „Mevex“, t. y. pradinės kreditorės turtinė padėtis po atlikto įskaitymo nepasikeitė (įsipareigojimo R. S. dydžiu sumažėjo reikalavimas BUAB „Mevex“). 15.15.

Atsakovės R. S. vadovaujama BUAB „Mevex“, perėmusi skolÄ R. S., visus įsipareigojimus įvykdė, sumokėjo skolÄ reikalavimÄ perėmusiam V. P.. Atsakovė R. S. neatliko neteisėtų veiksmų pradinės kreditorės BUAB „Vevira“ atžvilgiu. 15.16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-851/2015 pripažino kaltu R. S., padarius nusikaltimÄ pagal BK 208 straipsnio 1 dalį („Skolininko nesÄ Å¾iningumas“). Atsakovas R.

S. buvo nuteistas, be kita ko, ir už tai, kad, sudarydamas vienarūšių reikalavimų įskaitymo sutartį, patenkino savo, kaip BUAB „Vevira“ kreditoriaus, interesus. Dėl BUAB „Vevira“ kreditorių interesų pažeidimo atsakovui buvo taikyta atsakomybė ir priteista žala (nuosprendžiu pradinei kreditorei BUAB „Vevira“ buvo priteista 275 116,66 Eur arba 949 922,80 Lt dydžio žala). 15.17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžiu buvo konstatuoti atsakovo R.

S. neteisėti veiksmai. Nuosprendžiu, priešingai nei nurodė Panevėžio apygardos teismas, vienarūšių reikalavimų įskaitymo sutarties neteisėtumas nebuvo pripažintas. Vienarūšių reikalavimų įskaitymo sutartis yra galiojanti, teisėta ir sukelianti jos šalims teisines pasekmes ir nepažeidžia pradinės kreditorės BUAB „Vevira“ interesų. 15.18. Dėl ieškinio senaties: vienarūšių reikalavimų įskaitymo sutartis buvo sudaryta 2009 m. rugpjūčio 10 d.

IeÅ¡kovė UAB „Romiris“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį teismui 2021 m. gegužės 25 d., praleidusi trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Net jeigu vertinti, kad pradinė kreditorė BUAB „Vevira“ reikalavimÄ Ä¯gijo Å iaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-513-440/2016 (kaip nurodyta skundžiamame sprendime), ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys teismui pareikÅ¡tas praleidus trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikytinÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. 15.19.

Tuo atveju, jei BUAB „Vevira“ buvo padaryta individuali žala (su kuo nesutinka), ieÅ¡kovė apie teisių pažeidimÄ sužinojo vėliausiai 2016 m. gegužės 5 d., kai teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp BUAB „Vevira“ ir BUAB „Mevex“ bankroto administratorių, todėl ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senatį. 15.20. Dėl esminio procesinės teisės normų pažeidimo: civilinė byla buvo iÅ¡nagrinėta žodiniame teismo posėdyje, kuris vyko 2022 m. vasario 23 d.

IÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ iÅ¡ esmės, teismas, vadovaudamasis CPK 269 straipsnio nuostatomis, nutarė sprendimÄ priimti ir paskelbti 2022 m. kovo 15 d., 15.30 val. Iki sprendimo priėmimo ir paskelbimo, Panevėžio apygardos teismas 2022 m. kovo 14 d. visÄ BUAB „Mevex“ bankroto bylos Nr. B2-2682-340/2018 (ankstesnis bylos Nr. B2-2121-340/2017) medžiagÄ , kartu su Panevėžio apygardos teismo lydraščiu Nr. SD-456 „Dėl civilinės bylos siuntimo“ iÅ¡siuntė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas sprendimÄ civilinėje byloje priėmė ir paskelbė, neturėdamas ir negalėdamas įvertinti esminių bylos įrodymų, kurie paties pirmosios instancijos teismo dar iki sprendimo priėmimo ir paskelbimo buvo iÅ¡siųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai neturėjo galimybės priimti teisingÄ sprendimÄ , kadangi bylos įrodymai, kurie turėjo bÅ«ti vertinami priimant sprendimÄ , dar iki sprendimo priėmimo ir paskelbimo, buvo iÅ¡siųsti kitam teismui. 15.21.

Dėl neiÅ¡nagrinėtų reikalavimų: CPK 265 straipsnio 2 dalis imperatyviai numato, jog teismas turi priimti sprendimÄ dėl visų ieÅ¡kovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Atsakovė R. S. 2021 m. rugsėjo 28 d. teismui pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė nusprendus tenkinti ieÅ¡kovės UAB „Romiris“ ieÅ¡kinį – įskaityti (sumažinti) ieÅ¡kovės UAB „Romiris“ reikalavimÄ atsakovės R. S. reikalavimo pradinei kreditorei BUAB „Vevira“ suma – 75 590,82 Eur.

Atsakovės praÅ¡ymas buvo grindžiama CK 6.107 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad skolininkas turi teisę reikÅ¡ti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikÅ¡ti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo praneÅ¡imÄ apie reikalavimo perleidimÄ . Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai ir paaiÅ¡kinimai, kad atsakovė R. S. 2008 m. lapkričio 24 d., 2009 m. vasario 2 d. ir 2009 m. balandžio 2 d. Paskolų sutarčių pagrindu paskolino pradinei kreditorei BUAB „Vevira“, iÅ¡ viso 261 000 Lt (75 590,82 Eur), kuriuos BUAB „Vevira“ grÄ Å¾ino atsakovei 2009 m. rugpjūčio 25 d. pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 061.

Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-973-790/2018 2009 m. rugpjūčio 25 d. kasos kvitas Nr. 61, kurio pagrindu atsakovei buvo grÄ Å¾inta 75 590,82 Eur paskola, buvo pripažintas negaliojančiu ir buvo taikyta restitucija. Dėl Å¡ios priežasties atsakovė R. S. turi teisę reikalauti iÅ¡ pradinės kreditorės BUAB „Vevira“ grÄ Å¾inti 75 590,82 Eur dydžio paskolÄ . 15.22. Atsakovė teismo prašė tenkinant ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo 75 590,82 Eur dydžio reikalavimÄ Ä¯skaityti į ieÅ¡kovės UAB „Romiris“ reikalavimÄ atlyginti žalÄ (CK 6.130 straipsnis) ir(ar) ieÅ¡kovės reikalavimÄ atlyginti žalÄ mažintini nurodyta paskolos suma (CK 6.253 straipsnio 1, 4 ir 5 dalys).

16. IeÅ¡kovė UAB „Romiris“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. PareiÅ¡kime dėl BUAB „Mevex“ bankroto pripažinimo tyčiniu, Å¡alių procesiniuose dokumentuose abu atsakovai nurodyti byloje dalyvaujančiais asmenimis. Teismas lydraščiu siuntė byloje procesinius dokumentus R. S. bei R. S., nurodydamas juos atsakovais bei siÅ«lydamas pateikti atsiliepimus.

Dėl atsakovų vengimo priimti procesinius dokumentus, Å¡ie nebuvo įteikti bei atsakovai nepareiÅ¡kė nuomonės dėl pareiÅ¡kimo pripažinti bankrotÄ tyčiniu, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad pastarieji nežinojo apie procesÄ , negalėjo jame dalyvauti, ar pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimus. 16.2. Atsakovė R. S. buvo įtraukta į BUAB „Mevex“ bankroto bylos nagrinėjimÄ dalyvaujančiu byloje asmeniu, tai patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis, kuria atmestas pareiÅ¡kėjos – atsakovės R. S. – pareiÅ¡kimas dėl proceso atnaujinimo byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. 16.3.

Teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje apeliantė neįrodė, jog BUAB „Mevex“ nebÅ«tų pajėgi atsiskaityti su BUAB „Vevira“ (kurios reikalavimÄ perėmė ieÅ¡kovė). 16.4. IeÅ¡kovė turi teisę reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo. 16.5. Apeliantė R. S., kaip BUAB „Mevex“ vadovė, pažeidžiant kreditorių interesus, veikdama neteisėtai ir nesÄ Å¾iningai, sumokėjo iÅ¡ įmonės turto skolÄ sutuoktiniui R. S. (tenkinant V. P. reikalavimÄ , kurį pastarasis perėmė iÅ¡ R. S.), tokiu bÅ«du sumažino įmonės turtÄ , kuriuo galima buvo atsiskaityti su kreditoriais, bei padarė tiesioginę žalÄ ieÅ¡kovei (kaip BUAB „Vevira“ teisių perėmėjai). 16.6.

IeÅ¡kovė nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino kreiptis į teismÄ . IeÅ¡kovė 2018 m. gegužės 28 d. (iÅ¡registravus BUAB „Mevex“) sužinojo apie galimÄ savo teisių pažeidimÄ , ieÅ¡kinį teismui pateikė 2021 m. gegužės 25 d. 16.7. Apeliantė nenurodė argumentų, kuriais remiantis bÅ«tų pagrindas pripažinti bylÄ nagrinėjant padarytÄ esminį procesinių teisės normų pažeidimÄ (-us). Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir žalos atlyginimo iÅ¡ buvusių vadovų 18. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė UAB „Romiris“ perėmusi reikalavimÄ iÅ¡ pradinės kreditorės BUAB „Vevira“ skolininkės BUAB „Mevex“ atžvilgiu, kuris nebuvo patenkintas skolininkės bankroto byloje, prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R. S. ir R. S., kaip buvusių BUAB „Mevex“ vadovų, kurios bankrotas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2682-340/2018 pripažintas tyčiniu ir kuri yra likviduota bei 2018 m. birželio 26 d. iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro, 110 055,60 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

19. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 15 d. sprendimu, remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-2682-340/2018 (tyčinio bankroto byloje) nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, be kita ko, nutartyje nustatytais atsakovų neteisėtais veiksmais (priimti nepagrįsti ir nenaudingi įmonei sprendimai, kuriais įmonės turtas buvo perleistas susijusiems asmenims, dėl ko įmonė buvo sÄ moningai blogai valdoma) bei kalte, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos prezumpcija, pripažino, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstas (Ä®BÄ® 20 straipsnio 7 dalis), todėl ieÅ¡kinį patenkino ir priteisė ieÅ¡kovei UAB „Romiris“ solidariai iÅ¡ atsakovų R. S. ir R. S. 110 055,60 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

20. Apeliantė R. S. nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje iÅ¡ jos kaip atsakovės solidariai priteista žalos atlyginimas bei procesinės palÅ«kanos ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės neanalizavo bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, apsiribodamas argumentu, jog atsakovės atžvilgiu neteisėti veiksmai nustatyti BUAB „Mevex“ tyčinio bankroto byloje. Apeliantė apeliaciniame skunde, be kita ko, kelia klausimÄ dėl tinkamo procesinių dokumentų įteikimo ir informavimo apie teismo procesÄ pažeidimo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje dėl BUAB „Mevex“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kurioje ji nors ir buvo įtraukta dalyvaujančiu byloje asmeniu, tačiau nebuvo tinkamai informuota apie Å¡ios bylos procesÄ , todėl negalėjo pateikti bei pasisakyti dėl nutartyje, kuria BUAB „Mevex“ pripažintas tyčiniu, nustatytų faktinių aplinkybių.

Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-2682-340/2018 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais.

21. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bei civilinės bylos Nr. B2-2682-340/2018 (tyčinio bankroto byla) duomenų nustatyta, kad R. S. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. B2-2682-340/2018 dėl BUAB „Mevex“ bankroto pripažinimo tyčiniu; atnaujinus procesÄ prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarties dalį, kuria teismas nutarė pripažinti BUAB „Mevex“ bankrotÄ tyčiniu, arba iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarties motyvuojamosios dalies paÅ¡alinti argumentus, kuriais buvusi BUAB „Mevex“ vadovė R. S. pripažinta atsakinga už BUAB „Mevex“ tyčinį bankrotÄ .

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 22 d. nutartimi, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi) R. S. praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo netenkino. Teismai, spręsdami proceso civilinėje byloje atnaujinimo klausimÄ , pripažino, kad R. S. buvo įtraukta į bylos dėl BUAB „Mevex“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimÄ dalyvaujančiu byloje asmeniu, nors apeliacinės instancijos teismas ir nepritarė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog R.

S. procesiniai dokumentai byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu bei pranešimai apie teismo posėdį buvo įteikti viešo paskelbimo būdu 2017 m. birželio 1 d. ir 2017 m. birželio 29 d.

22. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ dėl proceso atnaujinimo kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-1075/2022, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 22 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartį bei nutraukė procesÄ pagal R. S. praÅ¡ymÄ dėl proceso BUAB „Mevex“ tyčinio bankroto byloje atnaujinimo. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad BUAB „Mevex“ iÅ¡registravimas iÅ¡ Juridinių asmenų registro reiÅ¡kia, jog neliko vienos iÅ¡ Å¡alių, vadinasi, procesas pagal R.

S. praÅ¡ymÄ atnaujinti byloje procesÄ yra pradėtas nepagrįstai, todėl procesÄ nutraukė. Be kita ko, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties 33 punkte pažymėjo, kad toks proceso pagal R. S. praÅ¡ymÄ atnaujinti byloje procesÄ nutraukimas nereiÅ¡kia, jog jos interesai negalėtų bÅ«ti apginti kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, žalos atlyginimo byloje teikiant argumentus dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų nebuvimo. Be to, prieÅ¡ingai nei nagrinėjamoje byloje nusprendė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo, kad Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomos teismo sprendimo prejudicialumo savybės atsižvelgiant į tai, jog nors R.

S. ir buvo įtraukta į tyčinio bankroto procesÄ , tačiau nebuvo apie jį tinkamai informuota. IÅ¡ paminėtų kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieÅ¡kovei UAB „Romiris“ solidariai iÅ¡ atsakovės R. S. 110 055,60 Eur žalos atlyginimÄ bei procesines palÅ«kanas nepagrįstai iÅ¡imtinai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-2682-340/2018 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais ir nevertino bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Be kita ko, po Å¡ios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties priėmimo apeliantė nagrinėjamoje byloje 2022 m. lapkričio 28 d. pateikė praÅ¡ymÄ (DOK-4915), kuriame remdamasi jau minėtais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais prašė tenkinti jos apeliacinį skundÄ .

23. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigÄ iÅ¡nagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismÄ . Tai patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra Å¡ios normos taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių mastÄ ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme ir pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 24. Å ios nutarties 21–22 punktuose nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, todėl yra pagrindas iÅ¡ dalies tenkinti atsakovės apeliacinį skundÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje dėl žalos ieÅ¡kovei priteisimo iÅ¡ atsakovės R. S. panaikinti. Tačiau įvertinus tai, kad ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes pirmÄ kartÄ reikėtų aiÅ¡kintis visa apimtimi (vertinti bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas), sudaryti galimybes Å¡alims pateikti papildomÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ apeliacinės instancijos teisme, todėl tokia situacija pažeistų ginčo Å¡alies, nesutinkančios su apeliacinės instancijos teismo pirmÄ kartÄ atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliacijÄ .

Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, priimtÄ apeliantės R. S. atžvilgiu, dėl netinkamai nustatytų ir įvertintų bylos aplinkybių, susijusių su civilinės atsakomybės taikymo atsakovei R. S. sÄ lygų nustatymu (neteisėtų veiksmų ir žalos dydžio), byla Å¡ioje dalyje grÄ Å¾intina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai yra priimamas procesinis sprendimas bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kasacinio proceso stadijoje nėra galimybės paskirstyti Å¡alių patirtų ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å iuo klausimu turi pasisakyti teismas iÅ¡nagrinėsiantis bylÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015).

AnalogiÅ¡ka praktika taikoma bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai, priėmus sprendimÄ dėl bylos dalies grÄ Å¾inimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, apeliacinės instancijos teismas Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimo nesprendžia, Å¡iuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Romiris“ priteista solidariai iÅ¡ atsakovės R. S. 110 055,60 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 196 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, ir perduoti bylÄ Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjos Rasa GudžiÅ«nienė Asta Radzevičienė Aldona Tilindienė