2021-06-02 Nr. AB-11946-3-61-3-01159-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-389-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01159-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. K. (V. K.) ir M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. (V. K.) ir M. K. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai V. K. ir M. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami įpareigoti atsakovą Vilniaus rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, Administracija) perskaičiuoti pastoviosios ir kintamosios dalies vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) dydį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiams – pareiškėjams.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą iki 2021 m. balandžio 26 d. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. pareiškėjai turėjo suformuluoti konkretų ir aiškų reikalavimą dėl ginčijamų atsakovo sprendimų, taip pat nurodyti aplinkybes, lėmusias termino skundui paduoti praleidimą, bei pateikti nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo.

Pareiškėjai 2021 m. balandžio 25 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą, kuriame prašo: 1) atnaujinti terminą skundui pateikti; 2) patenkinti skundą ir įpareigoti Administraciją įgyvendinti Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymą ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-514 patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), perskaičiuoti pastoviosios ir kintamosios dalies rinkliavos dydį. Taip pat pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius duomenis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjų V. K. ir M. K. skundą (patikslintą) (toliau – ir skundas) laikė nepaduotu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalies pagrindu (nepašalinus skundo trūkumų).

Teismas nurodė, kad pareiškėjai teismo nutartimi buvo įpareigoti pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir taip pat nurodyti, kada ir kokiu būdu jie sužinojo apie ginčijamą atsakovo 2020 m. balandžio 23 d. raštą, paaiškinti aplinkybes, dėl kurių negalėjo tinkamai ir laiku paduoti skundo teismui dėl ginčijamo rašto bei pateikti minėtas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Teismas vertino, jog nors pareiškėjai skunde ir prašė teismo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, tačiau iš esmės nepateikė jokių įrodymų, išsamiai nepaaiškino aplinkybių, t. y. kada tiksliai sužinojo apie skundžiamą sprendimą, kodėl kreipėsi į atsakovą tik 2021 m. vasario 15 d. ir pan.

Teismas nustatė, jog pareiškėjai buvo įpareigoti suformuluoti aiškų ir tikslų reikalavimą, atitinkantį ABTĮ 88 straipsnio nuostatas, tačiau tikslindami skundą, vėl prašė teismo patenkinti skundą ir įpareigoti Administraciją įgyvendinti Rinkliavų įstatymą ir Nuostatus, perskaičiuoti pastoviosios ir kintamosios dalies rinkliavos dydį. Teismas vertino, kad toks reikalavimas yra netikslus, kadangi teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje nurodė, jog pareiškėjai iš esmės skundžia Administracijos 2020 m. balandžio 23 d. raštą ir 2021 m. balandžio 1 d. raštą, todėl ir reikalavimą turėtų formuluoti dėl skundžiamų raštų. Teismas pažymėjo, kad teismas neturi kompetencijos įpareigoti viešojo administravimo instituciją priimti konkretų administracinį sprendimą, o tik gali patikrinti, ar institucija teisėtai ir pagrįstai priėmė vienokį ar kitokį sprendimą, bei nustatęs pažeidimus įpareigoti instituciją atlikti veiksmus iš naujo, todėl priėjo prie išvados, kad ir šiuo atveju teismas galėtų tik įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti ir vertinti pareiškėjų prašymą.

Teismas sprendė, kad pareiškėjai nepašalino esminio skundo trūkumo, susijusio su tinkamu skundo reikalavimu, nepridėjo reikiamų dokumentų ir kitų įrodymų, kuriais grindžiamas prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjų skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjams (ABTĮ 33 str. 1 d.). Teismas taip pat grąžino pareiškėjams jų sumokėtą 22,50 Eur žyminis mokestis (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.) bei išaiškino pareiškėjams, kad ši nutartis nekliudo jiems pašalinus visus skundo trūkumus pakartotinai kreiptis į teismą (ABTĮ 33 str. 4 d.).

III. Pareiškėjai V. K. ir M. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjų skundą.

Pareiškėjų atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nusprendė, kad vienas iš Administracijos raštų buvo priimtas dar 2020 m. balandžio 23 d. ir darė išvadą, jog terminas skundui dėl šio sprendimo panaikinimo paduoti (teisme skundas gautas 2021 m. balandžio 12 d.) yra praleistas. Pažymėtina, kad atsakovas 2020 m. balandžio 23 d. raštu tenkino pareiškėjų 2020 m. kovo 24 d. pareiškimą ir pripažino, jog pareiškėjai naudojasi vienu konteineriu (pagrindas apskaičiuoti vietinės rinkliavos kintamosios dalies dydį), todėl pareiškėjai dėl šio rašto neturėjo pagrindo teikti skundo teismui;

2. Vykdydami Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį pareiškėjai pateikė patikslintą skundą, nors mano, kad faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo teikti prašymą dėl termino atnaujinimo, kadangi ginčo pagrindą sudarė atsakovo veiksmai 2021 metais, kada pareiškėjams buvo pateiktos vietinės rinkliavos sąskaitos ir jie suprato, kad nors atsakovas 2020 m. balandžio 23 d. raštu tenkino pareiškėjų 2020 m. kovo 24 d. pareiškimą, tačiau 2021 metais neatliko veiksmų – perskaičiuoti vietinės rinkliavos kintamosios dalies dydį ir neatliko kitų veiksmų, kurių buvo prašoma. Todėl pareiškėjai kreipėsi į atsakovą su 2021 m. vasario 15 d. pareiškimu dėl veiksmų atlikimo. 2021 m. vasario 15 d. pareiškimo dalykas skiriasi nuo 2020 m. kovo 24 d. prašymo atsakovui. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjų pareiškimą dėl vietinės rinkliavos pateikė bendrą informaciją ir pasiūlė pateikti prašymą ir atlikti veiksmus, kuriuos privalėjo atlikti atsakovas be papildomo pareiškėjų prašymo, be to atsakovas neatsakė į pareiškėjų prašymą perskaičiuoti vietinės rinkliavos kintamosios dalies dydį. Todėl jei teismas skundo priėmimo stadijoje būtų įsigilinęs į pateiktų dokumentų turinį (atsakovo atsakymus), būtų padaręs išvadą, kad nėra pagrindo prašyti atnaujinti terminą, kadangi minėti atsakovo raštai yra savarankiški dokumentai į skirtingus pareiškėjų prašymus;

3. Įvykdyta ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarties dalis skundo reikalavimą suformuluoti konkrečiai, tiksliai ir aiškiai, tačiau teismas 2021 m. gegužės 3 d. nutartyje padarė išvadą, kad pareiškėjai nustatyta tvarka tinkamai visų skundo trūkumų nepašalino ir nutarė pareiškėjų skundą laikyti nepaduotu. Nors teismas 2021 m. gegužės 3 d. nutartyje nurodė, kad neturi kompetencijos įpareigoti viešojo administravimo instituciją priimti konkretų administracinį sprendimą, tačiau, pareiškėjų vertinimu, šiuo atveju skundo dalykas tinkamai suformuluotas. Pareiškėjai vadovaujasi ABTĮ 33 straipsniu ir teigia, kad prie dalykų, kurie gali būti pakeisti teismo iniciatyva, yra ir dalyko formulavimas, tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju skundo dalykas suformuluotas tiksliai pagal ABTĮ;

4. Kitos teismo 2021 m. balandžio 14 d. ir 2021 m. gegužės 3 d. nutarčių nuostatos priskirtinos prie teisinių interpretacijų, kurios gali būti išnagrinėtos skundo nagrinėjimo metu. Teismo griežtas reikalavimas dėl prašymo atnaujinti terminą pateikimo nepagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis, atsakovas nepateikė atsakymo į pareiškėjų prašymą, 2021 metais neatliko būtinų veiksmų, o ABTĮ 92 straipsnis numato skirtingų sprendimų variantus, todėl pareiškėjų skundo dalykas atitinka ABTĮ.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria pareiškėjų V. K. ir M. K. skundas laikytas nepaduotu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nustatęs, kad pareiškėjai nepašalino teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, t. y. išsamiai nepaaiškino aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų dėl praleisto termino skundui dėl atsakovo 2020 m. balandžio 23 d. rašto pateikti, nepatikslino skundo reikalavimo.

Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, kad atsakovo 2020 m. balandžio 23 d. raštas nebuvo skundžiamas, o skundo reikalavimas suformuluotas pagal ABTĮ reikalavimus, todėl turėjo būti priimtas nagrinėti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

Skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Atsižvelgiant į minėtas ABTĮ nuostatas, skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, t. y. pareiškėjui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius teismo nurodymus pašalinti skundo trūkumus, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-724-502/2017).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Akcentuotina ir tai, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi pareiškėjų pradinio skundo (el. b. l. 1–3) pirmosios instancijos teismui turinį ir reikalavimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjams terminą nustatytiems skundo trūkumams pašalinti, kadangi visuma teismo įvardytų pareiškėjų skundo trūkumų (nesumokėtas žyminis mokestis, nesuformuluotas aiškus reikalavimas dėl ginčijamų atsakovo raštų, neaiškios aplinkybės, lėmusios termino skundui paduoti praleidimą) buvo esminiai ir trukdė pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjų skundą.

Pareiškėjai pateikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo (el. b. l. 9) kartu su žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančiu dokumentu bei skundu. Skunde pareiškėjai, kaip ir atskirajame skunde, dėstydami aplinkybes, susijusias su atsakovo 2020 m. balandžio 23 d. raštu laikėsi pozicijos, jog juo buvo teigiamai išspręstas pareiškėjų 2020 m. kovo 24 d. pareiškimas, t. y. pripažinta, jog pareiškėjai naudojasi vienu konteineriu ir tai, pareiškėjų vertinimu, yra pagrindas perskaičiuoti vietinės rinkliavos kintamosios dalies dydį. Pareiškėjai skunde paaiškino, jog tik supratę, kad atsakovas ir 2021 metais nepagrįstai skaičiavo kintamosios vietinės rinkliavos dalies dydį, kreipėsi į atsakovą pakartotinai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pareiškėjų atskirojo skundo argumentu, jog ginčo dalyką sudaro atsakovo veiksmai 2021 metais, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai iš esmės nepateikė jokių įrodymų ir išsamiai nepaaiškino aplinkybių, susijusių su termino praleidimu atsakovo 2020 m. balandžio 23 d. raštui apskųsti, yra nepagrįsta.

Dėl pareiškėjų reikalavimo tikslumo pažymėtina, jog ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtina, jog skunde (prašyme pareiškime) turi būti nurodytas pareiškėjo reikalavimas. ABTĮ 88 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų, be kita ko, patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Taigi, ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas įtvirtina teismo teisę priimti alternatyvias sprendimų rūšis, atsižvelgiant į pareiškėjo reikalavimą ir nereikalauja, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtų naikinamas konkretus aktas, ypač tais atvejais, kai skundžiamas viešojo administravimo institucijos ar pareigūno neveikimas arba vilkinimas atlikti veiksmus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, prašydami patenkinti jų skundą ir įpareigoti Administraciją įgyvendinti Nuostatus, perskaičiuoti pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dalių dydį. Byloje yra pakankamai duomenų spręsti, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo tarp atsakovo Administracijos ir pareiškėjų dėl neperskaičiuotos vietinės rinkliavos dydžio (pareiškėjų pareiškimai, atsakovo 2021 m. balandžio 1 d. raštas, raginimas dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo padengimo, vietinės rinkliavos informaciniai pranešimai pareiškėjams (el. b. l. 4, dokumentai neskaitmenizuoti), todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjai nepašalino esminio skundo trūkumo, susijusio su tinkamu skundo reikalavimo formulavimu. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, kilus abejonių dėl pareiškėjų reikalavimo tikslumo, galėjo dar kartą pasinaudoti skundo trūkumų šalinimo institutu, o ne pareiškėjų skundą laikyti nepaduotu.

Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju įvertinusi pareiškėjų patikslinto skundo turinį ir pridėtus dokumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą nepagrįstai laikė nepaduotu, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų V. K. ir M. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų V. K. ir M. K. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius