0304ec5f-e156-475a-9f0c-da27406c443c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-5131-643/2013Proceso Nr. 3-61-3-03080-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU             2013 m. gruodžio 19 d.                                                                        Vilnius                Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, dalyvaujant pareiškėjui V.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamos Seimo kontrolierių įstaigos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė:               pareiÅ¡kėjas V. K. (toliau - ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1-5), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Seimo kontrolierių įstaigos, 8000 Lt neturtinės žalos. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2013-05-31 kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaigÄ (toliau – ir SKÄ®) su skundu dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), RyÅ¡ių reguliavimo tarnybos, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus, Teisingumo ministerijos, VieÅ¡ojo saugumo tarnybos, Kauno nepilnamečių izoliatoriaus-pataisos namų ir Vilniaus miesto 3 PK tyrėjo, Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros, Laisvės atėmimo vietų ligoninės neteisėtų veiksmų ir priimamų formalių sprendimų, piktnaudžiavimo ir biurokratizmo, aplaidumo ir teisės aktų nesilaikymo.

             PaaiÅ¡kina, kad skunde į SKÄ® nurodė Å¡iuos LukiÅ¡kių TI-K netinkamus veiksmus: dėl draudimo naudotis pasimatymų kambaryje įrengtu tualetu, dėl paÅ¡alpų neskyrimo, dėl dietinio maitinimo neskyrimo, dėl drabužių skalbimo ir džiovinimo sÄ lygų bei užmokesčio už tai taikymo, dėl patalynės, dėl vidinių grotų ant lango, dėl įvykusių konfliktų su pareigÅ«nais, dėl iÅ¡vedimo iÅ¡ kameros per anksti ir neteisėto laikymo laikinoje kameroje, dėl nekokybiÅ¡ko apkirpimo ir sveikatos priežiÅ«ros, dėl neteisėto elektros atjungimo, dėl parduotuvės, dėl leidimų skambinti ir t.t.

Dėl Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog ji nepateikinėja atsakymų, o Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinis skyrius – kankino pareiÅ¡kėjÄ , laikė nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, nėra ten įrengta taksofono paskambinti. Dėl Kauno nepilnamečių izoliatoriaus-pataisos namų nurodė, jog atvykstant į Å¡iÄ Ä¯staigÄ yra atimami visi maisto produktai, parduotuvėje neleidžiama įsigyti nepilnamečiams žiebtuvėlio, degtukų, cigarečių, turėti vandens Å¡ildytuvo.

Dėl RyÅ¡ių reguliavimo tarnybos ir VieÅ¡ojo saugumo tarnybos iÅ¡samiai iÅ¡dėstė Å¡ių įstaigų biurokratizmo veiksmus. Dėl Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros, Vilniaus miesto 3 PK tyrėjo skunde pažymėjo, kad buvo įžeidinėjamas, nebuvo pildoma dokumentacija, pareiÅ¡kėjas buvo gÄ sdinamas.          PareiÅ¡kėjas nurodo, kad SKÄ® pareigÅ«nė L. B. jo pateiktÄ skundÄ tirti atsisakė, nurodydama, jog dauguma jo skunde pateiktų klausimų jau buvo iÅ¡spręsti gera valia 2012-09-27 vykusiame susitikime, kuriame dalyvavo ir pats pareiÅ¡kėjas, be to, nemažai pareiÅ¡kėjo skundų panaÅ¡iais klausimais yra nagrinėjama ir teisme, todėl pakartotinai jo skundas SKÄ® nebus tiriamas.

PareiÅ¡kėjo teigimu, toks 2013-06-12 SKÄ® sprendimas Nr. 4D-2013/1-851/3D-1657 yra Å¡aliÅ¡kas, neskaidrus ir formalus, todėl jis šį sprendimÄ apskundė tai pačiai SKÄ®, nurodydamas, kad jo skunde pateikti pažeidimai yra nauji ir nė karto nebuvo tiriami anksčiau. PareiÅ¡kėjas savo pozicijÄ gina remdamasis Seimo kontrolierių įstatymo 12 str. 3 d., 19 str. 1 d. 18 p.             PareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodo, jog ir kitus du jo skundus SKÄ® atsisakė tirti, nepaaiÅ¡kindama iÅ¡samiau priimtų sprendimų aplinkybių, nenurodydama jų apskundimo tvarkos.

PareiÅ¡kėjo teigimu, tokie atsakymai yra Å¡aliÅ¡ki, formalÅ«s, biurokratiÅ¡ki, atspindintys piktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi, todėl atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neturtinės žalos.   Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas skundÄ palaikė iÅ¡ esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Pabrėžė, kad reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo kildina bÅ«tent iÅ¡ Seimo kontrolieriaus įstaigos tarnautojų veiksmų (neveikimo).

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Seimo kontrolierių įstaigos, atsiliepime į skundÄ (b. l.

23) prašė teismo pakeisti SKÄ® į kitÄ atstovÄ Lietuvos valstybei, nes SKÄ® nėra tinkamas atstovas. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo nėra susijęs su SKÄ® veikla, t. y. pareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodo, kad dėl kokių nors SKÄ® veiksmų bÅ«tų patyręs neturtinę žalÄ . PrieÅ¡ingai, SKÄ® teigimu, pareiÅ¡kėjas savo reikalavime, kurį teismas priėmė nagrinėti, nurodo, kad neturtinė žala atsirado dėl „aplinkybių, paminėtų skunduose“, t. y. skunduose, kurie buvo pateikti SKÄ® ir kuriuos SKÄ® atsisakė nagrinėti.

Pažymėjo, jog atsižvelgdamas į SKÄ® 2013-06-12 sprendime pateiktÄ informacijÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo kreiptis į teismÄ , pareiÅ¡kėjas Å¡iÄ savo teisę realizavo pateikdamas teismui skundÄ . Taigi SKÄ® savo veiksmais ne tik kad nesukėlė pareiÅ¡kėjui kokios nors neturtinės žalos, bet prieÅ¡ingai - padėjo iÅ¡spręsti skunduose Seimo kontrolieriui keliamus klausimus, nukreipdama pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ tinkamÄ institucijÄ . Pabrėžė ir tai, kad tai ir yra viena iÅ¡ ombudsmeno institucijos priedermių: paaiÅ¡kinti pareiÅ¡kėjui, kaip geriausiai ginti jo galimai pažeistas teises, kai ombudsmeno institucija negali virÅ¡yti savo įgaliojimų ir kai konkretų galimai pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ imperatyviai numato įstatymas.

Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas skundžiasi dėl neturtinės žalos, kuriÄ galimai patyrė LukiÅ¡kių TI-K, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų ir kai kurių kitų institucijų (bet ne SKÄ®) veiksmų ir (arba) sprendimų. Remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimu 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ ir praÅ¡o teismo SKÄ®, atstovaujantį Lietuvos valstybei, pakeisti į kitÄ tinkamÄ Lietuvos valstybės atstovÄ .

Pažymėjo ir tai, kad SKÄ® nėra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, nes neatlieka vieÅ¡ojo administravimo funkcijų.Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jis buvo informuotas titinkamai (b. l. 80). Administracinė byla iÅ¡nagrinėta jam nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str. 3 d.). Skundas atmestinas IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad: 2013-06-03 SKÄ® buvo gautas pareiÅ¡kėjo V. K. skundas su praÅ¡ymu iÅ¡tirti skunde nurodytas aplinkybes, nurodytų įstaigų priimtus sprendimus, atliktus veiksmus, pažeidžiančius pareiÅ¡kėjo teises (b. l. 24–36, 37).2013-06-12 Seimo kontrolierius, remdamasis Seimo kontrolierių įstatymo 17 str. 3 d., 17 str. 1 d. 3, 4, 6 punktais, priėmė sprendimÄ Nr. 4D-2013/1-851/3D-1657, kuriuo pareiÅ¡kėjo skundÄ atsisakė nagrinėti (b. l. 38).2013-06-27 SKÄ® buvo gautas pareiÅ¡kėjo skundas, kuriuo praÅ¡oma iÅ¡ naujo priimti nagrinėti jo 2013-05-31 skundÄ bent dalyje, kurioje nebuvo jis dar nagrinėjamas (b. l. 41–42).2013-07-03 Seimo kontrolierius sprendimu Nr. 4D-2013/1-1010/3D-1852 pareiÅ¡kėjo skundÄ nagrinėti atsisakė (b. l. 43).2013-07-25 SKÄ® buvo gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas paaiÅ¡kinti, nurodyti priežastis, dėl kurių nebuvo tiriamas jo 2013-05-31 skundas (b. l. 39). 2013-07-26 Seimo kontrolierius raÅ¡tu Nr. 4D-2013/1-851/3D-2166 pareiÅ¡kėjui nurodė, jog skundo atsisakymo nagrinėti priežastys jam ne kartÄ buvo jau nurodytos tiek 2013-06-12 raÅ¡te, tiek ir 2013-07-03.

Seimo kontrolierius dar kartÄ nurodė priežastis dėl kurių atsisakė nagrinėti jo praÅ¡ymo (b. l. 40).IÅ¡ pareiÅ¡kėjo V. K. asmens sveikatos istorijos Nr. 05-A/2012/7172 (b. l. 55–73) matyti, kad pareiÅ¡kėjui 2010-05-10 atvykus į LukiÅ¡kių TI-K, buvo atlikta pirminė jo sveikatos apžiÅ«ra bei padaryti reikiami tyrimai. Dažniausiai pareiÅ¡kėjas kreipdavosi į gydytojÄ -dermatovenerologÄ dėl bėrimų, taip pat ne kartÄ kreipėsi į gydytojus su skundais dėl padidėjusio nervingumo, vidinės įtampos, blogo miego, galvos skausmo.

Visais atvejais buvo skiriamas gydymas, iÅ¡raÅ¡yti vaistai.          Byloje spręstinas ginčas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti jam 8000 Lt neturtinės žalos iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Seimo kontrolierių įstaigos, už Seimo kontrolieriaus neveikimÄ , atsisakant nagrinėti jo pateiktus skundus, pagrįstumo ir teisėtumo.              Dėl tinkamo atsakovo              Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 48 str. 2 d. nustatyta, kad administracinės bylos proceso Å¡alys yra: pareiÅ¡kėjas (skundÄ , praÅ¡ymÄ padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos).

ABTÄ® 54 str. nustatyta, jog jei teismas, nagrinėdamas bylÄ nustato, kad skundas (praÅ¡ymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, tai turi teisę pareiÅ¡kėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiÅ¡kėju arba atsakovu. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant minėtas teisės normas, darytina iÅ¡vada, kad pats pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis su skundu į teismÄ , pasirenka atsakovÄ , o teismas gali pakeisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamu tik pareiÅ¡kėjo sutikimu.              Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas kreipdamasis į teismÄ su skundu, aiÅ¡kiai jame nurodė atsakovus:

Seimo kontrolierių įstaigÄ ir patį Seimo kontrolierių A. N.. Kadangi 2013-08-09 teismo nutartimi (b. l. 17–18) buvo atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjo pirmus tris skundo reikalavimus: panaikinti 2013-06-12, 2013-07-03 ir 2013-07-26 Seimo kontrolieriaus A. N. sprendimus, įpareigoti atnaujinti tyrimÄ dėl jo skundų ir nubausti SKÄ® patarėjus, ir buvo priimtas tik vienas pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas, t.y. neturtinės žalos priteisimas, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, bei vadovaudamasis ABTÄ® 37 str. 4 d., įtraukė atsakovÄ Ä¯ bylÄ Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ SKÄ®.

Kaip matyti, pareiÅ¡kėjas skunde savo pažeistas teises kildina ne iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K veiksmų, kaip teigia atsakovas, o iÅ¡ SKÄ® neteisėto neveikimo, t.y. bÅ«tent atsisakant nagrinėti jo pateiktus skundus. Teismo posėdžio metu, pareiÅ¡kėjas tai dar kartÄ patvirtino. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , taip pat nenustatė, jog ji yra pareikÅ¡ta netinkamam atsakovo Lietuvos valstybės atstovui, todėl sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo ir jį pakeisti. SKÄ® nurodytas argumentas, kad ji nevykdo vieÅ¡ojo administravimo funkcijų, todėl negali bÅ«ti laikomas atsakovo Lietuvos valstybės atstovu, atmestinas kaip nepagrįstas, nes Å¡iuo atveju nebus nagrinėjami patys SKÄ® priimti sprendimai, o tik neturtinės žalos atlyginimo klausimas.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilino kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamoje byloje SKÄ® laikytinas tinkamu atsakovo Lietuvos valstybės atstovu, o SKÄ® argumentai dėl to atmestini kaip nepagrįsti.

             Dėl neturtinės žalos priteisimo             CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Kiek tai susiję su neturtine žala, kaip bÅ«tina deliktinės atsakomybės sÄ lyga, pastebėtina, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti - tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Teismų praktikoje (pvz. 2010 m. birželio 23 d. LVAT nutartis Nr. A858 – 940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Kaip jau minėta aukščiau, byloje spręstinas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui pagrįstumo ir teisėtumo. Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ SKÄ® neteisėto neveikimo, t.y. atsisakant nagrinėti jo pateiktus skundus.

Nustatyta, jog pirminiu 2013-06-12 SKÄ® sprendimu Nr. 4D-2013/1-851/3D-1657, pareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ buvo atsisakyta priimti nagrinėti remiantis Seimo kontrolerių įstatymo 17 str. 3 d., 17 str. 1 d. 3, 4, 6 p. Paskesniais 2013-07-03 ir 2013-07-26 SKÄ® sprendimais pareiÅ¡kėjo skundų buvo atsisakyta priimti nagrinėti, Seimo kontrolerių įstatymo 17 str. 3 d. pagrindu, t.y. nustačius juos esant pakartotinius, ir nesant juose nurodytų naujų aplinkybių bei faktų. IÅ¡analizavus pareiÅ¡kėjo 2013-05-31 skundo turinį ir į jį pateiktÄ SKÄ® 2013-06-12 sprendimÄ Nr. 4D-2013/1-851/3D-1657 (b. l. 24–38), matyti, kad atsakymas pareiÅ¡kėjui yra pateiktas laiku, nevirÅ¡ijant Seimo kontrolierius įstatymo 17 str. 1 d. nustatyto 7 darbo dienų termino, skaičiuojamo nuo skundo gavimo dienos.

Sprendime aiÅ¡kiai nurodytos skundo nagrinėjimo atsisakymo priežastys, iÅ¡aiÅ¡kinta teisė pareiÅ¡kėjui kreiptis į teismÄ dėl neturtinės žalos priteisimo. IÅ¡ byloje esančių įrodymų (b. l. 39–43), taip pat nustatyta, jog ir kiti du Seimo kontrolieriaus atsakymai, t.y. 2013-07-03 sprendimas Nr. 4D-2013/1-1010/3D-1852 į pareiÅ¡kėjo 2013-06-25 skundÄ , bei 2013-07-26 sprendimas Nr. 4D-2013/1-851/3D-2166 į pareiÅ¡kėjo 2013-07-26 pareiÅ¡kimÄ , pareiÅ¡kėjui buvo pateikti laiku, nepažeidžiant nustatytų terminų ir vadovaujantis Seimo kontrolieriaus įstatymo nuostatų.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , spręstina, jog SKÄ® nepažeidė Seimo kontrolieriaus įstatymo, nevirÅ¡ijo savo kompetencijos, pagrįstai, laikydamasi teisės aktų nuostatų, atsisakė priimti nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundus. Remiantis tuo, darytina iÅ¡vada, jog SKÄ® neteisėtų veiksmų, konkrečiau neveikimo, atsisakant nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundus, nenustatyta. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodė kaip, kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė jam neturtinė žala.

Vien pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ , nėra pakankamas. PareiÅ¡kėjas, reikÅ¡damas reikalavimÄ , turi jį ir pagrįsti, o Å¡iuo atveju, neturtinės žalos atsiradimas nepagrįstas jokiais įrodymais.Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime iÅ¡dėstytais motyvais, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Seimo kontrolieriaus įstaigos, atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius nei vienos iÅ¡ bÅ«tinų valstybinės civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, neturtinės žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

Todėl, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 d.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ atmesti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                         Margarita Stambrauskaitė                                                                                 Â