03046875-e698-4a98-af6b-ee47a927238c · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Arūnas Paštuolis                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-721-493/2015Teisėjas Bronislovas Liatukas                          Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00350-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.; 2.4.6.3.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Albino Antanaičio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Meilučiui, nuteistiesiems O.

M., D. M., jų gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, nuteistajam A. V., jo gynėjai advokatei Daivai JaruÅ¡evičienei, nuteistajam A. V., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų O. M., D. M., A. V. bei nuteistojo A. V. gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:O. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 10 MGL, t. y. 376,60 Eur (trijų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų 60 ct) dydžio bauda.

O. M. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).D. M. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 10 MGL, t. y. 376,60 Eur (trijų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų 60 ct) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, D.

M. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2013-06-04 09.40 val. iki 2013-09-05 15.45 val. (1 diena), ir nurodyta laikyti, kad neatlikta bausmės dalis yra 8 MGL, t. y. 301,28 Eur (trijų šimtų vieno euro 28 ct) dydžio bauda.D. M. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 167 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dal, 167 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).A.

V. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 10 MGL, t. y. 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct) dydžio bauda.A. V. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 10 MGL, t. y. 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct) dydžio bauda.Iš O. M. nukentėjusiajam D. B. priteista 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinės ir 941,26 Eur (devyni šimtai keturiasdešimt vienas euras 26 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Å iuo nuosprendžiu taip pat iÅ¡teisinta M. Å ., tačiau dėl jos apeliacinių skundų negauta. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : O. M. nuteistas už tai, kad 2013 m. gegužės 18 d., apie 4.30 val., vieÅ¡oje vietoje – gatvėje, Å¡alia naktinio klubo „M.“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, tyčia grubiai pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ â€“ sumušė D. B., suduodamas jam ne mažiau kaip aÅ¡tuonis smÅ«gius ir padarydamas muÅ¡tinę žaizdÄ veide, apatinėje lÅ«poje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inėje kojoje, odos nubrozdinimus deÅ¡inėje klubinėje srityje, kairėje rankoje, deÅ¡inėje kojoje, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du O.

M. demonstravo nepagarbÄ aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje. D. M., A. V. ir A. V. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, 2013 m. gegužės 18 d., apie 4.30 val., vieÅ¡oje vietoje – gatvėje, Å¡alia naktinio klubo „M.“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, tyčia grubiai pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ â€“ spardydami kojomis sumušė G. J., bendrai suduodami ne mažiau kaip penkis smÅ«gius ir padarydami jam odos nubrozdinimus nugaroje, juosmens deÅ¡inėje, kairėje alkÅ«nėje, kairėje blauzdoje, poodines kraujosruvas deÅ¡inėje klubinėje srityje, taip padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du kaltinamieji D.

M., A. V. ir A. V. demonstravo nepagarbÄ aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje. O. M. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendį, praÅ¡o panaikinti jo dalį, kurioje jis nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir Å¡ioje dalyje priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje. Skunde apeliantas nurodo, kad teismo nurodyti duomenys negali bÅ«ti laikomi objektyviais ir neginčijamais įrodymais, patvirtinančiais jo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus teismas nepagrįstai įvertino kaip nuoseklius ir itin argumentuotus. Nukentėjusysis D. B., nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kas jam sudavė smūgį į dešinę veido pusę, nes asmens, sudavusio smūgį, jis nematė. Tai, kad smūgį galimai sudavė apeliantas, jis sprendžia iš draugų pasakojimų. Nukentėjusiojo parodymų negalima laikyti nei objektyviais, nei patikimais, tuo labiau, kad jie paremti prieštaringais ir nenuosekliais nukentėjusiojo G.

J. bei liudytojų parodymais. Prieštaringus nukentėjusiojo G. J. parodymus, duotus net ir teisiamojo posėdžio metu, teismas nurodo ir apkaltinamajame nuosprendyje, dėstydamas jo parodymus, todėl nesuprantama, kodėl jo parodymus teismas vertina kaip nuoseklius ir itin argumentuotus.Liudytojai M. S. ir M. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad incidente dalyvavo 4-6 apsaugos darbuotojai. Kas sudavė smūgį D. B., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nurodyti negalėjo. Teisiamojo posėdžio metu jų duoti parodymai, kad smūgį sudavė būtent apeliantas, yra paremti spėlionėmis ir prielaidomis, nes būtent jis prie D.

B. buvau priėjęs du kartus, o nukentėjusysis sėdėjo bÅ«tent ant jo automobilio.Teismas analogiÅ¡kai vertina ir liudytojų L. P., R. E., D. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie BPK 276 straipsnio pagrindu buvo balsu perskaityti teisiamojo posėdžio metu. Parodymų atpažinti pagal nuotraukas metu L. P. parodė į apelianto nuotraukÄ ir paaiÅ¡kino, kad jis sudavė smÅ«gį D. B. ir atpažino iÅ¡ veido bruožų, akių ir lÅ«pų formos. Taigi jis atpažino apeliantÄ pagal tuos požymius, kurių jis net nebuvo nurodęs savo apklausoje.

Liudytojo parodymų negalima laikyti nei nuosekliais, nei itin argumentuotais, juo labiau, kad jie nesutampa ir su nukentėjusiojo G. J. parodymais.Liudytojas R. E. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino tik tÄ faktÄ , kad D. B. smÅ«gį sudavė apsaugos darbuotojas, tačiau jo atpažinti negali. Liudytojai D. B. ir M. G. incidentÄ matė bÅ«dami naktinio klubo balkone ketvirtame aukÅ¡te ir daro prielaidÄ , kad D. B. smÅ«gį galėjo suduoti klubo apsaugos darbuotojas. Å ių liudytojų parodymai jokios apelianto nusikalstamos veikos nepatvirtina.Apeliantas taip pat atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį, jog apelianto kaltę teismas grindžia liudytojų L.

P., R. E. ir D. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo tyrėjui, t. y. prieÅ¡ prasidedant bylos nagrinėjimui teisme.BPK 191 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atpažįstantysis asmuo pirmiau turi bÅ«ti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis įsidėmėjo atpažintinÄ asmenį, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tÄ asmenį. Å ioje byloje nukentėjusysis D. B. nurodė, kad net nematė, kas jam sudavė smÅ«gį, nukentėjusysis G. J. ir liudytojai, atpažinę apeliantÄ pagal nuotraukÄ , nebuvo apklausti pagal kokius požymius, žymes ar ypatybes gali atpažinti asmenį, sudavusį smÅ«gį.

BPK 192 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad atpažinimas pagal nuotraukas gali bÅ«ti daromas tik tuo atveju jei parodyti negalima paties asmens. Å ioje byloje nebuvo jokių kliūčių parodyti asmenis.Apeliantas pažymi, kad nukentėjusieji ir liudytojai iki įvykio ne kartÄ lankėsi klube. Å iame klube jie lankėsi ir po įvykio, todėl visus klubo apsaugos darbuotojus jie pažinojo iÅ¡ matymo. Nukentėjusiajam D. B. smÅ«gį sudavė ir jam sužalojimÄ padarė klubo apsaugos darbuotojas S. V., kuris dirbo nelegaliai (tai patvirtina teisiamojo posėdžio metu pateiktas pokalbio įraÅ¡as tarp apelianto ir S. V.).

Nei pats S. V., nei jo nuotrauka atpažinimui pateikta nebuvo. Prie nukentėjusiojo apeliantas nurodo priėjęs du kartus, jis taip pat buvo apsaugos darbuotojas, visi apsaugos darbuotojai buvo apsirengę vienodai, nukentėjusieji ir liudytojai buvo neblaivÅ«s, buvo tamsus paros metas, įvykis truko labai trumpai, smÅ«gį nukentėjusiajam S. V. sudavė apeliantui iÅ¡ už nugaros, todėl, nepaisant to kad atpažinimai buvo padarytu pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymÄ , mano, jog jį atpažinę asmenys galėjo sÄ Å¾iningai klysti.Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį remiasi telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu, kuriuo pateikta tyrimui reikÅ¡minga informacija, gauta kontroliuojant nuteistojo D.

M. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ , slapta klausantis jo pokalbių, fiksuotais pokalbiais iÅ¡ kurių matyti, kad apeliantas su D. M. aptarinėjo 2013-05-18 incidentÄ prie klubo „M.“; derino parodymus. Byloje yra tik vienas jo pokalbis Nr. 96 vykęs 2013-05-21, 17 val. 44 min. su D. M.. Å iame pokalbyje tik aptarinėjamas incidentas prie klubo, tačiau jame nėra jokio parodymų derinimo, o tuo labiau duomenų, jog apeliantas atliko kokius nors nusikalstamus veiksmus. Tai iÅ¡ esmės pripažino ir pirmos instancijos teismas, nenurodydamas jokių konkrečių pokalbių, patvirtinančių minimas aplinkybes, todėl Å¡ių pokalbių negalima laikyti įrodymais, patvirtinančiais apelianto kaltę.

Tačiau Å¡is pokalbio įraÅ¡as patvirtina tÄ faktÄ , jog bylos eiga domisi S. (t. y. V.), bei tai, kad konflikte dalyvavo ir paÅ¡aliniai asmenys.Byloje esantys įraÅ¡ai negali bÅ«ti laikomi įrodymais Å¡ioje byloje ir ta prasme, jog jie gauti neteisėtai. Ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi leista slapta klausantis D. M. pokalbių, perduodamų elektroninių ryÅ¡ių tinklais, atliekant ikiteisminį tyrimÄ , įtariant jį padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 2 dalyje (sunkus nusikaltimas).

Minėtos nutarties pagrindu buvo gauta informacija apie nesunkų nusikaltimÄ , kuris nėra nurodytas BPK 154 straipsnio 1 dalyje. Byloje nėra aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimo gautÄ informacijÄ panaudoti kitoje byloje, todėl buvo pažeistas BPK 162 straipsnyje numatytas reikalavimas, todėl Å¡ioje byloje informacijÄ , gautÄ slapta klausantis pokalbių telefonu, teismas nepagrįstai ir neteisėtai pripažino tinkamais ir leistinais įrodymais.Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, teisiamajame posėdyje buvo pareikÅ¡tas praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo „Sodros“ duomenis apie UAB „M.“ dirbusius asmenis nuo 2013-01-01 iki 2013-06-01 ir analogiÅ¡kus duomenis iÅ¡ UAB „M.“ administracijos, nurodant kokiose pareigose jie dirbo, tačiau praÅ¡ymas nebuvo iÅ¡spręstas.

Å io praÅ¡ymo neiÅ¡sprendimas užkirto keliÄ Ä¯ teisiamÄ jį posėdį kviesti klubo darbuotojus, atsakingus už darbuotojų priėmimÄ Ä¯ darbÄ , už apsaugos darbuotojų darbÄ ir vaizdo kamerų įraÅ¡us klubo viduje.Ä® teismo posėdį taip pat buvo praÅ¡oma iÅ¡kviesti S. V., tačiau Å¡is praÅ¡ymas atmestas, motyvuojant, kad teismui nežinoma jo gyvenamoji vieta, nors byloje yra nurodyta jo deklaruota gyvenamoji vieta. Teismas pats nesiėmė absoliučiai jokių priemonių, jog bÅ«tų sudaryta galimybė S. V. apklausti teisiamajame posėdyje, o įpareigojo apeliantÄ â€“ teisiamÄ jį, pareiÅ¡kusį tokį praÅ¡ymÄ , jį atsivesti į posėdį.

Tokiu bÅ«du teismas kaltės įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė pačiam apeliantui ir pažeidė nekaltumo prezumpcijÄ .Priteisdamas ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti, teismas neanalizavo ir nevertino Å¡ios žalos atsiradimo pagrįstumo, pobÅ«džio ir jos dydžio. Teismas apsiribojo tik teoriniais pamÄ stymais apie tokiÄ Å¾alÄ ir žalos dydį nustatė pagal teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų ne tik apie sugadintus rÅ«bus, bet nėra jokių duomenų ir apie nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas odontologo paslaugoms bei kurui.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybę, nukentėjusio civilinis ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas visa apimtimi.D. M. taip pat skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendį ir praÅ¡o panaikinti jam paskirtÄ ir skundžiamu nuosprendžiu pratęstÄ laikinÄ nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų, iÅ¡kart, kai tik bus gautas skundas, nelaukiant, kol skundas bus iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės, pripažįstant, kad jis buvo paskirtas nepagrįstai ir neteisėtai; atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir iÅ¡reikalauti duomenis iÅ¡ „Sodros“ bei iÅ¡ UAB „M.“, į posėdį kviesti S. V. bei liudytojÄ L.

P.; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ ; procesinės prievartos priemonės – laikino sulaikymo – taikymÄ pripažinti neteisėtu. Apeliantas nurodo, kad nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, nepadarė, jokių nusikalstamų veiksmų prieÅ¡ nukentėjusiuosius neatliko. Ä®vykio metu budėjo klubo patalpose, esančiose ketvirtame aukÅ¡te.

Ä® pirmÄ aukÅ¡tÄ nusileido ir buvo prie klubo durų, kai visas konfliktas jau buvo pasibaigęs. Tuo metu klubo apsaugos darbuotojai jau pareidinėjo iÅ¡ lauko į klubÄ , o lauke buvę asmenys bandė vėl patekti į klubÄ . Apeliantas stovėjo tarpduryje tarp klubo lankytojų, kurie buvo prie įėjimo iÅ¡ lauko pusės, ir klubo apsaugos darbuotojų, jau sugrįžusių į klubo vidų, ir visus ramino, siekdamas iÅ¡vengti tolesnio galimo konflikto. Paties konflikto nematė, todėl, kas kokius veiksmus atliko, negali pasakyti.

Pats jokių smurto ar kokių kitų neleistinų veiksmų prieÅ¡ nukentėjusiuosius neatliko. Mano, kad nuosprendis neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai. Byla iÅ¡nagrinėta pažeidžiant BPK normų reikalavimus, kas sutrukdė teismui priimti teisingÄ ir teisėtÄ nuosprendį, todėl Å¡is nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi bÅ«ti panaikintas.Teismas nukentėjusiojo G. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, įvertino kaip nuoseklius ir itin argumentuotus, kurie teismui nekelia jokių abejonių ir jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Su tokiu nukentėjusiojo parodymų vertinimu apeliantas kategoriÅ¡kai nesutinka. Parodymų atpažinti pagal nuotraukas metu nukentėjusysis G. J. parodė į apelianto nuotraukÄ ir paaiÅ¡kino, kad jis panaÅ¡us į asmenį, kuris jį spardė, tačiau kategoriÅ¡kai tvirtinti to negali. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu buvo penki apsaugos darbuotojai. Nurodo, kad D. B. smÅ«gį sudavė O. M., jį vijosi trys apsaugos darbuotojai, o pasivijo du, t. y. apeliantas ir A. V., ir jie jį spardė.

Vėliau tame pačiame teisiamajame posėdyje nurodo, kad matė apeliantÄ , A. V. ir O. M., tačiau, kas spardė, pasakyti negali. Nurodo, kad apeliantas ir A. V. tikrai buvo išėję iÅ¡ klubo. IÅ¡ esmės Å¡is nukentėjusysis patvirtino apelianto parodymus, jog jis buvo tik prie klubo durų. Taigi tokius prieÅ¡taringus nukentėjusiojo G. J. parodymus, duotus net ir teisiamojo posėdžio metu, teismas nurodo ir apkaltinamajame nuosprendyje, dėstydamas jo parodymus, todėl nesuprantama, kodėl jo parodymus teismas vertina kaip nuoseklius ir itin argumentuotus.Teismas analogiÅ¡kai vertina ir liudytojo L.

P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie BPK 276 straipsnio pagrindu buvo balsu perskaityti teisiamojo posėdžio metu. Å iuose parodymuose liudytojas nurodo, kad buvo penki apsaugos darbuotojai. Vienas iÅ¡ jų sudavė smÅ«gį D. B., o trys pasivijo G. J. ir visi trys spardė. Kaip atrodė apsaugos darbuotojai nurodyti, negali. Parodymų atpažinti pagal nuotraukas metu liudytojas parodė į apelianto nuotraukÄ ir paaiÅ¡kino, kad jis spardė G. J. ir atpažino jį iÅ¡ veido bruožų, amžiaus, didelės nosies ir Å¡ukuosenos.

Taigi liudytojas apeliantÄ atpažino pagal tuos požymius, kurių net nebuvo nurodęs savo apklausoje. Taigi ir Å¡io liudytojo parodymų negalima laikyti nei nuosekliais, nei itin argumentuotais, tuo labiau, kad jie nesutampa ir su nukentėjusiojo G. J. parodymais.Apeliantas atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį, jog jis iÅ¡ esmės yra nuteistas remiantis iÅ¡imtinai tik liudytojo L. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo tyrėjui, t. y. prieÅ¡ prasidedant bylos nagrinėjimui teisme. Jokie kiti teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai ir nukentėjusieji, iÅ¡skyrus nenuoseklius ir abejotinus nukentėjusiojo G.

J. parodymus, Å¡io liudytojo parodymų, kad apeliantas padarė nusikalstamÄ veikÄ , nepatvirtino. Taigi pirmos instancijos teismas ne tik, kad negalėjo liudytojo L. P. parodymus vertinti kaip nuoseklius ir itin argumentuotus, bet jais net negalėjo vadovautis priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.BPK trečiajame skirsnyje reglamentuojama parodymo atpažinti tvarka. Å io kodekso 191 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atpažįstantysis asmuo pirmiau turi bÅ«ti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis įsidėmėjo atpažintinÄ asmenį, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tÄ asmenį.

Šioje byloje nukentėjusysis G. J. nurodė, kad negali nurodyti kaip atrodė jį spardę asmenys, tačiau, kodėl parodymų atpažinti iš nuotraukų metu buvo pateikta būtent tik jo ir O. M. nuotraukos, neaišku. Kitų kaltinamųjų ir S. V., kuris įvykio metu taip pat dirbo klubo apsaugos darbuotoju (tai patvirtina teisiamojo posėdžio metu pateiktas pokalbio įrašas tarp nuteistojo O. M. ir S. V.) nuotraukos atpažinimui pateiktos nebuvo. Analogiška padėtis ir su liudytojo L. P. atpažinimu.

Apklausoje jis nurodė, tik bendruosius požymius (amžių, sudėjimÄ , Å«gį, plaukų ilgį ir spalvÄ ), pagal kuriuos gali atpažinti G. J. spardžiusį asmenį, tačiau neaiÅ¡ku kodėl, pateikus atpažinimui jo nuotraukÄ , jis atpažino apeliantÄ iÅ¡ požymių, kurių net nebuvo nurodęs apklausoje. Visi jo nurodyti požymiai atitinka ir jau minėto S. V. požymius, kuris Å¡ioje byloje net nebuvo apklaustas.Apelianto teigimu, telefoniniuose pokalbiuose tik aptarinėjamas incidentas prie klubo ir bandoma iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra UAB „V“ apsaugos kamerų įraÅ¡ai.

Å iuose pokalbiuose nėra jokių parodymų derinimo, o tuo labiau duomenų, jog apeliantas atliko kokius nors nusikalstamus veiksmus. Tai iÅ¡ esmės pripažino ir pirmos instancijos teismas, nenurodydamas jokių konkrečių pokalbių, patvirtinančių minimas aplinkybes, todėl Å¡ių pokalbių negalima laikyti įrodymais, patvirtinančiais jo kaltę. Be to, UAB „V“ apsaugos kamerų įraÅ¡ais domėjosi ir nukentėjusieji, kÄ pavirtino teisiamajame posėdyje liudytojas R. B., tačiau teismas Å¡ios aplinkybės neįvertino.Byloje esantys S. M. telefoninių pokalbių įraÅ¡ai negali bÅ«ti laikomi įrodymais Å¡ioje byloje, kadangi jie gauti neteisėtai.

Ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi leista slapta klausytis pokalbių, perduodamų elektroninių ryÅ¡ių tinklais, atliekant ikiteisminį tyrimÄ Ä¯tariant padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 2 dalyje (sunkus nusikaltimas). Å ios nutarties pagrindu buvo gauta informacija apie nesunkų nusikaltimÄ , kuris nėra nurodytas BPK 154 straipsnio 1 dalyje. Byloje nėra aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimo gautÄ informacijÄ panaudoti kitoje byloje, todėl buvo pažeistas BPK 162 straipsnyje numatytas reikalavimas.

Å ioje byloje informacijÄ , gautÄ slapta klausantis pokalbių telefonu, teismas nepagrįstai ir neteisėtai pripažino tinkamais ir leistinais įrodymais.Apeliantas nurodo, kad apsaugos kamerų vaizdo įraÅ¡ai jokios įrodomosios reikÅ¡mės neturi. Å iuose įraÅ¡uose jokia apelianto nusikalstama veika neužfiksuota, o Å¡iuo įrodymu grindžiama jo kaltė, paremta abejonėmis. Tai iÅ¡ esmės pripažino ir pats teismas nurodydamas, jog iÅ¡ jų matyti, kad taip gatvėje besibÅ«riuojančių jaunuolių ir galimai klubo apsaugos darbuotojų kilo konfliktas.

Skunde pažymima, kad teismui teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas pokalbio įraÅ¡as tarp nuteistojo O. M. ir S. V., kuriame pastarasis pripažino dalyvavęs 2013 m. gegužės 18 d. įvykyje ir padaręs nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje. Å io įraÅ¡o teismas netyrė, nuosprendyje jo neaptarė, ir tai teismui sutrukdė priimti teisėtÄ ir pagrįsti nuosprendį.Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, teisiamajame posėdyje buvo pareikÅ¡tas praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo „Sodros“ duomenis apie UAB „M.“ dirbusius asmenis nuo 2013-01-01 iki 2013-06-01 ir analogiÅ¡kus duomenis iÅ¡ UAB „M.“ administracijos, nurodant kokiose pareigose jie dirbo, tačiau praÅ¡ymas nebuvo iÅ¡spręstas.

Å io praÅ¡ymo neiÅ¡sprendimas užkirto keliÄ Ä¯ teisiamÄ jį posėdį kviesti klubo darbuotojus, atsakingus už darbuotojų priėmimÄ Ä¯ darbÄ , už apsaugos darbuotojų darbÄ ir vaizdo kamerų įraÅ¡us klubo viduje. Ä® teismo posėdį taip pat buvo praÅ¡oma iÅ¡kviesti S. V., tačiau Å¡is praÅ¡ymas atmestas, motyvuojant, kad teismui nežinoma jo gyvenamoji vieta, nors byloje yra nurodyta jo deklaruota gyvenamoji vieta. Teismas pats nesiėmė absoliučiai jokių priemonių, kad bÅ«tų sudaryta galimybė S. V. apklausti teisiamajame posėdyje, o įpareigojo apeliantÄ â€“ teisiamÄ jį, pareiÅ¡kusį tokį praÅ¡ymÄ , jį atsivesti į teisiamÄ jį posėdį.

Apeliantas taip pat teigia, kad laikiname sulaikyme iÅ¡buvo daugiau nei vienÄ parÄ , beveik pusantros paros, todėl jo laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas turi bÅ«ti prilyginamas dviem dienoms. Viena sulaikymo diena prilyginama dviem MGL, todėl laikytina, kad neatliktoji paskirtos baudos dalis turėtų bÅ«ti 6 MGL kas atitinka 225,96 euro.Skunde nurodoma, kad teismas, iÅ¡teisindamas apeliantÄ dėl nusikalstamų veikų, kurių pagrindu jam buvo paskirta procesinė prievartos priemonė laikinas nuÅ¡alinimas nuo pareigų, privalėjo jÄ panaikinti, nes iÅ¡nyko jos paskyrimo bei tęsimo pagrindai ir sÄ lygos, ir ji pasidarė nebereikalinga.

Tai padaryti teismÄ Ä¯pareigoja ir BPK 307 straipsnio 4 dalies 3 punktas. Nepaisant to, teismas, pratęsė Å¡iÄ priemonę, iÅ¡ esmės neterminuotai, iki nuosprendis įsiteisės, ir tuo pažeidė BPK 157 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , jog Å¡ios priemonės taikymas gali bÅ«ti pratęstas tik iki trijų mėnesių.Ikiteisminis tyrimas Å¡ioje baudžiamojoje byloje pradėtas 2013 m. gegužės 7 d. Laikinai apeliantas buvo sulaikytas 2013-06-04, įtariant jį padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnyje, kurios tariamai buvo padarytos laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 12 d. iki 2013 m. balandžio 13 d.

Taigi taikant man procesinę prievartos priemonę laikinÄ sulaikymÄ nebuvo jokių pagrindų ir sÄ lygų, numatytų BPK 140 straipsnio l ir 2 dalyse.A. V. gynėja advokatė Daiva Jurevičienė taip pat skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendį ir praÅ¡o priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skunde nurodo, kad teismas iÅ¡skirtinai vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo R. E. parodymo atpažinti pagal nuotraukas veiksmu, tačiau neanalizavo visų surinktų įrodymų viseto, taip pat ir to paties asmens parodymų teismo posėdžio metu.

Teismas netyrė visų byloje surinktų įrodymų, prieÅ¡taraujančių paties nukentėjusiojo pirminiams parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, neanalizavo ir netyrė visų apklaustų teismo posėdžio metu asmenų parodymų visumos. Teisminio nagrinėjimo metu baudžiamoji byla buvo nuo pat pradžių nagrinėjama vienaÅ¡aliÅ¡kai, iÅ¡ anksto nusistačius, kad A. V. yra kaltas, neobjektyviai. Visų apklaustų asmenų parodymai buvo iÅ¡aiÅ¡kinti visiÅ¡kai prieÅ¡ingai, nei buvo teigiama iÅ¡ tiesų, teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog kaltinamojo A.

V. kaltei patvirtinti užtenka parodymo atpažinti iÅ¡ nuotraukos atlikimo, nors teismo posėdžio metu ir buvo paneigtas faktas, jog A. V. dalyvavo konflikte. Byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių A. V. kaltumÄ , todėl apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti priimtas remiantis spėliojimais.Pirmos instancijos teismas netikėjo ne tik A. V., bet ir liudytojų E. J., E. S., M. S., nukentėjusiojo G. J., kitų kaltinamųjų duotais parodymais, kad nusikaltimo nuteistasis A. V. nepadarė, savo darbo vietos nebuvo palikęs (klubas bÅ«tų likęs be apsaugos).Be to, teismas nenurodė, dėl kokių priežasčių netikėjo nukentėjusiųjų, kitų nuteistųjų bei apklaustų liudytojų duotais parodymais, iÅ¡ kurių akivaizdu, jog nei vienas nepatvirtino, jog A.

V. dalyvavo suduodant smÅ«gius ar vejantis kitus asmenis. Å ie prieÅ¡taravimai tarp ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo R. E. parodymų atpažinimo iÅ¡ nuotraukų metu ir parodymų, duotų teismo posėdžio metu, nepaÅ¡alinti.A. V. taip pat skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendį, praÅ¡o panaikinti jo dalį, kurioje jis nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jį dėl Å¡ios nusikalstamos veikos iÅ¡teisinti, nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties, o kitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Skunde apeliantas nurodo, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių jo kaltę dalyvavus padarant jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Pirmosios instancijos teismas neatliko iÅ¡samios įrodymų analizės dėl kiekvieno iÅ¡ kaltinamųjų vaidmens padarant nusikalstamÄ veikÄ , ir padarė tik bendrÄ iÅ¡vadÄ , kad dalyvavo visi, neatskiriant, kieno konkrečiais veiksmais galėjo bÅ«ti padaryta nusikalstama veika, kokiais įrodymais remdamasis nustatė, kad nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo kiekvienas iÅ¡ kaltinamųjų ir kitų svarbių aplinkybių, tai reiÅ¡kia, kad spręsdamas kaltės klausimÄ , teismas rėmėsi prielaidomis ir manymu, o ne visapusiÅ¡kai ir objektyviai atlikta įrodymų analize paremtu byloje surinktų įrodymu vertinimu, įvertinant kiekvieno iÅ¡ kaltinamųjų atliktus veiksmus.Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad nukentėjusiųjų D.

B. ir G. J., liudytojų M. D., M. S., L. P. ir E. E. duoti parodymai yra nuoseklÅ«s ir detalÅ«s. Nukentėjusysis D. B. nurodė tik aplinkybes apie tai, kad buvo atėjęs į klubÄ â€žM.“, jo konfliktÄ su O. M., kitas jam draugų, neaiÅ¡ku kokių ir kada, papasakotas aplinkybes. Taigi nukentėjusiojo D. B. duoti parodymai niekaip nepatvirtina apelianto dalyvavimo padarant BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ nukentėjusiojo G. J. duotų parodymų matyti, kad jie nėra nuoseklÅ«s, jo duodami parodymai kito, nors praėjo nemažai laiko nuo įvykio iki jo apklausos teisme, tačiau tik teismo posėdžio metu jis kategoriÅ¡kai pradėjo teigti, kad jį sumušė apsaugos darbuotojai A.

V. ir D. M.. Apelianto manymu, tokiais nenuosekliais, kintančiais ir nedetalizuotais parodymais teismas neturėjo pagrindo remtis kaip neabejotinai patvirtinančiais jo kaltę padarius inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .Skunde taip pat teigiama, kad iÅ¡ liudytojų M. D. ir M. S. duotų parodymų, kuriuos pirmosios instancijos teismas vertina kaip nuoseklius ir argumentuotus, matyti, kad liudytojas M. D. parodė, jog prie nukentėjusiojo D. B. priėjo du apsaugos darbuotojai, nors visi kiti nukentėjusieji ir liudytojai vienodai parodė, kad prie nukentėjusiojo buvo priėjęs tik vienas apsaugos darbuotojas, taip pat matyti, kad jis pats G.

J. sumušimo nematė, nes pabėgo, o tokias aplinkybes sužinojo tik iš paties nukentėjusiojo G. J., kurio parodymai nėra nuoseklūs ir detalūs. Liudytojas M. S. taip pat parodė, kad pats nematė, kaip buvo sumuštas G. J.. Liudytojų L. P., R. E. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nėra detalūs, nes liudytojai nenurodė, kur būdami jie matė nurodomas aplinkybes, nors liudytojai M. D. ir M. S. parodė, kad pamatę atbėgančius neva apsaugos darbuotojus visi jie pabėgo, o nukentėjusysis D.

B. pabėgti nespėjo, be to, pastebėtina, kad tiek L. P., tiek R. E. apklausų metu nurodytos aplinkybės suraÅ¡ytos pažodžiui vienas kito nurodytoms aplinkybėms, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar liudytojai L. P. ir R. E. patys matė įvykio aplinkybes, ar jie tik perpasakojo kitų asmenų jiems nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojai R. E. ir L. P. nebuvo apklausti teismo posėdyje, jų duoti parodymai nėra aiÅ¡kÅ«s, pirmosios instancijos teismas negalėjo tokių liudytojų parodymų pripažinti įrodymais ir jais grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek nukentėjusieji, tiek byloje apklausti liudytojai, duodami parodymus, vartoja frazę „apsaugos darbuotojai“, tačiau jokiais atvejais nedetalizuoja, iÅ¡ kokių požymių daro tokiÄ iÅ¡vadÄ . BÅ«tina pastebėti, kad naktinio klubo „M.“ salės darbuotojai nėra saugos tarnybos darbuotojai, jiems nėra iÅ¡duodama specialiais požymiais pažymėta ar iÅ¡siskirianti apranga. Vien nukentėjusiųjų ir liudytojų vartojama frazė „apsaugos darbuotojai“, nesudaro pagrindo teigti, kad tai buvo tikrai klubo „M.“ salės darbuotojai.

Taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų duoti parodymai yra argumentuoti, nes nei vienas nukentėjusysis ar liudytojas nenurodė konkrečių, individualių požymių, kuriais remdamiesi jie padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamame įvykyje dalyvavo bÅ«tent kaltinamasis A. V. ar kiti. Neatmestina versija, kad nukentėjusieji ir liudytojai, tik pamatę juodai baltai apsirengusius asmenis galėjo juos supainioti su kitais prie klubo buvusiais ar gatve praėjusiais panaÅ¡iai apsirengusiais asmenimis ir visiÅ¡kai nepagrįstai identifikuoti kaip „M.“ salės darbuotojus.

Nesant individualiais požymiais pagrįstų nukentėjusiųjų ir liudytojų duotų parodymų, tokie jų duoti parodymai negali bÅ«ti pripažinti objektyviais, patikimais ir neabejotinai apelianto kaltę padarius inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ patvirtinančiais įrodymais.Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusieji ir kiti liudytojai parodė, kad kaltinamuosius pažinojo arba žinojo kaip klubo „M.“ apsaugos darbuotojus, tai reiÅ¡kia, kad A. V. buvo žinomas tyrėjai, nebuvo niekur iÅ¡vykęs, pasislėpęs ar kitaip dingęs, taip pat nekėlė jokios grėsmės ir nukentėjusiojo saugumui, todėl tyrėjos sprendimas rodyti atpažinti ne patį apeliantÄ , o tik jo nuotraukÄ , buvo neteisėtas ir nepagrįstas veiksmas, todėl parodymų atpažinti iÅ¡ nuotraukų protokolas negali bÅ«ti pripažintas įrodymu BPK 20 straipsnio prasme.

Be to, iÅ¡ 2013 m. rugpjūčio 23 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad G. J. nenurodė, iÅ¡ ko jis atpažįsta nurodomÄ asmenį, jokių jo individualių požymių, todėl darytina iÅ¡vada, kad jis A. V. fotonuotraukÄ atpažino tik dėl to, kad jis buvo matytas dirbantis klube „M.“ salės darbuotoju, tačiau ne kaip asmenį, kuris 2013 m. gegužės 18 d. apie 4.30 val. jam sudavė smÅ«gius.Apelianto vertinimu, byloje nebuvo atliktas iÅ¡samus ir visapusiÅ¡kas ikiteisminis tyrimas, teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo paÅ¡alintos kilusios abejonės, nebuvo atlikti papildomi tyrimo veiksmai ir nustatytos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, vertinant surinktus įrodymus buvo pažeistas in dubio pro reo principas ir visi neaiÅ¡kumai vertinami mano nenaudai.Be to, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas apelianto kaltę kaip įrodymu remiasi informacija, gauta kontroliuojant D.

M. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ . Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolė buvo sankcionuota ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00350-13 dėl BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytos galimai daromos nusikalstamos veikos, Å¡ių priemonių pagalba buvo kontroliuojama D. M. elektroniniais tinklais perduodama informacija, tačiau vėliau sujungus šį ikiteisminį tyrimÄ su ikiteisminiu tyrimu dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nebuvo priimta BPK 162 straipsnyje numatytas nutarimas ar nutartis leisti viename ikiteisminiame tyrime surinktus duomenis naudoti kitame ikiteisminiame tyrime.

Dėl Å¡ių aplinkybių apeliantas mano, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai jo kaltės įrodymu pripažino ir vertino 2013 m. rugsėjo 19 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolÄ ir jame užfiksuotas aplinkybes.Teismas, apelianto teigimu, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį kaip jo kaltės įrodymÄ Ä¯vertino ir kompaktiniame diske esančius apsaugos kamerų vaizdo įraÅ¡us. Tačiau bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, kad 2013 m. rugpjūčio 8 d. daiktų (CD su vaizdo įraÅ¡u) apžiÅ«ros protokole nurodoma, jog vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų asmenų identifikuoti nėra galimybės dėl prastos vaizdo kokybės, kad kitų tyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių nėra galimybių nustatyti dėl prastos vaizdo kokybės, vaizdo įraÅ¡e esantys asmenys neidentifikuoti.

Taigi Å¡iuos duomenis pripažinti įrodymais nebuvo pagrindo.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji bei nuteistųjų gynėjai apeliacinius skundus palaikė ir prašė tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti ir nuosprendį palikti nepakeistÄ .Nuteistųjų O. M., A. V. bei nuteistojo A. V. gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės apeliaciniai skundai atmestini. Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinamai iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys.

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka ir pati atlikusi įrodymų tyrimÄ , konstatuoja, jog nustatydamas ir įrodymais pagrįsdamas kaltinamųjų kaltę Å¡ių reikalavimų teismas nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstÄ ir motyvuotÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji O. M., D. M., A. V. ir nuteistojo A. V. gynėja ginčija nuteistųjų kaltę ir teigia, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytomis pripažintų aplinkybių, tai yra, kad O. M., D. M., A. V. ir A. V. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir nežymiai sutrikdė:

O. M. – nukentėjusiojo D. B., o D. M., A. V. ir A. V. – nukentėjusiojo G. J. sveikatÄ . Apklausiamas pirmosios instancijos teisme O. M. neneigė, kad įvykio vakarÄ konfliktavo su D. B. dėl to, kad pastarasis sėdėjo ant jo automobilio, tačiau nurodė, kad smÅ«gį nukentėjusiajam sudavė S. V.. D. M. pirmosios instancijos teisme teigė, kad, bÅ«damas klube, suprato, jog įvyko konfliktas tarp kitų apsaugos darbuotojų ir nežinomų asmenų, tačiau pats tame konflikte nedalyvavo. A. V. parodė, kad konflikto metu stovėjo prie klubo durų, konflikto nematė ir pats jame nedalyvavo.

A. V. teigimu, įvykio jis nematė, jokiame konflikte nedalyvavo ir nieko nemušė. Taigi visi kaltinamieji, apklausiami pirmosios instancijos teisme, savo kaltę neigė, tokios pačios pozicijos jie laikėsi ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių nuteistųjų kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo.Nukentėjusysis D. B. teigė, kad pats nematė, kas jam sudavė smÅ«gį, bet jo draugai, su kuriais kartu stovėjo lauke, jam nurodė, kad jį sužalojo O.

M., kuris priėjęs anksčiau apsistumdė su nukentėjusiuoju. D. B. teigimu, nukentėjusįjį G. J. vijosi ir spardė trys klubo apsaugos darbuotojai. Nukentėjusysis G. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jam su D. B. ir kitais draugais bÅ«nant lauke prie klubo, priėjęs O. M. pastÅ«mė D. B. ir kažkÄ Å¡iam pasakęs nuėjo. Po kiek laiko, D. B. vėl atsirėmus į automobilį, atėjo penki apsaugininkai, visi kaltinamieji, O. M. trenkė D. B., tada kiti apsaugininkai puolė ir draugus, o patį G.

J. pasivijo trys asmenys, iÅ¡ jų du – A. V. ir D. M., kurie spardė jį gulintį į nugarÄ . Liudytojas M. D., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, teigė, kad stovėjo lauke kartu su D. B. ir G. J., kai prie jų priėjo pora apsauginių, kurie liepė D. B. nesiremti į automobilį. Vėliau apsauginiai atbėgo bėgte, tada O. M. trenkė D. B. į žandikaulį, po ko liudytojas ėmė bėgti. Kas mušė G. J. nematė, bet Å¡is pasakojo, kad jį pasivijo 2-3 apsauginiai ir spardė jam į nugarÄ .

Liudytojas M. G. patvirtino, kad bÅ«damas klubo balkone matė, kaip jo draugui D. B. vienas apsauginis sudavė į veidÄ , o atbėgęs į laukÄ jis matė, jog D. B. ir G. J. buvo sumuÅ¡ti ir teigė, kad juos sumušė apsauginiai. Liudytojas M. S., buvęs lauke kartu su nukentėjusiaisiais D. B. ir G. J., taip pat patvirtino, jog D. B. sudavė bÅ«tent O. M..Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, buvo apklaustas ir liudytojas L. P., kurio parodymai, duoti tyrėjui ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsniu.

Liudytojas L. P. apklausiamas patvirtino, kad D. B. sudavė O. M., o D. M., su dar dviem asmenimis, kurių veidų nepamena, mušė toliau pabėgėjusį G. J..Taigi, kaip matyti iÅ¡ byloje apklaustų nukentėjusiųjų D. B. ir G. J., liudytojų M. D., M. G., M. S. ir L. P. parodymų, jie visi įvykio aplinkybes nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai, o jų parodymų nesutapimai dėl kai kurių detalių, atsižvelgiant į nuo įvykio praėjusį gana ilgÄ laiko tarpÄ , paties įvykio aplinkybes – buvo tamsu, situacija įvykio dalyviams sukėlė stresÄ â€“ kaip tik patvirtina parodymų atitikimÄ tikrovei.

Nuteistųjų O. M., D. M., A. V. ir A. V. kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų patvirtina ir parodymo atpažinti pagal fotonuotraukÄ protokolai, kuriuose užfiksuota, kad D. B. atpažino O. M., kaip asmenį, sudavusį jam smÅ«gį į veido sritį, tÄ patį asmenį atpažino ir nukentėjusysis G. J.. Pastarasis atpažino ir A. V., kaip labiausiai panašų į asmenį, spardžiusį jam į nugarÄ , bei A. V., kuris, G. J. teigimu, pirmas pasivijo nukentėjusįjį. Nors nebuvo įsitikinęs, kad tai tas pats asmuo, bet kaip jį muÅ¡usį klubo darbuotojÄ , G.

J. atpažino ir D. M.. Liudytojas L. P. atpažino O. M., kaip asmenį, kuris sudavė smÅ«gį į veido sritį D. B., D. M. – kaip asmenį, kuris spardė kojomis į nugarÄ G. J.. O. M., kaip sudavusį smÅ«gį D. B., taipogi atpažino ir liudytojai M. S. bei M. D.. Apie Å¡ių ikiteisminio tyrimo metu atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo aplinkybes buvo apklausta tyrėja E. P., patvirtinusi, kad atliekant Å¡iuos veiksmus buvo laikomasi nustatytos tvarkos. Å iuo atveju tai, kad parodymas atpažinti vyko pagal fotonuotraukas, nepaneigia Å¡ių ikiteisminio tyrimo veiksmų teisėtumo, o jų metu gauti duomenys nėra vieninteliai nuteistųjų kaltės įrodymai – jie tik patvirtina minėtų nukentėjusiųjų ir liudytojų nurodytas aplinkybes.Nuteistojo A.

V. gynėja apeliaciniame skunde teigia, kad liudytojų E. J. ir E. S. parodymai patvirtina, kad A. V. lauke vykusiame konflikte nedalyvavo, nes visÄ laikÄ buvo klubo viduje. IÅ¡ E. J. parodymų matyti, kad ji nurodė, jog išėjimÄ iÅ¡ klubo mato tik tada, kai yra pasisukusi, o kitu atveju mato tik liftÄ . E. S. teigė, kad iÅ¡ jos darbo vietos išėjimas matosi gerai, nors apÅ¡vietimas ir prastas. Tačiau liudytoja D. U. nurodė, kad iÅ¡ rÅ«binės, kur dirba minėtos liudytojos, išėjimo durų nematyti, taigi liudytojų E. J. ir E. S. parodymai kelia abejonių jų patikimumu, juolab, kad E. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta A.

V. praÅ¡ymu, taigi galėjo duoti jam palankius parodymus.Apeliantai skunduose ginčija tai, kad jų kaltės įrodymu pripažinti UAB „V.“ vaizdo kamerų įraÅ¡ai. IÅ¡ esmės su jų argumentais sutiktina, kadangi dėl labai riboto vaizdo kamerų užfiksuoto įvykio lauko galima spręsti tik tai, kad tarp besibÅ«riavusių asmenų ir kitų asmenų kilo konfliktas. Taigi vaizdo kamerų įraÅ¡ai patvirtina tik patį konflikto faktÄ , tačiau ne jame dalyvavusių asmenų kaltę.Pirmosios instancijos teismui teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas pokalbio tarp nuteistojo O.

M. ir S. V. įraÅ¡as, kuriame, apeliantų teigimu, pastarasis pripažino savo kaltę. Vis dėlto, nors O. M. ir laikosi versijos, jog nukentėjusiajam D. B. sudavė ne jis, o S. V., ir Å¡iÄ versijÄ neva patvirtina pateiktas pokalbio įraÅ¡as, su tuo sutikti negalima. Visų pirma, į bylÄ pateiktas garso įraÅ¡as neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, jame užfiksuotos informacijos negalima patikrinti. Apeliacinės instancijos teisme S. V. atsisakė duoti parodymus, kadangi vienas iÅ¡ nuteistųjų – jo brolis, taigi patikrinti, ar garso įraÅ¡e pateikta informacija yra tikra, neįmanoma.

Kita vertus, O. M. kaltės įrodymų byloje yra pakankamai, o aplinkybių, kad konflikte dalyvavo ir S. V., bylos duomenys nepatvirtina. Netgi ir pačių nuteistųjų parodymai dėl S. V. dalyvavimo yra prieÅ¡taringi, taigi O. M. teiginiai apie S. V. D. B. suduotÄ smÅ«gį laikytini jo gynybos versija.Apeliantai O. M., D. M. ir A. V. savo skunduose nurodo, jog teismas nepagrįstai įrodymais pripažino telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolÄ , kuriame pateikta informacija gauta kontroliuojant D.

M. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo leista kontroliuoti D. M. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ , atliekant ikiteisminį tyrimÄ pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje. Taigi D. M. pokalbių įraÅ¡ai buvo daromi atliekant kitÄ ikiteisminį tyrimÄ , nesusijusį su nusikalstamomis veikomis, už kurias D.

M. ir kiti kaltinamieji buvo nuteisti skundžiamu nuosprendžiu. Vadovaujantis BPK 162 straipsnio nuostatomis, informacija apie privatų asmens gyvenimÄ , gauta taikant procesinę prievartos priemonę viename procese, kitame procese gali bÅ«ti panaudota tik aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimu, tačiau byloje nėra duomenų, kad toks leidimas buvo duotas. Taigi sutiktina su apeliantų argumentais, jog nagrinėjamoje byloje teismas nuosprendyje nepagrįstai kaip įrodymais rėmėsi byloje esančiais D. M. pokalbių telefonu įraÅ¡ais, nes nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos nėra įtrauktos į BPK 154 straipsnio 1 dalyje numatytÄ sÄ raÅ¡Ä nusikalstamų veikų, kurias tiriant bÅ«tų galima naudoti procesinę prievartos priemonę elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimÄ ir kaupimÄ .

Taipogi pažymėtina, kad tokiu būdu gauta informacija buvo prijungta prie šios bylos be aukštesniojo prokuroro leidimo, taip pažeidžiant BPK 162 straipsnio nuostatas.Apeliaciniame skunde nuteistasis O. M. nesutinka su nukentėjusiajam D. B. priteistos turtinės žalos dydžiu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiojo civilinis ieškinys buvo teisėtai iš dalies patenkintas, priteisiant ieškinio dalį odontologo paslaugoms patirtoms išlaidoms atlyginti, taip pat dalį patirtų išlaidų kurui ir kompensacijai už sugadintus rūbus.

IÅ¡ byloje esančios teismo medicinos specialisto iÅ¡vados matyti, kad D. B. įvykio metu buvo sumuÅ¡ti 41, 42 dantys, taigi jų gydymui patirtos iÅ¡laidos pagrįstai priteistos iÅ¡ O. M., taip pat ir iÅ¡laidos kurui, kurias nukentėjusysis patyrė važinėdamas pas gydytojÄ odontologÄ ir kompensacija už sugadintus rÅ«bus, kuri pagrįstai buvo sumažinta, nesant byloje duomenų apie rÅ«bų vertę bei bÅ«klę po įvykio. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, D. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalotas veidas, sumuÅ¡ta alkÅ«nė, kojos, klubo sritis.

Tokie nustatyti sužalojimai neabejotinai sukėlė D. B. tiek fizinį skausmÄ , tiek ir emocinį sukrėtimÄ bei dvasinius iÅ¡gyvenimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo nuosprendyje aptartų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumÄ , mano, kad nukentėjusiajam D. B. nustatytas 1000 Eur neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, todėl konstatuotina, kad teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos atlyginimÄ , buvo taikytos tinkamai.Nuteistasis D.

M. apeliaciniame skunde teigia, kad jo atžvilgiu taikytas laikinas sulaikymas buvo neteisėtas, be to, jo laikotarpis neteisingai įskaitytas į paskirtÄ bausmę. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad D. M. buvo sulaikytas 2013 m. birželio 4 d. 9 val. 40 min., motyvuojant tuo, kad paaiÅ¡kėjo BPK 122 straipsnyje nustatyti suėmimo pagrindai ir sÄ lygos, t. y., manant, kad įtariamasis gali bandyti paveikti liudytojus, kitus įtariamuosius ir daryti naujus nusikaltimus. IÅ¡ laikino sulaikymo D. M. paleistas 2013 m. birželio 5 d. 15 val. 45 min., taigi iÅ¡ties praėjus daugiau negu vienai parai.

Dėl Å¡ios priežasties sutiktina su apelianto argumentu, kad į paskirtÄ bausmę turėjo bÅ«ti įskaitytos dvi sulaikymo paros, atitinkančios 4 MGL baudos. Tačiau pripažinti, kad laikinas sulaikymas buvo neteisėtas, nėra pagrindo, kadangi nutarimas laikinai sulaikyti D. M. buvo motyvuotas, jis buvo įtariamas piktnaudžiavimu tarnyba, sulaikytas darbo vietoje. Aplinkybė, kad iÅ¡ laikino sulaikymo D. M. buvo paleistas ir dėl suėmimo nesikreipta, savaime nereiÅ¡kia, kad laikinas sulaikymas buvo neteisėtas.

Å iuo atveju tokiai iÅ¡vadai nėra pakankamo pagrindo. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, procesinė prievartos priemonė laikinas nuÅ¡alinimas nuo pareigų D. M. buvo tęsiama, nes jis buvo įtariamas ir vėliau – kaltinamas nusikaltimu, padarytu einant tiesiogines pareigas. Nors skundžiamu nuosprendžiu D. M. buvo iÅ¡teisintas, tačiau panaikinti jam Å¡ios procesinės prievartos priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nebuvo pagrindo.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymÄ , patvirtinančiÄ , jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A.

V., iÅ¡laidas sudaro 158,30 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 1 dalies 4 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r ė :

Nuteistųjų O. M., A. V. bei nuteistojo A. V. gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo D. M. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikÄ , D. M. iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme nuo 2013-06-04 9 val. 40 min. iki 2013-06-05 15 val. 45 min., tai yra dvi paras, ir laikyti, kad neatlikta bausmės dalis yra 6 MGL, tai yra, 225,96 Eur (dviejų Å¡imtų dvideÅ¡imt penkių eurų 96 ct) dydžio bauda.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos primininkas                                                                  Arūnas Paštuolis Teisėjai                                                                              Albinas Antanaitis Algerdas Urbšys