03008ea2-77ae-4306-b65b-671bc87a0b86 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Vytautas Norkūnas

Pranešėjas

Tomas Zdanavičius                 Baudž. byla Nr.1A-236-72/2010                                            Â

Teisėja

Zita Gavėnienė                              Teisminio proceso

Nr. 1-53-1-00533-2006-9

     Procesinio sprendimo kategorijos

 (S)

     2.1.14; 2.4.6.3.; 2.4.6.3.4.

                                                                  Â

                                          Â

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

                                                              Â

N U T A R T I S

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                           Baudž.byla

Nr.1A-00265-145-2006-59

                                          2010 m. balandžio 2 d.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                             Procesinio

sprendimo kategorija

                                                    Panevėžys

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                               1.2.14.5.3;2.4.8.

                  Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,

susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Ričardo Gilio ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei, nuteistajai Ž. Š., jos gynėjai advokatei Rimai Keblienei, nukentėjusiajai R. L., jos atstovei advokatei Virginijai Budrevičienei, viešame teismo

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios – civilinės ieÅ¡kovės R. L. apeliacinį

skundÄ dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Å . pripažinta kalta pagal LR BK 281 str. 1 d. ir jai paskirta 10 MGL (1250 litų) dydžio bauda, jÄ sumokant per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Priteista R. L. iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ 309,09 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti. Priteista R. L. iÅ¡ Ž. Å . 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

    Ž. Å . nuteista už tai, kad 2006 m. spalio 3 d. 7 val. 40 min. vairuodama savo automobilį Opel Kadett, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama Anykščiuose, Vilniaus gatve ties namu (duomenys neskelbtini), pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 53, 172, 173 punktų reikalavimus, nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus žmonėms, netrukdytų eismui ir nepadarytų žalos turtui, nesulėtino transporto priemonės greičio bei neapvažiavo priekyje buvusios kliÅ«ties, automobilio priekine dalimi partrenkė ant važiuojamosios kelio dalies prie deÅ¡iniojo Å¡aligatvio dirbusiÄ , ryÅ¡kiaspalvę įspėjamÄ jÄ liemenę vilkinčiÄ kelio darbininkę

R. L., padarydama jai muÅ¡tinę žaizdÄ deÅ¡iniame smilkinyje, galvos smegenų sukrėtimÄ , deÅ¡inės pusės 6-o Å¡onkaulio lūžį, deÅ¡inio gaktikaulio virÅ¡utinės Å¡akos lūžį, deÅ¡inio klubo sÄ nario gūžduobės priekinės dalies lūžimÄ , kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

               Apeliaciniu skundu  nukentėjusioji – civilinė ieÅ¡kovė R. L. praÅ¡o 2010-01-28 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir Ž. Å . paskirti griežtesnę bausmę, taip pat iÅ¡ jos priteisti 40 000 Lt neturtinės žalos, kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai dėl autoįvykio kaltai pripažintai Ž. Å . paskyrė per Å¡velniÄ bausmę. Teigia teismas, skirdamas Ž. Å . bausmę, nepakankamai, kaip to reikalauja LR BK 54 str. nuostatos, iÅ¡analizavo ir įvertino jos asmenybę. Taip pat neanalizavo ir nevertino aplinkybių, kad Ž. Å . nuo ikiteisminio tyrimo pradžios neigė savo kaltę, neatsiprašė jos, neatlygino žalos, taip pat ikiteisminio tyrimo metu ne kartÄ keitė savo parodymus, tuo klaidino teismÄ ir vengė atsakomybės bei nepagrįstai bandė jai versti kaltę. Teigia, jog nuteistoji, vengdama atsakomybės bei siekdama nuslėpti nuo teismo savo materialinę padėtį, praėjus dviems mėnesiams po įvykio perleido savo nekilnojamÄ jį turtÄ : 3 butus Anykščių mieste ir 4 butus Jonavos mieste kitiems asmenims tam, kad teismas, atsižvelgdamas į jos turtinę padėtį, priteistų jai mažesnį žalos atlyginimÄ .

              Apeliantė skunde nurodo, kad teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, pažeidė LR CK 6.250 str. 2 d. reikalavimus, nes neįvertino visų turinčių reikÅ¡mės Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui svarbių aplinkybių. Teigia, jog be minėtame straipsnyje nustatytų kriterijų, teismas dar turėjo atsižvelgti ir į specifines, sveikatos sutrikdymo situacijoje reikÅ¡mingas aplinkybes, kaip sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobÅ«dį, atsiradusias dėl sveikatos sutrikdymo tiek turtines, tiek ir neturtines pasekmes, atsiradusius, taip pat ir galinčius ateityje atsirasti pasikeitimus įvairiose gyvenimo srityse bei kitas aplinkybes, turinčias tiesioginę įtakÄ fiziniam ir dvasiniam gyvenimo mastui ir stiprumui.

Mano, jog visos Å¡ios neįvertintos aplinkybės ir turėjo įtakos teismo sprendimui sumažinti civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, jog dėl Ž. Å . padarytos nusikalstamos veikos jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau apylinkės teismas nevertino dėl sveikatos sužalojimo atsiradusių sveikatos sutrikdymo pasekmių: sužalojimo padarinių bei jų įtakos tolimesniam jos gyvenimui. Teigia, jog dėl įvykio metu patirtų sužalojimų laikotarpiu nuo 2006-10-03 iki 2006-10-19 gulėjo ligoninėje, vėliau iki 2007-05-21 turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ .

Nuo 2007-05-22 iki 2008-05-21 jai buvo nustatytas 55 procentų nedarbingumo lygis, o nuo 2008-05-22 nustatytas netektas darbingumas – 50 procentų. Teismas nevertino Å¡ių aplinkybių, kad dėl patirtų sužalojimų neteko 50 procentų darbingumo, kad jos sveikata blogėja. Nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų kentėjo didelius skausmus bei patyrė nepatogumus, dažnai lankėsi pas gydytojus, vyko į reabilitacijÄ Palangoje. Dėl padarytų sužalojimų turėjo iÅ¡laidų - 4443,07 Lt, kurias sudarė: iÅ¡laidos vaistams – 3777,51 Lt, tyrimams – 220,60 Lt, taip pat kelionės iÅ¡laidos dėl vizitų pas gydytojus neįgalumui nustatyti, procedÅ«roms atlikti, konsultacijoms: benzinui – 432,86 Lt, kelionės bilietai – 10,60 Lt bei kopijavimo iÅ¡laidos – 1.50 Lt.

Mano, kad tik dėl to, jog neturėjo pakankamai teisiniu žinių, netinkamai surinko dokumentus, pagrindžiančius kelionės iÅ¡laidas pas gydytojus, vaistų įgijimÄ .

Todėl jos praÅ¡oma ieÅ¡kinio suma 4443,07 Lt buvo sumažinta iki 309,09 Lt.  Tik tokiÄ sumÄ pripažino ir AB „Lietuvos

draudimas“. Nurodo, kad dėl eismo įvykio metu patirtų traumų iki Å¡iol jaučia fizinį skausmÄ , vartoja skausmÄ malÅ¡inančius vaistus, hipertenzinius medikamentus, raminančius preparatus, kraujotakos sutrikimus gerinančius vaistus. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų ir stresų susirgo depresija, kuriÄ gydosi ir dabar. Nurodo, kad UAB „Ukmergės versmė“ pradėjo dirbti nuo 2007 m. Po patirtų sužalojimų jai dirbti yra labai sunku, nes greitai pavargsta, nuolat jaučia fizinį skausmÄ klubų, nugaros srityje, svaigsta galva. Kad galėtų dirbti nuolat naudoja skausmÄ malÅ¡inančius medikamentus. Dirbti yra priversta, nes gyvena viena, o pajamų – 513,43 Lt, gaunamų iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos jai nepakaktų net pragyvenimui. Be to, reikalingos lėšos nuolatiniam sveikatos palaikymui. Nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų jos gyvenimas tapo nepilnavertis: tapo nervinga, pasikeitė bendravimo ir saviraiÅ¡kos aplinkybės. Jai padaryta žala yra nepataisoma, patirtų traumų pasekmės yra ypač skaudžios ir iki Å¡iol neiÅ¡gydytos. Mano, kad patirtų sužalojimų liekamieji reiÅ¡kiniai jai trukdys gyventi ir ateityje. Teigia dar ir dabar patirianti didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, yra pablogėjusi jos reputacija, nes aplinkiniai neigiamai reaguoja į sergančius depresija. PraÅ¡o teismo įvertinti aukščiau paminėtas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui reikÅ¡mingas aplinkybes ir priteisti jos naudai didesnę neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina - 40 000 Lt. Â

               Atsikirtime į R.

L. apeliacinį skundÄ nuteistoji Ž. Å . nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad ji padarė 2006-10-03 nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 str. 1 d. Nesutinka su tuo, jog R. L. atsitrenkus į jos automobilio priekinį deÅ¡inįjį žibintÄ lūžo priekinė gaktikaulio Å¡aka. Teigia nuo žemės iki automobilio žibinto yra 65 cm, nukentėjusioji buvo vertikalioje padėtyje, todėl smÅ«gis galėjo tekti keliams, o ne gaktikauliui, tuo labiau, kad R. L. Å«gis yra apie 1.70 m. Nurodo, jog važiuodama matė R. L. ir tam, kad apvažiuotu jÄ ,

pasitraukė prie vidurinės kelio juostos. Tai patvirtino ir liudytojas I. M.. Tokiu būdu nuo šaligatvio iki jos automobilio buvo 2 metrų atstumas, kurio,

jos manymu, turėjo pakakti, kad saugiai apvažiuotu kliūtį, šiuo atveju R. L.. Nurodo, jog tuo metu jos dėmesį atkreipė kitoje kelio

pusėje stovintys vaikai, kurie ketino ne pėsčiųjų perėjoje bėgti per gatvę. Jai žvilgterėjus į tuos vaikus, iÅ¡girdo duslų garsÄ ir pamatė, kaip pro priekinį automobilio langÄ praskriejo ilgas pagalys. Pamačiusi, kad automobilio deÅ¡iniajame kampe yra suaižėjęs priekinis stiklas, iÅ¡ karto sustojo. Nurodo, kad R. L. atžvilgiu elgėsi apdairiai, laikėsi reikiamo atstumo. Automobilį vairuoja 34 metus ir per visÄ tÄ laikÄ nėra turėjusi autoįvykių bei baudų. Ekspertai nustatė, kad susidÅ«rimas įvyko 1,8 m. nuo Å¡aligatvio, tačiau paaiÅ¡kinti, kaip R. L. galėjo atsidurti tokiu atstumu negali. Mano, kad tai galėtų padaryti R. L., kuri įvykio vietoje buvo sÄ moninga, kalbėjo, nors kaip pati nurodo, įvykio neprisimena. Nurodo, kad liudytojų A. P., L. B., N. Ž., A. B.,

I. M. parodymai tik galėjo padėti aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes, bet iÅ¡ esmės remtis jais įrodant vien tik jos kaltę teismas negalėjo, nes nei vienas iÅ¡ minėtų liudytojų nematė paties susidÅ«rimo momento. Be to, minėti liudytojai teismo posėdžio metu papraÅ¡yti nuotraukoje nurodyti susidÅ«rimo vietÄ , jÄ nurodė skirtingai. Nurodo, kad įvykio vietos schema buvo nubraižyta netiksliai, su ja supažindinta nebuvo, jos paraÅ¡as suklastotas. Taip pat nebuvo supažindinta ir su automobilio techninės bÅ«klės apžiÅ«ros protokolu, suraÅ¡ytu įvykio vietoje. Teigia dėl ant dokumentų suklastotų parašų kreipėsi į prokuratÅ«rÄ , po ko paaiÅ¡kėjo, kad schema buvo nubraižyta klaidingai. Nurodo, kad R. L. pateikė neteisingus duomenis apie jos materialinę padėtį, taip turėdama tikslÄ iÅ¡ Å¡io įvykio pasipelnyti. Duomenys, kad jai priklausė 3 butai Anykščiuose ir 4 Jonavoje, neteisingi. Teigia gyvenanti dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini) kaime iÅ¡ pensijos. Tai, kad R. L. nori pasipelnyti įrodo ir jos pateikti teismui vaistų pirkimo kvitai sumoje 3777,51 Lt., kuriuos teismas atmetė, nes juose nurodyti vaistai nebuvo susiję su eismo įvykio metu nukentėjusiajai patirtų sužalojimų gydymu. R. L. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau mano, kad jai yra bandoma primesti atsakomybė ir už visus kitus jos negalavimus, nesusijusius su Å¡iuo eismo įvykiu. Teigia atsakomybės prisiimti negalinti, nes pati yra senyvo amžiaus, neįgali, dėl Å¡io įvykio patyrė stresÄ , nervinę įtampÄ , pablogėjo Å¡irdies veikla, dėl ko buvo atlikta sudėtinga Å¡irdies operacija. Dėl operacijos sudėtingumo ir neaiÅ¡kių galimų jos pasekmių butÄ esantį (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini)

perrašė savo vaikams. Kitų pajamų, iÅ¡skyrus pensijÄ , neturi, todėl mano, jog R. L. reikalaujamų sumų sumokėti neįstengtų. Teigia atsakomybės

nevengianti, viso ikiteisminio tyrimo metu bei teisme parodymų nekeitė, nemelavo, stengėsi padėti kuo tiksliau iÅ¡aiÅ¡kinti įvykio aplinkybes. Mano, kad Å¡ioje situacijoje abi pusės turėtų pripažinti po dalį kaltės.    Â

           Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras praÅ¡o nuosprendį dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo pakeisti ir iÅ¡ nuteistosios priteisti 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. L., kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nuteistoji ir jos gynėja praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

            Nukentėjusiosios – civilinės ieškovės R. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

            Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

           Kolegijos nuomone, nuteistosios kaltė, padarius LR BK 281 str. 1d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta byloje surinktais bei iÅ¡tirtais įrodymais, jų visuma. Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis LR BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , taip pat teisingai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimÄ . Tačiau apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajai

R. L. neturtinės žalos atlyginimÄ ir nustatydamas jos dydį 1000 Lt (prašė 40 000 Lt), nepakankamai įvertino pasekmes, atsiradusias jai dėl sveikatos sužalojimų, neatsižvelgė į sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamÄ praktikÄ , kad kai neatsargiais nusikaltimais asmuo nesunkiai sužalojamas, neturtinės žalos dydis sudaro nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt (kasacinės bylos Nr. 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-111/2009, 2K-215/2010), todėl nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR  BPK 328 str. 4 p.).

           Nukentėjusioji – civilinė ieÅ¡kovė R. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nuteistajai Ž. Å . paskyrė per Å¡velniÄ bausmę, praÅ¡o bausmę griežtinti,

tačiau iÅ¡ to praÅ¡ymo turinio nėra aiÅ¡ku, ar praÅ¡oma skirti griežtesnė bausmės rÅ«Å¡is ar paskirti didesnę baudÄ . Kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas dėl nuteistajai paskirtos bausmės griežtinimo netenkintinas. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajai Ž. Å . už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skirdamas vienÄ iÅ¡ Å¡velniausių bausmės rÅ«Å¡ių – baudÄ bei nustatydamas jos dydį – 10 MGL, mažesnį nei įstatymo už nesunkaus nusikaltimo numatytÄ galimÄ Å¡ios bausmės vidurkį (BK 47 str. 3 d. 2 p.), laikėsi BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo principų ir jų nepažeidė. Teismas iÅ¡tyręs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes teisingai įvertino nuteistosios

padarytos veikos subjektyviÄ jÄ pusę ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Ž. Å . nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Apylinkės

teismas nenustatė nuteistosios atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skirdamas bausmę, teismas iÅ¡samiai įvertino nuteistosios asmenybę apibÅ«dinančius duomenis: ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, yra pensininkė (T, 1, b. l. 79), atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, taip pat į tai, kad nuteistoji neatlygino nukentėjusiajai nusikaltimu padarytos žalos. Kadangi nukentėjusioji – civilinė ieÅ¡kovė R. L. apeliaciniame skunde konkrečios bausmės rÅ«Å¡ies ar dydžio nenurodė, todėl nesant galimybei palyginti, nėra ir pagrindo manyti, kad nuteistajai paskirtoji bausmė yra aiÅ¡kiai per Å¡velni. Kolegija laiko, kad teismo paskirtoji bausmė yra tinkama ir nekeistina.          Â

           Apeliaciniu skundu nukentėjusioji – civilinė ieÅ¡kovė R. L. nesutinka su teismo jai priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ nuteistosios 40 000 Lt neturtinės žalos. Skunde nurodo, jog teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlygino jai priteisimo klausimÄ pažeidė LR CK 6.250 str. 2 d. reikalavimus, nes neįvertino visų turinčių reikÅ¡mės Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui svarbių aplinkybių.

           Lietuvos Respublikos Konstitucijos

30 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuostatÄ , kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. BPK 44 straipsnis, reglamentuojantis asmens teisių apsaugÄ baudžiamajame procese, patikslina, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat

gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Nukentėjusioji R. L. Å¡iÄ teisę realizavo pareikÅ¡dama Ž.

Š. ir AB „Lietuvos draudimui“ civilinį ieškinį baudžiamajame procese (BPK

109 str.) (T. 3, b. l. 2-4). Civilinis ieškinys įrodinėjamas pagal BPK taisykles, bet žalos atlyginimo klausimams, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, išspręsti taikomos ir baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d.

įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos pasekmės gali bÅ«ti fizinio pobÅ«džio (fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.) ar (ir) dvasinio pobÅ«džio (dvasiniai iÅ¡gyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.).

Tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio pasekmės turi bÅ«ti įvertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kokiÄ jos įtakÄ turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kÅ«rybinei veiklai, Å¡eimyniniams santykiams ir t. t. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju turi bÅ«ti įvertintas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, sveikatos atstatymo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai ir kt. Vertinant žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį teismas atsižvelgia į jo turimÄ turtÄ ir gaunamas pajamas.

Tačiau žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju. Teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrÄ , atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikÅ¡minti, o kito – nuvertinti.

Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

             Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į nukentėjusiajai padaryto sužalojimo sunkumÄ , į padarytos turtinės žalos dydį bei tinkamai įvertino nuteistosios turtinę

padėtį. O apeliantės skunde nurodomos aplinkybės dėl nuteistosios turėtų butų, kurie buvo perleisti per ilgÄ

laikotarpį dar iki įvykio, neleidžia konstatuoti nuteistosios turtinės padėties kitaip nei teismas jÄ Ä¯vertino (T. 2, b. l. 146-155). Tačiau kolegijos nuomone, teismas nepakankamai įvertino pasekmes, atsiradusias nukentėjusiajai dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų. Teismas  nuosprendyje konstatavo, jog dėl sužalojimų nukentėjusiosios darbingumas sumažėjo 5 procentais, o ekspertas G. Serbenta teismo posėdžio metu nurodė, jog darbingumo sumažėjimas 5 procentais, nėra esminis dalykas ir nerodo, jog jos sveikata labai pablogėjo. Tačiau toks teismo įvertintas nukentėjusiosios netekto darbingumo procentas prieÅ¡tarauja byloje esantiems duomenims. Byloje nustatyta, kad R. L. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų - muÅ¡tinės žaizdos deÅ¡iniame smilkinyje, galvos smegenų sukrėtimo, deÅ¡inės pusės 6-o Å¡onkaulio lūžio, deÅ¡inio gaktikaulio virÅ¡utinės Å¡akos lūžio, deÅ¡inio klubo sÄ nario gūžduobės priekinės dalies lūžimo nuo 2006-10-03 iki 2006-10-19 gydėsi stacionariai, o po to iki 2007-05-21 ambulatoriÅ¡kai. IÅ¡ 2007-05-22 darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0221983 matyti, kad nukentėjusiajai R. L. nuo 2007-05-22 iki 2008-05-21 buvo nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, netektas darbingumas – 45 procentai (T. 3, b. l. 11), o iÅ¡ 2008-05-22 darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0352165 matyti, kad nuo 2008-05-22 iki 2010-05-21 jai nustatytas 50 procentų

darbingumo lygis ir toks pat netektas darbingumas (T. 3, b. l. 12). Aukščiau išdėstytos apylinkės patvirtina, kad

apylinkės teismas vertindamas vienÄ iÅ¡ pagrindinių, nustatant neturtinės žalos dydį, kriterijų – pasekmes, nepakankamai įsigilino į byloje esančius duomenis,

dėl ko neteisingai nustatė nukentėjusiosios netekto darbingumo procentus, kas turėjo reikšmės nustatant aiškiai

per maÅ¾Ä atlygintinos neturtinės žalos dydį. Sutinkamai su nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jai nustatytas 50 procentų netektas darbingumas rodo, jog jos sveikata po eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nėra pilnai atstatyta. Nukentėjusioji iki Å¡iol iÅ¡gyvena dėl pasveikimo galimybės ir iÅ¡liekamųjų sužalojimo padarinių. Svarbu įvertinti ir tai, jog fizinės sveikatos sutrikdymas iÅ¡ esmės paveikė ir nukentėjusiosios socialinį gyvenimÄ : ji dėl jai nustatyto nedarbingumo lygio gali dirbti tik pagal negalios pobÅ«dį pritaikytoje darbo aplinkoje (T. 3, b. l. 15). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma Å¡iuo atveju neatitinka teisingumo, proporcingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, neužtikrina skirtingų interesų pusiausvyros ir yra aiÅ¡kiai per maža.

Kita vertus, patenkinus nukentėjusiosios ieÅ¡kinį pilnai ir priteisus praÅ¡omÄ 40 000 Lt sumÄ , taip pat bÅ«tų pažeisti bendrieji teisės principai. Kolegija, atsižvelgusi į pirmosios instancijos teismo konstatuotas neturtinės žalos įvertinimo aplinkybes, į Å¡ia nutartimi įvertintas nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pasekmes, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamÄ praktikÄ , į motyvus, kuriais grindžiamas praÅ¡ymas atlyginti neturtinę žalÄ , susijusiÄ su nusikalstama veika prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ R. L., bei, kad R. L. skundžiamu nuosprendžiu jau yra priteista iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ atlyginti 1726,40 Lt neturtinės žalos, mano, kad galima Å¡iuo konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį padidinti iki 5000 Lt, kitÄ praÅ¡omÄ neturtinės žalos atlyginimo dalį atmesti.Â

           Nukentėjusioji R.

L. praÅ¡o iÅ¡ nuteistosios Ž. Å . priteisti 500 Lt už advokato pagalbÄ atstovaujant apeliacinės instancijos teisme. Tokį jos praÅ¡ymÄ teismo posėdyje palaikė ir jos atstovė bei prokurorė. Teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 516928, patvirtina, kad tokia suma sumokėta. Kadangi atstovavimo iÅ¡laidos nėra aiÅ¡kiai per didelės, pagrįstos dokumentais, todėl praÅ¡ymas tenkintinas ir iÅ¡ nuteistosios priteistina praÅ¡oma suma (BPK 106 str. 2 d.).

           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPKÂ

326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.

n u t a r ė :

           Nukentėjusiosios – civilinės ieÅ¡kovės R. L. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

          Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti:

           Nukentėjusiajai R. L. priteisti iš Ž. Š. 5000 Lt (penkis tūkstančius) neturtinei žalai atlyginti.

Papildomai iš Ž. Š. priteisti nukentėjusiosios R. L. naudai 500 Lt atstovavimo išlaidų.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos

pirmininkas                                                Â

                                       Tomas

Zdanavičius                                                                                                                                                                                                                           Vytautas Norkūnas

Teisėjai                                                                                                                      Â

Pranas Å imkus

                                                                                                                                      Â

                                                                                                                                Â

   Ričardas Gilys                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                 Â