2020-09-16 Nr. AB-16741-3-62-3-01775-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinės bylos Nr. AS-572-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01775-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.1.2; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. I. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. I. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) 2020 m. liepos 1 d. raštą Nr. 64-S-4016, kuriuo jo 2020 m. birželio 30 d. prašymas dėl eismo įvykio tyrimo ir kaltininko nustatymo buvo persiųstas nagrinėti draudimo bendrovei (ADB „Gjensidige“) (toliau – ir Raštas), ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą išspręsti ginčą nustatytu būdu, t. y. atlikti eismo įvykio aplinkybių tyrimą, siekiant nustatyti kaltininką.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad apylinkės teismas yra pirmoji instancija administracinių nusižengimų byloms. Šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalis numato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai yra specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą nesutikdamas su Komisariato Raštu, kuriuo jo 2020 m. birželio 30 d. prašymas dėl eismo įvykio deklaracijos panaikinimo ir eismo įvykio aplinkybių ištyrimo buvo persiųstas pagal kompetenciją nagrinėti draudimo bendrovei ADB „Gjensidige“. Pareiškėjas siekia panaikinti Komisariato Raštą dėl prašymo persiuntimo ir įpareigoti atsakovą ištirti eismo įvykio aplinkybes, siekiant nustatyti eismo įvykio kaltininką, t. y. įpareigoti atsakovą atlikti išsamų administracinio nusižengimo tyrimą.

Teismas pabrėžė, jog nors Rašte nėra nurodyta, kad juo atsisakoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną, tačiau, įvertinus pareiškėjo 2020 m. birželio 30 d. prašymo Komisariatui turinį, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas Raštas buvo priimtas atsakovui vykdant ne viešojo administravimo funkcijas, bet veikiant kaip institucijai, kuri pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 589 straipsnio 49 punktą yra įgaliota atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo tyrimo protokolą. Raštu atsakovas iš esmės atsisakė pradėti administracinio nusižengimo tyrimą ir pareiškėjo 2020 m. birželio 30 d. prašymą dėl eismo įvykio aplinkybių ištyrimo persiuntė nagrinėti draudimo bendrovei ADB „Gjensidige“.

Teismas konstatavo, kad sprendimų, priimtų dėl prašymų pradėti administracinio teisės nusižengimo teiseną, teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Teismų įstatymo 12 str. 3 d., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2016 m. birželio 21 d. nutartis Nr. T-30/2016, 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. T-77/2019; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-549-822/2017, 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017, 2020 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-231-552/2020).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

II. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 16 d. nutartį ir įpareigoti teismą priimti bei išnagrinėti jo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti jo skundą motyvuodamas tuo, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurio priskirtos bendrosios kompetencijos teismui. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs Komisariato Raštą, kuriuo jo 2020 m. birželio 30 d. prašymas buvo persiųstas nagrinėti draudimo bendrovei. Tačiau tokia išvada yra nepagrįsta. ANK 619 straipsnyje tokios nutarimo rūšies kaip atisakymas pradėti administracinio nusižengimo tyrimą nėra numatytos. Raštas negali būti vertinamas kaip atsisakymas pradėti administracinio nusižengimo tyrimą, kadangi Raštu buvo tik persiųstas pareiškėjo 2020 m. birželio 30 d. prašymas nagrinėti draudimo bendrovei, neatlikus jokio tyrimo, nenurodžius jokių teisės aktų ir kam Raštas gali būti apskųstas. Tai, kad Raštas nėra atsisakymas pradėti administracinio nusižengimo tyrimą, patvirtina ir ta aplinkybė, kad dėl kelio ženklo 301 „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimo pažeidimo pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena ir pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu skirti 15 Eur dydžio baudą. Tai leidžia daryti išvadą, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje 2020 m. birželio 29 d. atliko tik tuos procesinius veiksmus, kuriuo jie manė, yra svarbu padaryti (surašyti administracinio nusižengimo protokolus), bet visiškai netyrė eismo įvykio aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 str. 1 d.). Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (VAĮ 2 str. 4 d.).

Bylos, nepriskirtinos administracinių teismų kompetencijai, nurodytos ABTĮ 18 straipsnyje. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Seimo narių, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo subjektas, tiek kaip subjektas, atliekantis veiksmus, susijusius su teisingumo vykdymu tiriant bylas ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka. Todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi, ar kilo iš kitos atsakovo veiklos, nesusijusios su viešuoju administravimu.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi prašydamas panaikinti Raštą, kuriame nurodyta, kad jo 2018 m. birželio 30 d. prašymas dėl eismo įvykio tyrimo ir kaltininko nustatymo buvo persiųstas nagrinėti draudimo bendrovei (ADB „Gjensidige“). Įvertinus minėto pareiškėjo 2020 m. birželio 30 d. prašymo turinį, darytina išvada, kad pareiškėjas siekė, kad būtų pradėtas ir atliktas tyrimas dėl eismo įvykio ir nustatyta, kurio vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, tačiau, kaip galima suprasti iš Rašto turinio, tokio tyrimo pats Komisariatas neįžvelgė pagrindo pradėti ir atlikti. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad pareiškėjas siekė inicijuoti tyrimą, kuris kildinamas iš teisėsaugos institucijos veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su teisingumo vykdymu (bylų tyrimu). Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą. Todėl pripažintina, kad pareiškėjas, siekdamas apskųsti Raštą, šiuo atveju neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į administracinį teismą, nes ginčas kyla ne iš viešojo administravimo srities, o iš galbūt neteisėtų teisėsaugos institucijos veiksmų (neveikimo) vykdant savo funkcijas bylų tyrimo srityje pagal ANK ar BPK nuostatas, o tokio pobūdžio bylas teisminio proceso metu kompetentingi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismai (Teismų įstatymo 12 str. 3 d.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą (t. y. tiek pareiškėjo pagrindinį reikalavimą panaikinti Raštą, tiek išvestinį reikalavimą įpareigoti Komisariatą atlikti eismo įvykio aplinkybių tyrimą, siekiant nustatyti kaltininką) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Skundžiamos teismo nutarties nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. I. atskirąjį skundą atmesti.

Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė