2021-02-24 Nr. AB-3943-3-62-3-00313-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-455-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00313-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 15.8;

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja R. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2018 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. 1SS-2314-(10.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT raštas); 2) panaikinti NŽT Druskininkų skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr. 50SD-1382-(14.50.92.) „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo“ (toliau- ir NŽT Druskininkų skyriaus raštas); 3) įpareigoti NŽT įvertinti susiklosčiusią situaciją ir nustatyti, ar privažiavimas prie pareiškėjos sklypo nėra privatizuotas kaimyninių žemės sklypų savininkų, o jeigu yra privatizuotas, – imtis veiksmų jos teisių pažeidimams pašalinti.

2. Pareiškėja nurodė, kad yra žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). ( toliau – ir Žemės sklypas), savininkė. Matininkas, 2018 m. gegužės 3 d. atlikęs Žemės sklypo kadastrinius matavimus, paaiškino, kad dalis Žemės sklypui dokumentuose suprojektuoto ir susisiekti su Žemės sklypu naudojamo 5 metrų pločio kelio (privažiavimo) galbūt yra privatizuota aplinkinių žemės sklypų savininkų ir patenka į privačių žemės sklypų ribas.

3. Atsižvelgdama į nurodytą informaciją, pareiškėja 2018 m. gegužės 10 d. NŽT Druskininkų skyriui pateikė prašymą patikrinti gretimų žemės sklypų duomenis, ar nėra privatizuotas 5 metrų pločio kelias, kuriuo privažiuojama iki Žemės sklypo (toliau – ir Prašymas). NŽT Druskininkų skyrius 2018 m. rugsėjo 10 d. pateikė Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 50ŽN-37-(14.50.64.) kopijas ir išvadą. Manydama, kad NŽT Druskininkų skyriaus išvadoje pateikti nekorektiški teiginiai, kuriais ignoruojami pareiškėjos turimuose dokumentuose nustatyti kelio, skirto pasiekti Žemės sklypą, pločio atstumai, pareiškėja 2018 m. spalio 1 d. su prašymu kreipėsi į NŽT, prašydama ištirti situaciją ir pateikti savo išvadas.

4. Pareiškėja paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 17 d. gavo NŽT raštą, kuriame nurodyta jo apskundimo tvarka. Nesutikdama su NŽT raštu, pareiškėja 2018 m. gruodžio 17 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją , o šiai atsisakius priimti skundą – į teismą.

5. Pareiškėja nurodė, kad NŽT Druskininkų skyriaus rašte nurodoma, kad atlikus valstybinę žemės naudojimo kontrolę gretimuose žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas I), Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas II) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas III), nustatyta, jog žemės sklypai naudojami nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų žemės sklypų ribų. Pareiškėja teigė, kad NŽT Druskininkų skyrius pagal jos Prašymą iki šiol nėra atlikęs tinkamo gretimų (aplinkinių) žemės sklypų ir valstybei priklausančio kelio teisinių duomenų (ribų) bei faktinio naudojimo teisėtumo tyrimo, nors Prašymu prašyta patikrinti būtent gretimų žemės sklypų duomenis ir kelio plotį. Kadangi NŽT Druskininkų skyrius atliko ne tuos veiksmus, kurių prašyta Prašymu, t. y. tyrė ne gretimų žemės sklypų, bet pareiškėjos Žemės sklypo naudojimą, konstatuotinas NŽT Druskininkų skyriaus neveikimas .

6. Pareiškėjos nuomone, NŽT Druskininkų skyrius neatliko gretimų žemės sklypų ir valstybinės žemės (kelio) naudojimo patikrinimo vietoje ir tinkamai neįvykdė teisinių duomenų tyrimo, todėl išvada visiškai nepagrįsta. Projekte nustatytas kelio plotis (nuo 5,13 m, 5,19 m, 6,17 m ir 5,37 m iki atitinkamai 4,21 m, 4,08 m ir 2,96 m) tapo siauresnis net už minimalias kelio pločio ribas – pagal šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo redakcijos 6 straipsnio 8 dalį, mėgėjų sodo teritorija turi būti tvarkoma taip, kad prireikus į ją galėtų patekti atlikdami pareigas priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai. Mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių (gatvių juostų) minimalus plotis negali būti mažesnis kaip 4,5 m ir gali sutapti su važiuojamosios dalies pločiu.

7. Nurodė, kad NŽT Druskininkų skyrius vertino tik faktinius duomenis, visiškai neatsižvelgdamas į reikšmingus teisės aktus, taip iš esmės paneigdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintą objektyvumo principą, 9 punkte įtvirtintą lygiateisiškumo principą bei pažeisdamas VAĮ 3 straipsnio 13 punkte reglamentuojamą išsamumo principą, pagal kurį viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

8. NŽT atliktas pareiškėjos skundo nagrinėjimas buvo paviršutiniškas, formalus ir neobjektyvus, nes netinkamai remiamasi net oficialiais duomenimis. Toks NŽT raštas su neteisingais – kitokiais nei valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centre nurodytais duomenimis, kuriuo, be kita ko, net nepasisakyta dėl pareiškėjos Prašymo II dalyko, negali likti galioti, nes neatitinka pamatinių VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų objektyvumo, išsamumo ir kitų principų. NŽT Projekte nustatyto kelio pločio ir ribų nevertino nei Sklypo I, nei Sklypo II, nei Sklypo III kadastrinių matavimų duomenų teisėtumo atžvilgiu, nepasisakė dėl Projekto sprendinių privalomumo, nesiaiškino, ar kelias galėjo būti privatizuotas, ar toks 0,0112 ha kelio dalies įsigijimas, NŽT nuomone, pagal 2000 m. kovo 14 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P38/2000-0018 yra teisėtas ir kodėl, o NŽT rašte apskritai vengiama nurodyti, koks, NŽT nuomone, pagal pirminius teritorijų planavimo dokumentus turi būti kelio plotis ir, ar atlikti kadastriniai matavimai šio kelio pločio nepažeidė.

9. Pareiškėja teigė, kad tiek NŽT Druskininkų skyrius, tiek ir NŽT jos Prašymą išnagrinėjo netinkamai, neįsigilino į situaciją ir neatsakė į jos iškeltus klausimus, todėl ginčijami raštai turi būti panaikinti ir Prašymas nagrinėjamas iš naujo.

10. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

11. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Pareiškėja 2018 m. gegužės 10 d. NŽT Druskininkų skyriui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad galbūt yra privatizuotas privažiavimas į Žemės sklypą ir sumažintas privažiavimo plotis. NŽT Druskininkų skyrius, atsižvelgdamas į Prašymą, 2018 m. liepos 10 d. atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 50ŽN-37-(14.50.64.), kuriame nurodytos patikrinimo vietoje metu nustatytos aplinkybės. Pareiškėja 2018 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 50SD-1382-(14.50.92.) buvo informuota, kad Druskininkų skyrius, siekdamas įvertinti Prašyme nurodytą informaciją, 2018 m. liepos 10 d. atliko valstybinę žemės naudojimo kontrolę ir gretimuose žemės sklypuose. Atlikus patikrinimus vietoje šiuose sklypuose nustatyta, kad žemės sklypai naudojami nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų žemės sklypų ribų. NŽT Druskininkų skyrius, atlikęs Žemės sklypo bei gretimų žemės sklypų naudojimo kontrolę, taip pat kompleksiškai išnagrinėjo archyvinius dokumentus bei atsižvelgdamas į teisės aktus, nenustatė galbūt privatizuoto privažiavimo į Žemės sklypą fakto, rašte pareiškėjai taip pat pasiūlė privačia tvarka, kartu su Sklypo I savininku nusistatyti kelio servitutą notarine sutartimi.

12. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja 2018 m. spalio 2 d. NŽT pateikė prašymą dėl privažiavimo kelio prie Žemės sklypo. NŽT 2018 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 1SS-2314-(10.5.) išnagrinėjo prašymą ir dar kartą atsižvelgdama į teisės aktus, archyvinius dokumentus ir faktinę situaciją pažymėjo, kad neturi galimybės nurodyti, koks privažiavimo kelio plotis. Taip pat kompleksiškai išnagrinėjus situaciją, pareiškėjai buvo pasiūlyta siekiant užtikrinti normalų privažiavimą prie nuosavybės teise valdomų žemės sklypų geranoriškai susitarti dėl servituto nustatymo.

13. NŽT pažymėjo, kad Druskininkų skyriaus raštas ir NŽT raštas yra administraciniai aktai, kurie pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl naikinti jų nėra teisinio pagrindo. Skundžiamuose raštuose yra teisiškai įvertinta situacija, juose pažymėta, kad iš esamų dokumentų nėra galimybės nustatyti kelio pločio, todėl nėra tikslo pateikti pozicijos dėl kelio privatizavimo teisėtumo. Remiantis NŽT nuostatais, NŽT direktoriaus 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-63 patvirtintais Druskininkų skyriaus nuostatais ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ ( toliau – ir Nuostatai), 2018 m. liepos 10 d. buvo atlikti žemės sklypų naudojimo patikrinimai vietoje, surašant žemės naudojimo patikrinimo aktus. Tai yra teisėtas ir tinkamas žemės sklypų teisinių duomenų ir faktinio naudojimo teisėtumo tyrimas. NŽT, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu atsakingo valdymo (gero administravimo) principu, profesionaliai bei kompetentingai išnagrinėjo pareiškėjos situaciją.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Pareiškėja 2018 m. gegužės 10 d. NŽT Druskininkų skyriui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad galbūt yra privatizuotas privažiavimas į Žemės sklypą ir sumažintas privažiavimo plotis. NŽT Druskininkų skyrius, atsižvelgdamas į Prašymą, 2018 m. liepos 10 d. atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 50ŽN-37-(14.50.64.), kuriame nurodytos patikrinimo vietoje metu nustatytos aplinkybės. Pareiškėja skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 50SD-1382-(14.50.92.) buvo informuota, kad žemės sklypai naudojami nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų žemės sklypų ribų. Skyrius, atlikęs Žemės sklypo naudojimo kontrolę bei gretimų žemės sklypų naudojimo kontrolę, taip pat kompleksiškai išnagrinėjo archyvinius dokumentus bei atsižvelgdamas į teisės aktus, informavo pareiškėją, kad nenustatė galbūt privatizuoto privažiavimo į Žemės sklypą, taip pat pasiūlė privačia tvarka, kartu su žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininku nusistatyti kelio servitutą notarine sutartimi. NŽT, atsakydama į pareiškėjo skundą, 2018 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 1SS-2314-(10.5.) atsakė pareiškėjai, kad neturi galimybės nurodyti, koks privažiavimo kelio plotis. Taip pat kompleksiškai išnagrinėjus situaciją, siekiant užtikrinti normalų privažiavimą prie nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, buvo pasiūlyta geranoriškai susitarti dėl servituto nustatymo.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovą su prašymu siekdama, jog atsakovas, patikrinimo metu nustatęs pažeidimus, dėl ko susiaurėjo privažiavimas prie jos sklypo, pašalintų pažeidimus ir privažiavimas būtų atstatytas toks, koks ir turi būti pareiškėjos nuomone (kad galėtų privažiuoti specialiųjų tarnybų transportas). Ginčijamais raštais pareiškėjai atsakyta į jos prašymus ir suformuluotas sprendimas, kad NŽT nenustatė galimai privatizuoto privažiavimo į Žemės sklypą fakto, taip pat pasiūlyta privačia tvarka nusistatyti kelio servitutą notarine sutartimi, t. y. suformuluotas atsisakymas įvykdyti jos prašomus veiksmus bei išsamiai paaiškinta, kaip pareiškėja gali įgyvendinti savo teises, nurodyta raštų apskundimo tvarka, todėl teismas vertino, jog skundžiami raštai turi visus būtinus individualaus administracinio akto požymius.

17. Pažymėjo, kad pareiškėja iš esmės į teismą kreipėsi nesutikdama su NŽT raštu ir NŽT Druskininkų skyriaus raštu, iš jų kildina reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai tam tikra institucija į ją pasikreipus, neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti.

18. Teismas, remdamasis VAĮ nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įvertinęs skundžiamus atsakovo administracinius aktus, sprendė, kad skundžiamais administraciniais aktais pareiškėjos iškelti klausimai išnagrinėti išsamiai, motyvai išdėstyti aiškiai, logiškai ir pakankamai, nesudaro pareiškėjai galimybių elgtis dviprasmiškai. Administraciniai aktai pagrįsti teisės normų reikalavimais, aiškiai nurodyta šių raštų apskundimo tvarka, todėl jie visiškai atitinka VAĮ reikalavimus ir nėra pagrindo juos naikinti.

19. Teismas dėl pareiškėjos skundo teiginių, kad NŽT Druskininkų skyrius turėjo pateikti savo poziciją trimis aspektais: 1) ar Varėnos rajono Druskininkų LSD Tarybos / Druskininkų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kolektyvinio sodo 1980 metų užstatymo projekte suprojektuotas 5–5,350 metrų pločio kelias, vedantis į pareiškėjos Žemės sklypą, yra privatizuotas, ar ne; 2) jeigu taip – ar kelias, vedantis į Žemės sklypą, privatizuotas teisėtai; 3) jeigu kelias privatizuotas neteisėtai – imtis veiksmų Žemės sklypo savininkų interesų pažeidimams pašalinti ir apie tai informuoti Žemės sklypo savininkę, nurodė, jog NŽT ir jos Druskininkų skyrius raštuose pažymėjo, kad iš esamų dokumentų nėra galimybės nustatyti kelio pločio, todėl nėra galimybės ir pateikti pozicijos dėl kelio privatizavimo teisėtumo.

20. Teismas nustatė, kad pareiškėjos valdomas 0,1116 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo privatizuotas pagal 1992 m. balandžio 15 d. sudarytą Žemės sklypo schemą, kuri buvo suderinta su ankstesniu šio Žemės sklypo naudotoju J. K. ir patvirtinta Varėnos rajono sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininko. Žemės sklypo schemoje nėra nurodytas privažiavimo kelio plotis. Schemoje yra nurodyti Žemės sklypo ribų linijų ilgiai. Taip pat buvo nustatyta, kad Varėnos rajono valdybos 1992 m. liepos 23 d. potvarkiu Nr. 464-v „Dėl sodų sklypų pardavimo“ J. K. buvo leista įsigyti privatinėn nuosavybėn 0,084 ha ploto Žemės sklypą. Varėnos rajono valdybos 1993 m. kovo 25 d. potvarkiu Nr. 202v „Dėl sodų žemės sklypų pardavimo“ J. K. buvo papildomai leista įsigyti privatinėn nuosavybėn 0,0276 ha ploto žemės sklypą. Pagal nurodytus Varėnos rajono valdybos potvarkius, J. K. 1994 m. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo iš valstybės 0,1116 ha valstybinės žemės sklypą. Sudarytoje Žemės sklypo schemoje Žemės sklypo ribos neatitiko 1980 m. sudarytame kolektyvinio sodo (duomenys neskelbtini) generaliniame plane (toliau – ir Generalinis planas) nurodytų Žemės sklypo ribų, t. y. Žemės sklypo plotas ir linijų ilgiai buvo padidinti.

21. Teismas nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjos Prašymą atsakovas nustatė, jog žemės sklypas (Nr. 273, Sklypas 1), besiribojantis su Žemės sklypo šiaurės rytine riba, buvo privatizuotas pagal Sklypo 1 planą, suderintą su valstybinės žemės sklypo naudotoja ir Bendrijos pirmininku. Pagal šį planą, Sklypo 1 plotas nurodytas 0,06 ha ir jo linijų ilgiai bei matmenys atitiko Generaliniame plane nurodytas Sklypo 1 ribas. Nustatyta, kad 1992 m. gruodžio 11 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi pilietė M. Z. įsigijo iš valstybės 0,06 ha Sklypą 1. 1997 m. buvo atlikti Sklypo 1 kadastriniai matavimai, nustatant sklypo ribų posūkio taškų koordinates vietinėje koordinačių sistemoje (toliau – ir Kadastriniai matavimai), ir nustatytas Sklypo 1 plotas 0,0712 ha. Kadastrinius matavimus atliko buvusi Druskininkų m. žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba. Sklypo 1 planas buvo suderintas su Sklypo 1 savininke, gretimų besiribojančių žemės sklypų savininkais, buvusios Ratnyčios agrarinės reformos tarnybos pirmininku ir buvusios Varėnos rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininke. Sklypo 1 ribų linijų ilgiai po atliktų Kadastrinių matavimų neatitiko Generaliniame plane nurodytų Sklypo 1 ribų. Alytaus apskrities viršininko 1997 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 761 buvo patikslinti faktiškai naudojamo Sklypo 1 kadastro duomenys ir leista papildomai mokėti už padidėjusią Sklypo 1 dalį – 0,0112 ha. 2000 m. kovo 14 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P38/2000-0018 sklypo savininkė įsigijo iš valstybės 0,0112 ha valstybinės žemės sklypą. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, atsakovas pagrįstai sprendė, kad Sklypo 1 ribos atlikus Kadastrinius matavimus neatitiko Generaliniame plane suprojektuotų Sklypo 1 ribų.

22. Teismas taip pat nustatė, kad žemės sklypas (Nr. 275, Sklypas 2), besiribojantis su Žemės sklypo pietrytine riba, buvo privatizuotas pagal Sklypo 2 schemą, suderintą su valstybinės žemės sklypo naudotoja ir Bendrijos pirmininku. Sklypo 2 plotas nurodytas 0,12 ha, privažiavimo kelio plotis Sklypo 2 schemoje nurodytas 3,35 m. Sklypo 2 ribų linijų ilgiai taip pat neatitiko Generaliniame plane suprojektuotų šio sklypo ribų. Sklypą 2 pagal Varėnos rajono valdybos 1992 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 464-v 1996 m. liepos 10 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P38-96-0102 iš valstybės įsigijo jo naudotoja. 1997 m. vasario mėnesį buvo atlikti Sklypo 2 Kadastriniai matavimai ir nustatyti nauji kadastro duomenys. Sklypo 2 plotas po Kadastrinių matavimų – 0,1186 ha. Sudarytame Sklypo 2 plane privažiavimo kelio plotis – 3,59 m. Taigi atsakovas pagrįstai sprendė, kad privatizuojamo Sklypo 2 ribų linijų ilgiai neatitiko Generaliniame plane suprojektuotų šio žemės sklypo ribų.

23. Teismas nurodė, kad žemės sklypas (Nr. 275A, Sklypas 3) buvo privatizuotas pagal Sklypo 3 schemą, suderintą su valstybinės žemės sklypo naudotoju ir Bendrijos pirmininku. Sklypo 3 plotas nurodytas 0,0624 ha, Sklypo 3 schemoje privažiavimo kelio prie sklypo plotis nenurodytas. Sklypą 3 pagal Varėnos rajono valdybos 1992 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 398-v 1992 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. I-296) iš valstybės įsigijo jo naudotojas. Suprojektuoto Sklypo 3 Generaliniame plane apskritai nėra.

24. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sutiko su atsakovo išvada, kad privatizuojant Žemės sklypą bei gretimus sklypus, nebuvo vadovaujamasi patvirtinto Generalinio plano sprendiniais, t. y. sklypų plotai ir konfigūracijos pakeisti be Generalinio plano koregavimo. Nesant Generalinio plano koregavimo, nėra galimybės nurodyti, koks yra privažiavimo kelio plotis.

25. Teismas sprendė, kad remiantis NŽT Nuostatais, Druskininkų skyriaus nuostatais ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais 2018 m. liepos 10 d. buvo atlikti žemės sklypų naudojimo patikrinimai vietoje, surašant žemės naudojimo patikrinimo aktus. Tai yra teisėtas ir tinkamas žemės sklypų teisinių duomenų ir faktinio naudojimo teisėtumo tyrimas. NŽT Druskininkų skyrius ir NŽT kompleksiškai išnagrinėjo archyvinius dokumentus bei teritorijų planavimo dokumentus šioje situacijoje, ir atlikęs patikrinimus vietoje ginčo sklypuose nustatė, kad žemės sklypai naudojami nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų žemės sklypų ribų, o nesant Generalinio plano koregavimo, nėra galimybės nurodyti, koks privažiavimo kelio plotis.

26. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja patikslintame skunde pakankamai išsamiai komentuoja atsakovo veiksmus, pakartotinai juos analizuoja, nurodo trūkumus, tačiau nagrinėjamai situacijai tai esminės reikšmės neturi.

27. Teismas konstatavo, kad NŽT Druskininkų skyrius ir NŽT tinkamai, remdamiesi teisės aktų reikalavimais, išnagrinėjo pareiškėjos Prašymą ir pateikė išsamius, teisės aktais paremtus aiškius atsakymus, kuriuose taip pat nurodė, kaip tinkamai išspręsti ginčą, todėl naikinti ginčijamus raštus ir įpareigoti dar kartą nagrinėti pareiškėjos prašymą nėra teisinio pagrindo.

III. 28. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjos skundą tenkinti.

29. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo esminius pareiškėjos argumentus, o sprendimą formaliai grindė tik iš NŽT bei NŽT Druskininkų skyriaus parengtų dokumentų perrašytais teiginiais, nors byloje nėra nė vieno šiuos teiginius pagrindžiančio įrodymo, o teismo posėdyje nedalyvavo nė vienas juos suformulavęs ar žemės sklypo vietoje buvęs asmuo. Taigi faktiškai susiklostė situacija, kurioje teismas sprendimą grindė tik skundžiamų raštų turiniu, be jį pagrindžiančių įrodymų preziumuodamas šių dokumentų teisingumą ir teisėtumą.

30. Pareiškėja teigia, kad situacija, kai byla išnagrinėjama be jokių įrodymų ir remiamasi vien ginčijamų dokumentų tekste nurodytais teiginiais, yra absoliučiai netoleruotina ir pripažintina formaliu bylos išnagrinėjimu. Sprendime ne kartą vartojamos formuluotės „nustatyta“, tačiau neva nustatyti faktai iš tiesų nurodyti tik NŽT rašte, prie jo nepridedant jokių konkrečius teiginius patvirtinančių įrodymų, kurių nėra ir byloje.

31. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo NŽT raštu pateikti atsiliepimą į skundą ir kitus turimus su skundo dalyku susijusius dokumentus, tačiau iki apeliacinio skundo teikimo dienos NŽT nėra pateikusi jokių su skundo dalyku susijusių dokumentų - nei archyvinių, nei teritorijų planavimo, nei kokių nors kitų. Tiek šis faktas, tiek sprendimo turinys patvirtina, kad teismas sprendimą surašė remdamasis vien tik iš NŽT Druskininkų skyriaus išvados bei NŽT rašto teismo perrašytais teiginiais, neišsireikalavęs ir neturėdamas jokių šiuose dokumentuose esančius teiginius patvirtinančių įrodymų. Be to, teismas net neįvardijo jokių konkrečių archyvinių ar teritorijų planavimo dokumentų, kuriais neva remdamasis priėmė sprendimą. Taigi sprendimo turinys ir rezultatas neišplaukia iš byloje esančių duomenų, o pats sprendimas yra be motyvų. Sprendime net nenurodyti ir šioje byloje taikytini teisės aktai, kuriais turėjo remtis teismas. Teismas visiškai netyrė ir sprendime absoliučiai nepasisakė dėl pareiškėjos su skundu pateiktų įrodymų teisinės reikšmės konkretaus ginčo atveju.

32. Pareiškėja dėl galimybės nustatyti kelio plotį nurodo, kad teismas išvadą dėl galimybės nustatyti kelio plotį nebuvimo padarė neatlikęs jokio įrodymų tyrimo. Teismo pozicija šiuo klausimu yra ne tik neteisėta ir nepagrįsta, tačiau netgi absurdiška, nes sprendime iš esmės teigiama, kad NŽT, vykdanti valstybinę žemės ir kelių naudojimo priežiūrą ir kontrolę, negali nei nustatyti savo pačios kontroliuojamų kelių pločio, nei įvertinti valstybinės žemės privatizavimo teisėtumo. Taigi sprendime iš esmės teigiama, kad NŽT nežino, ką pagal savo kompetenciją turi kontroliuoti ir kaip vertinti faktines aplinkybes, nors į pareiškėjos Žemės sklypą vedančio kelio plotis visiems kitiems subjektams yra aiškus ir suprantamas. Teismas nesiaiškino į Žemės sklypą vedančio kelio pločio, visiškai neanalizavo Projekto, o tiesiog vadovavosi skundžiamuose raštuose nurodytais duomenimis, formaliai perrašydamas juose nurodytus teiginius. Pareiškėja pateikė savivaldybės raštą, kuriame nurodyta, kad kelio plotis galėtų būti apie 5 metrus, tačiau teismas šio rašto nevertino, tai rodo, jog teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, nes nevertino visų byloje esančių įrodymų ir neatskleidė bylos esmės. Taigi teismas visiškai netyrė ir sprendime absoliučiai nepasisakė dėl pareiškėjos su skundu ir atskirai pateiktų įrodymų teisinės reikšmės ir tokiu būdu šiurkščiai pažeidė ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies nuostatą.

33. Pareiškėja teigia, kad teismas netyrė nei kelio, vedančio į pareiškėjos Žemės sklypą, susiaurėjimo nuo 5,13 m, 5,19 m, 6,17 m ir 5,37 m iki vietomis net 2,87 m (t. y. dvigubai) priežasčių, nei to, kodėl NŽT vietomis nustatė net siauresnes arba platesnes kelio ribas negu jos užfiksuotos VĮ Registrų centre. Šiuo klausimu taip pat nėra pasisakę ir NŽT Druskininkų skyrius bei NŽT. Kokios priežastys lėmė tokį didelį susiaurėjimą, atsakovas nenurodė, o teismas visiškai netyrė.

34. Teismas visiškai netyrė, ar NŽT galėjo suderinti nuo Projekto sprendinių nukrypstančią (-as) kadastrinių matavimų bylą (-as). Teismas visų Sklypų 1, 2 ir 3 plotų bei konfigūracijos pakeitimų teisėtumo ir jų reikšmės Projekto sprendiniams ne tik neanalizavo, bet jų netgi nelaikė bylos dalyku.

35. Pareiškėja nurodo, kad NŽT Druskininkų skyrius, neatlikęs konkrečių žemės sklypų ir valstybinės žemės - kelio faktinių bei teisinių ribų ir jų nustatymo pagrindo teisėtumo vertinimo Projekto, teritorijų planavimo dokumentų bei galiojusių ir esamų teisės aktų atžvilgiu, o NŽT Druskininkų skyriaus išvadą dėl Sklypų I, II ir III bei kelio naudojimo tinkamumo surašęs net neatlikęs minėtu sklypu naudojimo patikros vietoje bei neįvertinęs jų suformavimo pagrindu esančių dokumentų, taip pat Sklypu I, II ir III bei kelio naudojimo atžvilgiu nesurašęs Žemės naudojimo patikrinimo aktų, 2018 m. gegužės 10 d. Prašymo apskritai neišnagrinėjo, todėl yra pagrindas konstatuoti NŽT Druskininkų skyriaus neveikimą (VAĮ 14 str. 3 d., 19 str. 1 d.).

36. Teismas NŽT Druskininkų skyriaus išvadą tyrė tik formos, o ne turinio prasme, bet ir formos aspektu išvadą teismas įvertino neteisingai.

37. Teismas neįvertino, kad NŽT Druskininkų skyriaus išvada bei NŽT raštas, kuriuose turėjo būti detaliai atskleisti tinkamo tyrimo rezultatai, neatitinka esminių VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų – išsamumo, objektyvumo, lygiateisiškumo principų, taip pat neužtikrino, kad šių VAĮ principų pažeidimas būtų pašalintas.

38. Teismas visiškai nevertino pareiškėjos įrodymų ir argumentų, kad Sklypo I kraštinės vien pagal VĮ Registrų centro duomenis yra žymiai trumpesnės, t. y. NŽT nurodė žymiai didesnes Sklypo I kraštinių ribas negu jos oficialiai registruotos netgi po Sklypo I ribų padidinimo, įsigijus papildomą 0,0112 ha ploto dalį. Teismas visiškai ignoravo šiuos esminius ribų neatitikimus ir rėmėsi neteisingais NŽT teiginiais, nurodytais Pakruojo skyriaus vedėjo, kuris NŽT rašte nurodė nežinia iš kur gautas neteisingas Sklypo I kraštinių ribas: jis nebuvo vietoje ir neatliko faktinės situacijos patikrinimo, o VĮ Registrų centre duomenys yra kitokie. Teismas visiškai nesiaiškino Sklypo I padidėjimo bei šio padidėjimo teisinio įforminimo priežasčių, nei NŽT Druskininkų skyrius, nei NŽT, nei teismas netyrė nei Sklypo I, nei Sklypo II, nei Sklypo III kadastrinių matavimų bylų teisėtumo Projekte, teritorijų planavimo dokumentuose ir teisės aktuose nustatyto kelio pločio atžvilgiu. Teismas apskritai byloje neatliko jokio savarankiško tyrimo ir net negalėjo jo atlikti, nes NŽT teismui nepateikė jokių dokumentų, kuriais remdamasi (ar nesiremdama) padarė NŽT rašte nurodytas išvadas.

39. Pareiškėja nurodo, kad siekdama palengvinti faktinės situacijos suvokimą, teikia byloje esančius įrodymus (bylos I tomo 37, 38 ir 67 puslapiai) su paaiškinimais juose. Kadangi tai yra ne nauji, o byloje jau esantys įrodymai, jie neužvilkins ir neapsunkins, o kaip tik palengvins bylos nagrinėjimą, todėl prašo juos prijungti prie bylos ir jais vadovautis.

40. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

41. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos R. K. apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nesurinkęs jokių bylai reikšmingų įrodymų, neatskleidė bylos esmės, neatliko jokio įrodymų tyrimo. NŽT nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.

42. NŽT teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėja kreipėsi į NŽT siekdama, jog NŽT, patikrinimo metu nustačiusi pažeidimus, dėl ko susiaurėjo privažiavimas prie jos Žemės sklypo, pašalintų nustatytus pažeidimus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad NŽT ir jos teritorinis padalinys išnagrinėjo pareiškėjos prašymus ir NŽT Druskininkų skyriaus raštu bei NŽT raštu pareiškėjai pateikė išsamius, aiškius bei teisės normomis paremtus atsakymus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad NŽT teritorinis padalinys, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsniu ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais 2018 m. liepos 10 d. atliko žemės sklypų naudojimo patikrinimą vietovėje. Iš NŽT rašto akivaizdu, kad NŽT išanalizavo ne tik pareiškėjos nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo, bet ir gretimų žemės sklypų suformavimo bei privatizavimo dokumentus, ir padarė išvadą, jog privatizuojant minėtus žemės sklypus nebuvo vadovaujamasi 1980 m. sudaryto kolektyvinio sodo (duomenys neskelbtini) generalinio plano sprendiniais, t. y. šių sklypų plotai ir konfigūracija pakeisti nesant Generalinio plano koregavimo. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, NŽT neturi galimybės nustatyti koks yra ginčo privažiavimo kelio plotis.

43. NŽT nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, 2019 m. spalio 10 d. sprendime pagrįstai konstatavo, kad NŽT ir NŽT Druskininkų skyrius tinkamai, remdamiesi teisės aktų reikalavimais, išnagrinėjo pareiškėjos Prašymą ir pateikė išsamius, teisės aktais paremtus aiškius atsakymus, kuriuose taip pat nurodė, kaip tinkamai išspręsti ginčą, todėl naikinti ginčijamus raštus ir įpareigoti dar kartą nagrinėti pareiškėjos Prašymą nėra teisinio pagrindo.

44. Atsakovas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog NŽT Druskininkų skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. raštas Nr. 50SD-1382-(14.50.92.) „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo“ bei NŽT 2018 m. lapkričio 14 d. raštas Nr. 1SS-2314-(10.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ atitinka VAĮ reikalavimus bei yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl naikinti juos nėra pagrindo.

45. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 46. Byloje kilęs ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos ir jos teritorinio padalinio veiksmų, atliekant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, teisėtumo ir pagrįstumo.

47. Pareiškėja, įtardama, jog privažiavimo kelias prie jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo buvo neteisėtai susiaurintas, privatizuojant aplinkinius žemės sklypus, kreipėsi į atsakovo Druskininkų skyrių, prašydama tai patikrinti. Pastarajam pateikus pareiškėjos netenkinantį atsakymą, pareiškėja apskundė Skyriaus veiksmus NŽT, o pastarosios atsakymą – pirmosios instancijos teismui.

48. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad Skyrius, atlikęs Žemės sklypo naudojimo kontrolę bei gretimų žemės sklypų naudojimo kontrolę, taip pat kompleksiškai išnagrinėjęs archyvinius dokumentus, pagrįstai nustatė, jog žemės sklypai naudojami nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų žemės sklypų ribų, o nesant Generalinio plano koregavimo, nėra galimybės nurodyti, koks privažiavimo kelio plotis.

49. Apeliaciniame skunde pareiškėja pakartoja pradiniame skunde teiktus argumentus bei papildomai akcentuoja tai, kad pirmosios instancijos teismas tyrė tik atsakovo ir Skyriaus pateiktų raštų turinį, bet neišreikalavo jokių papildomų įrodymų, buvo neaktyvus ir šališkas.

50. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

51. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

52. Pareiškėja prie apeliacinio skundo pridėjo tris planus, kurių kopijos jau yra byloje (bylos I tomo 37, 38 ir 67 puslapiai), taigi šie dokumentai nelaikytini naujais įrodymais ir dėl jų prijungimo teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

53. Kaip jau minėta, byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus atliktos žemės naudojimo valstybinės kontrolės veiksmų. Žemės įstatymo 36 straipsnis numato, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 10- 15 punktai detaliai nurodo, kaip atliekamas neplanininis patikrinimas, kokie žemės naudojimo ir valdymo aspektai tikrinami, kas informuojamas apie vyksiantį patikrinimą, kaip įforminami patikrinimo rezultatai ir kam pranešama apie juos.

54. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar atsakovas ir NŽT Druskininkų skyrius tinkamai atliko neplaninį žemės naudojimo patikrinimą pagal pareiškėjos prašymą, ar šio patikrinimo išvados pagrįstos objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, ar jo metu nebuvo pažeistos esminės procedūros, galėjusios turėti įtakos sprendimo pagrįstumui, ar šio patikrinimo rezultatai tinkamai įforminti ir apie tai informuoti suinteresuoti asmenys.

55. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, NŽT Druskininkų skyrius 2018 m. liepos 10 d. atliko pareiškėjos žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 50ŽN-37-(14.50.64.), kuriame iš esmės aprašė tik pareiškėjos naudojamo žemės sklypo situaciją. Skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. atsakyme pareiškėjai paminėta, jog tą pačią dieną buvo atlikta valstybinė žemės naudojimo kontrolė ir gretimuose sklypuose, tačiau byloje nėra duomenų, ar šios kontrolės metu buvo surašyti kiti, kitų žemės sklypų patikrinimo aktai, kaip tai numato Nuostatų 13 punktas. Taip pat šiame atsakyme paminėta, jog skyrius išnagrinėjo archyvinius dokumentus, tačiau kokie tai dokumentai, nenurodoma. NŽT 2018 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. 1SS-2314-(10.5.) pacituotos aktualios teisės aktų normos, liečiančios sodininkų bendrijų narių žemės sklypų privatizavimą bei paminėti individualūs administraciniai aktai bei sandoriai, susiję su pareiškėjos bei gretimų sklypų privatizavimu, tačiau jokių dokumentų ar planų, schemų nėra pridėta.

56. Šalys, teikdamos įrodymus pirmosios instancijos teismui, taip pat nepateikė papildomų teritorijų planavimo dokumentų ir kitų įrodymų, kurie leistų betarpiškai įsitikinti NŽT ir NŽT Druskininkų skyriaus atsakymų pareiškėjai pagrįstumu. Byloje esančių dviejų dabartinės situacijos schemų, ištraukos iš kadastro žemėlapio bei kolektyvinio sodo (duomenys neskelbtini) generalinio plano nepakanka NŽT Druskininkų skyriaus išvadoms pagrįsti ir jas patikrinti.

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

58. ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtinti tyrimo ir betarpiškumo principai ir nustatyta, kad, prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas), jis nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų; teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus; teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. ABTĮ 86 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas; priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas; teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus.

59. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, neišreikalavo jokių papildomų dokumentų, kurių pagrindu NŽT ir NŽT Druskininkų skyrius padarė savo išvadas dėl privažiavimo kelio prie pareiškėjos žemės sklypo pločio. Kaip matyti iš teismo sprendimo, jame detaliau aptartos Viešojo administravimo įstatymo teisės normos, susijusios su viešojo administravimo subjekto atsakymų pareiškėjai teisėtumu ir pagrįstumu bendraja prasme, o toliau iš esmės atkartoti NŽT 2018 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. 1SS-2314-(10.5.) bei atsiliepimo argumentai, neatlikus byloje esančių įrodymų savarankiško tyrimo ir vertinimo, nėra aptarta byloje esančių Druskininkų savivaldybės administracijos ir sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininko raštų dėl kelio pločio įrodomoji vertė.

60. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime neatskleisti ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nurodyti būtinieji motyvuojamosios dalies elementai, t. y. jame nenurodytos paties teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, nepateiktos teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais pagrįstos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Paminėti pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio trūkumai yra esminiai. Bylos išsprendimas, kai teismas teisiškai ir motyvuotai neįvertina skundžiamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo, nepasisako dėl esminių skundo argumentų, negali būti vertinamas, kaip bylos išnagrinėjimas iš esmės. Toks, t. y. nemotyvuotas, teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu sprendimu ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies prasme.

61. Konstatavimas, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, yra besąlyginis pagrindas jo naikinimui. Šis sprendimo negaliojimo pagrindas taip pat yra pagrindas bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, nes nebūtų užtikrinta teisė bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka.Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė ir netinkamai taikė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

62. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje proceso stadijoje nenagrinėjamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Regionų apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė