2021-04-23 Nr. AB-8709-3-66-3-00022-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-20-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00022-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 43.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareiškimo dėl Lietuvos futbolo federacijos Nepaprastųjų atvejų komiteto 2019 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 17 dalies, Lietuvos futbolo federacijos Vykdomojo komiteto 2019 m. kovo 15 d. sprendimų dalių ir Asociacijos „Hockey Lietuva“ tarybos 2020 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. 63 dalies teisėtumo priėmimo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškimą, kuriame prašė ištirti, ar Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam lygiateisiškumo principui, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 1, 3, 5 punktuose įtvirtintiems vaiko teisių ir laisvių apsaugos principams ir konstituciniam proporcingumo principui neprieštarauja:

1) Lietuvos futbolo federacijos (toliau – ir LFF) Nepaprastųjų atvejų komiteto 2019 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 17 dalis, kuria nuspręsta pakeisti 2019 m. Elitinės jaunių lygos futbolo čempionato nuostatuose nurodytą „Klubas“ sąvoka numatant, kad nuo 2021 m. Elitinėje jaunių lygoje gali dalyvauti tik tie viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurių bent dalis steigėjų ir dalyvių yra privatūs fiziniai ir (ar) privatūs juridiniai asmenys. Tuo atveju, jeigu juridinio asmens steigėju ir dalyviu yra tik savivaldybė arba valstybė arba tik jų įsteigta įmonė, tokie juridiniai asmenys Elitinėje jaunių lygoje nuo 2020 m. dalyvauti negali;

2) LFF Vykdomojo komiteto 2019 m. kovo 15 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta patvirtinti 2019 m. LVJFA U-14 I ir II lygos futbolo pirmenybių nuostatus, kuriuose iš esmės pakeista „Klubas“ sąvoka, numatant, kad nuo 2021 m. U-14 Pirmos ir Antros lygos futbolo varžybose gali dalyvauti tik tie viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurių bent dalis steigėjų ir dalyvių yra privatūs fiziniai asmenys ir (ar) privatūs juridiniai asmenys. Tuo atveju, jeigu juridinio asmens steigėju ir dalyviu yra tik savivaldybė arba valstybė, arba tik jų įsteigta įmonė, tokie juridiniai asmenys U-14 Pirmos ir Antros lygos futbolo varžybose nuo 2021 m. dalyvauti negali;

3) LFF Vykdomojo komiteto 2019 m. kovo 15 d. sprendimo dalis, kurioje nuspręsta patvirtinti 2019 m. LVJFA U-15, U-16, U-17 ir U-19 I lygos futbolo pirmenybių nuostatus, kuriuose iš esmės pakeista „Klubas“ sąvoka, numatant, kad nuo 2021 m. U-15, U-16, U-17, U-19 Pirmos lygos futbolo varžybose gali dalyvauti tik tie viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurių bent dalis steigėjų ir dalyvių yra privatūs fiziniai asmenys ir (ar) privatūs juridiniai asmenys. Tuo atveju, jeigu juridinio asmens steigėju ir dalyviu yra tik savivaldybė arba valstybė, arba tik jų įsteigta įmonė, tokie juridiniai asmenys U-15, U-16, U-17, U-19 Pirmos lygos futbolo varžybose nuo 2021 m. dalyvauti negali;

4) Asociacijos „Hockey Lietuva“ (toliau – ir Asociacija) tarybos 2020 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. 63 (toliau – ir Sprendimas) dalis, kuria nuspręsta, kad 2020–2021 m. ledo ritulio sezono biudžetiniai klubai ir mokyklos neteks teisės dalyvauti visuose Asociacijos organizuojamuose Lietuvos ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose. Asociacijos organizuojamuose Lietuvos ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose galės dalyvauti privatūs juridiniai asmenys arba juridiniai asmenys, kuriuose savivaldybių ar valstybės dalis bus mažesnė nei 50 proc.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui pareiškimo trūkumams pašalinti.

2021 m. balandžio 13 d. Lietuvos vyriausiajame teisme gautas pareiškėjo pareiškimas, kuriame prašoma ištirti, ar Konstitucijos 29 straipsniui, Sporto įstatymo 1 ir 6 punktams, Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 5 punktams, konstituciniam proporcingumo principui neprieštarauja:

1) 2020–2021 m. Lietuvos jaunimo futbolo pirmos lygos pirmenybių nuostatai ta apimtimi, kuria nutarta, kad nuo 2021–2022 m. Pirmenybėse dalyvauti gali tik tie viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurių bent dalis steigėjų ir dalyvių yra privatūs fiziniai asmenys ir (ar) privatūs juridiniai asmenys, o tuo atveju, jeigu juridinio asmens steigėju ir dalyviu yra tik savivaldybė arba valstybė, arba tik jų įsteigta įmonė, tokie juridiniai asmenys Pirmenybėse nuo 2021–2022 m. sezono dalyvauti negali;

2) 2020–2021 m. Lietuvos jaunučių futbolo čempionato nuostatai ta apimtimi, kuria nutarta, kad nuo 2021–2022 m. Pirmenybėse dalyvauti gali tik tie viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurių bent dalis steigėjų ir dalyvių yra privatūs fiziniai asmenys ir (ar) privatūs juridiniai asmenys, o tuo atveju, jeigu juridinio asmens steigėju ir dalyviu yra tik savivaldybė arba valstybė, arba tik jų įsteigta įmonė, tokie juridiniai asmenys Pirmenybėse nuo 2021–2022 m. sezono dalyvauti negali;

3) 2020–2021 m. Lietuvos jaunimo U-19 futbolo čempionato nuostatai ta apimtimi, kuria nutarta, kad nuo 2021–2022 m. Pirmenybėse dalyvauti gali tik tie viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurių bent dalis steigėjų ir dalyvių yra privatūs fiziniai asmenys ir (ar) privatūs juridiniai asmenys, o tuo atveju, jeigu juridinio asmens steigėju ir dalyviu yra tik savivaldybė arba valstybė, arba tik jų įsteigta įmonė, tokie juridiniai asmenys Pirmenybėse nuo 2021–2022 m. sezono dalyvauti negali;

4) 2020–2021 m. Lietuvos vaikų futbolo čempionato „Welkid lyga“ PRO lygmens nuostatai ta apimtimi, kuria nutarta, kad nuo 2021–2022 m. Pirmenybėse dalyvauti gali tik tie viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurių bent dalis steigėjų ir dalyvių yra privatūs fiziniai asmenys ir (ar) privatūs juridiniai asmenys, o tuo atveju, jeigu juridinio asmens steigėju ir dalyviu yra tik savivaldybė arba valstybė, arba tik jų įsteigta įmonė, tokie juridiniai asmenys Pirmenybėse nuo 2021–2022 m. sezono dalyvauti negali;

5) Asociacijos Sprendimas ta apimtimi, kuria nutarta, kad nuo 2020–2021 m. ledo rutulio sezono biudžetiniai klubai ir mokyklos neteks teisės dalyvauti visuose Asociacijos organizuojamose Lietuvos ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose, ir kad Asociacijos organizuojamuose Lietuvos ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose galės dalyvauti privatūs juridiniai asmenys arba juridiniai asmenys, kuriuose savivaldybių ar valstybės dalis buvo mažesnės nei 50 proc.;

6) 2020–2021 m. atvirųjų Lietuvos vaikų ledo ritulio pirmenybių nuostatai ta apimtimi, kuria nutarta, kad Pirmenybėse gali dalyvauti Lietuvos mokyklos (juridiniai asmenys), kurie yra Asociacijos nariai ir atitinka reikalavimus dėl biudžetinių įstaigų (Sprendimo protokolas);

7) 2020–2021 m. atvirojo Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatai ta apimtimi, kuria nutarta, kad Čempionate gali dalyvauti tik Lietuvos klubų (juridiniai asmenys) komandos, kurie yra Asociacijos nariai ir nėra biudžetinės įstaigos (Sprendimo protokolas).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 116 straipsnio 1 dalį, bylos dėl norminių administracinių aktų (taip pat bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio teisės aktų) teisėtumo nagrinėjamos pagal bendrąsias ABTĮ nustatytas proceso taisykles.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškimo turinį teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartyje nustatytų pareiškimo trūkumų kontekste, prieina prie išvados, kad pareiškimas turi esminių trūkumų, kurie trukdo teismui nustatyti bei apibrėžti šios administracinės bylos dalyką ir pagrindą, t. y. norminės administracinės bylos ribas.

Pažymėtina, kad teisėjų kolegija 2021 m. kovo 25 d. nutartyje, kurioje detaliai išdėstė abstrakčiam pareiškimui dėl bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumo keliamus reikalavimus, nurodė pareiškėjui, kad pirminiame pareiškime stokojama aiškios ir nuoseklios pareiškėjo teisinės pozicijos dėl prieštaravimo tarp LFF ir Asociacijos priimtų bendro pobūdžio teisės aktų nuostatų ir pareiškimo reikalavime nurodomo teisinio reguliavimo, nepateikiami individualizuoti argumentai dėl kiekvieno ginčijamo LFF ir Asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto tariamo neteisėtumo, pabrėžiant, kad abstraktus pareiškimas turi būti tikslus ir konkretus. Tačiau, įvertinus naujai pateikto pareiškimo turinį, teisėjų kolegija negali prieiti prie išvados, kad minėti pirminio pareiškimo trūkumai pašalinti.

Pareiškėjas pareiškime nepateikia tikslių argumentų dėl kiekvienos (konkrečios) ginčijamų LFF ir Asociacijos priimtų bendro pobūdžio teisės aktų nuostatos neatitikimo įstatymams, konstituciniam proporcingumo principui. Pareiškėjui buvo išaiškinta, jog negalima apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais ar tvirtinimu, kad bendro pobūdžio teisės aktai prieštarauja įstatymui, o turi būti aiškiai nurodoma, kokios ginčijamo bendro pobūdžio teisės akto pastraipos ar punktai, kokia apimtimi prieštarauja įstatymui, pateikiant aiškią poziciją dėl kiekvienos ginčijamo bendro pobūdžio teisės akto nuostatos atitikties įstatymui bei konstituciniam proporcingumo principui. Tačiau naujame pareiškime dėstomi neatsieti (bendri) argumentai dėl LFF ir Asociacijos priimtų bendro pobūdžio teisės aktų nuostatų neteisėtumo, neišskiriant ir nepateikiant savarankiškų teisinių argumentų dėl kiekvienos ginčijamos bendro pobūdžio teisės aktų nuostatos (jos dalies) neatitikimo įstatymams ir konstituciniam proporcingumo principui.

Taip pat, netiksliai ir nesilaikant teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartyje nustatytų pareiškimo trūkumų suformuluoti ir pareiškimo reikalavimai, t. y. iš reikalavimų nėra aišku, kurias konkrečias ginčijamų bendro pobūdžio teisės aktų nuostatas (jų dalis, punktus, papunkčius) ir kokia jų apimtimi pareiškėjas prašo teismo ištirti. Pareiškimo reikalavimų formulavimas neatitinka abstrakčiam pareiškimui dėl bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumo keliamo tikslumo ir aiškumo standarto.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartyje nustatytų trūkumų, todėl pareiškimas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d., 116 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi ir 116 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys