N-575-299-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-299/2012

Teisminio proceso Nr. 4-63-3-00501-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarties A. I. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. A. I. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2010 m. lapkričio 1 d., apie 20.48 val., Klaipėdoje, Jūrininkų prospekte, vairuodamas automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną važiavimo greitį 35 km/h, t. y. važiavo 105 km/h greičiu, kai leistinas greitis buvo 70 km/h. Tokiais veiksmais A. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 133-139 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. lapkričio 18 d. nutarimu A. I. už ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 400 Lt bauda.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, tačiau asmuo į teismo posėdį neatvyko, todėl bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad A. I. kaltė padarius ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta Institucijos atstovo R. P. paaiškinimais ir byloje esančia rašytine medžiaga. Atkreipė dėmesį, jog pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo rašytiniame paaiškinime pripažino padaręs jam inkriminuotą pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailėjosi. A. I. teiginį, kad jo atžvilgiu surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą automobilis Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jau buvo perregistruotas naujam savininkui, o jis su savimi neturėjo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, teismas vertino kaip asmens siekį išvengti administracinės atsakomybės ir atmetė kaip nepagrįstą, kadangi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktoje automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog minėta sutartis sudaryta 2010 m. spalio 28 d., 13.00 val., tačiau paskutinė su minėtu automobiliu susijusi VĮ „Regitra“ registruota operacija – pažymos apie transporto priemonės išregistravimą išdavimas – atlikta 2010 m. lapkričio 3 d., nurodant, kad 2010 m. lapkričio 3 d. buvo pranešta apie transporto priemonės pardavimą ir nuo 2010 m. lapkričio 3 d. naujas savininkas yra Ž. Ž.. Teismas pabrėžė, jog transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčiai teisės aktai nenumato privalomos registracijos, todėl minėtoje sutartyje nurodyta data nelaikytina patvirtinančia ir (ar) įrodančia, kad pažeidimo padarymo metu ginčo automobilį teisėtai valdė ne A. I., o naujas savininkas.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. I. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes. Pažymi, kad administracinė nuobauda jam buvo paskirta už 2010 m. lapkričio 1 d. padarytą pažeidimą, tačiau automobilis Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebepriklausė nuo 2010 m. spalio 28 d., o nagrinėjamą pažeidimą padarė naujas transporto priemonės savininkas – Ž. Ž., kuriam Institucija už minėtą pažeidimą taip pat paskyrė administracinę nuobaudą. Teigia, jog administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu negalėjo įrodyti savo nekaltumo, kadangi neturėjo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, o protokolą surašęs policijos pareigūnas asmeniui rekomendavo pripažinti padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Nurodo, kad minėtos sutarties kopiją iš VĮ „Regitra“ pavyko gauti tik po kelių dienų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartį. Mano, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju A. I. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 124 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 400 Lt iki 600 Lt <...>.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. I. apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, iš esmės argumentuodamas tuo, jog nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu automobilis Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam nebepriklausė, o pažeidimą padarė naujas minėtos transporto priemonės savininkas – Ž. Ž..

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą dėl A. I. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pabrėžtina, jog iš Greičio ir raudonos šviesos pažeidimo protokole Nr. 728/2899 (b. l. 14) esančių nuotraukų nėra matomas nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs asmuo. Be to, kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties (b. l. 8), minėta sutartis, kuria automobilis Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas Ž. Ž., sudaryta 2010 m. spalio 28 d., 13.00 val. Tačiau, remiantis iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pateikta informacija apie kelių transporto priemones (b. l. 15) bei Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal VIN kodą duomenimis (b. l. 25-26), apie minėto automobilio pardavimą VĮ „Regitra“ buvo pranešta bei pažyma apie transporto priemonės išregistravimą išduota tik 2010 m. lapkričio 3 d. ir nuo 2010 m. lapkričio 3 d. naujas automobilio savininkas – Ž. Ž.. Kita vertus, pareiškėjas teigia, jog automobilis Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Ž. Ž. faktiškai buvo perleistas jau nuo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t. y. nuo 2010 m. spalio 28 d., 13.00 val., ir minėtam asmeniui Institucija už nagrinėjamo pažeidimo padarymą taip pat paskyrė administracinę nuobaudą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys įrodymai prieštaringi, nagrinėjamoje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nesiėmė pakankamai veiksmų, kad kilusios abejonės būtų pašalintos.

Atkreiptinas dėmesys, jog administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta A. I. nedalyvaujant. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės patikrinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iškeltos versijos, kad nagrinėjamo įvykio metu automobilį vairavo Ž. Ž., o konstatuodamas A. I. kaltę dėl ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, iš esmės vadovavosi tik rašytine bylos medžiaga, kurią išnagrinėjus, negalima vienareikšmiškai paneigti (patvirtinti) pareiškėjo nurodytų argumentų. Be to, pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas nebuvo apklaustas ir naujas automobilio Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – Ž. Ž., nors jis buvo šaukiamas atvykti į teismo posėdį. Pabrėžtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie šaukimo įteikimą minėtam liudytojui, taip pat apie jo neatvykimo priežastis, tačiau teismas nesiėmė jokių papildomų priemonių, siekiant užtikrinti šio liudytojo dalyvavimą teismo posėdyje, nors tokia galimybė buvo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 59 str.). Taip pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-881/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik rašytiniai asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, nagrinėjant A. I. administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo tinkamai surinkti, ištirti ir įvertinti visi bylai reikšmingi įrodymai, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje iškilusios abejonės dėl įvykio metu automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio asmens gali būti pašalintos tik atlikus papildomų įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą (pvz., apklausiant Ž. Ž. ir kt.), todėl skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

A. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas