02f77d53-0653-4672-9cd9-e038636e81f7 · Vilniaus apygardos teismas

?Civiline byla Nr Civilinė byla Nr. e2-1830-910/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00220-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.2; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Daivai Jokūbaitytei, dalyvaujant ieškovei R.

A., jos atstovui advokatui V. K., atsakovo Lietuvos Respublikos Prezidento atstovei S. V., atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Teisingumo ministerijos atstovams A. I., R. V., atsakovės Teisėjų tarybos atstovams O. B., J. B., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. A. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikai, Teisėjų tarybai dėl atleidimo iÅ¡ teisėjo pareigų pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į pareigas ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

1. IeÅ¡kovė R. A. (toliau – IeÅ¡kovė) 2021 m. kovo 3 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. gruodžio 23 d. dekretÄ Nr. 1K-473 „Dėl kreipimosi į Teisėjų tarybÄ â€œ, kuriuo Respublikos Prezidentas kreipėsi į Teisėjų tarybÄ patarimo atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ ; kadangi Vilniaus apygardos teismas negali pasisakyti dėl nurodyto Respublikos Prezidento dekreto konstitucingumo, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Å¡is dekretas pagal priėmimo tvarkÄ ir turinį neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Teisėjų tarybos 2021 m. sausio 29 d. nutarimÄ Nr. 13P-11-(7.1.2), kuriuo patarta Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ ; 3) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento 2021 m. vasario 2 d. dekretÄ Nr. 1K-516, kuriuo ieÅ¡kovė atleista iÅ¡ Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ ; dėl Å¡io dekreto pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ant iÅ¡tirti Å¡io dekreto atitiktį Konstitucijai;

4) ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , pripažinti neteisėtu ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į eitas pareigas, priteisiant jai iÅ¡ Lietuvos Respublikos darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ;

5) priteisti ieškovei iš Lietuvos Respublikos 10 000 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl neteisėto atleidimo iš pareigų, atlyginti.

2. IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau – Respublikos Prezidentas) 2020 m. gruodžio 23 d. dekrete Nr. 1K-473 (toliau – 2020 m. gruodžio 23 d. dekretas) neįvardinti konkretÅ«s teisėjos pažeidimai, dėl kurių ketinama atleisti, neiÅ¡dėstytos konkrečios pažeidimų padarymo aplinkybės, nenurodyta, kada ir kokie ieÅ¡kovės veiksmai, pripažintini pažeidimu, pažeminusiu teisėjo vardÄ , buvo atlikti; dėl Å¡ių priežasčių 2020 m. gruodžio 23 d. dekretas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo vardo pažeminimÄ patvirtinantis aktas.

Pasak ieÅ¡kovės, nenustačius konkrečių teisėjo vardÄ Å¾eminančių ieÅ¡kovės veiksmų, Respublikos Prezidentui nebuvo teisinio pagrindo kreiptis į Teisėjų tarybÄ patarimo atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ pareigų už teisėjo vardo pažeminimÄ . Vilniaus apygardos teismas negali pasisakyti dėl nurodyto dekreto konstitucingumo, todėl turi kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ (toliau – Konstitucinis Teismas) su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Å¡is Dekretas pagal priėmimo tvarkÄ ir turinį neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtintiems teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams.

3. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarime nurodyta, jog Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytos specialios teisėjų institucijos patarimai Respublikos Prezidentui turi bÅ«ti racionaliai argumentuoti, motyvai, dėl kurių patariama atleisti iÅ¡ pareigų teisėjÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti; jokie Å¡ios specialios teisėjų institucijos patarimai (ar kiti sprendimai) negali bÅ«ti grindžiami prielaidomis, subjektyviomis specialios teisėjų institucijos narių nuostatomis ar nuomonėmis, juos bÅ«tina pagrįsti vien nustatytais (iÅ¡siaiÅ¡kintais) faktais, įvertinus atitinkamų asmenų profesinį pasirengimÄ ir tokias asmenines savybes, kitas aplinkybes, kurios lemia jų tinkamumÄ ar netinkamumÄ atitinkamoms pareigoms (ar teisėjo darbui apskritai).

IeÅ¡kovės nuomone, Teisėjų tarybos 2021 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 13P-11-(7.1.2) (toliau – 2021 m. sausio 29 d. nutarimas) neatitinka Å¡ių reikalavimų, jame įvardytos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nurodyti ieÅ¡kovės veiksmai negali bÅ«ti vertinamai kaip poelgis, žeminantis teisėjo vardÄ , Teisėjų taryba neturėjo pagrindo konstatuoti ginčijamame nutarime įvardytų Teisėjų etikos kodekso nuostatų pažeidimo. Teisėjų tarybos nutarimo turinio analizė patvirtina, kad Å¡i institucija nesiekė nustatyti tikslių faktinių aplinkybių, kruopščiai ir neÅ¡aliÅ¡kai renkant ir vertinant visus reikÅ¡mingus įrodymus, tarp jų – ieÅ¡kovės argumentus.

4. Pasak ieÅ¡kovės, Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkas S. B. ir teismo pirmininko pavaduotojo pareigas laikinai ėjęs E. M., nesilaikydami CPK imperatyviai nustatytos teisėjui pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo iÅ¡sprendimo tvarkos, t. y. nespręsdami ieÅ¡kovei pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo (CPK 69 straipsnio 1 dalis), o perduodami šį klausimÄ spręsti pačiai ieÅ¡kovei kaip teisėjai, sukÅ«rė faktinę situacijÄ , dėl kurios ieÅ¡kovei (teisėjai) buvo nepagrįstai pritaikyta drausminė atsakomybė, atleidžiant jÄ iÅ¡ teisėjo pareigų.

Tokie teismo administracijos atstovų veiksmai pažeidė ieÅ¡kovės kaip teisėjos asmeninį nepriklausomumÄ konkrečioje byloje tiek nuo bylos Å¡alių, tiek teismo pirmininko ir kitų kolegų. CPK 64-71 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminė praktika dėl teisėjo nuÅ¡alinimo instituto taikymo bei nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, nenusiÅ¡alindama nuo civilinės bylos pagal Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – KRATC) pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo nagrinėjimo KRATC praÅ¡yme dėl teisėjos nuÅ¡alinimo nurodytais pagrindais, nepadarė akivaizdaus įstatymo pažeidimo, taigi Å¡is ieÅ¡kovės kaip teisėjos sprendimas negali bÅ«ti vertinamas kaip poelgis, žeminantis teisėjo vardÄ .

IeÅ¡kovės drausminės atsakomybės klausimÄ nagrinėję subjektai, vertindami ieÅ¡kovės kaip teisėjos veiksmus, Å¡iai sprendžiant dėl KRATC praÅ¡ymo nuÅ¡alinti jÄ kaip teisėjÄ nuo civilinės bylos nagrinėjimo, be jokio pagrindo iÅ¡skyrė ieÅ¡kovės situacijÄ iÅ¡ kitų panaÅ¡ių teismų praktikoje nagrinėtų situacijų ir ieÅ¡kovės veiksmų vertinimÄ â€žpritempė“ bei įvertino kaip poelgį, kuris žemina teisėjo vardÄ . Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2017 m. lapkričio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017, konstatavus, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas A.

V. privalėjo nusiÅ¡alinti nuo apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos CPK 66 straipsnio pagrindu, nei Vilniaus apygardos teismo pirmininkas, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas neinicijavo klausimo dėl nurodytos teisėjo poelgio, kaip galimai pažeminusio teisėjo vardÄ . Be to, ieÅ¡kovės drausminės atsakomybės klausimÄ nagrinėję subjektai, vertindami ieÅ¡kovės kaip teisėjos 2019 m. birželio 18 d. nutartį dėl nusiÅ¡alinimo nuo KRATC inicijuotos civilinės bylos nagrinėjimo, akcentavo, kad teisėja neanalizavo KRATC praÅ¡yme dėl teisėjos nuÅ¡alinimo nurodytų aplinkybių.

Tuo tarpu pats Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eCIK-1252/2020 apskritai nemotyvavo, kodėl netenkina atsakovo pareikšto nušalinimo vienam iš atrankos kolegijos teisėjų.

5. IeÅ¡kovės teigimu, Teisėjų tarybos 2021 m. sausio 29 d. nutarimas yra Å¡aliÅ¡kas, nes netirtos ir neįvertintos aplinkybės, kodėl netenkintas ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimas dėl nuÅ¡alinimo Teisėjų garbės teismo narių, dalyvavusių nagrinėjant 2017 metais ieÅ¡kovei kaip teisėjai iÅ¡keltÄ drausmės bylÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 10 d. nutartyje neįvertino ieÅ¡kovės argumentų dėl Teisėjų garbės teismo narių nuÅ¡alinimo, tik nurodė, kad Å¡i aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiÅ¡kėjos teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ buvo pažeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad tik du drausmės bylÄ nagrinėję Teisėjų garbės teismo nariai buvo Å¡io teismo, nagrinėjusio pareiÅ¡kėjai 2017 metais iÅ¡keltÄ drausmės bylÄ , nariai, tačiau neįvertino ir niekaip nemotyvavo, kodėl nebuvo patenkintas R. A. praÅ¡ymas dėl Å¡ių dviejų Teisėjų garbės teismo narių nuÅ¡alinimo (nusiÅ¡alinimo). Taigi Teisėjų taryba (taip pat ir Teisėjų garbės teismas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija) nesilaikė tokio paties neÅ¡aliÅ¡kumo standarto, kurio reikalavo iÅ¡ teisėjos R.

A..

6. Be to, Teisėjų tarybai sprendžiant klausimÄ dėl patarimo Respublikos Prezidentui atleisti R. A. iÅ¡ teisėjos pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , vieÅ¡oje erdvėje jau buvo paskelbtas Teisėjų tarybos praktikos pavyzdys, kaip buvo nepatarta Respublikos Prezidentui atleisti iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų teisėjÄ M. S., savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ . Teisėjų etikos ir drausmės komisija 2020 m. gegužės 28 d. sprendime Nr. 18P-3 konstatavo, kad teisėjas M.

S., vairuodamas automobilį buvo neblaivus (0,61 promilės), todėl savo elgesiu pažeidė Teisėjų etikos kodekse padorumo ir pavyzdingumo principų reikalavimus. Tuo tarpu Teisėjų taryba 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarime Nr. 13P-85-(7.1.2.) pripažinusi, kad Å¡is teisėjas savo veiksmais pakenkė teismų sistemos autoritetui, nutarė, jog Respublikos Prezidento siÅ«loma drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ teisėjo pareigų – bÅ«tų per griežta ir neproporcinga. Teisėja R. A. institucijoms, nagrinėjusioms jos drausmės bylÄ , teikė argumentÄ , kad vien juridinio fakto, jog valstybės pareigÅ«nas vairavo neblaivus, pakanka tam, kad jis bÅ«tų atleistas iÅ¡ pareigų, tačiau teisėjas M.

S. nebuvo atleistas iÅ¡ teisėjo pareigų. Tuo ieÅ¡kovės veiksmai, sprendžiant KRATC pareiÅ¡kimÄ dėl teisėjos nuÅ¡alinimo nuo nagrinėjamos civilinės bylos, taip pat su Å¡iuo klausimus susiję kiti jos veiksmai, Teisėjų tarybos buvo pripažinti poelgiu, kuris žemina teisėjo vardÄ .

7. Teisėjų taryba prie sunkinančių aplinkybių priskyrė R. A. Teisėjų etikos kodekso reikalavimų nesuvokimÄ , „kuris yra visiÅ¡kai nesuderinamas su teisėjo veiklos principais, žemina teisėjo vardÄ bei kenkia teismo autoritetui“. Å is Teisėjų tarybos (taip pat Teisėjų etikos ir drausmės komisijos bei Teisėjų garbės teismo sprendimų) teiginys rodo, kad ieÅ¡kovei kaip teisėjai inkriminuoti pažeidimai įvertinti kaip jos nepakankamas dalykinis pasirengimas. Tačiau tai nėra teisėjo vardo pažeminimas. Juolab kad ieÅ¡kovės kaip teisėjos darbo veikla buvo vertinama gerai. Gausi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad drausminė atsakomybė darbuotojui gali bÅ«ti taikoma tik esant tokio darbuotojo kaltei. Vadinasi ir teisėjas už „Teisėjų etikos kodekso reikalavimų nesuvokimÄ â€œ negali bÅ«ti baudžiamas drausmine tvarka, atleidžiant jį iÅ¡ pareigų už teisėjo vardo pažeminimÄ .

8. Teisėjų tarybos nutarimo teiginiai, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai kaltino teisėjÄ E. M. neteisėtu spaudimu, kad ji neinformavo teismo pirmininko apie du teismo procesus (pasibaigusius), kuriuose ji buvo byloje dalyvaujantis asmuo, kad ieÅ¡kovės 2019 m. birželio 25 d. tarnybinis praneÅ¡imas dėl teisėjos L. S. „sudarė prielaidas byloje dalyvaujantiems asmenims ir kitiems asmenims suabejoti teismo atliktų procesinių veiksmų teisėtumu ir pagrįstumu konkrečioje byloje“, rodo, kad Teisėjų taryba neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė faktines aplinkybes, o tai lėmė klaidingas iÅ¡vadas. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad teismo pirmininko S. B. bei teisėjo E. M. veiksmai, inicijuojant ieÅ¡kovei drausmės bylos iÅ¡kėlimÄ , demonstruoja Å¡ių teisėjų Å¡aliÅ¡kÄ veikimÄ , lemtÄ asmeninio neigiamo požiÅ«rio į ieÅ¡kovę.

9. IeÅ¡kovės teigimu, ieÅ¡kinyje nurodytų institucijų vykdyta drausminė procedÅ«ra sukÅ«rė ieÅ¡kovei neapibrėžtumo dėl jos profesinės karjeros situacijÄ , neabejotinai sukėlė tam tikrÄ stresÄ . Drausminei procedÅ«rai tęsiantis ilgai, vieÅ¡ojoje erdvėje buvo talpinama informacija apie pareikÅ¡tÄ nepasitikėjimÄ ieÅ¡kove kaip teisėja, todėl jos streso lygis pakilo daugiau, nei tai bÅ«tų galima pateisinti. VieÅ¡ai vykdyta drausminė procedÅ«ra su visuomenei pateikiama informacija apie ieÅ¡kovės netinkamai vykdomas teisėjos pareigas sukėlė ieÅ¡kovei neturtinę žalÄ , kuriai atlyginti praÅ¡oma priteisti 10 000 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ .

10. IeÅ¡kovė, remdamasi tuo, kad Vilniaus apygardos teismas negali pasisakyti dėl Respublikos Prezidento 2021 m. vasario 2 d. dekreto Nr.lK-516 konstitucingumo, nurodo esant pagrindÄ teikti atitinkamÄ praÅ¡ymÄ Konstituciniam Teismui, praÅ¡ant iÅ¡tirti nurodyto dekreto atitiktį Konstitucijai.

11. Atsakovas Respublikos Prezidentas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. IeÅ¡kovė dėl jos atžvilgiu Respublikos Prezidento priimto 2021 m. vasario 2 d. dekreto nepateikia savarankiÅ¡kų argumentų. IÅ¡ ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų argumentų galima daryti prielaidÄ , kad reikalavimo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl Respublikos Prezidento 2021 m. vasario 2 d. dekreto atitikties Konstitucijai iÅ¡tyrimo pagrindas yra tariamas Teisėjų tarybos 2021 m. sausio 29 d. nutarimo neteisėtumas.

Respublikos Prezidentas, bÅ«damas atsakingas už teisėjų profesinio korpuso formavimÄ , vadovaudamasis vieÅ¡uoju interesu ir siekdamas, kad, kaip tai numatyta Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose, bÅ«tų įvertinta, ar ieÅ¡kovės poelgis – atitinkamas Teisėjų garbės teismo sprendime nurodytas ieÅ¡kovės elgesys, kvalifikuotas kaip teisėjo vardÄ Å¾eminantis poelgis, kuriuo buvo pakenkta teismo autoritetui, – buvo ir ar jis buvo toks, kuriuo pažemintas teisėjo vardas, 2020 m. gruodžio 23 d. dekretu kreipėsi į Teisėjų tarybÄ .

IÅ¡imtinę kompetencijÄ vertinti individualiÄ situacijÄ ir spręsti, ar atitinkamas teisėjo poelgis yra toks, kuriuo yra pažeminamas teisėjo vardas, turi Teisėjų taryba (Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija), kuri, remiantis Konstitucinio Teismo oficialiÄ ja konstitucine doktrina, privalo ne tik įsitikinti, kad tam tikras teisėjo poelgis (veika) buvo, bet ir įvertinti, ar jis Å¡iuo poelgiu (veika) tikrai pažemino teisėjo vardÄ (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, jeigu teisėjas tikrai savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ , Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija privalo patarti Respublikos Prezidentui atleisti tÄ teisėjÄ iÅ¡ pareigų; tokiais atvejais Å¡i speciali teisėjų institucija negali nepatarti Respublikos Prezidentui atleisti to teisėjo iÅ¡ pareigų, o Respublikos Prezidentas, gavęs tokį patarimÄ , turi įgaliojimus atleisti teisėjÄ iÅ¡ pareigų; tai turi bÅ«ti padaroma nedelsiant (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. ir 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimai).

Taip užtikrinama vieÅ¡ojo intereso apsauga ir įgyvendinamas konstitucinis atsakingo valdymo principas. Nagrinėjamu atveju Teisėjų taryba 2021 m. sausio 29 d. nutarime konstatavo: pirma, kad Teisėjų garbės teismo sprendime nustatytas atitinkamas ieÅ¡kovės elgesys laikytinas poelgiu (veika) Teismų įstatymo ir Teisėjų etikos kodekso nuostatų prasme, ir, antra, kad Å¡iuo poelgiu buvo pažemintas teisėjo vardas. Atitinkamai Respublikos Prezidentas, gavęs Teisėjų tarybos patarimÄ dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , 2021 m. vasario 2 d. dekretu įgyvendino savo konstitucinius teisėjų profesinio korpuso formavimo įgaliojimus taip, kaip to reikalauja pirmiau nurodytos Konstitucinio Teismo suformuluotos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos.

Procesiniuose dokumentuose pabrėžta, kad Respublikos Prezidento 2020 m. gruodžio 23 d. dekretas ir 2021 m. vasario 2 d. dekretas buvo priimti laikantis Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose nustatytų procedÅ«rinių reikalavimų, esant juose numatytiems formaliesiems ir materialiesiems pagrindams atitinkamiems dekretams priimti, inter alia turint pakankamÄ faktinį pagrindÄ ir tinkamai užtikrinus ieÅ¡kovės teises bei teisėtus interesus. Nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas Respublikos Prezidentas nagrinėjamu atveju netinkamai įgyvendino savo konstitucinius įgaliojimus ir 2020 m. gruodžio 23 d. dekretÄ bei 2021 m. vasario 2 d. dekretÄ priėmė nepagrįstai ir neteisėtai.

IeÅ¡kovės reikalavimas dėl jos atleidimo iÅ¡ teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , pripažinimo neteisėtu ir su juo susiję kiti (iÅ¡vestiniai) reikalavimai yra nepagrįsti, todėl netenkintini.

12. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsakovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovė 2019 m. birželio 18 d. nutartyje dėl nusiÅ¡alinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo nurodė motyvus, nesusijusius su pareiÅ¡kime dėl nuÅ¡alinimo nurodytomis aplinkybėmis, Å¡ios aplinkybės priimtoje nutartyje – neanalizuotos, nors to vienareikÅ¡miÅ¡kai reikalauja proceso teisės normos. 2018 m. birželio 18 d. nutartyje ieÅ¡kovė kaltino teismo administracijÄ neteisėtais veiksmais, neturėdama tam pakankamo faktinio pagrindo, ir taip diskreditavo teismo bei apskritai visos teismų sistemos veiklÄ .

IeÅ¡kovė nusiÅ¡alinimo nuo bylos nagrinėjimo nesprendė taip, kaip to reikalauja CPK nuostatos ir teisėjo veiklai taikytini standartai, be to, sudarė prielaidas dalyvaujantiems byloje asmenims manyti, kad teismui gali bÅ«ti sėkmingai daromas neteisėtas poveikis. Teisėjų taryba pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė, jokia forma (nei žodžiu, nei raÅ¡tu) neinformuodama teismo pirmininko apie teismo procesus, kuriuose ji buvo dalyvaujantis byloje asmuo, pažeidė Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalį, aplaidžiai atliko savo, kaip teisėjos, pareigas, taip pažeisdama Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnio 1, 3 punktuose įtvirtintÄ pareigingumo principÄ .

Taip pat Teisėjų taryba padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nuÅ¡alinimo klausimo nesprendė taip, kaip to reikalauja CPK nuostatos ir teisėjo veiklai taikytini standartai, todėl pažeidė sÄ Å¾iningumo, pavyzdingumo (Teisėjų etikos kodekso 14 straipsnio 1, 3 punktai), padorumo (Teisėjų etikos kodekso 13 straipsnio 3, 5 punktai), solidarumo (Teisėjų etikos kodekso 16 straipsnio 1 punktas) pricipus. Atsakovė taip pat nurodė, kad teisėjo procesinis nepriklausomumas, esantis konstitucinio teisėjų ir teismų nepriklausomumo sudėtine dalimi, draudžia bet kokiam asmeniui ar institucijai atlikti teisėjo konkrečioje byloje priimtų procesinių sprendimų kontrolę, iÅ¡skyrus aukÅ¡tesnės instancijos teismo atliekamÄ kontrolę proceso įstatymų nustatyta tvarka.

Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnio 5 punkte įtvirtinta teisėjo pareiga reaguoti į kitų teisėjų padarytus įstatymų bei profesinės etikos pažeidimus negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip apimanti teisėjo teisę proceso įstatymų nenustatyta tvarka spręsti dėl kito teisėjo konkrečioje byloje priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir reikalauti drausminės atsakomybės taikymo kitam teisėjui dėl jo konkrečioje byloje priimto procesinio sprendimo. Akivaizdu, kad situacija, kai teisėjas, kilus abejonių dėl galimo jo Å¡aliÅ¡kumo, nusiÅ¡alina nuo konkrečios bylos nagrinėjimo, tačiau toliau seka Å¡ios bylos procesinę eigÄ , kelia klausimus dėl byloje kito teisėjo priimtų procesinių sprendimų teisėtumo, inicijuoja drausminės atsakomybės kitam teisėjui taikymÄ , nesuderinama su teisėjo veiklai taikomais nepriklausomumo ir asmeninių interesų neturėjimo, atliekant profesines pareigas, principais, nes sudaro įspÅ«dį, jog teisėjas asmeniÅ¡kai suinteresuotas tolesne bylos eiga.

Dėl to Teisėjų taryba pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė pažeidė pareigingumo principÄ (Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnis), taip pat padorumo principÄ , įpareigojantį nemenkinti kitų teisėjų darbo, susilaikyti nuo viešų pasisakymų apie kitų teisėjų nagrinėjamas bylas (Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnio 3, 5 punktai), solidarumo principÄ , reikalaujantį teisėjų tarpusavio santykius grįsti pasitikėjimu, sÄ Å¾iningumu, tolerancija, taktiÅ¡kumu ir mandagumu (Teisėjų etikos kodekso 16 straipsnio 1 punktas).

Tokiais veiksmais ieÅ¡kovė sudarė prielaidas byloje dalyvaujantiems asmenims ir kitiems asmenims suabejoti teismo konkrečioje byloje atliktų procesinių veiksmų teisėtumu ir pagrįstumu, ignoruodama tai, kad teismo procesinių veiksmų kontrolė gali bÅ«ti vykdoma tik atliekant tokių veiksmų peržiÅ«rÄ apeliacine tvarka. Atsakovės teigimu, Teisėjų taryba, spręsdama dėl patarimo Respublikos Prezidentui atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ teisėjos pareigų, iÅ¡samiai įvertino aplinkybes, nustatytas Teisėjų garbės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendime Nr. 21P-1, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. GT1-1/2020, taip pat kitÄ ieÅ¡kovės drausmės byloje esančiÄ medžiagÄ bei Teisėjų tarybos 2021 m. sausio 29 d. posėdyje ieÅ¡kovės duotus paaiÅ¡kinimus.

Teisėjų tarybos 2021 m. sausio 29 d. nutarimas priimtas iÅ¡samiai įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes. Spręsdama dėl patarimo Respublikos Prezidentui atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , Teisėjų taryba atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė sistemingai nesilaikė teisėjo etikos reikalavimų (bausta už teisėjo etikos pažeidimus Teisėjų garbės teismo 2013 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 21P-3 (apsiribota drausmės bylos svarstymu), Teisėjų garbės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 21P-7 ir 2017 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 21P-4 (skirti griežti papeikimai).

Nors nurodytų ieÅ¡kovei paskirtų drausminių nuobaudų galiojimo terminai yra pasibaigę, tačiau Å¡ie, papildomai ieÅ¡kovę charakterizuojantys duomenys rodo, kad ieÅ¡kovė iÅ¡vadų dėl taikytos drausminės atsakomybės nepadarė, jos elgesys nepasikeitė, atlikdama teisėjos pareigas ir toliau nesilaiko Teisėjų etikos kodekso reikalavimų, nepripažįsta klaidų, neigia, jog elgėsi nederamai, nesiekia klaidingo elgesio taisyti. Nuolatinis pagrindinių Teisėjų etikos kodekso reikalavimų nepaisymas ir nesuvokimas yra visiÅ¡kai nesuderinamas su teisėjų veiklos principais, žemina teisėjo vardÄ ir kenkia teismo autoritetui.

Aptartos faktinės aplinkybės buvo pakankamos konstatuoti, kad ieÅ¡kovė padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , t. y. savo poelgiais pažemino teisėjo vardÄ , diskreditavo teisminės valdžios autoritetÄ , dėl to Teisėjų taryba priėmė pagrįstÄ sprendimÄ patarti Respublikos Prezidentui atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ teisėjos pareigų. Gavęs tokį Konstitucijoje nurodytos specialios institucijos patarimÄ , Respublikos Prezidentas pagrįstai ir teisėtai atleido ieÅ¡kovę iÅ¡ teisėjos pareigų.

Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo atlyginti žalÄ atsakovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovė konkrečiai nenurodė, kurio subjekto veiksmais jai padaryta žala. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartyje konstatuota, kad ieÅ¡kovė savo veiksmais pažeidė nemažai Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų principų, sukÅ«rė realias prielaidas abejoti teismų nepriklausomumu ir neÅ¡aliÅ¡kumu, pažemino teisėjo vardÄ ir pakenkė teismo autoritetui. Taigi žalos atsiradimÄ lėmė ne valstybės, o pačios ieÅ¡kovės neteisėti veiksmai.

Nesant valstybės neteisėtų veiksmų ir konstatavus, kad žalos atsiradimÄ lėmė pačios ieÅ¡kovės veiksmai, nėra pagrindo taikyti Lietuvos valstybei civilinę atsakomybę (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė tik abstrakčiai nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas negali pasisakyti dėl Respublikos Prezidento dekretų atitikties Konstitucijai, todėl dėl jų teisėtumo privalo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . IeÅ¡kovė konkrečiai neįvardija, kokioms konkrečiai Konstitucijos nuostatoms prieÅ¡tarauja Dekretai, todėl formalÅ«s praÅ¡ymai, kuriuose nenurodytas nei faktinis pagrindas, nei teisinis jo pagrindimas, atmestini.

Tiek Teisėjų tarybos 2021 m. sausio 29 d. nutarimas, tiek Respublikos Prezidento dekretai priimti laikantis Konstitucijos, įstatymų normų, yra teisėti ir pagrįsti.

13. Atsakovė Teisėjų taryba procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinka, praÅ¡o atmesti juos kaip nepagrįstus. Atsakovė pažymėjo, kad Teisėjų tarybos 2021 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 13P-11-(7.1.2), kuriuo Respublikos Prezidentui patarta atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ teisėjos pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , yra motyvuotas ir iÅ¡samiai argumentuotas, jame pateiktas priimto sprendimo teisinis pagrindas (Teisėjų etikos kodekso 14 straipsnio 1 ir 2 punktai, 13 straipsnio 3 ir 5 punktai, 15 straipsnio 1, 3 ir 5 punktai, 16 straipsnio 1 punktas), taip pat nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis Teisėjų taryba rėmėsi, priimdama šį sprendimÄ (nurodytas ieÅ¡kovės elgesys, kurį Teisėjų taryba įvertino kaip nesuderinamÄ su teisėjo garbe, neatitinkantį Teisėjų etikos kodekso reikalavimų ir pažeminusį teisėjo vardÄ bei pakenkusį teismo ir teismų sistemos autoritetui).

Teisėjų taryba įvertino aplinkybes, nustatytas Teisėjų garbės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 21P-1 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. GT1-1/2020, taip pat įvertino kitÄ teisėjos R. A. drausmės byloje esančiÄ medžiagÄ , Teisėjų tarybos 2021 m. sausio 29 d. posėdyje iÅ¡klausė ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų. Taigi Å¡is Teisėjų tarybos nutarimas atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokiems nutarimams keliamus reikalavimus (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014). Pažymėtina, kad teisėjo etikos pažeidimui konstatuoti nereikia kelių faktų sudėties, pakanka, jog bÅ«tų nustatytas bent vienas atvejis, kai teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ . IeÅ¡kovei nustatyti net keli epizodai, kurie tiek visi kartu, tiek kiekvienas atskirai gali bÅ«ti vertinami kaip teisėjų etikos pažeidimas. Dėl to Teisėjų taryba 2021 m. sausio 29 d. nutarimu pagrįstai patarė Respublikos Prezidentui atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ .

Be to, Teisėjų taryba, svarstydama patarimo dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ pareigų klausimÄ , siekė užtikrinti ir ieÅ¡kovės dalyvavimÄ Å¡iame procese bei galimybę apsiginti. 2020 m. gruodžio 23 d. ieÅ¡kovei el. paÅ¡tu buvo siųsta visa su ieÅ¡kovės klausimu susijusi medžiaga (119 lapų), prisijungimo duomenys ir kvietimas nuotoliniu bÅ«du dalyvauti 2020 m. gruodžio 30 d. 10.00 val. suplanuotame Teisėjų tarybos posėdyje. Gavus ieÅ¡kovės 2020 m. gruodžio 29 d. atsakymÄ , kuriame ji atsisakė dalyvauti Teisėjų tarybos posėdyje 2020 m. gruodžio 30 d., jos klausimo svarstymas nukeltas kitam artimiausiam pasėdžiui – 2021 m. sausio 29 d., kuriame ieÅ¡kovė dalyvavo.

Ieškovė nepateikė jokių argumentų ir nėra pagrindo abejoti dėl to, kad Teisėjų taryba tinkamai, susipažinusi su jai pateikta medžiaga (tiek su Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko S. B. 2019 m. birželio 28 d. teikimu, tiek su Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 18P-2, tiek su Teisėjų garbės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 21P-1, tiek su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. GT1-1/2020), tiek išklausiusi ieškovės paaiškinimų, įgyvendino savo iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus šiame kontekste – įsitikino, kad buvo atitinkamas poelgis, kuris nurodytas ginčijame Teisėjų tarybos nutarime, ir, atsižvelgdama į visas aplinkybes, pagrįstai vertino, kad juo buvo pažemintas teisėjo vardas.

IeÅ¡kovės teiginiai, kad Teisėjų taryba nesiekė nustatyti tikslių faktinių aplinkybių, yra nepagrįsti. Teisėjų taryba, priimdama skundžiamÄ nutarimÄ , susipažinusi su visa pateikta medžiaga, turėjo pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė nevykdė Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos praneÅ¡ti teismo pirmininkui apie teismo procesus, kurių Å¡alis ji yra; spręsdama proceso dalyvio – UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro – jai pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo klausimÄ , proceso įstatymų nustatyta tvarka nevertino, ar yra realių faktų, keliančių abejonių jos neÅ¡aliÅ¡kumu, nepasisakė dėl bylos dalyvio pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo motyvų, nusiÅ¡alino visai kitais pagrindais – dėl neva jai daromo spaudimo, nutartyje nurodydama ir nepagrįstus teiginius dėl tariamų kito to paties teismo teisėjo korupcinių ryÅ¡ių; neturėdama tam įgaliojimų atliko kito teisėjo priimto procesinio sprendimo konkrečioje byloje vertinimÄ ir kreipėsi dėl drausminės atsakomybės teisėjui inicijavimo Å¡io sprendimo pagrindu, taip pažeisdama teisėjo nepriklausomumo principÄ .

Nurodytas elgesys nesuderinamas su teisėjo garbe, neatitinka Teisėjų etikos kodekso reikalavimų, kenkia teismo autoritetui, žemina teisėjo vardÄ . Teisėjo vardÄ Å¾eminančiam poelgiui pripažinti ir pakanka pagrįsto įsitikinimo, kad teisėjo elgesys neatitinka Teisėjų etikos kodekse nurodytų principų ir egzistuoja pakankamas pagrindas nepasitikėti tokiu teisėju. Å iuo atveju dėl pritarimo atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ teisėjos pareigų Teisėjų tarybos posėdyje balsuota vienbalsiai, taigi nekilo abejonių dėl ieÅ¡kovės veiksmų ir poelgių netinkamumo.

Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarime aiÅ¡kiai konstatuota, kad, jeigu teisėjas tikrai savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ , Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija privalo patarti Respublikos Prezidentui atleisti tÄ teisėjÄ iÅ¡ pareigų; tokiais atvejais minėta speciali teisėjų institucija negali nepatarti Respublikos Prezidentui atleisti to teisėjo iÅ¡ pareigų, o Respublikos Prezidentas, gavęs tokį patarimÄ , turi įgaliojimus atleisti teisėjÄ iÅ¡ pareigų.

Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ atsakovė pažymėjo, kad neturtinė žala nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktÄ bei priežastinį ryšį su skundžiamais neteisėtais veiksmais privalo įrodyti ieÅ¡kovė. Nagrinėjamu atveju drausminė procedÅ«ra buvo teisėta, ji pradėta dėl pačios ieÅ¡kovės veiksmų, todėl nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų – atsakovo neteisėtų veiksmų. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), negali bÅ«ti tenkinamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo.

Be to, ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginius apie patirtÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovei neįrodžius bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkintas. Nesant pagrindo ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ teisėjos pareigų pripažinti neteisėtu, atmestini ir iÅ¡vestiniai ieÅ¡kinio reikalavimai – dėl grÄ Å¾inimo į eitas pareigas bei darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo.

14. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus ir prašo juos tenkinti.

15. Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas, remdamasis procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, prašė ieškinį tenkinti.

16. Teismo posėdyje atsakovo Respublikos Prezidento atstovė prašė ieškinį atmesti dėl procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų.

17. Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovas, remdamasis procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, prašė ieškinį atmesti.

18. Teismo posėdyje atsakovės Teisėjų tarybos atstovai prašė ieÅ¡kinį atmesti, pažymėdami, kad nesutikimo su ieÅ¡kovo reikalavimais argumentai detaliai iÅ¡dėstyti procesiniuose dokumentuose. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Byloje nustatytos aplinkybės 19. Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkas Teisėjų etikos ir drausmės komisijai (toliau – TEDK) 2019 m. liepos 1 d. pateikė TeikimÄ dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjai R. A. dėl Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos raÅ¡tu praneÅ¡ti teismo pirmininkui apie teismo procesÄ , kuriame teisėjas yra proceso Å¡alis, nevykdymo, dėl Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų principų galimo pažeidimo.

20. TEDK 2019 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimÄ Nr. 18P-2 iÅ¡kelti teisėjai R. A. drausmės bylÄ už:

1) Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos raÅ¡tu praneÅ¡ti teismo pirmininkui apie teismo procesÄ , kuriame teisėjas yra proceso Å¡alis, nevykdymÄ ;

2) Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų pareigingumo, teisingumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principų pažeidimÄ , priimant procesinį sprendimÄ nusiÅ¡alinti nuo civilinės bylos pagal UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – KRATC) pareiÅ¡kimÄ ;

3) teisėjo nepriklausomumo, pareigingumo, padorumo, solidarumo principų pažeidimÄ , teikiant tarnybinius praneÅ¡imus dėl teisėjų L. S. ir E. M..

21. Teisėjų garbės teismas 2020 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 21P-1 nusprendė pasiÅ«lyti Respublikos Prezidentui atleisti R. A. iÅ¡ Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjos vardÄ . Ä®vertinęs drausmės bylos duomenis, Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad:

1) IeÅ¡kovė nevykdė Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nustatytos imperatyvios pareigos, pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintÄ pareigingumo principÄ , toks IeÅ¡kovės elgesys nesuderinamas su geru teisėjo vardu ir kenkia teismo autoritetui;

2) spręsdama nusiÅ¡alinimo nuo civilinės bylos Nr. 2VP-6823-769/2019 klausimÄ , IeÅ¡kovė 2019 m. birželio 18 d. nutartyje dėl nusiÅ¡alinimo iÅ¡dėstė ne teisinius argumentus dėl pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo, bet savo subjektyviÄ nuomonę apie teismo administracijÄ , prielaidas apie teisėjų korupcinius ryÅ¡ius, neturėdama tam faktinio pagrindo, taip pažeisdama Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus pareigingumo, teisingumo, neÅ¡aliÅ¡kumo, sÄ Å¾iningumo, pavyzdingumo, padorumo, solidarumo principus; 3) teikdama Tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl teisėjos L.

S. procesinio sprendimo (nutarties) vertinimo, IeÅ¡kovė pažeidė konstitucinį teisėjo nepriklausomumo principÄ , taip pat Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus padorumo, solidarumo, pareigingumo, teisingumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principus; tokiais IeÅ¡kovės kaip teisėjos veiksmais buvo pažemintas teisėjo vardas ir pakenkta teismo autoritetui. Teisėjų garbės teismas, spręsdamas dėl drausminės atsakomybės priemonės parinkimo, vertino padarytų nusižengimų sunkumÄ , jų tęstinį pobÅ«dį, padarymo aplinkybes, teisėjÄ charakterizuojančius duomenis, teisėjos požiÅ«rį į padarytus pažeidimus.

Atsižvelgęs į tai, kad teisėja savo veiksmus vertina nesavikritiÅ¡kai, nelinkusi pripažinti savo klaidų ir jų taisyti, po ankstesnių drausminių nuobaudų taikymo elgesio nekeičia, toliau nesilaiko Teisėjų etikos kodekso reikalavimų, Teisėjų garbės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡velnesnės drausminės nuobaudos (pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas) nebÅ«tų pakankamai drausminančios, todėl, vadovaudamasis Teismų įstatymo 86 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nusprendė pasiÅ«lyti Respublikos Prezidentui Teismų įstatymo nustatyta tvarka atleisti IeÅ¡kovę iÅ¡ teisėjos pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ .

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi byloje Nr. GT1-1/2020, iÅ¡nagrinėjusi teisėjos R. A. skundÄ dėl Teisėjų garbės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. 21P-1, šį sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

23. Teisėjų garbės teismas 2020 m. gruodžio 18 d. lydraščiu Nr. 20P-51-(7.3.7) pateikė Respublikos Prezidentui Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos R. A. drausmės bylÄ su Teisėjų garbės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 21P-1.

24. Respublikos Prezidentas 2020 m. gruodžio 23 d. dekretu Nr. 1K-473, susipažinęs su Teisėjų garbės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 21P-1 ir su juo susijusia medžiaga, vadovaudamasis Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalimi, 115 straipsnio 5 punktu, Teismų įstatymo 86 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 6, 7, 8 dalimis, kreipėsi į Teisėjų tarybÄ patarti dėl teisėjos R. A. atleidimo iÅ¡ Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ ; iki bus priimtas sprendimas dėl jos atleidimo iÅ¡ pareigų, sustabdė teisėjos įgaliojimus.

25. Teisėjų taryba 2021 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 13P-11-(7.1.2) patarė Respublikos Prezidentui atleisti R. A. iÅ¡ Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ .

26. Respublikos Prezidentas 2021 m. vasario 2 d. dekretu Nr. 1K-516 atleido R. A. iÅ¡ Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ .

27. IeÅ¡kovė R. A. 2021 m. kovo 1 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi pasirengimo nagrinėti bylÄ stadijoje, praÅ¡o:

1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Respublikos Prezidento 2020 m. gruodžio 23 d. dekretÄ Nr. 1K-473 „Dėl kreipimosi į Teisėjų tarybÄ â€œ, kuriuo Respublikos Prezidentas kreipėsi į Teisėjų tarybÄ patarimo atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ ; dėl Å¡io dekreto pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ant iÅ¡tirti dekreto atitiktį Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Teisėjų tarybos 2021 m. sausio 29 d. nutarimÄ Nr. 13P-11-(7.1.2), kuriuo patarta Respublikos Prezidentui atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ ;

3) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Respublikos Prezidento 2021 m. vasario 2 d. dekretÄ Nr. 1K-516, kuriuo ieÅ¡kovė atleista iÅ¡ Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ ; dėl Å¡io dekreto pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ant iÅ¡tirti Å¡io dekreto atitiktį Konstitucijai; 4) ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , pripažinti neteisėtu ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į eitas pareigas, priteisiant jai iÅ¡ Lietuvos Respublikos darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ;

5) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ Lietuvos Respublikos 10 000 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ pareigų, atlyginti. Dėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymo į Konstitucinį TeismÄ dėl Respublikos Prezidento 2020 m. gruodžio 23 d. dekreto Nr. 1K-473 atitikties teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams 28. IeÅ¡kovė nurodė, kad Respublikos Prezidento 2020 m. gruodžio 23 d. dekrete neįvardinti konkretÅ«s teisėjos pažeidimai, dėl kurių ketinama atleisti, neiÅ¡dėstytos konkrečios pažeidimų padarymo aplinkybės, nenurodyta, kada ir kokie ieÅ¡kovės veiksmai, pripažintini pažeidimu, pažeminusiu teisėjo vardÄ , buvo atlikti; dėl Å¡ių priežasčių dekretas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo vardo pažeminimÄ patvirtinantis aktas.

Pasak ieÅ¡kovės, nenustačius konkrečių teisėjo vardÄ Å¾eminančių ieÅ¡kovės veiksmų, Respublikos Prezidentui nebuvo teisinio pagrindo kreiptis į Teisėjų tarybÄ patarimo atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ pareigų už teisėjo vardo pažeminimÄ . IeÅ¡kovė, remdamasi tuo, kad Vilniaus apygardos teismas negali pasisakyti dėl nurodyto dekreto konstitucingumo, praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Å¡is dekretas pagal priėmimo tvarkÄ ir turinį neprieÅ¡tarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ bylÄ nagrinėjantis teismas į Konstitucinį TeismÄ kreipiasi tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turi bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai (Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnis, CPK 3 straipsnio 3 dalis). Klausimas dėl individualiÄ bylÄ nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ yra priskirtas bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecijai.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, jog teismas byloje iÅ¡kilusį (ar bylos Å¡alies iÅ¡keltÄ ) klausimÄ dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ sprendžia savo nuožiÅ«ra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Ä®statyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumo.

Kai bylÄ nagrinėjančiam teismui tokių abejonių nekyla, nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-701/2021). Dalyvaujančio byloje asmens praÅ¡ymas bylÄ nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).

31. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija vertina, ar yra pagrįsta abejoti Respublikos Prezidento 2020 m. gruodžio 23 d. dekreto Nr. 1K-473 atitiktimi Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams.

32. Pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktÄ Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iÅ¡ pareigų įstatymo nustatyta tvarka, kai savo poelgiu pažemina teisėjo vardÄ . AnalogiÅ¡kas teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindas įtvirtintas Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

33. Pagal Teismų įstatymo 86 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ Teisėjų garbės teismas savo sprendimu gali pasiÅ«lyti Respublikos Prezidentui Å¡io įstatymo nustatyta tvarka atleisti teisėjÄ iÅ¡ pareigų. Toks Teisėjų garbės teismo siÅ«lymas yra faktinis pagrindas pradėti teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktÄ procedÅ«rÄ , jeigu, Respublikos Prezidento nuomone, Teisėjų garbės teismo pateikta informacija kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar teisėjas savo poelgiu nepažemino teisėjo vardo.

34. Vadovaujantis Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalimi, spręsti, ar konkretus teisėjo elgesys yra toks, kuriuo pažemintas teisėjo vardas ir pakenkta teismo autoritetui, iÅ¡imtinę kompetencijÄ turi speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija – Teisėjų taryba. Pagal Konstitucinio Teismo oficialiÄ jÄ konstitucinę doktrinÄ Å¡i speciali teisėjų institucija privalo ne tik įsitikinti, kad tam tikras teisėjo poelgis (veika) buvo, bet ir įvertinti, ar jis Å¡iuo poelgiu (veika) tikrai pažemino teisėjo vardÄ (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas).

35. Nagrinėjamu atveju Respublikos Prezidentas, bÅ«damas atsakingas už teisėjų profesinio korpuso formavimÄ , gavęs Teisėjų garbės teismo sprendimÄ , kuriuo pasiÅ«lyta atleisti IeÅ¡kovę iÅ¡ teisėjos pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , siekdamas, kad Konstitucijos ir įstatymų nustatyta, bÅ«tų įvertinta, ar Teisėjų garbės teismo sprendime nurodytas IeÅ¡kovės elgesys, kvalifikuotinas kaip teisėjo vardÄ Å¾eminantis poelgis, kuriuo buvo pakenkta teismo autoritetui, 2020 m. gruodžio 23 d. dekretu Nr. 1K- 473 kreipėsi į Teisėjų tarybÄ .

36. IeÅ¡kovės dublike teisingai pažymėta, kad Konstitucinio Teismo yra nurodyta, jog Respublikos Prezidentas, prieÅ¡ kreipdamasis į specialiÄ teisėjų institucijÄ (Teisėjų tarybÄ ) patarimo, turi pasinaudoti įstatymų nustatytomis galimybėmis ir iÅ¡siaiÅ¡kinti bei įvertinti visas turinčias reikÅ¡mės aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas). Priimdamas atitinkamÄ sprendimÄ , Respublikos Prezidentas yra saistomas Konstitucijos, inter alia, joje įtvirtinto atsakingo valdymo principo (Konstitucinio Teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutarimas).

37. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad Teisėjų garbės teismas 2020 m. gruodžio 18 d. lydraščiu Nr. 20P-51-(7.3.7) pateikė Respublikos Prezidentui Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos R. A. drausmės bylÄ su Teisėjų garbės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 21P-1. Respublikos Prezidentas, susipažinęs su jam pateikta medžiaga, 2020 m. gruodžio 23 d. dekretu Nr. 1K-473 kreipėsi į Konstitucijoje numatytÄ specialiÄ teisėjų institucijÄ .

38. Nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės pozicija, kad iÅ¡ 2020 m. gruodžio 23 d. dekreto Nr. 1K-473 turinio neaiÅ¡ku, dėl kokių konkrečių ieÅ¡kovės kaip teisėjos poelgių įvertinimo kreiptasi į Teisėjų tarybÄ . Aptariamame dekrete expressis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais, tiesiogiai) nurodyta, kad Respublikos Prezidentas patarimo kreipiasi susipažinęs su Teisėjų garbės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 21P-1 ir su juo susijusia medžiaga.

39. IeÅ¡kovės pozicija, kad Respublikos Prezidentas, nenustatęs konkrečių teisėjo vardÄ Å¾eminančių ieÅ¡kovės veiksmų, neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į Teisėjų tarybÄ patarimo atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ pareigų už teisėjo vardo pažeminimÄ , yra teisiÅ¡kai nepagrįsta, neatitinka pirmiau aptarto teisinio reglamentavimo ir oficialiosios konstitucinės doktrinos. Respublikos Prezidentas, gavęs informacijÄ apie tam tikrÄ konkretaus teisėjo elgesį, nenustatinėja, ar teisėjas tikrai atliko nurodytus veiksmus, nevertina, ar įvardytais veiksmais (ne)pažemintas teisėjo vardas. Pagal KonstitucijÄ teisėjo konkrečių veiksmų tyrimÄ ir vertinimÄ atlieka speciali teisėjų institucija – Teisėjų taryba, kai į jÄ kreipiasi Respublikos Prezidentas, iÅ¡ turimos informacijos suabejojęs dėl konkretaus teisėjo elgesio suderinamumo su teisėjo geram vardui keliamais reikalavimais.

40. Bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 23 d. dekretas priimtas nurodant jame tiek teisinį pagrindÄ (atitinkamas Konstitucijos ir Teismų įstatymo nuostatas), tiek faktinį pagrindÄ (įvertinus Teisėjų garbės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. 21P-1 turinį ir drausmės bylos medžiagÄ ). Nenustatyta pagrindo abejoti, kad Å¡ių duomenų (Teisėjų garbės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. 21P-1 ir drausmės bylos medžiagos) Respublikos Prezidentui nepakako įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į Teisėjų tarybÄ , praÅ¡ant įvertinti, ar Teisėjų garbės teismo sprendime aptarti ieÅ¡kovės poelgiai nėra tokie, kuriais pažemintas teisėjo vardas.

41. Ta aplinkybė, kad 2020 m. gruodžio 23 d. dekrete detaliai neišvardinti konkretūs teisėjos pažeidimai, dėl kurių kreipiamasi, neišdėstytos konkrečios pažeidimų padarymo aplinkybės, nėra pagrindas teigti, jog neaišku, dėl kokių Ieškovės poelgių įvertinimo prašoma Teisėjų tarybos patarimo. Akivaizdu, kad prašoma įvertinti Ieškovės, kaip teisėjos, poelgius, dėl kurių jai buvo iškelta drausmės byla ir priimtas Teisėjų garbės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimas Nr. 21P.

42. Apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nenustatyta pagrindo abejoti, ar Respublikos Prezidento 2020 m. gruodžio 23 d. dekretas Nr. 1K-473 priimtas laikantis Konstitucijoje ir jos nuostatas detalizuojančiuose teisės aktuose nustatytų procedÅ«rinių reikalavimų, esant Konstitucijos ir įstatymų reikalaujamiems formaliesiems ir materialiesiems pagrindams, inter alia, turint pakankamÄ faktinį pagrindÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Å¡io dekreto atitiktimi Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams. Dėl 2020 m. gruodžio 23 d. dekreto nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .

43. PraÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl Respublikos Prezidento 2021 m. vasario 2 d. dekreto Nr.lK-516, kuriuo nutarta atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ teisėjos pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės grindžia argumentais, susijusiais su Teisėjų tarybos 2021 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 13P-11-(7.1.2) neteisėtumu. Tik iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės argumentus dėl nurodyto Teisėjų tarybos nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija galės įvertinti, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ant patikrinti Respublikos Prezidento 2021 m. vasario 2 d. dekreto Nr.lK-516 konstitucingumÄ .

Dėl Teisėjų tarybos 2021 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 13P-11-(7.1.2) teisėtumo ir pagrįstumo 44. Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytos specialios teisėjų institucijos – Teisėjų tarybos – statuso, sprendžiant teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų klausimÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad iÅ¡ Konstitucijos kylantis negalimumas Respublikos Prezidentui atleisti teisėjÄ iÅ¡ pareigų (jeigu atleidžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas –negalimumas teikti jo Seimui atleisti, o jeigu atleidžiamas Apeliacinio teismo teisėjas – negalimumas praÅ¡yti Seimo pritarimo jį atleisti) be Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytos specialios įstatymo numatytos teisėjų institucijos pritarimo yra labai svarbi teisėjo ir teismų nepriklausomumo garantija, viena iÅ¡ priemonių, padedančių visų be iÅ¡imties bendrosios kompetencijos teismų (taip pat visų be iÅ¡imties pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų) teisėjams apsisaugoti nuo valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigÅ«nų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų, kitų asmenų kiÅ¡imosi į teisėjo ar teismo veiklÄ , kurį expressis verbis draudžia (ir už kurį numatyti atsakomybę įstatymų leidėjÄ Ä¯pareigoja) Konstitucijos 114 straipsnio 1 dalis (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas).

45. Konstitucinio Teismo yra pažymėta, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmens teisę į tinkamÄ teisinį procesÄ (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2020 m. kovo 18 d. nutarimai). AiÅ¡kindamas Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalį, pagal kuriÄ dėl teisėjų atleidimo iÅ¡ pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Å¡i teisėjų institucija negali veikti taip, kad bÅ«tų nesilaikoma tinkamo teisinio proceso reikalavimų, taip pat kad Å¡ios teisėjų institucijos patarimas Respublikos Prezidentui atleisti iÅ¡ pareigų teisėjÄ turi bÅ«ti duodamas griežtai laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Å¡ios teisėjų institucijos patarimai Respublikos Prezidentui turi bÅ«ti racionaliai argumentuoti, motyvai, dėl kurių patariama tam tikrÄ asmenį atleisti iÅ¡ teisėjo pareigų, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas).

46. Konstitucinio Teismo pabrėžta, kad Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte numatytas poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas, suponuoja ne tik atitinkamų objektyvaus pobÅ«džio faktų nustatymÄ , bet ir jų vertinimÄ . Taigi tais atvejais, kai Respublikos Prezidentas kreipiasi į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ specialiÄ Ä¯statymo numatytÄ teisėjų institucijÄ , kad Å¡i patartų dėl teisėjo, savo poelgiu pažeminusio teisėjo vardÄ , atleidimo iÅ¡ pareigų, minėta teisėjų institucija privalo įsitikinti, jog tam tikras teisėjo poelgis (veika) iÅ¡ tikrųjų objektyviai buvo, bei tai, ar teisėjas Å¡iuo poelgiu (veika) tikrai pažemino teisėjo vardÄ (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. sausio 16 d. nutarimai).

47. Spręsdama dėl IeÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ teisėjos pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto (Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkto) pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija, remdamasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, be kita ko, vertina, ar Å¡iuo konkrečiu atveju nebuvo pažeista IeÅ¡kovės teisė į tinkamÄ teisinį procesÄ .

48. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad IeÅ¡kovė buvo informuota apie Teisėjų tarybos posėdį, kuriame bus svarstomas patarimo Respublikos Prezidentui klausimas. Elektroniniu paÅ¡tu 2020 m. gruodžio 23 d. IeÅ¡kovei buvo iÅ¡siųsta Teisėjų tarybos turima medžiaga, kurios pagrindu bus sprendžiama dėl patarimo, kvietimas nuotoliniu bÅ«du dalyvauti 2020 m. gruodžio 30 d. 10:00 val. Teisėjų tarybos posėdyje, prisijungimo duomenys. IeÅ¡kovei 2020 m. gruodžio 29 d. praneÅ¡us, kad ji rytojaus dienÄ (2020 m. gruodžio 30 d.) nedalyvaus Teisėjų tarybos posėdyje, jos klausimo svarstymas buvo atidėtas kitam Teisėjui tarybos posėdžiu – 2021 m. sausio 29 d., vėlgi pakviečiant IeÅ¡kovę dalyvauti posėdyje tam, kad bÅ«tų iÅ¡klausyta jos paaiÅ¡kinimų.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti bylos duomenys teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad patarimo Respublikos Prezidentui dėl IeÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ pareigų sprendusi Teisėjų taryba veikė ne skubotai, o atidžiai, suteikė IeÅ¡kovei pakankamai laiko susipažinti su medžiaga, kuri bus analizuojama, atidėjo klausimo svarstymÄ kitam posėdžiui, kad IeÅ¡kovė galėtų įgyvendinti teisę bÅ«ti iÅ¡klausyta ir tiesiogiai iÅ¡dėstytų savo pozicijÄ dėl poelgių, suponavusių drausminės atsakomybės taikymÄ .

50. Ieškovė teigia, kad Teisėjų taryba nesiekė nustatyti tikslių faktinių aplinkybių, kruopščiai ir nešališkai renkant visus reikšmingus įrodymus, taip pat ir ieškovės argumentus.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė konkrečiai neįvardijo, kokios gi faktinės aplinkybės, susijusios su jos poelgiais, dėl kurių inicijuota drausminė atsakomybė, liko neištirtos ir neįvertintos, kokie konkretūs jos poelgiams objektyviai įvertinti reikšmingi įrodymai nesurinkti ir neįvertinti. Nėra pagrindo sutikti su Ieškovės pozicija, kad Teisėjų taryba turėjo aiškintis faktines aplinkybes dėl Ieškovės nurodytų Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo pareigas laikinai ėjusio E. M. ryšių su KRATC teisės skyriaus viršininku, taip pat aplinkybes, susijusias su teisėjos L.

S. priimta nutartimi, dėl kurios ieÅ¡kovė pateikė tarnybinį praneÅ¡imÄ . Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiama ne dėl IeÅ¡kovės įvardytų asmenų, bet bÅ«tent dėl IeÅ¡kovės veiksmų ir poelgių įvertinimo, todėl su IeÅ¡kovės nurodomų kitų teismo teisėjų veiksmais susiję duomenys neturėjo bÅ«ti renkami ir tiriami.

52. Teisėjų taryba, analizuodama IeÅ¡kovės poelgį, susijusį su 2019 m. birželio 18 d. nutarties nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo turiniu, be kita ko, vertino ir tai, kad Å¡ioje nutartyje IeÅ¡kovės iÅ¡dėstyti argumentai, kaltinantys laikinai pirmininko pavaduotojo pareigas ėjusį teisėjÄ spaudimu, buvo analizuoti Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratÅ«roje, tiriant R. A. 2019 m. gruodžio 6 d. praneÅ¡imÄ Nr. BP-79, bei Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje (TEDK), tiriant R. A. 2019 m. rugpjūčio 9 d. teikimÄ dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo. Generalinės prokuratÅ«ros 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. BV-151 R. A. atsisakyta pripažinti pranešėja. TEDK 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 17P-177-(7.4.8) atsisakė iÅ¡kelti drausmės bylÄ Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo pareigas laikinai ėjusiam E. M..

53. IeÅ¡kovė teigia, kad Teisėjų tarybos nutarimas Å¡aliÅ¡kas, nes taryba netyrė ir nevertino aplinkybių, kodėl nebuvo tenkintas IeÅ¡kovės pareiÅ¡kimas dėl Teisėjų garbės teismo narių, dalyvavusių nagrinėjant 2017 metais IeÅ¡kovei iÅ¡keltÄ drausmės bylÄ , nuÅ¡alinimo (nusiÅ¡alinimo).

54. Visų pirma pažymėtina tai, kad Å¡is IeÅ¡kovės iÅ¡keltas klausimas iÅ¡spręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje dėl Teisėjų garbės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo. Pagal nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ bÅ«tent Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra kompetentingas tikrinti teismų savivaldos institucijos, nagrinėjančios teisėjų drausmės bylas, t. y. Teisėjų garbės teismo, priimtų sprendimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , taigi ir pasisakyti dėl neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimo laikymosi Å¡ios institucijos nagrinėtoje konkretaus teisėjo drausmės byloje.

Teisėjų taryba, spręsdama dėl Respublikos Prezidento kreipimosi įvertinti, ar Teisėjų garbės teismo sprendime nurodyti teisėjo poelgiai (ne)žemina teisėjo vardo, nėra saistoma dėl konkretaus teisėjo priimtame Teisėjų garbės teismo sprendime pateikto to teisėjo poelgių vertinimo – tokį vertinimÄ Teisėjų taryba atlieka savarankiÅ¡kai, nepaisant to, kad analizuoja ir drausmės bylos medžiagÄ bei priimto Teisėjų garbės teismo sprendimo turinį. Dėl to IeÅ¡kovės argumentai, kad Teisėjų tarybos nutarimas Å¡aliÅ¡kas, nes Å¡i institucija netyrė, kodėl nebuvo tenkintas IeÅ¡kovės pareiÅ¡kimas dėl tam tikrų Teisėjų garbės teismo narių nuÅ¡alinimo, yra teisiÅ¡kai nepagrįsti ir nereikÅ¡mingi, vertinant IeÅ¡kovės Å¡ioje byloje ginčijamo Teisėjų tarybos 2021 m. sausio 21 d. nutarimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ .

55. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi Teisėjų tarybos turėtÄ medžiagÄ , sprendžiant dėl IeÅ¡kovės poelgių vertinimo, neturi pagrindo pripažinti pagrįsta IeÅ¡kovės pozicijÄ , kad Teisėjų taryba nesiekė nustatyti ir nenustatė aplinkybių, reikÅ¡mingų IeÅ¡kovės poelgiams objektyviai įvertinti. Teisėjų tarybos turėti duomenys buvo pakankami tam, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinti IeÅ¡kovės poelgiai įstatymų ir teisėjų etikos reikalavimų atitikties aspektu.

Dėl teisėjo vardÄ Å¾eminančio poelgio nustatymo 56. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad Konstitucijoje expressis verbis nėra nustatyta, kokie teisėjo poelgiai priskirtini prie tokių, kuriais pažeminamas teisėjo vardas. Formuluotė „teisėjo vardÄ pažeminantis poelgis“ yra talpi, ji apima ne tik teisėjo elgesį, kuriuo jis teisėjo vardÄ pažemino vykdydamas savo, kaip teisėjo įgaliojimus, bet ir teisėjo vardÄ pažeminusį elgesį, nesusijusį su teisėjo įgaliojimų vykdymu.

Pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, taip pat teismų savivaldos institucijos turi diskrecijÄ nustatyti, kokie teisėjo poelgiai priskirtini prie tokių, kuriais pažeminamas teisėjo vardas, tačiau nei įstatymais, nei teismų savivaldos institucijų sprendimais negali bÅ«ti nustatytas koks nors iÅ¡samus (baigtinis) poelgių, kuriais teisėjas pažemina teisėjo vardÄ , sÄ raÅ¡as. Ar teisėjo poelgis yra toks, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas, kiekvienÄ kartÄ turi bÅ«ti sprendžiama įvertinus visas su tuo poelgiu susijusias ir turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. sausio 16 d. nutarimai, 2014 m. kovo 10 d. sprendimas).

57. Pagal Teismų įstatymo 83 straipsnio 3 dalį teisėjo vardÄ Å¾eminantis poelgis – tai su teisėjo garbe nesuderinamas ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui. Teisėjo vardÄ Å¾eminančiu poelgiu taip pat pripažįstamas bet koks pareiginis nusižengimas – aiÅ¡kiai aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties.

58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teisėjo vardÄ pažeminantis poelgis – vertinamojo pobÅ«džio pažeidimas, dėl kurio buvimo kiekvienu atveju sprendžia tai padaryti įgaliotas subjektas – Teisėjų taryba (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

59. Teisėjų taryba, gavusi Respublikos Prezidento praÅ¡ymÄ patarti dėl teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų, įvertina, ar teisėjo darbas, elgesys, reputacija, kitos savybės atitinka jam keliamus reikalavimus, inter alia nustatytus Teisėjų etikos kodekse. Teisėjų taryba, kaip Visuotiniame teisėjų susirinkime iÅ¡rinkta vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumÄ , patardama Respublikos Prezidentui, kartu iÅ¡sprendžia ir pasitikėjimo konkrečiu teisėjų bendruomenės nariu klausimÄ , t. y. įvertina, ar teisėjas, bÅ«damas vienos iÅ¡ valstybės valdžiÄ Ä¯gyvendinančių, teisingumÄ vykdančių institucijų narys, veikė taip, kad visuomenė pasitikėtų Å¡ia institucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

60. IeÅ¡kovė visiÅ¡kai neigia, kad ji savo veiksmais, dėl kurių jai inicijuota drausmės byla, o vėliau – atleidimo iÅ¡ teisėjos pareigų procedÅ«ra, pažeidė Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ pareigÄ , Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus principus, ir kategoriÅ¡kai nesutinka su jos veiksmų įvertinimu kaip poelgių, pažeminusių teisėjo vardÄ .

61. Nagrinėjamu atveju Teisėjų taryba, spręsdama dėl patarimo Respublikos Prezidentui, analizavo ir vertino tokius Ieškovės poelgius:

1) dėl Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos pranešti apie teismo procesus, kurių šalis ji yra, netinkamo vykdymo;

2) dėl konkrečioje civilinėje byloje sprendžiant proceso dalyvio pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo klausimÄ proceso įstatymų nustatyta tvarka nevertintų nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kime nurodytų nuÅ¡alinimo motyvų ir nusiÅ¡alinimo nuo bylos argumentais, kurių turinys neatitinka teisėjų etikos principų, žemina teisėjų ir teismų autoritetÄ , be to, Å¡ie motyvai neturėjo pakankamo faktinio pagrindo;

3) dėl atlikto kitos teisėjos priimto procesinio sprendimo konkrečioje byloje vertinimo ir kreipimosi dėl drausminės atsakomybės Å¡io procesinio sprendimo pagrindu inicijavimo teisėjai, taip pažeidžiant teisėjo nepriklausomumo principÄ . Dėl ieÅ¡kovės pareigos informuoti teismo administracijÄ apie teismuose nagrinėjamas jos asmenines bylas 62. IeÅ¡kovė, kvestionuodama Teisėjų tarybos iÅ¡vadÄ dėl Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos praneÅ¡ti apie teismo procesus, kuriuose ji yra proceso Å¡alis, pažeidimo, teigia, kad nepažeidė Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nustatytos teisėjui pareigos praneÅ¡ti apie teismo procesus, kuriuose ji yra proceso Å¡alis.

Duodama paaiškinimus 2021 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdyje, Ieškovė nurodė, kad buvo pirmininko įsakymas pranešti apie nagrinėjamas, o ne išnagrinėtas bylas; tuo metu buvo tik viena nagrinėjama byla – Europos Žmogaus Teisių Teisme (toliau – EŽTT); apie jau išnagrinėtas bylas nepranešė, nes nebuvo nurodyta, už kokios trukmės praėjusį laikotarpį reikia pranešti; ankstesnei teismo pirmininkei buvo pranešama žodžiu; kai atėjo kitas pirmininkas, nebuvo naujų bylų, buvo tik eigoje, baigiamos nagrinėti.

63. Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teisėjas privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti teismo pirmininkui apie teismo procesÄ , kuriame tas teisėjas yra proceso Å¡alis. Teisėjas taip pat privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti teismo pirmininkui apie teismo procesÄ , kuriame to teisėjo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) yra proceso Å¡alis, jei byla teisminga teismui, kuriame jis dirba teisėju.

64. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡i įstatyme nustatyta teisėjo pareiga nėra savitikslė. Jos paskirtis – užtikrinti teismo nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ , sudarant tinkamas prielaidas teismo pirmininkui, esant pirmiau įvardytiems pagrindams, spręsti dėl bylų perdavimo kitam teisėjui arba kitam tos pačios pakopos teismui (Teismų įstatymo 34 straipsnis), taip iÅ¡vengiant situacijų, kai nuÅ¡alinimas dėl Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių teisėjui pareiÅ¡kiamas jau to teisėjo pradėtoje nagrinėti byloje, taip kartu užtikrinant ir teismo proceso operatyvumÄ .

65. Pabrėžtina tai, kad Teismų 43 straipsnio 3 dalyje aiÅ¡kiai nurodyta, jog tokia informacija turi bÅ«ti pateikiama raÅ¡tu. Teismo administracijos vadovų kadencijos yra ribotos trukmės, todėl tam, jog bÅ«tų užtikrintas aptariamo pobÅ«džio informacijos tinkamas perimamumas, įstatyme nustatyta teisėjo pareiga bÅ«tent raÅ¡tu pateikti informacijÄ apie konkretų teismo procesÄ (procesus), kuriame (kuriuose) teisėjas yra proceso Å¡alis.

66. Kartu pažymėtina tai, kad nustačius, jog Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga pažeista nesilaikius raÅ¡ytinės praneÅ¡imo formos, tačiau teismo pirmininkas teisėjo buvo žodžiu informuotas apie konkretų teismo procesÄ (procesus), kuriame (kuriuose) tas teisėjas yra proceso Å¡alis, nebÅ«tų pakankamo pagrindo inicijuoti teisėjo drausminės atsakomybės procedÅ«rÄ , nes toks pažeidimas savaime nekliudo pasiekti aptariamos pareigos įtvirtinimu siekiamo tikslo. Tačiau tokiu atveju, iÅ¡kilus klausimui dėl Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos tinkamo įvykdymo, teisėjas, nesilaikęs įstatymo reikalaujamos raÅ¡ytinės praneÅ¡imo formos, turi įrodyti, kad teismo pirmininkas apie konkretų teismo procesÄ (procesus), buvo informuotas.

67. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Regionų apygardos administraciniame teisme 2016 m. gruodžio 15 d. buvo inicijuota administracinė byla pagal pareiÅ¡kėjo KRATC praÅ¡ymÄ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iÅ¡ atsakovės R. A. (teisminio proceso Nr. 3-63-3-02865-2016-5). Å i byla inicijuota po to, kai 2016 m. lapkričio 8 d. pasikeitė Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkas (Respublikos Prezidento 2016 m. lapkričio 3 d. dekretas Nr. 1K-788).

Taigi ieÅ¡kovė neteisi teigdama, kad, pasikeitus teismo pirmininkui, nepradėta naujų bylų, kuriose ji buvo proceso Å¡alis ir apie kurias, vykdydama Teismų 43 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ , ji privalėjo praneÅ¡ti. Regionų apygardos administraciniam teismui 2017 m. vasario 10 d. sprendimu atmetus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl vietinės rinkliavos priteisimo (administracinė byla Nr. I-442-386/2017), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir grÄ Å¾ino bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (administracinė byla Nr. A-1425-442/2018).

Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu patenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl vietinės rinkliavos priteisimo (administracinė byla Nr. I-8319-243/2018), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi atmetė IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ (administracinė byla Nr. A-3647-968/2019). Taigi nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. kovo 20 d. vyko teismo procesas, kuriame IeÅ¡kovė buvo Å¡alis (atsakovė).

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad, vykdydama Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ imperatyviÄ pareigÄ , apie šį teismo procesÄ buvo informavusi Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkÄ .

68. Taip pat nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«muose 2017 m. gegužės 11 d. ieÅ¡kovė inicijavo civilinę bylÄ dėl parduoto daikto trÅ«kumų (teisminio proceso Nr. 2-09-3-00369-2017-2; civilinė byla Nr. e2-74-182/2018). Å i byla baigta įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-924-48/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegija 2018 m. rugpjūčio 13 d. atsisakyta priimti IeÅ¡kovės kasacinį skundÄ (eCIK-957/2018) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismo proceso metu IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad apie šį teismo procesÄ ji, vykdydama Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ , buvo praneÅ¡usi teismo, kuriame ėjo teisėjos pareigas, vadovui.

69. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), pareiÅ¡kėjas KRATC 2019 m. gegužės 24 d. inicijavo naujÄ administracinę bylÄ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iÅ¡ R. A. (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00516-2019-9). IeÅ¡kovės pateiktais duomenimis, teismo procesiniai dokumentai Å¡ioje administracinėje byloje, kurioje ji buvo atsakovė, 2019 m. birželio 7 d. buvo įteikti jos motinai. Atsiliepimas į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl nesumokėtos rinkliavos priteisimo pateiktas 2019 m. birželio 21 d. (administracinė byla Nr. I-5991-609/2019).

IeÅ¡kovė nurodė, kad su Å¡ios administracinės bylos dokumentais susipažino 2019 m. birželio 19 d. Apie Å¡iÄ naujÄ IeÅ¡kovės atžvilgiu inicijuotÄ administracinę bylÄ Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkui tapo žinoma iÅ¡ pareiÅ¡kėjos KRATC 2019 m. birželio 13 d. nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo, paduoto IeÅ¡kovės nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-6823-769/2019 pagal pareiÅ¡kėjo KRATC pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

70. Pažymėtina tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkas 2019 m. birželio 20 d. raÅ¡tu Nr. 3R-1127 paprašė IeÅ¡kovės nurodyti, ar teisėja turi (turėjo) teisminių procesų, kuriuose ji yra (buvo) byloje dalyvaujantis asmuo; jeigu taip, paaiÅ¡kinti, kodėl teisėja nevykdė Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos. IeÅ¡kovė Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkui pateiktame 2019 m. birželio 26 d. paaiÅ¡kinime nurodė tik administracinę bylÄ Nr. I-5991-609/2019, kitų konkrečių bylų neįvardijo, teigdama, kad apie galimai nagrinėjamas dvi bylas EŽTT teismo pirmininkas žino, nes 2018 metais teiktoje IeÅ¡kovės charakteristikoje tai nurodė.

71. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėjo pareiga raÅ¡tu praneÅ¡ti teismo pirmininkui apie teismo procesÄ (procesus), kuriame (kuriuose) teisėjas yra proceso Å¡alis, kyla įstatymo pagrindu. Pagrįsta reikalauti, kad teisėjas nurodytų teismo procesÄ identifikuojančius duomenis: bylos Å¡alis, bylos numerį. IeÅ¡kovė, nuolat akcentuodama, kad ji griežtai laikosi įstatymų, teisėjo priesaikos, nevykdė Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos raÅ¡tu praneÅ¡ti teismo pirmininkui apie 2016 m. gruodžio mėnesį KRATC inicijuotÄ administracinę bylÄ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo (teisminio proceso Nr. 3-63-3-02865-2016-5), taip pat apie 2017-2018 metais nagrinėtÄ civilinę bylÄ dėl parduoto daikto trÅ«kumų (teisminio proceso Nr. 2-09-3-00369-2017-2).

72. Esant akivaizdžiam faktui, kad IeÅ¡kovė raÅ¡tu nepateikė teismo pirmininkui informacijos apie konkrečius teismo procesus, kuriuose ji atitinkamais laikotarpiais buvo proceso Å¡alis, IeÅ¡kovė nei drausmės bylos nagrinėjimo metu, nei teisme nagrinėjant atleidimo iÅ¡ teisėjo pareigų bylÄ Å¡io pažeidimo nepripažino, bandydama pateisinti savo elgesį tuo, jog ankstesnė teismo pirmininkė nereikalaudavo praneÅ¡ti raÅ¡tu, pakakdavo žodinio praneÅ¡imo, taip pat tuo, kad naujam teismo pirmininkui iÅ¡ kitų Å¡altinių turėjo bÅ«ti žinoma apie jos asmenius procesus. IeÅ¡kovė ignoruoja aplinkybę, kad KRATC administracinę bylÄ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos inicijavo 2016 m. gruodžio 15 d. (administracinė byla Nr. I-442-386/2017), t. y. esant naujam teismo pirmininkui. Be to, nurodytina tai, kad IeÅ¡kovės susitarimas su ankstesne teismo pirmininke negalėjo atleisti ir neatleido jos nuo pareigos, kuriÄ nustato ne teismo vadovas, bet įstatymas, vykdymo.

73. IeÅ¡kovės elgesys, nepripažįstant aiÅ¡kaus fakto, kad ji, raÅ¡tu nepraneÅ¡usi apie 2016 metų gruodžio mėnesį KRATC inicijuotÄ administracinę bylÄ , kurios procesas truko iki 2019 m. kovo 20 d., taip pat neinformavusi apie 2017-2018 metais nagrinėtÄ civilinę bylÄ , kuriose ji buvo proceso Å¡alis, nevykdė Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos, nesuderinamas su teisėjui keliamu pareigingumo principu, įpareigojančiu nepažeisti įstatymų (Å¡iuo atveju – Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalies), savo pareigas atlikti nepriekaiÅ¡tingai, laiku, profesionaliai ir dalykiÅ¡kai, taip pat pavyzdingumo principu, be kita ko, įpareigojančiu pripažinti savo klaidas ir jas taisyti (Teisėjų etikos kodekso 14 straipsnio 8 punktas, 15 straipsnio 1, 3 punktai).

74. Kartu teisėjų kolegija nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog nauja administracinė byla (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00516-2019-9) Ieškovės atžvilgiu inicijuota 2019 m. gegužės 24 d., teismo pirmininkui pateiktame 2019 m. birželio 25 d. paaiškinime Ieškovė nurodė šios bylos identifikacinius duomenis, dėl šios administracinės bylos nėra pagrindo konstatuoti Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos pažeidimo.

75. Apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad IeÅ¡kovė, neinformavusi Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko apie administracinę bylÄ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo (teisminio proceso Nr. 3-63-3-02865-2016-5) ir apie civilinę bylÄ dėl parduoto daikto trÅ«kumų (teisminio proceso Nr. 2-09-3-00369-2017-2), nevykdė Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos. Be to, esant aiÅ¡kiam Å¡ios pareigos pažeidimui, pažeidimÄ neigė, remdamasi argumentais, nesuderinamais su teisėjui keliamais pareigingumo, pavyzdingumo reikalavimais, įpareigojančiais nepažeisti įstatymų, savo pareigas atlikti nepriekaiÅ¡tingai, laiku, profesionaliai ir dalykiÅ¡kai, be to, pripažinti savo klaidas ir jas taisyti (Teisėjų etikos kodekso 14 straipsnio 8 punktas, 15 straipsnio 1, 3 punktai).

76. Esant tokioms aplinkybėms, aptartÄ IeÅ¡kovės elgesį Teisėjų taryba pagrįstai įvertino kaip Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos ir Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnio 1, 3 punktuose įtvirtinto pareigingumo principo pažeidimÄ . Dėl pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo iÅ¡sprendimo 77. IeÅ¡kovė, kvestionuodama Teisėjų tarybos iÅ¡vadÄ , kad, spręsdama nusiÅ¡alinimo nuo civilinės bylos Nr. 2VP-6823-769/2019 klausimÄ , ji pažeidė įstatymų ar teisėjų etikos principų reikalavimus, teigia, kad, nepaisant asmeninių teisminių ginčų su KRATC, ji neturėjo jokio iÅ¡ankstinio nusistatymo prieÅ¡ šį juridinį asmenį ir neturėjo pagrindo nusiÅ¡alinti nuo bylų su KRATC, tarp jų ir civilinės bylos Nr. 2VP-6823-769/2019, nagrinėjimo.

Pasak IeÅ¡kovės, 2019 m. birželio 18 d. nutartį nusiÅ¡alinti nuo civilinės bylos Nr. 2VP-6823-769/2019 nagrinėjimo ji priėmė dėl laikinai teismo pirmininko pavaduotojo pareigas ėjusio E. M. spaudimo, kurį lėmė Å¡io artimi asmeniniai santykiai su KRATC atstovu A. Ž.. IeÅ¡kovės teigimu, kadangi jos sprendimÄ nusiÅ¡alinti lėmė bÅ«tent teismo pirmininko pavaduotojo jai daromas spaudimas, tai 2019 m. birželio 18 d. nutartyje ji nurodė tikruosius nusiÅ¡alinimo motyvus. Be to, IeÅ¡kovė pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog už procesinį sprendimÄ teisėjui drausmės byla negali bÅ«ti keliama, taigi jai už 2019 m. birželio 18 d. nutartyje iÅ¡dėstytus motyvus negali bÅ«ti taikoma atsakomybė.

78. Pagal civilinio proceso teisės normų nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , jeigu yra aplinkybių, nurodytų CPK 65, 66 straipsniuose, teisėjas privalo pats nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali bÅ«ti pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas. CPK 65 straipsnyje įtvirtintas sÄ raÅ¡as pagrindų, kuriems esant teisėjas privalo pareikÅ¡ti, kad jis nusiÅ¡alina nuo bylos nagrinėjimo. Be nurodytoje teisės normoje įtvirtintų absoliučių nusiÅ¡alinimo pagrindų, pagal CPK 66 straipsnio nuostatas teisėjas taip pat turi nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra kitų aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo.

79. Jeigu nėra CPK 65 straipsnyje įvardytų atvejų, kuriems esant teisėjas turi absoliučiÄ pareigÄ nusiÅ¡alinti, dėl kitokių aplinkybių, galinčių kelti pagrįstų abejonių teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu (CPK 66 straipsnis), teisėjas sprendžia savarankiÅ¡kai, kiekvienu atveju įvertindamas situacijÄ tiek pagal subjektyvųjį, tiek objektyvųjį testus.

80. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis EŽTT jurisprudencija, nurodoma, kad, vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors iÅ¡ankstinį nusistatymÄ ar tendencingumÄ , tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad bÅ«tų paÅ¡alintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje M. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 29369/10, par. 73).

Taikant subjektyvųjį teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo testÄ laikomasi teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo prezumpcijos, kuri reiÅ¡kia, kad asmeninis teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieÅ¡taraujančių įrodymų (žr., pvz., EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimo byloje W. prieÅ¡ Å veicarijÄ , peticijos Nr. 33958/96, par. 43; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimo byloje K. prieÅ¡ KiprÄ , peticijos Nr. 73797/01, par. 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje M. prieÅ¡ MaltÄ , peticijos Nr. 17056/06, par. 94).

Taikant objektyvųjį teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo testÄ reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo. Taikant šį testÄ didelė reikÅ¡mė suteikiama suinteresuoto asmens požiÅ«riui, objektyvaus stebėtojo nuogÄ stavimams (žr., pvz., EŽTT 1984 m. spalio 26 d. sprendimo byloje D. C. prieÅ¡ BelgijÄ , peticijos Nr. 9186/80 par. 26; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje M. prieÅ¡ MaltÄ , peticijos Nr. 17056/06, par. 98).

Kartu pažymima, kad, nors suinteresuoto asmens nuogÄ stavimai yra svarbÅ«s, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo. LemiamÄ reikÅ¡mę Å¡iuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogÄ stavimai gali bÅ«ti laikomi objektyviai pateisinamais (žr., pvz., EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimo byloje W. prieÅ¡ Å veicarijÄ , peticijos Nr. 33958/96, par. 44; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje M. prieÅ¡ MaltÄ , peticijos Nr. 17056/06, par. 96). Objektyvusis testas paprastai yra susijęs su hierarchinių ar kitų ryÅ¡ių tarp teisėjo ir proceso dalyvių nustatymu arba to paties asmens skirtingų funkcijų vykdymu teisminiame procese (žr.

EŽTT 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimo byloje K. prieÅ¡ KiprÄ , peticijos Nr. 73797/01, par. 121) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-313/2021).

81. Kai teisėjas, kuriam pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas, pats nenusiÅ¡alina nuo bylos nagrinėjimo, vadovaujantis CPK 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jo nuÅ¡alinimo klausimÄ sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo dienos. Klausimas dėl teisėjo nuÅ¡alinimo iÅ¡sprendžiamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡klausius nuÅ¡alinamo teisėjo arba susipažinus su jo raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, jeigu jie pateikti (CPK 69 straipsnio 2 dalis).

82. Sutiktina su IeÅ¡kove, kad nagrinėjamu atveju nebuvo CPK 65 straipsnyje įvardytų atvejų, kuriems esant ji bÅ«tų privalėjusi nusiÅ¡alinti nuo civilinės bylos Nr. 2VP-6823-769/2019 nagrinėjimo. Kartu pažymėtina, kad po to, kai nurodytoje byloje buvo gautas pareiÅ¡kėjo KRATC pareiÅ¡kimas dėl IeÅ¡kovės kaip teisėjos nuÅ¡alinimo, ji, spręsdama, ar nėra kitų aplinkybių, suponuojančių jai pagrindÄ nusiÅ¡alinti nuo nurodytos bylos nagrinėjimo (CPK 66 straipsnis), turėjo įvertinti pareiÅ¡kėjos KRATC pareiÅ¡kime dėl nuÅ¡alinimo įvardytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas nuÅ¡alinimas.

83. KRATC 2019 m. birželio 13 d. pareiÅ¡kime dėl IeÅ¡kovės, kaip teisėjos, nuÅ¡alinimo nuo civilinės bylos Nr. 2VP-6823-769/2019 nagrinėjimo buvo nurodyta, kad teisėjÄ nuo bylos praÅ¡oma nuÅ¡alinti dėl to, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«muose yra nagrinėjama administracinė byla pagal KRATC pareiÅ¡kimÄ dėl vietinės rinkliavos skolos priteisimo iÅ¡ atsakovės R. A., o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ Nr. A-3647-968/2019, kurioje visiÅ¡kai patenkintas KRATC pareiÅ¡kimas ir iÅ¡ atsakovės R.

A. priteista vietinės rinkliavos skola. KRATC teigimu, Å¡ios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl teisėjos R. A. neÅ¡aliÅ¡kumo, nagrinėjant KRATC inicijuotÄ civilinę bylÄ Nr. 2VP-6823-769/2019. IeÅ¡kovė, spręsdama dėl jai kaip teisėjai pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo, turėjo vertinti, ar KRATC pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ jai nusiÅ¡alinti nuo civilinės bylos Nr. 2VP-6823-769/2019 nagrinėjimo, ir nutartyje iÅ¡dėstyti Å¡ių aplinkybių įvertinimo motyvus.

84. IeÅ¡kovė 2019 m. birželio 18 d. nutartyje pareiÅ¡kė, kad nepateikta jokių pagrįstų įrodymų dėl jos kaip teisėjos Å¡aliÅ¡kumo, ji neturinti jokio iÅ¡ankstinio nusistatymo prieÅ¡ KRATC, taip pat jokio suinteresuotumo nė vienos KRATC bylos baigtimi, analogiÅ¡ki nuÅ¡alinimai ankstesnės teismo pirmininkės buvo atmetami. Esant tokiai IeÅ¡kovės pozicijai, ji turėjo teisę nenusiÅ¡alinti nuo civilinės bylos Nr. 2VP-6823-769/2019 nagrinėjimo, o KRATC pateiktÄ nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ perduoti spręsti teismo pirmininkui ar kitam pagal CPK 69 straipsnio 1 dalies nuostatas šį klausimÄ Ä¯galiotam spręsti subjektui.

85. Tačiau IeÅ¡kovė, 2019 m. birželio 18 d. nutartyje pareiÅ¡kusi, kad nėra jokių jos nuÅ¡alinimo nuo KRATC inicijuotos civilinės bylos Nr. 2VP-6823-769/2019 pagrindų, pati prieÅ¡taraudama savo pozicijai, jog gali objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ , kartu pareiÅ¡kė, kad nusiÅ¡alina nuo nurodytos bylos nagrinėjimo, atsižvelgusi į laikinai teismo pirmininko pavaduotojo pareigas einančio E. M. nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjos KRATC daromÄ spaudimÄ teismui dėl teisėjos R.

A. nuÅ¡alinimo nuo KRATC bylų, teisėjo E. M. draugiÅ¡kus santykius su KRATC teisės skyriaus virÅ¡ininku A. Ž., byloje dalyvaujančių asmenų telefoninius pokalbius su laikinai teismo pirmininko pavaduotojo pareigas einančiu E. M. dėl bylų nagrinėjimo, įvertinus paties teisėjo E. M. primygtinį siÅ«lymÄ Å¡alintis nuo visų KRATC bylų, dabartinės teismo administracijos požiÅ«rį į teismo neÅ¡aliÅ¡kumÄ , siekdama iÅ¡vengti tolesnio paÅ¡alinių asmenų neteisėto spaudimo teismui.

86. IeÅ¡kovės pateikti argumentai, dėl kurių ji, nematydama jokių CPK 65,66 straipsniuose įvardytų teisėjo nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) pagrindų, visgi nusiÅ¡alino nuo civilinės bylos Nr. 2VP-6823-769/2019 nagrinėjimo, nesusiję su KRATC pareiÅ¡kime nurodytu nuÅ¡alinimo pagrindu, be to, aiÅ¡kiai nesuderinami su teismo procesinio dokumento – nutarties dėl proceso dalyvio pareikÅ¡to teisėjui nuÅ¡alinimo – paskirtimi, t. y. atsakyti į byloje dalyvaujančio asmens iÅ¡keltas abejones dėl jo bylÄ nagrinėjančio teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo.

87. Nekvestionuotina IeÅ¡kovės kaip teisėjos teisė reaguoti į, jos įsitikinimu, kitų teisėjų padarytus įstatymų bei profesinės etikos pažeidimus, kelti teismo veikloje matomas problemas, siÅ«lyti kaip jas spręsti. Tačiau IeÅ¡kovė, bÅ«dama teisėja, privalo žinoti, kad teismo vidaus klausimai negali bÅ«ti sprendžiami priimant procesinį dokumentÄ konkrečioje byloje, turi elgtis profesionaliai ir pasirinkti tam tinkamas priemones. IeÅ¡kovė, vertindama, kad jai daromas neleistinas poveikis nusiÅ¡alinti nuo civilinės bylos Nr. 2VP-6823-769/2019 nagrinėjimo, turėjo teisę kreiptis į teismo pirmininkÄ , Teisėjų etikos ir drausmės komisijÄ (TEDK), o, turėdama tam tikrų duomenų apie galimÄ korupcijÄ , pasinaudoti Lietuvos Respublikos pranešėjų įstatyme (toliau – Pranešėjų įstatymas) nustatyta praneÅ¡imo apie pažeidimus tvarka.

Tuo tarpu argumentų dėl, IeÅ¡kovės nuomone, jai daromo spaudimo nusiÅ¡alinti pateikimas civilinėje byloje priimtame procesiniame dokumente – nutartyje dėl proceso dalyvio pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo – yra akivaizdžiai netinkama reagavimo į kito teisėjo galbÅ«t padarytÄ profesinės etikos ar kitokį pažeidimÄ Ä¯gyvendinimo forma.

88. IeÅ¡kovė tiek drausmės bylos nagrinėjimo metu, tiek nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ akcentavo savo principingumÄ , atsparumÄ bet kokiam poveikiui. Tačiau 2019 m. birželio 18 d. nutartyje iÅ¡dėstytais argumentais, dėl kurių nusiÅ¡alina nuo bylos, IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės patvirtino, kad ji yra paveikiama.

89. Teisėjų etikos kodekse įtvirtinta, kad, vadovaudamasis nepriklausomumo principu, teisėjas, priimdamas sprendimus, privalo būti savarankiškas ir nepriklausomas nuo kitų teisėjų nuomonės, pareikštos ne įstatymų nustatyta tvarka (Teisėjų etikos kodekso 9 straipsnio 6 punktas), nepasiduoti valdžios ir valdymo institucijų, žiniasklaidos priemonių, visuomenės bei atskirų asmenų įtakai (Teisėjų etikos kodekso 8 straipsnio 4 punktas).

90. Teisėjų kolegija pritaria Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. GTI-1/2020, iÅ¡nagrinėjus IeÅ¡kovės skundÄ dėl Teisėjų garbės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo, pateiktiems motyvams, kad, teisėjui nusiÅ¡alinus nuo bylos nagrinėjimo dėl jam daromo spaudimo, pasiekiamas tokiu spaudimu siektas tikslas, o tai neabejotinai pažeidžia teisėjo nepriklausomumo principÄ , kenkia tiek konkretaus teisėjo (teismo), tiek visos teisminės valdžios autoritetui. SusidÅ«ręs su neleistinu spaudimu nusiÅ¡alinti, nesant tam įstatyme nustatyto pagrindo, teisėjas turi bÅ«ti atsparus, nenusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo, o Å¡io klausimo sprendimÄ perduoti CPK 69 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams.

91. Ieškovė, 2019 m. birželio 18 d. nutartyje pareiškusi, kad nėra CPK 65, 66 straipsniuose nurodytų jos nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2VP-6823-769/2019 nagrinėjimo pagrindų, neperdavė nušalinimo pareiškimo spręsti CPK 69 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, bet nusišalino nuo nurodytos bylos, remdamasi jai daromu spaudimu, ir taip byloje dalyvaujantiems asmenims sudarė prielaidas manyti, jog teismui gali būti sėkmingai daromas neteisėtas poveikis.

92. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad IeÅ¡kovė, tiek nagrinėjant drausmės bylÄ , tiek Å¡ios civilinės bylos proceso metu kategoriÅ¡kai neigė, jog, 2019 m. birželio 18 d. nurodydama nusiÅ¡alinimo motyvus, ji pasirinko netinkamÄ reagavimo į galimai neteisėtus veiksmus bÅ«dÄ , nesuderinamÄ tiek su civilinio proceso normų, tiek teisėjo profesinės etikos reikalavimais. Taigi IeÅ¡kovė atsisako pripažinti akivaizdų faktÄ , kad procesinis sprendimas, priimtas konkrečioje byloje, kurio adresatas yra konkrečios bylos Å¡alys, bet ne teismo administracija ar kita institucija, kompetentinga priimti, nagrinėti praneÅ¡imus apie pažeidimus, nėra nei tinkamas reagavimo į tokio pobÅ«džio, kokiais remiasi IeÅ¡kovė, pažeidimus bÅ«das, nei tinkama forma.

93. Pažymėtina ir tai, kad IeÅ¡kovės kaip teisėjos konkrečioje byloje priimtame procesiniame dokumente (2019 m. birželio 18 d. nutartyje) iÅ¡dėstyti teiginiai apie teismo administracijos atstovus, juolab apie galimÄ korupcijÄ , grindžiami tik IeÅ¡kovės prielaidomis bei subjektyviu vertinimu, akivaizdžiai nesuderinami ne tik su teisėjo etikos reikalavimais, bet ir asmens nekaltumo prezumpcija, kurios reikÅ¡mė ir svarba IeÅ¡kovei, kuri yra teisėja, turi bÅ«ti žinoma geriau nei bet kuriam kitam asmeniui.

94. IeÅ¡kovė, 2019 m. birželio 18 d. nutartyje pareiÅ¡kusi apie „byloje dalyvaujančių asmenų pokalbius su l. e. p. teismo pirmininko pavaduotoju dėl bylų nagrinėjimo“, teikdama teismo pirmininkui 2019 m. birželio 25 d. paaiÅ¡kinimÄ , nurodė, kad E. M. teiginių, jog jam joks spaudimas iÅ¡ KRATC (A. Ž.) pusės nebuvo daromas, ji nieko negali pasakyti, nes jų telefoninio pokalbio nesiklausė. Tokie bylos duomenys patvirtina, kad IeÅ¡kovė 2019 m. birželio 18 d. nutartyje, pateikdama kaip tikrÄ faktÄ , jog laikinai teismo pirmininko pavaduotojo pareigas ėjęs teisėjas su byloje dalyvaujančiu asmeniu telefonu kalbėjo apie bylÄ nagrinėjimÄ , rėmėsi vien savo subjektyviu vertinimu, neturinčiu pakankamo faktinio pagrindo.

Be to, IeÅ¡kovė, teikdama teismo pirmininkui 2019 m. birželio 20 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl laikinai teismo pirmininko pavaduotojo pareigas ėjusio E. M. jai daryto neteisėto spaudimo nusiÅ¡alinti nuo bylos, be kita ko, nurodė, jog „galimai buvo telefonu suderinta ir tolesnė bylos eiga“.

95. IeÅ¡kovė teismų savivaldos institucijoms teiktuose paaiÅ¡kinimuose dėl savo poelgių, taip pat Tarnybiniuose praneÅ¡imuose dėl kitų teismo teisėjų padarytų pažeidimų rėmėsi Teisėjų etikos kodekse įtvirtintais principais, tarp jų – ir padorumo, pavyzdingumo, pareigingumo, solidarumo, reikalaudama visų Å¡ių principų laikytis jos atžvilgiu, tuo tarpu pati dėstė savo subjektyvias prielaidas (apie dalyvaujančių byloje asmenų pokalbius su teismo pirmininko pavaduotoju dėl bylų nagrinėjimo, apie telefonu galimai suderintÄ bylos eigÄ ), kurios nesuderinamos su nurodytais principais, įpareigojančiais teisėjÄ tiek darbinėje, tiek kitoje vieÅ¡oje veikloje elgtis sÄ Å¾iningai, korektiÅ¡kai, mandagiai, garbingai, savo elgesiu nežeminti teisėjo ir teismų vardo.

96. IeÅ¡kovė, kvestionuodama jai dėl 2019 m. birželio 18 d. nutarties priėmimo pritaikytÄ drausminę atsakomybę, taip pat nurodė tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkas S. B. ir teismo pirmininko pavaduotojo pareigas laikinai ėjęs E. M., nesilaikydami CPK imperatyviai nustatytos teisėjui pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo iÅ¡sprendimo tvarkos, t. y. nespręsdami teisėjai (IeÅ¡kovei) pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo (CPK 69 straipsnio 1 dalis), o perduodami šį klausimÄ spręsti pačiai teisėjai, sukÅ«rė faktinę situacijÄ , dėl kurios IeÅ¡kovei nepagrįstai pritaikyta drausminė atsakomybė, atleidžiant jÄ iÅ¡ teisėjo pareigų.

97. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme numatyta teisė pačiam teisėjui nusišalinti nuo bylos (CPK 65, 66 straipsniai). Kai nušalinimo pareiškimas adresuotas ne pačiam teisėjui, bet teismo pirmininkui, ta aplinkybė, kad teismo pirmininkas pasiūlo pačiam teisėjui spręsti – nusišalinti ar ne – savaime nėra esminis proceso teisės normų pažeidimas. Toks siūlymas savaime nepažeidžia proceso šalių ar teisėjo, kuriam pareikštas nušalinimas, teisių ir teisėtų interesų.

Teisėjas, matydamas pagrindÄ , pats nusiÅ¡alina nuo bylos, kurioje pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas, tuo tarpu nesutikdamas su nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimu – nedelsdamas turi perduoti šį pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo pirmininkui, pateikdamas žodinius ar raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo (CPK 69 straipsnio 1, 2 dalys). Esminis proceso teisės normų pažeidimas bÅ«tų tuo atveju, jeigu teisėjas, dėl kurio nuÅ¡alinimo pateiktas pareiÅ¡kimas teismo pirmininkui, nenustatęs pagrindo pats nusiÅ¡alinti, toliau nagrinėtų bylÄ , neperdavęs nuÅ¡alimo pareiÅ¡kimo iÅ¡spręsti CPK 69 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams.

Būtent toks atvejis nagrinėtas Ieškovės įvardytoje Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-861-390/2020. Ieškovė netinkamai remiasi šia nutartimi, teisindama savo elgesį.

98. Nagrinėjamu atveju IeÅ¡kovė nenurodė, kaip teismo pirmininko veiksmai, gautÄ nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ perdavus spręsti pačiai teisėjai, pažeidė byloje dalyvaujančių asmenų ar IeÅ¡kovės kaip teisėjos, kuriai pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas, teises. IeÅ¡kovei, keturiolika metų dirbančiai teisėja, turėtų bÅ«ti žinoma įstatymų leidėjo nuostata, kad proceso teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų taikymas yra pagrindas konkrečiam sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

99. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad drausminės atsakomybės klausimÄ nagrinėję subjektai, vertindami jos kaip teisėjos veiksmus, sprendžiant dėl KRATC nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo, nepagrįstai iÅ¡skyrė jos situacijÄ iÅ¡ kitų panaÅ¡ių teismų praktikoje nagrinėtų situacijų ir IeÅ¡kovės veiksmų vertinimÄ â€žpritempė“ bei įvertino kaip poelgį, kuris žemina teisėjo vardÄ . 100. Teisėjų kolegija nurodo, kad IeÅ¡kovė netinkamai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017, nagrinėta situacija.

Å ioje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas A. V. privalėjo nusiÅ¡alinti nuo apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos CPK 66 straipsnio pagrindu, nes, dalyvaudamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka nagrinėjančios teisėjų kolegijos sudėtyje, bÅ«damas pranešėjas ir kolegijos pirmininkas, turėjo nagrinėti ir spręsti dėl savo paties priimtame Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime nurodytų motyvų ir padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo bei teisėtumo.

Teisėjo nenusiÅ¡alinimas įvertintas kaip teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimas, byla grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacine tvarka. Pati ieÅ¡kovė, remdamasi Konstitucinio Teismo jurisprudencija, pabrėžia, kad drausminė atsakomybė teisėjams negali bÅ«ti taikoma už jų priimtus konkrečius procesinius sprendimus (juose iÅ¡dėstytÄ faktų vertinimÄ ir teisės aiÅ¡kinimÄ ) (Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimas). Kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių dėl teisėjo elgesio, nesuderinamo su teisėjų etikos reikalavimais, žeminančio teisėjo vardÄ , teismo ar teismų sistemos autoritetÄ . 101.

IeÅ¡kovė nepagrįstai vertina, kad jai drausminė atsakomybė taikyta už nenusiÅ¡alinimÄ nuo KRATC inicijuotos civilinės bylos nagrinėjimo. Jau pasisakyta, kad, nesant CPK 65 straipsnyje įtvirtintų absoliučių nusiÅ¡alinimo pagrindų, dėl kitų aplinkybių galinčių kelti pagrįstų abejonių teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu (CPK 66 straipsnis), teisėjas sprendžia savarankiÅ¡kai. Nagrinėjamu atveju IeÅ¡kovė turėjo teisę savarankiÅ¡kai spręsti – nusiÅ¡alinti jai nuo civilinės bylos Nr. 2VP-6823-769/2019 ar ne.

Drausminė atsakomybė IeÅ¡kovei inicijuota ir taikyta ne dėl to, kad ji nenusiÅ¡alino nuo nurodytos bylos, bet dėl to, jog, pati pareiÅ¡kusi, kad nėra nei CPK 65, nei 66 straipsniuose nurodytų nuÅ¡alinimo pagrindų, visgi nusiÅ¡alino nuo civilinės bylos nagrinėjimo, remdamasi argumentais, kurie nesuderinami su teisėjo etikai keliamais reikalavimais, be to, kurie negali bÅ«ti dėstomi teismo procesiniame dokumente, priimame konkrečioje byloje ir adresuojamame tos bylos Å¡alims, bet turi bÅ«ti pateikiami atitinkamu praneÅ¡imu subjektui ar institucijai, kuriems pagal įstatymÄ suteikta kompetencija priimti ir nagrinėti pareiÅ¡kimus apie galimus pažeidimus, kuriais rėmėsi IeÅ¡kovė. 102.

IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad jos drausmės bylÄ nagrinėję subjektai, vertindami 2019 m. birželio 18 d. nutartį dėl nusiÅ¡alinimo, akcentavo, jog teisėja neanalizavo KRATC pareiÅ¡kime dėl nuÅ¡alinimo nurodytų aplinkybių, tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eCIK-1252/2020 apskritai nemotyvavo, kodėl netenkina atsakovo pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo vienam iÅ¡ atrankos kolegijos teisėjų. 103. Teisėjų kolegija pažymi, kad IeÅ¡kovė nepagrįstai siaurina aplinkybes, kurios vertintos sprendžiant jos drausminės atsakomybės klausimÄ .

Esminė aplinkybė, lėmusi drausmės bylos IeÅ¡kovei inicijavimÄ , Å¡iuo atveju buvo ne tai, kad 2019 m. birželio 18 d. nutartyje ji nepasisakė dėl pareiÅ¡kėjo KRATC nurodytų nuÅ¡alinimo pagrindų, bet tai, jog Å¡iame, konkrečios bylos Å¡alims skirtame, teismo procesiniame dokumente ji apkaltino teismo administracijÄ neteisėtais veiksmais, neturėdama tam pakankamo faktinio pagrindo, taip diskredituodama tiek teismo, tiek apskritai visos teismų veiklÄ , be to, susidÅ«rusi, jos teigimu, su neteisėtu spaudimu nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo, nesprendė Å¡io klausimo taip, kaip reikalauja CPK nuostatos ir teisėjo veiklai taikytini standartai (atsispirti spaudimui ir, nematant pagrindų, nenusiÅ¡alinti, perduodant nuÅ¡alinimo klausimÄ spręsti CPK 69 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, o apie galimai neteisėtÄ poveikį atitinkamu pareiÅ¡kimu (bet ne nutartimi konkrečioje byloje) kreiptis į kompetentingus subjektus (teismo pirmininkÄ , TEDK ar Pranešėjų įstatymo nustatyta tvarka). 104.

Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad Teisėjų taryba, įvertinusi IeÅ¡kovei iÅ¡keltos drausmės bylos raÅ¡ytinę medžiagÄ , posėdyje iÅ¡klausiusi IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų dėl civilinėje byloje Nr. 2VP-6823-769/2019 IeÅ¡kovės priimtos 2019 m. birželio 18 d. nutarties, turėjo pakankamÄ pagrindÄ pripažinti, kad IeÅ¡kovė nusiÅ¡alinimo klausimo nesprendė taip, kaip to reikalauja CPK nuostatos ir teisėjo veiklai taikytini standartai, o sudarė prielaidas byloje dalyvaujantiems asmenims manyti, jog teismui gali bÅ«ti daromas neteisėtas poveikis. 105.

IeÅ¡kovės poelgį, konkrečioje byloje priimtame procesiniame dokumente iÅ¡reiÅ¡kiant savo subjektyviÄ , tik prielaidomis grįstÄ nuomonę dėl kitų teisėjų galimų korupcinių ryÅ¡ių, nors, bÅ«dama teisėja, IeÅ¡kovė turėjo žinoti, jog tai – aiÅ¡kiai netinkama forma jos įžvelgiamiems pažeidimams iÅ¡kelti, teisėjų kolegija vertina kaip akivaizdų ir Å¡iurkÅ¡tų Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų padorumo, pavyzdingumo principų įpareigojančių teisėjÄ , be kita ko, darbinėje ir kitoje vieÅ¡oje veikloje elgtis sÄ Å¾iningai, korektiÅ¡kai, mandagiai, garbingai, su bendradarbiais ir kitais asmenimis elgtis pagarbiai, konfliktines situacijas spręsti taikiai ir mandagiai, nereikÅ¡ti niekam paniekos, neįžeidinėti, profesinėje veikloje savo elgesiu, kalba rodyti pavyzdį, laikantis visuotinai pripažintų moralės normų ir etikos reikalavimų, saugoti savo profesijos garbę ir prestiÅ¾Ä , pažeidimÄ (Teisėjų etikos kodekso 13 straipsnio 3, 5 punktai, 14 straipsnio 1, 2 punktai). 106.

Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija pripažįsta, kad IeÅ¡kovės elgesys, priimant aptarto turinio 2019 m. birželio 18 d. nutartį, nėra susijęs tik su teisėjo procesinių sprendimų priėmimo ir motyvavimo laisve, jis pagrįstai vertintas teisėjo drausminės atsakomybės, grindžiamos Teisėjų etikos kodekse nustatytų reikalavimų pažeidimu, aspektu (Teismų įstatymo 43 straipsnio 1, 6 dalys, 83 straipsnis). Dėl kito teisėjo procesinio sprendimo vertinimo 107. IeÅ¡kovė kvestionuoja Teisėjų tarybos nutarime padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad ji, pateikdama 2019 m. birželio 25 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl teisėjos L.

S. konkrečioje byloje priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo, pažeidė konstitucinį teisėjų nepriklausomumo principÄ ir Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus pareigingumo, padorumo ir solidarumo principus. IeÅ¡kovės įsitikinimu, nurodytais veiksmais ji tik vykdė Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnio 5 punkte įtvirtintÄ pareigÄ reaguoti į kitų teisėjų padarytus įstatymų ir profesinės etikos pažeidimus, todėl tokie jos veiksmai nepagrįstai įvertinti kaip neteisėti, žeminantys teisėjo vardÄ . 108.

Byloje nustatyta, kad IeÅ¡kovė, 2019 m. birželio 18 d. nutartimi nusiÅ¡alinusi nuo civilinės bylos Nr. 2VP-6823-769/2019 nagrinėjimo, po to, kai Å¡i byla buvo paskirta nagrinėti kitai teisėjai, susipažino su Å¡ios teisėjos atliktais procesiniais veiksmais ir Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkui pateikė 2019 m. birželio 25 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė, jog teisėja L. S., esant įsiteisėjusiai 2019 m. birželio 5 d. nutarčiai, kuria nustatyti pareiÅ¡kimo trÅ«kumai, ir trÅ«kumams esant neiÅ¡taisytiems, 2019 m. birželio 19 d. nutartimi pareiÅ¡kimÄ priėmė, nurodydama, jog pateiktas pareiÅ¡kimas neturi akivaizdžių trÅ«kumų, dėl kurių negalėtų bÅ«ti priimtas, be to, nurodydama, jog pareiÅ¡kėjo KRATC pareiÅ¡kimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo po trÅ«kumų paÅ¡alinimo priimtinas.

Tarnybiniame praneÅ¡ime IeÅ¡kovė pažymėjo, kad, LITEKO duomenimis, Å¡ioje byloje jokie pareiÅ¡kimo trÅ«kumai nebuvo Å¡alinami, terminas nustatytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti buvo pasibaigęs dar 2019 m. birželio 17 d. IeÅ¡kovė nurodė, kad teisėjos L. S. veiksmai, 2019 m. birželio 19 d. nutartyje nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis apie trÅ«kumų paÅ¡alinimÄ , o LITEKO pažymint, kad pareiÅ¡kimas priimtas po trÅ«kumų paÅ¡alinimo, galimai turėtų bÅ«ti vertinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio (dokumento suklastojimas) nuostatas, be to, pažeistos CPK nuostatos, draudžiančios nagrinėti pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ , jeigu pareiÅ¡kimo priėmimo klausimu jau yra priimta įsiteisėjusi teismo nutartis.

Pasak IeÅ¡kovės, teisėja L. S., 2019 m. birželio 17 d. įsiteisėjus 2019 m. birželio 5 d. nutarčiai, privalėjo atlikti CPK 115 straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus (pareiÅ¡kimÄ , kurio trÅ«kumai neiÅ¡taisyti per teismo nustatytÄ terminÄ , laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti jį pateikusiam asmeniui). IeÅ¡kovė nurodė, kad teisėja L. S., nepaisė įsiteisėjusios 2019 m. birželio 5 d. nutarties, pažemino teisėjo nagrinėjusio bylÄ (t. y. IeÅ¡kovės) autoritetÄ , elgėsi nesolidariai, nesolidžiai, nepareigingai ir negarbingai, pažeidė CPK nuostatas, galimai sulaužė teisėjo priesaikÄ . 109.

Å io tarnybinio praneÅ¡imo turinys patvirtina, kad IeÅ¡kovė analizavo ir vertino kitos teisėjos, perėmusios nagrinėti civilinę bylÄ , nuo kurios IeÅ¡kovė nusiÅ¡alino 2019 m. birželio 18 d. nutartimi, konkrečius procesinius veiksmus, atliktus po IeÅ¡kovės nusiÅ¡alinimo. 110. Konstitucinio Teismo, aiÅ¡kinant teisėjo procesinio nepriklausomumo turinį, yra konstatuota teisėjas neprivalo jokiai valstybės institucijai ar pareigÅ«nams aiÅ¡kintis dėl savo nagrinėjamų bylų. Teisėjo sprendimus proceso įstatymų nustatyta tvarka gali peržiÅ«rėti ir pakeisti ar panaikinti tik aukÅ¡tesnės pakopos teismas (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimas).

Teisėjas neprivalo aiÅ¡kintis dėl bylų nagrinėjimo ir priimamų sprendimų pagrįstumo, teisėjo argumentai ir motyvai iÅ¡dėstomi priimtuose sprendimuose. Taikant drausminės atsakomybės priemones, negali bÅ«ti pažeista teisėjų nepriklausomumo ir atsakomybės pusiausvyra, jomis negali bÅ«ti sudarytos prielaidos kiÅ¡tis į teisėjų veiklÄ nagrinėjant bylas ir priimant sprendimus, pažeisti realų teisėjo procesinį nepriklausomumÄ . Jeigu teismų savivaldos institucijai (-oms) bÅ«tų suteikti tokie įgaliojimai, t. y. bÅ«tų numatyta galimybė taikyti teisėjams drausminę atsakomybę už konkretų priimtÄ sprendimÄ , tai reikÅ¡tų, kad Å¡iai (Å¡ioms) institucijai (-oms) pavesta vykdyti teisėjų sprendimų kontrolę, vertinti jų turinį, taigi bÅ«tų paneigta teismų instancinės sistemos esmė, sudarytos prielaidos kiÅ¡tis į teisėjo veiklÄ , vykdant teisingumÄ , pažeistas konstitucinis teisėjų ir teismų nepriklausomumo principas (Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimo nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“). 111.

Teisėjo drausminės atsakomybės pagrindu gali bÅ«ti tik nuolat pasikartojančios, Å¡iurkščios, akivaizdžios teisės aiÅ¡kinimo ir (arba) taikymo klaidos, nuolat pasikartojantys Å¡iurkÅ¡tÅ«s, akivaizdÅ«s proceso įstatymų pažeidimai, nustatomi aukÅ¡tesnės instancijos teismui peržiÅ«rėjus teisėjo priimtus sprendimus arba teismų savivaldos institucijai (-oms) vertinant teisėjo veiklÄ (Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimas). 112. Pažymėtina tai, kad IeÅ¡kovė tiek 2019 m. birželio 25 d. paaiÅ¡kinime dėl nusiÅ¡alinimo nutarties, tiek 2019 m. birželio 25 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl L.

S. akcentavo teisėjo nepriklausomumo principo svarbÄ , citavo Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ , kurioje nurodoma, jog bÅ«tina neÅ¡aliÅ¡ko ir teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo sÄ lyga yra teisėjo procesinis nepriklausomumas ir savarankiÅ¡kumas sprendžiant visus su nagrinėjama byla susijusius klausimus; tik pats teismas sprendžia, kaip jam reikėtų nagrinėti bylÄ ; teisėjas neprivalo aiÅ¡kintis dėl savo nagrinėjamų bylų; joks teisėjas, vykdydamas teisingumÄ , nėra ir negali bÅ«ti pavaldus jokiam kitam teisėjui ar kurio nors teismo (inter alia teismo, kuriame dirba, taip pat aukÅ¡tesnės grandies ar instancijos teismo) pirmininkui (Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimas).

Nepaisant to, kad situacijoje dėl jos priimtos 2019 m. birželio 18 d. nusiÅ¡alinimo nutarties IeÅ¡kovė rėmėsi jos kaip teisėjos nepriklausomumo principu (nors nurodytÄ nutartį dėl pačios IeÅ¡kovės iÅ¡dėstytų argumentų, nesusijusių su toje byloje pareikÅ¡tu reikalavimu, buvo pagrindas vertinti ne procesinės teisėjo veiklos, o drausminės atsakomybės aspektu), teisėjos L. S. atžvilgiu ji Å¡io principo akivaizdžiai nepaisė ir reikalavo, kad teismo administracija inicijuotų nurodytai teisėjai drausmės bylÄ bÅ«tent dėl procesinių veiksmų.

IeÅ¡kovė, dirbdama teisėja keturiolika metų, neabejotinai turėjo žinoti, kad jos įvardyti kitos teisėjos procesiniai veiksmai gali bÅ«ti vertinami tik proceso dalyviams skundžiant juos civilinio proceso normų nustatyta tvarka. Toks ieÅ¡kovės elgesys – intervencija į kito teisėjo procesinę veiklÄ , reiÅ¡kianti teisėjo nepriklausomumo principo pažeidimÄ . 113. Teisėjų kolegija pritaria Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje iÅ¡nagrinėjus IeÅ¡kovės skundÄ dėl Teisėjų garbės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo, padarytai iÅ¡vadai, kad, atsižvelgiant į tai, jog teisėjo procesinis nepriklausomumas, esantis konstitucinio teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo sudedamÄ ja dalimi, draudžia bet kokiam asmeniui ar institucijai atlikti teisėjo konkrečioje byloje priimtų procesinių sprendimų kontrolę, iÅ¡skyrus aukÅ¡tesnės instancijos teismo atliekamÄ kontrolę proceso įstatymų nustatyta tvarka, Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnio 5 punkte įtvirtinta teisėjo pareiga negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip apimanti teisėjo teisę proceso įstatymų nustatyta tvarka spręsti dėl kito teisėjo konkrečioje byloje priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir reikalauti drausminės atsakomybės kitam teisėjui taikymo pastarojo konkrečioje byloje priimto procesinio sprendimo pagrindu.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad kitoks Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnio 5 punkte įtvirtintos pareigos, kurios įgyvendinimu IeÅ¡kovė remiasi, teisindama savo veiksmus, nesuderinamus su konstitucinio teisėjo nepriklausomumo principo gerbimu, neatitiktų Konstitucijos virÅ¡enybės, taip pat Teisėjų etikos kodekso sisteminio aiÅ¡kinimo principų, sudarytų prielaidas konstituciniam teisėjų nepriklausomumo principui pažeisti. 114. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad Teisėjų taryba, susipažinusi su iÅ¡nagrinėtos IeÅ¡kovės drausmės bylos medžiaga, posėdyje iÅ¡klausiusi IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų dėl jos veiksmų, susijusių su kitos teisėjos konkrečioje byloje priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, turėjo pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog IeÅ¡kovės veiksmai negali bÅ«ti pripažinti Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnio 5 punkte įtvirtintos pareigos vykdymu, jie nesuderinami su konstituciniu teisėjo nepriklausomumo principu, kurio turinys IeÅ¡kovei, pačiai einančiai teisėjo pareigas, turėjo bÅ«ti žinomas.

Pripažintina, kad aptartais veiksmais IeÅ¡kovė ignoravo jai, kaip teisėjai, neabejotinai žinomÄ principÄ , kad teismo procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė gali bÅ«ti vykdoma ir nustatytos klaidos taisomos tik įstatymo nustatyta instancine tvarka, taip pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintÄ pareigingumo principÄ , reikalaujantį nepažeisti Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, be to, ir Konstitucijoje įtvirtintÄ teisėjų nepriklausomumo principÄ (Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnis), padorumo principÄ , įpareigojantį teisėjÄ nemenkinti kitų bendradarbių darbo, susilaikyti nuo viešų pasisakymų apie kitų teisėjų nagrinėjamas bylas (Teisėjų etikos kodekso 13 straipsnis), solidarumo principÄ , reikalaujantį teisėjų tarpusavio santykius grįsti pasitikėjimu, sÄ Å¾iningumo, tolerancija, taktiÅ¡kumu, mandagumu (Teisėjų etikos kodekso 16 straipsnis). 115.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad IeÅ¡kovė 2019 m. birželio 25 d. Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl teisėjos L. S. vėl rėmėsi prielaidomis, kad teisėja IeÅ¡kovės įvardytus proceso teisės įstatymų pažeidimus civilinėje byloje Nr. 2YT-6823-901/2019 padarė įtakojama laikinai einančio pirmininko pavaduotojo pareigas E. M.; teigė, kad, teisėjai neigiant jai kitų asmenų darytÄ Ä¯takÄ , bÅ«tų tikslinga atlikti visų teisėjos nagrinėtų/nagrinėjamų bylų patikrinimÄ .

Dėl aptartų IeÅ¡kovės poelgių įvertinimo kaip žeminančių teisėjo vardÄ 116. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad IeÅ¡kovės kaip teisėjos poelgių atitikties teisėjų etikos ir teisėjo gero vardo reikalavimams vertinimas atliktas dviejų procedÅ«rų metu: 1) Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkui inicijavus drausminės atsakomybės procedÅ«rÄ teismų savivaldos institucijose, TEDK sprendimu iÅ¡kėlus drausmės bylÄ , Teisėjų garbės teismui priėmus sprendimÄ , kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas specialia tvarka – pagal IeÅ¡kovės Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduotÄ skundÄ ;

2) Respublikos Prezidentui, susipažinusiam su teismų savivaldos institucijose iÅ¡nagrinėtos IeÅ¡kovės drausmės bylos medžiaga, ir suabejojusiam IeÅ¡kovės poelgių suderinamumu su teisėjo geram vardui keliamais reikalavimais, pasikreipus patarimo į Konstitucijoje numatytÄ tokiam vertinimui atlikti specialiÄ teisėjų institucijÄ â€“ Teisėjų tarybÄ , kuri, iÅ¡analizavusi IeÅ¡kovės veiksmus, konstatavo, kad ieÅ¡kovės poelgiai buvo, be to, jie buvo Å¡iurkÅ¡tÅ«s ir žeminantys teisėjo vardÄ . 117.

Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, taip pat teismo proceso metu tiesiogiai iÅ¡klausiusi IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų dėl aptariamų jos kaip teisėjos poelgių padarymo aplinkybių ir jų vertinimo, daro iÅ¡vadÄ , kad IeÅ¡kovės poelgiai, priimant 2019 m. birželio 18 d. nutartį dėl nusiÅ¡alinimo, atliekant kitos teisėjos konkrečioje byloje priimtos 2019 m. birželio 19 d. nutarties teisėtumo bei pagrįstumo vertinimÄ bei reikalaujant taikyti tai teisėjai drausminę atsakomybę, kai akivaizdu, jog Å¡io procesinio dokumento teisėtumas ir pagrįstumas gali bÅ«ti tikrinamas tik įstatymų nustatyta instancine tvarka, kuria pasinaudoti gali tik toje byloje dalyvaujantys asmenys, aiÅ¡kiai nesuderinami su Teisėjų etikos kodekse įtvirtintais teisėjų etikos principais, be to ir konstituciniu teisėjų nepriklausomumo principu, yra Å¡iurkÅ¡tÅ«s, o, atsižvelgus į jų padarymo aplinkybes, pripažinti pažeminusiais teisėjo vardÄ . 118.

IeÅ¡kovė tiek drausmės bylos nagrinėjimo teismų savivaldos institucijose proceso metu, tiek nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ dėl atleidimo iÅ¡ teisėjo pareigų teisėtumo, neigė net akivaizdžius savo netinkamo elgesio faktus, objektyviai nevertino savo veiksmų, bet rėmėsi kitų asmenų galbÅ«t padarytais pažeidimais, juos sureikÅ¡mindama ir stengdamasi atsakomybę už savo pačios netinkamus veiksmus ir jų padarinius perkelti kitiems asmenims. IeÅ¡kovės elgesys teismo proceso metu papildomai patvirtina Teisėjų tarybos 2021 m. sausio 29 d. nutarime padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad IeÅ¡kovė nepripažįsta klaidų ir nesiekia jų taisyti. 119.

Teisėjų taryba, spręsdama dėl patarimo Respublikos Prezidentui atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , atsižvelgė ir į tai, kad IeÅ¡kovė sistemingai nesilaikė teisėjo etikos reikalavimų (bausta už teisėjo etikos pažeidimus Teisėjų garbės teismo 2013 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 21P-3 (apsiribota drausmės bylos svarstymu), Teisėjų garbės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 21P-7 ir 2017 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 21P-4 (skirti griežti papeikimai).

Nors nurodytų ieÅ¡kovei paskirtų drausminių nuobaudų galiojimo terminai yra pasibaigę, tačiau Teisėjų taryba vertino, kad Å¡ie, papildomai ieÅ¡kovę charakterizuojantys duomenys rodo, jog ieÅ¡kovė nedaro iÅ¡vadų, nekeičia savo elgesio, atlikdama teisėjos pareigas, toliau nesilaiko Teisėjų etikos kodekso reikalavimų. Teisėjų taryba nurodė, kad Teisėjų etikos kodekso reikalavimų nuolatinis nepaisymas ir nesuvokimas yra visiÅ¡kai nesuderinamas su teisėjų veiklos principais, žemina teisėjo vardÄ ir kenkia teismo autoritetui. 120.

Pripažintina, kad, pasibaigus teisėjui taikytų drausminių nuobaudų galiojimo terminams, tokių drausminių nuobaudų taikymo faktas negali lemti griežtesnės teisinės atsakomybės. Kartu pažymėtina, jog į tokius duomenis gali bÅ«ti atsižvelgiama kaip į tam tikrÄ informacijÄ , siekiant visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinti asmens, kurio teisinės atsakomybės klausimas sprendžiamas, elgesį bei kiek įmanoma teisingai parinkti taikomÄ poveikio priemonę už naujÄ pažeidimÄ . 121.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad IeÅ¡kovei už Teisėjų garbės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendime nustatytus poelgius pritaikyta griežčiausi atsakomybė – atleidimas iÅ¡ teisėjo pareigų, sukelianti IeÅ¡kovei itin neigiamas teisines pasekmes, taip pat į tai, jog IeÅ¡kovė teisėjos pareigas eina gana ilgÄ laikÄ (keturiolika metų), siekdama itin atidžiai ir visapusiÅ¡kai įvertinti visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės sprendžiant dėl atleidimo iÅ¡ pareigų teisėtumo, pagrįstumo, proporcingumo, nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir iÅ¡samiai susipažinti su visų ieÅ¡kovei inicijuotų ir iÅ¡nagrinėtų drausmės bylų medžiaga.

Teisėjų kolegijos vertinimu, vien formalÅ«s faktai, kad IeÅ¡kovei anksčiau taikytos drausminės nuobaudos, nesusipažinus už kokio pobÅ«džio pažeidimus, kokiomis aplinkybėmis, neatsižvelgus į IeÅ¡kovės elgesį ankstesnių drausminių procedÅ«rų metu, nėra pakankamas pagrindas vertinti, kad ankstesnių nuobaudų taikymas papildomai charakterizuoja IeÅ¡kovę kaip nuolat nesilaikančiÄ pagrindinių Teisėjų etikos reikalavimų, nepripažįstančiÄ klaidų ir nesiekiančiÄ klaidingo elgesio taisyti, juolab kad buvo atvejis, kai Teisėjų garbės teismo IeÅ¡kovei paskirta nuobauda (griežtas papeikimas) buvo panaikinta, nustačius, kad drausmės pažeidimas nepadarytas. 122.

Susipažinus su ankstesnių IeÅ¡kovės drausmės bylų medžiaga nustatyta, kad pirmÄ kartÄ drausminės atsakomybės procedÅ«ra IeÅ¡kovei inicijuota 2013 metais už pareigingumo principo nesilaikymÄ . Teisėjų garbės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimu konstatuotas pareigingumo principo (Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnio 3, 4 punktai) pažeidimas, atliekant profesines pareigas, tačiau, atsižvelgus į pažeidimo pobÅ«dį, padarinius, tai, kad teisėja anksčiau drausmine tvarka nebausta, nuspręsta neskirti IeÅ¡kovei drausminės nuobaudos, apsiribota tik drausmės bylos svarstymu.

IeÅ¡kovė šį Teisėjų garbės teismo sprendimÄ skundė įstatymo nustatyta tvarka, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi jį paliko nepakeistÄ , konstatuodamas, kad IeÅ¡kovės veiksmuose buvo drausminės atsakomybės pagrindas, nes, atlikdama pareigas, ji neveikė taip, jog nekenktų teismo autoritetui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad IeÅ¡kovė nepripažino padarytų pažeidimų, kurių buvimÄ vienodai nustatė ir įvertino TEDK, Teisėjų garbės teismas ir Å¡io sprendimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka peržiÅ«rėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, dėl nurodytų pažeidimų kaltino kitus asmenis (proceso dalyvio motinÄ , teismo raÅ¡tinės darbuotojÄ ). 123.

Antroji drausmės byla IeÅ¡kovei inicijuota taip pat 2013 metais už teisėjo vardÄ Å¾eminantį ir teismo autoritetui kenkiantį elgesį, nagrinėjant bylas dėl teismo įsakymų iÅ¡davimo. Teisėjų garbės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu pripažino drausminės atsakomybė pagrindo buvimÄ ir skyrė IeÅ¡kovei griežtÄ papeikimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 28 d. nutartimi, iÅ¡nagrinėjęs IeÅ¡kovės skundÄ , pripažino, kad teisėja, pažeisdama Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ imperatyvÄ , sistemingai ignoravo vienÄ iÅ¡ teisės Å¡altinių – teismo precedentÄ , nevykdė pareigos laikytis įstatymų (Teismų įstatymo 43 straipsnio 1 dalis, Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnis), tai sukėlė nepageidaujamus padarinius asmenims, besikreipusiems į teismÄ , nes jų pareiÅ¡kimų priėmimo klausimas buvo sprendžiamas nepateisinamai ilgai (iki aÅ¡tuonių mėnesių). 124.

IeÅ¡kovė, teikdama paaiÅ¡kinimus dėl Å¡ios drausmės bylos, 2021 m. gruodžio 16 d. teismo posėdyje nurodė, kad ji nesivadovavo apygardos teismo praktika, kuri prieÅ¡taravo įstatymams, taip pat kitų teismų tinkamai praktikai. Tačiau ieÅ¡kovė, teisindama savo elgesį, toje drausmės byloje pripažintÄ neatitinkančiu Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnyje įtvirtinto pareigingumo principo, neužsiminė, kad ji ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdama inicijuoti profesinę diskusijÄ dėl, jos įsitikinimu, netinkamos praktikos, kad bÅ«tų siekusi susiklosčiusiÄ situacijÄ iÅ¡spręsti profesionaliai, mandagiai, garbingai. 125.

Trečioji drausmės byla IeÅ¡kovei inicijuota 2015 metais už Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnio 1 3, 4 punktuose įtvirtinto pareigingumo principo, 14 straipsnio 1, 2, 8 punktuose nustatyto pavyzdingumo principo neatitinkantį teisėjos elgesį, sistemingai ir sÄ moningai ignoruojant aukÅ¡tesnės instancijos teismo praktikÄ , dėl ko kyla neigiamos pasekmės dalyvaujantiems byloje asmenims, taip nukenčia teisėjo vardas, teisminės valdžios autoritetas. Teisėjų garbės teismas 2015 m. birželio 22 d. sprendimu pripažino, kad už nurodytÄ IeÅ¡kovės elgesį yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę, ir paskyrė IeÅ¡kovei griežtÄ papeikimÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi, iÅ¡nagrinėjęs IeÅ¡kovės skundÄ , panaikino Teisėjų garbės teismo sprendimÄ ir IeÅ¡kovei iÅ¡keltÄ drausmės bylÄ nutraukė, priėjęs prie iÅ¡vados, kad nėra pagrindo konstatuoti esant vienodÄ teismų praktikÄ ir teismo precedentÄ bylai aktualiu klausimu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog teisėja nesilaikė teismo precedento. 126. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad IeÅ¡kovė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl Teisėjų garbės teismo sprendimo teiktame skunde, be dalykinių argumentų, susijusių su jai taikyta drausmine atsakomybe, siekdama pabrėžti savo sÄ Å¾iningumÄ , teikė argumentus dėl į kitÄ teismÄ išėjusio korumpuoto teisėjo, nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas, galbÅ«t ir kitų teismų teisėjai, užimantys atsakingus postus, bijo į savo gretas įsileisti sÄ Å¾iningus ir drÄ sius teisėjus, todėl vienÄ po kitos kelia jiems drausmės bylas.

Taigi IeÅ¡kovė ir anksčiau manė, kad, bÅ«dama teisėja, gali dėstyti savo subjektyviÄ nuomonę apie kitų teisėjų galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ , netgi korupcijÄ , neturėdama tam faktinio ir teisinio pagrindo. 127. Ketvirtoji drausmės byla IeÅ¡kovei inicijuota 2017 metais dėl sÄ Å¾iningumo ir nesavanaudiÅ¡kumo, padorumo, pavyzdingumo principų (Teisėjų etikos kodekso 12 straipsnio 1, 4 punktai, 13 straipsnio 1, 3, 7 punktai, 14 straipsnio 1-2, 11 punktai) pažeidimo, įvertinus tai, kad teisėja dėl mažareikÅ¡mio ginčo, susijusio su vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymÄ mokesčio mokėjimui, beveik Å¡eÅ¡erius metus yra įsitraukusi į teisminius procesus.

Su 2017 m. kovo 6 d. teikimu iÅ¡kelti teisėjai drausmės bylÄ Ä¯ TEDK kreipėsi Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, teikimÄ pasirašė direktoriaus pavaduotojas A. M.. IeÅ¡kovė, informuota apie jos atžvilgiu inicijuotÄ drausmės bylÄ , iÅ¡ savo tarnybinio elektroninio paÅ¡to iÅ¡siuntė elektroninį laiÅ¡kÄ Klaipėdos savivaldybės administracijai, praÅ¡ydama nurodyti kokiu pagrindu savivaldybė atstovauja KRATC, atsiųsti dokumentus, patvirtinančius A. M. suteiktus įgaliojimus pasiraÅ¡yti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu teikimÄ dėl drausmės bylos teisėjai iÅ¡kėlimo.

IeÅ¡kovė, pasiraÅ¡ydama kaip Klaipėdos apylinkės teismo teisėja, pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės merui ir tarybai 2017 m. gegužės 30 d. praneÅ¡imÄ dėl tarnybinio nusižengimo, praÅ¡ydama įvertinti savivaldybės tarnautojų, tarp jų – teikimÄ dėl drausmės bylos jai kaip teisėjai iÅ¡kėlimo pateikusio A. M., veiksmus. 128. Teisėjų garbės teismas 2017 m. liepos 3 d. sprendimu teisėjai iÅ¡keltos drausmės bylos dalį dėl Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų sÄ Å¾iningumo ir nesavanaudiÅ¡kumo, padorumo ir pavyzdingumo principų reikalavimų, susijusių su jos veiksmais nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. iki 2014m. sausio 6 d., įgyvendinant teisę į teisminę gynybÄ , nesilaikymo nutraukė, pripažindamas, kad IeÅ¡kovė įgyvendino savo teisę į teisminę gynybÄ ir dėl to negali bÅ«ti traukiama drausminėn atsakomybėn. Ä®vertinęs IeÅ¡kovės elgesį po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimo priėmimo, Teisėjų garbės teismas konstatavo Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų sÄ Å¾iningumo ir nesavanaudiÅ¡kumo, padorumo ir pavyzdingumo principų reikalavimų pažeidimÄ bei, atsižvelgęs į padaryto nusižengimo sunkumÄ , aplinkybes, teisėjÄ charakterizuojančius duomenis (tarp jų – duomenis apie teisėjos veiksmus po drausmės bylos iÅ¡kėlimo, kai ji kreipėsi į drausmės bylos iÅ¡kėlimÄ inicijavusiÄ Klaipėdos miesto savivaldybę, praneÅ¡ime dėl tarnybinio nusižengimo pabrėžtinai prisistatydama teisėja, reikalaudama pateikti jai dokumentus, praneÅ¡imus siųsdama ne iÅ¡ asmenio, bet iÅ¡ tarnybinio elektroninio paÅ¡to), teisėjos nesavikritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į padarytus pažeidimus, paskyrė griežtÄ papeikimÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 31 d. nutartimi, iÅ¡nagrinėjęs IeÅ¡kovės skundÄ dėl Teisėjų garbės teismo sprendimo, paliko šį sprendimÄ nepakeistÄ . 129. Aptartų ankstesnių IeÅ¡kovei iÅ¡keltų drausmės bylų medžiagos analizė teikia pagrindÄ sutikti su Teisėjų tarybos pozicija dėl IeÅ¡kovei charakteringo elgesio – nepripažįstant jokių savo klaidų, ieÅ¡kant kitų asmenų padarytų klaidų tam, kad pateisintų savo netinkamÄ elgesį.

IeÅ¡kovė nuo 2013 metų, kai buvo inicijuota pirmoji drausmės byla, nekeičia savo elgesio ir profesiniame gyvenime iÅ¡kylančių klausimų nesiekia spręsti sÄ Å¾iningai, korektiÅ¡kai, mandagiai, garbingai. 130. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė, teikdama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui skundÄ dėl Teisėjų garbės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo, rėmėsi ne argumentais dėl konkrečių jos poelgių, kurie Teisėjų garbės teismo buvo pripažinti žeminančiais teisėjo vardÄ , bet teiginiais, kad Teisėjų garbės teismas, siÅ«lydamas atleisti iÅ¡ pareigų sÄ Å¾iningÄ , principingÄ , kompetentingÄ , nesitaikstančiÄ su teisės pažeidimais teisėjų bendruomenėje teisėjÄ , siekia susilpninti teisminę valdžiÄ , dar labiau sumenkinti Lietuvos teismų autoritetÄ , visuomenei duoti žiniÄ , kad teismų savivalda remia teisės pažeidimus darančius, susikompromitavusius kolegas ir nenori keistis.

IeÅ¡kovė tvirtino, kad Lietuvos visuomenė tapo nepakanti korupcijai, tuo tarpu teismų bendruomenė (vyraujanti teisėjų dalis) per keturiolika IeÅ¡kovės darbo metų teismuose nepasikeitė, tolerancija teisės pažeidimams iÅ¡liko. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad ji tikrai neatitinka tipinio Lietuvos teisėjo įvaizdžio, jai nepriimtinas daugumos teisėjų supratimas apie moralę ir etikÄ , ji niekada neprisiekė bÅ«ti lojalia vyraujančiai teisėjų nuomonei, pripažinti bendražmogiÅ¡kiems principams prieÅ¡taraujančiÄ moralę, laikytis daugumos teisėjų nustatytų etikos taisyklių ir t. t.

Be to, teikdama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2020 m. rugpjūčio 7 d. praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo ir papildomų įrodymų pateikimo, jame nurodė, kad „Netoleruotina, kad Lietuvis Respublikos vardu bylose sprendimus priiminėja psichikos negaliÄ turintys asmenys. Apie tai turėtų bÅ«ti informuota visuomenė, ES atsakingos institucijos. VieÅ¡ai neskelbiant tokių asmenų pavardžių, bet leidžiant jiems toliau dirbti teisėjais, visada lieka abejonė dėl kiekvieno dirbančio teisėjo, taip pat ir dėl teisėjos R.

A. bylas iÅ¡kėlusių ir iÅ¡nagrinėjusių asmenų psichinės sveikatos. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , praÅ¡au leisti į nagrinėjamÄ bylÄ pakviesti žiniasklaidos atstovus“. 131. Å ios bylos teismo posėdyje, įvykusiame 2021 m. gruodžio 16 d., IeÅ¡kovė taip pat dėstė argumentus, kad teisėjų sveikatÄ tikrinantys psichiatrai, su kuriais, pasak IeÅ¡kovės, ji tarėsi, ar jai laikytis principų, ar užmerkti akis prieÅ¡ korupcijÄ , jai pritarė, kad dauguma teisėjų turi trÅ«kumų, dėl kurių jie negali dirbti teisėjais.

Taigi IeÅ¡kovė, atsisakydama objektyviai vertinti savo poelgius, kurie teismų savivaldos institucijų (TEDK, Teisėjų garbės teismo), Respublikos Prezidentui patariančios Konstitucijoje numatytos specialios teisėjų institucijos (Teisėjų tarybos) įvertinti kaip Å¡iurkÅ¡tÅ«s ir žeminantys teisėjo vardÄ , vėlgi rėmėsi kaip tikrais faktais, kurie nepatvirtinti jokiais įrodymais, be to, yra visÄ teismų sistemÄ menkinančio ir žeminančio pobÅ«džio. 132. Tokia savo pozicija IeÅ¡kovė papildomai sustiprina iÅ¡vadÄ apie su teisėjo garbe nesuderinamÄ jos elgesį, kuris yra tęstinis ir nesuponuoja pagrindo tikėtis, kad IeÅ¡kovė ateityje galėtų keisti savo elgesį, vengdama su teisėjo etika ir geru vardu akivaizdžiai nesuderinamų pažeidimų. 133.

Apibendrindama aptartas faktines aplinkybes ir iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Teisėjų tarybos nutarimas, kuriuo Respublikos Prezidentui patarta atleisti IeÅ¡kovę iÅ¡ teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , yra motyvuotas ir pagrįstas aplinkybėmis dėl IeÅ¡kovės elgesio, kurį Teisėjų taryba turėjo pakankamÄ pagrindÄ pripažinti nesuderinamÄ su teisėjo profesijai keliamais reikalavimais, žeminantį teisėjo vardÄ . Å is Teisėjų tarybos nutarimas atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokiems nutarimams keliamus reikalavimus (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimÄ , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

Dėl Respublikos Prezidento 2021 m. vasario 2 d. dekreto Nr. Nr. 1K-516, kuriuo IeÅ¡kovė atleista iÅ¡ pareigų už teisėjo vardÄ Å¾eminantį poelgį 134. Konstitucinio Teismo, aiÅ¡kinant Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte įtvirtintÄ teisėjų atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindÄ , yra konstatuota, kad, jeigu teisėjas tikrai savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ , Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija privalo patarti Respublikos Prezidentui atleisti tÄ teisėjÄ iÅ¡ pareigų; tokiais atvejais minėta speciali teisėjų institucija negali nepatarti Respublikos Prezidentui atleisti to teisėjo iÅ¡ pareigų, o Respublikos Prezidentas, gavęs tokį patarimÄ , turi įgaliojimus atleisti teisėjÄ iÅ¡ pareigų (jeigu atleidžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas – turi įgaliojimus teikti jį Seimui atleisti, o jeigu atleidžiamas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas – turi įgaliojimus praÅ¡yti Seimo pritarimo jį atleisti); tai turi bÅ«ti padaroma nedelsiant (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas). 135.

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijai priėjus prie iÅ¡vados, kad speciali įstatymo numatyta institucija – Teisėjų taryba, patarianti Respublikos Prezidentui dėl teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų ir turinti konstitucinius įgaliojimus įvertinti, ar tam tikru teisėjo poelgiu iÅ¡ tikrųjų pažemintas teisėjo vardas (Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktas, Teismų įstatymo 90 straipsnio 4, 7 dalys), spręsdama IeÅ¡kovės klausimÄ , laikėsi tinkamo teisinio proceso reikalavimų, pagrįstai nustatė, jog IeÅ¡kovės poelgiai, nesuderinami su teisėjų etikai keliamais reikalavimais buvo, kad poelgiai buvo Å¡iurkÅ¡tÅ«s ir kad jais pažemintas teisėjo vardas, nėra pagrindo abejonėms dėl Respublikos Prezidento 2021 m. vasario 2 d. dekreto Nr. Nr. 1K-516 atleisti IeÅ¡kovę iÅ¡ teisėjo pareigų konstitucingumo ir dėl Å¡io dekreto kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . 136.

Vadovaujantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, tais atvejais, kai bylÄ nagrinėjančiam teismui (teisėjui), įvertinusiam byloje esančius įrodymus bei kitÄ bylos medžiagÄ ir nustačiusiam reikÅ¡mingas aplinkybes, nekyla abejonių dėl valstybės valdžios institucijos priimto akto, kurio teisėtumÄ tirti yra priskirta Konstitucinio Teismo kompetencijai, atitikties aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, jis turi konstitucinius įgaliojimus iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės (pvz., Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 28 d., 2019 m. sausio 11 d. sprendimai).

Dėl kitų ieÅ¡kovės reikalavimų 137. Pripažinus, kad IeÅ¡kovės atleidimas iÅ¡ teisėjos pareigų, pažeminus teisėjo vardÄ , yra teisėtas, nėra teisinio pagrindo tenkinti iÅ¡vestinių reikalavimų dėl grÄ Å¾inimo į pareigas ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo. 138. Taip pat nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neturtinės žalos piniginės kompensacijos priteisimo, nes patirtÄ neturtinę žalÄ IeÅ¡kovė sieja bÅ«tent su atleidimo iÅ¡ pareigų už teisėjo vardÄ Å¾eminantį poelgį neteisėtumu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : atmesti ieÅ¡kinį dėl atleidimo iÅ¡ teisėjo pareigų pripažinimo neteisėtu. Å is sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėjos Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė Laima Ribokaitė