Legislator Case Law & Legislation
02f5bfb9-ba28-4e58-9e59-cf315c06c13f AI generated

02f5bfb9-ba28-4e58-9e59-cf315c06c13f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 02f5bfb9-ba28-4e58-9e59-cf315c06c13f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir jos atstovui advokatui Aivarui Aleksiejevui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „K2 LT“ ieÅ¡kinį atsakovei A. V. ir atsakovės A. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „K2 LT“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo. Teismas nustatė: IeÅ¡kovė AB „K2 LT“ (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei A. V. (toliau – atsakovė), praÅ¡ydama pripažinti, kad atsakovės praÅ¡ymas dėl pakeistų darbo sÄ lygų, nesant darbuotojo sutikimo, nepagrįstas, o Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2019 m. spalio 1 d. sprendimas darbo ginčo byloje Nr. APS-131-15453 netenka galios, priteisti iÅ¡ atsakovės jai iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį 1647,71 Eur ir ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

02f5bfb9-ba28-4e58-9e59-cf315c06c13f · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Atsakovė mano, kad toks darbo sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nes ieÅ¡kovė neatsižvelgė į tai, kad tarp Å¡alių vyksta ginčas dėl darbo sutarties sÄ lygų pakeitimo, o DGK priimtu sprendimu pripažino, kad sutarties sÄ lygos pakeistos neteisėtai. Nurodė, kad esant tokiam sprendimui, atsakovei vykti į darbo vietÄ Kėdainiuose po sprendimo priėmimo, nebuvo pagrindo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal DK 214 straipsnio 3 dalį, tokio pobÅ«džio bylose, atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumÄ turi įrodyti darbdavys.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-2346-631/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32751-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.5.7; 1.3.2.6.6; 1.3.2.9.10.8; 1.3.2.10; 1.3.5.5; 1.3.9.2.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.7; (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „K2 LT“ atstovui vadovui B. V. ir ieškovės atstovui advokatui Viliui Mačiulaičiui, atsakovei A.

V. ir jos atstovui advokatui Aivarui Aleksiejevui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „K2 LT“ ieÅ¡kinį atsakovei A. V. ir atsakovės A. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „K2 LT“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo. Teismas nustatė: IeÅ¡kovė AB „K2 LT“ (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei A. V. (toliau – atsakovė), praÅ¡ydama pripažinti, kad atsakovės praÅ¡ymas dėl pakeistų darbo sÄ lygų, nesant darbuotojo sutikimo, nepagrįstas, o Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2019 m. spalio 1 d. sprendimas darbo ginčo byloje Nr. APS-131-15453 netenka galios, priteisti iÅ¡ atsakovės jai iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį 1647,71 Eur ir ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė ginčo esmę sudarančias aplinkybes, t. y., kad pagal 2017-05-08 ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytÄ darbo sutartį, atsakovė buvo priimta į darbÄ (duomenys neskelbtini) pareigose. 2018-04-01 Å¡alys pasirašė darbo sutarties pakeitimÄ , kuriuo atsakovės pareigos pakeistos iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pareigas. 2018-06-05 atsakovė išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų, o Å¡ioms pasibaigus - vaiko priežiÅ«ros atostogų. 2019-07-30 atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ dėl ketinimo grįžti į darbÄ pardavimų ir marketingo vadovės pareigose.

Å alys, susitikusios aptarė atsakovės grįžimo sÄ lygas ir atsakovei buvo patvirtinta, kad ji laukiama grįžtant į darbÄ tomis pačiomis sÄ lygomis, kokios numatytos darbo sutartyje ir kokios egzistavo iki atsakovės išėjimo tikslinių atostogų. Atsakovė 2019-08-06 pateikė ieÅ¡kovei raÅ¡tÄ â€žDėl darbo sutarties sÄ lygų keitimo“, kuriuo nurodė, kad nesutinka vykdyti darbo pareigų Kėdainiuose pagal sudarytÄ darbo sutartį, nes sutarties sÄ lygos galėjo bÅ«ti pakeistos tik darbuotojo raÅ¡ytiniu sutikimu.

IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alys, sudarydamos darbo sutartį, susitarė, kad atsakovė yra įdarbinama AB „K2 LT“, kurios buveinė Metalistų g., 3, Kėdainiai, ir dėl jokių papildomų sÄ lygų, t. y. atsakovės darbo nuotoliniu bÅ«du iÅ¡ namų, nesusitarė, taip pat atsakovė nebuvo pateikusi praÅ¡ymo dirbti nuotoliniu bÅ«du. Pažymėjo, kad visa bendrovės administracija savo funkcijas atlieka bendrovės patalpose Kėdainiuose ir tik nesant poreikio atsakovei fiziÅ¡kai dalyvauti, bei esant bendrovės vadovybės geranoriÅ¡kumui, atsakovei buvo leista į Kėdainius atvykti ne kiekvienÄ dienÄ .

Dėl Å¡ių aplinkybių Å¡alys ir nebuvo sudariusios susitarimo dėl nuotolinio darbo, kadangi darbo pobÅ«dis reikalauja atsakovės dalyvavimo bendrovės veikloje Kėdainiuose. Nurodė, kad atsakovė, pasiraÅ¡ydama darbo sutartį, žinojo ir suprato, kad bendrovės pagrindinė veikla yra vykdoma Kėdainiuose, o administracijos veikla nebus organizuojama tik Vilniuje, o asmuo, bÅ«damas atsakingas už pardavimus ir marketingÄ , turi bÅ«ti nuolat pasiekiamas kitiems bendrovės darbuotojams bei klientams. Teigia, kad atsakovė argumentÄ , kad tarp Å¡alių buvo susitarta dėl nuotolinio darbo turėtų įrodyti įrodinėjimo priemonėmis, o vien deklaratyvių faktų nurodymo nepakanka.

Mano, kad nesant duomenų, jog atsakovės darbo pareigų vykdymo vietovė iki tikslinių atostogų pradžios buvo Vilniuje, nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė pateikė pasiÅ«lymÄ dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis, prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė, laikydamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 131 straipsnio 2 dalies, siekė užtikrinti atsakovės teisę po tikslinių atostogų grįžti į tÄ pačiÄ darbo vietÄ ne mažiau palankiomis, negu buvusiomis darbo sÄ lygomis. IeÅ¡kovė, atsižvelgus į tai, kad Å¡alys laisva valia sulygo, kad darbuotojos darbo vieta yra bendrovės buveinė, nesusitarė dėl nuotolinio darbo nei darbo sutarties sudarymo metu, nei vėliau, mano, kad nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovė pakeitė bÅ«tinÄ jÄ darbo sÄ lygÄ po tikslinių atostogų, o atsakovei neatvykstant į darbÄ nuo 2019-08-14, pagrįstai jÄ atleido DK 58 str. 3 d. 1 p. pagrindu, todėl skundžiamas DGK sprendimas laikytinas neteisėtu (el. b. l. 1–6, t.

I). Atsakovė pateiktu atsiliepimu į ieÅ¡kinį nurodė, kad nuo 2017-05-08 darbo sutarties pradžios visÄ laikÄ bendrovėje dirbo nuotoliniu bÅ«du, susitikimai darbo reikalais buvo organizuojami kavinėse ar kitose patalpose Vilniuje, o į ieÅ¡kovės buveinę Kėdainiuose atsakovė atvykdavo esant poreikiui, dažniausiai vienÄ kartÄ per savaitę. Laiko, kad Å¡iÄ aplinkybę patvirtina į darbo bylÄ pateikti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ darbo kalendoriaus, elektroniniai laiÅ¡kai ir ieÅ¡kovės dukterinės įmonės „Rekviem“ organizacinės struktÅ«ros 2018 turimi duomenys.

Nurodė, kad darbo sutartį buvo sudariusi su tuo metu buvusiu įmonės direktoriumi V. L., kuris, apklaustas kaip liudytojas DGK vykusiame posėdyje, paaiÅ¡kino, kad sudarant darbo sutartį su ieÅ¡kove nebuvo nė kalbos, kad jos darbo vieta bus Kėdainiuose. Pagal liudytojo paaiÅ¡kinimus, visi vadovaujančias pareigas užimantys asmenys dirbdavo iÅ¡ namų, susirinkdavo kavinėse arba Martyno Mažvydo bibliotekoje, tačiau pasikeitus įmonės vadovui ir atsakovei ketinant grįžti į darbÄ po tikslinių atostogų, ieÅ¡kovė nusprendė vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti darbo sÄ lygas.

Teigia, kad Å¡alių susitarimÄ dėl nuotolinio darbo pagrindžia darbo sutarties Å¡alių elgesys, atliekami veiksmai ir faktinis sutarties vykdymas. Atsakovė patvirtina, kad darbo vietos pakeitimas iÅ¡ namų Vilniuje į Kėdainius jai nepriimtinas, nes atsakovė turi tris mažamečius vaikus, o važiavimas nuo Vilniaus iki Kėdainių per dienÄ užtruktų 3,5 val. Pažymėjo, kad darbo sutartyje nėra nurodyta, jog atsakovės darbo vieta yra Metalistų g. 3, Kėdainiai. Å is adresas yra nurodytas kaip AB „K2 LT“ buveinės registracijos adresas.

Atsakovė mano, kad ieÅ¡kovei neteisėtai pakeitus darbo sutarties sÄ lygas dėl darbo vietos, atsakovei vykti į darbÄ Kėdainiuose nebuvo pagrindo. Atsakovė prašė duoti darbinių pavedimų nuotoliniu bÅ«du, tačiau ieÅ¡kovė tokių pavedimų nedavė, todėl pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kovė turi pareigÄ sumokėti atsakovei priklausantį darbo užmokestį, bei DGK jį priteisus nėra pagrindo sprendimo vykdymo atgręžimui; ieÅ¡kovės atliktas darbo sutarties sÄ lygos pakeitimas yra neteisėtas (el. b. l. 136–139, t.

I). Atsakovė 2019-12-11 pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį ir 2020-01-20 patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir grÄ Å¾inti atsakovę į buvusį darbÄ , priteisti atsakovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iÅ¡ darbdavio 1542,99 Eur turtinės žalos, taip pat priteisti 5000 Eur neturtinės žalos, jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovės. Atsakovė nurodė, kad darbo ginčų komisijai priėmus 2019-10-01 sprendimÄ , kuriuo darbo sutarties sÄ lygų pakeitimas buvo pripažintas neteisėtu, ieÅ¡kovė 2019-10-08 nutraukė darbo sutartį su atsakove, pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , nurodydama, kad sutartis nutraukiama dėl atsakovės Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, t. y. dėl neatvykimo į darbÄ be pateisinamos priežasties.

Atsakovė mano, kad toks darbo sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nes ieÅ¡kovė neatsižvelgė į tai, kad tarp Å¡alių vyksta ginčas dėl darbo sutarties sÄ lygų pakeitimo, o DGK priimtu sprendimu pripažino, kad sutarties sÄ lygos pakeistos neteisėtai. Nurodė, kad esant tokiam sprendimui, atsakovei vykti į darbo vietÄ Kėdainiuose po sprendimo priėmimo, nebuvo pagrindo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal DK 214 straipsnio 3 dalį, tokio pobÅ«džio bylose, atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumÄ turi įrodyti darbdavys.

Darbo sutarties nutraukimui esant neteisėtam, ieÅ¡kovė turi grÄ Å¾inti atsakovę į buvusį darbÄ , jos naudai turi bÅ«ti priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstines pravaikÅ¡tas, turtinė ir neturtinė žala. PaaiÅ¡kino, kad dėl ieÅ¡kovės veiksmų, t. y. darbo sÄ lygų pakeitimo, neteisėto darbo sutarties nutraukimo, nebendradarbiavimo ir įstatymuose numatytų garantijų asmeniui, auginančiam mažametį vaikÄ , nepaisymo, ilgalaikio nesutarimo ir nežinomybės, pablogėjo atsakovės sveikata, atsirado emociniai, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai ir dvasinis sukrėtimas, dėl ko atsirado Å¡irdies ir kitų sveikatos problemų, skausmas Å¡irdies plote, padidėjęs pulsas, kraujo spaudimas, buvo kviesta greitoji pagalba, daug kartų teko lankytis pas gydytojus.

Nurodė, kad turtinę žalÄ sudaro atsakovės patirtos medicininės iÅ¡laidos gydymui, vaistams, tyrimams dėl sveikatos pablogėjimo, gydytojų skirtų procedÅ«rų atlikimas ir prideda minėtas aplinkybes patvirtinančius dokumentus (el. b. l. 144–147, t. I; el. bylos apyraÅ¡o b. l. 16–19). IeÅ¡kovė, nesutikdama su atsakovės pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu ir jo patikslinimu, pateikė 2020-01-07 atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ir 2020-01-20 atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį.

IeÅ¡kovė su pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka, nurodo, kad Å¡alys pasiraÅ¡ytoje darbo sutartyje nenurodė jokių papildomų sÄ lygų dėl atsakovės darbo funkcijų atlikimo nuotoliniu bÅ«du, taip pat iki atsakovės tikslinių atostogų nebuvo gautas praÅ¡ymas dėl tokio pobÅ«džio darbo. Teigia, kad atsakovei metus laiko nedalyvavus įmonės veikloje, neįmanoma atlikti užduočių nuotoliu, nesusipažinus su bendrovės situacija rinkoje, tiesioginių pavaldinių darbu, problematika, iÅ¡keltais tikslais.

Atkreipė dėmesį, kad atsakovė, pradėjusi dirbti bendrovėje vyko į Kėdainius, gilinosi į veiklos subtilybes, kol galėjo individualiai spręsti kylančius klausimus. Teigia, kad atsakovės atliekamos funkcijos ir svarba lemia tai, kad darbo pareigų atlikimas bÅ«tų vykdomas bendrovės buveinėje, kad bÅ«tų užtikrintas stabilus bendrovės paslaugų teikimas. Mano, kad darbuotojui atsisakius vykdyti darbo pareigas ir bendrovės vadovo nurodymus atvykti į bendrovės buveinę ne tik pačiÄ pirmÄ dienÄ po tikslinių atostogų, bet ir beveik du mėnesius, toks darbo pareigų pažeidimas gali bÅ«ti įvertintas kaip Å¡iurkÅ¡tus.

Pažymėjo, kad buvo geranoriÅ¡ka su atsakove, bandė derėtis dėl darbo nuotoliniu bÅ«du, nukrypdama nuo DK nustatyto penktadalio darbo laiko nuotoliniu bÅ«du maitinančiai krÅ«timi darbuotojai, tačiau atsakovė net ir tokiu atveju nesutiko atvykti į darbÄ , tokiu bÅ«du pažeisdama esmines savo pareigas. Nurodė, kad atsakovė laikydamasi savo pozicijos, kad pareigų vykdymas Kėdainiuose jai yra nepriimtinas, nes augina tris mažamečius vaikus, neatsižvelgė į bendrovės interesus užtikrinti tinkamÄ paslaugų teikimÄ bendrovės klientams, tinkamÄ komunikacijÄ , darbo organizavimÄ su kolegomis, neigė bendrovėje nusistovėjusiÄ darbo organizavimo tvarkÄ , todėl ieÅ¡kovė, neturėdama vilčių, kad atsakovė užtikrins tinkamÄ pareigų vykdymÄ , suderintÄ su bendrovės interesais, atleido atsakovę iÅ¡ pareigų.

IeÅ¡kovė nurodė, kad laikėsi atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo tvarkos, t. y. paprašė atsakovę pateikti paaiÅ¡kinimus dėl neatvykimo į darbÄ priežasčių ir mano, kad DK 58 straipsnio 6 dalies nustatytų terminų nepraleido. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovės atleidimas iÅ¡ darbo yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytiems pažeidimams, nes prieÅ¡ atleidžiant ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo buvo įvertinta visų aplinkybių visuma. Pasisakydama dėl turtinės ir neturtinės žalos, ieÅ¡kovė teigia, kad esant atsakovės atleidimui iÅ¡ darbo teisėtam bei pagrįstam, visi iÅ¡vestiniai reikalavimai turėtų bÅ«ti atmesti.

Nurodė, kad atsakovės pateiktame medicininiame iÅ¡raÅ¡e dėl skausmų Å¡irdies plote yra nurodyta frazė „toks epizodas yra buvęs ir anksčiau“. Mano, kad dėl Å¡ios frazės nėra galimybės nustatyti, kad atsakovės sveikatos pablogėjimas sietinas su atleidimu iÅ¡ darbo, pateikti gydymo įstaigos čekiai už sveikatos patikrinimÄ negali bÅ«ti vertinami kaip įrodymai atlyginti tariamai patirtÄ turtinę žalÄ . Teigia, kad atsakovė nepateikė jokių realių įrodymų ir reikÅ¡mingų kriterijų, kad patyrė neturtinę žalÄ , o savo pačios veiksmais, t. y. atsisakydama svarstyti darbdavės pasiÅ«lymÄ didinti darbo pareigų vykdymÄ nuotoliniu bÅ«du iki 30 procentų, pati užkirto keliÄ geranoriÅ¡kam ir abiems pusėms neigiamų emocinių pasekmių nekeliančiam situacijos sprendimui.

Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, o reikalaujamos neturtinės žalos dydis yra neprotingas ir neatitinka nusistovėjusios teismų praktikos (el. b. l. 63–68, 80–82 t. II). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovai palaikė ieÅ¡kinyje ir atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus visus motyvus ir argumentus, rėmėsi savo teiktais procesiniais dokumentais, paaiÅ¡kino, kad pasibaigus atsakovės vaiko priežiÅ«ros atostogų terminui, vadovas su ja susitiko ir aptarė grįžimo į darbÄ variantus.

Buvo aiÅ¡kiai pasakyta, kad bendrovė veiklÄ vykdo Kėdainiuose, ir atsakovė turi dirbti Kėdainiuose. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės maži vaikai, bendrovė bÅ«tų sutikusi vienÄ penktadalį ar net kažkiek daugiau laiko leisti atsakovei dirbti ir nuotoliniu bÅ«du, tačiau atsakovė reikalavo tokių sÄ lygų, kad nereikėtų iÅ¡ viso vykti į Kėdainius. A. V. pozicija vadovaujanti, susijusi su pardavimais ir marketingu, todėl bendrovė nemato galimybės, kad atsakovė nesietų savo darbo funkcijų vykdymo su bendrovės biuru Kėdainiuose, kur fiziÅ¡kai dirba visi kiti darbuotojai.

IeÅ¡kovės atstovai prašė įvertinti atsakovei sumokėtas sumas, negrÄ Å¾inti jos į darbÄ , nes bendrovė maža, iki 10 darbuotojų, nėra galimybės atsakovei dirbti nuotoliniu bÅ«du tokiomis sÄ lygomis, kokias ji iÅ¡kėlė ieÅ¡kovui. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad iki iÅ¡eidama nėštumo ir gimdymo atostogų ieÅ¡kovės bendrovėje visÄ laikÄ dirbo nuotoliniu bÅ«du, kÄ patvirtina jos teikti įrodymai apie vykusius susitikimus bibliotekoje ar kitose vieÅ¡ose vietose.

Niekada nebuvo iÅ¡keltas klausimas, kad jai reikėtų dirbti biure Kėdainiuose, nes tokio biuro ten ir nelabai buvo, Metalistų g.3, Kėdainiuose. Labiau gamybinės patalpos, o ne ofisas, be to, buvusio direktoriaus nuomonė buvo, kad nėra reikalinga darbo vieta Kėdainiuose, nes visas funkcijas ji atlikdavo iÅ¡ namų ar kitų vietų Lietuvoje, įmonės klientai dirba visoje Lietuvoje, todėl jai tekdavo vykti į kitus miestus, su Kėdainiais jos darbo funkcijos nebuvo glaudžiai susijusios, lankydavosi kartÄ per savaitę.

Po tikslinių atostogų norėdama grįžti į darbÄ , susisiekė su nauju vadovu, buvo susitikimas su juo, kurio metu suprato, kad ji nebėra pageidaujama apskritai bendrovėje, bandė tartis dėl nuotolinio darbo, tačiau pozicijos visiÅ¡kai iÅ¡siskyrė, paraÅ¡iusi praÅ¡ymÄ dėl grįžimo dirbti, laukė jai duodamų darbinių pavedimų, tačiau tokių nebuvo, vis susiraÅ¡inėjo su vadovu dėl darbo sutarties sÄ lygos darbui nuotoliniu bÅ«du, tačiau darbdavys laikėsi savo ir nepripažino, kad atsakovė visÄ laikÄ iki atostogų dirbo nuotoliniu bÅ«du.

Su atleidimu atsakovė nesutinka, dėl darbo sutarties nutraukimo ji patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ , nemalonumai įtakojo sveikatos problemas, ji turėjo lankytis pas osteopatÄ , spręsti stuburo skausmų sukeltas problemas, patyrė piniginius nuostolius, kuriuos sieja su darbdavio įvykdytu atleidimu iÅ¡ darbo ir praÅ¡o atlyginti jai padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kinys atmetamas. PrieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinamas iÅ¡ dalies. Byloje, remiantis Å¡alių ir jų atstovų žodiniais paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytine bylos medžiaga, iÅ¡ darbo ginčų komisijos iÅ¡reikalauta darbo byla, nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė 2017 m. gegužės 8 d. sudarė darbo sutartį Nr. 18, kurioje sutarė, jog atsakovė priimama dirbti į AB „K2 LT“, kurioje užims (duomenys neskelbtini) pareigas, o 2018 m. balandžio 1 d. darbo sutarties 1.2 punktas buvo pakeistas, nustatant atsakovės naujas (duomenys neskelbtini) pareigas (el. b. l. 36–38, t.

I). Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2018 m. birželio 5 d. atsakovė išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų, o Å¡ioms pasibaigus – vaiko priežiÅ«ros atostogų. 2019 m. liepos 30 d. atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovei dėl grįžimo į darbÄ po tikslinių atostogų pardavimų ir marketingo vadovės pareigoms nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. (el. b. l. 22, t. I). Pagal ieÅ¡kovės atstovo B. V. ir atsakovės elektroninius susiraÅ¡inėjimus spręstina, kad atsakovė buvo informuota, kad yra laukiama sugrįžtant į darbÄ tokiomis pačiomis sÄ lygomis, kokios numatytos darbo sutartyje (el.b.l.20, t.I).

Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 6 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę, kad nesutinka su darbo sutarties sÄ lygų keitimu, jog po tikslinių atostogų pabaigos, ieÅ¡kovė turėtų pradėti dirbti bendrovės patalpose Kėdainiuose, o ne nuotoliniu bÅ«du Vilniuje, kaip dirbo iki tikslinių atostogų pradžios (el. b. l. 20–21; 24–25, t. I). Atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovės keičiamomis darbo sÄ lygomis, 2019 m. rugpjūčio 12 d. praÅ¡ymu kreipėsi į DGK (el. b. l. 15–16, t. I).

Vykstant darbo ginčo nagrinėjimui komisijoje, atsakovė į bendrovės buveinės patalpas Kėdainiuose atvykusi nebuvo, todėl ieÅ¡kovė surašė 2019 m. rugpjūčio 14 d., 2019 m. rugpjūčio 30 d., 2019 m. rugsėjo 30 d. aktus dėl atsakovės neatvykimo į darbÄ (el. b. l. 8–9, t. I). IeÅ¡kovė ginčo nagrinėjimo metu taip pat bandė susitarti su atsakove dėl darbo nuotoliniu bÅ«du 20-30 proc. per savaitę, tačiau Å¡alims susitarti nepavyko (el. b. l. 72–75, t. I; el. b. l. 40–42, t.

II). Atsakovė Darbo ginčų komisijai pateikė dokumentus, pagrindžiančius, kad teikė paslaugas nuotoliniu būdu įmonei UAB „Rekviem LT“, kuri yra susijusi su ieškovės bendrove (el. b. l. 50–71, t. I). Taip pat teikė papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad iki tikslinių atostogų dirbo ieškovės bendrovėje nuotoliniu būdu, t. y. sukurtus įvykius dėl bendrovės darbuotojų susitikimų Vilniaus kavinėse ir Martyno Mažvydo bibliotekos susitikimo kambarių naudojimo sutartis (el. b. l. 77–115, t.

I). Darbo ginčų komisija 2019 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. DGKS-6118 darbo byloje Nr. APS-131-15453 atsakovės praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies ir nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti atsakovės naudai 1647,71 Eur neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už 2019 m. rugpjūčio mėn. (el. b. l. 118–122, t. I). 2019 m. spalio 8 d. ieÅ¡kovė informavo atsakovę, kad dėl užfiksuotų neatvykimų į darbÄ , atsakovė Å¡iurkščiai pažeidė darbo pareigas, todėl DK 58 straipsnio pagrindu atsakovę atleido iÅ¡ užimamų pareigų (el. b. l. 11, t.

I). Atsakovė 2019 m. lapkričio 6 d. darbo ginčų komisijai pateikė praÅ¡ymÄ dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo (el. b. l. 140–141, t. I). Spręsdama atsakovės praÅ¡ymÄ , Darbo ginčų komisija 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. DGKS-7529 nusprendė praÅ¡ymÄ atsisakyti priimti, nes jis nagrinėtinas teisme (el. b. l. 152–155, t. I). Byloje kilęs ginčas dėl atsakovės A. V. darbo sutarties sÄ lygos, leidžiančios jai dirbti AB „K2 LT“ nuotoliniu bÅ«du, bei dėl atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ jai nevykstant į darbÄ teisėtumo.

Vadovaujantis Darbo kodekso 52 straipsnio 1 dalimi, nuotolinis darbas yra laikoma tokia darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo bÅ«das, kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas ar jų dalį visÄ arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu bÅ«du, tai yra sulygtoje darbo sutarties Å¡alims priimtinoje kitoje, negu darbovietė yra, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines technologijas (teledarbas). Pagal to paties straipsnio 2 dalį, dirbti nuotoliniu bÅ«du skiriama darbuotojo praÅ¡ymu arba Å¡alių susitarimu.

Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio bÅ«tinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sÄ naudas, jis privalo tenkinti darbuotojo praÅ¡ymÄ dirbti nuotoliniu bÅ«du ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krÅ«timi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaikÄ iki trejų metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaikÄ iki keturiolikos metų arba neįgalų vaikÄ iki aÅ¡tuoniolikos metų. Remiantis DK 52 straipsnio 3 dalimi, skiriant dirbti nuotoliniu bÅ«du, raÅ¡tu nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprÅ«pinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktÄ darbÄ darbdavio nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta, kad atsakovė ieÅ¡kovės bendrovėje iki iÅ¡eidama nėštumo ir gimdymo atostogų, vėliau – vaiko priežiÅ«ros atostogų, dirbo nuotoliniu bÅ«du, nors tokia sÄ lyga tiesiogiai darbo sutartyje raÅ¡tu įtvirtinta nebuvo. Atsakovės žodiniai paaiÅ¡kinimai, į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai apie įvairius susitikimus Vilniuje kavinėse, nacionalinėje bibliotekoje, Rekviem organizacinė struktÅ«ra 2018 ir kt. patvirtina, jog atsakovės darbas nuotoliniu bÅ«du buvo įprasta praktika, niekas dėl to nekėlė klausimų ir atsakovė nebuvo gavusi jokių pastabų, jog į Kėdainius, kur yra įmonės buveinė, nuvyksta kartÄ -kitÄ per savaitę ar rečiau (el.b.l.70-71, 77-89, 93-115, t.I).

Dėl nuotolinio darbo, kai jis neaptartas darbo sutartyje, yra pasisakyta teismų praktikoje. Tuo atveju, jei nuotolinis darbas tęsėsi ilgÄ laiko tarpÄ ir darbdavys apie tai žinojo, jei nuo darbo sutarties sudarymo, darbuotojui nebuvo pateikta jokių pretenzijų dėl neatvykimo į darbÄ , nebuvo iÅ¡kelta drausminė byla, byloje nėra pateikta reikalavimo darbuotojai pateikti paaiÅ¡kinimų dėl neatvykimo į darbÄ , tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys buvo susitarusios dėl darbuotojo darbo funkcijų vykdymo iÅ¡ darbuotojo namų.

Tokie susiklostę santykiai tarp Å¡alių leidžia darbuotojai turėti teisėtÄ lÅ«kestį, kad darbo sutarties sÄ lygų ji nepažeidžia, kad darbo sutarties sÄ lygos yra bÅ«tent tokios, kokios yra įgyvendinamos ilgÄ laiko tarpÄ . Atsižvelgdamas į Å¡alių elgesį ir valios iÅ¡raiÅ¡kÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nors sÄ lyga dėl nuotolinio darbo nebuvo užfiksuota raÅ¡tiÅ¡kai, tai yra nesilaikyta formalaus įforminimo reikalavimo, tačiau realiai susiklostę ilgalaikiai tokio pobÅ«džio darbo teisiniai santykiai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tarp Å¡alių egzistavo susitarimas dėl nuotolinio darbo (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-509-265/2017).

Dėl sÄ lygos, kad atsakovė gali dirbti nuotoliniu bÅ«du spręstina ir pagal atsakovės vykdytas darbo funkcijas, t.y. ar jai reikalinga visÄ darbo laikÄ leisti ofise, ar ji laisvai darbus gali dirbti iÅ¡ namų ar kitos jai patogios vietos. Pagal byloje esančius įrodymus, kurių ieÅ¡kovė nepaneigė kitais įrodymais apie galimai pasikeitusiÄ Ä¯monės darbo organizavimo tvarkÄ , 2018 metų Rekviem organizacinė struktÅ«ra patvirtina, kad atsakovės darbo vieta buvo Vilniuje (el.b.l.71, t.I). IeÅ¡kovės vadovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad dalis iÅ¡ nurodomų minėtoje organizacinėje struktÅ«roje darbuotojų Å¡iai dienai yra atleisti, atsakovės funkcijas atlieka jis pats.

Tačiau pačios pasikeitusios ar apskritai bendrovėje įtvirtintos lokaliniu teisės aktu organizacinės struktÅ«ros, darbo organizavimo tvarkos, nepateikė. Teismui nėra pagrindo vertinti, kad darbuotojų funkcijos, kurias galima atlikti nuotoliniu bÅ«du dėl kokių nors gamybinių ar organizacinių priežasčių turėjo bÅ«ti atliekamos tik iÅ¡ ofiso Kėdainiuose, kad jos nuo 2018 metų bÅ«tų bendrovėje pasikeitusios. Tokių įrodymų byloje nėra. 2019 m. rugpjÅ«tį, ieÅ¡kovės įmonei vadovaujant jau kitam (dabartiniam) vadovui, atsakovei pateikus praÅ¡ymÄ grįžti į darbÄ , į eitas pardavimo ir marketingo vadovės pareigas, buvo iÅ¡dėstyta ieÅ¡kovės pozicija, jog atsakovės darbo vieta bus Kėdainiuose.

Atsakovė, auginanti tris mažamečius vaikus, iÅ¡ kurių vienÄ maitinanti krÅ«timi, aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo praÅ¡ymÄ dėl darbo nuotoliniu bÅ«du (el.b.l.24-25, t.I). Pateiktas į bylÄ Å¡alių susiraÅ¡inėjimas patvirtina, kad Å¡alys vedė derybas dėl galimybės atsakovei dirbti nuotoliniu bÅ«du. Darbdavys sutiko, kad suteiktų galimybę atsakovei dirbti nuotoliniu bÅ«du penktadalį laiko, o kitu metu darbas bÅ«tų numatytas įmonės registracijos ir buveinės adresu Metalistų g.3, Kėdainiuose (el.b.l.21, t.I).

Darbo sutarties sÄ lygos dėl nuotolinio darbo pasiÅ«lymo įgyvendinimo raÅ¡tu, kaip tai bÅ«tų įtvirtinta pačioje darbo sutartyje, kaip jos pakeitimas, ieÅ¡kovė atsakovei nepateikė, tokių įrodymų byloje nėra. Pripažintina, kad Å¡alys susiraÅ¡inėjimo metu nepriėjo bendro kompromiso, o atsakovė, turėdama mažametį vaikÄ , juo rÅ«pindamasi ir maitindama krÅ«timi, laukė iÅ¡sprendžiant savo praÅ¡ymo dėl nuotolinio darbo, į darbÄ Kėdainiuose nevyko, darbdavys jai užduočių darbui nuotoliniu bÅ«du neteikė.

Darbdavys, žinodamas visÄ situacijÄ , vykstantį susiraÅ¡inėjimÄ elektroniniu paÅ¡tu, jau nuo 2019-08-14 fiksavo atsakovės neatvykimus į darbÄ , kaip be pateisinamų priežasčių ir 2019-10-08 nutraukė su atsakove darbo sutartį (el.b.l.43, t.I, b.l.16, 39, t.II). Teismas vertina, kad darbdavys, piktnaudžiaudamas teise, nesilaikydamas Darbo kodekso 24 straipsnyje įtvirtintų sÄ Å¾iningumo ir bendradarbiavimo principų, taip pat negerbdamas darbuotojos Å¡eiminių įsipareigojimų (DK 28 straipsnis), pažeidė darbo teisės normas, nevykdydamas DK 52 straipsnyje įtvirtintos pareigos tenkinti darbuotojos praÅ¡ymÄ dirbti nuotoliniu bÅ«du ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos.

IeÅ¡kovės deklaratyvÅ«s argumentai, kad bÅ«tų sutikusi dėl vieno penktadalio darbo laiko suteikimo atsakovei dirbti nuotoliniu bÅ«du nėra pakankami pateisinti darbdavio reikalavimui visÄ kitÄ laikÄ atsakovei bÅ«ti darbovietėje Kėdainiuose. Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inėjimo elektroniniu paÅ¡tu, darbdavys nepateikė jokio konkretaus darbo grafiko, net nenurodė konkrečios darbo laiko normos, kuri turėtų bÅ«ti atliekama biure Kėdainiuose, kuo bÅ«tų grindžiama tokia darbo laiko normos dalis, bei kokias konkrečias funkcijas atsakovė turėtų atlikti biure Kėdainiuose, o kokias galėtų vykdyti nuolatiniu bÅ«du.

Todėl suprantama, kad atsakovė, negaudama iÅ¡ ieÅ¡kovės jokio konkretumo dėl tolesnio darbo funkcijų vykdymo, augindama mažametį krÅ«timi maitinamÄ vaikÄ , susiraÅ¡inėjimu ir prašė nurodyti konkretų darbo grafikÄ , kad galėtų planuoti, derinti Å¡eimos ir darbinius interesus. Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė byloje neįrodė nei bendrovės gamybinio bÅ«tinumo, nei darbo organizavimo ypatumų, kurie sukeltų per dideles sÄ naudas, jei bÅ«tų leista atsakovei daugiau kaip vienÄ penktadalį laiko dirbti nuotoliniu bÅ«du.

Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inėjimo, atsakovė prašė leisit jai dirbti nuotoliniu bÅ«du ir laukė pateikiant ieÅ¡kovę darbo grafikÄ , nustatant darbo laikÄ , kaip jai reikės dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis, tačiau ieÅ¡kovė neteikė konkrečių pasiÅ«lymų dėl nuotolinio darbo grafiko (DK 52 str. 2-3 dalys). IeÅ¡kovės vadovas, duodamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje, nurodė, kad atsakovės vykdytas darbines funkcijas „dengia“ jis pats, konkretizuoti, kokius pavedimus, pareigas grįžus atsakovei po atostogų į darbÄ bÅ«tų skyręs, nenurodė.

Atsakovė, duodama paaiÅ¡kinimus, nurodė, jog jos darbas apėmė kontaktų palaikymÄ su laidotuvių planuotojais, kurie dirbo Kaune, skambučių centro Utenoje darbuotojais, t.y. žmonėmis, kurių darbo vieta su buvimu Kėdainiuose nesusijusi. Nei iÅ¡ ieÅ¡kovės atstovų žodinių paaiÅ¡kinimų, nei iÅ¡ kitų įrodymų byloje nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad nėra įmanoma atsakovei darbinių užduočių vykdyti nuotoliniu bÅ«du. Tokių įrodymų darbdavys į bylÄ nepateikė.

Netenkinęs atsakovės (darbuotojos, krÅ«timi maitinančios ir auginančios vaikÄ iki trejų metų) praÅ¡ymo dėl darbo nuotoliniu bÅ«du ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, darbdavys, fiksavęs atsakovės neatvykimus į darbÄ kaip be pateisinamos priežasties, pasielgė nesÄ Å¾iningai, Å¡iurkščiai pažeidė minėtas DK 24, 28 straipsnių normas. IeÅ¡kovės reikalavimas dėl atsakovės praÅ¡ymo nepagrįstumo ir atmetimo netenkinamas, pripažįstant, kad atsakovė dirbo nuotolinį darbÄ .

Atleidimas atsakovės iÅ¡ darbo DK 58 straipsnio pagrindu pripažįstamas neteisėtu. Kaip jau minėta, darbdavys, nuo 2019-08-14 fiksavęs atsakovės neatvykimus į darbÄ be pateisinamų priežasčių, elgėsi piktnaudžiaudamas teise, suprasdamas ir turėdamas įvertinti visas aplinkybes apie vykstantį tarpusavio susiraÅ¡inėjimÄ tarp darbuotojos ir darbdavio dėl galimybės dirbti nuotoliniu bÅ«du, tačiau niekaip nespręsdamas Å¡ios situacijos, nesilaikydamas DK 52 straipsnio normos reikalavimų, įpareigojančių darbdavį spręsti darbuotojos praÅ¡ymÄ dėl darbo nuotoliniu bÅ«du.

Taigi, 2019-10-08 ieÅ¡kovės direktoriaus praneÅ¡imu atsakovei įvykdytas jos atleidimas iÅ¡ darbo yra neteisėtas ir nepagrįstas jokiomis nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis, kadangi neatvykimo į darbÄ priežastis ieÅ¡kovė žinojo, nes susiraÅ¡inėjo su atsakove dėl jos darbo funkcijų vykdymo nuotoliniu bÅ«du. Nesurastas kompromisas tarp Å¡alių negali bÅ«ti pateisinama priežastis darbdaviui vertinti atsakovę Å¡iukščiai pažeidus darbo pareigas, kai pats darbdavys iki pat darbuotojos atleidimo dienos nebuvo iÅ¡sprendęs jos praÅ¡ymo dėl galimybės dirbti nuotoliniu bÅ«du.

Dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo pasekmių. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 str. 2 d. numato, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir grÄ Å¾inti darbuotojÄ Ä¯ buvusį darbÄ ir priteisia jam iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Darbo kodekso 218 str. 4 d. numatyta, kad jeigu darbo ginÄÄ dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾intas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, arba kai darbuotojo negrÄ Å¾inti praÅ¡o darbdavys, darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas priima sprendimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisia iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip Å¡eÅ¡i darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Atsižvelgiant į teisės normas, bei nustatytas aplinkybes, kad atleisdamas atsakovę iÅ¡ darbo darbdavys pažeidė Darbo kodekse įtvirtintas imperatyvias normas, atsakovei darbdavys nesudarytų sÄ lygų dirbti, be to, grÄ Å¾inimo į darbÄ nepageidauja darbdavys, teismas taiko DK 218 str. 4 d., pripažindamas atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, negrÄ Å¾indamas atsakovės į darbÄ , tačiau priteisdamas iÅ¡ darbdavio buvusiai darbuotojai iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtÄ neturtinę žalÄ .

Taip pat darbuotojai priteistina kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip Å¡eÅ¡i darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Pagal į bylÄ pateiktus duomenis, ieÅ¡kovė atsakovei atleidimo dienÄ sumokėjo darbo ginčų komisijos 2019 m. spalio 1 d. sprendimu priteistÄ 1647,71 Eur (nurodoma suma neatskaičius mokesčių), bei pervedė galutinį atsiskaitymÄ , apskaičiavusi susijusias sumas iki 2019 m. spalio 8 d. (el. b. apyraÅ¡o psl. 38-39).

Atsakovės vidutinis vienos dienos darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.13 ir 7 punktus (kai 2019 metų patvirtintas metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, sudaro 20,9 darbo dienas), bei atsižvelgiant į mokestinės bazės pasikeitimus nuo 2019 metų (taikomas koeficientas 1,289), sudaro 137,97 Eur, vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis – 2883,57 Eur.

Taigi, atsakovei A. V. iÅ¡ ieÅ¡kovės priskaičiuotina suma už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ yra 13 741,8 Eur (4 mėn. x 2883,57 Eur + 137,97 Eur x 16 d.d.) neatskaičius mokesčių, iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. spalio 8 d., priteistina po 137,97 Eur už kiekvienÄ darbo dienÄ , skaičiuojant pagal penkių darbo dienų per savaitę darbo grafikÄ . Kompensacija, kurios dydis – vienas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip Å¡eÅ¡i darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai, atsakovės atveju, jai pas ieÅ¡kovę dirbus dvejus metus, vadovaujantis DK 218 str. 4 d., sudaro 2883,57 Eur.

Dėl žalos atlyginimo. Darbo kodekso 151 straipsnyje numatyta, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ . CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad asmens teisė į darbÄ , asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrÄ bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo Å¡eimos stabilumÄ . Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos (2006 m. sausio 4 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c. b. Nr. 3K-3-10/2006). Sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, bÅ«tina įvertinti ir tai, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių Å¡alis. Pripažintina, kad asmens teisė į darbÄ , asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrÄ bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo Å¡eimos stabilumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).

Atsakovė A. V. praÅ¡o priteisti 1542,29 Eur turtinės žalos atlyginimo, žalÄ siejant su gydymui, vaistams ir tyrimams patirtomis iÅ¡laidomis, bei 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (el. b. l. 46–52, t. II; el. bylos apyraÅ¡o b. l. 19–23, 25). Teismas, pagal byloje surinktÄ visÄ medžiagÄ , bei remdamasis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais ir formuojama praktika, taip pat pripažindamas, kad darbdavys atliko neteisėtus veiksmus atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«roje, atleidimas pripažintas neteisėtu, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ atsakovei iÅ¡ darbdavio (DK 218 str. 1, 4 dalys).

Laikantis proporcingumo principo, bei atsižvelgiant į iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinas kompensacines sumas, susijusias su neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo pasekmių taikymu, kartu įvertinant, jog atsakovė ieÅ¡kovės bendrovėje iÅ¡dirbo du metus (dalį laiko bÅ«dama nėštumo ir gimdymo, bei vaiko priežiÅ«ros atostogose), atleista diskriminuojančiu pagrindu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad teisingam, proporcingam ir sÄ Å¾iningam padarytos neturtinės žalos kompensavimui priteistina 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma.

Ä®vertinus atsakovės pateikiamus įrodymus, susijusius su jos sveikatos problemomis, patirtomis iÅ¡laidomis gydantis nugaros, stuburo skausmus, lankantis pas osteopatÄ , spręstina, kad nėra pagrindo Å¡ių atsakovės negalavimų ir patirtų iÅ¡laidų sieti su ieÅ¡kovės veiksmais, todėl nesant visų bÅ«tinų atsakomybės sÄ lygų, turtinės žalos atlyginimas iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei nepriteistinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio. IeÅ¡kovė pateikė teismui duomenis apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 37 Eur žyminis mokestis, bei 2026,75 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai dėl advokato dalyvavimo procese (el.b.l.12, t.I, b.l.77-79, t.II, el. b. apyraÅ¡o psl.27-30).

Atsakovė teismui pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios sudaro 1195,48 EUR (el. b. l. 83-84, t.II, el. b. apyraÅ¡o psl.32-35). Pagal teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (įsakymo redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų 7 punktÄ , rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (Å¡iuo atveju taikytinas 2019 m.

III ketvirčio bruto darbo užmokestis – 1317,6 EUR). Nustatyta, jog Å¡alių į bylÄ pateiktos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Sprendžiant, jog atsakovės reikalavimai patenkinti 75 procentais, yra pagrindas iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai priteisti 380,67 Eur (minusavus iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priklausančias priteisti 515,94 Eur iÅ¡laidas pagal atmestų reikalavimų dalį) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Teismo iÅ¡laidos, susijusios su dokumentų siuntimu, nepriteistinos iÅ¡ Å¡alių, nes byla elektroninė ir iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis) sumos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 307 str., 410 str., teismas straipsniais, teismas nusprendė: ieÅ¡kinį atmesti. PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti atsakovės A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimÄ iÅ¡ darbo akcinėje bendrovėje „K2 LT“, j.a.k. 301950535, 2019 m. spalio 8 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnį neteisėtu.

Laikyti, kad darbo sutartis tarp A. V. ir akcinės bendrovės „K2 LT“ yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ . Priteisti iÅ¡ akcinės bendrovės „K2 LT“, j.a.k. 301950535, atsakovės A. V., a.k.(duomenys neskelbtini) naudai 13 741,8 Eur (trylika tÅ«kstančių septynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 80 euro centų, neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti iÅ¡ akcinės bendrovės „K2 LT“, j.a.k. 301950535, atsakovės A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai po 137,97 Eur (Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt septynis ir 97 euro centus, neatskaičius mokesčių) už kiekvienÄ darbo dienÄ , skaičiuojant pagal penkių darbo dienų savaitėje grafikÄ , nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. spalio 8 d. Priteisti iÅ¡ akcinės bendrovės „K2 LT“, j.a.k. 301950535, atsakovės A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2883,57 Eur (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris eurus 57 euro centus, neatskaičius mokesčių) kompensacijos.

Priteisti iÅ¡ akcinės bendrovės „K2 LT“, j.a.k. 301950535, atsakovės A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ akcinės bendrovės „K2 LT“, j.a.k. 301950535, atsakovės A. V., a.k.(duomenys neskelbtini) naudai 380,67 Eur (tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų 67 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. spalio 1 d. sprendimÄ Nr. DGKS-6118 darbo byloje Nr. APS-131-15453 ir 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ Nr.DGKS-7529 darbo byloje Nr.APS-102-21102 laikyti netekusiais galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Gitana Butrimaitė