02f5bfb9-ba28-4e58-9e59-cf315c06c13f · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedir jos atstovui advokatui Aivarui Aleksiejevui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs akcinÄs bendrovÄs âK2 LTâ ieÅ¡kinį atsakovei A. V. ir atsakovÄs A. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei akcinei bendrovei âK2 LTâ dÄl darbo ginÄų komisijos sprendimo panaikinimo. Teismas nustatÄ: IeÅ¡kovÄ AB âK2 LTâ (toliau â ieÅ¡kovÄ) kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei A. V. (toliau â atsakovÄ), praÅ¡ydama pripažinti, kad atsakovÄs praÅ¡ymas dÄl pakeistų darbo sÄ lygų, nesant darbuotojo sutikimo, nepagrįstas, o Darbo ginÄų komisijos (toliau â DGK) 2019 m. spalio 1 d. sprendimas darbo ginÄo byloje Nr. APS-131-15453 netenka galios, priteisti iÅ¡ atsakovÄs jai iÅ¡mokÄtÄ darbo užmokestį 1647,71 Eur ir ieÅ¡kovÄs patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Legislator headnote
AI generated02f5bfb9-ba28-4e58-9e59-cf315c06c13f · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas: AtsakovÄ mano, kad toks darbo sutarties nutraukimas yra neteisÄtas, nes ieÅ¡kovÄ neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad tarp Å¡alių vyksta ginÄas dÄl darbo sutarties sÄ lygų pakeitimo, o DGK priimtu sprendimu pripažino, kad sutarties sÄ lygos pakeistos neteisÄtai. NurodÄ, kad esant tokiam sprendimui, atsakovei vykti į darbo vietÄ KÄdainiuose po sprendimo priÄmimo, nebuvo pagrindo. Taip pat atkreipÄ dÄmesį, kad pagal DK 214 straipsnio 3 dalį, tokio pobÅ«džio bylose, atleidimo iÅ¡ darbo teisÄtumÄ turi įrodyti darbdavys.
Full text
?CivilinÄ byla Nr. e2-2346-631/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32751-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.5.7; 1.3.2.6.6; 1.3.2.9.10.8; 1.3.2.10; 1.3.5.5; 1.3.9.2.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.7; (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja Gitana ButrimaitÄ, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieÅ¡kovÄs akcinÄs bendrovÄs âK2 LTâ atstovui vadovui B. V. ir ieÅ¡kovÄs atstovui advokatui Viliui MaÄiulaiÄiui, atsakovei A.
V. ir jos atstovui advokatui Aivarui Aleksiejevui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs akcinÄs bendrovÄs âK2 LTâ ieÅ¡kinį atsakovei A. V. ir atsakovÄs A. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei akcinei bendrovei âK2 LTâ dÄl darbo ginÄų komisijos sprendimo panaikinimo. Teismas nustatÄ: IeÅ¡kovÄ AB âK2 LTâ (toliau â ieÅ¡kovÄ) kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei A. V. (toliau â atsakovÄ), praÅ¡ydama pripažinti, kad atsakovÄs praÅ¡ymas dÄl pakeistų darbo sÄ lygų, nesant darbuotojo sutikimo, nepagrįstas, o Darbo ginÄų komisijos (toliau â DGK) 2019 m. spalio 1 d. sprendimas darbo ginÄo byloje Nr. APS-131-15453 netenka galios, priteisti iÅ¡ atsakovÄs jai iÅ¡mokÄtÄ darbo užmokestį 1647,71 Eur ir ieÅ¡kovÄs patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
IeÅ¡kovÄ nurodÄ ginÄo esmÄ sudaranÄias aplinkybes, t. y., kad pagal 2017-05-08 ieÅ¡kovÄs ir atsakovÄs sudarytÄ darbo sutartį, atsakovÄ buvo priimta į darbÄ (duomenys neskelbtini) pareigose. 2018-04-01 Å¡alys pasiraÅ¡Ä darbo sutarties pakeitimÄ , kuriuo atsakovÄs pareigos pakeistos iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pareigas. 2018-06-05 atsakovÄ iÅ¡Äjo nÄÅ¡tumo ir gimdymo atostogų, o Å¡ioms pasibaigus - vaiko priežiÅ«ros atostogų. 2019-07-30 atsakovÄ pateikÄ praÅ¡ymÄ dÄl ketinimo grįžti į darbÄ pardavimų ir marketingo vadovÄs pareigose.
Å alys, susitikusios aptarÄ atsakovÄs grįžimo sÄ lygas ir atsakovei buvo patvirtinta, kad ji laukiama grįžtant į darbÄ tomis paÄiomis sÄ lygomis, kokios numatytos darbo sutartyje ir kokios egzistavo iki atsakovÄs iÅ¡Äjimo tikslinių atostogų. AtsakovÄ 2019-08-06 pateikÄ ieÅ¡kovei raÅ¡tÄ âDÄl darbo sutarties sÄ lygų keitimoâ, kuriuo nurodÄ, kad nesutinka vykdyti darbo pareigų KÄdainiuose pagal sudarytÄ darbo sutartį, nes sutarties sÄ lygos galÄjo bÅ«ti pakeistos tik darbuotojo raÅ¡ytiniu sutikimu.
IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad Å¡alys, sudarydamos darbo sutartį, susitarÄ, kad atsakovÄ yra įdarbinama AB âK2 LTâ, kurios buveinÄ Metalistų g., 3, KÄdainiai, ir dÄl jokių papildomų sÄ lygų, t. y. atsakovÄs darbo nuotoliniu bÅ«du iÅ¡ namų, nesusitarÄ, taip pat atsakovÄ nebuvo pateikusi praÅ¡ymo dirbti nuotoliniu bÅ«du. PažymÄjo, kad visa bendrovÄs administracija savo funkcijas atlieka bendrovÄs patalpose KÄdainiuose ir tik nesant poreikio atsakovei fiziÅ¡kai dalyvauti, bei esant bendrovÄs vadovybÄs geranoriÅ¡kumui, atsakovei buvo leista į KÄdainius atvykti ne kiekvienÄ dienÄ .
DÄl Å¡ių aplinkybių Å¡alys ir nebuvo sudariusios susitarimo dÄl nuotolinio darbo, kadangi darbo pobÅ«dis reikalauja atsakovÄs dalyvavimo bendrovÄs veikloje KÄdainiuose. NurodÄ, kad atsakovÄ, pasiraÅ¡ydama darbo sutartį, žinojo ir suprato, kad bendrovÄs pagrindinÄ veikla yra vykdoma KÄdainiuose, o administracijos veikla nebus organizuojama tik Vilniuje, o asmuo, bÅ«damas atsakingas už pardavimus ir marketingÄ , turi bÅ«ti nuolat pasiekiamas kitiems bendrovÄs darbuotojams bei klientams. Teigia, kad atsakovÄ argumentÄ , kad tarp Å¡alių buvo susitarta dÄl nuotolinio darbo turÄtų įrodyti įrodinÄjimo priemonÄmis, o vien deklaratyvių faktų nurodymo nepakanka.
Mano, kad nesant duomenų, jog atsakovÄs darbo pareigų vykdymo vietovÄ iki tikslinių atostogų pradžios buvo Vilniuje, nÄra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovÄ pateikÄ pasiÅ«lymÄ dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis, prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovÄ, laikydamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau â DK) 131 straipsnio 2 dalies, siekÄ užtikrinti atsakovÄs teisÄ po tikslinių atostogų grįžti į tÄ paÄiÄ darbo vietÄ ne mažiau palankiomis, negu buvusiomis darbo sÄ lygomis. IeÅ¡kovÄ, atsižvelgus į tai, kad Å¡alys laisva valia sulygo, kad darbuotojos darbo vieta yra bendrovÄs buveinÄ, nesusitarÄ dÄl nuotolinio darbo nei darbo sutarties sudarymo metu, nei vÄliau, mano, kad nÄra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovÄ pakeitÄ bÅ«tinÄ jÄ darbo sÄ lygÄ po tikslinių atostogų, o atsakovei neatvykstant į darbÄ nuo 2019-08-14, pagrįstai jÄ atleido DK 58 str. 3 d. 1 p. pagrindu, todÄl skundžiamas DGK sprendimas laikytinas neteisÄtu (el. b. l. 1â6, t.
I). AtsakovÄ pateiktu atsiliepimu į ieÅ¡kinį nurodÄ, kad nuo 2017-05-08 darbo sutarties pradžios visÄ laikÄ bendrovÄje dirbo nuotoliniu bÅ«du, susitikimai darbo reikalais buvo organizuojami kavinÄse ar kitose patalpose Vilniuje, o į ieÅ¡kovÄs buveinÄ KÄdainiuose atsakovÄ atvykdavo esant poreikiui, dažniausiai vienÄ kartÄ per savaitÄ. Laiko, kad Å¡iÄ aplinkybÄ patvirtina į darbo bylÄ pateikti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ darbo kalendoriaus, elektroniniai laiÅ¡kai ir ieÅ¡kovÄs dukterinÄs įmonÄs âRekviemâ organizacinÄs struktÅ«ros 2018 turimi duomenys.
NurodÄ, kad darbo sutartį buvo sudariusi su tuo metu buvusiu įmonÄs direktoriumi V. L., kuris, apklaustas kaip liudytojas DGK vykusiame posÄdyje, paaiÅ¡kino, kad sudarant darbo sutartį su ieÅ¡kove nebuvo nÄ kalbos, kad jos darbo vieta bus KÄdainiuose. Pagal liudytojo paaiÅ¡kinimus, visi vadovaujanÄias pareigas užimantys asmenys dirbdavo iÅ¡ namų, susirinkdavo kavinÄse arba Martyno Mažvydo bibliotekoje, taÄiau pasikeitus įmonÄs vadovui ir atsakovei ketinant grįžti į darbÄ po tikslinių atostogų, ieÅ¡kovÄ nusprendÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti darbo sÄ lygas.
Teigia, kad Å¡alių susitarimÄ dÄl nuotolinio darbo pagrindžia darbo sutarties Å¡alių elgesys, atliekami veiksmai ir faktinis sutarties vykdymas. AtsakovÄ patvirtina, kad darbo vietos pakeitimas iÅ¡ namų Vilniuje į KÄdainius jai nepriimtinas, nes atsakovÄ turi tris mažameÄius vaikus, o važiavimas nuo Vilniaus iki KÄdainių per dienÄ užtruktų 3,5 val. PažymÄjo, kad darbo sutartyje nÄra nurodyta, jog atsakovÄs darbo vieta yra Metalistų g. 3, KÄdainiai. Å is adresas yra nurodytas kaip AB âK2 LTâ buveinÄs registracijos adresas.
AtsakovÄ mano, kad ieÅ¡kovei neteisÄtai pakeitus darbo sutarties sÄ lygas dÄl darbo vietos, atsakovei vykti į darbÄ KÄdainiuose nebuvo pagrindo. AtsakovÄ praÅ¡Ä duoti darbinių pavedimų nuotoliniu bÅ«du, taÄiau ieÅ¡kovÄ tokių pavedimų nedavÄ, todÄl pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kovÄ turi pareigÄ sumokÄti atsakovei priklausantį darbo užmokestį, bei DGK jį priteisus nÄra pagrindo sprendimo vykdymo atgrÄžimui; ieÅ¡kovÄs atliktas darbo sutarties sÄ lygos pakeitimas yra neteisÄtas (el. b. l. 136â139, t.
I). AtsakovÄ 2019-12-11 pateikÄ teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį ir 2020-01-20 patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisÄtu ir grÄ Å¾inti atsakovÄ Ä¯ buvusį darbÄ , priteisti atsakovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iÅ¡ darbdavio 1542,99 Eur turtinÄs žalos, taip pat priteisti 5000 Eur neturtinÄs žalos, jos patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovÄs. AtsakovÄ nurodÄ, kad darbo ginÄų komisijai priÄmus 2019-10-01 sprendimÄ , kuriuo darbo sutarties sÄ lygų pakeitimas buvo pripažintas neteisÄtu, ieÅ¡kovÄ 2019-10-08 nutraukÄ darbo sutartį su atsakove, pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , nurodydama, kad sutartis nutraukiama dÄl atsakovÄs Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, t. y. dÄl neatvykimo į darbÄ be pateisinamos priežasties.
AtsakovÄ mano, kad toks darbo sutarties nutraukimas yra neteisÄtas, nes ieÅ¡kovÄ neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad tarp Å¡alių vyksta ginÄas dÄl darbo sutarties sÄ lygų pakeitimo, o DGK priimtu sprendimu pripažino, kad sutarties sÄ lygos pakeistos neteisÄtai. NurodÄ, kad esant tokiam sprendimui, atsakovei vykti į darbo vietÄ KÄdainiuose po sprendimo priÄmimo, nebuvo pagrindo. Taip pat atkreipÄ dÄmesį, kad pagal DK 214 straipsnio 3 dalį, tokio pobÅ«džio bylose, atleidimo iÅ¡ darbo teisÄtumÄ turi įrodyti darbdavys.
Darbo sutarties nutraukimui esant neteisÄtam, ieÅ¡kovÄ turi grÄ Å¾inti atsakovÄ Ä¯ buvusį darbÄ , jos naudai turi bÅ«ti priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstines pravaikÅ¡tas, turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala. PaaiÅ¡kino, kad dÄl ieÅ¡kovÄs veiksmų, t. y. darbo sÄ lygų pakeitimo, neteisÄto darbo sutarties nutraukimo, nebendradarbiavimo ir įstatymuose numatytų garantijų asmeniui, auginanÄiam mažametį vaikÄ , nepaisymo, ilgalaikio nesutarimo ir nežinomybÄs, pablogÄjo atsakovÄs sveikata, atsirado emociniai, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai ir dvasinis sukrÄtimas, dÄl ko atsirado Å¡irdies ir kitų sveikatos problemų, skausmas Å¡irdies plote, padidÄjÄs pulsas, kraujo spaudimas, buvo kviesta greitoji pagalba, daug kartų teko lankytis pas gydytojus.
NurodÄ, kad turtinÄ Å¾alÄ sudaro atsakovÄs patirtos medicininÄs iÅ¡laidos gydymui, vaistams, tyrimams dÄl sveikatos pablogÄjimo, gydytojų skirtų procedÅ«rų atlikimas ir prideda minÄtas aplinkybes patvirtinanÄius dokumentus (el. b. l. 144â147, t. I; el. bylos apyraÅ¡o b. l. 16â19). IeÅ¡kovÄ, nesutikdama su atsakovÄs pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu ir jo patikslinimu, pateikÄ 2020-01-07 atsiliepimÄ Ä¯ atsakovÄs prieÅ¡ieÅ¡kinį ir 2020-01-20 atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį.
IeÅ¡kovÄ su pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka, nurodo, kad Å¡alys pasiraÅ¡ytoje darbo sutartyje nenurodÄ jokių papildomų sÄ lygų dÄl atsakovÄs darbo funkcijų atlikimo nuotoliniu bÅ«du, taip pat iki atsakovÄs tikslinių atostogų nebuvo gautas praÅ¡ymas dÄl tokio pobÅ«džio darbo. Teigia, kad atsakovei metus laiko nedalyvavus įmonÄs veikloje, neįmanoma atlikti užduoÄių nuotoliu, nesusipažinus su bendrovÄs situacija rinkoje, tiesioginių pavaldinių darbu, problematika, iÅ¡keltais tikslais.
AtkreipÄ dÄmesį, kad atsakovÄ, pradÄjusi dirbti bendrovÄje vyko į KÄdainius, gilinosi į veiklos subtilybes, kol galÄjo individualiai sprÄsti kylanÄius klausimus. Teigia, kad atsakovÄs atliekamos funkcijos ir svarba lemia tai, kad darbo pareigų atlikimas bÅ«tų vykdomas bendrovÄs buveinÄje, kad bÅ«tų užtikrintas stabilus bendrovÄs paslaugų teikimas. Mano, kad darbuotojui atsisakius vykdyti darbo pareigas ir bendrovÄs vadovo nurodymus atvykti į bendrovÄs buveinÄ ne tik paÄiÄ pirmÄ dienÄ po tikslinių atostogų, bet ir beveik du mÄnesius, toks darbo pareigų pažeidimas gali bÅ«ti įvertintas kaip Å¡iurkÅ¡tus.
PažymÄjo, kad buvo geranoriÅ¡ka su atsakove, bandÄ derÄtis dÄl darbo nuotoliniu bÅ«du, nukrypdama nuo DK nustatyto penktadalio darbo laiko nuotoliniu bÅ«du maitinanÄiai krÅ«timi darbuotojai, taÄiau atsakovÄ net ir tokiu atveju nesutiko atvykti į darbÄ , tokiu bÅ«du pažeisdama esmines savo pareigas. NurodÄ, kad atsakovÄ laikydamasi savo pozicijos, kad pareigų vykdymas KÄdainiuose jai yra nepriimtinas, nes augina tris mažameÄius vaikus, neatsižvelgÄ Ä¯ bendrovÄs interesus užtikrinti tinkamÄ paslaugų teikimÄ bendrovÄs klientams, tinkamÄ komunikacijÄ , darbo organizavimÄ su kolegomis, neigÄ bendrovÄje nusistovÄjusiÄ darbo organizavimo tvarkÄ , todÄl ieÅ¡kovÄ, neturÄdama vilÄių, kad atsakovÄ užtikrins tinkamÄ pareigų vykdymÄ , suderintÄ su bendrovÄs interesais, atleido atsakovÄ iÅ¡ pareigų.
IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad laikÄsi atsakovÄs atleidimo iÅ¡ darbo tvarkos, t. y. papraÅ¡Ä atsakovÄ pateikti paaiÅ¡kinimus dÄl neatvykimo į darbÄ priežasÄių ir mano, kad DK 58 straipsnio 6 dalies nustatytų terminų nepraleido. IeÅ¡kovÄs nuomone, atsakovÄs atleidimas iÅ¡ darbo yra proporcinga ir adekvati priemonÄ padarytiems pažeidimams, nes prieÅ¡ atleidžiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo buvo įvertinta visų aplinkybių visuma. Pasisakydama dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos, ieÅ¡kovÄ teigia, kad esant atsakovÄs atleidimui iÅ¡ darbo teisÄtam bei pagrįstam, visi iÅ¡vestiniai reikalavimai turÄtų bÅ«ti atmesti.
NurodÄ, kad atsakovÄs pateiktame medicininiame iÅ¡raÅ¡e dÄl skausmų Å¡irdies plote yra nurodyta frazÄ âtoks epizodas yra buvÄs ir anksÄiauâ. Mano, kad dÄl Å¡ios frazÄs nÄra galimybÄs nustatyti, kad atsakovÄs sveikatos pablogÄjimas sietinas su atleidimu iÅ¡ darbo, pateikti gydymo įstaigos Äekiai už sveikatos patikrinimÄ negali bÅ«ti vertinami kaip įrodymai atlyginti tariamai patirtÄ turtinÄ Å¾alÄ . Teigia, kad atsakovÄ nepateikÄ jokių realių įrodymų ir reikÅ¡mingų kriterijų, kad patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , o savo paÄios veiksmais, t. y. atsisakydama svarstyti darbdavÄs pasiÅ«lymÄ didinti darbo pareigų vykdymÄ nuotoliniu bÅ«du iki 30 procentų, pati užkirto keliÄ geranoriÅ¡kam ir abiems pusÄms neigiamų emocinių pasekmių nekelianÄiam situacijos sprendimui.
PažymÄjo, kad nagrinÄjamu atveju nÄra civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visumos, o reikalaujamos neturtinÄs žalos dydis yra neprotingas ir neatitinka nusistovÄjusios teismų praktikos (el. b. l. 63â68, 80â82 t. II). Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovÄs atstovai palaikÄ ieÅ¡kinyje ir atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡dÄstytus visus motyvus ir argumentus, rÄmÄsi savo teiktais procesiniais dokumentais, paaiÅ¡kino, kad pasibaigus atsakovÄs vaiko priežiÅ«ros atostogų terminui, vadovas su ja susitiko ir aptarÄ grįžimo į darbÄ variantus.
Buvo aiÅ¡kiai pasakyta, kad bendrovÄ veiklÄ vykdo KÄdainiuose, ir atsakovÄ turi dirbti KÄdainiuose. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovÄs maži vaikai, bendrovÄ bÅ«tų sutikusi vienÄ penktadalį ar net kažkiek daugiau laiko leisti atsakovei dirbti ir nuotoliniu bÅ«du, taÄiau atsakovÄ reikalavo tokių sÄ lygų, kad nereikÄtų iÅ¡ viso vykti į KÄdainius. A. V. pozicija vadovaujanti, susijusi su pardavimais ir marketingu, todÄl bendrovÄ nemato galimybÄs, kad atsakovÄ nesietų savo darbo funkcijų vykdymo su bendrovÄs biuru KÄdainiuose, kur fiziÅ¡kai dirba visi kiti darbuotojai.
IeÅ¡kovÄs atstovai praÅ¡Ä Ä¯vertinti atsakovei sumokÄtas sumas, negrÄ Å¾inti jos į darbÄ , nes bendrovÄ maža, iki 10 darbuotojų, nÄra galimybÄs atsakovei dirbti nuotoliniu bÅ«du tokiomis sÄ lygomis, kokias ji iÅ¡kÄlÄ ieÅ¡kovui. AtsakovÄ teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad iki iÅ¡eidama nÄÅ¡tumo ir gimdymo atostogų ieÅ¡kovÄs bendrovÄje visÄ laikÄ dirbo nuotoliniu bÅ«du, kÄ patvirtina jos teikti įrodymai apie vykusius susitikimus bibliotekoje ar kitose vieÅ¡ose vietose.
Niekada nebuvo iÅ¡keltas klausimas, kad jai reikÄtų dirbti biure KÄdainiuose, nes tokio biuro ten ir nelabai buvo, Metalistų g.3, KÄdainiuose. Labiau gamybinÄs patalpos, o ne ofisas, be to, buvusio direktoriaus nuomonÄ buvo, kad nÄra reikalinga darbo vieta KÄdainiuose, nes visas funkcijas ji atlikdavo iÅ¡ namų ar kitų vietų Lietuvoje, įmonÄs klientai dirba visoje Lietuvoje, todÄl jai tekdavo vykti į kitus miestus, su KÄdainiais jos darbo funkcijos nebuvo glaudžiai susijusios, lankydavosi kartÄ per savaitÄ.
Po tikslinių atostogų norÄdama grįžti į darbÄ , susisiekÄ su nauju vadovu, buvo susitikimas su juo, kurio metu suprato, kad ji nebÄra pageidaujama apskritai bendrovÄje, bandÄ tartis dÄl nuotolinio darbo, taÄiau pozicijos visiÅ¡kai iÅ¡siskyrÄ, paraÅ¡iusi praÅ¡ymÄ dÄl grįžimo dirbti, laukÄ jai duodamų darbinių pavedimų, taÄiau tokių nebuvo, vis susiraÅ¡inÄjo su vadovu dÄl darbo sutarties sÄ lygos darbui nuotoliniu bÅ«du, taÄiau darbdavys laikÄsi savo ir nepripažino, kad atsakovÄ visÄ laikÄ iki atostogų dirbo nuotoliniu bÅ«du.
Su atleidimu atsakovÄ nesutinka, dÄl darbo sutarties nutraukimo ji patyrÄ tiek turtinÄ, tiek neturtinÄ Å¾alÄ , nemalonumai įtakojo sveikatos problemas, ji turÄjo lankytis pas osteopatÄ , sprÄsti stuburo skausmų sukeltas problemas, patyrÄ piniginius nuostolius, kuriuos sieja su darbdavio įvykdytu atleidimu iÅ¡ darbo ir praÅ¡o atlyginti jai padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kinys atmetamas. PrieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinamas iÅ¡ dalies. Byloje, remiantis Å¡alių ir jų atstovų žodiniais paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytine bylos medžiaga, iÅ¡ darbo ginÄų komisijos iÅ¡reikalauta darbo byla, nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ 2017 m. gegužÄs 8 d. sudarÄ darbo sutartį Nr. 18, kurioje sutarÄ, jog atsakovÄ priimama dirbti į AB âK2 LTâ, kurioje užims (duomenys neskelbtini) pareigas, o 2018 m. balandžio 1 d. darbo sutarties 1.2 punktas buvo pakeistas, nustatant atsakovÄs naujas (duomenys neskelbtini) pareigas (el. b. l. 36â38, t.
I). Byloje nÄra ginÄo dÄl to, kad 2018 m. birželio 5 d. atsakovÄ iÅ¡Äjo nÄÅ¡tumo ir gimdymo atostogų, o Å¡ioms pasibaigus â vaiko priežiÅ«ros atostogų. 2019 m. liepos 30 d. atsakovÄ pateikÄ praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovei dÄl grįžimo į darbÄ po tikslinių atostogų pardavimų ir marketingo vadovÄs pareigoms nuo 2019 m. rugpjÅ«Äio 14 d. (el. b. l. 22, t. I). Pagal ieÅ¡kovÄs atstovo B. V. ir atsakovÄs elektroninius susiraÅ¡inÄjimus sprÄstina, kad atsakovÄ buvo informuota, kad yra laukiama sugrįžtant į darbÄ tokiomis paÄiomis sÄ lygomis, kokios numatytos darbo sutartyje (el.b.l.20, t.I).
AtsakovÄ 2019 m. rugpjÅ«Äio 6 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ, kad nesutinka su darbo sutarties sÄ lygų keitimu, jog po tikslinių atostogų pabaigos, ieÅ¡kovÄ turÄtų pradÄti dirbti bendrovÄs patalpose KÄdainiuose, o ne nuotoliniu bÅ«du Vilniuje, kaip dirbo iki tikslinių atostogų pradžios (el. b. l. 20â21; 24â25, t. I). AtsakovÄ, nesutikdama su ieÅ¡kovÄs keiÄiamomis darbo sÄ lygomis, 2019 m. rugpjÅ«Äio 12 d. praÅ¡ymu kreipÄsi į DGK (el. b. l. 15â16, t. I).
Vykstant darbo ginÄo nagrinÄjimui komisijoje, atsakovÄ Ä¯ bendrovÄs buveinÄs patalpas KÄdainiuose atvykusi nebuvo, todÄl ieÅ¡kovÄ suraÅ¡Ä 2019 m. rugpjÅ«Äio 14 d., 2019 m. rugpjÅ«Äio 30 d., 2019 m. rugsÄjo 30 d. aktus dÄl atsakovÄs neatvykimo į darbÄ (el. b. l. 8â9, t. I). IeÅ¡kovÄ ginÄo nagrinÄjimo metu taip pat bandÄ susitarti su atsakove dÄl darbo nuotoliniu bÅ«du 20-30 proc. per savaitÄ, taÄiau Å¡alims susitarti nepavyko (el. b. l. 72â75, t. I; el. b. l. 40â42, t.
II). AtsakovÄ Darbo ginÄų komisijai pateikÄ dokumentus, pagrindžianÄius, kad teikÄ paslaugas nuotoliniu bÅ«du įmonei UAB âRekviem LTâ, kuri yra susijusi su ieÅ¡kovÄs bendrove (el. b. l. 50â71, t. I). Taip pat teikÄ papildomus dokumentus, patvirtinanÄius, kad iki tikslinių atostogų dirbo ieÅ¡kovÄs bendrovÄje nuotoliniu bÅ«du, t. y. sukurtus įvykius dÄl bendrovÄs darbuotojų susitikimų Vilniaus kavinÄse ir Martyno Mažvydo bibliotekos susitikimo kambarių naudojimo sutartis (el. b. l. 77â115, t.
I). Darbo ginÄų komisija 2019 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. DGKS-6118 darbo byloje Nr. APS-131-15453 atsakovÄs praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies ir nusprendÄ iÅ¡ieÅ¡koti atsakovÄs naudai 1647,71 Eur neiÅ¡mokÄtÄ darbo užmokestį už 2019 m. rugpjÅ«Äio mÄn. (el. b. l. 118â122, t. I). 2019 m. spalio 8 d. ieÅ¡kovÄ informavo atsakovÄ, kad dÄl užfiksuotų neatvykimų į darbÄ , atsakovÄ Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidÄ darbo pareigas, todÄl DK 58 straipsnio pagrindu atsakovÄ atleido iÅ¡ užimamų pareigų (el. b. l. 11, t.
I). AtsakovÄ 2019 m. lapkriÄio 6 d. darbo ginÄų komisijai pateikÄ praÅ¡ymÄ dÄl neteisÄto darbo sutarties nutraukimo (el. b. l. 140â141, t. I). SprÄsdama atsakovÄs praÅ¡ymÄ , Darbo ginÄų komisija 2019 m. lapkriÄio 29 d. sprendimu Nr. DGKS-7529 nusprendÄ praÅ¡ymÄ atsisakyti priimti, nes jis nagrinÄtinas teisme (el. b. l. 152â155, t. I). Byloje kilÄs ginÄas dÄl atsakovÄs A. V. darbo sutarties sÄ lygos, leidžianÄios jai dirbti AB âK2 LTâ nuotoliniu bÅ«du, bei dÄl atsakovÄs atleidimo iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ jai nevykstant į darbÄ teisÄtumo.
Vadovaujantis Darbo kodekso 52 straipsnio 1 dalimi, nuotolinis darbas yra laikoma tokia darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo bÅ«das, kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas ar jų dalį visÄ arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu bÅ«du, tai yra sulygtoje darbo sutarties Å¡alims priimtinoje kitoje, negu darbovietÄ yra, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines technologijas (teledarbas). Pagal to paties straipsnio 2 dalį, dirbti nuotoliniu bÅ«du skiriama darbuotojo praÅ¡ymu arba Å¡alių susitarimu.
Jeigu darbdavys neįrodo, kad dÄl gamybinio bÅ«tinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sÄ naudas, jis privalo tenkinti darbuotojo praÅ¡ymÄ dirbti nuotoliniu bÅ«du ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus nÄÅ¡Äiai, neseniai pagimdžiusiai ar krÅ«timi maitinanÄiai darbuotojai, darbuotojui, auginanÄiam vaikÄ iki trejų metų, ir darbuotojui, vienam auginanÄiam vaikÄ iki keturiolikos metų arba neįgalų vaikÄ iki aÅ¡tuoniolikos metų. Remiantis DK 52 straipsnio 3 dalimi, skiriant dirbti nuotoliniu bÅ«du, raÅ¡tu nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonÄs, aprÅ«pinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonÄmis taisyklÄs, taip pat nurodomas darbovietÄs padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktÄ darbÄ darbdavio nustatyta tvarka.
Byloje nustatyta, kad atsakovÄ ieÅ¡kovÄs bendrovÄje iki iÅ¡eidama nÄÅ¡tumo ir gimdymo atostogų, vÄliau â vaiko priežiÅ«ros atostogų, dirbo nuotoliniu bÅ«du, nors tokia sÄ lyga tiesiogiai darbo sutartyje raÅ¡tu įtvirtinta nebuvo. AtsakovÄs žodiniai paaiÅ¡kinimai, į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai apie įvairius susitikimus Vilniuje kavinÄse, nacionalinÄje bibliotekoje, Rekviem organizacinÄ struktÅ«ra 2018 ir kt. patvirtina, jog atsakovÄs darbas nuotoliniu bÅ«du buvo įprasta praktika, niekas dÄl to nekÄlÄ klausimų ir atsakovÄ nebuvo gavusi jokių pastabų, jog į KÄdainius, kur yra įmonÄs buveinÄ, nuvyksta kartÄ -kitÄ per savaitÄ ar reÄiau (el.b.l.70-71, 77-89, 93-115, t.I).
DÄl nuotolinio darbo, kai jis neaptartas darbo sutartyje, yra pasisakyta teismų praktikoje. Tuo atveju, jei nuotolinis darbas tÄsÄsi ilgÄ laiko tarpÄ ir darbdavys apie tai žinojo, jei nuo darbo sutarties sudarymo, darbuotojui nebuvo pateikta jokių pretenzijų dÄl neatvykimo į darbÄ , nebuvo iÅ¡kelta drausminÄ byla, byloje nÄra pateikta reikalavimo darbuotojai pateikti paaiÅ¡kinimų dÄl neatvykimo į darbÄ , tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys buvo susitarusios dÄl darbuotojo darbo funkcijų vykdymo iÅ¡ darbuotojo namų.
Tokie susiklostÄ santykiai tarp Å¡alių leidžia darbuotojai turÄti teisÄtÄ lÅ«kestį, kad darbo sutarties sÄ lygų ji nepažeidžia, kad darbo sutarties sÄ lygos yra bÅ«tent tokios, kokios yra įgyvendinamos ilgÄ laiko tarpÄ . Atsižvelgdamas į Å¡alių elgesį ir valios iÅ¡raiÅ¡kÄ , apeliacinÄs instancijos teismas sprendÄ, kad nors sÄ lyga dÄl nuotolinio darbo nebuvo užfiksuota raÅ¡tiÅ¡kai, tai yra nesilaikyta formalaus įforminimo reikalavimo, taÄiau realiai susiklostÄ ilgalaikiai tokio pobÅ«džio darbo teisiniai santykiai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tarp Å¡alių egzistavo susitarimas dÄl nuotolinio darbo (KlaipÄdos apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimas civilinÄje byloje Nr. e2A-509-265/2017).
DÄl sÄ lygos, kad atsakovÄ gali dirbti nuotoliniu bÅ«du sprÄstina ir pagal atsakovÄs vykdytas darbo funkcijas, t.y. ar jai reikalinga visÄ darbo laikÄ leisti ofise, ar ji laisvai darbus gali dirbti iÅ¡ namų ar kitos jai patogios vietos. Pagal byloje esanÄius įrodymus, kurių ieÅ¡kovÄ nepaneigÄ kitais įrodymais apie galimai pasikeitusiÄ Ä¯monÄs darbo organizavimo tvarkÄ , 2018 metų Rekviem organizacinÄ struktÅ«ra patvirtina, kad atsakovÄs darbo vieta buvo Vilniuje (el.b.l.71, t.I). IeÅ¡kovÄs vadovas teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad dalis iÅ¡ nurodomų minÄtoje organizacinÄje struktÅ«roje darbuotojų Å¡iai dienai yra atleisti, atsakovÄs funkcijas atlieka jis pats.
TaÄiau paÄios pasikeitusios ar apskritai bendrovÄje įtvirtintos lokaliniu teisÄs aktu organizacinÄs struktÅ«ros, darbo organizavimo tvarkos, nepateikÄ. Teismui nÄra pagrindo vertinti, kad darbuotojų funkcijos, kurias galima atlikti nuotoliniu bÅ«du dÄl kokių nors gamybinių ar organizacinių priežasÄių turÄjo bÅ«ti atliekamos tik iÅ¡ ofiso KÄdainiuose, kad jos nuo 2018 metų bÅ«tų bendrovÄje pasikeitusios. Tokių įrodymų byloje nÄra. 2019 m. rugpjÅ«tį, ieÅ¡kovÄs įmonei vadovaujant jau kitam (dabartiniam) vadovui, atsakovei pateikus praÅ¡ymÄ grįžti į darbÄ , į eitas pardavimo ir marketingo vadovÄs pareigas, buvo iÅ¡dÄstyta ieÅ¡kovÄs pozicija, jog atsakovÄs darbo vieta bus KÄdainiuose.
AtsakovÄ, auginanti tris mažameÄius vaikus, iÅ¡ kurių vienÄ maitinanti krÅ«timi, aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kÄ savo praÅ¡ymÄ dÄl darbo nuotoliniu bÅ«du (el.b.l.24-25, t.I). Pateiktas į bylÄ Å¡alių susiraÅ¡inÄjimas patvirtina, kad Å¡alys vedÄ derybas dÄl galimybÄs atsakovei dirbti nuotoliniu bÅ«du. Darbdavys sutiko, kad suteiktų galimybÄ atsakovei dirbti nuotoliniu bÅ«du penktadalį laiko, o kitu metu darbas bÅ«tų numatytas įmonÄs registracijos ir buveinÄs adresu Metalistų g.3, KÄdainiuose (el.b.l.21, t.I).
Darbo sutarties sÄ lygos dÄl nuotolinio darbo pasiÅ«lymo įgyvendinimo raÅ¡tu, kaip tai bÅ«tų įtvirtinta paÄioje darbo sutartyje, kaip jos pakeitimas, ieÅ¡kovÄ atsakovei nepateikÄ, tokių įrodymų byloje nÄra. Pripažintina, kad Å¡alys susiraÅ¡inÄjimo metu nepriÄjo bendro kompromiso, o atsakovÄ, turÄdama mažametį vaikÄ , juo rÅ«pindamasi ir maitindama krÅ«timi, laukÄ iÅ¡sprendžiant savo praÅ¡ymo dÄl nuotolinio darbo, į darbÄ KÄdainiuose nevyko, darbdavys jai užduoÄių darbui nuotoliniu bÅ«du neteikÄ.
Darbdavys, žinodamas visÄ situacijÄ , vykstantį susiraÅ¡inÄjimÄ elektroniniu paÅ¡tu, jau nuo 2019-08-14 fiksavo atsakovÄs neatvykimus į darbÄ , kaip be pateisinamų priežasÄių ir 2019-10-08 nutraukÄ su atsakove darbo sutartį (el.b.l.43, t.I, b.l.16, 39, t.II). Teismas vertina, kad darbdavys, piktnaudžiaudamas teise, nesilaikydamas Darbo kodekso 24 straipsnyje įtvirtintų sÄ Å¾iningumo ir bendradarbiavimo principų, taip pat negerbdamas darbuotojos Å¡eiminių įsipareigojimų (DK 28 straipsnis), pažeidÄ darbo teisÄs normas, nevykdydamas DK 52 straipsnyje įtvirtintos pareigos tenkinti darbuotojos praÅ¡ymÄ dirbti nuotoliniu bÅ«du ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos.
IeÅ¡kovÄs deklaratyvÅ«s argumentai, kad bÅ«tų sutikusi dÄl vieno penktadalio darbo laiko suteikimo atsakovei dirbti nuotoliniu bÅ«du nÄra pakankami pateisinti darbdavio reikalavimui visÄ kitÄ laikÄ atsakovei bÅ«ti darbovietÄje KÄdainiuose. Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inÄjimo elektroniniu paÅ¡tu, darbdavys nepateikÄ jokio konkretaus darbo grafiko, net nenurodÄ konkreÄios darbo laiko normos, kuri turÄtų bÅ«ti atliekama biure KÄdainiuose, kuo bÅ«tų grindžiama tokia darbo laiko normos dalis, bei kokias konkreÄias funkcijas atsakovÄ turÄtų atlikti biure KÄdainiuose, o kokias galÄtų vykdyti nuolatiniu bÅ«du.
TodÄl suprantama, kad atsakovÄ, negaudama iÅ¡ ieÅ¡kovÄs jokio konkretumo dÄl tolesnio darbo funkcijų vykdymo, augindama mažametį krÅ«timi maitinamÄ vaikÄ , susiraÅ¡inÄjimu ir praÅ¡Ä nurodyti konkretų darbo grafikÄ , kad galÄtų planuoti, derinti Å¡eimos ir darbinius interesus. Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovÄ byloje neįrodÄ nei bendrovÄs gamybinio bÅ«tinumo, nei darbo organizavimo ypatumų, kurie sukeltų per dideles sÄ naudas, jei bÅ«tų leista atsakovei daugiau kaip vienÄ penktadalį laiko dirbti nuotoliniu bÅ«du.
Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inÄjimo, atsakovÄ praÅ¡Ä leisit jai dirbti nuotoliniu bÅ«du ir laukÄ pateikiant ieÅ¡kovÄ darbo grafikÄ , nustatant darbo laikÄ , kaip jai reikÄs dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis, taÄiau ieÅ¡kovÄ neteikÄ konkreÄių pasiÅ«lymų dÄl nuotolinio darbo grafiko (DK 52 str. 2-3 dalys). IeÅ¡kovÄs vadovas, duodamas paaiÅ¡kinimus teismo posÄdyje, nurodÄ, kad atsakovÄs vykdytas darbines funkcijas âdengiaâ jis pats, konkretizuoti, kokius pavedimus, pareigas grįžus atsakovei po atostogų į darbÄ bÅ«tų skyrÄs, nenurodÄ.
AtsakovÄ, duodama paaiÅ¡kinimus, nurodÄ, jog jos darbas apÄmÄ kontaktų palaikymÄ su laidotuvių planuotojais, kurie dirbo Kaune, skambuÄių centro Utenoje darbuotojais, t.y. žmonÄmis, kurių darbo vieta su buvimu KÄdainiuose nesusijusi. Nei iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atstovų žodinių paaiÅ¡kinimų, nei iÅ¡ kitų įrodymų byloje nÄra pagrindo iÅ¡vadai, kad nÄra įmanoma atsakovei darbinių užduoÄių vykdyti nuotoliniu bÅ«du. Tokių įrodymų darbdavys į bylÄ nepateikÄ.
NetenkinÄs atsakovÄs (darbuotojos, krÅ«timi maitinanÄios ir auginanÄios vaikÄ iki trejų metų) praÅ¡ymo dÄl darbo nuotoliniu bÅ«du ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, darbdavys, fiksavÄs atsakovÄs neatvykimus į darbÄ kaip be pateisinamos priežasties, pasielgÄ nesÄ Å¾iningai, Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidÄ minÄtas DK 24, 28 straipsnių normas. IeÅ¡kovÄs reikalavimas dÄl atsakovÄs praÅ¡ymo nepagrįstumo ir atmetimo netenkinamas, pripažįstant, kad atsakovÄ dirbo nuotolinį darbÄ .
Atleidimas atsakovÄs iÅ¡ darbo DK 58 straipsnio pagrindu pripažįstamas neteisÄtu. Kaip jau minÄta, darbdavys, nuo 2019-08-14 fiksavÄs atsakovÄs neatvykimus į darbÄ be pateisinamų priežasÄių, elgÄsi piktnaudžiaudamas teise, suprasdamas ir turÄdamas įvertinti visas aplinkybes apie vykstantį tarpusavio susiraÅ¡inÄjimÄ tarp darbuotojos ir darbdavio dÄl galimybÄs dirbti nuotoliniu bÅ«du, taÄiau niekaip nesprÄsdamas Å¡ios situacijos, nesilaikydamas DK 52 straipsnio normos reikalavimų, įpareigojanÄių darbdavį sprÄsti darbuotojos praÅ¡ymÄ dÄl darbo nuotoliniu bÅ«du.
Taigi, 2019-10-08 ieÅ¡kovÄs direktoriaus praneÅ¡imu atsakovei įvykdytas jos atleidimas iÅ¡ darbo yra neteisÄtas ir nepagrįstas jokiomis nei faktinÄmis aplinkybÄmis, nei teisÄs normomis, kadangi neatvykimo į darbÄ priežastis ieÅ¡kovÄ Å¾inojo, nes susiraÅ¡inÄjo su atsakove dÄl jos darbo funkcijų vykdymo nuotoliniu bÅ«du. Nesurastas kompromisas tarp Å¡alių negali bÅ«ti pateisinama priežastis darbdaviui vertinti atsakovÄ Å¡iukÅ¡Äiai pažeidus darbo pareigas, kai pats darbdavys iki pat darbuotojos atleidimo dienos nebuvo iÅ¡sprendÄs jos praÅ¡ymo dÄl galimybÄs dirbti nuotoliniu bÅ«du.
DÄl neteisÄto atleidimo iÅ¡ darbo pasekmių. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 str. 2 d. numato, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iÅ¡ darbo be teisÄto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , darbo ginÄus nagrinÄjantis organas priima sprendimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisÄtu ir grÄ Å¾inti darbuotojÄ Ä¯ buvusį darbÄ ir priteisia jam iÅ¡mokÄti vidutinį darbo užmokestį už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtÄ turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ .
Darbo kodekso 218 str. 4 d. numatyta, kad jeigu darbo ginÄÄ dÄl teisÄs nagrinÄjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾intas dÄl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasÄių arba dÄl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, arba kai darbuotojo negrÄ Å¾inti praÅ¡o darbdavys, darbo ginÄÄ nagrinÄjantis organas priima sprendimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisÄtu, priteisia iÅ¡mokÄti vidutinį darbo užmokestį už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtÄ turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ .
Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesÄiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmÄs metus, bet ne daugiau kaip Å¡eÅ¡i darbuotojo vidutiniai darbo užmokesÄiai. Atsižvelgiant į teisÄs normas, bei nustatytas aplinkybes, kad atleisdamas atsakovÄ iÅ¡ darbo darbdavys pažeidÄ Darbo kodekse įtvirtintas imperatyvias normas, atsakovei darbdavys nesudarytų sÄ lygų dirbti, be to, grÄ Å¾inimo į darbÄ nepageidauja darbdavys, teismas taiko DK 218 str. 4 d., pripažindamas atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisÄtu, negrÄ Å¾indamas atsakovÄs į darbÄ , taÄiau priteisdamas iÅ¡ darbdavio buvusiai darbuotojai iÅ¡mokÄti vidutinį darbo užmokestį už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ .
Taip pat darbuotojai priteistina kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesÄiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmÄs metus, bet ne daugiau kaip Å¡eÅ¡i darbuotojo vidutiniai darbo užmokesÄiai. Pagal į bylÄ pateiktus duomenis, ieÅ¡kovÄ atsakovei atleidimo dienÄ sumokÄjo darbo ginÄų komisijos 2019 m. spalio 1 d. sprendimu priteistÄ 1647,71 Eur (nurodoma suma neatskaiÄius mokesÄių), bei pervedÄ galutinį atsiskaitymÄ , apskaiÄiavusi susijusias sumas iki 2019 m. spalio 8 d. (el. b. apyraÅ¡o psl. 38-39).
AtsakovÄs vidutinis vienos dienos darbo užmokestis, apskaiÄiuotas pagal Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesÄio skaiÄiavimo tvarkos apraÅ¡o 5.13 ir 7 punktus (kai 2019 metų patvirtintas metinis vidutinio mÄnesio darbo dienų skaiÄius, esant penkių darbo dienų savaitei, sudaro 20,9 darbo dienas), bei atsižvelgiant į mokestinÄs bazÄs pasikeitimus nuo 2019 metų (taikomas koeficientas 1,289), sudaro 137,97 Eur, vidutinis vieno mÄnesio darbo užmokestis â 2883,57 Eur.
Taigi, atsakovei A. V. iÅ¡ ieÅ¡kovÄs priskaiÄiuotina suma už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ yra 13 741,8 Eur (4 mÄn. x 2883,57 Eur + 137,97 Eur x 16 d.d.) neatskaiÄius mokesÄių, iki teismo sprendimo priÄmimo dienos, o nuo teismo sprendimo priÄmimo iki jo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. spalio 8 d., priteistina po 137,97 Eur už kiekvienÄ darbo dienÄ , skaiÄiuojant pagal penkių darbo dienų per savaitÄ darbo grafikÄ . Kompensacija, kurios dydis â vienas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmÄs metus, bet ne daugiau kaip Å¡eÅ¡i darbuotojo vidutiniai darbo užmokesÄiai, atsakovÄs atveju, jai pas ieÅ¡kovÄ dirbus dvejus metus, vadovaujantis DK 218 str. 4 d., sudaro 2883,57 Eur.
DÄl žalos atlyginimo. Darbo kodekso 151 straipsnyje numatyta, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dÄl jos kaltÄs kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ , taip pat ir neturtinÄ Å¾alÄ . CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas taip pat yra pažymÄjÄs, kad asmens teisÄ Ä¯ darbÄ , asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinÄ, tiek materialinÄ, tiek psichologinÄ asmens gerovÄ, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinÄ ir psichologinÄ pusiausvyrÄ bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo Å¡eimos stabilumÄ . Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinÄs žalos (2006 m. sausio 4 d.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis c. b. Nr. 3K-3-10/2006). Sprendžiant dÄl darbdavio neteisÄtais veiksmais padarytos neturtinÄs žalos darbuotojui, bÅ«tina įvertinti ir tai, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnÄ teisinių santykių Å¡alis. Pripažintina, kad asmens teisÄ Ä¯ darbÄ , asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinÄ, tiek materialinÄ, tiek psichologinÄ asmens gerovÄ, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinÄ ir psichologinÄ pusiausvyrÄ bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo Å¡eimos stabilumÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-10/2006).
AtsakovÄ A. V. praÅ¡o priteisti 1542,29 Eur turtinÄs žalos atlyginimo, žalÄ siejant su gydymui, vaistams ir tyrimams patirtomis iÅ¡laidomis, bei 5000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo (el. b. l. 46â52, t. II; el. bylos apyraÅ¡o b. l. 19â23, 25). Teismas, pagal byloje surinktÄ visÄ medžiagÄ , bei remdamasis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais ir formuojama praktika, taip pat pripažindamas, kad darbdavys atliko neteisÄtus veiksmus atsakovÄs atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«roje, atleidimas pripažintas neteisÄtu, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ atsakovei iÅ¡ darbdavio (DK 218 str. 1, 4 dalys).
Laikantis proporcingumo principo, bei atsižvelgiant į iÅ¡ ieÅ¡kovÄs priteistinas kompensacines sumas, susijusias su neteisÄto atleidimo iÅ¡ darbo pasekmių taikymu, kartu įvertinant, jog atsakovÄ ieÅ¡kovÄs bendrovÄje iÅ¡dirbo du metus (dalį laiko bÅ«dama nÄÅ¡tumo ir gimdymo, bei vaiko priežiÅ«ros atostogose), atleista diskriminuojanÄiu pagrindu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad teisingam, proporcingam ir sÄ Å¾iningam padarytos neturtinÄs žalos kompensavimui priteistina 500 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo suma.
Ä®vertinus atsakovÄs pateikiamus įrodymus, susijusius su jos sveikatos problemomis, patirtomis iÅ¡laidomis gydantis nugaros, stuburo skausmus, lankantis pas osteopatÄ , sprÄstina, kad nÄra pagrindo Å¡ių atsakovÄs negalavimų ir patirtų iÅ¡laidų sieti su ieÅ¡kovÄs veiksmais, todÄl nesant visų bÅ«tinų atsakomybÄs sÄ lygų, turtinÄs žalos atlyginimas iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovei nepriteistinas. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ .
Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio. IeÅ¡kovÄ pateikÄ teismui duomenis apie patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 37 Eur žyminis mokestis, bei 2026,75 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai dÄl advokato dalyvavimo procese (el.b.l.12, t.I, b.l.77-79, t.II, el. b. apyraÅ¡o psl.27-30).
AtsakovÄ teismui pateikÄ duomenis apie patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, kurios sudaro 1195,48 EUR (el. b. l. 83-84, t.II, el. b. apyraÅ¡o psl.32-35). Pagal teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 âDÄl rekomendacijų dÄl civilinÄse bylose priteisimo užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimoâ (įsakymo redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų 7 punktÄ , rekomenduojami priteistini užmokesÄio už advokato civilinÄse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaiÄiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraÄjusio ketvirÄio vidutinis mÄnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (Å¡iuo atveju taikytinas 2019 m.
III ketvirÄio bruto darbo užmokestis â 1317,6 EUR). Nustatyta, jog Å¡alių į bylÄ pateiktos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Sprendžiant, jog atsakovÄs reikalavimai patenkinti 75 procentais, yra pagrindas iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovÄs naudai priteisti 380,67 Eur (minusavus iÅ¡ atsakovÄs ieÅ¡kovÄs naudai priklausanÄias priteisti 515,94 Eur iÅ¡laidas pagal atmestų reikalavimų dalį) bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Teismo iÅ¡laidos, susijusios su dokumentų siuntimu, nepriteistinos iÅ¡ Å¡alių, nes byla elektroninÄ ir iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.
įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis) sumos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 307 str., 410 str., teismas straipsniais, teismas nusprendÄ: ieÅ¡kinį atmesti. PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti atsakovÄs A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimÄ iÅ¡ darbo akcinÄje bendrovÄje âK2 LTâ, j.a.k. 301950535, 2019 m. spalio 8 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnį neteisÄtu.
Laikyti, kad darbo sutartis tarp A. V. ir akcinÄs bendrovÄs âK2 LTâ yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisÄjimo dienÄ . Priteisti iÅ¡ akcinÄs bendrovÄs âK2 LTâ, j.a.k. 301950535, atsakovÄs A. V., a.k.(duomenys neskelbtini) naudai 13 741,8 Eur (trylika tÅ«kstanÄių septynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 80 euro centų, neatskaiÄius mokesÄių) vidutinio darbo užmokesÄio už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo priÄmimo dienos.
Priteisti iÅ¡ akcinÄs bendrovÄs âK2 LTâ, j.a.k. 301950535, atsakovÄs A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai po 137,97 Eur (Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt septynis ir 97 euro centus, neatskaiÄius mokesÄių) už kiekvienÄ darbo dienÄ , skaiÄiuojant pagal penkių darbo dienų savaitÄje grafikÄ , nuo teismo sprendimo priÄmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. spalio 8 d. Priteisti iÅ¡ akcinÄs bendrovÄs âK2 LTâ, j.a.k. 301950535, atsakovÄs A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2883,57 Eur (du tÅ«kstanÄius aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris eurus 57 euro centus, neatskaiÄius mokesÄių) kompensacijos.
Priteisti iÅ¡ akcinÄs bendrovÄs âK2 LTâ, j.a.k. 301950535, atsakovÄs A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinÄs žalos atlyginimo. Kitoje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ akcinÄs bendrovÄs âK2 LTâ, j.a.k. 301950535, atsakovÄs A. V., a.k.(duomenys neskelbtini) naudai 380,67 Eur (tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų 67 euro centus) bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Teismo sprendimui įsiteisÄjus, Lietuvos Respublikos valstybinÄs darbo inspekcijos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginÄų komisijos 2019 m. spalio 1 d. sprendimÄ Nr. DGKS-6118 darbo byloje Nr. APS-131-15453 ir 2019 m. lapkriÄio 29 d. sprendimÄ Nr.DGKS-7529 darbo byloje Nr.APS-102-21102 laikyti netekusiais galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priÄmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ . TeisÄja Gitana ButrimaitÄ