02f548ae-ef8f-4f39-8ddc-db2173475929 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-3668-968/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01599-2017- Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.1.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjų J. S. K. ir Z. K. atstovei advokatei AuÅ¡rai Ragelienei, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Laurynui Konteniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų J. S. K. ir Z. K. skundus atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo. Teismas nustatė:

1. PareiÅ¡kėjas J. S. K. su skundu (b. l. 1–11) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2017-04-21 sprendimÄ Nr. S-85(7-292/2016), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2016-11-17 sprendimÄ Nr. 68-334, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) 2016-07-28 sprendimÄ Nr. (04.7.2)-FR0682-488. PareiÅ¡kėja Z. K. su skundu (b. l. 60–70) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti MGK 2017-04-24 sprendimÄ Nr. S-86(7-291/2016) (kartu toliau su MGK 2017-04-21 Nr. S-85(7-292/2016) sprendimu – ir MGK sprendimai), VMI 2016-11-17 sprendimÄ Nr. 68-333 (toliau kartu su VMI 2016-11-17 sprendimu Nr. 68-334 – ir VMI sprendimai), Kauno AVMI 2016-07-28 sprendimÄ Nr. (04.7.2)-FR0682-489 (toliau kartu su Kauno AVMI 2016-07-28 sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-488 – ir Kauno AVMI sprendimai).

Teismo 2017-05-19 nutartimi (b. l. 115–116) pareiÅ¡kėjų skundai sujungti į vienÄ bylÄ .

2. PareiÅ¡kėjai skunduose nurodo, kad 2007 metais nusipirko nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nekilnojamasis turtas), kurį pardavė 2008 m. PrieÅ¡ notariÅ¡kai sudarant Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį jo pardavėjai pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjams sutartyje nurodyti mažesnę kainÄ ir mažesnį pastato baigtumo procentÄ , o likusiÄ Nekilnojamojo turto kainÄ Ä¯forminti kaip sumÄ , sumokėtÄ už statybines medžiagas, kurios buvo panaudotos pastato rekonstrukcijai.

PareiÅ¡kėjai minėtÄ turtÄ pardavė nepraėjus trejiems metams, todėl gautos pajamos apmokestinamos 15 procentų gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM). Kauno AVMI atlikus mokestinį patikrinimÄ , Nekilnojamojo turto įsigijimo kaina buvo laikoma pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina. MGK, atmesdama pareiÅ¡kėjų skundus dėl VMI sprendimų, netinkamai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kėjams sudarant Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, turto vertė buvo žymiai didesnė už nurodytÄ jÄ sutartyje.

Šioje sutartyje parduodamo Nekilnojamojo turto kaina buvo nurodyta 63 000 Lt, gyvenamojo pastato baigtumas – 34 procentai, nors realus pastato baigtumas siekė apie 90 procentų. Pareiškėjams 2007-07-03 sudarius Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, 2007-07-04 buvo sudaryta kita sutartis dėl statybinių medžiagų pirkimo iš pardavėjų už 817 000 Lt. Pareiškėjai pardavėjais pasitikėjo, tokiais veiksmais pardavėjai galimai siekė išvengti didelių išlaidų už notaro paslaugas.

Reali sumokėta kaina už NekilnojamÄ jį turtÄ buvo 880 000 Lt, todėl Å¡i suma turėtų bÅ«ti laikoma Nekilnojamojo turto įsigijimo verte. PareiÅ¡kėjų atveju turėjo bÅ«ti pritaikytas turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principas. PareiÅ¡kėjų Nekilnojamojo turto įsigijimo kaina turi bÅ«ti laikoma ne tik suma, nurodyta 2007-07-03 pirkimo-pardavimo sutartyje, tačiau ir 2007-07-04 sutartyje nurodyta statybinių medžiagų įsigijimo kaina. Be to, turto didesnę įsigijimo vertę, nei buvo nurodyta sutartyje, įrodo turto vertintojų UAB Korporacijos „Matininkai“ pažyma, kurioje, siekiant nustatyti ketinamo bankui įkeisti turto vertę, Nekilnojamojo turto vertė nurodyta 1 012 000 Lt.

Atsižvelgiant į pažymÄ , AB DnB NORD banke pareiÅ¡kėjams buvo suteikta 173 772,01 Eur tikslinė paskola, skirta gyvenamojo namo statybų už nuosavas pareiÅ¡kėjų lėšas refinansavimui ir namo statybos užbaigimui. MGK nepagrįstai nurodė, kad kreditavimo sutartis ir turto vertės nustatymo pažyma nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis apie realiai pareiÅ¡kėjų sumokėtÄ didesnę nei pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytÄ 63 000 Lt pinigų sumÄ turto pardavėjams. Å iuo atveju patikrinimo aktas yra paremtas neteisingai įvertintomis aplinkybėmis.

Inspekcija vertino, kad iÅ¡ banko gauta informacija yra neobjektyvi, o tai patvirtina, kad mokestinis patikrinimas, o vėliau – ir pareiÅ¡kėjų skundo nagrinėjimas nebuvo atliktas objektyviai. PareiÅ¡kėjai pateikė pakankamai vienas kitÄ papildančių įrodymų, patvirtinančių, kad už įsigytÄ NekilnojamÄ jį turtÄ jie sumokėjo žymiai daugiau negu buvo nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjų atstovė palaikė skunduose iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundus tenkinti.

3. VMI atsiliepime (b. l. 123–130) su pareiÅ¡kėjų skundais nesutinka ir praÅ¡o juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad mokesčių administratorius nepripažino pareiÅ¡kėjų 2009-05-04 pateiktose metinėse pajamų mokesčio deklaracijose už 2008 metų mokestinį laikotarpį deklaruotos 880 000 Lt (po 440 000 Lt) Nekilnojamojo turto įsigijimo kainos ir kitų su jo perdavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybės nusijusių iÅ¡laidų. Atsižvelgdamas į mokestinių ginčų bylose nustatytas aplinkybes, turimÄ medžiagÄ bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMÄ®) nuostatomis, VMI iÅ¡samiai įvertino pareiÅ¡kėjų pateiktus įrodymus.

PareiÅ¡kėjų sudaryta 2007-07-04 statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo sutartis, nesant tiesioginių įrodymų, patvirtinančių joje nurodytos sumos sumokėjimo faktÄ , neįrodo, kad pareiÅ¡kėjai patyrė Å¡ioje sutartyje nurodytas 817 000 Lt iÅ¡laidas Nekilnojamojo turto įsigijimui. Å i sutartis mokesčių administratoriui buvo pateikta tik su 2016-03-25 paaiÅ¡kinimais, mokestinių patikrinimų pabaigoje, nors tokio pobÅ«džio dokumentus pareiÅ¡kėjų atstovas buvo praÅ¡omas pateikti anksčiau, kas kelia abejonių dėl pareiÅ¡kėjų sÄ Å¾iningumo.

Dėl kreditavimo sutarties ir turto vertės nustatymo pažymos atsakovė nurodo, kad šie dokumentai negali patvirtinti ir pagrįsti pareiškėjų patirtų išlaidų nekilnojamajam turtui įsigyti, kadangi tai nėra tiesioginiai, konkrečias ir tikslias sumas pagrindžiantys dokumentai (įrodymai), iš kurių galima nustatyti konkrečių ūkinių operacijų turinį. Pareiškėjų gautos papildomos pajamos nepatvirtina fakto, kad banko paskola (ar jos dalis) buvo panaudota Nekilnojamajam turtui.

Pagal 2007-07-03, t. y. Nekilnojamojo turto įsigijimo dienÄ , kadastrinių matavimų duomenis ginčo gyvenamojo namo baigtumas buvo 90 procentų, todėl darytina iÅ¡vada, kad statybos darbai jau buvo atlikti ir Å¡ių iÅ¡laidų pareiÅ¡kėjai faktiÅ¡kai negalėjo patirti. Teismo posėdyje VMI atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundus atmesti.

4. Trečiojo suinteresuoto asmens Kauno AVMI atstovas atsiliepimų į pareiškėjų skundus nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 133).

5. Prie nagrinėjamos administracinės bylos prijungta MGK bylos Nr. 6.11-(7-292/2016) ir MGK bylos Nr. 6.11-(7-291/2016) medžiaga. Teismas konstatuoja:

6. Ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais pareiÅ¡kėjams buvo papildomai apskaičiuota ir nurodyta į valstybės biudžetÄ sumokėti GPM, GPM delspinigius ir GPM baudÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Byloje nustatytos Å¡ios bylai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės: 7.1. Kauno AVMI atliko pareiÅ¡kėjų laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 mokestinį patikrinimÄ ir surašė pareiÅ¡kėjui J. S. K. 2016-05-24 patikrinimo aktÄ Nr. (13.2) FR0680-383 (MGK bylos Nr. 7-292/2016 1 t., b. l. 90–108), pareiÅ¡kėjai Z. K. – 2016-05-26 patikrinimo aktÄ Nr. (13.2) FR0680-385 (MGK bylos Nr. 7-891/2016 1 t., b. l. 88–108). Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad: pareiÅ¡kėjai pagal 2007-07-03 pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – 2007-07-03 sutartis) iÅ¡ fizinio asmens V. A. už 63 000 Lt įsigijo NekilnojamÄ jį turtÄ (t. y.

žemės sklypÄ su statiniais (statinių bÅ«klė: nebaigtas statyti, baigtumas 34 procentai), esantį adresu (duomenys neskelbtini)) (MGK bylos Nr. 7-292/2016 2 t., b. l. 17–21; MGK bylos Nr. 7-891/2016 2 t., b. l. 17–20); pareiÅ¡kėjai pagal 2008-05-19 pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – 2008-05-19 sutartis) NekilnojamÄ jį turtÄ (t. y. žemės sklypÄ su statiniais (pastatų bÅ«klė: nebaigtas statyti, baigtumas 90 procentai)) pardavė B. M. ir V. R. už 900 000 Lt (MGK bylos Nr. 7-292/2016 2 t., b. l. 22–27;

MGK bylos Nr. 7-891/2016 2 t., b. l. 21–26); pareiÅ¡kėjai 2009-05-04 Kauno AVMI pateikė Metinių pajamų mokesčio deklaracijas (GPM305) už 2008 metus (toliau – GPM deklaracijos), kuriose, be kita ko, deklaravo po 10 000 Lt ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybės pajamų, apmokestinamų taikant 15 proc. tarifÄ (t. y. po 450 000 Lt turto pardavimo pajamų ir po 440 000 Lt turto įsigijimo pajamų) (MGK bylos Nr. 7-292/2016 1 t., b. l. 120–127; MGK bylos Nr. 7-891/2016 1 t., b. l. 120–122).

Mokestinio patikrinimo metu, įvertinus pareiÅ¡kėjų gautas pajamas, patirtas iÅ¡laidas ir piniginių lėšų likučius banke ir ne banke tikrinamuoju laikotarpiu, pareiÅ¡kėjų atstovo pateiktus paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, mokesčių administratorius nustatė, kad pareiÅ¡kėjai, GPM deklaracijose, pažeisdami tuo metu galiojusios redakcijos GPMÄ® 19 straipsnio 3 dalį (pagal jÄ leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, ir, jei dokumentų blankams Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi atitinkamus reikalavimus, – atitinkančiais keliamus reikalavimus, ir (arba) galiojančiais sandoriais, ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų suraÅ¡ytais dokumentais, jei iÅ¡ Å¡ių dokumentų galima nustatyti Å«kinės operacijos turinį), už 2008 metus, deklaruodami ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybės pajamų, apmokestinamų taikant 15 proc. tarifÄ , sumÄ , nepagrįstai po 343 623 Lt padidino deklaruotas iÅ¡laidų sumas, tokiu bÅ«du Å¡iomis sumomis sumažino apskaičiuotas apmokestinamÄ sias pajamas ir neteisingai apskaičiavo mokėtinÄ GPM.

Todėl pareiÅ¡kėjams papildomai apskaičiuota į biudžetÄ sumokėti po 14 927,88 Eur GPM. 7.2. Kauno AVMI, įvertinusi pareiÅ¡kėjų raÅ¡ytines pastabas dėl Kauno AVMI patikrinimo aktų (MGK bylos Nr. 7-292/2016 1 t., b. l. 56–70; MGK bylos Nr. 7-291/2016 1 t., b. l. 57–71), priėmė skundžiamus Kauno AVMI sprendimus, kuriais patvirtino patikrinimo aktus ir apskaičiavo pareiÅ¡kėjui J. S. K. 14 927,88 Eur GPM, 12 801,87 Eur GPM delspinigių ir 4 478 Eur GPM baudÄ , pareiÅ¡kėjai Z.

K. – 14 927,88 Eur GPM, 12 810,83 Eur GPM delspinigių ir 4 478 Eur GPM baudÄ (MGK bylos Nr. 7-292/2016 1 t., b. l. 43–54; MGK bylos Nr. 7-291/2016 1 t., b. l. 44–55). Kauno AVMI skundžiamuose sprendimuose, be kita ko: vertino 2007-07-03 sutartį, 2008-05-19 sutartį, statybÄ leidžiančius dokumentus, pareiÅ¡kėjų atstovo V. B. paaiÅ¡kinimus ir pateikti dokumentai; savo iniciatyva atliko pareiÅ¡kėjų namo statybos kainos ir atkuriamosios vertės skaičiavimus; nustatė, kad pareiÅ¡kėjų Nekilnojamojo turto įsigijimo kainos ir kitų, su jo pardavimu susijusių iÅ¡laidų suma iÅ¡ viso sudarė 192 754,36 Lt (po 96 377,18 Lt kiekvienam pareiÅ¡kėjui), nes tik tokiai sumai pagrįsti pareiÅ¡kėjai pateikė dokumentus; konstatavo, kad Nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamųjų pajamų suma kiekvienam pareiÅ¡kėjui už 2008 m. yra 343 623 Lt didesnė nei jų deklaruotos 10 000 Lt sumos, taip pat, kad pagal GPMÄ® 19 straipsnio 3 dalies nuostatas iÅ¡ nekilnojamojo turto pardavimo pajamų leidžiama atimti tik nekilnojamojo turto įsigijimo kainos ir kitų, su jo pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybės susijusių iÅ¡laidų sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, todėl tik 2007-07-04 sutarties, kurioje įformintas statybinių medžiagų pardavimas už 817 000 Lt bei sutartyje pateikta medžiagų, darbų detalizacija, nepridedant Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų, negali nulemti sprendimo, priimtino mokesčių mokėtojų naudai. 7.3.

Pareiškėjai, nesutikdami su skundžiamais Kauno AVMI sprendimais, 2016-09-16 pateikė skundus VMI, prašydami panaikinti Kauno AVMI sprendimus (MGK bylos Nr. 7-292/2016 1 t., b. l. 25–38; MGK bylos Nr. 7-291/2016 1 t., b. l. 26–39). VMI skundžiamais sprendimais patvirtino Kauno AVMI sprendimus (MGK bylos Nr. 7-292/2016 1 t., b. l. 20–23; MGK bylos Nr. 7-291/2016 1 t., b. l. 12–15). MGK skundžiamais sprendimais (MGK bylos Nr. 7-292/2016 3 t., b. l. 137–151; MGK bylos Nr. 7-291/2016 3 t., b. l. 46–60) patvirtino skundžiamus VMI sprendimus.

8. PareiÅ¡kėjai teismui skundžia Kauno AVMI, VMI ir MGK sprendimus, kuriais jiems apskaičiuota į biudžetÄ sumokėti GPM, GPM delspinigius ir GPM baudas, nustačius, kad jie GPM deklaracijose už 2008 metus nepagrįstai padidino deklaruotas iÅ¡laidų sumas, Å¡ia suma sumažino apmokestinamÄ sias pajamas, neteisingai apskaičiavo mokėtinÄ GPM ir tokiu bÅ«du pažeidė GPMÄ® 19 straipsnio 3 dalį. PareiÅ¡kėjų nuomone, skundžiamais sprendimais paskaičiuojant papildomai mokėtinÄ GPM, GPM delspinigius ir baudas, buvo pažeistas turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principas, nes nepagrįstai į Nekilnojamojo turto pirkimo kainÄ nebuvo įskaityta 2007-07-04 sudarytoje sutartyje dėl statybinių medžiagų pirkimo nurodyta suma, neatsižvelgta į UAB Korporacijos „Matininkai“ pažymÄ ir į tai, kad, remiantis Å¡ia pažyma pareiÅ¡kėjams AB DnB NORD banke buvo suteikta paskola.

9. PareiÅ¡kėjai neginčija aritmetinio mokesčių, baudų ir delspinigių apskaičiavimo. Jie iÅ¡ esmės nesutinka su skundžiamuose sprendimuose pateiktu mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų vertinimu. Å iame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

10. Ginčui aktualios redakcijos GPMÄ® (redakcija, galiojusi nuo 2008-04-24 iki 2008-12-30) 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad, apskaičiuojant apmokestinamÄ sias pajamas, iÅ¡ pajamų Å¡io įstatymo nustatyta tvarka atimama, be kita ko, per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto įsigijimo kaina ir su Å¡io turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios iÅ¡laidos – Å¡io Ä®statymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka. GPMÄ® 19 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatyta, kad pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtÄ , iÅ¡ gautų pajamų Å¡iame straipsnyje nustatyta tvarka gali bÅ«ti atimta turto įsigijimo kaina ir sumokėtas komisinis atlyginimas bei mokesčiai, rinkliavos, susiję su Å¡io turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn. GPMÄ® 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad turto įsigijimo kainai priskiriamos iÅ¡laidos, patirtos įsigyjant turtÄ , įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius, rinkliavas, susijusius su Å¡io turto įsigijimu, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrÄ Å¾intÄ dalį) atlikto turto rekonstravimo iÅ¡laidos; tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo ir rekonstravimo iÅ¡laidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrÄ Å¾intÄ dalį).

Pagal GPMĮ 19 straipsnio 3 dalį leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, ir, jei dokumentų blankams Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi atitinkamus reikalavimus, – atitinkančiais keliamus reikalavimus, ir (arba) galiojančiais sandoriais, ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.

11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), aiÅ¡kindamas GPMÄ® 16 ir 19 straipsnių nuostatas yra nurodęs, kad iÅ¡ paminėtų teisės normų matyti, jog mokesčių mokėtojas iÅ¡ apmokestinamųjų pajamų gali atimti turto įsigijimo kainÄ (pasigaminimo, rekonstravimo iÅ¡laidas) ir su turto pardavimu (kitokiu perleidimu) susijusias iÅ¡laidas, jei egzistuoja dvi esminės sÄ lygos:

1) tokio pobūdžio sumos (išlaidos) realiai buvo patirtos;

2) jas mokesčių mokėtojas gali pagrįsti atitinkamais tai patvirtinančiais dokumentais. Netenkinus bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, mokesčių mokėtojas netenka teisės iÅ¡ apmokestinamųjų pajamų atimti paminėto pobÅ«džio sumų (žr., pvz., LVAT 2010-12-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1752/10). Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., LVAT 2007-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/07, 2011-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Iš GPMĮ 19 straipsnio 3 dalies nuostatų išplaukia, jog nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidos turi būti grindžiamos tiesioginiais, nustatytus reikalavimus atitinkančiais, konkrečias ir tikslias sumas pagrindžiančiais dokumentais (įrodymais), iš kurių galima nustatyti konkrečių ūkinių operacijų turinį (žr., pvz., LVAT 2011-05-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-867/2011).

12. MAÄ® nustatyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai (10 straipsnis). Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (67 straipsnio 1 ir 2 dalys). AiÅ¡kindamas Å¡ių MAÄ® nuostatų turinį bei taikymÄ , LVAT yra konstatavęs, kad administracinėse bylose dėl mokestinių ginčų įrodinėjimo pareiga tenka ne tik mokesčių administratoriui, bet ir mokesčių mokėtojui.

Mokesčių mokėtojas, siekdamas paneigti mokesčių administratoriaus apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , privalo ne tik nurodyti savo abejones dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet ir pateikti tokias abejones pagrindžiančius įrodymus (LVAT 2017-07-13 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1345-442/2017). Apsiribojimas vien teiginiais, atsikirtimais, nepagrįstais jokiais įrodymais, negali nulemti sprendimo priėmimo mokesčių mokėtojo naudai (žr., pvz., LVAT 2010-11-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A556?1527/2010).

Taigi pagal MAĮ 67 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, neigiamos pasekmės dėl neįrodytų aplinkybių, paneigiančių mokesčių administratoriaus argumentus, tenka būtent mokesčių mokėtojui (žr., pvz., LVAT 2009-09-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A556?1024/2009, 2010-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A556?862/2010, 2010-09-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A442?863/2010).

13. PareiÅ¡kėjai teigia, kad skundžiamais Kauno AVMI, VMI ir MGK sprendimais paskaičiuojant papildomai mokėtinÄ GPM, GPM delspinigius ir baudas, turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principas pažeistas neįvertinus, kad 2007-07-03 sutartyje pareiÅ¡kėjai ir Nekilnojamojo turto pardavėjai, siekdami iÅ¡vengti didelio notarinio mokesčio, sÄ moningai nurodė labai maÅ¾Ä nekilnojamojo turto kainÄ , o į Nekilnojamojo turto pirkimo kainÄ nepagrįstai neįskaityta 2007-07-04 sudarytoje sutartyje dėl statybinių medžiagų pirkimo nurodyta suma.

Nustatyta, kad, siekdami pagrįsti 2008-05-19 parduoto Nekilnojamojo turto įsigijimo iÅ¡laidas, pareiÅ¡kėjai be kitų dokumentų, mokesčių administratoriui pateikė 2007-07-04 sutartį (toliau – 2007-07-04 sutartis) (MGK bylos Nr. 7-292/2016 2 t., b. l. 147–148; MGK bylos Nr. 7-291/2016, 2 t., b. l. 126), kurioje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjai iÅ¡ V. A. už 817 000 Lt įsigijo sutartyje iÅ¡vardintas statybines medžiagas gyvenamojo namo statybai ir apdailai. Ä®vertinęs 2007-07-04 sutarties turinį, teismas pažymi, kad ji nelaikytina įrodymu, savaime pagrindžiančiu faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai jos pagrindu realiai patyrė joje nurodyto dydžio iÅ¡laidas.

Siekiant 2007-07-04 sutarties įrodomÄ jÄ galiÄ Ä¯vertinti nagrinėjamo administracinio ginčo kontekste, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad Å¡iÄ sutartį pareiÅ¡kėjų ir pardavėjo V. A. vardu pasirašė tas pats atstovas – V. B., kuris atstovavo pareiÅ¡kėjus ir mokestinio patikrinimo metu. Kartu teismas pažymi, kad nors mokestinis patikrinimas truko nuo 2013-12-31 iki 2016-05-26, visu Å¡iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjų atstovas mokesčių administratoriui teikė dokumentus (2014-03-19 pateikė UAB „MJ Projektai“ atliktÄ gyvenamojo namo statybos skaičiuojamosios kainos nustatymÄ su sÄ matomis, 2014-04-10 paaiÅ¡kinimus, kad namas buvo statomas Å«kio bÅ«du, o pareiÅ¡kėjai nėra teisės aktai įpareigoti vesti savo patirtų iÅ¡laidų apskaitos, saugoti iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus, vėliau teikė paaiÅ¡kinimus, kad namo statybai pirktų medžiagų pirkimo dokumentų (kasos čekių) pateikimas užtruks, 2015-11-26 pateikė medžiagų įsigijimÄ pagrindžiančių dokumentų už 2006–2008 metus kopijas, kreipėsi į mokesčių administratorių su praÅ¡ymais, kad bÅ«tų pratęstas namo įsigijimo ir statybos iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų pateikimo terminas), tačiau 2007-07-04 sutartis, dėl kurios vertinimo GPMÄ® 19 straipsnio 3 dalies nuostatų atžvilgiu kilo ginčas, mokesčių administratoriui buvo pateikta tik kartu su 2016-03-25 paaiÅ¡kinimais, t. y. mokestinio patikrinimo pabaigoje, nors iÅ¡ 2007-07-04 sutarties sudarymo aplinkybių matyti, kad pareiÅ¡kėjų įgaliotam asmeniui V.

B. tiek Å¡ios sutarties sudarymo faktas, tiek su jos sudarymu tiesiogiai susijusios aplinkybės turėjo bÅ«ti žinomos 2007-07-04 sutarties sudarymo dienÄ , t. y. 2007-07-04. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad 2007-07-04 sutartis nėra ir negali bÅ«ti laikoma atitinkančiu GPMÄ® 19 straipsnio 3 dalies nuostatas atitinkančiu dokumentu, įrodančiu patirtas iÅ¡laidas, Å¡i sutartis nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėjai dėl joje detalizuotų statybinių medžiagų, skirtų gyvenamojo pastato statybai ir įrengimui, įsigijimo faktiÅ¡kai patyrė minėtas iÅ¡laidas, t. y. kad atitinkamÄ sumÄ pinigų realiai bÅ«tų sumokėję pardavėjui.

PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjų įgalioto asmens pateikti mokestiniam patikrinimui statybinių medžiagų ir susijusios įrangos pirkimÄ pagrindžiantys dokumentai (kasos čekiai, sÄ skaitos faktÅ«ros) tvirtina, kad pareiÅ¡kėjai minėtas prekes 2006–2008 metais pirko įvairiose prekybos vietose, bet ne pagal 2007-07-04 sutartį. PareiÅ¡kėjų įgalioto asmens veiksmai mokestinio patikrinimo metu, laikytini prieÅ¡taringais, o pateiktų duomenų ar dokumentų, galinčių pagrįsti pareiÅ¡kėjų Nekilnojamojo turto įsigijimo iÅ¡laidas, pobÅ«dis ir eiliÅ¡kumas (pirmiausia parduotuvių čekiai, o pabaigoje – 2007-07-04 sutartis) vertintini kaip gynybinė pozicija.

PareiÅ¡kėjams kartu su 2007-07-04 sutartimi mokesčių administratoriui nepateikus jokių juridinę galiÄ turinčių dokumentų, galinčių patvirtinti pareiÅ¡kėjų faktiÅ¡kai patirtas iÅ¡laidas, pastarajam nebuvo teisinio pagrindo spręsti apie realiai įvykusiÄ Å«kinę operacijÄ , mažinančiÄ pareiÅ¡kėjų apmokestinamÄ sias pajamas už 2008 metus.

14. PareiÅ¡kėjai teigia, kad, skundžiamais sprendimais paskaičiuojant papildomai mokėtinÄ GPM, GPM delspinigius ir baudas, buvo pažeistas turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principas, nes neatsižvelgta į UAB Korporacijos „Matininkai“ pažymÄ , ir į tai, kad, remiantis Å¡ia pažyma pareiÅ¡kėjams AB DnB NORD banke buvo suteikta tikslinė paskola, skirta gyvenamojo namo statybų už nuosavas pareiÅ¡kėjų lėšas refinansavimui ir namo statybos užbaigimui. Dėl Å¡ios pažymos ir kreditavimo sutarties Nr. K-2500-2007-440 vertinimo (MGK bylos Nr. 7-291/2016, 2 t., b. l. 127–135;

MGK bylos Nr. 7-292/2016, 2 t., b. l. 149–157), teismas pritaria VMI ir MGK sprendimuose padarytai iÅ¡vadai, kad Å¡ie įrodymai galimai pagrindžia pareiÅ¡kėjų 2007-07-03 sutarties pagrindu įsigyto Nekilnojamojo turto vertę, bet neaptvirtina skundo argumentų, kad jie realiai už šį NekilnojamÄ jį turtÄ pardavėjams sumokėjo 880 000 Lt. MGK bylose esantys V. B. pateikti paaiÅ¡kinimai (MGK bylos Nr. 7-291/2016, 2 t., b. l. 137; MGK bylos Nr. 7-292/2016, 2 t., b. l. 159), kad pareiÅ¡kėja Z. K., gavusi paskolÄ pagal kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-440, lėšas iÅ¡grynino ir perdavė V.

B., taip atsiskaitydama pagal 2007-07-04 sutartį, vertintinas kritiÅ¡kai, nes nepatvirtintas jokiais juridinę galiÄ turinčiais įrodymais, susijusiais su lėšų perdavimo faktu.

15. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Kauno AVMI, VMI ir ikiteismine tvarka iÅ¡nagrinėjusi ginÄÄ MGK visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bei įvertino surinktus duomenis, todėl, prieÅ¡ingai, nei teigia pareiÅ¡kėjai, skundžiami sprendimai laikytini pagrįstais ir teisėtais, nėra jokio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų skundÄ ir juos naikinti. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjų skundas netenkintinas. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997-12-19 sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjų J. S. K. ir Z. K. skundus atmesti kaip nepagrįstus. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Rytis Krasauskas