2021-05-19 Nr. AB-10923-3-61-3-02232-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-969-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02232-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Navanas 3“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Navanas 3“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė miškų tarnyba) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Navanas 3“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – ir NMA) 2019 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. KV_03_09 „Dėl UAB „Navanas 3“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, jog ginčijamu Sprendimu NMA siekia susigrąžinti paramos lėšas dėl to, jog miško želdiniai buvo įvertinti „blogai“. Apie Sprendimą pareiškėjas sužinojo tik gavęs 2019 m. balandžio 19 d. surašytą NMA laišką. Pažymėjo, želdiniai buvo įvertinti „blogai“ todėl, kad dauguma medelių buvo apkandžioti žvėrių. Tą gali patvirtinti ir želdinius įvertinęs specialistas. Paaiškino, kad jei medelis nukąstas 3 kartus, jis vertinamas tik kaip pusė medelio. Kadangi aplinkinėse teritorijose, kur buvo užsodintas jaunuolynas, yra didelė kanopinių žvėrių populiacija, jaunieji medeliai nuolat nukentėdavo nuo žvėrių. Daugelis medžių buvo vertinti tik kaip pusė medžio, todėl konstatuota, jog medelių skaičius sklype – nepakankamas. Žvėrių žalos išvengti nepavyko nepaisant to, kad buvo įvykdytos visos, želdinimo projekto numatytos, apsaugos priemonės. Vėlesnėje miško įveisimo programoje apsaugos priemonės buvo pakeistos. Pareiškėjas akcentavo, jog 2007–2013 metų programoje ąžuolams buvo numatytos individualios apsaugos, tvoros nebuvo privalomos ir jų finansavimas nebuvo numatytas, skirtingai nei 2014–2020 programoje. Tai rodė, kad individualios apsaugos buvo pripažintos nepakankamai efektyviomis. Miško veisimo metu finansuojamos buvo tik individualios apsaugos. Prieš veisiant mišką nebuvo įmanoma numatyti, kad medelius taip stipriai apkandžios žvėrys. Pareiškėjo vertinimu, šios aplinkybės gali būti vertinamos kaip nenugalima jėga (force majeure).

3. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjo skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2011 m. kovo 24 d. pateikė paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisykles (Nr. 2NM-KV-11-1-002228-PR001) (toliau – ir Paraiška) ir 2011 m. birželio 21 d. raštu Nr. S-KV-0043032 „Dėl paramos gavėjo patvirtinimo“ buvo patvirtintas paramos gavėju. NMA 2017 m. gruodžio 20 d. gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir VMT) miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio 2017 m. lapkričio 8 d. (Nr. A-2K-02-26 „Apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą“) ir 9 d. (Nr. A-2K-02-33 „Apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą“) pažymas (toliau – ir Pažymos), kuriose nurodyta, jog veisiamo sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), 3,70 ha ploto, ir veisiamo sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), 2.58 ha ploto miško želdinių ir žėlinių tankio vertinimai blogi. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas, nesutikdamas su VMT Pažymose užfiksuota želdinių būkle, turėjo teisę skųsti ar teikti paaiškinimus dėl VMT Pažymose nustatytų neatitikimų.

5. Atsakovas atsižvelgdamas į tai, kad VMT nustatė, jog šeštaisiais metais po miško įveisimo želdinių tankis abiejuose sklypuose buvo blogas, nusprendė susigrąžinti: 1) 17 262,72 Eur (3,70 ha x 4 665,60 Eur = 17 262,72 Eur) miško įveisimo išmoką už sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 3,70 ha plotą pagal miško rūšinės sudėties kategoriją „Ąžuolo želdiniai, kai želdinamame plote pasodinta ir apsaugota individualiomis apsaugomis ne mažiau kaip 2 500 vnt./ha ąžuolo sodmenų“, 12 037,25 Eur (2,58 ha x 4 665,6 Eur = 12 037,24 Eur) už sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 2,58 ha plotą pagal miško rūšinės sudėties kategoriją „Ąžuolo želdiniai, kai želdinamame plote pasodinta ir apsaugota individualiomis apsaugomis ne mažiau kaip 2 500 vnt./ha ąžuolo sodmenų“ iš viso už abu sklypus 29 299,97 Eur (17 262,25 + 12 037,24 = 29 299,96 Eur); 2) Penkerių metų miško priežiūros bei apsaugos išmokas, mokėtas 2011–2015 metais: 11 877 Eur (3,70 ha x 642 Eur = 2 375,40 x 5 metai) už sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pagal miško rūšinės sudėties kategoriją „Ąžuolo želdiniai, kai želdinamame plote pasodinta ir apsaugota individualiomis apsaugomis ne mažiau kaip 2 500 vnt./ha ąžuolo sodmenų“; 8 281,80 Eur (2,58 ha x 642 Eur = 1 656,36 Eur x 5 metai) už sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pagal miško rūšinės sudėties kategoriją „Ąžuolo želdiniai, kai želdinamame plote pasodinta ir apsaugota individualiomis apsaugomis ne mažiau kaip 1 500 vnt./ha ąžuolo sodmenų“, iš viso už abu sklypus 20 158,80 Eur (11 877 + 8 281,80 = 20 158,80 Eur). NMA 2019 m. kovo 21 d. priimtas skundžiamas Sprendimas, kuriuo nuspręsta susigrąžinti išmokėtą 49 458,76 Eur (29 299,96 Eur už miško įveisimą + 20 158,80 Eur už miško priežiūrą ir apsaugą) paramos sumą už sklypus, kuriuose nustatyti pažeidimai.

6. NMA pažymėjo, kad pareiškėjas, pateikdamas Paraišką patvirtino, jog yra susipažinęs su paramos lėšų teikimo tvarka ir taisyklėmis bei įsipareigojo veisdamas mišką, jį prižiūrėdamas ir saugodamas laikytis miškų priežiūros ir apsaugos reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos tvirtinamuose Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose bei vykdyti projektą iki prisiimtų įsipareigojimų vykdymo pabaigos bei privalėjo atsodinti žuvusius želdinius. Kartu su Paraiška pateiktame Miško įveisimo projekte („Apsaugos priemonės“) buvo nurodyta, kokios apsaugos priemonės bus naudojamos ąžuolo ir eglės sodmenims apsaugoti. Ąžuolo sodmenys bus apsaugomi individualiomis apsaugomis, kurios tvirtinamos prie kuoliukų, o apsaugos aukštis lygus medelio aukščiui, esant reikalui turėjo būti pridedami papildomi segmentai, tokiu būdu apsaugant medelių viršūnes nuo kiškių, stirnų ir elnių. Tuo tarpu eglių sodinukai turi būti tepami repelentais, kiekvienais metais rugsėjo–spalio mėnesiais, penkerius metus, tokiu būdu apsaugant sodinukus nuo stirnų ir elnių. Be to, Miško įveisimo projekte („Priežiūros priemonės“) buvo nurodyta ir tai, kad žuvę medeliai turi būti atsodinami. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, pateikdamas Paraišką, patvirtino, kad tinkamai laikysis teisės aktuose nustatytų reikalavimų iki prisiimtų įsipareigojimų vykdymo pabaigos, o Miško įveisimo plane buvo nurodytos sodinukų apsaugos ir priežiūros priemonės, kurių tinkamą naudojimą privalėjo užtikrinti pareiškėjas.

7. Atsakovas nurodė, kad iš pareiškėjo skundo galima suprasti, jog jis (jo atstovas) žinojo, jog medeliai gali būti apkandžioti ar yra apkandžioti žvėrių, tačiau nesiėmė tinkamų priemonių želdiniams apsaugoti ir prižiūrėti, t. y. netinkamai laikėsi Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų bei netinkamai vykdė Miško įveisimo plane nurodytas sodinukų apsaugos ir priežiūros priemones. Pažymėjo, jog Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 68 punkte nurodyta, kad apie nenugalimos jėgos atvejus NMA privaloma informuoti per 10 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, kartu pateikiant nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Tačiau pareiškėjas neinformavo, kad negalės tinkamai laikytis prisiimtų įsipareigojimų dėl objektyvių priežasčių per 10 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, nepateikė taip pat nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinančių dokumentų.

8. Atsakovo teigimu, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog želdiniai buvo įvertinti blogai, nes dauguma medelių buvo apkandžioti žvėrių, nėra nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinantys įrodymai, pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog nustatyti pažeidimai atsirado dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, todėl NMA priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo VMT atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, jog želdinių vertinimas buvo atliktas ir medelių gyvybingumas nustatytas vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 7 priede nurodyta Miško želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika (toliau – ir Metodika), kuri naudojama vertinant miško atkūrimą, įveisimą, miško želdinių kokybę, atliekant miško želdinių ir (ar) žėlinių apskaitą ir vertinant jų kokybę. Metodikos 9 punkte nurodyta, kad žvėrių pažeistuose želdiniuose ar žėliniuose į apskaitą įtraukiami tik sveiki ir nedaug pažeisti, silpnai pažeisti ir pusė vidutiniškai pažeistų medelių pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ir Žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, 2 priedą. Pareiškėjas apie želdinių, žėlinių kokybės vertinimą buvo informuota VMT 2017 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. S-2K-02-765. Dėl želdinių, žėlinių kokybės vertinimų pareiškėjas skundų, pretenzijų ar pastabų VMT nepateikė.

11. VMT atkreipė dėmesį, kad miško želdinių priežiūra ir apsauga vykdoma pagal projektą, laikantis Nuostatų reikalavimų. Pagal Nuostatų 20 punktą, želdiniai ir žėliniai turi būti prižiūrimi ir saugomi, kol susiformuos jaunuolynas. Jei Projekte numatytų apsaugos ir priežiūros priemonių nepakanka, savininkas turėtų taikyti papildomas. VMT manymu, reikėjo taikyti papildomas apsaugos priemones nuo žvėrių, pavyzdžiui ąžuoliukų tepimą repelentais, nukąstus gyvūnų, negyvybingus ar žuvusius sodinukus papildyti ir ketvirtais ar penktais metais, neapsiribojant pirmais ar trečiais, esant būtinybei daryti korekcijas. Taisyklių 4 punkte nurodyta, kad miško želdinimo ir žėlimo projektas – tai atsakingos institucijos patvirtintas dokumentas, kuriame aprašyti miško želdinimo darbai ir įveisto miško priežiūros ir apsaugos priemonės. Abiejų žemės sklypų miškų įveisimo projektų dalyse „Apsaugos priemonės“ buvo nurodyta, kokios apsaugos priemonės bus naudojamos ąžuolo ir eglės sodmenims apsaugoti. Ąžuolo sodmenys bus apsaugomi individualiomis apsaugomis, kurios tvirtinamos prie kuoliukų, o apsaugos aukštis lygus medelio aukščiui, esant reikalui turi būti pridedami papildomi segmentai, tokiu būdu apsaugant medelių viršūnes nuo kiškių, stirnų ir elnių. Tuo tarpu eglių sodinukai turi būti tepami repelentais, kiekvienais metais rugsėjo – spalio mėnesiais, penkerius metus, tokiu būdu apsaugant sodinukus nuo stirnų ir elnių. Taip pat miškų įveisimo projektų dalyse „Priežiūros priemonės“ nurodyta ir tai, kad žuvę medeliai turi būti atsodinami.

12. VMT nuomone, iš pareiškėjo skundo matyti, jog jis žinojo, kad medeliai gali būti apkandžioti ar yra apkandžioti žvėrių, tačiau nesiėmė tinkamų priemonių želdiniams apsaugoti ir prižiūrėti, t. y. netinkamai vykdė miškų įveisimo planuose nurodytas sodinukų apsaugos ir priežiūros priemones bei netinkamai vykdė Nuostatuose nustatytus želdinių priežiūros ir apsaugos reikalavimus. Duomenys, kad dauguma medelių buvo apkandžioti žvėrių, nėra nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinantys įrodymai, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, jog šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, bei, kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Navanas 3“ skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad paramos, kurią gavo pareiškėjas, panaudojimo įgyvendinimo tvarką detalizuoja Taisyklės. Pareiškėjas, gaudamas paramą pagal paraišką, įsipareigojo iki to laiko, kai bus atliktas miško želdinių ir (ar) žėlinių kokybės vertinimas, vykdyti kartu su Paraiška pateiktą miško želdinimo ir žėlimo projektą ir vadovautis miškų ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų nurodytomis nuostatomis (Taisyklių 12 punktas, 2011 m. kovo 4 d. – 2012 m. sausio 31 d. redakcija, galiojusi paraiškos teikimo metu). VMT yra atsakinga už miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą, miško želdinių, žėlinių apskaitą ir miško želdinių, žėlinių kokybės ir jaunuolynų ugdymo darbų kokybės įvertinimą pagal Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“.

15. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog šeštaisiais metais po miško įveisimo želdinių tankis sklypuose buvo įvertintas kaip „blogas“, tačiau pareiškėjas nurodė, jog šį atvejį atsakovas privalėjo vertinti kaip force majeure. Iš esmės įrodinėdamas, kad taip nutiko dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, nepateikia jokių įrodymų, jog apie šią aplinkybę buvo raštu pranešęs atsakovui. Taisyklių 68 punkte numatyta, kad paramos gavėjui pažeidžiant prisiimtus įsipareigojimus ar jų nesilaikant netaikomos sankcijos, jei nustatomi nenugalimos jėgos (force majeure) atvejai, tačiau apie nenugalimos jėgos atvejus NMA privaloma informuoti per 10 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, kartu reikia pateikti nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinimo dokumentus. Toks reguliavimas numatytas ir 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (toliau – ir Reglamentas Nr. 1974/2006), 47 straipsnio 1 dalyje. Taip pat numatyta, kad apie tokių aplinkybių atsiradimą kompetentingai institucijai turi būti pranešama per 10 darbo dienų nuo dienos, kai galima tai padaryti (Reglamento Nr. 1974/2006 47 straipsnio 2 dalis). Iš Reglamento Nr. 1974/2006 47 straipsnio matyti, kad force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybės yra siejamos su itin išskirtinėmis, ekstraordinariomis situacijomis, apie kurias turi būti pranešama iš karto, kai tik įmanoma tai padaryti. Teismo vertinimu, nėra ginčo, kad pareiškėjas šio įsipareigojimo neįvykdė, todėl prarado teisę remtis šia aplinkybe, kaip pateisinančia projekto neįgyvendinimą ir projekto rodiklių nepasiekimą bei sankcijų už tai netaikymą.

16. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog VMT patikras atliko tik 2017 metais (nors Paraiška teikta 2011 metais). Jo manymu, minėta įstaiga iš viso negalėjo atlikti miško želdinių, žėlinių kokybės patikros ir priimti Pažymų. Teismas nesutiko su tokia pareiškėjo pozicija. Taisyklių 52 punkte įtvirtinta, jog šeštaisiais metais (jei miškas įveistas pavasarinio miško želdinimo metu) po miško įveisimo arba septintaisiais metais (jei miškas įveistas rudeninio miško želdinimo metu) po miško įveisimo (skaičiuojant metus miško įveisimo metai neįskaičiuojami) VMT Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio pareigūnai atliks įveisto miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą.

17. Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog Taisyklių 68.6.2. papunktyje nurodyta, jog kai želdinių ir (arba) žėlinių kokybės vertinimo metais – šeštaisiais, kai miškas įveistas pavasarį, arba septintaisiais, kai miškas įveistas rudenį (skaičiuojant metus miško įveisimo metai neįskaičiuojami), Miško želdinimo ir žėlimo projekte projektuotų arba tikslinių (tik žėliniuose) rūšių medžių tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nurodytų „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir (arba) žėlinių tankio reikalavimų arba nustatoma, kad miško želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę, susigrąžinama visa išmokėta paramos suma už plotą ar jo dalį, kuriuose nustatyti pažeidimai. Kai nepageidaujami (želdiniuose – neprojektuotų, žėliniuose – netikslinių rūšių) medžiai ir krūmai stelbia pušis ir (ar) ąžuolus, o kitų medžių rūšių želdiniuose ir (arba) žėliniuose nepageidaujamų medžių ir krūmų vidutinis aukštis yra 1,5 karto didesnis už projektuotų ir (ar) tikslinių rūšių medžių vidutinį aukštį, paramos gavėjas turi sugrąžinti visas miško priežiūros ir apsaugos išmokas už plotą, kuriame nustatyti pažeidimai.

18. Teismas nustatė, kad atsižvelgiant į tai, jog šeštaisiais metais po miško įveisimo želdinių tankis abejuose pareiškėjos sklypuose buvo blogas (veisiamo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 3,70 ha ploto ir veisiamo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2,58 ha ploto), nuspręsta susigrąžinti išmokėtą 49 458,76 Eur sumą. Sprendime paaiškinta, jog: 1) 29 299,97 Eur miško įveisimo išmoką nuspręsta susigrąžinti už abu sklypus. Sprendime nurodyta, jog už sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintina suma – 17,262,72 Eur (Sprendime pateiktas apskaičiavimas: 3,70 ha (pažeidimo plotas) x 4 665,60 Eur = 17 262,72 Eur. Už sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintina suma – 12 037,25 Eur (2,58 ha (pažeidimo plotas) x 4 665,60 Eur = 12 037,25 Eur); 2) nuspręsta susigrąžinti penkerių metų miško priežiūros bei apsaugos išmokas, mokėtas 2011–2015 metais: 11 877 Eur (už sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (3,70 ha x 642 Eur = 2 375,40 Eur x 5 metai) ir 8 281,80 Eur (už sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (2,58 ha x 642 Eur = 1 656,36 Eur x 5 metai. Iš viso už abu sklypus – 20 158,80 Eur. Papildomai teismas atkreipė dėmesį, jog Paraiškoje deklaruojamas plotas, kuriame bus veisiamas miškas (sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) – 2,58 ha, tačiau 2017 m. lapkričio 9 d. pažymoje konstatuota, jog želdintas plotas – 1,76 ha. Paraiškoje nurodytas veisiamas miško plotas sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – 3,70 ha, tačiau 2017 m. lapkričio 8 d. pažymoje konstatuota, jog želdintas plotas – 3,11 ha. Tad nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad skundžiamame Sprendime nenurodyta, už ką taikyta sankcija. Teismas konstatavo, jog yra tinkamai paaiškinta, kad sankcija skirta, be kita ko, už pačio pareiškėjo deklaruotų projekto rodiklių nepasiekimą.

19. Teismas, įvertinęs Metodikos 9 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 209, 210 punkto nuostatas, padarė išvadą, jog pareiškėjas, nesutikdamas su patikros rezultatais, galėjo teikti skundą dėl VMT pažymų per teisės aktų nustatytą terminą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pareiškėjas galėjo ir turėjo teisę teikti skundą dėl VMT Pažymų, kreiptis į atsakovą, tačiau to nedarė (žymėtina, jog ir skunde teismui pareiškėja nereikalauja panaikinti Pažymų, kurių pagrindu priimtas skundžiamas Sprendimas, t. y. Pažymos yra nenuginčytos, todėl laikytina, kad yra teisėtos). Teismas konstatavo, jog esant nurodytoms aplinkybėms ir įvertinus pateiktą teisinį reguliavimą, pareiškėjos argumentai dėl Sprendimo neteisėtumo yra nepagrįsti.

20. Teismo vertinimu, skundžiamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, VMT pažymomis ir teisės aktų normomis, o pareiškėjo atžvilgiu taikytos poveikio priemonės yra teisėtos ir motyvuotos. Šio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės atitinka būtinus ir pagrįstus Priemonės tikslus, yra proporcingos, nešališkos ir objektyvios (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 2 ir 3 p.).

21. Teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjas teismo proceso metu nurodė, jog jis nuo 2018 m. pradžios aktyvios veiklos nevykdo. Vadinasi, VMT surašius pažymas 2017 m. pabaigoje (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2 punktą), pareiškėjas nebuvo suinteresuota nei Priemonės įgyvendinimu, nei VMT pažymų skundimu. Tai, teismo vertinimu, papildomai pagrindė pareiškėjo skundo nepagrįstumą.

22. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, konstatavo, kad pareiškėjo UAB „Navanas 3“ skundo nėra teisinio pagrindo tenkinti ir jį atmetė.

III. 23. Pareiškėjas UAB „Navanas 3“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. NMA Sprendime nurodė, kad šeštaisiais metais po miško įveisimo želdinių tankis abiejuose pareiškėjo sklypuose buvo blogas, todėl nuspręsta pareiškėjui taikyti sankcijas ir susigrąžinti išmokėtą paramos sumą. NMA Sprendimą grindė Valstybinės miškų tarnybos pažymomis Nr. A-2K-02-26 ir Nr. A-2K-02-33. Tačiau Pažymose nurodoma, kad yra vertinami septintieji augimo metai. NMA jokių sankcijų už septintuosius metus netaikė. Tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų, kad šeštaisiais metais po miško įveisimo toks vertinimas buvo atliktas. Taigi, ginčijamas NMA Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). Taisyklių 68.6.2 punkte numatyta, kad tam, jog NMA galėtų skirti kokias nors sankcijas dėl šeštųjų metų po miško įveisimo, šeštaisiais metais turėjo būti atliktas vertinimas. Nesant vertinimo šeštaisiais metais, jokia sankcija už šeštuosius metus ir negalėjo būti skiriama. Todėl Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų ir teisėtumo principo.

23.2. Šiuo atveju buvo praleisti senaties terminai. NMA Sprendimą dėl išmokėtos paramos susigrąžinimo priėmė tik 2019 m. kovo 21 d., nors Pažymos apie želdinių kokybę buvo surašytos dar 2017 metų lapkričio mėn. Nuo Pažymų surašymo (tariamo pažeidimo padarymo) praėjo daugiau kaip 16 mėn. Tuo tarpu išmokas NMA siekia susigrąžinti net už 2011–2015 metus. Akivaizdu, kad reikalavimas sugrąžinti išmokas, praėjus 4–8 metams po jų išmokėjimo, neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir teisėtumo principų.

23.3. Tiek NMA, tiek teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dalį jų apskritai ignoravo, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Prie Valstybinės miškų tarnybos pažymų Nr. A-2K-02-26 ir Nr. A-2K-02-33 yra pridėti „Miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo lapai“. Iš šių lapų matyti, kad juose buvo fiksuojami vietoje atliekamos apskaitos rezultatai. Abiejuose plotuose, kur pareiškėjas įveisė mišką, apskaitos matavimai buvo vykdomi kontrolinėse vietose (apskaitos aikštelėse). Miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo lapuose esančios lentelės apačioje parašyta pastaba, kad reikiamas gyvybingų medelių kiekis (tankis) yra „patenkinamas“. Vadinasi, sankcijos pareiškėjui pagal Taisyklių 68.6.2 punktą negalėjo būti taikomos, nes projektuotų rūšių medžių tankis atitinka miško želdinių reikalavimą „patenkinamas“. Už tai Taisyklių 68.6.2 sankcijos nenumatytos.

23.4. Sankcijos turi atitikti proporcingumo principus, turi būti individualizuojamos bei atitikti kitų teisės aktų reikalavimus, tačiau pritaikytos sankcijos šių reikalavimų neatitinka. NMA reikalauja sugrąžinti išmokas už visą plotą, nors Taisyklių 68.6.2 punkte, kuriuo vadovaujasi NMA, nurodoma, kad NMA gali reikalauti susigrąžinti paramą ne už visą plotą, o tik už jo dalį, kurioje nustatyti pažeidimai. Tačiau NMA vienašališkai, nesilaikydama Taisyklių ir proporcingumo principo, nusprendė susigrąžinti išmokas už visą plotą. Prie VMT pažymų Nr. A-2K-02-26 ir Nr. A-2K-02-33 pridėtuose lapų „Miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo lapas“ grafose „želdinių tolygumo pastabos“ įrašytos pastabos „netolygiai“. Be to, iš tų pačių lapų matyti, kad apskaita buvo vykdoma tik dalyje ploto. Viename sklype 3 aikštelėse po 300 kv. m, o kitoje – 4 aikštelėse po 300 kv. m. Taigi bendrai buvo tikrinta tik 900 kv. m (0,09 ha) ir 1 200 kv. m (0,12 ha). Kai tuo tarpu sankcijos paskirtos už plotus, kurių dydžiai atitinkamai 1,76 ha ir 3,11 ha. Vadinasi, pažeidimai buvo padaryti (jei apskritai buvo padaryti) tik dalyje ploto. Šių aplinkybių nei NMA, nei teismas nevertino ir netyrė. NMA reikalavimas grąžinti visas išmokas taip pat neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų, nes miškas buvo tinkamai įveistas ir prižiūrimas.

23.5. Į bylą nebuvo pateikta matavimo priemonių, kurias naudojant buvo pritaikytos sankcijos pareiškėjai, atitikties įvertinimo, patikros ir kiti dokumentai. Valstybinės miškų tarnybose dokumentuose (nei pažymose, nei lapuose) nenurodyti naudotų matavimo priemonių tipas, numeris ir naudojimo sritis (Metrologijos įstatymo 16 str. 3 d.). Todėl Valstybinės miškų tarnybos matavimai, atlikti nesilaikant Metrologijos įstatymo reikalavimų, negali būti pagrindas skirti kokias nors sankcijas pareiškėjui (Metrologijos įstatymo 16 str. 1 d., 22 str. 3 d.). Tuo tarpu VMT pažymose Nr. A-2K-02-26 ir Nr. A-2K-02-33, kuriose išvados daromos dėl visų plotų, išvis nenurodoma, kokiomis matavimo priemonėmis, priskirtomis teisinio metrologinio reglamentavimo sritims, atlikti matavimai ir kokie buvo taikomi matavimo metodai (Metrologijos įstatymo 15 str. 2 d.). Iš NMA Sprendimo nematyti, ar kokie nors matavimai likusiose sklypų dalyse (ne apskaitos aikštelėse) buvo daromi apskritai. Todėl neatliekant sklypų matavimų ar juos atliekant nesilaikant Metrologijos įstatymo reikalavimų, jokios sankcijos pareiškėjui negalėjo būti paskirtos. Pareiškėjo teigimu, nebuvo vadovaujantis Metodikos 2 punktu, patikrintas pakankamas plotas, bei nei pažymose, nei vertinimo lapuose nenurodoma, kokiomis matavimo priemonėmis, priskirtomis teisinio metrologinio reglamentavimo sritims, atlikti apskaitos aikštelių ploto matavimai, nenurodomos matavimo priemonės, kurių pagalba buvo atliekami žaizdų kamieno žievėje matavimai.

23.6. Teismas atmetė pareiškėjo skundą be kita ko ir dėl to, kad pareiškėjas neskundė Valstybinės miškų tarnybos Pažymų, tačiau teismo argumentai nepagrįsti, nes: pareiškėjas Pažymų nėra gavęs; teismas, grįsdamas savo sprendimą, nepagrįstai vadovaujasi neprecedentine Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-390-261/2017, kurioje skiriasi bylos faktinės aplinkybės bei taikytina teisė; Pažymose apskundimo tvarka nebuvo nurodyta.

23.7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepranešė atsakovui per 10 darbo dienų nuo dienos, kai galima tai padaryti, apie nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimą. Todėl esą prarado teisę remtis nenugalimos jėgos aplinkybe, kaip pateisinančią projekto įgyvendinimą ir projekto rodiklių nepasiekimą bei sankcijų už tai netaikymą. Su tokia teismo išvada pareiškėjas nesutinka dėl to, kad: 1) Taisyklių 68 punkte galimybė pasinaudoti force majeure aplinkybėmis nesiejama su tuo, kad būtent pareiškėjas privalo pranešti apie tokias aplinkybes. Apie nenugalimos jėgos aplinkybes NMA informuoja VMT; 2) tik tuomet, kai pareiškėjas gavo skundžiamą NMA Sprendimą suprato, kad žvėrių padaryti pažeidimai galėjo pasiekti kritinę ribą ir iškart informavo NMA. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir netyrė, nebuvo objektyviai įvertintos aplinkybės; 3) pareiškėjas negalėjo kontroliuoti ir numatyti, kad pagal nustatytus reikalavimus įrengtos apsaugos priemonės gali neapsaugoti želdinių. Taip pat negalėjo užkirsti kelio tam, kad bus pažeistos želdinių apsaugos priemonės. Kita vertus, teismas nevertino, kad nebuvo nenugalimos jėgos aplinkybių. Nurodė tik tai, kad esą pareiškėjas neįvykdė įpareigojimo pranešti apie šias aplinkybes (kaip minėta, tokia išvada nepagrįsta); 4) teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi negaliojančiu teisės aktu. Teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, vadovavosi 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1974/2006, tačiau šis reglamentas galiojo tik iki 2013 m. gruodžio 31 d. (žr. 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 807/2014 19 str. 1 d.).

24. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. VMT atsiliepime į pareiškėjo skundą, aiškiai ir išsamiai nurodė, jog atliekant miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą pareiškėjo sklypuose buvo vertintas: miško želdinių ir želinių tankis, miško želdinių ir žėlinių vidutinis aukštis, nepageidaujamų (stelbiančių) medžių ir krūmų rūšys bei rūšinės sudėties atitikimas projekte nurodytai rūšinei sudėčiai. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas, VMT vertino ne tik reikiamų gyvybingų medelių kiekį, bet ir atitikimą kitiems miško želdinių ir žėlinių reikalavimams, o bendras visų kriterijų įvertinimas pateiktas VMT Pažymose, kuriose aiškiai nurodyta, kad bendra miško želdinių, žėlinių kokybė įvertinta „Blogai“. Atsižvelgiant į tai, NMA priimdama Sprendimą, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi Taisyklių 68.6.2 papunkčio nuostatomis.

24.2. Taisyklių 68.6.2 papunktyje aiškiai nurodyta, kad jei Miško želdinimo projekte projektuotų medžių rūšių tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nurodytų „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir žėlinių tankio reikalavimų arba nustatoma, kad miško želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę, parama nutraukiama ir susigrąžinama visa išmokėta paramos suma (už atitinkamą ploto dalį). Pareiškėjo atveju, VMT Pažymose nustatė, kad abu pareiškėjo sklypai, kuriuose buvo įveistas miškas, neatitinka reikalavimų, t. y. visame sklypų plote bendra miško želdinių, žėlinių kokybė įvertinta „Blogai“. Atsižvelgiant į tai, NMA Sprendimu teisėtai ir pagrįstai reikalauja pareiškėjo grąžinti visas išmokas, išmokėtas už miško įveisimą ir priežiūrą, nes VMT Pažymose buvo konstatuota, kad pareiškėjas netinkamai prižiūrėjo įveistą mišką visame sklypų plote, o visos paramos susigrąžinimą reglamentuoja Taisyklių 68.6.2 papunktis.

24.3. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog želdiniai buvo įvertinti blogai todėl, kad dauguma medelių buvo apkandžioti žvėrių nėra nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinantys įrodymai, todėl NMA teisėtai ir pagrįstai priėmė Sprendimą. Šiuo atveju, pareiškėjas NMA nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog nustatyti pažeidimai atsirado dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių bei neinformavo NMA, jog negalės tinkamai laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų iki prisiimtų įsipareigojimų vykdymo pabaigos. Pažymėta, kad, vertinat aplinkybių priskyrimą prie nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.212 straipsnio 1 dalimi.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo VMT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo visiškai naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui, dėl kurių proceso dalyviai nėra pateikę nei atsiliepimų, nei įrodymų, tačiau VMT, siekdamas paneigti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus neteisingus duomenis bei klaidingą teisės aktų interpretavimą, teikia paaiškinimus ir dėl naujų, pirmosios instancijos teisme netirtų, pareiškėjo pateiktų motyvų:

26.1. Dėl VMT 2017 m. atlikto miško želdinių kokybės vertinimo pareiškėjui priklausančiuose žemės sklypuose nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde necituoja pilno Taisyklių 68.6.2 punkto. Miškas abiejuose pareiškėjo sklypuose buvo veisiamas 2011 metų pavasarį, todėl želdinių kokybės vertinimas ir buvo atliktas septintaisiais želdinių augimo metais arba šeštaisiais metais po miško įveisimo, t. y. neįskaičiuojant miško įveisimo – 2011 metų. Pareiškėjas apie želdinių, žėlinių kokybės vertinimą buvo informuota VMT 2017 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. S-2K-02-76 ir dėl minėtų želdinių, žėlinių kokybės vertinimų jokių skundų, pretenzijų ar pastabų nei VMT, nei atsakovui nereiškė.

Pareiškėjo nurodytas teiginys, kad „miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo lapuose esančios lentelės apačioje parašyta pastaba, kad reikiamas gyvybingų medelių kiekis (tankis) yra „patenkinamas“, todėl sankcijos pareiškėjai pagal Taisyklių 68.6.2 p. negalėjo būti taikomos“ yra klaidinantis ir neatitinka tikrovės, nes pastabose parašytas žodis „patenkinamai“ tik paaiškina žvaigždutės simbolio (*) reikšmę, t. y. žvaigždutės simboliu (*) pažymėti skaičiai miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo lapų lentelių eilutėse „Reikiamas kiekis, tūkst. vnt. ha“ nurodo mažiausią reikalingą želdinių kiekį 1 hektare, kad vertinamų želdinių tankis būtų įvertintas bent patenkinamai.

Pareiškėjo nurodyti motyvai dėl VMT atlikto miško želdinių kokybės vertinimo, galimai pažeidžiant Metrologijos įstatymo reikalavimus, taip pat yra atmestini, nes pareiškėjas ne tik, kad nenurodė nei vienos teisės normos, kurią ir kokiu būdu galėjo pažeisti VMT vykdydama miško želdinių kokybės vertinimą, bet ir nepateikė jokių įrodymų dėl jo menamo galimo pažeidimo. Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl matavimo priemonių panaudojimo iš esmės yra sietini su fakto nustatymo klausimu, t. y. klausimu, ar miško želdinių kokybės vertinimo metu buvo tinkamai užfiksuotas faktinis miško želdinių tankis ir jų aukštis.

Tačiau tokie argumentai pareiškėjo nebuvo keliami, o priešingai, iš visų pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas, nekeldamas abejonių dėl miško želdinių kokybės vertinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių ir apeliuodamas tik į tai, kad šie neatitikimai atsirado dėl force majeure aplinkybių, iš esmės jas pripažino. VMT pažymi, kad visoms, teisinei metrologijai priskirtoms ir VMT veikloje naudojamoms, matavimo priemonėms yra nuolatos atliekama periodinė patikra ir jokiuose teisės aktuose, galiojusiuose miško želdinių kokybės vertinimo metu, nebuvo nustatyta jokios pareigos VMT, suinteresuotiems asmenims neprašant, kur nors nurodyti ar kam nors pateikti informaciją ar dokumentus apie miško želdinių kokybės vertinimo metu naudojamų matavimo priemonių atitiktį teisės aktų reikalavimams ar jų patikrą.

Pareiškėjas klaidingai nurodo ir faktines aplinkybes dėl žemės sklypuose atliktų želdinių kokybės vertinimo metu naudotų apskaitos aikštelių dydžio. Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 7 priedo „Miško želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika” 2 punkte nustatyta, kad apskaitos aikštelės turi būti vienodo 100–400 kv. m ploto, todėl VMT pasirinktas 300 kv. m aikštelės plotas nebuvo nei minimalus, nei maksimalus reikalaujamam plotui.

26.2. Dėl sankcijų pagrįstumo, proporcingumo ir individualizavimo nurodo, kad reikėtų įvertinti tai, kad ši, pareiškėjui taikyta sankcija nėra nei administracinė nuobauda, nei bausmė, nei žalos atlyginimas, nei kažkokių teisių praradimas, o tik finansinės paramos, skirtos konkrečiam tikslui pasiekti, susigrąžinimas nepasiekus to tikslo, kuriam ir buvo skirta ta finansinė parama. Atsižvelgiant į tai, kad Taisyklėse nustatyti finansinės paramos tikslai nėra pasiekti, VMT nuomone, atsakovas pagrįstai priėmė sprendimą susigrąžinti visą finansinę paramą skirtą nurodytiems tikslams pasiekti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011 m. kovo 24 d. pareiškėjas pateikė Paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“.

28. Paraiškoje pareiškėjas nurodė, jog adresu (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), įveis mišką (4 400 vnt. ąžuolų ir 1 100 vnt. eglių). Pareiškėjas papildomame lape prie Paraiškos nurodė, jog žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pasodins 7 800 vnt. ąžuolų ir 1 900 eglių. Pareiškėjas taip pat patvirtino, jog pasodinti ąžuolai bus apsaugoti individualiomis apsaugomis pagal miško želdinimo ir žėlinimo projektą.

29. Pareiškėjas patvirtintas paramos gavėju.

30. VMT atliko sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) miško želdinių, žėlinių kokybės patikrą ir surašė Pažymas. Pažymose nurodyta, jog veisiamo sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), 3,70 ha ploto ir veisiamo sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), 2.58 ha ploto miško želdinių ir žėlinių tankio vertinimai blogi.

31. Apie nurodytą želdinių, žėlinių kokybės vertinimą pareiškėjas buvo informuotas VMT 2017 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. S-2K-02-76 „Dėl pažymų apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą“ (b. l. 109). VMT raštas išsiųstas pareiškėjo Bendrovei adresu – (duomenys neskelbtini), t. y. tuo pačiu adresu, kuris yra nurodytas Paraiškoje (b. l. 46).

32. 2017 m. gruodžio 20 d. NMA gavo VMT Pažymas.

33. 2019 m. kovo 21 d. priimtas skundžiamas Sprendimas, kuriuo, vadovaujantis Taisyklių 52 punktu, 68.6.2. papunkčiu, nuspręstą susigrąžinti išmokėtą 49 458,76 Eur (29 299,96 Eur už miško įveisimą + 20 158,80 Eur už miško priežiūrą ir apsaugą) paramos sumą. Apie skundžiamą Sprendimą pareiškėjas informuotas NMA 2019 m. balandžio 19 d. raštu Nr. BRK-2141 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, raštas išsiųstas Paraiškoje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)).

34. Sprendime konstatuota, kad atsižvelgiant į tai, jog VMT nustatė (pagal Taisyklių 52 punktą), jog šeštaisiais metais po miško įveisimo želdinių tankis abiejuose sklypuose buvo blogas, nuspręsta, vadovaujantis Taisyklių 68.6.2. papunkčiu, susigrąžinti miško įveisimo išmokas ir penkerių metų miško priežiūros bei apsaugos išmokas.

35. Pareiškėjas tiek kreipdamasis į teismą, tiek apeliaciniame skunde savo nesutikimą su skundžiamu Sprendimu grindžia tuo, kad: apie skundžiamą sprendimą sužinojo tik gavęs NMA 2019 m. balandžio 19 d. raštą, VMT Pažymų nėra gavęs; želdinių tankis sklypuose buvo įvertintas kaip „blogas“, todėl, kad daug medelių buvo apkandžiota žvėrių, taigi nustatyta želdinių kokybė atsirado dėl force majeure (dėl nenugalimos jėgos) aplinkybių.

V. 36. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 12 punkte nustatyta, kad paramos gavėjai iki to laiko, kai bus atliktas miško želdinių/žėlinių kokybės vertinimas, įsipareigoja vykdyti kartu su Paramos paraiška pateiktą Miško želdinimo ir žėlimo projektą vadovaudamiesi miškų ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų nurodytomis nuostatomis.

37. Taisyklių 52 punkte nustatyta, kad šeštaisiais metais (jei miškas įveistas pavasarinio miško želdinimo metu) po miško įveisimo arba septintaisiais metais (jei miškas įveistas rudeninio miško želdinimo metu) po miško įveisimo (skaičiuojant metus miško įveisimo metai neįskaičiuojami) VMT Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio pareigūnai atliks įveisto miško želdinių/žėlinių kokybės vertinimą.

38. Taisyklių 68 punkte nustatyta, kad paramos gavėjui pažeidžiant prisiimtus įsipareigojimus ar jų nesilaikant, išskyrus nenugalimos jėgos (force majeure) atvejus (apie nenugalimos jėgos atvejus Agentūrą privaloma informuoti per 10 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, kartu reikia pateikti nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinimo dokumentus), taikomos šios sankcijos: <...> 68.6.2. (2016 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 3D-704 redakcija) kai želdinių ir (arba) žėlinių kokybės vertinimo metais – šeštaisiais, kai miškas įveistas pavasarį, arba septintaisiais, kai miškas įveistas rudenį (skaičiuojant metus miško įveisimo metai neįskaičiuojami), Miško želdinimo ir žėlimo projekte projektuotų arba tikslinių (tik žėliniuose) rūšių medžių tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nurodytų „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir (arba) žėlinių tankio reikalavimų arba nustatoma, kad miško želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę, susigrąžinama visa išmokėta paramos suma už plotą ar jo dalį, kuriuose nustatyti pažeidimai. Kai nepageidaujami (želdiniuose – neprojektuotų, žėliniuose – netikslinių rūšių) medžiai ir krūmai stelbia pušis ir (ar) ąžuolus, o kitų medžių rūšių želdiniuose ir (arba) žėliniuose nepageidaujamų medžių ir krūmų vidutinis aukštis yra 1,5 karto didesnis už projektuotų ir (ar) tikslinių rūšių medžių vidutinį aukštį, paramos gavėjas turi sugrąžinti visas miško priežiūros ir apsaugos išmokas už plotą, kuriame nustatyti pažeidimai.

39. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 patvirtintų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 7 priede nurodytos Miško želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodikos (nauja redakcija nuo 2013 m. gruodžio 28 d.) 9 punkte nustatyta, kad žvėrių pažeistuose želdiniuose ar žėliniuose į apskaitą įtraukiami tik sveiki ir nedaug pažeisti, silpnai pažeisti ir pusė vidutiniškai pažeistų medelių pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 97-4303; 2013, Nr. 105-5162), 2 priedą.

40. 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (toliau – ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1974/2006) 47 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Valstybės narės gali pripažinti toliau nurodytas force majeure ar išimtinių aplinkybių kategorijas, kurioms esant jos nereikalaus iš paramos gavėjo grąžinti dalį ar visą gautą paramą: a) paramos gavėjo mirtis; b) ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas; c) didelės valdos dalies konfiskavimas, jei to nebuvo įmanoma numatyti įsipareigojimo prisiėmimo dieną; d) didelė stichinė nelaimė, rimtai pakenkusi valdos žemei; e) nenumatytas gyvuliams skirtų pastatų sugriuvimas valdoje; f) epizootinė liga, paveikusi visą ar dalį ūkininko gyvulių. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1974/2006) 47 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad paramos gavėjas ar jo įgaliotasis asmuo raštu praneša apie force majeure ar išimtines aplinkybes kompetentingai institucijai, kartu pateikdamas tai institucijai priimtinus atitinkamus įrodymus, per 10 darbo dienų nuo dienos, kurią paramos gavėjas ar jo įgaliotasis asmuo gali tai padaryti.

41. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 88 straipsnyje nustatyta, kad Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 ir toliau taikomas veiksmams, įgyvendinamiems pagal programas, kurias Komisija pagal tą reglamentą patvirtino iki 2014 m. sausio 1 d.

42. Teisingumo Teismo praktikoje yra pažymima, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką kitais atvejais, pavyzdžiui, kalbant apie žemės ūkio teisės aktus arba Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnyje įtvirtintas normas, susijusias su ieškinio pateikimo terminais, force majeure sąvoka nereiškia tik absoliutaus negalėjimo, bet turi būti suvokiama atsižvelgiant į su subjektu nesusijusias, neįprastas ir nenumatomas aplinkybes, kurių pasekmių nebuvo įmanoma išvengti, nepaisant visų atsargumo priemonių, kurių buvo imtasi (šia prasme žr. 1994 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Bayer prieš Komisiją, C‑195/91 P, Rink. p. I‑5619, 31 punktą ir 2002 m. spalio 17 d. Sprendimo Parras Medina, C‑208/01, Rink. p. I‑8955, 19 punktą bei minėtą teismo praktiką) (žr. 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimo C-314/06 Société Pipeline Méditerranée et Rhône (SPMR) prieš Administration des douanes et droits indirects, Direction nationale du renseignement et des enquêtes douanières (DNRED) 23 p.). Iš to matyti, kaip Teisingumo Teismas jau nurodė, kad force majeure sąvoka apima objektyvų elementą, susijusį su neįprastomis ir su subjektu nesusijusiomis aplinkybėmis, ir subjektyvų elementą, susijusį su suinteresuotojo asmens pareiga apsisaugoti nuo neįprasto įvykio padarinių, imantis tinkamų priemonių, nesukeliančių jam pernelyg didelių nuostolių (šiuo atžvilgiu žr. minėto sprendimo Bayer prieš Komisiją 32 punktą ir 2005 m. sausio 18 d. Nutarties Zuazaga Meabeprieš VRDT, C‑325/03 P, Rink. p. I‑403, 25 punktą) (žr. sprendimo C-314/06 24 p.). Tačiau taip pat pagal nusistovėjusią teismų praktiką, kadangi force majeure sąvokos turinys įvairiose Bendrijos teisės taikymo srityse skiriasi, jos reikšmė turi būti nustatyta pagal teisines aplinkybes, kuriomis ji turi būti taikoma (žr. 1993 m. spalio 13 d. Sprendimo An Bord Bainne Co-operative ir Compagnie Inter-Agra, C‑124/92, Rink. p. I‑5061, 10 punktą bei 1998 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo First City Trading ir kt., C‑263/97, Rink. p. I‑5537, 41 punktą) (žr. sprendimo sprendimo C-314/06 25 p.).

43. Iš Reglamento Nr. 1974/2006 47 straipsnio matyti, kad force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybės yra siejamos su itin išskirtinėmis, ekstraordinariomis situacijomis, apie kurias turi būti pranešama iš karto, kai tik įmanoma tai padaryti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1379-442/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3-492/2019).

VI. 44. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su force majeure aplinkybėmis pažymėtina, kad Taisyklėse nėra nustatytos force majeure ar išimtinių aplinkybių kategorijos, kurioms esant nereikalaujama iš paramos gavėjo grąžinti dalį ar visą gautą paramą. Taisyklėse nustatyta paramos gavėjų pareiga apie nenugalimos jėgos (force majeure) atvejus informuoti Agentūrą per 10 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, kartu reikia pateikti nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinimo dokumentus.

45. Remiantis Teisingumo Teismo minėtoje praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl force majeure sąvokos, nustatant jos buvimą yra būtina atsižvelgti į tai, kad force majeure sąvoka: nereiškia tik absoliutaus negalėjimo, bet turi būti suvokiama atsižvelgiant į su subjektu nesusijusias, neįprastas ir nenumatomas aplinkybes, kurių pasekmių nebuvo įmanoma išvengti, nepaisant visų atsargumo priemonių, kurių buvo imtasi; apima objektyvų elementą, susijusį su neįprastomis ir su subjektu nesusijusiomis aplinkybėmis, ir subjektyvų elementą, susijusį su suinteresuotojo asmens pareiga apsisaugoti nuo neįprasto įvykio padarinių, imantis tinkamų priemonių, nesukeliančių jam pernelyg didelių nuostolių; sąvokos turinys įvairiose teisės taikymo srityse skiriasi, jos reikšmė turi būti nustatyta pagal teisines aplinkybes, kuriomis ji turi būti taikoma.

46. Minėta, kad pareiškėjas, teikdamas paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ patvirtino, kad pasodinti medeliai bus apsaugoti individualiomis apsaugomis pagal miško želdinimo ir žėlinimo projektą. VMT Pažymose želdinių tankis sklypuose buvo įvertintas kaip „blogas“, t. y. nustatyta netinkama želdinių kokybė dėl to, kad daug medelių buvo apkandžiota žvėrių. Šios aplinkybės negali būti pripažintos force majeure aplinkybėmis, nes jos neatitinka force majeure sąvokos. Minėtos aplinkybės nelaikytinos su pareiškėju kaip su paramos gavėju nesusijusiomis, neįprastomis ir nenumatomomis aplinkybėmis, kurių pasekmių nebuvo įmanoma išvengti, nepaisant visų atsargumo priemonių, kurių buvo imtasi, nes aplinkybės dėl pasodintų medelių būtinumo apsaugoti individualiomis apsaugomis pagal miško želdinimo ir žėlinimo projektą priemonėmis buvo nustatytos projekte. Pareiškėjas, kaip paramos gavėjas projekte prisiėmė pareigą apsisaugoti nuo neįprasto įvykio padarinių, imantis tinkamų priemonių, nesukeliančių jam pernelyg didelių nuostolių, privalėjo tinkamai vykdyti šią pareigą. VMT, remdamasi teisės aktų reikalavimais, atliko patikrinimą, ir nustatė, kad pareiškėjas nevykdė tinkamai projekte prisiimtos pareigos apsisaugoti nuo neįprasto įvykio padarinių, priemonės buvo nustatytos, tačiau pareiškėjas jų neįvykdė tinkamai, t. y. taip, kad pasodinti medeliai būtų apsaugoti nuo žvėrių. Taigi pagal šiame ginče nustatytas aplinkybes, pareiškėjo nurodomos aplinkybės neatitinka force majeure sąvokos, jos buvo aptartos Paramos projekte, pagal kurį pareiškėjas neįvykdė tinkamai savo pareigos, turėjusios, užkirsti kelią nepalankių aplinkybių atsiradimui.

47. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su VMT pažymų neįteikimu, pažymėtina, kad iš bylos medžiagos tokios išvados negalima daryti. Minėta, kad VMT raštas išsiųstas pareiškėjo Bendrovei adresu – (duomenys neskelbtini), t. y. tuo pačiu adresu, kuris yra nurodytas Paraiškoje (b. l. 46). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas institucijoms būtų pranešęs apie savo adreso pasikeitimą. Tuo pačiu adresu pareiškėjui buvo išsiųstas ir skundžiamas Sprendimas, tačiau pareiškėjas nenurodo, kad negavo Sprendimo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nepaaiškina detaliai jokių aplinkybių, susijusių su tuo, kodėl pareiškėjas galėjo negauti VMT pažymų. Todėl nėra pagrindo abejoti, ar pareiškėjas iki skundžiamo Sprendimo priėmimo žinojo ir galėjo žinoti, kad yra surašytos VMT Pažymos, kuriose nustatyta netinkama želdinių kokybė, kartu nėra pagrindo abejoti, kad pareiškėjas turėjo galimybę teikti NMA savo paaiškinimus iki jam nepalankaus Sprendimo priėmimo. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti dėl to, ar pareiškėjas galėjo įgyvendinti savo teisę būti išklausytam iki jam nepalankaus skundžiamo Sprendimo priėmimo.

48. Dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisakys, nes šie argumentai nebuvo nurodyti kreipiantis į pirmosios instancijos teismą dėl skundžiamo Sprendimo panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo (ABTĮ 140 str.), taigi apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo ribos negali būti platesnės, negu pirmosios instancijos teisme. Priešingas procesą reglamentuojančių teisės aktų aiškinimas, neatitiktų kelių instancijų teismų sistemos esmės, kai aukštesnės instancijos teisme yra nagrinėjami tik ginčijami klausimai, kuriuos netinkamai išsprendė žemesnės instancijos teismas.

49. Nurodytų teisinių argumentų pagrindu teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

50. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Navanas 3“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė