02f36e70-813a-47fc-8fcd-34db87906bed · Vilniaus apygardos teismas

?Byla Nr. AN2-160-843/2020 Teisminio proceso Nr.: 4-39-3-00001-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.4.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja AuÅ¡ra Bielskė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal I. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2020 m. vasario 3 d. nutarties, kuria atsisakyta pakeisti Lietuvos kelių policijos tarnybos vyriausiojo tyrėjo (toliau – Institucija) 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje (toliau – Nutarimas), kuriuo I.

D. pripažintas kaltu padarius administracinus nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas subendrinta 170 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. 2019 m. gruodžio 3 d. Nutarimu I. D. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 420 straipsnio 1 dalį 170 eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad 2019 m. spalio 28 d. 7.09 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kirto siaurÄ iÅ¡tisinę ženklinimo linijÄ kelio ruože, kur matomumas yra mažesnis kaip 300 m, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, dėl ko atsirado pavojus savo ar kitų žmonių saugumui, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 140, 140.3 punktus ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ (veikos padarymo ir Nutarimo priėmimo metu galiojusi įstatymo Nr. XIII-1139 redakcija). 2. 2020 m. vasario 3 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mai I.

D. skundo netenkino ir NutarimÄ paliko nepakeistÄ . Teismas pažymėjo, kad I. D. kaltė padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ yra visiÅ¡kai pagrįsta byloje surinktais duomenimis (policijos pareigÅ«no A. G. tarnybiniu praneÅ¡imu, vaizdo įraÅ¡u), iÅ¡ kurių matyti, kad 2019 m. spalio 28 d. 7.09 val. (duomenys neskelbtini), I. D., vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį kelio ruože, kur blogai matomas kelias, kÄ Å¡iuo atveju draudžia KET 140.3 punktas.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o medžiagos matyti, kad blogai matomÄ keliÄ patvirtino tos aplinkybės, jog lenkimÄ I. D. atliko ne tik prieÅ¡ pat kelio vingį, bet ir siaura iÅ¡tisine ženklinimo linija pažymėtame kelio ruože, kuriÄ kirsti ir važiuoti prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta draudžia KET 3 priedo 1.1 punktas. Pagal Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-82, 37.1 ir 39 punktus lenkimo ribojimas naudojamas tokiose lenkti pavojingose vietose, kaip posÅ«kiai ir vingiai su nepakankamu matomumu, o abipusiam lenkimo ribojimui naudojama siaura iÅ¡tisinė linija 1.1. (kartu gali bÅ«ti naudojamas ir kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ – 37 punktas).

Taigi, byloje nustatytos aplinkybės, kad lenkimo manevras buvo atliktas prieÅ¡ pat kelio vingį ir kelio ruože, pažymėtame siaura iÅ¡tisine ženklinimo linija, suteikia pagrindÄ tvirtinti, jog I. D. lenkė tame kelio ruože, kur yra blogai matomas kelias. I. D. veika tinkamai kvalifikuota kaip ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas, administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, skirta ne per griežta, minimali, taip pat nustatant minimalų administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo – taikymo terminÄ , nors Å¡ioje bylos dalyje I.

D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 3. Apeliaciniu skundu I. D. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2020 m. vasario 3 d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį. Tai yra, panaikinti Nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, ir administracinę teisenÄ pagal Å¡iÄ teisės normÄ nutraukti. Skundas grindžiamas Å¡iais motyvais: 3.1 Apeliantas sutinka su jam inkriminuotu nusižengimu – įvažiavimu į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir dėl to labai gailisi, savo kaltę jis pripažino nuo pat pradžių, tÄ Ä¯rodo jo paraÅ¡as administracinio nusižengimo protokole.

Tai laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ . Tačiau jis nesutinka, kad padarytas nusižengimas kvalifikuotinas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Apeliantas pabrėžia, kad kelio ruože, kuriame užfiksuotas nusižengimas, nėra ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, taip pat nėra ir ženklo „Kelio vingis“. Atsakomybė už įvažiavimÄ Ä¯ prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kertant siaurÄ iÅ¡tisinę linijÄ , numatyta ANK 417 straipsnio 3 dalyje. 3.2 Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminius ANK 563 straipsnio, 566 straipsnio 1 dalies, 567 straipsnio ir 569 straipsnio pažeidimus, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei pažeidimo esmę, netinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priemė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nutartį. 3.3 Skunde pabrėžiama, kad remiantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymu, valstybinių valdymo subjektų priimami sprendimai privalo bÅ«ti pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ konstatavo, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas (2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2008 m. birželio 12 d. nutartis Nr. A756-700/2008). Taip pat Å¡is teismas yra konstatavęs, kad fizinis asmuo yra silpnesnioji pusė, todėl visi neaiÅ¡kumai tokio asmens santykyje su valstybine institucija turi bÅ«ti aiÅ¡kinami jo naudai (2013 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-185/2013). 3.4 Apeliantas nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvuoja tuo, kad iÅ¡ nutarties nėra aiÅ¡ku, kokiomis aplinkybėmis remtasi konstatuojant nusižengimÄ pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Skunde nurodoma, kad aplinkybės traktuojamos painiai, viena kelių eismo taisyklė remiasi kita, vienas ir tas pats nusižengimas traktuojamas skirtingai ir kvalifikuojamas kaip atskiri nusižengimai taikant skirtingus ANK straipsnius – 417 straipsnio 3 dalį ir 420 straipsnio 1 dalį. 3.5 Skunde nurodoma, kad ANK 417 straipsnio 3 dalies norma įtvirtina nusižengimÄ Ä¯važiuojant į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ pažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tuo tarpu ANK 420 straipsnio 1 dalies norma įtvirtina Å¡iuos nusižengimus: transporto priemonės vairavimÄ vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius pažeidimus, lenkimÄ vietose, kuriose lenkti draudžiama, <..> pavojingÄ situacijÄ sukėlusį įvažiavimÄ Ä¯ prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl ANK 420 straipsnio taikymo yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tik tada, kai įvažiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingÄ situacijÄ , tai yra privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-28-699/2018). Nei administracinio nusižengimo protokole, nei Nutarime nėra nurodyta, kokiÄ pavojingÄ situacijÄ sukėlė apelianto padarytas pažeidimas.

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad keliu važiavo viena transporto priemonė, tačiau nematyti, kad pareiÅ¡kėjas savo veiksmais privertė kitus eismo dalyvius stabdyti, keisti judėjimo kryptį ar imtis kitų veiksmų, kelyje nebuvo ir pėsčiųjų. Taigi, byloje neįrodyta, kad apeliantas savo veiksmais sukėlė pavojingÄ situacijÄ . 3.6 Skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjo pateiktÄ informacijÄ , kuri galėtų suÅ¡velninti priimtÄ nutarimÄ . PareiÅ¡kėjas dirba dvejose įmonėse, o vairuotojo pažymėjimo praradimas grėstų darbo netekimu.

PareiÅ¡kėjas dažnai keliauja iÅ¡ pagrindinės darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini) miestelyje, į kitÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad keliauti su traukiniu neįmanoma, nes jis važiuoja itin retai, o autobuso stotelė yra nutolusi nuo darbovietės 3,5 km, be to nuo stotelės iki darbovietės nėra pėsčiųjų tako, o eiti važiuojamÄ ja dalimi nėra saugu. Apeliantas nurodo, kad yra Å¡eimos žmogus, turintis mažamečių vaikų.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Institucija praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2020 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Pabrėžia, kad lenkimo manevras buvo atliktas kelio ruože, kuriame apeliantas objektyviai negalėjo matyti prieÅ¡inga kryptimi atvažiuojančių automobilių, todėl atlikdamas lenkimo manevrÄ pasielgė lengvabÅ«diÅ¡kai ir sukėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Apeliantas nepateikė iÅ¡imtinių aplinkybių, todėl taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skyrus Å¡velnesnę administracinio poveikio priemonę nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados I. D. apeliacinis skundas netenkinamas 5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Å ioje administracinio nusižengimo byloje apeliacinį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo nutarties padavė administracinėn atsakomybėn patrauktas I. D. Jis skunde neginčija byloje nutarimu bei nutartimi nustatytų faktinių aplinkybių bei savo kaltės, tačiau nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Teigia, kad iÅ¡važiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ kertant siaurÄ iÅ¡tisinę kelio horizontaliojo ženklinimo linijÄ atitinka tik administracinio nusižengimo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį sudėtį, todėl praÅ¡o administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutraukti.

6. Kaip teisingai pastebėjo apeliantas, ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos alternatyvios veikos: transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingÄ situacijÄ sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokiÄ pat pavojingÄ situacijÄ sukėlęs įvažiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Å ios teisės normos gramatinė analizė leidžia spręsti, kad tais atvejais, kai ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas objektyviai pasireiÅ¡kia lenkimu vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, Å¡io nusižengimo sudėties konstatavimui pavojingos situacijos sukėlimo nustatymas nėra bÅ«tinas. Apygardos teismas atsižvelgė į apelianto įvardytÄ teismų praktikos pavydį, o bÅ«tent į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 2AT-28-699/2018, tačiau joje nagrinėta situacija nėra tapati.

Minėtoje nutartyje buvo analizuotas ANK 420 straipsnio 1 dalies pažeidimas, kuris pagal suformuluotÄ kaltinimÄ objektyviai pasireiÅ¡kė pavojingÄ situacijÄ sukėlusiu įvažiavimu į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tokiu atveju, kaip teisingai konstatuota tiek minėtoje nutartyje Nr. 2AT-28-699/2018, tiek apeliaciniame skunde, pavojingos situacijos konstatavimas yra bÅ«tinas, prieÅ¡ingai, nei nagrinėjamoje byloje.

7. Nagrinėjamu atveju I. D. administracinio nusižengimo protokole buvo suformuluotas kaltinimas tuo, kad jis kirto siaurÄ iÅ¡tisinę ženklinimo linijÄ kelio ruože, kur matomumas yra mažesnis kaip 300 m, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, dėl ko atsirado pavojus savo ar kitų žmonių saugumui. Å ios aplinkybės konstatuotos ir Nutarime. Ir nors tiek protokole suformuluotame kaltinime, tiek Nutarime apelianto padarytas nusižengimas siejamas ir su pavojaus sukėlimu, tačiau Å¡iuose dokumentuose kaip pažeistas norminis pagrindas yra įvardijami tik KET 140, 140.3 punktai, kurie numato bÅ«tent draudimÄ lenkti kelio ruože, kuriame blogai matomas kelias.

Kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas pasireiÅ¡kė bÅ«tent lenkimu vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, buvo akcentuota ir policijos atsiliepime į I. D. skundÄ . Pastarasis pirmosios instancijos teisme nagrinėtas žodinio proceso tvarka, dalyvaujant I. D., tad Å¡iam inkriminuojamos aplinkybės bei jų teisinis kvalifikavimas turėjo bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, jis taip pat turėjo galimybę dėl Å¡ių aplinkybių pasisakyti.

8. ANK 420 straipsnio 1 dalies taikymas Å¡iuo atveju siejamas su vienintele aplinkybe – pažeistu KET 140.3 punkto draudimu lenkti esant blogam matomumui. Pažymėtina, kad blogo matomumo sÄ voka įtvirtinta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte (veikos padarymo ir Nutarimo priėmimo metu galiojusi įstatymo Nr. XIII-1139 redakcija), kuriame nustatyta, kad blogas matomumas - tai meteorologinių ar kitų reiÅ¡kinių sukelta padėtis, kai kelio matomumas yra mažesnis kaip 300 m neatsižvelgiant į kelio parametrus.

Aplinkybę, jog kelio matomumas lenkimo metu buvo blogas, teismas grindė policijos pareigÅ«no A. G. tarnybiniu praneÅ¡imu ir vaizdo įraÅ¡o duomenimis, kurių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės nėra ginčijamos. IÅ¡ minėto įraÅ¡o akivaizdu, kad I. D. lenkimÄ atliko prieÅ¡ kelio vingį, esant mažesniam nei 300 m matomumui, be to ir kirtus siaurÄ iÅ¡tisinę linijÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad vairuojant automobilį kelio ruožo matomumas yra nustatomas įvertinus įvairius aplinkos faktorius – meteorologines sÄ lygas, kelio vingius, kelio reljefo ypatumus ir panaÅ¡iai.

Vairuotojas dažnai negali tiksliai suskaičiuoti matomÄ kelio ruožo ilgį, ar jis siekia 300 metrų, ar ne. Todėl esant pastoviems matomumÄ ribajantiems faktoriams, kaip nagrinėjamoje situacijoje – kelio vingiams, itin svarbus yra papildomas vairuotojų įspėjimas kelio ženklais ar kelio ženklinimu, kurių naudojimo paskirtis ir yra lenkimo ribojimas vietose, kuriose matomumas yra nepakankamas. Kaip ir nurodė apeliantas, tai patvirtina ir byloje esantis minėtas vaizdo įraÅ¡as, kelio ruožas, kuriame buvo atliktas lenkimo manevras, nebuvo pažymėtas KET 1 priedo ženku Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ ar kelio ženklais Nr. 112-116, įspėjančiais apie vingius.

Tačiau Å¡ios aplinkybės atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį neÅ¡alina. Minėtas kelio ruožas buvo pažymėtas siaura iÅ¡tisine linija. KET 3 priedo 1.1 punktas draudžia kirsti siaurÄ iÅ¡tisinę linijÄ , skiriančiÄ prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus, ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta. Esant tokiam kelio ženklinimui bei matydamas kelio vingius vairuotojas turėjo galimybę suvokti, kad juo pažymėtame kelyje matomumas nėra pakankamas, dėl ko lenkimas jame yra draudžiamas.

To apeliantas nepaisė, lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį vietoje, kurioje nekimas yra draudžiamas, taip pažeisdamas KET 140.3 punkto reikalavimus. Jo veika pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

9. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, ar nustatyti apelianto veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuojami tik pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Å ioje teisės normoje numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti keliÄ pradedant važiuoti, įvažiuojant į keliÄ , persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymÄ , įvažiavimÄ Ä¯ prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimÄ geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryÅ¡io priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (iÅ¡skyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis iÅ¡jungtas), nesilaikymÄ .

IÅ¡ administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo matyti, kad apeliantui inkriminuotas Å¡ios teisės normos pažeidimas objektyviai pasireiÅ¡kė įvažiavimu į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Protokole nėra konkretizuotas Å¡ia veika pažeistas KET reikalavimas, tačiau Å¡i klaida iÅ¡taisyta pirmosios instancijos teisme, kuris iÅ¡ esmės konstatavo KET 3 priedo 1.1 punkto, draudžiančio kirsti siaurÄ iÅ¡tisinę linijÄ , skiriančiÄ prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus, ir draudžiančio paženklintame kelio ruože važiuoti prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta, pažeidimÄ .

Tai atitinka ANK 635 straipsnio 3 dalies ir 639 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad, Å¡io KET punkto pažeidimas buvo įvardytas ir policijos atsiliepime į skundÄ , kuris, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teisme nagrinėtas žodinio proceso tvarka, dalyvaujant I. D., tad Å¡iam inkriminuojamos aplinkybės bei jų teisinis kvalifikavimas turėjo bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, jis taip pat turėjo galimybę dėl Å¡ių aplinkybių pasisakyti.

10. I. D. įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ kirsdamas siaurÄ iÅ¡tisinę linijÄ , skiriančiÄ prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus. Å ias aplinkybes patvirtina jau minėti byloje esantys įrodymai, tarp jų ir vaizdo įraÅ¡as. Å i veika atitinka ANK 417 straipsnio 3 dalyje apraÅ¡ytÄ uždraustÄ veikÄ . Å i teisės norma neapima nustatytų toliau sekusių I. D. veiskmų, o bÅ«tent lenkimo esant blogam matomumui. Tokius veiksmus apima ANK 420 straipsnio 1 dalis, tad pagrindo spręsti, kad Å¡iuo atveju nustatyti veiksmai atitiko tik ANK 417 straoipsnio 1 dalį, nėra.

11. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad I. D. praÅ¡ymas nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nėra pagrįstas.

12. Vertindamas paskirtų administracinių nuobaudų tinkamumÄ apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad I.D. buvo skirtos minimalios sankcijose numatytos baudos, už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytÄ pažeidimÄ neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ paskiriant minimalų Å¡ios teisės atėmimo terminÄ . Nuobaudos subendrintos palankiausiu apeliantui apėmimo bÅ«du. Galimybė dar labiau mažinti ar Å¡velninti skirtÄ nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę arba jų neskirti sietina su ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymu, kuri, savo ruožtu, taikytina atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Ä®vertinęs visumÄ Å¡ių aplinkybių apeliacinės isntancijos teismas sprendžia, kad skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka nuobaudos individualizavimÄ Ä¯takojančias aplinkybes, yra proporcinga, tad nekeistina.

13. Spręsdamas dėl I. D. skirtos nuobaudos apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas pripažino visas jam inkriminuotas veikos faktines aplinkybes, sudarančias abiejų pažeidimų sudėtį, nesutikdamas tik su jų teisiniu kvalifikavimu, nuoširdžiai gailėjosi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau ši aplinkybė nėra pakankama ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui. Tai įvertinta parenkant minimalias nuobaudas. Teismas atsižvelgė ir į apelianto nurodytas šeimynines aplinkybes bei tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi norint pasiekti darbo vietas, tad jos netekęs gali netekti ir darbo.

Tačiau jas vertindamas teismas sutinka su ginčijamos nutarties teiginiais, jog dėl skiriamos administracinio poveikio priemonės I. D. ar jo Å¡eimai kylantys nepatogumai ir finansiniai sunkumai jokio esminio prioriteto svarstant klausimÄ dėl nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) Å¡velninimo neturi. Dėl padaryto nusižengimo patiriamos neigiamos pasekmės yra adekvatus ir dėsningas padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra tik pats pažeidėjas, ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis daugiau, negu tai bÅ«tina administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti.

I. D. turėjo puikiai suvokti daromo nusižengimo keliamÄ pavojų ir galimas jo pasekmes.

14. Administracinių nusižengimų teisenÄ reglamentuoja ANK (ANK 1 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o ne apelianto įvardytas Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymas. Be to, administracinių nusižengimų bylos yra teismingos ne Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o apylinkės teismams, nagrinėjantiems administracinių nusižengimų bylas pirmÄ ja instancija, bei apygardoms teismams, nagrinėjantiems minėtas bylas apeliacine tvarka (ANK 572 straipsnio 1 dalis, 644 straipsnis). Todėl apeliaciniame skunde nurodyti Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatų pažeidimai negali bÅ«ti konstatuoti, o nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse (ne administracinių nusižengimų) bylose nėra aktuali.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, n u t a r i a : palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2020 m. vasario 3 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir I. D. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja AuÅ¡ra Bielskė