2024-06-05 Nr. AB-9118-3-61-3-00305-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1699-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00305-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo U. N. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas U. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 24S16895 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2029 m. sausio 14 d. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

2.1. Pareiškėjui 2022 m. sausio 7 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Leidimas galiojo iki 2024 m. sausio 2 d. Pareiškėjas 2023 m. spalio 11 d. kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas pratęsti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimo terminą. 2023 m. spalio 31 d. MIGRIS asmeninėje pareiškėjo paskyroje gautas pranešimas, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pratęsimo nagrinėjimas sustabdytas, vadovaujantis Įstatymo 33 straipsnio 5 punktu, nes dar nėra gautas kompetentingos institucijos atsakymas, kuris būtinas sprendimui dėl leidimo gyventi pratęsimo priimti. Pareiškėjas 2024 m. sausio 16 d. gavo pranešimą, kad 2024 m. sausio 15 d. priimtas Sprendimas, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2029 m. sausio 14 d.

2.2. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, 1975 m. baigęs (duomenys neskelbtini )universitetą, (duomenys neskelbtini). Pagrindinės darbovietės (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini).

2.3. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje verslo ryšius pradėjo plėtoti dar 2014 m. Tuo laiku ir šiuo metu pagrindinė jo ekonominė veikla Lietuvos Respublikoje buvo ir yra įvairūs projektai, susiję su IT technologijomis ir tarptautine bei vietine didmenine prekyba Lietuvoje ir Europos Sąjungoje.

2.4. Vienas pareiškėjo sūnus su šeima nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), turi šios šalies pilietybę. Vyresnioji anūkė, (duomenys neskelbtini), taip pat yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir gyvena (duomenys neskelbtini). Kitas sūnus nuolat gyvena (duomenys neskelbtini). Uždraudimas pareiškėjui vykti per Lietuvą pas vaikus antžeminiu transportu padarys negalimu arba labai apsunkins tiesioginį tėvo, vaikų ir anūkų bendravimą, neadekvačiai suvaržys žmogaus teises, numatytas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kuria įtvirtinamos ir saugomos pagrindinės teisės, kuriomis žmonės naudojasi Europos Sąjungoje.

2.5. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir Lietuvos Respublikos migracijos politikos. Atsakovas, neišsiaiškinęs visų reikšmingų aplinkybių bei nesuteikęs pareiškėjui laiko ir galimybės pasiaiškinti dėl jų, skundžiamu Sprendimu užkirto tolimesnę pareiškėjo integraciją į Lietuvos visuomenę bei verslą. Pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą.

2.6. Neteisinga vertinti pareiškėjo veiklą, buvusią 1996-2014 m., nes jis dešimt metų neturi nieko bendro su nurodomomis aplinkybėmis. Tarpvalstybiniai santykiai tarp Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje buvo stabilūs, glaudūs. Niekada nebuvo vertinama, kad 2000–2014 metais (duomenys neskelbtini) užsienio politika buvo agresyvi. Pareiškėjas šiuo laikotarpiu, nors ir priverstinai palikęs Lietuvą, neturi jokių sąsajų su grėsmę mūsų šalies nacionaliniam saugumui galinčiomis kelti institucijomis. Nesuprantama, kodėl priimant Sprendimą yra remiamasi 2023 m. priimtais teisės aktais, kai reiktų vertinti būtent 2000–2014 m. politinę situaciją.

2.7. Nei iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. gruodžio 12 d. išvados Nr. 18-12922 (toliau – ir Išvada), nei VSD pateikiamos bendro pobūdžio informacijos apie (duomenys neskelbtini) agentų veikimo kitose valstybėse metodus, nei iš skundžiamo Sprendimo turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis visų pareiškėją charakterizuojančių savybių vertinimas. Vien darbas 1996-2014 m. (duomenys neskelbtini) valdybos nariu teoriškai gal ir gali būti vertinamas kaip prielaidinis, galimai tik numanomas potencialus pavojus Lietuvos saugumui. Pareiškėjas pažymi, kad vien ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų. Skundžiamame Sprendime neįvertinta dabartinė pareiškėjo pozicija dėl (duomenys neskelbtini) vykdomų karinių veiksmų (duomenys neskelbtini) ir tai, kad pareiškėjas remia (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

4.1. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. VSD pateikė Išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Migracijos departamentas, įvertinęs VSD Išvadą ir kitus duomenis, 2024 m. sausio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 24S16895 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams. Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 23S233600, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas šio sprendimo teismui neskundė.

4.2. (duomenys neskelbtini) bankų sektorius yra labai koncentruotas, o valstybiniai bankai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba vykdo veiklą (duomenys neskelbtini) vyriausybės vardu.

4.3. VSD surinkta informacija leidžia teigti, jog (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. Įstatymas nenumato pareigos Migracijos departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta imperatyvi taisyklė atsisakyti pakeisti arba panaikinti leidimą laikinai gyventi paaiškėjus, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

4.4. Pareiškėjas gyvena Lietuvoje nuo 2013 m., tačiau nesiekė gauti leidimo nuolat gyventi, o tai patvirtina, kad, jog jis yra lojalus (duomenys neskelbtini)asmuo. Faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas nuo leidimo laikinai gyventi gavimo pradžios periodiškai grįžta į (duomenys neskelbtini) ir ten praleidžia apie dvi savaites kiekvieną mėnesį, o tai patvirtina duomenys apie sienos kirtimus, leidžia manyti, kad jo ryšiai su Lietuvos Respublika nelaikytini ilgalaikiais ir nepertraukiamais bei nelaikytini ryšiu, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą. Pareiškėjo ryšiai su (duomenys neskelbtini) nėra nutraukti.

4.5. Ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas pareiškėjo darbu (duomenys neskelbtini) institucijoms, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbine veikla).

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė:

6.1. Pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, nurodė, kad 1996–2014 m. buvo bendrovės (duomenys neskelbtini) valdybos nariu. (duomenys neskelbtini) yra didžiausias bankas (duomenys neskelbtini), užimantis pirmaujančias pozicijas (duomenys neskelbtini) bankų sistemoje pagal akcinį kapitalą, turtą, paskolas, indėlius.

6.2. 2022 m. vasario mėn. Europos Sąjunga, reaguodama į (duomenys neskelbtini) įsitraukimą į (duomenys neskelbtini) agresiją prieš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bankui (duomenys neskelbtini) įvedė sankcijas. Nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. (duomenys neskelbtini) sankcijas taiko Šveicarija, nuo 2022 m. kovo 8 d. – Kanada, nuo 2022 m. spalio 19 d. – Ukraina.

6.3. VSD Išvadoje nurodė, jog pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. (duomenys neskelbtini) politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui.

6.4. Migracijos departamentas, įvertinęs VSD Išvadą, Sprendime nurodė, kad pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui. Valstybės saugumas ir daugumos Lietuvos Respublikos visuomenės interesas yra svarbesnis nei užsienio piliečio interesas gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas 2013 m. atvyko į Lietuvą dirbti, tačiau tuo metu jis dar buvo valdybos nariu (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas nuo 2013 m. gyvena ir dirba Lietuvoje, nėra duomenų, rodančių, kad jis aktyviai siekė gauti leidimą nuolat gyventi arba integruotis į Lietuvos visuomenę. Pareiškėjas, VSD vertinimu, kelia grėsmę valstybės saugumui, o esamų ekonominių ryšių negalima vertinti kaip galinčių atsverti grėsmės valstybės saugumui svarbą, ir tai, kad jis gali būti potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis (duomenys neskelbtini) jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti. Migracijos departamentas priėjo prie išvados, jog egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamentas pažymėjo, jog pareiškėjas gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Be to, nors pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno klausimus, pažymėjo, kad nepritaria (duomenys neskelbtini) kariniams veiksmams (duomenys neskelbtini) ir laiko (duomenys neskelbtini) dalimi, tai savaime nepaneigia grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl užsieniečio požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jo darbo (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę turinčiame bankų sektoriuje.

7. Teismas vadovavosi Įstatymo normomis (133 str. 5 dalimi, 133 str. 5 d.), VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo, sprendimų, kuriais remiamasi VSD išvadomis, priėmimo, situacijų vertinimo, taikant proporcingumo, gero administravimo principus, individualaus užsieniečio ir su juo susijusių aplinkybių (šeiminių, socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika) vertinimo, nacionalinio saugumo užtikrinimo, sąvokos „gali grėsti“ turinio, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, kurioje akcentuojamas pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmenis ir jų fundamentalių interesų užtikrinimo, dėl grėsmės sąvokos turinio.

8. Teismas pažymėjo, jog Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi VSD Rašte pateikta informacija apie pareiškėjo darbą (duomenys neskelbtini) bankų sektoriuje, kuris yra labai koncentruotas, o valstybiniai bankai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba vykdo veiklą (duomenys neskelbtini) Vyriausybės vardu. 2022 m. vasario mėn. Europos Sąjunga, reaguodama į (duomenys neskelbtini) įsitraukimą į (duomenys neskelbtini) agresiją prieš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bankui (duomenys neskelbtini) įvedė sankcijas.

9. Teismas vertino, jog VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą, nes VSD Išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Nagrinėjamu atveju surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas atvykti į Lietuvos Respubliką ar per Lietuvą vykti į kitas šalis, pareiškėjo teigimu susitikti su savo vaikų šeimomis, negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

10. Teismas pažymėjo, jog, kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl, kaip ir šiuo atveju, VSD nustatytas aplinkybes įvertinus informacijos apie (duomenys neskelbtini) keliamas grėsmes apimtyje, surinkta informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama. Nors pareiškėjas nurodė, kad 1996–2014 m. buvo bendrovės (duomenys neskelbtini) valdybos nariu, po to ilgą laiką dirbo Lietuvoje, tačiau, teismo vertinimu, tikėtina, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir/ar kitose tarnybose dirbančiais (duomenys neskelbtini) lojaliais asmenimis ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realia tikimybe, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

11. Teismas pažymėjo, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas skunde pripažįsta, kad jis turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuris galiojo iki 2024 m. sausio 2 d. Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 26 d. sprendimu Nr. 23S233600 atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas minėto sprendimo įstatymų nustatyta tvarka neskundė.

12. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 10 str. reikalavimų, teismas sprendė, jog Migracijos departamentas Sprendime aiškiai ir konkrečiai nurodė Sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą bei Sprendimo motyvus. Teismas pažymėjo, jog tai, kad pareiškėjas subjektyviai nesutinka su Sprendimo turiniu, nedaro jo nemotyvuotu, neteisėtu ar negaliojančiu.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas, kartodamas aplinkybes ir argumentus, nurodytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ginčo faktines aplinkybes, grindžia nesutikimą su teismo sprendimu šiais argumentais ir aplinkybėmis:

14.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas deklaratyvus ir nemotyvuotas, nes jame taip ir nėra paneigtas pareiškėjo skundo teiginys, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje nekelia ir negali kelti grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui. Sprendime nėra analizuotas bei paaiškintas priežastinis ryšys tarp nustatytos faktinės aplinkybės (prieš 10 metų nutrauktų teisinių darbo santykių (duomenys neskelbtini) komerciniame banke) ir Migracijos departamento bei VSD formuluojamos išvados apie pareiškėjo tariamą grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui. Pirmosios instancijos teismo sprendime pasisakoma neigiamai apie (duomenys neskelbtini) bankinę sistemą, tačiau nėra bandoma argumentuoti ir motyvuoti, kodėl ir kuo pareiškėjas yra atsakingas už tai, kokių nuogirdų pagrindu formuluojama nuomonė apie pastarojo galimai keliamas grėsmes.

14.2. Tarpvalstybiniai santykiai Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) XXI a. pradžioje buvo geri, stabilūs, glaudūs ir pakankamai šilti. Niekada nebuvo vertinama, taip pat ir įvardinant galimas grėsmes šalies nacionaliniam saugumui, kad 2000–2014 metais (duomenys neskelbtini) užsienio politika buvo agresyvi Lietuvos Respublikos atžvilgiu.

14.3. Migracijos departamento Sprendimas yra visiškai nepersonalizuotas, neparemtas konkrečiais individualaus tyrimo rezultatais. Išvados daromos iš prielaidinių teiginių, nuogirdų bei samprotavimų. Sprendime iš esmės teigiama, kad pavojus šalies saugumui yra tik tame, kad pareiškėjas, kaip finansų srities mokslininkas – specialistas 1996-2014 metais dirbo (duomenys neskelbtini) valdybos nariu. Šis „faktas“ nustatytas ne kažkokio tyrimo rezultate, o pačiam pareiškėjui sąžiningai nurodžius minimą aplinkybę Migracijos departamento klausimyne. Nepagrįsta ir neteisinga vertinti pareiškėjo veiklą buvusią 1996-2014 metai iš šių dienų geopolitinės situacijos konteksto, kai yra visiškai akivaizdu, kad pareiškėjas jau mažiausiai dešimt metų neturi nieko bendro su nurodomomis aplinkybėmis.

14.4. Skundžiamame Sprendime, nėra atliktas išsamus įvertinimas aplinkybių, būtinų nustatyti ir vertinti objektyvų pagrįstumą sprendžiant dėl pagrindų draudimui atvykti į Lietuvos Respubliką viseto nustatymo, tiek motyvavimo prasme, atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo pobūdį ir galimas pasekmes tiek pareiškėjui, tiek jo šeimos nariams. Atsakovo Sprendimo pagrindimas yra itin formalus, pagrįstas tik VSD rašte nurodytais bendriniais samprotavimais ir išvada, iš esmės, netgi nebandant šių duomenų vertinti pagal apimtį, svarbą ir reikšmę tiek sprendžiamo klausimo, tiek kitų prieinamų duomenų kontekste.

15. Atsakovas Migracijos departamentas, kartodamas aplinkybes ir argumentus, nurodytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ginčo faktines aplinkybes, grindžia nesutikimą su teismo sprendimu šiais argumentais ir aplinkybėmis:

15.1. Pareiškėjas apeliaciniam skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

15.2. Pareiškėjo apeliaciniame skunde vardijamos aplinkybės (kad jis pildydamas klausimyną nurodė visą informaciją, jo darbo funkcijos ir pobūdis, praėjęs laiko tarpas nuo darbo pabaigos, charakteristika ir kt.) nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykus.

15.3. Kompetentingų institucijų nustatyti ryšiai, suponuojantys pareiškėjo pažeidžiamumą ir galimą grėsmę valstybės saugumui, yra nutolę laiko požiūriu nuo sprendimų, susijusių su pareiškėjo teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje, priėmimo, savaime neeliminuoja teisinės išvados dėl pareiškėjo potencialios grėsmės valstybės saugumui pagrįstumo. Pareiškėjo ryšiai buvo ir turėjo būti vertinami pagal ginčijamų sprendimų metu nustatytas aplinkybes, kadangi šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste šie ryšiai gali aktualizuotis, pareiškėjo kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją, taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, nepaisant to, jog nuo šių ryšių susiformavimo ar aktualumo praėjo tam tikras laiko tarpas.

15.4. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Priešingai nei teigia pareiškėjas, ginčijamas Sprendimas buvo priimtas pagrįstai, vadovaujantis bei įvertinus duomenų visumą (pvz., įvertino pareiškėjo socialinius, šeimyninius, ekonominius ryšius, klausimyno atsakymai, VSD išvada).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2029 m. sausio 14 d., nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog Sprendime yra pakankamai pagrįsta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo Sprendimas deklaratyvus ir nemotyvuotas, nes jame taip ir nėra paneigtas pareiškėjo skundo teiginys, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje nekelia ir negali kelti grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui.

19. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, akcentuoja, kad, pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD.

21. Įstatymo 133 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

22. Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 37 punkte nustatyta, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punktas nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis.

23. EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07)). Administracinių teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).

24. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99); LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr. EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17)).

25. (duomenys neskelbtini) autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Jos 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio (duomenys neskelbtini) politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti (duomenys neskelbtini) įtaka (duomenys neskelbtini), politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Dėl (duomenys neskelbtini) keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio (duomenys neskelbtini)valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, (duomenys neskelbtini) valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) agresijos prieš (duomenys neskelbtini)“ pasmerkė (duomenys neskelbtini) karinę agresiją prieš (duomenys neskelbtini) ir siekį nuversti teisėtai išrinktą (duomenys neskelbtini) valdžią, išreiškė tvirtą paramą (duomenys neskelbtini) suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

26. Nagrinėjamu atveju Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, atsižvelgiant į tai, jog jis Migracijos departamento klausimyne nurodė, kad 1996–2014 metais buvo bendrovės „ (duomenys neskelbtini) valdybos nariu, o tai reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti jos valdžią, taip pat, kad pareiškėjas ateityje gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į šios Nutarties 25 punkte pažymėtoje Nacionalinio saugumo strategijoje nurodomą (duomenys neskelbtini) keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl (duomenys neskelbtini) vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš (duomenys neskelbtini) (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 str. 1 d.), ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD Išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, jog tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą atvykti į Lietuvos Respubliką, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamame Migracijos departamento Sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pakanka duomenų daryti išvadą, kad pareiškėjas dėl praeityje užimtų pareigų (duomenys neskelbtini) vykdomosios valdžios institucijoje, esant sudėtingai ir pavojingai geopolitinei situacijai, kuriai turėjo įtakos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valdžios vykdoma agresyvi užsienio politika, gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Byloje nėra surinkta įrodymų, paneigiančių VSD Išvadą, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) bei jos vykdomą politiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų VSD ir Migracijos departamento nustatytų aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą apie paaiškinamą pareiškėjo pažeidžiamumą subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu, o kartu – kad jo atvykimas į šalį gali kelti grėsmę valstybės saugumui

29. Migracijos departamentas 2024 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 24S16895 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėn. (5 metus). Įvertinus šio sprendimo turinį, konstatuotina, kad jis yra grindžiamas aktualiu teisiniu reglamentavimu, be to, jame, kiek įmanoma, įvertintas pareiškėjo socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdis ir konstatuota, kad pareiškėjas turėjo Lietuvos nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. balandžio 4 d., nuo 2013 m. gegužės 14 d. iki 2024 m. sausio 2 d. turėjo galiojančius leidimus laikinai gyventi, nuo 2013 m. liepos 1 d. dirba skirtingose Lietuvos įmonėse. Migracijos departamento vertinimu, šie pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio. Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose duomenų, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nenustatyta – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra.

30. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (darbas (duomenys neskelbtini) valdžios įstaigoje) VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, jog jis dirba Lietuvos Respublikoje, vienas pareiškėjo sūnus gyvena (duomenys neskelbtini) ir turi šios šalies pilietybę, kitas sūnus nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), pažymi, jog pareiškėjo asmeniniai interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje ar per Lietuvą vykti į kitas šalis negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Taip pat pažymėtina, jog vien faktas, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirbo esant kitokiai geopolitinei situacijai (1996–2014 m.), savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šiuo ir kitais valstybės valdžios subjektais yra išnykusi. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstais laikytini VSD teiginiai, jog, turėdamas leidimą atvykti į Lietuvos Respubliką, pareiškėjas gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo, dėl ko ji kelia grėsmę valstybės saugumui.

31. Vadovaudamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo vertinimu, pateiktu Sprendime, kad pareiškėjas pripažintinas grėsmę valstybės saugumui keliančiu asmeniu, o draudimas jam atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, įvertino individualią pareiškėjo situaciją, be kita ko, tai, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje trukmę.

32. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto argumento, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės, 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1616-822/2021, ir kt.).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti atsakovo Sprendimą, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai nėra išsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

34. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo U. N. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius