02ee615d-fa60-4dcf-b073-e1f09ecf36b4 · Trakų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. A2-206-231/2013m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00964-2010-9                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 124.3.(S)                                                                                TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                                                                     NUTARTIS   2013 m. sausio 24 d.                                                              Trakai Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų (atsakovų) M.

Ž. ir Č. Ž. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-79-239/2011 m. pagal ieÅ¡kovo N. S. ieÅ¡kinį atsakovams M. Ž., Č. Ž. ir tretiesiems asmenims G. M., S. M. dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju daiktu nustatymo ir atsakovų M. Ž., Č. Ž. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui N. S., tretiesiems asmenims G. M., S. M. dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju daiktu nustatymo ir n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjai M. Ž. ir Č. Ž. praÅ¡o atnaujinti procesÄ Trakų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje 2-79-239/2011m. ir patvirtinti naujÄ Å¾emėnaudos tvarkÄ Å¾emės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 4400-1535-2639, pagal planÄ , paruoÅ¡tÄ UAB „Geodeziniai matavimai“, kurį su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateikė atsakovai, o bÅ«tent:

M. Ž. ir Č. Ž. paskirti naudotis šiomis žemės sklypo dalimis: plane pažymėta indeksu (I) - 524 m2 ploto dalimi, plane pažymėta taškais 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 8, 9, 59, 58, 57, 56, 55, 54, 53, 52, 51, 50, 49, 48, 47, 46, 45, 44, 43, 23, 24, 42; bendro naudojimo žemės sklypo dalys: (IV) - 3 m2 ploto dalimi, plane pažymėta taškais - 2, 3, 26, 25; (V) -17 m2 ploto dalimi, plane pažymėta taškais - 7, 8, 34, 33, 32, 31, 35; (VI) - 3m2 ploto dalimi, plane pažymėta taškais - 9, 10, 57, 58, 59; (VII) - 2 m2 ploto dalimi, plane pažymėta taškais - 3, 4, 41, 27, 26.

Tokiu būdu M. Ž. ir Č. Ž. paskirtų naudotis žemės sklypo dalių bendras plotas – 549 m2, t.y. atitinkamai 549/1825 dalis jiems priklausančio žemės sklypo. Atsakovui N. S. paskirti naudotis šiomis žemės sklypo dalimis: 137 m2 ploto dalimi, plane pažymėta indeksu II ir taškais 12, 13, 63, 62, 61, 60; 293 m2 ploto dalimi, plane pažymėta indeksu II ir taškais 10, 11, 19, 20, 21, 22, 23, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57; 68 m2 ploto dalimi, plane pažymėta indeksu II ir taškais 5, 6, 7, 35, 36, 37, 38, 39, 40; 34 m2 ploto dalimi, plane pažymėta indeksu II ir taškais 1, 2, 25, 42, 24; bendro naudojimo žemės sklypo dalys: 3 m2 ploto dalimi, plane pažymėta indeksu IV ir taškais 2, 3, 26, 25; 17 m2 ploto dalimi, plane pažymėta indeksu V ir taškais 7, 8, 34, 33, 32, 31, 35; 3 m2 ploto dalimi, plane pažymėta indeksu VI ir taškais 9, 10, 57, 58, 59;

N. S. paskirtinų naudotis žemės sklypo dalių bendras plotas yra 555 m2, o tai atitinkamai sudaro jam priklausančias 555/1825 dalis viso žemės sklypo. Tretiesiems asmenims G. M. ir S. M. paskirti naudotis šiomis žemės sklypo dalimis: 640 m2 ploto dalimi, plane pažymėta indeksu III ir taškais 11, 12, 60, 61, 62, 63, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19; 52 m2 ploto dalimi, plane pažymėta indeksu III taškais 4, 5, 40, 39, 38, 37, 36, 35, 31, 30, 29, 28, 27, 41; bendro naudojimo žemės sklypo dalys: 22 ploto dalimi, plane pažymėta indeksu V ir taškais 7, 34, 33, 32, 31, 35; 4 m2 ploto dalimi, plane pažymėta indeksu VI ir taškais 9, 10, 57, 58, 59; 3 m2 ploto dalimi, plane pažymėta indeksu VII ir taškais 3, 4, 41, 27, 26; tokiu būdu G.

M. ir S. M. paskirtų naudotis žemės sklypo dalių bendras plotas – 721 m2, t.y. atitinkamai 721/1825 dalis jiems priklausančio žemės sklypo.Nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-79-239/2011m. iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo N. S. ieÅ¡kinį dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, bei analogiÅ¡kÄ atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį, savo 2011-02-15 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Teismo sprendimu žemėnauda žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), patvirtinta pagal 2009-04-27 UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtÄ planÄ .

Atsakovai, nesutikdami su Å¡iuo sprendimu, jį skundė apeliacine tvarka, tačiau skundas buvo atmestas ir teismo sprendimas įsiteisėjo. PareiÅ¡kėjai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo naudojasi tik ta žemės sklypo dalimi, kuri jiems priskirta teismo sprendimu. Tačiau 2012 m. birželio mėn. pareiÅ¡kėjai gavo antstolės B. ČereÅ¡kienės raginimus įvykdyti nurodytÄ teismo sprendimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjai vykdė teismo sprendimÄ ir nebuvo pagrindo jų raginti tÄ daryti, antstolės veiksmai buvo apskųsti ir skundai nagrinėti Vilniaus m. 3 apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. 2-4169-910/2012m. ir Nr. 2-4170-905/2012m., sprendimai dar nepaskelbti).

Å ių bylų procese paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovas ir tretieji asmenys teismo sprendimo nevykdymu laiko tai, kad pareiÅ¡kėjų statiniai dalinai užima ieÅ¡kovui ir tretiesiems asmenims priskirtas žemės dalis ir to pagrindu reikalaujama pareiÅ¡kėjų statinių griovimo ar perkėlimo. Tačiau pareiÅ¡kėjų statiniai neužima daugiau vietos, nei tai nurodyta grafinėje sklypo padalinimo plano dalyje. Esant tokiai situacijai pati antstolė kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡aiÅ¡kinti teismo sprendimo vykdymo tvarkÄ .

Teismo nutartimi Å¡is praÅ¡ymas atmestas, nurodant, kad sprendimas turi bÅ«ti vykdomas pagal juo nustatytÄ naudojimosi žeme tvarkÄ . PareiÅ¡kėjai, siekdami patys iÅ¡siaiÅ¡kinti jiems keliamų reikalavimų pagrįstumÄ , kreipėsi į UAB „Geodeziniai matavimai" su praÅ¡ymu sužymėti vietoje jų parengto plano žemės dalių ribas ir posÅ«kio taÅ¡kus, pagal nurodytas koordinates. 2012-08-02 į vietÄ atvykęs matininkas su specialių prietaisu (GPS) pažymėjo kelis plane nurodytus ribų posÅ«kio taÅ¡kus, kurių padėtis vietoje neatitinka jų atvaizdavimo plano grafinėje dalyje.

Dėl šių neatitikimų kai kurios žemės sklypo dalių ribos eina ne šalia pareiškėjams priklausančių pastatų ir patalpų sienų, o kerta jiems nuosavybės teise priklausančius statinius ir patalpas, dalį šių statinių paliekant kaimynams atitekusiose žemės sklypo dalyse. Dėl to kaimynai reikalauja statinių griovimo ar rekonstrukcijos, nors teismo sprendimu dėl to spręsta nebuvo, nes grafiškai visi žemės naudotojų statiniai pavaizduoti jiems priskirtose žemės sklypo dalyse.

Nurodytos aplinkybės, kai vietoje žymint teismo sprendimo pagrindu tapusio plano duomenis apie konkrečių žemės sklypo dalių ribų posÅ«kio taÅ¡kų padėtį pagal jų koordinates, paaiÅ¡kėjo, kad jų koordinuota padėtis nesutampa su grafiÅ¡kai atvaizduota jų padėtimi, laikytinos naujai paaiÅ¡kėjusiomis esminėmis aplinkybėmis. Toks Å¡ių aplinkybių įvertinimas sÄ lygotas to, kad nebÅ«nant žemėtvarkos srities specialistu ir neturint specialaus prietaiso, neįmanoma nustatyti Å¡ių neatitikimų.

Juolab, kad turi bÅ«ti preziumuojama, kad grafinė plano dalis sutampa su plane nurodytomis koordinatėmis. Dėl to nekilo abejonių ir teismui, kuris be jokių papildomų tyrimų patvirtino bÅ«tent šį planÄ . PlanÄ parengę specialistai vengia teisingo paaiÅ¡kinimo dėl plano trÅ«kumų ir bando klaidinti pareiÅ¡kėjus. Anot jų, sklypo dalių ribų ėjimas per statinius atitinka plano sprendinius ir taip patvirtinta teismo, kas neatitinka tikrovės, nes nei ieÅ¡kinyje buvo keliami reikalavimai dėl statinių padėties pakeitimo, jiems atsiradus svetimoje žemėje, nei teismas savo sprendimu nustatė tokias žemėnaudos ribas, kurios eitų per ginčo Å¡alių statinių vidų.

Taigi, Å¡ios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomos ir negalėjo bÅ«ti žinomos, nes tai yra specialiųjų žinių sritis, dėl ko net ir teismas, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi specialistų parengtu dokumentu ir bÅ«tent grafine jo dalimi, neturėdamas galimybės patikrinti, ar grafinis ribų atvaizdavimas atitinka faktinę jų padėtį statinių atžvilgiu pagal plane nurodytas ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates. Dėl paaiÅ¡kėjusių aplinkybių ir susidariusios situacijos teismo sprendimas negali bÅ«ti nei įvykdytas, nei pripažinta, kad jis nevykdomas, nes pareiÅ¡kėjai naudoja tÄ Å¾emės sklypo dalį, kuri jiems priskirta ir plane pažymėta grafiÅ¡kai.

Kiti ginčo dalyviai reikalauja faktinę žemėnaudÄ nustatyti pagal taÅ¡kų koordinates, dėl ko dalis pareiÅ¡kėjų statinių patektų į gretimas sklypo dalis ir Å¡ių dalių naudotojai gali pretenduoti arba į dalį statinių, arba, kaip yra dabar, be jokio teisėto pagrindo teigti apie teismo sprendimo nevykdymÄ ir reikalauti statinių griovimo ar rekonstrukcijos, nors tokie reikalavimai ieÅ¡kinyje keliami nebuvo ir teismas dėl to nesprendė. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjams tapo žinoma apie proceso atnaujinimo pagrindÄ , kai 2012-08-02 oficialiai buvo pakviestas bendrovės „Geodeziniai matavimai“ (kuri ir rengė teismo patvirtintÄ Å¾emėnaudos planÄ ) specialistas M.

P., kad jis vietoje nurodytų riboženklių vietas. Å iam atvykus ir su specialiuoju prietaisu nustačius ribų posÅ«kio taÅ¡kus, paaiÅ¡kėjo, kad faktinė ribų padėtis statinių atžvilgiu neatitinka grafinės, t.y. ribos eina ne Å¡alia statinių iÅ¡orinių sienų, o kerta statinius jų viduje, tuo pačiu dalį Å¡ių statinių paliekant kaimynams priskirtose žemės sklypo dalyse. IeÅ¡kovas N. S. prašė netenkinti atsakovų praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-79-239/2011 m., praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįsta ir priteisti iÅ¡ atsakovų (pareiÅ¡kėjų) jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2011-02-15 priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-79-239/2011m., kuriuo patenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir atmetė atsakovų (pareiÅ¡kėjų) prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Sprendime teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjų prieÅ¡ieÅ¡kinyje praÅ¡oma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka prieÅ¡tarauja bendrasavininkių teisėms ir teisėtiems interesams, taip pat teisingumo protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 str.), todėl negali bÅ«ti tvirtinama. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo pateiktÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarka iÅ¡ esmės ir žymiai nepažeidžia Å¡alių bei trečiųjų asmenų, kaip žemės sklypo bendrasavininkių, teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros principo, atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, taip pat labiau užtikrina žemės sklypo ir jame esančių statinių savininkų teises ir teisėtus interesus.

Å ias iÅ¡vadas teismas padarė, įvertinęs ne tik ieÅ¡kovo bei atsakovų pateiktus žemės sklypo naudojimosi planus, bet ir UAB „Geodeziniai matavimai“ pateiktus paaiÅ¡kinimus kaip bendrasavininkiai įgyvendins savo teises ieÅ¡kovo bei atsakovų pateiktų planų tenkinimo atveju. Nurodė, kad nors pareiÅ¡kėjų teigimu jie apie naujas aplinkybes sužinojo tik 2012-08-02, kai buvo keli žemės sklypo naudojimo plane nurodyti taÅ¡kai pažymėti natÅ«roje ir paaiÅ¡kėjo, kad jie eina per pareiÅ¡kėjams priklausančius pastatus, tačiau civilinė byla Nr. 2-79-239/2011m. buvo pradėta gana seniai, ieÅ¡kovo žemės sklypo naudojimosi planas buvo paruoÅ¡tas dar 2009-04-27, pareiÅ¡kėjai apie šį planÄ Å¾inojo, tačiau nesiėmė jokių veiksmų įrodyti, kad ieÅ¡kovo siÅ«lomas planas pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, be to, pareiÅ¡kėjai bylos nagrinėjimo metu naudojosi teisines žinias turinčio asmens paslaugomis, todėl pareiÅ¡kėjų argumentas, kad aplinkybių, jog žemės sklypo plane nurodyti taÅ¡kai skiriasi nuo natÅ«roje nurodytų taÅ¡kų, jie negalėjo žinoti, vertintini kritiÅ¡kai.

Net ir paaiÅ¡kėjus Å¡ioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjų pateiktas žemės sklypo naudojimosi planas bet kuriuo atveju pažeidžia kitų bendrasavininkių teises ir teisėtus interesus, todėl atnaujinus procesÄ pareiÅ¡kėjų reikalavimai neturėtų bÅ«ti patenkinti. Be to, UAB „Geodeziniai matavimai" nurodė, kad sudarant žemės sklypo planÄ bei žymint taÅ¡kus pagal sudarytÄ planÄ yra galimos paklaidos, tačiau Å¡ių paklaidų buvimas savaime nedaro žemės sklypo plano prieÅ¡taraujančiu teisės aktų reikalavimams.

IeÅ¡kovas nesutinka ir su pareiÅ¡kėjų argumentu, jog tretieji asmenys reikalauja, kad pareiÅ¡kėjai, vykdydami Trakų rajono apylinkės teismo 2011-02-15 sprendimÄ , nugriautų pastatus. Å is reikalavimas nenumatytas nei Trakų rajono apylinkės teismo 2011-02-15 sprendime, nei antstolės Birutės ČereÅ¡kienės 2012-06-01 raginime. PareiÅ¡kėjai iki Å¡iol konfliktuoja su kitais bendrasavininkiais, todėl tretieji asmenys tiesiog pareikalavo, kad jiems nebÅ«tų trukdoma naudotis žemės sklypo dalimi, besiribojančia su pareiÅ¡kėjų žemės sklypo dalimi.

PareiÅ¡kėjai nepagrįstai sutapatina naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , kuri nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, su žemės sklypų ribų nustatymu, kuris nėra Å¡ios bylos dalykas. PareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo vertintinas kaip vilkinimas įvykdyti teisėtÄ , pagrįstÄ , galiojantį ir visiems asmenims privalomÄ teismo sprendimÄ o praÅ¡yme iÅ¡dėstyti argumentai yra formalÅ«s, dirbtinai bandomi pritaikyti prie CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, tačiau toks formalus neva naujos aplinkybės paaiÅ¡kėjimas negali bÅ«ti laikomas tinkamu pagrindu procesui atnaujinti.Tretieji asmenys S. M. ir G.

M. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujino nurodė, kad su pareiÅ¡kimu nesutinka. Nurodė, kad aplinkybės, dėl kurių buvo kreipiamasi dėl proceso atnaujinimo, pareiÅ¡kėjams buvo žinomos tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose. PareiÅ¡kėjai nepateikė jokių naujų įrodymų ir nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos. Be to iÅ¡ byloje esančių UAB „Geodeziniai matavimai“ iÅ¡vadų matyti, kad posÅ«kio taÅ¡kai 36 ir 37 yra nustatyti su leidžiama paklaida, o tÄ patį faktÄ pareiÅ¡kėjai dar kartÄ pageidauja tirti teisme.ProcesÄ atnaujinti atsisakytina.PareiÅ¡kėjai M.

Ž. ir Č. Ž. praÅ¡o atnaujinti procesÄ Trakų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-79-239/2011m. Å ioje byloje buvo kilęs ginčas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 4400-1535-2639) tvarkos nustatymo. Trakų rajono apylinkės teismas 2011-02-15 sprendimu nustatė UAB „Geodeziniai matavimai“ 2009-04-27 plane iÅ¡dėstytÄ Å¡iÄ 0,1825 ha (1825 m2) ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1535-2639, esančio (duomenys neskelbtini). (registro įraÅ¡o Nr. 44/1070551), naudojimosi tvarkÄ :

1) N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudojasi: 137 m2 plotu, plane pažymėtu indeksu II ir taškais 9, 10, 53, 52, 50; 336 m2 plotu, plane pažymėtu indeksu II ir taškais 7, 8, 16, 17, 18, 19, 1, 2, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31; 81 m2 plotu, plane pažymėtu indeksu II ir taškais 3, 4, 5, 49, 48, 47, 46, 45, 44; dalimi 2 m2 ploto, t. y. 1 m2 plotu, plane pažymėto indeksu VI ir taškais 31, 32, 29, 30; N. S. skirtinų naudotis žemės sklypo dalių bendras plotas yra 555 m2, o tai atitinkamai sudaro jam priklausančias 555/1825 dalis viso žemės sklypo;

2) M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Č. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) naudojasi: 525 m2 plotu, plane pažymėtu indeksu I ir taškais 20, 43, 42, 41, 40, 39, 38, 37, 36, 35, 34, 33, 6, 7, 31, 30, 29, 28, 27, 26, 25, 24, 23, 22, 21; dalimi 8 m2 ploto, t. y. 3 m2 plotu, plane pažymėto indeksu IV ir taškais 2, 3, 44, 41, 42, 43, 20; dalimi 47 m2 ploto, t. y. 20 m2 plotu, plane pažymėto indeksu V ir taškais 5, 6, 33, 34, 35, 36, 48, 49; dalimi 2 m2 ploto, t. y. 1 m2 plotu, plane pažymėto indeksu VI ir taškais 31, 32, 29, 30; M. Ž. ir Č. Ž. skirtinų naudotis žemės sklypo dalių bendras plotas yra 549 m2, o tai atitinkamai sudaro jiems bendrai priklausančias 549/1825 dalis viso žemės sklypo;

3) G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. (S.) M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudojasi 640 m2 plotu, plane pažymėtu indeksu III ir taškais 8, 9, 50, 51, 52, 53, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16; 49 m2 plotu, plane pažymėtu indeksu III ir taškais 41, 44, 45, 46, 47, 48, 36, 37, 38, 38, 39, 40; dalimi 8 m2 ploto, t. y. 5 m2 plotu, plane pažymėto indeksu IV ir taškais 2, 3, 44, 41, 42, 43, 20; dalimi 47 m2 ploto, t. y. 27 m2 plotu, plane pažymėto indeksu V ir taškais 5, 6, 33, 34, 35, 36, 48, 49. G. M. ir S. M. skirtinų naudotis žemės sklypo dalių bendras plotas yra 721 m2, o tai atitinkamai sudaro jiems priklausančias 721/1825 dalis viso žemės sklypo.

PareiÅ¡kėjai nurodė, kad proceso atnaujinimÄ sÄ lygoja naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės: vietoje žymint 2011-02-15 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo pagrindu tapusio plano duomenis apie konkrečių žemės sklypo dalių ribų posÅ«kio taÅ¡kų padėtį pagal jų koordinates, paaiÅ¡kėjo, kad jų koordinuota padėtis nesutampa su grafiÅ¡kai atvaizduota jų padėtimi, kadangi nebÅ«nant žemėtvarkos srities specialistu ir neturint specialaus prietaiso, neįmanoma nustatyti Å¡ių neatitikimų.

Å ios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomos ir negalėjo bÅ«ti žinomos, nes tai yra specialiųjų žinių sritis, dėl ko net ir teismas, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi specialistų parengtu dokumentu ir bÅ«tent grafine jo dalimi, neturėdamas galimybės patikrinti, ar grafinis ribų atvaizdavimas atitinka faktinę jų padėtį statinių atžvilgiu pagal plane nurodytas ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjams apie proceso atnaujinimo pagrindÄ tapo žinoma, kai 2012-08-02 oficialiai buvo pakviestas bendrovės „Geodeziniai matavimai“ specialistas ir jam su specialiuoju prietaisu nustačius ribų posÅ«kio taÅ¡kus, paaiÅ¡kėjo, kad faktinė ribų padėtis statinių atžvilgiu neatitinka grafinės, t.y. ribos eina ne Å¡alia statinių iÅ¡orinių sienų, o kerta statinius jų viduje, tuo pačiu dalį Å¡ių statinių paliekant kaimynams priskirtose žemės sklypo dalyse.

Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas dėl užbaigtose civilinėse bylose priimtų įsiteisėjusių teismų sprendimų yra iÅ¡imtinė civilinio proceso stadija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad šį institutÄ Ä¯statymų leidėjas vertina kaip ekstraordinarų bÅ«dÄ peržiÅ«rėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti patikrinti instancine tvarka.

Proceso atnaujinimo institutas negali bÅ«ti naudojamas kaip priemonė dar kartÄ pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-188/2005, 2006 m. gegužės 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-356/2006, 2008 m. sausio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-57/2008).PareiÅ¡kėjai kaip proceso atnaujinimo pagrindÄ nurodo CPK 366 str. 1 d. 2 p. įtvirtintÄ pagrindÄ - kai naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu.

Pažymėtina, kad naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis gali bÅ«ti pripažįstami tik konkretÅ«s juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, bÅ«senos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, be to, naujai paaiÅ¡kėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibÅ«dinantis naujai paaiÅ¡kėjusiÄ esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė bÅ«tų egzistavusi bylos, kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, nagrinėjimo metu.

Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo bÅ«ti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi Å¡ia aplinkybe praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi bÅ«ti vertinami ne tik subjektyvÅ«s, bet ir objektyvÅ«s sužinojimo kriterijai. Tačiau ne bet kokia naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikÅ¡mę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobÅ«dis turi bÅ«ti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso Å¡alių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

Taigi, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės:

1) buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-57/2008; 3K-3-598/2009; 3K-3-337/2011; 3K-3-370/2011 ir kt.). Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio UAB „Geodeziniai matavimai“ ieÅ¡kovo N. S. praÅ¡ymu parengto žemės sklypo naudojimo tvarkos plano, Å¡is planas paruoÅ¡tas dar 2009-04-27, bylos nagrinėjimo metu proceso dalyviai su Å¡iuo planu susipažinę buvo.

Trakų rajono apylinkės teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo pateiktÄ 2009-04-27 UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtÄ planÄ dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos padarė iÅ¡vada, kad tokia jo siÅ«loma naudojimosi tvarka iÅ¡ esmės ir žymiai nepažeidžia Å¡alių bei trečiųjų asmenų, kaip žemės sklypo bendrasavininkių, teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros principo, atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, taip pat labiau užtikrina žemės sklypo ir jame esančių statinių savininkų teises ir teisėtus interesus, o Vilniaus apygardos teismas 2012-04-13 nutartimi iÅ¡nagrinėję atsakovų apeliacinį skundÄ pažymėjo, kad nė vienas iÅ¡ Å¡alių pateiktų naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektų nėra tikrai visiÅ¡kai atitinkantis visų byloje dalyvaujančių asmenų interesus, tačiau ieÅ¡kovų pateiktas UAB ,,Geodeziniai matavimai“ parengtas projektinis pasiÅ«lymas labiau atitiko teisingumo, protingumo, patogumo, ekonomiÅ¡kumo ir nuosavybės valdymo bei naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus, ir mažiausiai pažeidė Å¡alių ir trečiųjų asmenų teises ir interesus (CK 4.75, 4.81 str.).Kaip matyti byloje esančių UAB „Geodeziniai matavimai“ 2012-08-23 (t.1., b.l. 178) ir 2012-08-28 (t.1., b.l. 181) paaiÅ¡kinimų A.

Ž., UAB „Geodeziniai matavimai“ nurodė, kad kadangi buvo bÅ«tina iÅ¡laikyti nustatytus bendrasavininkių valdomų dalių plotus, todėl naudojimosi tvarkÄ ne visada įmanoma nustatyti per valdomų patalpų sienas, kiemų tvoreles, langus, įėjimus ir pan. Keli taÅ¡kai neatitinka plane iÅ¡raižytos geografinės padėties, nes tai yra topografavimo ir vėliau ženklinimo paklaidos. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. punktas numato, kad kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje iÅ¡matuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi bÅ«ti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro <...>, o tai reiÅ¡kia, jog ženklinant sklypo ribas galima paklaida ženkliname taÅ¡ke gali siekti 10 cm., o pagal Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos direktoriaus 2000-04-25 įsakymu Nr. 33 patvirtinto Geodezijos ir kartografijos techninio reglamento GKTR 2.08.01:2000 statybinių inžinerinių geodezinių tyrinėjimų 68 str. topografiniuose planuose vaizduojamų aiÅ¡kių kontÅ«rų ir situacijos elementų vidutinė paklaida nuotraukos pagrindo taÅ¡kų atžvilgiu neturi virÅ¡yti 0,5 mm, o miÅ¡kingose teritorijose – 0,7 mm.

Koordinuotų taÅ¡kų ir pastatų (statinių) kampų, nutolusių vienas nuo kito ne daugiau kaip 50 m, ribinė tarpusavio padėties paklaida plane neturi virÅ¡yti 0,4 mm. Mastelyje 1:500 (tokiame mastelyje ruoÅ¡ta 2009-04-27 žemės sklypo planas) tai atitinka 20 cm. Pastatų matavimams (topografavimui) leidžiama paklaida 20 cm, taÅ¡kų ženklinimui 10 cm. Dėl Å¡ios priežasties keli taÅ¡kai gali bÅ«ti nustatyti apie 20 cm Å¡alia pastato sienos ar viduje - tai yra leistinos paklaidos.Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjai praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo praÅ¡o nustatyti naujÄ Å¾emėnaudos tvarkÄ , kuri jau buvo pateikta su prieÅ¡ieÅ¡kiniu civilinėje byloje Nr. 2-79-239/2011m., tačiau dėl Å¡ios atsakovų siÅ«lomos žemėnaudos tvarkos Trakų rajono apylinkės teismas 2011-02-15 sprendime pasisakė, kad tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka prieÅ¡tarauja bendrasavininkių teisėms ir teisėtiems interesams, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 str.), todėl negali bÅ«ti tvirtinama.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, dėl kurių galimas proceso atnaujinimas civilinėje byloje Nr. 2-79-239/2011 m. nėra. Trakų rajono apylinkės teismas 2011-02-15 sprendimu nustatė UAB „Geodeziniai matavimai“ 2009-04-27 plane iÅ¡dėstytÄ Å¾emės sklypo, esančio DzÅ«kų g. 8, Lentvaris, Trakų r. sav., naudojimosi tvarkÄ , labiausiai atitinkančia visų byloje dalyvavusių asmenų interesus, o pareiÅ¡kėjų nurodytos aplinkybės yra ne naujai paaiÅ¡kėjusios, dėl kurių galimas proceso atnaujinimas, o žemės sklypo topografavimo ir ženklinimo paklaidos.

Jokių kitų naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjams nenurodyta, todėl kiti argumentai dėl proceso atnaujinimo laikytini teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako. Atsisakius atnaujinti procesÄ , iÅ¡ pareiÅ¡kėjų M. Ž. ir Č. Ž. priteisiama 1000,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (advokato pagalbai apmokėti), tai yra iÅ¡ kiekvieno po 500,00 Lt, ieÅ¡kovui N. S. (CPK 98 str. 1 d.).Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, 15,72 Lt, t.y. po 7,86Lt iÅ¡ kiekvieno pareiÅ¡kėjo, bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 370 str. teismas n u t a r ė :          atsisakyti atnaujinti procesÄ pagal pareiÅ¡kėjų (atsakovų) M. Ž. ir Č. Ž. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-79-239/2011m. pagal ieÅ¡kovo N. S. ieÅ¡kinį atsakovams M. Ž., Č. Ž. tretiesiems asmenims G. M., S. M. dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju daiktu nustatymo ir atsakovų M. Ž., Č. Ž. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui N. S., tretiesiems asmenims G. M., S. M. dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju daiktu nustatymo. Priteisti iÅ¡ M.

Ž. ir Č. Ž. iÅ¡ kiekvieno po 500,00 Lt N. S.             Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskirtuoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ .          Teisėja                                                                          Česlava Malinovska