02edcd2e-20a6-4f07-905e-52000107c895 · Vilniaus apygardos teismas

                                      Civilinė byla Nr. 2S-1593-881/2011Teisminio proceso Nr. 2-02-3-02997-2011-8   Procesinio sprendimo kategorija: 110.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2011 m. lapkričio 22 d.Vilnius           Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės L. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4974-535/2011 pagal ieÅ¡kovės L.

B. ieÅ¡kinį atsakovui A. L. dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo iki ieÅ¡kinio padavimo, kuria iÅ¡ dalies patenkintas atsakovo praÅ¡ymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                                          I. Ginčo esmė            IeÅ¡kovė L.

B. pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos, kuriame prašė areÅ¡tuoti butÄ su terasa ((duomenys neskelbtini)) ir garaÅ¾Ä (boksÄ ) G-13 ((duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir padaryti įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos.           Atsakovas A.

L. pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriame prašė įpareigoti ieÅ¡kovę įmokėti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ 92 000 Lt piniginį užstatÄ arba pateikti Å¡iai sumai banko garantijÄ atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui.                           II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė  Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi atsakovo A. L. praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkino iÅ¡ dalies – įpareigojo ieÅ¡kovę L. B. iki 2011 m. gegužės 6 d. įmokėti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ 50 000 Lt piniginį užstatÄ arba pateikti Å¡iai sumai banko garantijÄ atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui ir pateikti teismui įpareigojimo įvykdymÄ patvirtinančius įrodymus. Teismas nustatė, kad atsakovas yra sudaręs 2011 m. kovo 31 d. preliminariÄ pirkimo – pardavimo sutartį su R.

P. dėl buto su terasa ((duomenys neskelbtini)) ir garažo (bokso) G-13 ((duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), sutartis įregistruota VÄ® „Registrų centras“. IÅ¡ pateiktos 2011 m. kovo 31 d. preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad ja susitarta ne vėliau kaip iki 2011 m. gegužės 16 d. sudaryti pagrindinę buto ir garažo pirkimo-pardavimo sutartį. Pirkėjas prieÅ¡ sudarant preliminariÄ jÄ sutartį sumokėjo atsakovui ir jo sutuoktinei 50 000 Lt avansÄ .

Preliminariosios sutarties 3 punkte numatyta, jog jeigu atsakovas ir jo sutuoktinė iki 2011 m. gegužės 16 d. nepasiraÅ¡ys su pirkėju pagrindinės buto ir garažo pirkimo-pardavimo sutarties, atsakovas įsipareigoja grÄ Å¾inti pirkėjui pastarojo sumokėtÄ 50 000 Lt avansÄ ir dar sumokėti 50 000 Lt dydžio baudÄ , kuria padengiami pirkėjo nuostoliai dėl to, kad nėra sudaroma pagrindinė buto ir garažo pirkimo-pardavimo sutartis. Kadangi minėtas turtas yra areÅ¡tuotas teismo nutartimi, pritaikius ieÅ¡kovės praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, darytina iÅ¡vada, kad dėl Å¡ių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas gali patirti žalos, nes, negalėdamas parduoti minėto nekilnojamojo turto, atsakovas turėtų sumokėti R.

P. 50 000 Lt dydžio baudÄ . Remdamasis iÅ¡dėstytais motyvais, teismas patenkino atsakovo praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo dalyje dėl 50 000 Lt.  Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas 2011 m. kovo 30 d. sudarė tarpininkavimo sutartį su UAB „MGP INVESTICIJA“, kuria NT agentas įsipareigojo už atlyginimÄ tarpininkauti atsakovui parduodant butÄ ir garaÅ¾Ä . Tarpininkavimo sutarties V skyriaus 1 punkte numatyta, kad už suteiktas paslaugas, savininkas sumoka Tarpininkui 3% + PVM, skaičiuojamus nuo Turto pardavimo kainos.

PasiraÅ¡ius preliminariÄ pirkimo-pardavimo sutartį, savininkas iÅ¡ karto sumoka tarpininkui 1,5 % + PVM, skaičiuojamus nuo turto pardavimo kainos. To paties skyriaus 2 punkte numatyta, kad savininkas sumoka tarpininkui likusius 1,5 % + PVM, kai pasiraÅ¡o su pirkėju pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį - nuo sandorio kainos, nurodytos pagrindinėje sutartyje. V skyriaus 4 punkte numatyta, kad tarpininkas įgyja teisę į Å¡ioje sutartyje numatytÄ atlyginimÄ ir tais atvejais, kai savininkas nutraukia pasiraÅ¡ytÄ preliminariÄ jÄ ar pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį.

Atsakovas nurodė, kad negalėdamas parduoti nekilnojamojo turto turės sumokėti UAB „MGP INVESTICIJA“ 42 000 Lt.  Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovui kyla pareiga įrodyti, kad nuostoliai, atsirasiantys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra galimi ir realÅ«s. Atsakovas, nepateikė teismui įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad 2011 m. kovo 31 d. preliminariÄ pirkimo – pardavimo sutartį su R. P. sudarė tarpininkaujant bÅ«tent UAB „MGP INVESTICIJA“.

Atsakovas nepateikė teismui duomenų ir apie tai, kad pasiraÅ¡ius preliminariÄ pirkimo-pardavimo sutartį, savininkas iÅ¡ karto bÅ«tų sumokėjęs tarpininkui 1,5 % + PVM, skaičiuojamus nuo turto pardavimo kainos pagal sutartį su UAB „MGP INVESTICIJA“. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas atsakovo praÅ¡ymo dalyje dėl 42 000 Lt įmokėjimo į teismo depozitinę sÄ skaitÄ arba pateikimo Å¡iai sumai banko garantijos atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui netenkino.             III.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai           IeÅ¡kovė L. B. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atsakovo praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:           1. Atsakovas žinojo, jog butas su terasa ir garažas, esantys (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai jam nebuvo parduotas, bet formaliai perleistas jo nuosavybėn kaip garantas, kad ieÅ¡kovė grÄ Å¾ins atsakovui paskolÄ .

Pagal ankstesnius ieÅ¡kovės ir atsakovo susitarimus, ieÅ¡kovė dvejus metus nuo pagrindinės buto su terasa ir garažo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t. y. iki 2012 m. liepos 20 d., turėjo teisę pasinaudoti atpirkimo teise. Taigi atsakovas žinojo, kad tik po to, jeigu ieÅ¡kovė nepasinaudotų atpirkimo teise iki 2012 m. liepos 20 d. ir negrÄ Å¾intų atsakovui skolos, atsakovas įgytų teisę parduoti minėtÄ turtÄ bet kam kitam. Nepaisant to, atsakovas pažeidė susitarimus ir 2011 m. kovo 31 d. sudarė preliminariÄ jÄ pirkimo-pardavimo sutartį su kitu asmeniu ir paėmė iÅ¡ jo avansÄ , taip prisiimdamas visÄ galimų nuostolių atsiradimo rizikÄ .           2.

Apeliantė laikytina silpnesniÄ ja ginčo Å¡alimi, nes atsakovas yra finansiÅ¡kai pajėgus, o apeliantė yra invalidė, apgauta, savo nesÄ Å¾iningais veiksmais atsakovas pats prisiėmė galimų nuostolių atsiradimo rizikÄ , todėl labiau turėtų bÅ«ti ginamos apeliantės teisės. Atsakovo reikalavimas įpareigoti apeliantę sumokėti 50 000 Lt, kurie jai, atsižvelgiant į jos labai mažas pajamas, yra labai didelė suma, yra aiÅ¡kiai nesÄ Å¾iningas, ir Å¡iuo reikalavimu atsakovas siekia apriboti apeliantės teisę į teisminę gynybÄ .                  Atsakovas A.

L. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ , kuriame praÅ¡o ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ atmesti, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:           1. Atsakovo, jo sutuoktinės ir R. P. 2011 m. kovo 31 d. sudaryta preliminarioji sutartis atspindi realius ketinimus sukurti sutartinius santykius, kÄ Ä¯rodo Å¡ios sutarties įregistravimas vieÅ¡ame registre, taip pat tai, kad derybos dėl Å¡ios preliminarios sutarties sudarymo vyko Vilniaus m. 8-ajame notarų biure, dalyvaujant notarei bei tiek atsakovÄ ir jo sutuoktinę, tiek pirkėjÄ atstovaujantiems nekilnojamojo turto agentams.                                             2.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo galimų nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti apsunkintas – ieÅ¡kovė slepia nuo kreditorių turtÄ , jį dovanodama savo sÅ«nui, ir taip pažeidžia kreditorių interesus, dėl Å¡ių nesÄ Å¾iningų veiksmų ieÅ¡kovė gali bÅ«ti nepajėgi padengti atsakovo nuostolių, kurie atsiras jos praÅ¡ymu taikius laikinÄ sias apsaugos priemones, ieÅ¡kovė lizingu yra įsigijusi didelės vertės transporto priemonę, todėl akivaizdu, kad kiekvienÄ mėnesį ji turi mokėti įmokas lizingo bendrovei už įsigytÄ transporto priemonę, be to, vienintelis ieÅ¡kovei priklausantis nekilnojamojo turto objektas yra areÅ¡tuotas.           3.

IeÅ¡kovė atskirajame skunde melagingai nurodo, kad iÅ¡ atsakovo gavo tik 200 000 Lt paskolÄ , o butas su terasa buvo tik užstatas už Å¡iÄ paskolÄ . Pagal 2010 m. liepos 20 d. Buto su terasa ir garažo pirkimo-pardavimo sutartį ir 2010 m. rugpjūčio 2 d. susitarimÄ atsakovas ir jo sutuoktinė ieÅ¡kovės ir jos sÅ«naus naudai sumokėjo 1 800 000 Lt. Å iuo metu ieÅ¡kovė 800 000 Lt atsakovo sutuoktinei priklausančiÄ pinigų sumÄ , kuria buvo sumažinta buto kaina pagal 2010 m. rugpjūčio 2 d. susitarimo nuostatas, valdo be teisinio pagrindo.

Å ios sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ ieÅ¡kovės dar labiau pablogins ieÅ¡kovės turtinę padėtį bei jos galimybes užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimÄ .           4. Pirkimo-pardavimo sutartis ir jÄ pakeitęs susitarimas, dėl kurių pakeitimo ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , buvo sudaryti tarp A. B., kurio atstovė buvo ieÅ¡kovė, iÅ¡ vienos pusės, ir atsakovo bei jo sutuoktinės iÅ¡ kitos pusės. Taigi ieÅ¡kovė nėra materialiojo teisinio santykio Å¡alis ir negali bÅ«ti tinkama procesinio teisinio santykio Å¡alis.

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir atmestinas, tuo pačiu ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones taip pat yra nepagrįstas, pažeidžiantis atsakovo ir jo sutuoktinės teises ir teisėtus interesus.           5. IeÅ¡kovė negali vadinti savęs nepatyrusia, kadangi turėdama teisinį iÅ¡silavinimÄ , kandidatuodama į LR SeimÄ , turėjo ne tik patirtį, žinias ir iÅ¡silavinimÄ , tačiau ir supratimÄ , kad tokiuose sandoriuose turi bÅ«ti itin rÅ«pestingai ir atidžiai įvertintos visos sandorio galimybės ir jų sudarymo pasekmės. Vien sudaromų sandorių sumos leidžia teigti, kad ieÅ¡kovė negali savęs vertinti kaip „ekonomiÅ¡kai silpna“.           6.

Panaikinus ieÅ¡kovės skundžiamÄ nutartį, bus pažeista ieÅ¡kovės ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyra bei Å¡alių lygiateisiÅ¡kumas.               IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Atskirasis skundas atmetamas.           Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).           Šalių teisės civiliniame procese yra grindžiamos lygiateisiÅ¡kumo principu (CPK 17 str.), kas reiÅ¡kia, kad nė viena proceso Å¡alis nėra labiau privilegijuota, o vienos Å¡alies procesinės teisės atitinka kitos Å¡alies teises (CPK 42 str.).

Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su tam tikrais atsakovo teisių suvaržymais, dėl kurių gali bÅ«ti pažeidžiamos jo teisės, atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas yra tas teisinis instrumentas, kuris užtikrina ieÅ¡kovo ir atsakovo teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrÄ , Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ ir laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumÄ siekiamiems tikslams.           Nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymui yra bÅ«tinos dvi sÄ lygos – atsakovo nuostoliai, galintys atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti apsunkintas.

Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , teismui turi bÅ«ti pateikti visi duomenys, pagal kuriuos bÅ«tų galima pagrįstai prognozuoti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo gali atsirasti nuostolių ir kad Å¡alies patirtų nuostolių atlyginimas gali pasunkėti, t. y. kad nuostoliai yra dideli, asmuo yra finansiÅ¡kai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan. (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-402/2008).            Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieÅ¡kovę įmokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 50 000 Lt piniginį užstatÄ arba pateikti Å¡iai sumai banko garantijÄ atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali patirti žalos, nes, negalėdamas parduoti areÅ¡tuoto nekilnojamojo turto, atsakovas pagal sudarytÄ preliminariÄ buto su terasa ir garažo pirkimo-pardavimo sutartį turėtų sumokėti pirkėjui 50 000 Lt dydžio baudÄ .            Nesutikdama su skundžiama nutartimi apeliantė teigia, kad atsakovas pats prisiėmė visÄ galimų nuostolių atsiradimo rizikÄ , nes pažeidė ieÅ¡kovės ir atsakovo susitarimus, pagal kuriuos ieÅ¡kovė iki 2012 m. liepos 20 d. turėjo teisę pasinaudoti savo atpirkimo teise ir susigrÄ Å¾inti minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .            Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Savo praÅ¡yme ieÅ¡kovė nurodė, kad pareikÅ¡ ieÅ¡kinį dėl 2010 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo, praÅ¡ydama įtraukti į jas ieÅ¡kovės ir atsakovo sudarytų susitarimų sÄ lygas dėl atpirkimo teisės realizavimo ir ieÅ¡kovės teisės gyventi ginčo patalpose, jomis naudotis ir jas valdyti iki atpirkimo teisės galiojimo pabaigos 2012 m. liepos 20 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės minima atpirkimo teisė yra ginčo dalykas, todėl pripažinti, kad atsakovas pats prisiėmė galimų nuostolių atsiradimo rizikÄ , nes pažeidė ieÅ¡kovės atpirkimo teisę, reikÅ¡tų pasisakyti dėl ieÅ¡kovės reikalavimo pagrįstumo, kas gali bÅ«ti padaryta tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Dėl Å¡ios priežasties, Å¡is apeliantės argumentas yra atmetamas kaip nepagrįstas.            Minėta, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymui bÅ«tinos sÄ lygos yra atsakovo nuostoliai, galintys atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti apsunkintas.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, tinkamai motyvavo, kodėl prognozuojamas tam tikras preliminarių nuostolių dydis ir kaip jis apskaičiuojamas, tačiau netyrė, ar egzistuoja tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti apsunkintas. Kita vertus, savo atskirajame skunde apeliantė pati pripažįsta, kad pinigų suma, kuriÄ pirmosios instancijos teismas įpareigojo apeliantę sumokėti, jai yra labai didelė, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantė gali bÅ«ti finansiÅ¡kai nepajėgi padengti nuostolius.            Teismas atmeta apeliantės argumentus, kad ji buvo apgauta, kaip neįrodytus (CPK 178 str.).

Kandidatuodama į Lietuvos Respublikos SeimÄ apeliantė pati nurodė, kad turi teisinį iÅ¡silavinimÄ , baigė diplomatijos kursus, taigi turėjo suprasti sudaromų sandorių pasekmes.                 Teismas pažymi, kad apeliacine tvarka tikrinamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, todėl teismas nepasisako dėl atsakovo argumentų, kad apeliantė nėra tinkama ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje, ir kad jos ieÅ¡kinys bei praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra nepagrįstas.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių Å¡i nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytų absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.Vilniaus apygardos teisme 2011 m. lapkričio 14 d. buvo gautas ieÅ¡kovės L.

B. praÅ¡ymas sustabdyti civilinės bylos Nr. 2-4974-535/2011 nagrinėjimÄ . Šį praÅ¡ymÄ teismas atsisako priimti, kaip neteismingÄ Vilniaus apygardos teismui, ir grÄ Å¾ina jį pareiÅ¡kėjai, kadangi iÅ¡ praÅ¡ymo turinio matyti, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o stabdyti pirmosios instancijos, t. y. Vilniaus miesto 2 apylinkės, teismo nagrinėjamÄ civilinę bylÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :             palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį nepakeistÄ .             Atsisakyti priimti L.

B. praÅ¡ymÄ dėl civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo.                   Teisėja                                                                                   Vilija Mikuckienė