02ecfaca-56c5-4c53-97c8-a2300dcf6ac2 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-531-505/2020 Proceso Nr. 3-62-3-00224-2017-2 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.; 55.1.1.; 57.4.;51.5. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 16 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nataljos Zelionkienės, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos A. L. atstovui advokato padėjėjui J. K., atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovei advokatei G. S.- D., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. L. skundÄ atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja A. L. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) skundu bei patikslintu skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti:

1) Kauno rajono savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 12 d. įsakymÄ Nr. Ä®S-44 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. Ä®S-593 „Dėl pradedamo rengti žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“, 2016 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. Ä®S-636 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. Ä®S-593 „Dėl pradedamo rengti žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“ pakeitimo“ pripažinimo netekusiais galios“ (toliau – ir Ä®sakymas);

2) Kauno rajono savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 14 d. raÅ¡tÄ Nr. SD-1492 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto“ (toliau – ir RaÅ¡tas). PareiÅ¡kėja skunde bei patikslintame skunde nurodė ir pareiÅ¡kėjos atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ginčijami administraciniai aktai yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini. Ginčijamas Ä®sakymas ir RaÅ¡tas yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklauso 0,5800 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas).

PareiÅ¡kėja atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ siekiant pakeisti Sklypo paskirtį. Administracija 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. Ä®S-593 „Dėl pradedamo rengti žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“ (toliau – ir 2016 m. balandžio 1 d. įsakymas Nr. Ä®S-593). pradėjo rengti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ .

Atsakovas 2016 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. Ä®S-636 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. Ä®S-593 „Dėl pradedamo rengti žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“ pakeitimo“ (toliau – ir 2016 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. Ä®S-636) papildė minėtÄ Ä¯sakymÄ , tačiau jo esmės nepakeitė. Ginčijamu Ä®sakymu atsakovas pripažino netekusiais galios minėtÄ 2016 m. balandžio 1 d.

įsakymÄ Nr. Ä®S-593 bei 2016 m. balandžio 7 d. įsakymÄ Nr. Ä®S-636. PareiÅ¡kėja nurodė, jog buvo pateikusi visus reikalingus dokumentus gauti leidimui rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ (toliau – ir Projektas). Pažymėjo, jog Å¡ioje projekto stadijoje (Sklypo paskirties keitimo) dar negali bÅ«ti jokių prielaidų dėl statybos leidimo iÅ¡davimo, su kuo iÅ¡ esmės atsakovas ir sieja skundžiamo Ä®sakymo priėmimÄ , kadangi atsakovui nėra žinoma, kur ir kokiose Sklypo vietose yra numatoma statyba, be to atsakovas planuoja gatvės tiesimÄ ir per pareiÅ¡kėjos Sklypo dalį, patenkančiÄ Ä¯ didelės tikimybės (10 proc.) sniego tirpsmo ir liūčių potvynių teritorijÄ .

PareiÅ¡kėja nurodė ir atstovas paaiÅ¡kino, kad planuojamas Sklypas yra nacionalinių migracijos koridorių teritorijose, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia ir negali reikÅ¡ti, kad statyba gamtinio karkaso teritorijose, ar, juolab, žemės sklypo paskirties keitimas, yra draudžiami. PrieÅ¡ingai, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) 22 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad gamtiniame karkase yra leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina kraÅ¡tovaizdžio ekologinę pusiausvyrÄ ir ekosistemų stabilumÄ , atkuria pažeistas ekosistemas, yra vykdoma pagal teritorijų planavimo dokumentus, t. y. pagal bendrÄ jÄ taisyklę reikia vadovautis gamtinio karkaso nuostatomis ir atsižvelgti į galimÄ užstatymo intensyvumÄ ir planavimo principus pagal planavimo dokumentus.

Be to, pagal Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano I-ojo pakeitimo sprendinius Sklypas patenka į teritorijas, kuriose dominuoja mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios paskirties užstatymas ir jų aptarnavimui reikalinga socialinė, paslaugų ir kita infrastruktÅ«ra. PareiÅ¡kėja nurodė, kad per SklypÄ yra planuojama tiesti JÅ«ros gatvė, kurios dalis taip pat patenka į didelės tikimybės (10 proc.) sniego tirpsmo ir liūčių potvynių teritorijas, t. y. pareiÅ¡kėjai esÄ akivaizdu, kad mažaaukÅ¡tė statyba ginčo teritorijoje yra ne tik numatoma, bet ir vyksta.

Pareiškėjos nuomone, Sklypas nepatenka į paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostas. Potvynių rizikos valdymo plano priėmimas yra valstybės ir jos institucijų užduotis, kuri niekaip nekoreliuoja su Sklypo paskirties keitimu. Ginčo Sklypas patenka į vidutinės tikimybės (1 proc.) ir didelės tikimybės (10 proc.) sniego tirpsmo ir liūčių potvynių teritorijas, tačiau atsakovas negali numatyti, kokiu būdu ir kaip pareiškėja įgyvendins savo, kaip statytojos, teises (jei apskritai nuspręs kada nors jas įgyvendinti) ir tai galės įvertinti tik tada, kai pareiškėja kreipsis dėl statybos leidimo išdavimo.

Skundžiamo Ä®sakymo priėmimas dėl patvirtinto potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapio yra skubotas, neteisėtas ir nepagrįstas, be to, kitiems asmenims tokie leidimai yra iÅ¡duodami. Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovas atsiliepimuose į skundÄ bei patikslintÄ skundÄ nurodė, jog su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka. Atsiliepimuose į skundÄ bei patikslintÄ skundÄ atsakovas nurodė, atsakavo atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo sprendiniais, Sklypas patenka į teritorijas, kuriose dominuoja mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios paskirties užstatymas su jos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktÅ«ra.

Tačiau tuo pačiu teritorija patenka ir į galimų potvynių teritorijÄ â€“ aplinkosauginiu požiÅ«riu jautriÄ teritorijÄ , kuriose esamo užstatymo tankinimas neplanuotinas, bei gamtinio karkaso teritorijÄ . Gamtinio karkaso teritorijose skatinama veikla, kuria užtikrinama kraÅ¡tovaizdžio ekologinė pusiausvyra, palaikomas ir stiprinamas ekosistemų stabilumas, renatÅ«ralizacija, vykdomas ekosistemų atkÅ«rimas, palaikoma ir didinama kraÅ¡tovaizdžio ir biologinė įvairovė. Gamtinio karkaso migracijos koridorių sistemÄ sudaro nacionaliniai, regioniniai, rajoniniai ir vietiniai migracijos koridoriai.

Planuojamas Sklypas yra nacionalinių migracijos koridorių teritorijose. Nacionalinės ir regioninės reikÅ¡mės migracijos koridoriams taikytinas natÅ«ralaus kraÅ¡tovaizdžio pobÅ«džio saugojimas ir iÅ¡laikymas su minimaliomis kraÅ¡totvarkos priemonėmis, draudžiamas natÅ«ralių upių tvenkimas, vandens pralaidumÄ slėniuose mažinantys žemės darbai ir techniniai statiniai. Draudžiama pastatų statyba užliejamose teritorijose. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymo) 2 straipsnio 1 punkto nuostatas pagrindinė žemės naudojimo paskirtis lemia žemės naudojimo kryptį.

Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad pavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti pastatus potvynių užliejamose teritorijose (iÅ¡skyrus jose esančias sodybas). Pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir iÅ¡leidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplÅ«dimių įrangÄ , jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose – su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius.

Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatos, įsigaliojusios nuo 2017 m. gegužės 1 d., priėmus įstatymÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. 1-301 1, 2, 5, 7, 9, 13, 16, 18, 20, 23, 241, 25, 27, 29, 30, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 32-1 straipsniu“, nustato, jog draudžiama statinių statyba vidutinės ir didesnės už vidutinę potvynių rizikos (vieno procento ir didesnės užliejimo tikimybės) teritorijose, kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, iÅ¡skyrus jose esančias sodybas.

Atsakovas pažymėjo, kad teritorijose, kurios pasižymi potvynių rizika, atskirų sklypų, kuriuose numatomos gyvenamųjų ar negyvenamųjų pastatų statybos, žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai turi bÅ«ti rengiami kartu su viso miestelio į potvynių rizikos zonÄ patenkančios teritorijos apsaugos nuo potvynių priemonių projektu. Å ie reikalavimai galioja tol, kol bus patvirtinti potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai bei potvynių rizikos valdymo planai. Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapiai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d.

įsakymu Nr. Dl-655 „Dėl potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonuose patvirtinimo“ (toliau – ir Aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymas Nr. Dl-655). Pagal juos Sklypas patenka vidutinės tikimybės (1%) ir didelės tikimybės (10%) sniego tirpsmo ir liūčių potvynių teritorijas. Taip pat Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo aiškinamojo rašto 9.2 dalyje yra aiškiai įvardytos bendros (duomenys neskelbtini) gyvenvietės kraštovaizdžio tvarkymo kryptys.

Viena iÅ¡ Å¡ių krypčių – neskatinti pastatų planavimo ir statybos potencialaus užliejimo teritorijose, jose formuoti želdynus, įrengti takus, sportui ir turizmui pritaikytÄ infrastruktÅ«rÄ . Atsakovas paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos skundo argumentas, jog atsakovas nuolat iÅ¡duoda statybos leidimus ir leidžia organizuoti projektus žemės sklypuose, kurių iÅ¡sidėstymas yra analogiÅ¡ka pareiÅ¡kėjos Sklypui, yra nepagrįstas, kadangi tokių projektų, kurie bÅ«ti rengiami žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir patenkantiems į potvynių užliejamas teritorijas, kurių vienas iÅ¡ tikslų bÅ«tų pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas, nėra.

Ginčijami administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisėti, prašė skundÄ atmesti. Skundas atmestinas. Ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. Ä®S-44 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. Ä®S-593 „Dėl pradedamo rengti žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto", 2016 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. Ä®S-636 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 1 d.

įsakymo Nr. Ä®S-593 „Dėl pradedamo rengti žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto" pakeitimo" pripažinimo netekusiais galios" bei Kauno rajono savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 14 d. raÅ¡to Nr. SD-1492 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto", kuriais pareiÅ¡kėjai panaikinta teisė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ ir atsisakyta jį rengti, pagrįstumo ir teisėtumo. Bylos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai A.

L. nuosavybės teise priklauso 0,5800 ha dydžio žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Sklypas). PareiÅ¡kėja atsakovui pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kurio tikslas- pakeisti žemės sklypo paskirtį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos atstovo praÅ¡ymÄ , reg. Nr. ZSPF-19304, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. balandžio 1 d.

įsakymu Nr. Ä®S-593 „Dėl pradedamo rengti žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“ pradėjo rengti 0,5800 ha Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kurio tikslas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimas į du ar daugiau žemės sklypų ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas iÅ¡ žemės Å«kio paskirties į kitÄ , nustatant naudojimo bÅ«dÄ â€“ vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, vienam iÅ¡ suformuotų sklypų nustatant naudojimo bÅ«dÄ â€“ susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos.

Atsakovo 2016 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. Ä®S-636 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. Ä®S-593 „Dėl pradedamo rengti žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“ pakeitimo“ buvo papildytas įsakymo 2.2 papunktis teiginiu „pagrindinės žemės naudojimo“ jį iÅ¡dėstant taip: projekto tikslas – žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimas į du ar daugiau žemės sklypų ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas iÅ¡ žemės Å«kio į kitÄ , nustatant naudojimo bÅ«dÄ â€“ vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, vienam iÅ¡ suformuotų sklypų nustatant naudojimo bÅ«dÄ â€“ susiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijos.

Atsakovo 2016 m. balandžio 1 d. įsakymas Nr. ĮS-593 buvo grindžiamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalimi, 40 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 5 dalimi, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo pakeitimo, 2 punkto 2.1 ir 2.7 papunkčiais, 12 punkto 12.2 papunkčiu, 13 punkto 13.4 papunkčiu, 14 punkto 14.2 papunkčiu ir 21 punktu, Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-uoju pakeitimu, patvirtintu Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo tvirtinimo; 2016 m. balandžio 7 d.

įsakymas Nr. Ä®S-636 buvo grindžiamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi. Byloje ginčijamas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. Ä®S-44, kuriuo buvo panaikinti 2016 m. balandžio 1 d. įsakymas Nr. Ä®S-593 ir 2016 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. Ä®S-636, yra grindžiamas Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 127.9. papunkčiu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, Kauno rajono savivaldybės bendrojo plano pirmuoju pakeitimu, Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapiais Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinuose, patvirtintais Aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d.

įsakymu Nr. Dl-655, priimtas atsižvelgiant į Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr.el-3526-422/2016, į tai, kad Sklypas patenka į pavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zonÄ , pagal Bendrojo plano pakeitimo sprendinius – į gamtinio karkaso teritorijas, kuriose naujų gyvenamųjų namų statyba negalima, jei sklypas patenka į potvynių užliejamas teritorijas, o Sklypas pagal patvirtintus Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapius Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinuose patenka į vidutinės tikimybės (1 proc.) ir didelės tikimybės (10 proc.) sniego tirpsmo ir liūčių potvynių teritorijas, bei į tai, kad pakeitus Sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iÅ¡ žemės Å«kio į kitÄ , numatytas naudojimo bÅ«das – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statyba negalės bÅ«ti įgyvendinta.

PareiÅ¡kėja 2017 m. birželio 2 d. (gauta 2017 m. birželio 6 d., reg. Nr.ZSFP-37609) kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydama organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ . Kauno rajono savivaldybės administracija 2017 m. liepos 14 d. raÅ¡tu Nr. SD-1492 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto" iÅ¡ esmės tais pačiais motyvais (pagrindinis iÅ¡ jų, kad ginčo žemės sklypas patenka į potvynio metu užliejamas teritorijas) dar kartÄ atsisakė organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , nes sklypas, kuriam pareiÅ¡kėja pageidauja rengti žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektÄ , patenka į vidutinės (1 proc.) ir didelės tikimybės (10 proc.) potvynių užliejamas teritorijas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d.

įsakymu Nr. D1-655 „Dėl potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonuose patvirtinimo“ patvirtintus potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapius, ir atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, informavo, kad sprendimas dėl pradedamo rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto, nebus rengiamas (Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Pareiškėja A.

L. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ (Regionų apygardos administracinis teismas), praÅ¡ydama panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 12 d. įsakymÄ Nr. Ä®S-44 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. Ä®S-593 „Dėl pradedamo rengti žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto", 2016 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. Ä®S-636 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 1 d.

įsakymo Nr. Ä®S-593 „Dėl pradedamo rengti žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto" pakeitimo" pripažinimo netekusiais galios"; panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 14 d. raÅ¡tÄ Nr. SD-1492 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto", kuris iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiÅ¡kėjos A. L. skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ (Nr. eA-934-492/2019) pagal pareiÅ¡kėjos A.

L. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos A. L. skundÄ atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo, 2019 m. spalio 2 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos A. L. apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimÄ panaikino ir bylÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Kai byloje yra kilęs ginčas dėl individualių administracinių aktų (2016 m. balandžio 1 d.

įsakymas Nr. Ä®S-593 ir 2016 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. Ä®S-636), kurių pagrindu kilo suinteresuotam asmeniui materialinės teisinės pasekmės ir / ar su tuo susiję teisėti lÅ«kesčiai, panaikinimo vėliau priimtu vieÅ¡ojo administravimo subjekto aktu, bylÄ nagrinėjantis teismas turi patikrinti, ar tokį administracinį sprendimÄ priėmęs vieÅ¡ojo administravimo subjektas turėjo kompetencijÄ panaikinti savo paties anksčiau priimtÄ administracinį aktÄ , ar buvo tam teisėtas pagrindas.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 01 01 iki 2017 06 01) 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetencijÄ savivaldybės taryba. Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti.

Vertinant aplinkybes, susijusias su atsakovo teise pasinaikinti priimtÄ teisės aktÄ , kuris sukėlė teisines pasekmes, pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vienÄ kartÄ yra nurodęs (žr. 2017 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3254-520/2017, 2017 spalio 24 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017), jog Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnis yra bendra norma, apibrėžianti atitinkamų subjektų kompetencijÄ , kuri taikytina jeigu nėra nustatytų specialių taisyklių.

Å i norma negali bÅ«ti aiÅ¡kinama plečiamai ir negali bÅ«ti taikoma nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų (pvz., 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-151/2012; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014, 2014 m. gegužės 15 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014; 2014 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-560/2014). Be kita ko, iÅ¡ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad bylose, susijusiose su Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies taikymu, kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti įvertinta, ar savivaldybės institucija, panaikinusi savo pačios priimtÄ sprendimÄ turėjo galimybę pasirinkti kitÄ galimÄ elgesio variantÄ siekdama užtikrinti įstatymų reikalavimus.

Teisėtumo principas bei vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukÅ¡tesnio vieÅ¡ojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-227/2012; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014). Ginčijami vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai naikinant savo priimtÄ sprendimÄ yra susiję su įstatymų virÅ¡enybės ir teisėtumo principų įgyvendinimu.

VieÅ¡ojo administravimo srityje galioja vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas. Ä®statymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtÄ administracinį aktÄ , suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenumato. Vis dėlto pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau- ir VAÄ®) 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas administracinius aktus vieÅ¡ojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais.

VieÅ¡ojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiÅ¡kiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad vieÅ¡ojo administravimo subjekto atlikti vieÅ¡ojo administravimo veiksmai, virÅ¡ijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, virÅ¡ijant suteiktÄ kompetencijÄ , yra neteisėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-624-1563/2014; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-502-1017/2014; 2012 m. kovo 12 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-602-227/2012; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-151/2012; 2012 m. balandžio 27 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-602-2104/2012).

Svarbu ir tai, kad teisinis reguliavimas, įtvirtintas įstatymuose, leistų pakeisti (panaikinti) teises (jų apimtį, ribas) suteikusį (nustačiusį) administracinį aktÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-502-6/2012). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimus, jog Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis laikytina bendro pobÅ«džio taisykle, todėl vien Å¡ia nuostata atsakovo teisė panaikinti savo individualų administracinį aktÄ negali bÅ«ti grindžiama, todėl turi bÅ«ti įvertinama, ar naikinamų individualių administracinių aktų pagrindu suinteresuotiems asmenims apskritai galėjo kilti teisėti lÅ«kesčiai – t. y. ar naikinami Å¡iuo atveju 2016 m. balandžio 1 d.

įsakymas Nr. Ä®S-593 ir 2016 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. Ä®S-636 buvo priimti atsakovui nepažeidžiant jam teisės aktais nustatytos diskrecijos ribų; ar atitiko materialiųjų teisės normų imperatyvias nuostatas jų priėmimo metu; kokio rimtumo buvo padaryti pažeidimai, ar tai tik formalÅ«s procedÅ«riniai trÅ«kumai; ar dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių arba teisinio reguliavimo buvo teisinis pagrindas priimti ginčijamÄ Ä®sakymÄ ; kiek laiko praėjo ir kokio rimtumo pasekmės dėl 2016 m. balandžio 1 d.

įsakymo Nr. ĮS-593 ir 2016 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. ĮS-636 panaikinimo kiltų pareiškėjai nagrinėjamu atveju, ar ji nepagrįstai neatsidurtų blogesnėje padėtyje negu tokioje pačioje ar labai panašioje faktinėje situacijoje esantys kiti asmenys (pvz., šalia esančių žemės sklypų savininkai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 2 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad Įsakyme nurodyti teisiniai pagrindai laikytini savaime nesuteikiančiais savivaldybės administracijai naikinti patvirtinto jos 2016 m. balandžio 1 d.

įsakymo Nr. Ä®S-593 ir jį keičiančio 2016 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. Ä®S-636, kuriais pradedamas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (pakeičiamas įsakymas dėl patvirtinimo). Administracijos Ä®sakymas vertintinas tuo aspektu, ar jame yra nurodytas teisinis pagrindas, numatantis atsakovo kompetencijÄ pripažinti netekusiu galios pačios patvirtintÄ teisės aktÄ dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir jeigu toks pagrindas nenurodytas, ar objektyviai egzistuoja teisinės prielaidos tokiai Administracijos funkcijai (naikinti savo priimtÄ sprendimÄ dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo) įgyvendinti nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Taip pat teismas pažymėjo, kad ginčo santykiui svarbus teisinis reguliavimas, sietinas su pareiškėjos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tvarka ir ūkinės bei kitos veiklos apribojimų nustatymo pradžia pareiškėjos Sklypui. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – Projektai) rengimo atvejai nustatyti Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (2014-01-02 įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) (toliau - Taisyklės), nustato Projektų rengimo, finansavimo, vieÅ¡inimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarkÄ , taip pat atvejus ir tvarkÄ , kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto. Pagal Taisyklių 2 punktÄ Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieÅ¡tarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtakÄ Projekto sprendiniams.

PareiÅ¡kėjos Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas pradėtas rengti 2016 m. balandžio 1 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Ä®S-593. Atsakovas ginčijamÄ Ä®sakymÄ priėmė 2017 m. sausio 12 d. ir Å¡io sprendimo preambulėje kaip teisinį pagrindÄ nurodė Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punktÄ (Å¡is teisinis pagrindas nebuvo nurodytas 2016 m. balandžio 1 d. įsakyme Nr. Ä®S-593 ir jį keičiančiame 2016 m. balandžio 7 d. įsakyme Nr. Ä®S-636).

Tuo metu aktualios redakcijos (galiojusios iki 2017 m. gegužės 1 d.) Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punkte buvo nustatytas draudimas paviršinių vandenų apsaugos zonose statyti pastatus potvynių užliejamose teritorijose (išskyrus jose esančias sodybas) bei vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių. Nuo 2017 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 1, 2, 5, 7, 9, 13, 16, 18, 20, 23, 24-1, 25, 27, 29, 30, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 32-1 straipsniu įstatymas (toliau – Pakeitimo įstatymas), kurio Saugomų teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas draudimas išdėstytas taip: draudžiama statyti pastatus vidutinės ir didesnės už vidutinę potvynių rizikos (vieno procento ir didesnės užliejimo tikimybės) teritorijose, kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, išskyrus jose esančias sodybas.

Taigi, draudimas pavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos zonose statyti statinius po 2017 m. gegužės 1 d. pakeičiamas ir siejamas su dvejomis sÄ lygomis:

1) žemės sklypas yra pavirÅ¡inių vandens telkinių zonose esančiose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje potvynių rizikos teritorijoje ir 2) žemės sklypas patenka į vidutinės ir didesnės už vidutinę potvynių rizikos potvynių rizikos teritorijas, kurių užliejimo tikimybės yra vieno procento ir didesnės. Pakeitimo įstatymo 20 straipsnio, skirto Pakeitimo įstatymo įgyvendinimui, 5 dalyje nustatyta, kad asmenų teisės, įgytos pagal iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo iÅ¡duotus statybos ar kitus Å«kinės veiklos leidimus arba patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, susijusios su Å¡iuo įstatymu uždraudžiama veikla saugomose teritorijose, įgyvendinamos pagal nurodytų leidimų iÅ¡davimo ar teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo dienÄ galiojusį teisinį reglamentavimÄ , o asmenų, kurie iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo buvo pradėję rengti teritorijų planavimo dokumentus, kurie nebegalės bÅ«ti įgyvendinti dėl Pakeitimo įstatymo nuostatų, arba kurie buvo pradėję statybos ar kitos Å«kinės veiklos, kuri Å¡iuo įstatymu uždraudžiama, leidimų gavimo procedÅ«ras, bet nurodyti teritorijų planavimo dokumentai nebuvo patvirtinti arba leidimai nebuvo iÅ¡duoti, patirti nuostoliai kompensuojami pagal Pakeitimo įstatymo 18 straipsnyje iÅ¡dėstyto Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 32-1 straipsnio nuostatas.

Kadangi žinoma, kad atsakovas buvo pritaręs pareiÅ¡kėjos Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, tačiau jis nebuvo patvirtintas, tuomet laikoma, kad sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nebegalėjo bÅ«ti patvirtintas, jei pareiÅ¡kėjos pertvarkomam Sklypui taikytini pasikeitę Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyti draudimai, kurie nebuvo taikytini prieÅ¡ pareiÅ¡kėjai inicijuojant Sklypo pertvarkymÄ ir naujų sklypų suformavimÄ . Jei įsigaliojus Pakeitimo įstatymui minėti draudimai ar jų ribojimo apimtis pareiÅ¡kėjos Sklypui nepakito, tuomet laikytina, kad tik teismas turėjo teisę panaikinti atsakovo 2016 m. balandžio 1 d.

įsakymÄ Nr. Ä®S-593 ir jį keičiantį 2016 m. balandžio 7 d. įsakymÄ Nr. Ä®S-636, nes nuo to, ar pareiÅ¡kėjos Sklypui taikytini nauji apribojimai, priklauso jos teisė į patirtų nuostolių kompensavimÄ pagal Saugomų teritorijų įstatymÄ . Byloje kaip raÅ¡ytiniai įrodymai yra pateikti Kauno rajono savivaldybės bendrojo plano pirmojo pakeitimo brėžinių dalis ir aiÅ¡kinamojo raÅ¡to dalis dėl urbanizuojamų teritorijų plėtros potvynių užliejamose teritorijose. IÅ¡ byloje pateikto 2017 m. vasario 13 d.

Sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o visam Sklypo plotui 0,5800 ha Apskrities virÅ¡ininko 2006 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 02-05-3721 yra nustatyta „XXIX. PavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zona“, o 2017 m. kovo 23 d. Sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodytos apsaugos zonos įraÅ¡o nebėra. IÅ¡ bylos Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimų, raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, matyti, kad pareiÅ¡kėjos atstovas, 2017 m. birželio 8 d. teikdamas atsakovui pakartotinį praÅ¡ymÄ organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ , pridėjo valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio buvo matyti, kad pertvarkomam žemės Sklypui atlikus naujus kadastrinius matavimus, keitėsi žemės sklypo kadastro duomenys, t. y.

žemės sklypui neliko taikomo apribojimo „XXIX. PavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“. Taigi Sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodytos apsaugos zonos įraÅ¡o nebeliko dėl to, kad Sklypui atlikus naujus kadastrinius matavimus, keitėsi žemės sklypo kadastro duomenys. PavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų nustatymo tvarkÄ tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija, o apsaugos reglamentus – Vyriausybė.

Apsaugos reglamentuose nustatomi atstumai nuo vandens telkinio kranto įvairios paskirties statiniams statyti, želdinių tvarkymo reikalavimai (Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 2 d.). Tai, kas yra draudžiama pavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zonoje bei pakrantės apsaugos juostoje, nurodyta Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Projektuojant pastatus (nagrinėjamu atveju Projekto tikslas- žemės sklypo padalijimas į du ar daugiau žemės sklypų ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas iÅ¡ žemės Å«kio į kitÄ , nustatant naudojimo bÅ«dÄ - vienbučių ar dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) prie vandens telkinių bÅ«tina laikytis Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (akto redakcija, galiojusi nuo 2016-09-09 iki 2017-05-04), kurio 127.9. punkte numatyta, jog vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, Å«kininkų Å«kio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, iÅ¡skyrus buvusių sodybų atkÅ«rimo atvejus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatyme nustatytomis sÄ lygomis, taip pat miestų, miestelių ir kompaktiÅ¡kai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose (bet visais atvejais - potvynio metu neužliejamoje teritorijoje).

Asmeninio naudojimo pirtis už pavirÅ¡inio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos gali bÅ«ti statoma Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytais atvejais ir sÄ lygomis. Pastatus taip pat draudžiama statyti pakrančių Å¡laituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių. Taigi įstatyme yra įtvirtinta, kad pavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos yra saugomos teritorijos, kurioms yra nustatytas specialus režimas, kurio privalo laikytis tiek pareiÅ¡kėja, rengdama (planuodama) Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ (planuodama pastatų statybÄ ), tiek atsakovas, spręsdamas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymus organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimÄ .

Nagrinėjamu atveju atsakovas, spręsdamas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymus, kuriais siekiama organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimÄ , privalėjo patikrinti, ar pareiÅ¡kėjos siekiamas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, neprieÅ¡tarauja inter alia (be kita ko), saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Dėl to nepripažintini pagrįstais pareiÅ¡kėjos skundo argumentai, kad vien dėl to, kad Nekilnojamojo turto kadastre ir registre nėra registruotos specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos „XXIX.

PavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“ (duomenų byloje, jog Apskrities virÅ¡ininko 2006 m. balandžio 4 d. įsakymas Nr. 02-05-3721 yra negaliojantis, byloje nėra) atsakovė neprivalėjo vadovautis neįregistruotomis specialiosiomis žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygomis, t. y. turėjo laikytis pozicijos, kad Nemuno upė yra be pavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1245-520/2019).

Tokiu būdu 2016 m. balandžio 1 d. įsakymas Nr. ĮS-593 ir jį keičiantis 2016 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. ĮS-636 neatitiko Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punkte (galiojusios iki 2017 m. gegužės 1 d.) nustatytų imperatyvių nuostatų, t. y. Sklypui galiojo draudimas paviršinių vandenų apsaugos zonose statyti pastatus potvynių užliejamose teritorijose (išskyrus jose esančias sodybas) bei vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo (OL 2007 L 288, p. 27), 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1558 „Dėl potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ pavedė Aplinkos ministerijai parengti ir patvirtinti potvynių grėsmės žemėlapius ir potvynių rizikos žemėlapius. 2011 metais buvo atliktas preliminarus potvynių rizikos įvertinimas Lietuvoje ir Aplinkos ministro 2012 m. sausio 11 d.

įsakymu Nr. D1-23 „Dėl preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitos patvirtinimo“ patvirtintas. Aplinkos ministras 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. D1-655 „Dėl potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonuose patvirtinimo“ patvirtino potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapius. Pagal patvirtintus žemėlapius akivaizdu, kad Sklypas patenka vidutinės tikimybės (1%) ir didelės tikimybės (10%) sniego tirpsmo ir liūčių potvynių teritorijas.

Teritorija, esanti už JÅ«ros gatvės į pietus, patenka į didelės tikimybės (10%) sniego tirpsmo ir liūčių potvynių teritorijas. Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1558, iÅ¡aiÅ¡kinama potvynio sÄ voka sekančiai: Potvynis - laikinas žemės, kuri paprastai nėra po vandeniu, užtvinimas, pvz.: upių, ežerų, dirbtinių vandens telkinių, tarpinių vandenų, jÅ«ros pakrančių užtvinimas, taip pat teritorijų užtvinimas dėl hidrotechninių statinių avarijų, iÅ¡skyrus užtvinimÄ iÅ¡ nuotakyno.

FaktÄ , kad Sklypas patenka į užliejamÄ teritorijÄ , taip pat įrodo ir Kauno rajono savivaldybės Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo sprendiniai. Pagal Kauno rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano pirmojo pakeitimo, patvirtinto 2014 m. rugpjūčio 28 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-299, sprendinius ginčo Sklypas patenka į galimų potvynių teritorijÄ . Pažymėtina, jog minėto bendrojo plano aiÅ¡kinamojoje dalyje nurodyta, kad dalis urbanizuojamų teritorijų yra numatytos potvynių užliejamose teritorijose.

Potvyniai gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ Å¾monių sveikatai, aplinkai, kultÅ«ros paveldui ir ekonominei veiklai. <...> Teritorijose, kurios pasižymi potvynių rizika, atskirų sklypų, kuriuose numatomos gyvenamųjų ar negyvenamųjų pastatų statybos, žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai turi bÅ«ti rengiami kartu su viso miestelio į potvynių rizikos zonÄ patenkančios teritorijos apsaugos nuo potvynių priemonių projektu. Å ie reikalavimai galioja tol, kol bus patvirtinti potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai bei potvynių rizikos valdymo planai <...>“.

Šio plano aiškinamojoje dalyje (9.1 lentelė) nurodyta, kad užliejamose teritorijose pastatų statyba draudžiama. Byloje esanti planinė medžiaga, kaip jau ir minėta, neginčijamai patvirtina, jog Sklypas yra potvynių užliejamoje teritorijoje ir priemonių apsaugai nuo užliejimo šiai teritorijai nėra numatyta Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo sprendiniuose. Tai, kad apsaugos nuo potvynių rizikos priemonės nėra numatytos (įgyvendinamos) patvirtina ir Kauno rajono savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 4 d. raštas Nr.USD294 „Dėl pateiktų papildomų argumentų byloje“, kuriame nurodyta, kad teritorijoje, kurioje yra pareiškėjos žemės sklypas, šiai dienai nėra numatytas jokių priemonių įgyvendinimas siekiant suvaldyti galimų potvynių grėsmę.

Å i teritorija nesvarstyta nei patvirtintuose potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiuose, nei pati teritorija įtraukta į Vandenų srities plėtros 2017-2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų planÄ (Vandenų srities plėtros 2017-2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-375/3D-312 „Dėl vandenų srities 2017-2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“), kuriame bÅ«tų numatyta įgyvendinti tam tikras potvynių grėsmės rizikos valdymo priemones.

To priežastis tikėtina tai, kad (duomenys neskelbtini) apgaubtoje teritorijoje nėra susiformavusio jokio esamo užstatymo. Žemės sklypų paskirtis pakeista, o tolimesnis teritorijos vystymas nevyksta. Pylimų įrengimas teritorijoje turėtų bÅ«ti sprendžiamas kompleksiÅ¡kai, apimant tam tikrÄ urbanizuotos teritorijos dalį, o ne pavieniuose žemės sklypuose. Ir kadangi pylimų įrengimas reikalauja nemažų finansinių iÅ¡laidų, priimant tokį sprendimÄ , turėtų bÅ«ti įvertinta kiek Å¡ioje teritorijoje yra gyventojų, kurie patirtų nuostolius, koks susiformavęs esamas užstatymas, kiek iÅ¡laidų pareikalaus tokių pylimų įrengimas ir tik tada svarstyti ar Å¡ių priemonių įgyvendinimas tam tikroje teritorijoje iÅ¡ esmės yra tikslingas.

Bylos įrodymai patvirtina, jog Sklypas pagal patvirtintus Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapius Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinuose patenka į vidutinės tikimybės (1 proc.) ir didelės tikimybės (10 proc.) sniego tirpsmo ir liūčių potvynių teritorijas, todėl jam taikytini statinių statybos ribojimai. Taigi, kaip jau minėta, draudimas pavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos zonose statyti statinius po 2017 m. gegužės 1 d. pakeičiamas ir siejamas su dvejomis sÄ lygomis:

1) žemės sklypas yra pavirÅ¡inių vandens telkinių zonose esančiose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje potvynių rizikos teritorijoje ir 2) žemės sklypas patenka į vidutinės ir didesnės už vidutinę potvynių rizikos potvynių rizikos teritorijas, kurių užliejimo tikimybės yra vieno procento ir didesnės. Kaip matyti iÅ¡ 2016 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. Ä®S-593 ir 2016 m. balandžio 7 d. d. įsakymo Nr. Ä®S-636 turinio, įsakymai, kurių pagrindu buvo pradėta pareiÅ¡kėjai priklausančio Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedÅ«ra, buvo priimti nesivadovaujant Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punktu (redakcija, galiojusios iki 2017 m. gegužės 1 d.), kur buvo nustatytas draudimas pavirÅ¡inių vandenų apsaugos zonose statyti pastatus potvynių užliejamose teritorijose (iÅ¡skyrus jose esančias sodybas) bei vandens telkinių Å¡laituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių, nors pareiÅ¡kėjos Sklypas pateko į nustatytÄ pavirÅ¡inių vandenų apsaugos zonÄ ir potvynių užliejamÄ teritorijÄ .

IÅ¡ RaÅ¡to turinio matyti, jog jis buvo priimtas vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punktu (redakcija, galiojusios nuo 2017 m. gegužės 1 d.), numatančiu kad draudžiama statyti pastatus vidutinės ir didesnės už vidutinę potvynių rizikos (vieno procento ir didesnės užliejimo tikimybės) teritorijose, kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, iÅ¡skyrus jose esančias sodybas. Atsakovui pradėjus pareiÅ¡kėjai priklausančio Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedÅ«rÄ ir patikrinus pareiÅ¡kėjos pateikto praÅ¡ymo atitikimÄ galiojančių teisės aktų reikalavimams, buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai priklausantis Sklypas patenka į potvynių užliejamÄ teritorijÄ , dėl Å¡ios priežasties, atsakovas 2016 m. gegužės 20 d.

įsakymu Nr. Ä®S-971 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. Ä®S-593 „Dėl pradedamo rengti žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“ pripažinimo netekusiu galios“ (toliau- 2016 m. gegužės 20 d. įsakymas Nr. Ä®S-971) pripažino netekusiu galios 2016 m. balandžio 1 d. įsakymÄ Nr. Ä®S-593. Taip pat atsakovas 2016 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. Ä®S-1013 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 7 d.

įsakymo Nr. Ä®S-636 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. Ä®S-593 „Dėl pradedamo rengti žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“ pakeitimo“ pripažinimo netekusiu galios“ (toliau - 2016 m. gegužės 25 d. įsakymas Nr. Ä®S-1013) pripažino netekusiu galios 2016 m. balandžio 7 d. įsakymÄ Nr. Ä®S-636. PareiÅ¡kėja, nesutikdama su atsakovo priimtais 2016 m. gegužės 20 d.

įsakymu Nr. Ä®S-971 ir 2016 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. Ä®S-1013, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ dėl Å¡ių įsakymų panaikinimo, kuris administracinėje byloje Nr. eI-3526-422-2016 2016 m. spalio 31 d. sprendimu pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkino ir panaikino minėtus įsakymus. Atsakovas, atsižvelgdamas į Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. eI-3526-422/2016, priėmė pareiÅ¡kėjos Å¡ioje byloje ginčijamÄ 2017 m. sausio 12 d.

įsakymÄ Nr. Ä®S-44, kuriuo buvo panaikinti 2016 m. balandžio 1 d. įsakymas Nr. Ä®S-593 ir 2016 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. Ä®S-636. Bylos įrodymai ir teisinis reglamentavimas patvirtina, jog 2016 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. Ä®S-593 ir 2016 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. Ä®S-636, 2017 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. Ä®S-44, priėmimo metu pareiÅ¡kėjos Sklypui galiojo Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. gegužės 1 d.) nustatytas draudimas pavirÅ¡inių vandenų apsaugos zonose statyti pastatus potvynių užliejamose teritorijose (iÅ¡skyrus jose esančias sodybas) bei vandens telkinių Å¡laituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių, o Kauno rajono savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 14 d. raÅ¡to Nr. SD-1492 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto“ priėmimo metu pareiÅ¡kėjos Sklypui galiojo Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gegužės 1 d.) nustatytas draudimas statyti pastatus vidutinės ir didesnės už vidutinę potvynių rizikos (vieno procento ir didesnės užliejimo tikimybės) teritorijose, kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, iÅ¡skyrus jose esančias sodybas.

Kadangi žinoma, kad atsakovas buvo pritaręs pareiÅ¡kėjos Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, tačiau jis nebuvo patvirtintas, tuomet laikoma, kad sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nebegalėjo bÅ«ti patvirtintas, ir pareiÅ¡kėjos pertvarkomam Sklypui taikytini pasikeitę Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyti draudimai, kurie nebuvo taikytini prieÅ¡ pareiÅ¡kėjai inicijuojant Sklypo pertvarkymÄ ir naujų sklypų suformavimÄ , ir įsigaliojus Pakeitimo įstatymui minėti draudimai (jų ribojimo apimtis) pareiÅ¡kėjos Sklypui pakito, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovas turėjo teisę panaikinti atsakovo 2016 m. balandžio 1 d.

įsakymÄ Nr. Ä®S-593 ir jį keičiantį 2016 m. balandžio 7 d. įsakymÄ Nr. Ä®S-636 ginčo 2017 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. Ä®S-44 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. Ä®S-593 „Dėl pradedamo rengti žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“, 2016 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. Ä®S-636 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 1 d.

įsakymo Nr. Ä®S-593 „Dėl pradedamo rengti žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“ pakeitimo“ pripažinimo netekusiais galios“, nes tam buvo teisėtas pagrindas, ir atsakovas neturėjo galimybės pasirinkti kitÄ galimÄ elgesio variantÄ , siekdamas užtikrinti įstatymų reikalavimus nesant įgyvendintų potvynių grėsmės ir rizikos valdymo priemonių (apsauginių pylimų), o pareiÅ¡kėjai neturėjo ir negalėjo kilti teisėti lÅ«kesčiai ir pasekmės dėl 2016 m. balandžio 1 d.

įsakymo Nr. ĮS-593 ir jį keičiančio 2016 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. ĮS-636 panaikinimo, nes kaip jau nustatyta atsakovė jau 2016 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. ĮS-971 ir 2016 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. ĮS-1013 buvo panaikinusi minėtus įsakymus, ir pareiškėja pagrįstai neatsidurtų blogesnėje padėtyje negu tokioje pačioje ar labai panašioje faktinėje situacijoje esantys kiti asmenys, nes visi trys žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)) priešingai nei pareiškėjai priklausantis Sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuoti detaliaisiais planais (patvirtinti Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 3 d.

įsakymu Nr. ĮS-168; Kauno rajono savivaldybės 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. TS-173; Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. ĮS-2021), o Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. D1-655. Taigi detalieji planai buvo patvirtinti anksčiau, nei įsigaliojo patvirtinti potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 1 punkto nuostatas pagrindinė žemės naudojimo paskirtis lemia žemės naudojimo kryptį.

Taigi detaliuoju planu suformuoti ir patvirtinti kitos paskirties žemės sklypai, jų savininkams suteikė teisėtus lÅ«kesčius juos naudoti pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Å iuo atveju, tai buvo pagrindinis faktas, kodėl žemės sklypams, esantiems panaÅ¡ioje situacijoje kaip ir pareiÅ¡kėjos siekiamas pertvarkyti žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡duoti statybÄ leidžiantys dokumentai. Kaip jau minėta, byloje kilo ginčas dėl individualių administracinių aktų (2016 m. balandžio 1 d.

įsakymas Nr. Ä®S-593 ir 2016 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. Ä®S-636), kurių pagrindu kilo suinteresuotam asmeniui materialinės teisinės pasekmės ir / ar su tuo susiję teisėti lÅ«kesčiai, panaikinimo vėliau priimtu vieÅ¡ojo administravimo subjekto aktu, todėl bylÄ nagrinėjantis teismas turėjo patikrinti, ar tokį administracinį sprendimÄ priėmęs vieÅ¡ojo administravimo subjektas turėjo kompetencijÄ panaikinti savo paties anksčiau priimtÄ administracinį aktÄ , ar buvo tam teisėtas pagrindas.

Taigi tam, kad individualus teisės aktas bÅ«tų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimÄ , taikytinos teisės normos paieÅ¡kÄ , teisinį nustatytų faktų vertinimÄ (kvalifikavimÄ ). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sÄ lyga – turi bÅ«ti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, bÅ«tinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Akcentuotina, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trÅ«kumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei prieÅ¡ingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybÄ , bet ir ginčui persikėlus į teismÄ atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡nagrinėti ginÄÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).

Teisėjų kolegija, nustačiusi visas reikšmingas bylos aplinkybes, ištyrusi ir įvertinusi įrodymus, vadovaudamasi ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, vertina, kad ginčijami Kauno rajono savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. ĮS-44 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. ĮS-593 „Dėl pradedamo rengti žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“, 2016 m. balandžio 7 d.

įsakymo Nr. ĮS-636 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. ĮS-593 „Dėl pradedamo rengti žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“ pakeitimo“ pripažinimo netekusiais galios“ ir Kauno rajono savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 14 d. raštas Nr. SD-1492 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto“ yra pagrįsti ir teisėti, naikinti jų nėra teisinio pagrindo, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , taip pat reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTÄ® 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos).

Pagal ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalį dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ä®statymų nustatytu laiku ir tvarka pareiÅ¡kėjos A. L. atstovas advokato padėjėjas J. K. pateikė praÅ¡ymus (ir papildomus duomenis prie praÅ¡ymų), kuriais prašė priteisti pareiÅ¡kėjai patirtas 2 576 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kadangi Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjos A. L. skundas yra atmestas kaip nepagrįstas, todėl praÅ¡ymo atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti (ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis).

Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovė advokatė G. S. – D. įstatymo nustatytu terminu taip pat pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti viso 1 210 Eur (ir papildomus duomenis prie praÅ¡ymo). Pažymėtina, jog ABTÄ® neriboja administracinio proceso Å¡alių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatÄ . Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso Å¡alies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad kiekvienos Å¡alies samdant advokatus patirtos iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-1095/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo iÅ¡laidų priteisimas vieÅ¡ojo administravimo subjektui iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo iÅ¡laidas priteisti vieÅ¡ojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiÅ¡kai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobÅ«dį, advokato pasitelkimas buvo bÅ«tinas.

Nustatant bylos pobÅ«dį, turi bÅ«ti atsižvelgiama, be kita ko, ir į byloje keliamo teisinio klausimo naujumÄ (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumÄ , į pareiÅ¡kėjo pozicijos formulavimÄ byloje, į skundo pagrindÄ ir dalykÄ , į tai, ar pats pareiÅ¡kėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir vieÅ¡ajam interesui.

Nė vienas iÅ¡ Å¡ių kriterijų neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant atstovavimo iÅ¡laidų vieÅ¡ojo administravimo subjektui priteisimo klausimÄ . PrieÅ¡ingai, bylÄ nagrinėjantis teismas turi įvertinti Å¡ių kriterijų visumÄ bei spręsti, ar yra pagrindas iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies priteisti atstovavimo iÅ¡laidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, Administracinė jurisprudencija. 2008, Nr. 16). Pažymėtina, jog kai administracinės bylos Å¡alimi yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, bylinėjimasis bÅ«na susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas paprastai vykdo vieÅ¡Ä jį administravimÄ .

Veikdamas specifinėje vieÅ¡ojo administravimo srityje, Å¡is subjektas privalo užtikrinti tokiÄ savo vidaus administravimo struktÅ«rÄ , kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti vieÅ¡ojo administravimo funkcijas (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Tam jam yra skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis vieÅ¡ojo administravimo subjektų uždavinys ir funkcija, tačiau Å¡ie subjektai turi bÅ«ti pajėgÅ«s teisme atstovauti savo pozicijas teisiniuose santykiuose, kuriuose jie atlieka vieÅ¡Ä jį administravimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018, 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-925-1062/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2020).

Teismas akcentuoja, kad iÅ¡ Kauno rajono savivaldybės administracijos interneto svetainės (https://www.krs.lt/savivaldybe/struktura-ir-kontaktai/administracijos-direktorius/teises-skyrius) matyti, jog Kauno rajono savivaldybės administracijoje yra Teisės skyrius, kuriame dirba 5 darbuotojai. Minėto skyriaus viena iÅ¡ funkcijų atstovauti savivaldybei visose teismų institucijose, oficialiose įstaigose ir organizacijose, rengti tam reikalingÄ dokumentacijÄ (4.7 p.). Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno rajono savivaldybės administracijÄ atstovavo advokatė G.

S. - D. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių duomenų, dėl kokių priežasčių atsakovę atstovavo advokatė, t. y. nėra jokių duomenų apie minėto skyriaus specialistų, t. y. Kauno rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjo/vedėjo pavaduotojo ir specialisto/ų negalėjimÄ tinkamai paruoÅ¡ti procesinius dokumentus ar atstovauti atsakovę teismo posėdžiuose, taip pat nepateikti duomenys apie jų užimtumÄ ir negalėjimÄ tinkamai pasiruoÅ¡ti bylos nagrinėjimui.

Pažymėtina, jog kitų nustatytų specialistams užduočių egzistavimas nepaneigia pareigos atlikti jiems priskirtÄ pirmiau įvardintÄ funkcijÄ dėl atstovavimo teismuose. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad Å¡iuo atveju kilęs teisinis ginčas bÅ«tų ypatingai sudėtingas ar tiesiogiai nesusijęs su atsakovės kompetencijai priskirta vieÅ¡ojo administravimo sritimi, todėl praÅ¡yti nepriklausomo patarėjo ir atstovo teisės klausimais pagalbos nebuvo bÅ«tina. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, vertintina, jog atsakovė turėjo reikiamÄ kompetencijÄ ir žinias turinčius Teisės skyriaus teisininkus, kuriems patikėtos specialiosios funkcijos – teisminis atstovavimas.

Atsakovė, kaip minėta, nepaaiÅ¡kino, kodėl nagrinėjamoje byloje buvo bÅ«tinas advokato atstovavimas. Teismo vertinimu, atsakovė Å¡ioje byloje turėjo pakankamus vidinius resursus tinkamai atstovauti įstaigÄ nepasitelkiant advokato, t. y. papildomai neperkant iÅ¡orinių teisinių paslaugų, todėl atsakovės praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmestinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41 straipsniais, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, kolegija n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos A. L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. . Teisėjai Rimantas Giedraitis Daina Kukalienė Natalja Zelionkienė