02ea3bfd-24b3-4296-8ff9-25e4e2235562 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

              Civilinė byla Nr.2A-305-273/2010

                                                     Â

Pirmosios instancijos teismo teisėja Dalia Kvedaravičienė

Procesinio sprendimo kategorija: 73.; 121.21

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 27 Â d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir

Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovui V. Č., jo atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei,

          vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo D. J. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2735-292/2010 pagal ieÅ¡kovo V. Č. ieÅ¡kinį atsakovui D. J. bei trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui dėl negautų pajamų atlyginimo ir, nustatė:

ieškovas patikslintu

ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo negautas pajamas už 2006 m. spaliogruodžio mėnesius- 6363,95 Lt, negautas pajamas už 2007 m. sausiogruodžio mėnesius- 11 228, 46 Lt, negautas pajamas už 2008 m. sausiogruodžio mėnesius- 12 148,31 Lt, negautas pajamas už 2009 m. sausiolapkričio 11 d. laikotarpį- 9900,43 Lt, iš viso: 39 641,15 Lt bei priteisti jo

turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-12-19 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-173-297/07 atsakovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 str. 4 d. Jam iÅ¡ atsakovo buvo priteista 51 274 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, o iÅ¡ Akcinės draudimo bendrovės „Balticums draudimas“ jam buvo priteista 4513 Lt neturtinei žalai ir žalai, susijusiai su sveikatos grÄ Å¾inimo iÅ¡laidomis, atlyginti. PraÅ¡ymas atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro negautos pajamos ir klausimas dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio, perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Lietuvos aukščiausiojo teismo 2009-02-03 nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendis iÅ¡ dalies buvo pakeistas, padidinant iÅ¡ atsakovo jam priteistÄ neturtinę žalÄ iki 71 274 Lt.

          Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš D. J. V. Č. 39 641,15 Lt negautų pajamų už laikotarpį nuo 2006-10-06 iki 2009-11-11 bei 2000

Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso: 41641,15 Lt. Priteisė iš D. J. 1189,23 Lt žyminį mokestį valstybei bei 52 Lt išlaidų,

susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš viso: 1241,23 Lt.

Teismas nustatė,

jog 2007-12-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovÄ D. J. pripažinus kaltu pagal BK 281 str. 4d., ieÅ¡kovui

V. Č. buvo pripažinta teisė į ieÅ¡kinį dėl negautų pajamų patenkinimo, klausimÄ dėl Å¡io ieÅ¡kinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismas konstatavo, kad sutikdamas su negautų pajamų priteisimu, bet nesutikdamas su jų dydžiu, atsakovas rėmėsi tik prielaidomis, jog ieÅ¡kovas negavo tokio dydžio pajamų ir galėjo turėti didesnes iÅ¡laidas, kas turi įtakos negautų pajamų dydžio paskaičiavimui, tačiau konkrečių įrodymų, nepateikė. Atsakovas rėmėsi baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovo iÅ¡sakytais teiginiais dėl jo patirtų iÅ¡laidų vykdant veiklÄ , tačiau kaip teismas pažymėjo, oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai turi didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę nei ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai. Taip pat baudžiamojoje byloje yra kiti duomenysliudytojo S.

K. parodymai, kurie neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytiems argumentams, kad kitų iÅ¡laidų- patalpų ir įrengimų nuomos, iÅ¡laidų už elektrÄ ieÅ¡kovas neturėjo, nes patalpų ir staklių savininkui atsilygindavo, atlikdamas tekinimo darbus. Teismas nurodė, kad pagal LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisykles nustatyta, kad asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sužalojimo vidutines apmokestinamÄ sias pajamas, arba jeigu Å¡ių pajamų negalima tiksliai nustatyti, pagal pajamas, deklaruotas už praėjusį mokestinį laikotarpį iki sveikatos sužalojimo. IeÅ¡kovas pateikė pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalÄ už laikotarpį nuo 2006-05-09 iki 2006-12-31 ir už šį laikotarpį deklaravo pajamas VMI. Vienos dienos pajamas už laikotarpį nuo 2006-05-09 iki 2006-10-06 skaičiavo nuo 13 00 0 Lt deklaruotų pajamų, iÅ¡minusavus 869 Lt deklaruotų iÅ¡laidų, kurias sudarė socialinio draudimo mokesčiai ir mokesčiai už verslo liudijimÄ ir padalijo iÅ¡ dirbtų kalendorinių dienų skaičiaus- 150. IeÅ¡kovo paskaičiavimu vienos dienos pajamos yra 80,87 Lt. ieÅ¡kovo pateikta negautų pajamų paskaičiavimo lentelė yra pagrįsta, iÅ¡mokos paskaičiuotos remiantis minėtų taisyklių 10 p. nurodyta metodika.

           Apeliaciniu skundu atsakovas D. J. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos sprendimÄ ir

priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas, nes teismo iÅ¡vadų dėl ieÅ¡kovo negautų pajamų dydžio nepatvirtina byloje esantys įrodymai.

            Skunde teigiama, kad  pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalas bei metinė pajamų mokesčio deklaracija buvo pateikti nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , tačiau visų instancijų teismai juos pripažino nepakankamais įrodymais dėl negautų pajamų dydžio. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, ieÅ¡kovas nepateikė jokių naujų objektyvių įrodymų dėl turėtų pajamų pagal verslo liudijimÄ ir patirtų iÅ¡laidų.  Minimi įrodymai ieÅ¡kovo buvo pateikti ir nagrinėjant bylÄ civiline tvarka, tačiau 2010-05-17 Kauno apygardos teismo nutartyje Å¡ie įrodymai pripažinti nepakankamais. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo Alytaus rajono apylinkės teisme metu nukentėjusysis V. Č., davęs teismui priesaikÄ ir įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus, nurodė, kad S. K. mokėdavo jam atlyginimÄ , jis gaudavo kasdien, kiek uždirbdavo. V. Č. teisme teigė, kad darbui reikalingas priemones pirkdavo, eksploatacines garažo iÅ¡laidas mokėjo kartu su Klimaičiu. IÅ¡laidos per mėnesį sudarydavo 500 Lt ir daugiau, žurnalÄ užpildė prieÅ¡ deklaruodamas pajamas, pajamos, nurodytos žurnale, panaÅ¡ios, nes „kiek nori, tiek ir užpajamuoji“. Tačiau gyventojo, įsigijusio verslo liudijimÄ , pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalo pildymo tvarka reikalauja nurodyti visas gautas per mėnesį pajamas ir patirtas iÅ¡laidas ryÅ¡ium su vykdoma veikla. Veiklos iÅ¡laidoms priskiriama prekių, medžiagų ir žaliavų įsigijimo iÅ¡laidos, kurių įgijimas turi bÅ«ti pagrįstas įsigijimo dokumentais. IeÅ¡kovas nepateikė teismui nei vieno paslaugų suteikimo ar turėtų iÅ¡laidų kvito , iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie jo turėtas pajamas bei iÅ¡laidas. 2010-09-13 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas teigė, kad gautas pajamas susumuodavo ir į žurnalÄ jas įraÅ¡ydavo tik kartÄ per savaitę, nurodė, kad jis neva turėjo du žurnaliukus dėl apskaitos vedimo, o į žurnalÄ perrašė jo sesuo, nes jos raÅ¡tas gražesnis.

            Skunde nurodoma, jog teismas, nustatydamas ieÅ¡kovo negautų pajamų dydį, negalėjo remtis liudytojų parodymais, nes jų parodymai yra subjektyvÅ«s. Remiantis prieÅ¡taringais ieÅ¡kovo parodymais , teismas negalėjo visa apimtimi patenkinti ieÅ¡kinio. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovas veikla pagal verslo liudijimÄ vertėsi tik nuo 2006 metų gegužės mėnesio iki eismo įvykio, o nuo 2005-04-18

iki 2006-03- 01 dirbo V. U. IĮ, uždirbdavo tik apie 150 Lt . Ieškovo pateikta metinė pajamų mokesčio deklaracija neįvertinta

mokesčių administratoriaus, deklaracijoje pateiktos pajamos yra nepagrįstos buhalteriniais dokumentais. IeÅ¡kovas pajamas deklaravo tik už penkis 2006 metų mėnesius. Tačiau teismas objektyviai neįvertino visų paminėtų aplinkybių, ko pasėkoje priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

           Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas V. Č. praÅ¡o Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-09027 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

            Atsiliepime nurodoma, kad negalima sutikti su aplinkybe, kad ieÅ¡kovas nepateikė naujų įrodymų. Teisme buvo vykdoma jo apklausa, todėl papildomai teikė paaiÅ¡kinimus apie vykdomÄ verslÄ ir gautas pajamas. Teismas iÅ¡klausė liudytojų R. D., A. Č., V. V. paaiÅ¡kinimus, minėti liudytojai buvo apklausti pirmÄ kartÄ . Gyventojo, įgijusio verslo liudijimÄ , pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalas bei juo remiantis VMI pateikta ir jos patvirtinta metinė pajamų deklaracija pripažintini oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Alytaus rajono apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad vykdant veiklÄ pagal verslo liudijimÄ nėra ir negali bÅ«ti kitų įrodymų apie gautas pajamas ir iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus aukščiau nurodytus dokumentus. Jo pajamos buvo tinkamai apskaitomos, iÅ¡laidas sudarė socialinio draudimo bei verslo liudijimo mokesčiai. Kitų iÅ¡laidų neturėjo, to priežastys nurodytos jo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose. Kvitų už atliktas paslaugas, klientams nepageidaujant, neiÅ¡raÅ¡ydavo, nes turėjo tokiÄ teisę neraÅ¡yti kvitų. Atsakovas apeliacinį skundÄ grindžia prielaidomis, tuo tarpu jis teismui pateikė raÅ¡ytinius ir kitus įrodymus, įrodančius gautas pajamas. Pajamos buvo apytiksliai vienodos, nes kasdien dirbdavo tÄ patį valandų skaičių, tiek pat dienų per mėnesį. Alytaus rajono apylinkės teismas visapusiÅ¡kai įvertino byloje pateiktus įrodymus,  paaiÅ¡kinimus, liudytojų R.

D., A. Č., V. V. parodymus. Liudytojas A. Č. patvirtino, jog individualia veikla vertėsi pelningai. Liudytojas

V. V. pažymėjo,  jog jam buvo žinoma, kad vykdoma veikla nešė pelnÄ . Teismas, remdamasis įrodymų visuma, pagrįstai pripažino, jog verčiantis automobilių brangių detalių restauravimo ar detalių darymo darbais, jo vidutinės dienos pajamos galėjo bÅ«ti 88,87 Lt. Atsakovo nuomonė, kad jo verslas Å¡ių dienų sÄ lygomis nebÅ«tų perspektyvus yra teisiÅ¡kai nepagrįsta, nes žalos atlyginimÄ reguliuojantys teisės aktai nereglamentuoja prielaidų apie ateities verslo sÄ lygas. Jo ieÅ¡kinys yra susijęs su praeityje patirta žala, kuriÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka atsakovas privalo atlyginti. Pajamų gaudavo ne kiekvienÄ dienÄ , nors kiekvienÄ dienÄ dirbo darbÄ - remontavo technikÄ . BÅ«tent todėl įraÅ¡us žurnale raÅ¡ydavo tik pajamas gavęs, jas susumavęs, dėl ko laikytina, jog žurnalo pildymo tvarka nebuvo pažeista. Versdamasis individualia veikla pagal verslo liudijimÄ buhalterinės apskaitos nepažeidė, kÄ pripažįsta VMI.

            Apeliacinis skundas atmestinas.

             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Absoliučių

sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

                     Byloje nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 19 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (t.1., b.l. 9-11) atsakovÄ D. J. pripažinus kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d., ieÅ¡kovui

V. Č. buvo pripažinta teisė į ieÅ¡kinį dėl negautų pajamų patenkinimo, klausimÄ dėl Å¡io ieÅ¡kinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka dėl to, kad ieÅ¡kovo iÅ¡ jo vykdytos individualios veiklos gautų pajamų ir vykdant veiklÄ patirtų iÅ¡laidų paskaičiavimÄ ir pajamas bei iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus teismas pripažino nepakankamais, jog Å¡io reikalavimo pagrįstumui įvertinti reikalingas papildomų procesinių veiksmų, kurie užvilkintų baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ , atlikimas.

                     Šalys neginčija, kad aplinkybės, jog žalos dydžiui apskaičiuoti turi bÅ«ti taikomos materialinės teisės normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklėse. Ginčas kilo dėl į bylÄ pateiktų faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamos ieÅ¡kovo iki sužalojimo gautos pajamos ir su jo vykdyta veikla susiję iÅ¡laidos, t.y. dėl atlygintinų asmens, kurio atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, netektų pajamų dydžio.

                     Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 06 23 nutarimu Nr. 795 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisykles asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sužalojimo vidutines apmokestinamÄ sias pajamas, arba jeigu Å¡ių pajamų negalima tiksliai nustatyti, pagal pajamas deklaruotas už praėjusį mokestinį laikotarpį iki sveikatos sužalojimo.(Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje ir jos patvirtintoje metinėje pajamų deklaracijoje nurodytas gautas individualios veiklos pajamas). Å ios pajamos, atskaičiuos sumokėtÄ ar mokėtinÄ gyventojų pajamų mokestį ir nuketėjusiojo trečiojo asmens turėtas iÅ¡laidas, vykdant individualiÄ veiklÄ , dalijamos iÅ¡ 12 paskutinių mėnesių arba praėjusio mokestinio laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginamos iÅ¡ kalendorinių dienų, kurias asmuo dėl sveikatos sužalojimo negalėjo dirbti skaičiaus. Jeigu asmuo individualia veikla vertėsi trumpiau negu 12 mėnesių, žalos dydis apskaičiuojamas ta pačia tvarka už visÄ individualios veiklos laikotarpį.     Â

                     IeÅ¡kovas pateikė pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalÄ už laikotarpį nuo 2006 05 09 iki 2006 12 31 ir už šį laikotarpį deklaravo pajamas VMI. Vienos dienos pajamas už laikotarpį nuo 2006 05 09 iki 2006 10 06 skaičiavo nuo 13000 Lt deklaruotų pajamų, iÅ¡minusavus 869 Lt deklaruotų iÅ¡laidų, kurias sudarė socialinio draudimo mokesčiai ir mokesčiai už verslo liudijimÄ ir padalijo iÅ¡ dirbtų kalendorinių dienų skaičiaus – 150. IeÅ¡kovo paskaičiavimu vienos dienos pajamos yra 80,87 Lt. IeÅ¡kovo pateikta negautų pajamų paskaičiavimo lentelė (t.1, b.l. 106-107), iÅ¡mokos paskaičiuotos remiantis minėtų Taisyklių 10 p. nurodyta metodika. Negautos pajamos už 2006 m. spalio-gruodžio mėnesius sudarė 6363,95 Lt., negautos pajamos už 2007 m. sausio-gruodžio mėnesius – 11228,46, negautos pajamos už 2008 m. sausio gruodžio mėnesius – 12148,31 Lt, negautos pajamos už 2009 m. sausio – lapkričio 11 d. laikotarpį – 9900,43 Lt., iÅ¡ viso 39641,15 Lt.

                     Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo,  kad ieÅ¡kovas nepateikė objektyvių įrodymų dėl turėtų pajamų pagal verslo liudijimÄ ir patirtų iÅ¡laidų. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad asmens, įgijusio verslo liudijimÄ , pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalas bei juo remiantis VMI pateikta ir jos patvirtinta pajamų deklaracija tai yra įrodymai apie gautas pajamas ir iÅ¡laidas. Taip pat teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje yra duomenys – liudytojo S. K. parodymai, kurie neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytiems argumentams, kad kitų iÅ¡laidų – patalpų ir įrengimų nuomos, iÅ¡laidų už elektrÄ ieÅ¡kovas neturėjo, nes patalpų ir staklių savininkui atsilygindavo, atlikdamas tekinimo darbus. IeÅ¡kovas nurodė, kad kvitų už atliktas paslaugas neiÅ¡raÅ¡ydavo, nes turėjo tokiÄ teisę neraÅ¡yti kvitų. Nurodė, kad pajamos buvo apytiksliai vienodos, nes kasdien dirbdavo tÄ patį valandų skaičių, tiek pat darbo dienų. Gautas pajamas į žurnalÄ Ä¯raÅ¡ydavo ne už konkretų darbÄ , o konkrečios dienos pajamas. Jeigu kuriÄ nors dienÄ pajamų negauta, įraÅ¡as nebuvo daromas. Be to, teismas apklausė liudytojus R. D., A. Č., V. V. ir remiantis visų įrodymų visuma pripažino, kad verčiantis automobilių brangių detalių restauravimo ar detalių darymo darbais, tikėtina, kad ieÅ¡kovo dienos pajamos vidutiniÅ¡kai galėjo bÅ«ti 80,87 Lt. Dėl Å¡ių aukščiau iÅ¡vardintų įrodymų ir kaip grindžiamas prielaidomis atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovas dirbdamas pagal verslo liudijimÄ negalėjo kas mėnesį gauti vienodų pajamų, kad pajamas ieÅ¡kovas įrašė ne jų uždirbimo metu ir kad metinėje pajamų deklaracijoje pateiktos pajamos nepagrįstos buhalteriniais dokumentais. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima netikėti ar nuginčyti ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus.

                     Be to, apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kovas pagal verslo liudijimÄ vertėsi tik nuo 2006 m. gegužės mėnesio ir turėjo mažas pajamas, todėl abejoja ar Å¡ia veikla bÅ«tų vertęsis iki 2009 11 11 ir ar bÅ«tų turėjęs apskaitos žurnale nurodytas pajamas. Tačiau teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentÄ , kuris taip pat grindžiamas prielaida, nes žalos atlyginimÄ reguliuojantys teisės aktai nenumato skaičiuojant negautų pajamų dydį atsižvelgti į verslo sÄ lygas ateityje.

                     Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ((duomenys neskelbtini) str.) ir priimdamas sprendimÄ nepažeidė nei procesinių, nei materialinių teisės normų, dėl ko nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais. Teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu. ((duomenys neskelbtini) str.).

          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK  326 straipsnio 1 dalies 1 punktu nutaria:

                     apeliacinį skundÄ atmesti.

                     Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo

27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

                     Priteisti iš D. J. V. Č. 350 (tris šimtus penkiasdešimt)

litų už advokato atstovavimÄ apeliacinėje instancijoje.

            Â

Kolegijos pirmininkė                                                                   Â

Izolda Nėnienė

Kolegijos teisėjai                                                                          Raimondas

Buzelis

                                                                                                     Arūnas

Rudzinskas