2022-08-24 Nr. AB-20950-3-62-3-03033-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-261-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03033-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo laikomas Alytaus pataisos namų 7 lokalinio sektoriaus 8 būrio 2 sekcijoje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Gyvenamojoje patalpoje jam nebuvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma, nes ankštoje patalpoje buvo laikoma iki 20 nuteistųjų. Gyvenamojoje patalpoje buvo nepakankamas dirbtinis apšvietimas, oro temperatūra ir vėdinimas. Patalpoje kaupėsi drėgmė, sienos buvo apipelijusios, nutrupėjusios, grindys išlūžusios, langai nesandarūs. Sanitariniame mazge buvo įrengti tik 5 klozetai ir 3 pisuarai, kuriais naudojosi iki 200 nuteistųjų. Sanitarinis mazgas buvo netinkamai atitvertas, klozetas užsikimšęs. Pareiškėjas buvo apgyvendintas negyvenamos paskirties pastate virš cecho, kuriame anksčiau buvo kilęs gaisras, be to, oras gyvenamojoje patalpoje dėl cecho veiklos buvo užterštas. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, reputacijos pablogėjimą.

3. Atsakovas Alytaus PN su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Alytaus PN 7 lokalinis sektorius yra darbo zona, kurioje įrengti nuteistųjų 6, 8 ir 13 būriai. 8 būrio 2 sekcijos (miegamosios patalpos), kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, plotas 62,12 kv. m, joje įrengta 20 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,10 kv. m ploto, taigi gyvenamojo ploto norma pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta. Pareiškėjas į Alytaus pataisos namų administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų 7 lokaliniame sektoriuje nesikreipė.

3.2. Pataisos namai vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir šiltuoju metų periodu užtikrina, kad bendrabučio tipo kambariuose oro temperatūra būtų 18°C – 28 °C, šaltuoju metų laiku 18°C – 22 °C, šiltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė 35-65 proc., šaltuoju 35-60 proc., šiltuoju mėtų laiku oro judėjimo greitis 0.15-0,25 m/s., šaltuoju – 0,05-0,15, dirbtinė apšvieta 200 lx ir daugiau.

3.3. Alytaus pataisos namuose esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas, visuose pataisos namuose. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus. Pataisos namai neturi duomenų apie išlūžusias grindis ir nesandarius langus 7 lokalinio sektoriaus patalpose. Pataisos namų pareigūnai nuolat prižiūri tvarką ir švarą gyvenamose patalpose bei sanitariniuose mazguose, esant poreikiui patalpos remontuojamos.

3.4. Virš darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra įrengta. Dirbtuvės, kuriose yra vykdomi suvirinimo darbai, yra įrengtos ne po gyvenamomis patalpomis, o toliau nuo gyvenamųjų patalpų ir virš jų nuteistieji negyvena. Alytaus pataisos namams priklausančiuose pastatuose pareiškėjo nurodytu laikotarpiu gaisrų nebuvo. Sanitariniai mazgai įrengti atskirai nuo miegamųjų patalpų, tualetai sanitariniame mazge atskirti ne mažesnėmis kaip 1,5 metro aukščio pertvaromis. Nuo 2019 m. balandžio 1 d. 7 lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge buvo įrengtos 11 prausimosi vietos (praustuvai), 6 unitazai ir 3 pisuarai, kuriais naudojosi iki 156 nuteistųjų. Pataisos namų administracija neturi duomenų, kad 7 lokalinio sektoriaus nuteistieji būtų neturėję galimybės savalaikiai pasinaudoti sanitariniu mazgu.

3.5. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: pripažino, kad pareiškėjo E. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271, 6.246–6.249 straipsnių nuostatomis dėl žalos atlyginimo.

6. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma 7 lokalinio sektoriaus 8 būrio 2 sekcijoje, vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1. punkto nuostatomis, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, bei pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, ir skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į 7 lokalinio sektoriaus 8 būrio 2 sekciją, kurios plotas 62,12 kv. m, joje įrengta 20 miegamųjų vietų, buvo laikoma iki 20 nuteistųjų, taigi vienam asmeniui gyvenamojoje patalpoje teko 3,10 kv. m ploto, t. y. pareiškėjui buvo užtikrinta Taisyklėse nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma.

7. Teismas, vertindamas patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko bausmę, higienos sąlygas, atsižvelgė į Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), bei įvertino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akto išvadas dėl vėdinimo, ir konstatavo, kad patalpos vėdinamos tinkamai. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų apie ginčo gyvenamosios patalpos oro temperatūros ir apšvietimo atitiktį galiojančių higienos normų reikalavimams, pareiškėjo kalinimo joje metu, todėl pareiškėjo nurodytas pretenzijas dėl žemos oro temperatūros, netinkamo apšvietimo ginčo gyvenamojoje patalpoje vertino kaip palankias pareiškėjui, ir pažymėjo, kad šio pažeidimo atžvilgiu galėtų būti konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nenurodė konkrečių šio galimo pažeidimo atvejų, nesiejo jų su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas reiškė pretenzijas atsakovės atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl nesant tokių duomenų, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjas nurodyto nusiskundimo nepagrindė ir jų neįrodė.

8. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl nešvaros patalpos, pelėsio, pažymėdamas, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 nuostatas, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose, todėl Alytaus pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena, tuo tikslu jiems išduodamos valymo priemonės. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovas veikė netinkamai.

9. Teismas iš byloje esančių duomenų nenustatė aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjo argumentus apie išlūžusias grindis, ištrupėjusias sienas, netinkamai įrengtus langus ar sugedusius (užsikišusius) tualetus, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas, o pagal abstrakčius pareiškėjo argumentus nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą. Pareiškėjas nesikreipė į atsakovą dėl nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu, netinkamai įrengtų langų, išlūžusių grindų ir pan.

10. Teismas, pasisakydamas dėl per mažo klozetų ir pisuarų skaičius sanitariniame mazge, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi norma, pažymėjo, kad Alytaus PN sanitarinių įrenginių skaičius ne visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl konstatavo, kad pareiškėjo laikymo Alytaus PN sąlygos buvo netinkamos tuo aspektu, kad ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas klozetų bei pisuarų skaičius.

11. Teismas, vertindamas privatumą naudojantis sanitariniais mazgais, pažymėjo, kad pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimui.

12. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis, atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad jis buvo apgyvendintas virš cecho, kuriame anksčiau buvo kilęs gaisras, kaip neįrodytus ir deklaratyvius, o dėl likusių argumentų nepasisakė, konstatavęs, jog jie neturės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui.

13. Teismas, konstatavęs, jog Alytaus pataisos namai pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes ginčo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas klozetų bei pisuarų skaičius, vertindamas pareiškėjo nurodytą patirtą neturtinę žalą (dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, orumo pažeminimą), pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

14. Teismas pripažino, kad dėl konstatuoto pažeidimo (nepakankamo aprūpinimo klozetais, pisuarais) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.

15. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoto pažeidimo trukmę, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, padarė išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai (dėl nepakankamo aprūpinimo klozetais, pisuarais) nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti.

16.1. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, jis nepagrįstai nesivadovavo Europos Žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Nuteistiesiems reikalinga papildoma apsauga dėl jų padėties pažeidžiamumo. Ginčai dėl saugios gyvenamosios aplinkos yra susiję ne tik su gyvenamuoju plotu, bet ir su higienos sąlygomis (temperatūra, apšvietimu, sanitarinių mazgų įrengimu), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis EŽTT praktika, ir patenkinti pareiškėjo skundą.

16.2. Atsakovas Alytaus PN nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, ir nurodo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, nes pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai ji pasireiškė, kokio dydžio buvo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjui atsirado neturtinė žala, ir kad tarp šių veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys. Pareiškėjas pateikė tik abstrakčius argumentus, ir neįrodė visų sąlygų civilinei atsakomybei kilti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų Alytaus PN laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista, neužtikrinus higienos normų reikalavimų ir tinkamo sanitarinių įrenginių skaičiaus, tačiau neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad netinkamų kalinimo sąlygų pripažinimas nagrinėjamu atveju nėra pakankama satisfakcija už jo patirtus išgyvenimus.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

20. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų ginčo laikotarpiu, tačiau nesutinka, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus, ir mano, kad jam turi būti atlyginama pinigais.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, susijusių su neužtikrintu privatumu ir minimaliu gyvenamuoju plotu kamerose, taip pat su higienos normų reikalavimų pažeidimais, juos itin detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo.

22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, nes sanitarinių įrenginių skaičius neatitiko nustatytų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo neteisėtus atsakovo veiksmus neužtikrinant tinkamos temperatūros ir tinkamo apšvietimo ginčo gyvenamojoje patalpoje, nors ir pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė, jog dėl minėtų higienos normų pažeidimų jis patyrė neigiamas pasekmes.

23. Nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

24. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, jog jam turi būti priteista prašoma 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, pabrėžia, kad teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog dėl nustatyto pažeidimo (sanitarinių įrenginių skaičius neatitiko nustatytų reikalavimų, taip pat gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra ir tinkamas apšvietimas) pareiškėjui kilo neturtinė žala, nes beveik devynis mėnesius pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, o tai yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, t. y. patyrė neturtinę žalą. Nustačius minėtus pažeidimus, pripažintina, kad atsakovas šiuo aspektu veikė neteisėtai (CK 6.271 str. 1 d.), o dėl minėtų padarytų pažeidimų (neteisėtų veiksmų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

25. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

26. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013). Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (beveik devynis mėnesius nebuvo užtikrintas tinkamas sanitarinių įrenginių skaičius, bei tinkama temperatūra ir apšvietimas gyvenamosiose patalpose), taip pat tai, kad nenustatyta, jog Alytaus PN būtų sąmoningai siekę pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra tinkamas dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams atlyginti.

28. Pareiškėjas prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurie leistų spręsti, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau nepagrįstai nenustatė, jog pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos dėl ginčo patalpoje buvusios netinkamos temperatūros ir apšvietimo, ir dėl to taikė netinkamą neturtinės žalos atlyginimo būdą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 9 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista, ir buvo atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, pakeisti, ir pareiškėjui E. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 200 Eur (du šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė