Legislator Case Law & Legislation
02e6342c-b4b3-4835-880e-e537cdd0d526 AI generated

02e6342c-b4b3-4835-880e-e537cdd0d526 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 02e6342c-b4b3-4835-880e-e537cdd0d526
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                           Civilinė byla Nr. e2S-161-796/2017                                                Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13156-2016-6  Procesinio sprendimo kategorijos: (S)  3.1.18.3.; 3.1.18.2.13.; 3.3.2.5. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 25 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės V.

Legislator headnote

AI generated

02e6342c-b4b3-4835-880e-e537cdd0d526 · Klaipėdos apygardos teismas: Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                           Civilinė byla Nr. e2S-161-796/2017                                                Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13156-2016-6  Procesinio sprendimo kategorijos: (S)  3.1.18.3.; 3.1.18.2.13.; 3.3.2.5. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 25 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės V.

J. – K. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. J. ieÅ¡kinį atsakovei V. J. – K. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės V. J. – K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui E. J. dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas E. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei V. J. – K. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir juo teismo praÅ¡o nustatyti ieÅ¡kinyje nurodytÄ ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamete dukra J. J. tvarkÄ . IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje taip pat pateikė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo prašė nustatyti laikinÄ ieÅ¡kovo ir jo nepilnametės dukros J. J. bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ ieÅ¡kovas su nepilnamete dukra J.

J. bendrauja savo gyvenamojoje vietoje pirmÄ ir trečiÄ mėnesio savaitgalį, pasiimdamas jÄ iÅ¡ dukros gyvenamosios vietos penktadienį 19 val. ir parveždamas jÄ sekmadienį iki 19 val. į dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-05 nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iÅ¡ dalies ir nustatė, kad iki teismo sprendimo priėmimo ieÅ¡kovas E. J. su dukra J. J. bendrauja pirmÄ ir trečiÄ mėnesio Å¡eÅ¡tadienį nuo 10 val. iki 19 val., paimant vaikÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant į gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė turi lygias teises bendrauti su dukra ir jÄ auklėti. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovo bendravimas su dukra kenktų jos interesams, todėl įvertinęs vaiko amžių ir ieÅ¡kovo padėtį teismas konstatavo, kad yra pagrindas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iÅ¡ dalies ir nustatyti laikinÄ ieÅ¡kovo bendravimo su dukra tvarkÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu atsakovė V.

J. – K. praÅ¡o pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-05 nutartį ir nustatyti, kad ieÅ¡kovas E. J. turi teisę bendrauti su dukra J. J. jos gyvenamojoje vietoje ar kitoje vaikui priimtinoje ir Å¡alių suderintoje vietoje kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ Å¡eÅ¡tadienį nuo 14 val. iki 16 val., dalyvaujant vaiko motinai V. J. – K.Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad Å¡alys pradėjo gyventi atskirai kai dukrai buvo aÅ¡tuoni mėnesiai, todėl vaikas tėvo beveik nepažįsta ir su juo bendrauja tik keletÄ kartų per metus.

Apeliantės teigimu, Å¡iuo metu dukra su tėvu galėtų bendrauti tik dalyvaujant atsakovei.Teigia, kad vaiko paėmimas iÅ¡ jos gyvenamosios vietos devynioms valandoms į dukrai nepažįstamÄ aplinkÄ sukeltų jai emocinę ir psichologinę žalÄ . Apeliantės nuomone, vaiko ir tėvo bendravimas turi vystytis palaipsniui. Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ teismui nepateikta. Teismas k o n s t a t u o j a:                      IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvaiAtskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria nustatyta laikina ieÅ¡kovo ir Å¡alių nepilnametės dukros bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad Å¡alys pradėjo gyventi atskirai kai dukrai buvo aÅ¡tuoni mėnesiai, todėl vaikas tėvo beveik nepažįsta ir su juo bendrauja tik keletÄ kartų per metus.

Apeliantės teigimu, Å¡iuo metu dukra su tėvu galėtų bendrauti tik dalyvaujant atsakovei. Su Å¡iuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 str. 1 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinÄ sias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose (CK 3.65 str.) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 145 str. 1 d. bei CK 3.65 str. 2 d. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas gali taikyti tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios konkrečiu atveju yra bÅ«tinos siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iÅ¡ teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu.

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimÄ , susijusį su nepilnamečiais vaikais, iÅ¡ jų ir sprendžiant dėl laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta ieÅ¡kovo ir atsakovės santuoka, Å¡alių nepilnametės dukros J. J. gyvenamoji vieta nustatyta su jos mama.

Å iuo teismo sprendimu ieÅ¡kovo ir jo dukros bendravimo tvarka nebuvo nustatyta. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å¡iuo metu tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su nepilnamete dukra J. J. tvarkos, todėl ieÅ¡kovas 2016-10-04 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir pareiÅ¡kė reikalavimÄ nustatyti ieÅ¡kinyje nurodytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , o atsakovė 2016-10-31 pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį ir prašė nustatyti jame nurodytÄ ieÅ¡kovo bendravimo su dukra tvarkÄ . IÅ¡ atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių matyti, kad nors Å¡alių santuoka buvo nutraukta 2013 metais, tačiau faktiÅ¡kai Å¡alys kartu negyvena nuo tada, kai dukrai buvo aÅ¡tuoni mėnesiai ir per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį ieÅ¡kovas su dukra beveik nebendravo, todėl vaikas nepažįsta savo tėvo.

IÅ¡ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad vaiko susitikimai su tėvu įvyksta tik keletÄ kartų per metus, Å¡ie susitikimai dažniausiai įvyksta prekybos centre dalyvaujant atsakovei ir trunka vos keletÄ minučių. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje pripažįsta, kad ilgesnį laikotarpį su dukra jis faktiÅ¡kai nebendrauja. Taigi ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovo nurodytos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės patvirtina atsakovės atskirojo skundo argumentus, jog ieÅ¡kovas su dukra bendrauja itin retai.

Å ios aplinkybės leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo metu vaiko ir tėvo socialinis bei emocinis ryÅ¡ys nėra tvirtas. Ä®vertinęs tai, kad Å¡alių nepilnametė dukra Å¡iuo metu yra Å¡eÅ¡ių metų amžiaus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog dukros bendravimas su tėvu nedalyvaujant atsakovei jų bendravimo pradžioje gali sukelti vaikui neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus, psichologinę įtampÄ ir nesaugumo jausmÄ . Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas pakeisti skundžiama teismo nutartimi nustatytÄ ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkÄ ir nustatyti, jog iki bylos iÅ¡nagrinėjimo ieÅ¡kovo ir dukros bendravimas vyksta dalyvaujant atsakovei.Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, jog vaiko paėmimas iÅ¡ jos gyvenamosios vietos devynioms valandoms į dukrai nepažįstamÄ aplinkÄ sukeltų jai emocinę ir psichologinę žalÄ .

Apeliantės nuomone, vaiko ir tėvo bendravimas turi vystytis palaipsniui. Su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas taip pat iš dalies sutinka.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str., 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.).

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Pažymėtina, kad aptartos įstatymo nuostatos yra aktualios ir sprendžiant klausimÄ dėl laikinos vieno iÅ¡ tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo civilinės bylos nagrinėjimo metu.Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo ir dukros bendravimas neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų ar darytų jai neigiamÄ poveikį, todėl pagal Å¡ioje byloje esančius duomenis nėra pagrindo iki teismo sprendimo byloje priėmimo nustatyti minimalų ieÅ¡kovo ir jo dukros bendravimÄ trunkantį tik dvi valandas.

Be to, nagrinėjamu atveju taip pat nėra bÅ«tinybės apriboti vaiko ir tėvo bendravimo vietos vien tik dukros gyvenamÄ ja vieta, nes Å¡iuo aspektu vaiko emocinį saugumÄ užtikrins atsakovės dalyvavimas ieÅ¡kovo ir dukros susitikimų metu. Taigi atskirajame skunde atsakovės pateiktas praÅ¡ymas ta dalimi, kuria praÅ¡oma nustatyti, kad ieÅ¡kovas su dukra turi teisę bendrauti jos gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ Å¡eÅ¡tadienį nuo 14 val. iki 16 val., nebÅ«tų proporcingas vaiko ir tėvo bendravimo ribojimas.

Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant dėl ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku trukmės turi bÅ«ti įvertinta, kad ieÅ¡kovas su dukra nebendravo ilgÄ laikotarpį, jų socialiniai ryÅ¡iai nėra tvirtai susiformavę, todėl vaiko ir tėvo bendravimui yra reikalingas pereinamasis laikotarpis, kurio metu bendravimo trukmė bÅ«tų nuosekliai didinama. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes konstatuotina, kad skundžiama nutartimi nustatytÄ ieÅ¡kovo bendravimo su dukra trukmę tikslinga sutrumpinti ir nustatyti, kad ieÅ¡kovas turi teisę bendrauti su dukra pirmÄ ir trečiÄ mėnesio Å¡eÅ¡tadienį nuo 10 val. iki 14 val.Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies netinkamai taikė materialinės ir procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymÄ , todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 4 p., teismasn u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį pakeisti. Nustatyti, kad iki teismo sprendimo priėmimo ieÅ¡kovas E. J. turi teisę Å¡alių suderintoje vietoje, dalyvaujant atsakovei V. J. – K., bendrauti su dukra J. J. pirmÄ ir trečiÄ mėnesio Å¡eÅ¡tadienį nuo 10 val. iki 14 val. Teisėja                                                                                 Kristina Domarkienė