Legislator Case Law & Legislation
02e335f1-87f0-45a5-b0e2-4df5996f0e13 AI generated

02e335f1-87f0-45a5-b0e2-4df5996f0e13 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 02e335f1-87f0-45a5-b0e2-4df5996f0e13
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovams V. K., J. K. ir UAB „Vyrja“ dėl bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė R. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė patvirtinti, kad neapmokėtas 2 500 000 UAB „Vyrja“ paprastÄ sias vardines akcijas, pasiraÅ¡ytas V. K. pagal 2013 m. gruodžio 12 d. akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį, sudarytÄ tarp UAB „Vyrja“ ir V. K., įsigijo pati UAB „Vyrja“, sumažinti UAB „Vyrja“ įstatinį kapitalÄ nuo 49 561 000 Eur iki 48 836 000 Eur, anuliuojant pačios UAB „Vyrja“ įgytas 2 500 000 paprastųjų vardinių akcijų ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

02e335f1-87f0-45a5-b0e2-4df5996f0e13 · Vilniaus apygardos teismas: PareiÅ¡kėjas UAB „Belor“ pateikė teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-28048-861/2020 ir atsisakyti tvirtinti R. M., V. K., J. K. ir UAB „Vyrja“ sudarytÄ taikos sutartį. PraÅ¡ymas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto pagrindo pareiÅ¡kėjas nurodė, kad teismo proceso pagalba ginčo Å¡alys įtvirtino ketinimus sukurti teisinę situacijÄ , užkertančiÄ kreditoriams galimybę parduoti kontrolinį UAB „Vyrja“ akcijų paketÄ , ir be kreditorių žinios sumažino V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-2253-577/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22375-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.7; 3.3.2.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų uždarosios akcinės bendrovės ,,Belor“ ir JSC Alfa-Bank atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarties, priimtos iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjų JSC Alfa-Bank ir UAB „Belor“ praÅ¡ymus atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-28048-861/2020 pagal ieÅ¡kovės R.

M. ieÅ¡kinį atsakovams V. K., J. K. ir UAB „Vyrja“ dėl bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė R. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė patvirtinti, kad neapmokėtas 2 500 000 UAB „Vyrja“ paprastÄ sias vardines akcijas, pasiraÅ¡ytas V. K. pagal 2013 m. gruodžio 12 d. akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį, sudarytÄ tarp UAB „Vyrja“ ir V. K., įsigijo pati UAB „Vyrja“, sumažinti UAB „Vyrja“ įstatinį kapitalÄ nuo 49 561 000 Eur iki 48 836 000 Eur, anuliuojant pačios UAB „Vyrja“ įgytas 2 500 000 paprastųjų vardinių akcijų ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-28048-861/2020 patvirtino ieÅ¡kovės R. M. ir atsakovų V. K., J. K., UAB „Vyrja“ sudarytÄ taikos sutartį, kuria atsakovai pripažino ieÅ¡kinį ir Å¡alys susitarė: 1.1. Patvirtinti, kad neapmokėtas 2 500 000 UAB „Vyrja“ paprastÄ sias vardines akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 Eur, pasiraÅ¡ytas V. K. pagal 2013 m. gruodžio 12 d. akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį, sudarytÄ tarp UAB „Vyrja“ ir V. K., įsigijo pati UAB „Vyrja“; 1.2. Konstatuoti, kad bendrovei įsigijus 1.1 punkte nurodytas akcijas, V. K. nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų skaičius sumažėja nuo 85 450 001 iki 82 950 001; 1.3. Sumažinti UAB ,,Vyrja“ įstatinį kapitalÄ nuo 49 561 000 Eur iki 48 836 000 Eur, anuliuojant pačios UAB „Vyrja“ įgytas 2 500 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurios vienos nominali vertė yra 0,29 Eur.

3. PareiÅ¡kėjas JSC Alfa-Bank kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-28048-861/2020 ir atsisakyti tvirtinti R. M., V. K., J. K. ir UAB „Vyrja“ sudarytÄ taikos sutartį. PraÅ¡ymas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis yra atsakovo V. K. kreditorius; kreditoriaus reikalavimas į atsakovÄ yra daugiau nei 20 mln. Eur. Teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5956-603/2016 dėl nevykdomų prievolių areÅ¡tavo atsakovo turtÄ ir turtines teises; iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ atsakovo bei jo valdomų įmonių atžvilgiu yra pradėję ir kiti kreditoriai.

PareiÅ¡kėjo teigimu, jau 2016 m. rugsėjo 23 d. buvo akivaizdu, jog atsakovas yra nemokus. 2020 m. spalio 19 d. kreditoriui tapo žinoma, kad atsakovas sudarė taikos sutartį, kuria prisiėmė įsipareigojimus, kurių negalėjo prisiimti, nes sutarties sudarymo metu buvo nemokus. 3.2. Pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindo, kuriuo procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovai V.

K. ir J. K. sudarydami taikos sutartį siekė atlikti veiksmus, nukreiptus į kreditorių teisių pažeidimÄ . Teigia, kad teismas patvirtino taikos sutartį nevertindamas, jog atsakovas V. K. taikos sutarties sudarymo metu jau turėjo pradelstų skolinių įsipareigojimų, kurių bendra suma yra daugiau nei 40 mln. Eur, visas atsakovo turtas, įskaitant ir Vyrja akcijų paketÄ , buvo areÅ¡tuotas, ir kad taikos sutartimi pažeidžiama CPK 675 straipsnio 1 dalies nuostata. PareiÅ¡kėjas nebuvo įtrauktas į procesÄ , jam buvo apribota galimybė pareikÅ¡ti savo nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo neteisėtumo. 3.3.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ atnaujinti bylos nagrinėjimÄ grindė ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktų pagrindais.

4. Atsakovė UAB „Vyrja“ prašė pareiÅ¡kėjo JSC Alfa-Bank praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmesti. Atsiliepime nurodė, kad praÅ¡ymas grindžiamas ir tais pagrindais, kuriais jo grįsti (įrodinėti) byloje nedalyvavęs asmuo neturi teisės. Patvirtinta taikos sutartis ginče, kilusiame dėl bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo; jis apima tik bendrovės ir jos akcininkų tarpusavio teises ir pareigas, kurias reglamentuoja Lietuvos respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau ir – ABÄ®). Teismas nenusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimÄ asmens teisių ar pareigų, kadangi pareiÅ¡kėjas jokių teisių ir pareigų iÅ¡nagrinėto ginčo atžvilgiu neturi.

5. IeÅ¡kovė R. M. prašė atmesti pareiÅ¡kėjo JSC Alfa-Bank praÅ¡ymÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. PraÅ¡ymas negali bÅ«ti nagrinėjamas ir tenkinamas dėl proceso atnaujinimo kitu pagrindu, nei nurodytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Pasak ieÅ¡kovės, praÅ¡ymas atnaujinti bylÄ Å¡iuo pagrindu nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas nėra bendrovės akcininkas ir neturi teisės dalyvauti sprendžiant bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo klausimus. PareiÅ¡kėjas nepagrindė materialiÄ ja teisės norma pagrįstos teisės ar įstatymo saugomo intereso, kurie bÅ«tų pažeisti, jo neįtraukus į procesÄ , taip pat nepateikė įrodymų ir argumentų, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtakÄ Å¡alių materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį teisėtumui bei pagrįstumui.

PareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad byloje priimta nutartimi teismas nusprendė dėl pareiÅ¡kėjo materialiųjų teisių ar pareigų. 5.2. Teiginys, jog taikos sutartimi buvo iÅ¡ esmės sumažintas atsakovo V. K. turtas, kurio realizavimas buvo vienintelis bÅ«das patenkinti kreditoriaus reikalavimÄ , nepagrįstas. Taikos sutartimi atsakovas neprisiėmė jokių įsipareigojimų; atsakovo turto sumažėjimÄ lėmė faktas, kad atsakovas neapmokėjo bendrovės pasiraÅ¡ytų akcijų; jos tapo bendrovės nuosavybe, nes tai nustato ABÄ® 45 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta taisyklė. 5.3.

PareiÅ¡kėjas nebuvo atsakovo kreditorius, kai sumažėjo atsakovo turtas ir atsirado ABÄ® nustatyti pagrindai sumažinti bendrovės įstatinį kapitalÄ . 5.4. PareiÅ¡kėjas nenurodo nei vieno fakto, leidžiančio abejoti ieÅ¡kovės sÄ Å¾iningumu. IeÅ¡kovė yra atsakovo kreditorė. Be to, ji siekė padidinti savo turimo turto vertę. Ä®gyvendinant ABÄ® reikalavimus ir sumažinus bendrovės įstatinį kapitalÄ bendrovėje nebelieka daugiau nei 50 % akcijų turinčio akcininko, o tai reiÅ¡kia padidėja ir pačios ieÅ¡kovės turimų bendrovės akcijų vertė jų pardavimo atveju.

6. Atsakovas V. K. prašė atmesti pareiÅ¡kėjo JSC Alfa-Bank praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo. AtsiliepimÄ grindė iÅ¡ esmės tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir UAB „Vyrja“ ir R. M. atsiliepimai.

7. PareiÅ¡kėjas UAB „Belor“ pateikė teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-28048-861/2020 ir atsisakyti tvirtinti R. M., V. K., J. K. ir UAB „Vyrja“ sudarytÄ taikos sutartį. PraÅ¡ymas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto pagrindo pareiÅ¡kėjas nurodė, kad teismo proceso pagalba ginčo Å¡alys įtvirtino ketinimus sukurti teisinę situacijÄ , užkertančiÄ kreditoriams galimybę parduoti kontrolinį UAB „Vyrja“ akcijų paketÄ , ir be kreditorių žinios sumažino V.

K. turto masę bei vertę. Atsakovas V. K. neteko nuosavybės teisės į vykdymo proceso metu areÅ¡tuoto turto dalį – 2 500 000 UAB „Vyrja“ akcijų, tokiu bÅ«du pažeidžiant atsakovo kreditorių interesus. 7.2. Tvirtindamas taikos sutartį teismas sudarė sÄ lygas proceso Å¡alims disponuoti areÅ¡tuotu V. K. turtu, taip pažeidžiant UAB „Belor“ interesus. 7.4. Proceso Å¡alys elgėsi nesÄ Å¾iningai ir siekė, kad UAB „Vyrja“ akcijų kontrolė pereitų ieÅ¡kovei ir jos sÅ«nui J.

K., tuo pačiu pažeidžiant V. K. kreditorių teises. Teismo procesas ginčo Å¡alių buvo simuliuojamas. Joks realus ginčas tarp Å¡alių nebuvo nagrinėjamas, nes jokio ginčo tarp Å¡alių ir nebuvo. 7.5. PareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ grindė ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktų pagrindais.

5. IeÅ¡kovė prašė atmesti pareiÅ¡kėjo JSC Alfa-Bank praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo. AtsiliepimÄ grindė iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepime į pareiÅ¡kėjo JSC Alfa-Bank praÅ¡ymÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi netenkino pareiÅ¡kėjų JSC Alfa-Bank ir UAB „Belor“ praÅ¡ymų atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-28048-861/2020.

7. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjai nėra įtraukti į iÅ¡nagrinėtÄ bylÄ kaip jos nagrinėjime dalyvaujantys asmenys, jų praÅ¡ymai dėl proceso atnaujinimo kitu pagrindu, nei CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas, negali bÅ«ti nagrinėjami bei tenkinami, todėl praÅ¡ymus atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindais atmetė kaip nepagrįstus.

8. Dėl praÅ¡ymų atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu teismas konstatavo, kad trijų mėnesių terminas praÅ¡ymui paduoti nėra praleistas, tačiau pažymėjo, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-28048-861/2020, kuria buvo patvirtina ieÅ¡kovės R. M. ir atsakovų V. K., J. K., UAB „Vyrja“ sudaryta taikos sutartis, taikos sutartyje nėra tiesiogiai pasisakyta dėl pareiÅ¡kėjų teisių ir pareigų, ar joms sukurtos naujos iki tol neturėtos teisės ar pareigos.

9. IÅ¡ taikos sutarties turinio teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ji suformuluota pagal ABÄ® 45 straipsnio 12 dalies reikalavimus. Pažymėjo, kad Å¡ios akcijos nors ir buvo perleistos pačiai bendrovei, tačiau jos nebuvo apmokėtos (nesant pateiktų prieÅ¡ingų įrodymų), dėl ko neatsirado nuosavybės teisė į jas, tad negalėjo turėti esminės reikÅ¡mės V. K. turto masei. Teismas nenustatė, kad taikos sutartimi atsakovas V. K. prisiėmė naujų įsipareigojimų.

10. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjai nepateikė įrodymų, kad minėta nutartimi patvirtinta taikos sutartis pažeidė pareiÅ¡kėjų teises ar įstatymo saugomus interesus, todėl nenustatęs pagrindo procesÄ byloje atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, jų praÅ¡ymus atmetė. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai 11. PareiÅ¡kėjas JSC Alfa-Bank atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį ir tenkinti pareiÅ¡kėjo JSC Alfa-Bank praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-28048-861/2020.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1. Teismas klaidingai nustatė ir vertino bylos faktines aplinkybes. PareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl proceso atnaujinimo, gindamas savo, kaip kreditoriaus interesus, kadangi taikos sutartimi nepagrįstai sumažinta atsakovo V. K. turto apimtis, kai privalėjo bÅ«ti mažinama ieÅ¡kovės turto apimtis. 14.2. Ä®vykdžius taikos sutartyje numatytus įsipareigojimus ir V. K. netekus kontrolės, žymiai sumažės V. K. priklausančių Vyrja akcijų vertė, o tai daro tiesioginę neigiamÄ Ä¯takÄ pareiÅ¡kėjui.

PareiÅ¡kėjas turi neabejotinÄ suinteresuotumÄ bylos baigtimi, kadangi nuo bylos baigties iÅ¡ esmės priklauso teisė gauti iÅ¡ atsakovo V. K. savo kreditorinių reikalavimų patenkinimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjas nebuvo įtrauktas į procesÄ , jis negalėjo pareikÅ¡ti nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo neteisėtumo, t. y. prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms bei vieÅ¡ajam interesui. Teismas susiaurino proceso atnaujinimo instituto taikymÄ , taip pažeisdamas civilinio proceso principÄ - teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam procese, kuris daro įtakÄ kreditoriaus reikalavimo patenkinimui. 14.3.

Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovo V. K. finansinė padėtis buvo sunki, taikos sutarties tvirtinimo metu jis turėjo didžiulius pradelstus skolinius įsipareigojimus, kad taikos sutartimi Å¡alys sutarė sumažinti areÅ¡tuotų Vyrja akcijų skaičių, nors V. K. buvo uždrausta disponuoti Å¡iomis akcijomis. Po to, kai buvo sudaryta Taikos sutartis, atsakovas V. K. kreipėsi į teismÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Tai, pasak apeliantės, įrodo pareiÅ¡kėjo pozicijÄ , jog Taikos sutarties tikrasis ketinimas buvo nesÄ Å¾iningai sumažinti V.

K. turimo turto dalį, siekiant turtÄ paslėpti ir apsaugoti nuo kreditorių. Skundžiamoje nutartyje nebuvo pasisakyta dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių. Teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai įvertino pateiktus įrodymus. 14.4. Tai, kad egzistuoja pagrindas, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atnaujinti procesÄ , patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose situacijose. 14.5. Teismas nenurodė motyvų, kodėl nutartis, kuria buvo patvirtina Taikos sutartis ir ja sumažinta skolininko turto apimtis, nelaikytina pareiÅ¡kėjo teisių ir įstatymo saugomų interesų pažeidimu. 14.6.

Teismui nevertinant pareiškėjo pažeistų teisių ir interesų, konstatuotinas absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas, nes nutartis yra be motyvų arba motyvai yra iš esmės neišsamūs ir toks pažeidimas yra esminis.

15. PareiÅ¡kėja UAB „Belor“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį ir tenkinti UAB „Belor“ praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-28048-861/2020, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Teismas nepaisė, kad V. K. teismų sprendimais jau pripažintas nesÄ Å¾iningu skolininku. Be to, dėl taikos sutarties sudarymo fakto su savo buvusia sutuoktine, sÅ«numi ir valdoma įmone Vyrja taikytina skolininko nesÄ Å¾iningumo prezumpcija (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.67 straipsnis). 15.2.

Skolininkas V. K. yra nemokus nuo 2016 metų; jis kreipėsi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo tik po to, kai 2020 m. rugpjūčio 19 d. sudarė taikos sutartį. Tai įrodo, jog taikos sutarties tikrasis ketinimams - nesÄ Å¾iningai sumažinti V. K. turimo turto dalį, siekiant turtÄ paslėpti ir apsaugoti nuo kreditorių. 15.3. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, privalėjo bÅ«ti anuliuojamos bÅ«tent R. K. priklausiusių Vyrja akcijų dalis, kadangi ji laikytina neapmokėjusi už akcijas. KompleksiÅ¡kai vertindamas 2013 m. gruodžio 12 dienos Akcijų dalių pirkimo – pardavimo sutartį, tos pačios dienos Akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį, 2014 metų Sutuoktinių turto pasidalinimo sutartį, taip pat nuosekliai atliktus R.

M. veiksmus reiÅ¡kiant reikalavimÄ civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019 ir teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimÄ patvirtinant R. M. nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) 21 300 vnt. akcijų, suinteresuotas asmuo daro iÅ¡vadÄ , jog Akcijų pasiraÅ¡ymo sutartis negalioja bÅ«tent su R. K., akcininko teises įgyvendinusia per atstovÄ - sutuoktinį V. K.. BÅ«tent R. M. turėtoji Vyrja akcijų dalis, įgyta faktiÅ¡kai už R. M. (duomenys neskelbtini) akcijas, liko neapmokėta teismo sprendimo pagalba susigrÄ Å¾inus nuosavybės teises į ½ sutuoktinių bendrai valdytų (duomenys neskelbtini) 42 600 akcijų, kas sudaro 21 300 vnt. paprastųjų vardinių akcijų.

R. K. susigrÄ Å¾inus nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) akcijas, liko neapmokėtos bÅ«tent jos turėtų Vyrja 2 500 000 vnt. akcijų, o Taikos sutartimi sukurta situacija, kad sumažėjo V. K. turimų akcijų dalis, kontrolinis Vyrja akcijų paketas, nors dėl jo turimų akcijų dalies (įgytų faktiÅ¡kai atsiskaitant (duomenys neskelbtini) akcijomis) (ne)apmokėjimo klausimas nebuvo keliamas ir ginčytas jokiame procese. Pažymi, kad skolininko turtas – įskaitant Vyrja akcijas, buvo areÅ¡tuotas antstolio. 15.4.

Teismas pažeidė teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam procese. Teismas patvirtino imperatyvioms įstatymo normoms ir vieÅ¡ajai tvarkai prieÅ¡taraujančiÄ taikos sutartį, kurios pagrindu buvo sumažinta skolininko turto apimtis ir taip apribotos galimybes patenkinti kreditorinius reikalavimus. Teismui nevertinant suinteresuoto asmens UAB „Belor“ teisės saugomo interesų pažeidimo, nenustatant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindo, konstatuotinas absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas, nes skundžiama nutartis yra be motyvų arba motyvai yra iÅ¡ esmės neiÅ¡samÅ«s ir toks pažeidimas yra esminis. 15.5.

Taikos sutartis, kai faktiÅ¡kai joks ginčas neegzistuoja, nėra pateisinama verslo logika (R. M. siekė susigrÄ Å¾inti bevertės bankrutuojančios įmonės akcijas, kaip pasirengimÄ padėti sumažinti V. K. turtÄ taikos sutartimi byloje, kurioje atsakovas nereiÅ¡kė jokios savo gynybinės pozicijos, kas vertintina kaip veikimas prieÅ¡ kreditorius mažinant savo turtÄ ).

16. Atsakovas V. K. atsiliepime praÅ¡o pareiÅ¡kėjų JSC Alfa-Bank ir UAB „Belor“ atskiruosius skundus atmesti ir palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį; iÅ¡ pareiÅ¡kėjų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. Teismas nurodė motyvus, kurių pagrindu atmetė pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymus atnaujinti procesÄ . Teismas pagrįstai konstatavo, jog 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi teismas nepasisakė dėl pareiÅ¡kėjų teisių ar pareigų, kad taikos sutartis suformuluota pagal ABÄ® 45 straipsnio 12 dalies reikalavimus.

Akcijos nebuvo apmokėtos, dėl ko neatsirado nuosavybės teisė į jas, tad negalėjo turėti esminės reikÅ¡mės V. K. turto masei. IeÅ¡kovė R. M. į teismÄ kreipėsi siekdama įgyvendinti imperatyvias teisės normas. 16.2. PareiÅ¡kėjų atskiruosiuose skunduose nepagrįstai remiamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1415-464/2017 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, nes bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos. 16.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad praÅ¡ymai dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu negali bÅ«ti tenkinami nesant tam pakankamo ir pagrįsto pagrindo.

17. Atsakovė „Vyrja“ atsiliepime praÅ¡o palikti nepakeistÄ 2021 m. birželio 10 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1. Argumentai, kad apeliantai yra atsakovo V. K. kreditoriai, o pats V. K. yra vienas iÅ¡ bendrovės akcininkų, nėra pakankami, kad atsirastų pagrindas atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje byloje. Nėra teisinio pagrindo, pagal kurį kreditorius turėtų pagrindÄ dalyvauti byloje, kurioje dalyvauja Å¡io kreditoriaus skolininkas, vien dėl Å¡io jų tarpusavio santykio.

Tai reikÅ¡tų, kad visos kitos bylos, kuriose dalyvavo V. K., galėtų bÅ«ti atnaujinamos tuo pagrindu, kad į jas nebuvo įtrauktas kuris nors (t. y. bent vienas) jo kreditorius. 17.2. IÅ¡nagrinėtoje byloje priimtu sprendimu (nutartimi) nei vienam iÅ¡ apeliantų nebuvo sukurtos ar panaikintos materialinės teisės ar pareigos; dėl jokių apeliantų teisių ir pareigų nebuvo pasisakyta ir joms nebuvo padaryta įtaka. Net jeigu bÅ«tų laikoma, kad iÅ¡nagrinėtoje byloje priimtas procesinis sprendimas turėjo kokios nors įtakos apeliantų galimybėms vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , pažymi, kad iÅ¡nagrinėtoje byloje bendrovės akcijos nebuvo perleistos jokiems tretiesiems asmenims; akcijos nebuvo apmokėtos, dėl ko neatsirado nuosavybės teisė į jas, o tai savo ruožtu lėmė pareigÄ atlikti ABÄ® imperatyviai nurodytus veiksmus.

18. IeÅ¡kovė R. M. atsiliepime į pareiÅ¡kėjo JSC Alfa-Bank atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 18.1. Atskirasis skundas turi procesinių trÅ«kumų, nes nėra galimybės nustatyti, kokiais pagrindais pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atnaujinti bylos nagrinėjimÄ . 18.2. PraÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo (ir atskirasis skundas) negali bÅ«ti tenkinimas, nes praÅ¡yme nėra suformuluotas konkretus reikalavimas, kokį sprendimÄ teismas turėtų priimti, atnaujinęs procesÄ .

PareiÅ¡kėjas pateikia praÅ¡ymÄ tik dėl taikos sutarties tvirtinimo, bet neteikė jokio praÅ¡ymo dėl bylos pabaigos. 18.3. Teiginys, kad turėjo bÅ«ti mažinama ne atsakovo V. K., o ieÅ¡kovės turto apimtis, nėra motyvuojamas. 18.4. Argumentai, susiję su tuo, kad teismas negalėjo patvirtinti taikos sutarties, ir kad Å¡i taikos sutartis prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms, Å¡iame proceso etape neturėtų bÅ«ti nagrinėjami; dėl jų nepasisakė pirmosios instancijos teismas. Å ioje stadijoje turėtų bÅ«ti vertinimas, ar yra pagrindas atnaujinti procesÄ pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ . 18.5.

Teismas pagrįstai nurodė, kad pareiÅ¡kėjai nepateikė įrodymų, jog taikos sutartis pažeidė pareiÅ¡kėjų teises ir įstatymų saugomus interesus. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali bÅ«ti atnaujintas, jeigu asmuo turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektÄ . Jokia teisės norma nenustato pareigos į bendrovės įstatinio kapitalo mažinimo procedÅ«rÄ Ä¯traukti ne pačios bendrovės, o jos vieno iÅ¡ akcininko kreditorių. Taikos sutartimi atsakovas V. K. neprisėmė jokių įsipareigojimų, ja nėra perleidžiamas joks atsakovui priklausantis turtas.

Atsakovo bendrovės akcijų kontrolinio paketo praradimÄ bei jo turimų akcijų vertės sumažėjimÄ lėmė ne taikos sutarties sudarymas ir jos patvirtinimas, o tas faktas, kad Å¡is atsakovas neapmokėjo bendrovės pasiraÅ¡ytų akcijų. IeÅ¡kinys buvo teikiamas ir taikos sutartis sudaroma siekiant įvykdyti imperatyvių ABÄ® normų reikalavimus. Pagal taikos sutartį buvo anuliuotos ne V. K. priklausančios akcijos, o akcijos, kurias neįvykus akcijų apmokėjimui pagal Akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį, įgijo pati Bendrovė. 18.6.

PareiÅ¡kėjas nebuvo atsakovo kreditorius, kai sumažėjo atsakovo turtas ir atsirado ABÄ® nustatyti pagrindai sumažinti bendrovės įstatinį kapitalÄ . 2019 m. spalio 30 d. sprendimas turi prejudicinę reikÅ¡mę ir byloje nedalyvavusiems asmenims, be to, sprendžiant ginÄÄ privalomos ABI imperatyvios normos, todėl nėra pagrindo teigti, kad pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės. 18.7. Taikos sutartimi nėra pažeidžiamas teismo taikytas atsakovui priklausančių bendrovės akcijų areÅ¡tas, nes taikos sutartimi Å¡ios akcijos nėra perleidžiamos ir jomis nėra disponuojama.

Teismų sprendimais nebuvo apribotos atsakovo, kaip bendrovės akcininko, teisės priimti privalomus pagal ABÄ® reikalavimus sprendimus. 18.8. Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovė nesÄ Å¾iningai veikia kartu su atsakovu. 18.9. Nepagrįstai akcentuojama, kad dėl 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarties V. K. prarado bendrovės kontrolinį akcijų paketÄ ir bÅ«tent dėl to žymiai sumažės atsakovui priklausančių bendrovės akcijų vertė. Pagal įstatus (6.5 punktas) visais esminiais klausimais, kurie priskirti bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai, priimti sprendimui reikia 3/4 visų bendrovės akcininkų suteikiamų balsų, o tai reiÅ¡kia ir po bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo V.

K. iÅ¡laiko kontrolinį akcijų paketÄ . 18.10. PareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Nutartyje motyvai iÅ¡dėstyti, bet pareiÅ¡kėjas su jais nesutinka.

19. IeÅ¡kovė R. M. atsiliepime į UAB „Belor“ atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o UAB „Belor“ atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas grindžiamas iÅ¡ esmės tapačiais argumentais, kaip ir į JSC Alfa-Bank atskirÄ jį skundÄ . IeÅ¡kovė papildomai nurodė: 19.1.Atskirasis skundas pateiktas, pažeidžiant CPK 338 straipsnio ir 306 straipsnio 2 dalies reikalavimÄ .

PareiÅ¡kėjas atskirajame skunde nurodė naujas aplinkybes, t. y., kad turėjo bÅ«ti anuliuotos ne V. K. priklausiusios Bendrovės akcijos, o ieÅ¡kovei priklausančios Bendrovės akcijos (nurodė, kad pagal 2013 m. gruodžio 12 d. Bendrovės akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį V. K. yra apmokėjęs už jo pasiraÅ¡ytas bendrovės akcijas; bendrovės akcijų neapmokėjo bÅ«tent ieÅ¡kovė, kurios vardu Akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį sudarė V. K.); kad ieÅ¡kovė inicijavo su verslo logika nesusijusius procesus, nes siekė įsigyti bevertį turtÄ - bankrutavusios bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijas. 19.2.

Apeliantas nepagrindė materialiÄ ja teisės norma pagrįstos teisės ar įstatymo saugomo intereso, kurie bÅ«tų pažeisti, jo neįtraukus į procesÄ , taip pat nepateikė įrodymų ir argumentų, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtakÄ Å¡alių materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo ir atskirojo skundo negalima suprasti, kaip pasikeistų galimas teismo sprendimas iÅ¡nagrinėtoje byloje, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme ar atskirajame skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus.

Atsakovo turimas bendrovės akcijų skaičius sumažėjo bei ABÄ® 45 straipsnio 12 punkte nurodyta akcijų neapmokėjimo pasekmė atsirado iki to momento, kai pareiÅ¡kėjas tapo atsakovo kreditoriumi. Atsakovo akcijų sumažėjimÄ lėmė 2019 m. spalio 30 d. sprendimas ir imperatyvios ABÄ® nuostatos, kurios Å¡alims ir teismui privalomos. Nėra pagrindo teigti, kad teismas pažeidė pareiÅ¡kėjo teises. 19.3. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad taikos sutartimi turėjo bÅ«ti anuliuojamos ieÅ¡kovei priklausiusios bendrovės akcijos.

Å iomis aplinkybėmis pareiÅ¡kėjas nesirėmė nagrinėjant proceso atnaujinimo klausimÄ pirmosios instancijos teisme; be to, pagal taikos sutartį buvo anuliuotos pačiai bendrovei, o ne atsakovui, priklausiusios akcijos. 19.4. Apeliantas netinkamai vertina 2013 m. gruodžio 12 d. Akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį. Akcijų pasiraÅ¡ymo sutartis buvo sudaryta įgyvendinant V. K., kaip vienintelio Bendrovės akcininko, 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ padidinti Bendrovės įstatinį kapitalÄ . Atsakovas veikė savo vardu ir nelaikytinas R.

M. atstovu. Pagal kasacinio teismo praktikÄ akcininku laikomas tas asmuo, kuris yra įgijęs bendrovės akcijas ir Å¡is įgijimas yra įformintas nustatyta tvarka. IeÅ¡kovė negali bÅ«ti laikoma įsipareigojusi pagal Akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį (kaip ir netapo neapmokėtų Bendrovės akcijų savininke, nes tokia nuosavybė neatsirado). BÅ«tent dėl to, kad prievoles pagal Akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį prisiėmė Å¡iÄ sutartį ir Bendrovės akcijas pasirašęs atsakovas, buvo sumažinta Å¡iam asmeniui priklausančių bendrovės akcijų dalis.

Pagal ABÄ® 48 straipsnio 14 dalį akcijos yra negaliojančios ir nesuteikia jų savininkams turtinių ir neturtinių teisių, jei buvo iÅ¡leistos į antrinę apyvartÄ ir įsigytos nevisiÅ¡kai apmokėtos akcijos. Aplinkybė, kad dalis bendrovės akcijų nebuvo apmokėtos reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė netapo jų savininke ir jokia forma neįgijo prievolių jų atžvilgiu (tame tarpe ir prievolės apmokėti atsakovo pasiraÅ¡ytas akcijas). Vertintina ir tai, kad 2014 metais skyrybų metu dalijantis Bendrovės akcijas, jos nebuvo padalintos lygiomis dalimis ir V.

K. atiteko dvigubai daugiau Bendrovės akcijų. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ , taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Dėl papildomų įrodymų priėmimo 21. PareiÅ¡kėja UAB „Belor“ su atskiruoju skundu pateikė atsakovo V. K. 2021 m. sausio 21 d. praneÅ¡imÄ apie nemokumÄ . Atsakovas V. K. atsiliepime praÅ¡o atsisakyti priimti šį įrodymÄ . Nurodė, jog UAB „Belor“ turėjo visas galimybes jį pateikti pirmosios instancijos teismui, nes turėjo savo žinioje šį raÅ¡ytinį įrodymÄ turėjo nuo 2021 m. sausio 21 d.

22. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

23. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su atsakovo V. K. pozicija, kad pareiÅ¡kėja UAB „Belor“ nenurodė argumentų, kodėl Å¡io įrodymo negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo V. K. 2021 m. sausio 21 d. praneÅ¡imÄ apie nemokumÄ ir jo nevertina. Dėl įpareigojimo JSC Alfa-Bank sumokėti užstatÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti 24. Atsakovas V. K. atsiliepime į atskiruosius skundus pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti JSC Alfa-Bank per 14 dienų nuo nutarties priėmimo dienos įmokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 1 300 Eur V.

K. bylinėjimo iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti. IeÅ¡kovė R. M. atsiliepime į pareiÅ¡kėjo JSC Alfa-Bank atskirÄ jį skundÄ taip pat praÅ¡o įpareigoti pareiÅ¡kėjÄ JSC Alfa-Bank per 10 dienų nuo nutarties priėmimo dienos įmokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 602,36 Eur dydžio užstatÄ ieÅ¡kovės galimų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti. PraÅ¡ymai grindžiami CPK 794 straipsnio nuostata, atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjas yra kitos valstybės (Rusijos) juridinis asmuo ir neturi Lietuvos Respublikoje turto, kurio pakaktų bylinėjimosi iÅ¡laidoms padengti.

25. CPK 794 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieÅ¡kovas kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo praÅ¡ymu privalo Å¡io Kodekso nustatyta tvarka sumokėti užstatÄ galimų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį, pareikalauti užtikrinti galimas bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovas turi teisę ne vėliau kaip pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu. Reikalavimas gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas ir vėliau, jeigu jau bylos nagrinėjimo metu buvo sužinota, kad ieÅ¡kovas yra kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo.

26. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog CPK 794 straipsnio 1 dalies nuostata pirmiausia taikytina atvejams, kai užsienio valstybės fizinis asmuo Lietuvos Respublikoje inicijuoja civilinį ginÄÄ . Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-4-823/2016, kurioje taip pat buvo teiktas praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo jau iÅ¡nagrinėtoje byloje, įvertinęs, kad taikant CPK 794 straipsnio 1 dalies nuostatas bÅ«tų nepagrįstai ribojama pareiÅ¡kėjo teisė į teisminę gynybÄ , praÅ¡ymo užtikrinti bÅ«simas bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkino.

27. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas JSC Alfa-Bank taip pat siekė pasinaudoti teismo priimto procesinio sprendimo peržiÅ«ros mechanizmu byloje, kuri buvo inicijuota kito asmens iniciatyva. Be to, ieÅ¡kovė bei atsakovas V. K. praÅ¡ymÄ dėl įpareigojimo sumokėti užstatÄ pateikė tik atsiliepimuose į atskiruosius skundus, t. y. pažeidė ir CPK 794 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Ä®vertintina ir tai, kad tokio praÅ¡ymo tenkinimas užvilkintų bylos nagrinėjimÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, pagrindo užtikrinti bÅ«simas bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra, todėl ieÅ¡kovės bei atsakovo V. K. praÅ¡ymai atmestini. Dėl atskirųjų skundų esmės 28. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmesti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymai dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

29. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – iÅ¡vengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumÄ , apginant ne tik privatų Å¡alių, bet ir vieÅ¡Ä jį interesÄ . Dėl to teismas proceso atnaujinimÄ reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į Å¡io instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo bÅ«ti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimÄ , ar pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

30. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiÅ¡kai reikÅ¡mingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti nustatytas. Dėl Å¡ios priežasties asmuo, besikreipiantis su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ , privalo įrodyti esant bent vienÄ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013, 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021).

31. Nagrinėjamu atveju apeliantai atskiruosiuose skunduose nenurodė argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmesti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymai atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindais, todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡ios nutarties dalies pagrįstumo ir teisėtumo nevertina.

32. Apeliantų teigimu, teismas, nekonstatavo proceso atnaujinimo pagrindo, numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte, nes klaidingai nustatė faktines aplinkybes ir neteisingai jas vertino.

33. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad procesas gali bÅ«ti atnaujintas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

34. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas atnaujinamas dėl to, kad nagrinėjant bylÄ buvo pažeistas vienas pagrindinių sÄ Å¾iningo teismo proceso principų – teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam (lot. audiatur et altera pars). Atnaujinus bylÄ Å¡iuo pagrindu, teismo procesas turi bÅ«ti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimÄ neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021, 2021 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-916/2021).

35. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai:

1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis);

2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021; 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019).

36. Å iuo atveju apeliantai pateikė praÅ¡ymus atnaujinti procesÄ civilinėje byloje, kuri nutraukta teismo nutartimi patvirtinus Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį.

37. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi Å¡alys tarpusavio nuolaidomis iÅ¡sprendžia kilusį teisminį ginÄÄ , užkerta keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, iÅ¡sprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimÄ arba kitus ginčytinus klausimus.

38. Kasacinio teismo konstatuota, kad dispozityvumo principas ir iÅ¡ jo kylanti Å¡alių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sÄ lygų nėra absoliutÅ«s. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylÄ nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti Å¡alių pasiektos taikos sutarties sÄ lygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti Å¡alių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų Å¡alių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-403/2021, 24 punktas, 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021).

39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-28048-861/2020, kuria buvo patvirtina ieškovės R. M. ir atsakovų V. K., J. K., UAB „Vyrja“ sudaryta taikos sutartis, ir taikos sutartyje nėra tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjų teisių ir pareigų, joms sukurtos naujos iki tol neturėtos teisės ar pareigos. Taip pat teismas nurodė, jog taikos sutartis suformuluota pagal ABĮ 45 straipsnio 12 dalies reikalavimus; teismas pažymėjo, kad akcijos nors ir buvo perleistos pačiai bendrovei, tačiau jos nebuvo apmokėtos (nesant pateiktų priešingų įrodymų), dėl ko neatsirado nuosavybės teisė į jas, tad negalėjo turėti esminės reikšmės V. K. turto masei. Teismas nenustatė, kad taikos sutartimi atsakovas V. K. prisiėmė naujų įsipareigojimų.

40. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės neturi pagrindo nepritarti Å¡iems argumentams. Abejonių, kad taikos sutartyje tiesiogiai nebuvo pasisakyta dėl pareiÅ¡kėjų teisių ir pareigų, joms sukurtos naujos iki tol neturėtos teisės ar pareigos, nėra. Taigi, spręstina, ar taikos sutartyje nustatytomis sÄ lygomis nepažeidžiamos pareiÅ¡kėjų teisės.

41. Minėta, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė patvirtinti, kad neapmokėtas 2 500 000 UAB „Vyrja“ paprastÄ sias vardines akcijas, pasiraÅ¡ytas V. K. pagal 2013 m. gruodžio 12 d. akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį, sudarytÄ tarp UAB „Vyrja“ ir V. K., įsigijo pati UAB „Vyrja“, sumažinti UAB „Vyrja“ įstatinį kapitalÄ nuo 49 561 000 Eur iki 48 836 000 Eur, anuliuojant pačios UAB „Vyrja“ įgytas 2 500 000 paprastųjų vardinių akcijų.

Ieškinį, be kita ko, grindė tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019 patvirtinus ieškovės R. K. asmeninės nuosavybės teisę į 21 300 nematerialių paprastųjų vardinių UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijų nuo 2014 m. birželio 20 d., UAB „Vyrja“ neteko galimybės įgyti akcijas pagal pirkimo pardavimo sutartį, jos piniginė prievolė V. K. sumažėjo 2 500 000 Lt, ir tuo pačiu sumažėjo bendrovės bei V.

K. tarpusavio prievolių įskaitymo mastas (buvo apmokėta tik dalis naujai pasirašomų bendrovės akcijų emisijos kainos).

42. Kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, pagal ABÄ® 45 straipsnio 12 dalį, jeigu akcijas pasirašęs asmuo per akcijų pasiraÅ¡ymo sutartyje nustatytÄ terminÄ akcijų neapmoka, laikoma, kad akcijas įgijo pati bendrovė ir akcijų pasiraÅ¡ymo sutartis su tuo asmeniu negalioja, įnaÅ¡ai už pasiraÅ¡ytas akcijas negrÄ Å¾inami. Ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo akcijų apmokėjimo termino pabaigos bendrovė turi perleisti akcijas kitų asmenų nuosavybėn arba sumažinti įstatinį kapitalÄ anuliuodama akcijas.

43. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes apie 2019 m. spalio 30 d. priimtÄ sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019, taip pat pacituotÄ teisinį reglamentavimÄ , pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog taikos sutartis suformuluota pagal ABÄ® 45 straipsnio 12 dalies reikalavimus, laikytina teisinga bei pagrįsta. FaktÄ , jog neapmokėjus akcijų laikoma, kad jas įgijo pati bendrovė, kad Akcijų pasiraÅ¡ymo sutartis su akcijas pasiraÅ¡iusiu asmeniu negalioja, lemia bÅ«tent aptartos ABÄ® 45 straipsnio nuostatos. Naujas akcijas 2013 m. gruodžio 12 d. sutartimi pasirašė bÅ«tent V. K. (akcininkas).

44. Minėta, jog pagal kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, siekiant pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, reikia nustatyti, ar teismo sprendimu buvo pažeistos trečiojo asmens teisės ar įstatymo saugomi interesai, bei tai, kad teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos.

45. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės tokių aplinkybių neįrodė. Apeliantai motyvų dėl dalyvavimo procese pagal ieÅ¡kovės pareikÅ¡tus reikalavimus dėl bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo tinkamai nepagrindė, akcininkės ir bendrovės teisių bei pareigų, skundžiamos nutarties iÅ¡vadų dėl taikos sutarties atitikimo paminėtoms ABÄ® nuostatoms, nepaneigė. Pažymėtina, kad praÅ¡ymuose (ir patikslinimuose) pareiÅ¡kėjai nurodė abstraktaus pobÅ«džio aplinkybes apie atsakovų nesÄ Å¾iningÄ elgesį kreditorių atžvilgiu (įskaitant su byla nesusijusiuose sandoriuose), atsakovo V.

K. sunkiÄ finansinę padėtį, pradelstus jo įsipareigojimus, kaip savo teisių pažeidimÄ akcentavo taikos sutarties Å¡alių ketinimus (ir tarpusavio susitarimus) sukurti teisinę situacijÄ , užkertančiÄ atsakovo V. K. kreditoriams galimybę parduoti kontrolinį Vyrja akcijų paketÄ ir iÅ¡ gautų lėšų patenkinti bent dalį kreditorinių reikalavimų ir kt. Tačiau tokie Å¡ie argumentai neįrodo, kad atnaujinus procesÄ , ginčas bÅ«tų iÅ¡spręstas kitokiu bÅ«du. Be to, aplinkybės, kuriomis remiantis buvo konstatuotas atsakovo bendrovės akcijų sumažėjimas turimų akcijų yra sÄ lygoti sandorių ir juridinių faktų, sudarytų ir atsiradusių iki to momento, kai pareiÅ¡kėjai tapo atsakovo kreditoriais.

46. Atskirajame skunde pareiškėja UAB „Belor“ nurodė nekvestionuojanti paminėtų imperatyvių įstatymo (ABĮ 45 straipsnio 12 dalies) normų, tačiau apeliantai atskiruosiuose skunduose pabrėžė, jog taikos sutartimi nepagrįstai buvo sumažinta būtent skolininko V. K. turto apimtis, kai pagal susiklosčiusias faktines aplinkybes privalėjo būti mažinama R. M. turto apimtis.

47. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovės atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ iÅ¡dėstyta pozicija, kad Å¡iomis aplinkybėmis pareiÅ¡kėjai nesirėmė nagrinėjant proceso atnaujinimo klausimÄ pirmosios instancijos teisme.

48. Pažymėtina, kad pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis (Å¡iuo atveju atskirasis (CPK 338 straipsnis)) skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkcijÄ . Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimui pakartoti ar naujiems reikalavimams ir atsikirtimams nagrinėti, o pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms iÅ¡taisyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-338-241/2017).

49. Kita vertus, UAB „Belor“ atskirajame skunde, teigdamas, jog civilinės bylos Nr. e2-2910-603/2019 baigtis (kad pripažinta, jog R. K. neperleido Vyrjai 21 300 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų, o V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios (duomenys neskelbtini) akcijos (21 300 vnt.) liko parduotomis Vyrjai) reiÅ¡kė tai, kad nepasiraÅ¡ytos ir neperduotos galėjo bÅ«ti laikomos bÅ«tent R. K. priklausiusios (duomenys neskelbtini) akcijos, nepasisakė dėl Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties, kuria akcijos sutuoktiniams atiteko nelygiomis dalimis, jos sudarymo momento, galimos įtakos (Akcijų pasiraÅ¡ymo sutartimi akcijos įgytos bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ir tik vėliau pasidalintos), kas galėtų reikÅ¡ti akcijų skirstymÄ pagal atitinkamÄ proporcijÄ .

PraÅ¡ymuose pareiÅ¡kėjai buvo nurodę, jog V. K. praradus bent vienÄ Vyrjos akcijÄ , jis asmeniÅ¡kai netektų UAB „Vyrja“ kontrolės (atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjai, pasisakydami dėl savo teisių pažeidimo, akcentuoja bÅ«tent kontrolinio akcijų paketo netekimo įtakÄ akcijų vertei, ir tuo pačiu kreditorių interesams).

50. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad apeliantų argumentai nėra pakankami konstatuoti, kad taikos sutartis pažeidė pareiÅ¡kėjų teises ar įstatymo saugomus interesus, kad jų nurodytos aplinkybės turėtų įtakos ginčo iÅ¡sprendimui, ir kad egzistuoja pagrindas atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje byloje.

51. Atskiruosiuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismui visiškai nevertinant pareiškėjų (kreditorių) teisės saugomo interesų pažeidimo, taip nenustatant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindo, konstatuotinas absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas, nes skundžiama nutartis yra be motyvų (motyvai yra neišsamūs).

52. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ net ir nepakankamas teismo sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Å is pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiÅ¡kai be motyvų. Jei teismo sprendimo motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013).

53. Å iuo atveju, pirmosios instancijos teismas nutartyje iÅ¡dėstė argumentus, kuriais remdamasis padarė iÅ¡vadas dėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymų, jie yra aiÅ¡kÅ«s ir iÅ¡samÅ«s. Tai, kad jie neatitinka apeliantų pozicijos, nereiÅ¡kia motyvų trÅ«kumo, juolab sudarančio pagrindÄ pripažinti absoliutų nutarties negaliojimo pagrindÄ . Taigi, atskirųjų skundų argumentai dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo atmestini kaip nepagrįsti.

54. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantai nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai). Dėl bylinėjimosi išlaidų 55.

IeÅ¡kovė R. M. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jai iÅ¡ pareiÅ¡kėjų UAB „Belor“ ir JSC Alfa-Bank po 726 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti; pridėjo Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus (advokato V. V. 2021 m. rugpjūčio 3 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ 1 452 Eur sumos PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija VV Nr. 00774 (už atsiliepimų į JSC Alfa Bank bei UAB „Belor“ atskiruosius skundus parengimÄ (po 600 Eur be PVM)), taip pat 2021 m. Rugpjūčio 13 d. KvitÄ , patvirtinantį minėtos sÄ skaitos apmokėjimÄ .

56. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantų atskirieji skundai atmesti, taip pat į tai, kad praÅ¡omos priteisti sumos virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalius dydžius (maksimali priteistina suma už atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ sudaro 607 Eur, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas tenkinamas iÅ¡ dalies, jai iÅ¡ apeliantų UAB „Belor“ ir JSC Alfa-Bank priteistina po 607 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ pareiÅ¡kėjų (apeliantų) UAB „Belor“ (juridinio asmens kodas 303276665) ir JSC Alfa-Bank (juridinio asmens kodas 102770067328) po 607 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus septynis eurus) (iÅ¡ kiekvieno) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Jadvyga Mardosevič