02e10f2e-e35b-47f1-a1ab-9bc7df057865 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                             Civilinė byla Nr.2A-1865-619/2013                                                           Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00465-2012-6                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 95.6.2; 35.3.6; 43.2; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                                    N U T A R T I S                          2013 m. liepos 17 d.                                                            Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžej Maciejevski ir Loretos Lipnickienėsrašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) R.

L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo BUAB ,,Modernizacijos finansavimo fondas“, atstovaujamos UAB ,,Bankroto administravimo paslaugos“ ieÅ¡kinį atsakovui R. L. dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                          n u s t a t ė :                                                                 I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė teismo iÅ¡ atsakovo priteisti 77 760,00 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 1-2).

IeÅ¡kinyje nurodė, kad yra ieÅ¡kovo bankroto administratorius. BUAB ,,Modernizacijos finansavimo fondas“ buhalterinės apskaitos dokumentais nustatyta, kad atsakovas R. L. yra skolingas įmonei 77 760 Lt sumÄ , kuri jam buvo pervesta 2010-11-23, tačiau nerasta jokių dokumentų, kurie patvirtintų Å¡ios sumos teisinį pagrindÄ . Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodydamas, kad 2010-03-22 jis suteikė 75 000 Lt paskolÄ ieÅ¡kovo direktoriui ir vieninteliam akcininkui G. M., kuris įsipareigojo jÄ priimti ir naudoti įmonės tikslais, jos veiklos reikmėms.

Paskola turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta iki 2010-09-20. 2010-11-23 ieÅ¡kovas į jo sÄ skaitÄ sumokėjo 77 760 Lt skolÄ , nurodydamas, kad grÄ Å¾ina paskolÄ . Šį banko pavedimÄ patvirtino vienintelis ieÅ¡kovo akcininkas ir direktorius G. M., kuris atsakovui nurodė, kad tai daro teisėtai, o visus susijusius dokumentus su įmone tarpusavyje susitvarkys. Nurodė, jog jam grÄ Å¾inta paskola negali bÅ«ti iÅ¡reikalaujama kaip be teisinio pagrindo gauta suma. Å iÄ sumÄ atsakovas banko pavedimu gavo įstatyminiu pagrindu (CK 6.50 str. 1 d.), kaip trečiojo asmens (ieÅ¡kovo) už skolininkÄ (G.

M.) įvykdytÄ prievolę sumokėti jam pradelstÄ sugrÄ Å¾inti paskolos sumÄ su palÅ«kanomis.                                        II. Teismo priimto procesinio sprendimo esmė          Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 6 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino pilnutinai. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo R. L. ieÅ¡kovui BUAB ,,Modernizacijos finansavimo fondas“ 77 760 Lt skolos, 2 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo 2012-02-23 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Teismas sprendime konstatavo, kad iÅ¡ pateiktos 2010-03-22 paskolos sutarties, nustatyta, kad atsakovas R. L. suteikė G. M., kaip UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ akcininkui ir direktoriui 75 000 Lt skolÄ UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ veiklos reikmėms, paskolos gavėjas įsipareigojo grÄ Å¾inti paskolÄ kartu su palÅ«kanomis, viso 77 760 Lt. Teismo vertinimu, Å¡i paskolos sutartis sudaryta tarp dviejų fizinių asmenų. Vertindamas 2010-03-23 paskolÄ , sudarytÄ tarp G. M. ir UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ dėl 75 000 Lt paskolos įmonei suteikimo, teismas konstatavo, kad akivaizdu, kad jokių Å¡ios realios sutarties egzistavimo patvirtinimo įrodymų byloje nėra, nes liudytojas pateikia teismui paskolos sutartį niekaip tai neatsispindėdamas juridinio asmens dokumentuose, kas eliminuoja Å¡iÄ sutartį vertinti kaip realiai buvusiÄ .

Teismo vertinimu, 2010-03-23 G. M. atliktas UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ 11 000 eurų pavedimas kaip akcininko įnaÅ¡as paneigia atsakovo ir Å¡io liudytojo paaiÅ¡kinimus dėl skolos gavimo ir pervedimo pinigų bendrovei. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė savo argumentų ir buvusių faktinių aplinkybių, nes atsakovas gavo pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovo neturėdamas jokių paskolinių santykių su juridiniu asmeniu; pinigų atsakovas negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui gavęs iÅ¡ G. M. mokėjimo pavedimÄ .

Konstatavo, kad atsakovas gavo pinigus dėl sÄ moningo skolininko veiksmo – G. M. pervedė asmeninę savo skolÄ kaip įmonės skolÄ , kas akivaizdžiai padarė žalÄ pačiai bendrovei, tokiu bÅ«du skolininkas ir kreditorius elgėsi nesÄ Å¾iningai. Pažymėjo, jog patenkinus ieÅ¡kinį, faktiniai santykiai tarp pirminio kreditoriaus – atsakovo ir skolininko G. M. neiÅ¡nyks.                           III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai.Atsakovas R.

L. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ naujam nagrinėjimui bei iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo kreditorių ir skolininkų sÄ raÅ¡us bei didžiÄ jÄ buhalterinę knygÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Apeliantas nurodė, kad ieÅ¡kovo veiksmai pervedant jam pinigus nepažeidė jokių CK nuostatų, o iÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos teismas privalėjo pripažinti, kad pinigai jam buvo sumokėti LR CK 6.50 str. pagrindu, kaip paskolos grÄ Å¾inimas už G.

M. pagal 2010-03-22 paskolos sutartį. Liudytojas G. M. pats asmeniÅ¡kai patvirtino, kad pinigus iÅ¡ atsakovo gavo ir juos įnešė per kelis kartus ieÅ¡kovui tarp G. M. ir ieÅ¡kovo sudarytos paskolos pagrindu. Tuo tarpu ieÅ¡kovas byloje neįrodė (nepateikė jokių duomenų), o teismas nebandė aiÅ¡kintis ir sprendime nenurodė, kokiu pagrindu ieÅ¡kovas gavo iÅ¡ G. M. 11 000 Eur. Tokiu bÅ«du teismas vadovavosi niekuo nemotyvuotomis prielaidomis. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovo direktoriui ir akcininkui atsakovas suteikė tikslinę paskolÄ , todėl pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo įstatyminiu pagrindu (CK 6.50 str. 1 d.).

Todėl ieÅ¡kovui, įvykdžiusiam prievolę už skolininkÄ G. M., pereina visos jo kaip kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku G. M.. Byloje nėra duomenų, kad G. M. bÅ«tų pranešęs jog prieÅ¡tarauja, kad jo prievolės įvykdymÄ priimčiau iÅ¡ ieÅ¡kovo ir bÅ«tų negalėjęs jos priimti. Kad tokie reikalavimai buvo įskaityti, patvirtina ir tai, kad G. M. nėra patvirtintų ieÅ¡kovo kreditorių sÄ raÅ¡e pagal jo ir ieÅ¡kovo sudarytÄ 2010-03-23 Paskolos sutartį ir jos pagrindu atliktus mokėjimus.

2. Nepagrįsti teismo argumentai, susiję su atsakovo ir G. M. nesÄ Å¾iningumu, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas elgėsi nesÄ Å¾iningai. Atsakovo skolininkas G. M., kaip ieÅ¡kovo kreditorius, galėjo ieÅ¡kovui nurodyti, kad Å¡is prievolę įvykdytų už jį.

3. Nurodo, kad teismas pažeidė CPK 329 str. 2 d. 2 p., nes nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ , sprendime konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų tarp atsakovo ir G. M. sudarytos paskolos sutarties realų egzistavimÄ , laikė, kad pervesta G. M. 11 000 Eur suma ieÅ¡kovui nepatvirtina, kad jis Å¡iuos pinigus gavo iÅ¡ atsakovo sudarytos su juo sutarties pagrindu ir juos pervedė ieÅ¡kovui. Taigi, teismas neteisėtai sprendė ir civilinių teisinių santykių, susiklosčiusių ne tik tarp Å¡alių, bet ir tarp G. M. ir ieÅ¡kovo, bei G. M. ir apelianto. Å iuo atveju teismui nusprendus, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai sumokėjo jam pinigus, atsakovas įgytų teisę reikalauti pinigų tiesiogiai iÅ¡ G. M.. Tokiu bÅ«du teismas nusprendė dėl G. M. teisių ir pareigų, jis negalėjo apsiginti nuo tokio ieÅ¡kinio ir teismo sprendimo pagrindu atsirasiančio jo teisių pablogėjimo.

4. Teismas bylÄ nagrinėjo neobjektyviai, netyrė reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, neiÅ¡reikalavo jo įrodinėjamoms aplinkybėms patvirtinti reikalingų įrodymų, visiÅ¡kai Å¡ių praÅ¡ymų nemotyvuodamas. Todėl teismas priimdamas sprendimÄ pažeidė CPK 12 str., 14 str., 42 str., 198 str., 260 str., 263 str. reikalavimus. IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė apeliacinį skundÄ atmesti (b.l. 83-84) bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindė Å¡iais argumentais:1.

Nurodė, kad bendrovės administratoriui dokumentus perdavė buvęs įmonės vadovas G. M., Å¡iais dokumentais ieÅ¡kovas ir remiasi, jokių kitų dokumentų, liečiančių apeliantÄ , nėra. Apeliantas praÅ¡o iÅ¡reikalauti raÅ¡ytinius įrodymus, tačiau pats nebuvo atvykęs susipažinti su dokumentais, nėra pateikęs tokio praÅ¡ymo. Ä®vertinus ieÅ¡kovo buhalterinės apskaitos dokumentus, pateiktus tuometinio bendrovės vadovo, nustatyta, kad G. M. ieÅ¡kovo lėšomis dengė savo asmenines paskolas, taip pat bendrovės lėšas naudojo savo ir savo Å¡eimos poreikiams tenkinti.

2. Apeliantas patvirtino, kad sudarydamas sutartį su G. M. suprato, kad jį sieja paskoliniai santykiai tarp fizinių asmenų, todėl nėra teisinio pagrindo G. M. įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu. Taigi, apeliantas priėmė pinigus iÅ¡ asmens, su kuriuo jo nesiejo jokie santykiai.

3. Pažymėjo, jog nėra jokių įrodymų, patvirtinančių 75 000 Lt G. M. sumos ieÅ¡kovui perdavimo faktÄ , neva paskolinta suma nėra apskaityta bendrovės dokumentuose. Teigia, jog yra visos sÄ lygos byloje taikyti apelianto atžvilgiu CK 6.237 str. 1 d., 6.240 str. 1 d., 6.242 str. 1 d. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Å i byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.             Faktiniais bylos duomenimis nustatytos Å¡ios aplinkybės: 2010-03-22 tarp atsakovo ir G. M. sudaryta paskolos sutartis (b.l. 21), remiantis kuria atsakovas paskolino G. M. kaip UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ įmonės akcininkui ir direktoriui 75 000 Lt, o paskolos gavėjas jÄ priima ir naudos UAB „Modernizacijos finansavimo fonas“ veiklos reikmėms. 2010-03-23 G. M. suteikia paskolos gavėjui UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ 75 000 Lt paskolÄ , o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti suteiktÄ paskolÄ iki 2010-09-20 kartu su palÅ«kanomis, numatytomis 2010-03-22 paskolos sutartyje, sudarytoje tarp G.

M. ir R. L.. IeÅ¡kovas 2010-11-23 tarpbankiniu pavedimu grÄ Å¾ino atsakovui paskolÄ su palÅ«kanomis 77 760 Lt (b.l. 5). Atsakovas, atsikirsdamas į ieÅ¡kinį, nurodo, kad pinigai ieÅ¡kovo jam buvo sumokėti LR CK 6.50 str. pagrindu, kaip paskolos grÄ Å¾inimas už G. M..            Dėl CPK 329 str. 2 d. 2 punkto pažeidimoTeisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , sutinka su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas byloje nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, t.y. dėl G.

M. teisių ir pareigų, kad sudaro pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ .                         Pažymėtina, kad civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas- užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ . Tiek tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų (CPK 47 straipsnis) turi teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir įstatymo nustatytÄ galimybę šį interesÄ Ä¯gyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginÄÄ .

Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp Å¡alių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iÅ¡ Å¡alių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtakÄ jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių pusėje tam, kad iÅ¡vengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali bÅ«ti įtraukiami į prasidėjusį procesÄ ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-2004).

Aptartos įstatyminės ir teismų praktikos nuostatos reiÅ¡kia ir tai, kad spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tÄ asmenį sieja su ginčo Å¡alimis, ir materialinę teisės normÄ , kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms.           Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), Å¡is įstatymo imperatyvas sukuria bylÄ nagrinėjančiam teismui pareigÄ , nustačius tikėtinÄ teisinę sprendimo įtakÄ ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesÄ .

CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas ,,nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų“. Sisteminis nurodytų procesinės teisės normų vertinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų.

Ä®statyminės sÄ vokos ,,teismas nusprendė“ turinys yra atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-159-2007). Tai savo ruožtu reiÅ¡kia, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo įtakota neįtraukto į procesÄ asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė.Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį CK 6.237 str. pagrindu, teismo sprendime konstatavo, kad nėra byloje patikimų įrodymų, kad egzistavo realiai 2010-03-23 paskolos sutartis tarp G.

M. ir UAB „Modernizavimo fondas“, nes nėra jokių įrodymų, patvirtinančių realų Å¡ios paskolos sutarties egzistavimÄ . Teismas, įvertinęs liudytojo G. M. pateiktÄ Ä¯rodymÄ , konstatavo, kad 2010-03-23 G. M. bankiniu pavedimu pervedė ieÅ¡kovui tik 11 000 Eurų akcininko įnaÅ¡Ä , kuris paneigia atsakovo ir liudytojo paaiÅ¡kinimus dėl skolos gavimo ir pervedimo pinigų bendrovei. Konstatavo, kad grÄ Å¾indamas skolÄ G. M. ir atsakovas elgėsi nesÄ Å¾iningai, G. M. savo valiniu sprendimu pervedė atsakovui savo asmeninę skolÄ kaip įmonės skolÄ , kas akivaizdžiai padarė žalÄ pačiai bendrovei.

Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendime nusprendė dėl G. M. teisių ir pareigų, pasisakydamas dėl jo sutartinių santykių su ieÅ¡kovu bei atsakovu, vertino, jog G. M. veiksmais ieÅ¡kovui buvo padaryta žala. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo įtakota neįtraukto į teismo procesÄ G. M. teisinė padėtis. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas atsiliepime prašė teismo patraukti trečiuoju asmeniu be savarankiÅ¡kų reikalavimų G. M. (b.l.40), tačiau pirmosios instancijos teismas šį praÅ¡ymÄ atmetė iÅ¡ esmės jo nemotyvuodamas (b.l. 45).

           Nustačius šį procesinį pažeidimÄ , dėl kitų apelianto apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako. Dėl nurodyto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), todėl skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija                                                                             n u t a r i a :

             Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmos instancijos teismui iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                  Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                                                                                                             Loreta Lipnickienė                                                                       Andžej Maciejevski