02e0b651-050e-43fb-b42e-e14c93e72a20 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-270-370/2016                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00078-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 31 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J.

J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1043-112/2015, pagal ieÅ¡kovo A. L. (A. L.) ieÅ¡kinį atsakovui J. J. dėl sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriame prašė nutraukti 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir priteisti iÅ¡ atsakovo 59 390,43 Eur skolos, 5 939,04 Eur palÅ«kanų bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas su atsakovu 2012 m. balandžio 2 d. sudarė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo parduoti ieÅ¡kovui UAB „Lotidė“ 97,06 procentus akcijų. Pagal Sutartį ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovui 205 063,29 Lt (59 390,43 Eur), šį faktÄ patvirtina pinigų perdavimo - priėmimo aktas, suraÅ¡ytas 2012 m. gruodžio 26 d. Atsakovas akcijų ieÅ¡kovui neperdavė. Sutartyje numatyta, kad pirkėjas gali vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, jeigu pardavėjas neįregistruoja pirkėjo akcininku.

Kadangi atsakovas neįvykdė savo prievolės ir negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui sumokėtų pinigų, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti skolÄ iÅ¡ atsakovo. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad sutartis yra suklastota, t. y. ant pirmojo sutarties lapo nėra parašų, o antrasis lapas yra ne iÅ¡ tos sutarties. Pinigai yra sumokėti už ieÅ¡kovo artimiesiems atliktus darbus, sudarytas sutartis. IeÅ¡kovas yra skolingas atsakovui, todėl tokiu bÅ«du siekia iÅ¡vengti skolos grÄ Å¾inimo bei nori pasipelnyti iÅ¡ atsakovo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. liepos 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir nutraukė ieÅ¡kovo su atsakovu 2012 m. balandžio 2 d. sudarytÄ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Ä®pareigojo atsakovÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 59 390,3 Eur, sumokėtų pagal 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 5 939,43 Eur metinių palÅ«kanų bei 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1 403,52 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (1 203,52 Eur už teisinę pagalbÄ ir 200 Eur žyminio mokesčio); iÅ¡ atsakovo valstybei priteisė 1 105 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už ieÅ¡kinį.

             Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas teigė, jog sutartis yra suklastota, tačiau jos neginčijo ir nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos atsakovo teiginius. Iš byloje esančio   2012 m. gruodžio 26 d. pinigų perdavimo – priėmimo akto, kurį pasirašė ieškovas ir atsakovas, teismas nustatė, jog atsakovas gavo 205 063,29 Lt, tačiau ieškovo neįregistravo UAB „Lotidė“ akcininku. 2012 m. gruodžio 26 d. pinigų perdavimo – priėmimo akte nurodyta, jog pinigai atsakovui sumokėti pagal 2012 m. vasario 4 d.

Akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, šį faktÄ atsakovas patvirtino savo paraÅ¡u. Atsakovas nepateikė duomenų, kad ieÅ¡kovas neįvykdė akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių teiginius, jog ieÅ¡kovas atsiskaitė ne už akcijas, o vykdydamas kitus sandorius. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas įrodė, jog atsakovui už nupirktas akcijas sumokėjo, t. y. sutartį įvykdė tinkamai, todėl tenkino jo reikalavimÄ dėl 59 390,43 Eur grÄ Å¾inimo.

Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog atsakovas nepagrįstai naudojosi ieÅ¡kovo pinigais nuo paskutinės įmokos dienos, t. y. 2012 m. gruodžio 20 d., iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, todėl priteisė ieÅ¡kovui 5 939,04 Eur palÅ«kanų bei 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Atsakovas (apeliantas) J. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; taip pat priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais:             1. Sprendimas turi bÅ«ti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 3 d. 1 p.), kadangi bylÄ teismas iÅ¡nagrinėjo nedalyvaujant atsakovui ir jo atstovei, nes jiems nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie bylos nagrinėjimÄ . Atsakovas apie 2015 m. birželio 29 d. vyksiantį teismo posėdį sužinojo atsitiktinai ir pateikė teismui praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ . Advokatė nedalyvavo 2015 m. birželio 19 d. vykusiame teismo posėdyje, nes tuo metu sirgo, todėl negalėjo sužinoti ir apie 2015 m. birželio 29 d. vyksiantį teismo posėdį.

Be to, atsakovo atstovė sirgo ir 2015 m. birželio 29 d., nedarbingumas jai buvo pratęstas iki 2015 m. liepos 3 d.             2. Teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, nes Sutartis buvo suklastota. Apelianto nuomone, teismas nevertino aplinkybės, jog Sutartis buvo suklastota, nes pirmasis sutarties lapas yra nepasirašytas, o antrasis lapas, kuriame yra šalių parašai, yra paimtas iš kitos sutarties. Iš Sutarties pirmojo lapo nėra galimybės nustatyti Sutarties objekto. Be to, Sutarties 2-ame punkte nurodyta, kad parduodama 97,06 procentai paprastųjų vardinių akcijų, nors atsakovui UAB „Lotidė“ akcijų priklausė 94,06 procentai.

             3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas neįregistravo ieÅ¡kovo įmonės akcininku, nes Å¡i pareiga kilo pačiam ieÅ¡kovui. Kadangi ieÅ¡kovas nesiėmė jokių veiksmų, kad jis bÅ«tų įregistruotas kaip UAB „Lotidė“ akcijų savininkas, tai rodo, jog tokia sutartis iÅ¡ viso nebuvo sudaryta. 2013 m. sausio 3 d. ieÅ¡kovas pirko iÅ¡ atsakovo namÄ už 200 000 Lt, tačiau teismas net nesiaiÅ¡kino, ar ieÅ¡kovas 2012 – 2013 metais turėjo pakankamai lėšų, jog bÅ«tų galėjęs įsigyti namÄ bei įmonės UAB „Lotidė“ akcijas.             4.

Teismas ieÅ¡kinį tenkino tuo pagrindu, kad 2012 m. gruodžio 26 d. Pinigų priėmimo – perdavimo aktas yra įrodymas, jog buvo sudaryta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis. Apeliantas pažymėjo, kad jis minėtÄ aktÄ pasirašė tuomet, kai 2013 m. sausio 3 d. pasiraÅ¡inėjo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, todėl pagrįstai tikėjosi, jog 2012 m. gruodžio 26 d. Pinigų priėmimo – perdavimo akte nurodyta suma yra mokama už namÄ , o už ne akcijas.

Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog tarp Å¡alių vyko ir nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoris.             5. Kadangi negali bÅ«ti tenkinamas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl skolos priteisimo, neturi bÅ«ti tenkinamas ir reikalavimas dėl palÅ«kanų priteisimo.              6. Apeliantas pateikdamas apeliacinį skundÄ sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio, o likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimÄ prašė atidėti iki teismo sprendimo priėmimo Å¡ioje byloje.

             IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ prašė atsakovo J. J. apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovo patirtas 500 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais pagrindiniai argumentais:             1. Nėra jokių absoliučių sprendimo negaliojimų pagrindų, nes tiek atsakovas, tiek jo atstovė apie paskutinį 2015 m. birželio 29 d. vykusį teismo posėdį buvo tinkamai informuoti.

Be to, pats atsakovas buvo atvykęs į teismÄ posėdžio dienÄ ir parašė praÅ¡ymÄ atidėti teismo posėdį, tačiau į patį bylos nagrinėjimÄ taip ir neatėjo.              2. Nors atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus dar galėjo pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau ieÅ¡kovas neprieÅ¡tarauja, kad apeliacinės instancijos teismas juos priimtų, nes jie neturi jokio įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.             3.

IeÅ¡kovas nurodė, kad apeliantas pats parengė Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties tekstÄ . Nepagrįsti apelianto argumentai, kad Sutartis yra suklastota, nes iÅ¡ jo pateiktos UAB „Venalis“ 2010 m. sausio 7 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog ji buvo pasiraÅ¡yta visai kito asmens – K. Ū.. Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad 1994 metais UAB „Lotidė“ neturėjo jokių akcininkų. Å iuos apelianto teiginius paneigia paties apelianto pateiktas 2012 m. sausio 4 d. akcininkų sÄ raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, jog aÅ¡tuoni UAB „Lotidė“ akcininkai akcijų įsigijo dar 1994 metais, o pati įmonė įregistruota buvo 1999 m. birželio 1 d.

             4. IeÅ¡kovas teigia, kad Sutarties kaina buvo sutarta 200 000 Lt. Tai, kad kaina nebuvo nurodyta pačioje Sutartyje, nedaro Å¡ios Sutarties negaliojančios. Be to, kaip matyti iÅ¡ 2012 m. gruodžio 26 d. pinigų perdavimo – priėmimo akto, ieÅ¡kovas ne tik, kad atsiskaitė už akcijas, bet ir permokėjo atsakovui 5 063,29 Lt.              5. IeÅ¡kovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju net ir pripažinus, jog Sutartis yra negaliojanti, tai nepaneigtų atsakovo prievolės grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui sumokėtus pinigus pagal 2012 m. gruodžio 26 d.

Pinigų priėmimo – perdavimo aktÄ .              6. IeÅ¡kovas nesutinka su apelianto teiginiu, kad jis pats turėjo kreiptis dėl akcijų perregistravimo jo vardu. Å iuos argumentus apeliantas grindžia 2004 m. rugpjūčio 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1041 patvirtintomis Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sÄ skaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių 17 punktu, reglamentuojančiu materialiųjų akcijų perleidimo ar akcijų paveldėjimo atvejus, nors UAB „Lotidė“ akcijos yra nematerialios.             7.

Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, jog 2012 m. gruodžio 26 d. pinigų priėmimo – perdavimo aktas nepatvirtina, kad ieÅ¡kovas sumokėjo apeliantui už iÅ¡ atsakovo nupirktÄ namÄ , o ne UAB „Lotidė“ akcijas.              Atsakovas 2015 m. lapkričio 6 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti prokuratÅ«rÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties autentiÅ¡kumo ir 2012 m. gegužės 2 d. atsakovo praÅ¡ymo ieÅ¡kovui A.

L. autentiÅ¡kumo nustatymo ekspertizės bÅ«du. Taip pat prašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ Klaipėdos apskrities VMI mokestinio tyrimo iÅ¡vadÄ A. L. atžvilgiu. Atsakovas 2016 m. sausio 27 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė pakartotinį praÅ¡ymÄ pavesti prokuratÅ«rai pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties autentiÅ¡kumo ir 2015 m. gegužės 2 d. praÅ¡ymo tikroviÅ¡kumo nustatymo arba įpareigoti tai atlikti patį ieÅ¡kovÄ , kad jis atliktų savo raÅ¡ysenos ekspertizę.

Apeliantas taip pat pateikė teismui ir naujus įrodymus: 2012 m. gruodžio 10 d. Pinigų priėmimo – perdavimo aktÄ , atsakovo 2015 m. rugpjūčio 31 d. pareiÅ¡kimÄ , Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugsėjo 17 d. raÅ¡tÄ .              IeÅ¡kovas 2016 m. vasario 19 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir nurodė, kad nėra jokio pagrindo pridėti prie bylos po apeliacinio skundo padavimo teikiamus atsakovo dokumentus, taip pat tenkinti jo praÅ¡ymus.

IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo svarstyti klausimÄ dėl baudos skyrimo atsakovui už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Kartu su raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateikė teismui naujus įrodymus – 2015 m. gruodžio 11 d. skundÄ dėl dokumento suklastojimo ir 2016 m. sausio 5 d. nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Dėl naujų įrodymų priėmimo Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnis).

CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2006; 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2007; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008).

Kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami naujai sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013). Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: Firmos vardo liudijimo kopijÄ ; UAB „Venalis“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties kopijÄ ; UAB „Venalis“ praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti įmonę Juridinių asmenų registre;

TvirtinamÄ jį įraÅ¡Ä ; UAB „Lotidė“ akcininkų sÄ raÅ¡Ä ; pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ , kopijÄ ; pažymos apie iÅ¡dirbtÄ laikÄ ir darbo užmokestį kopijÄ ; 2012 m. gegužės 2 d. Mokėjimo nurodymų kopijas; VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės Medicininės pažymos kopijÄ ; atstovavimo sutartį; kasos kvitÄ ; bankinį pavedimÄ apie sumokėtÄ Å¾yminį mokestį. Apeliantas 2015 m. lapkričio 6 d. bei 2016 m. sausio 27 d. teikdamas naujus paaiÅ¡kinimus ir praÅ¡ymus Lietuvos apeliaciniam teismui, kartu pateikė ir naujus įrodymus, t. y.: 2010 m. spalio 4 d. pakvitavimÄ , kuris patvirtina, jog J.

J. gavo visus UAB „Venalis“ buhalterinius dokumentus, kurie buvo paimti ikiteisminiam tyrimui atlikti; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį; 2012 m. gruodžio 10 d. pinigų priėmimo – perdavimo aktÄ ; Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugsėjo 17 d. raÅ¡tÄ . Apelianto teigimu, naujai pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčijama Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis buvo suklastota, pirmÄ Sutarties lapÄ paimant iÅ¡ UAB „Venalis“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties; taip pat faktÄ , jog 2012 m. gruodžio 26 d.

Pinigų perdavimo – priėmimo aktu pinigai atsakovui buvo perduoti ne pagal akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, bet pagal namo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį; bei kitas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad dėl apelianto, kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų, atsiliepime į apeliacinį skundÄ pasisakė ir ieÅ¡kovas, nurodydamas, jog neprieÅ¡tarauja dėl Å¡ių įrodymų priėmimo ir vertinimo. Tačiau ieÅ¡kovas nesutiko su apelianto po apeliacinio skundo padavimo teismui naujais pateiktais įrodymais, ir prašė jų nepriimti bei nepridėti prie nagrinėjamos bylos.

Teisėjų kolegija, siekdama visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ , atsižvelgdama į tai, kad teismo atsisakymas priimti vėliau pateikiamÄ , bet galintį turėti bylai įrodomosios reikÅ¡mės, įrodymÄ yra nepateisinamas protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013), sprendžia, kad yra pagrindas prijungti prie bylos apelianto ne tik kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus, bet ir 2015 m. lapkričio 6 d. bei 2016 m. sausio 27 d.

Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktus naujus įrodymus. Be to, pažymėtina ir tai, kad 2016 m. vasario 19 d. rašytinius paaiškinimus bei naujus įrodymus pateikė ir pats ieškovas, kuriuos teisėjų kolegija taip pat priima. Teisėjų kolegija nurodo, kad šalys yra susipažinusios su viena kitos teikiamais naujais įrodymais, pateikusios dėl jų savo nuomonę, todėl abiejų šalių naujai pateiktų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme, nepažeis šalių rungimosi principo (CPK 12 str.).Dėl bylos nagrinėjimo ribų Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kadangi byla buvo iÅ¡nagrinėta teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovui ir jo atstovei, nes jiems nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie civilinės bylos nagrinėjimo datÄ bei laikÄ . IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO ir byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimas vyko keturiuose teismo posėdžiuose, kurie vyko 2015 m. balandžio 24 d., 2015 m. gegužės 26 d., 2015 m. birželio 19 d. ir 2015 m. birželio 29 d.

Pažymėtina, kad atsakovas nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, nors apie visus teismo posėdžius žinojo. Pirmuose teismo posėdžiuose dalyvavo atsakovo atstovė, tačiau į 2015 m. birželio 19 d. vykusį teismo posėdį advokatė neatvyko, teisme buvo gautas jos kontoros advokatės L. T. praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ dėl advokatės Z. J. ligos. Nors bylos nagrinėjimas gali bÅ«ti atidėtas dėl svarbių priežasčių, o tokiomis paprastai nelaikomas atstovo neatvykdomas dėl ligos (CPK 1622 str. 1 d.), tačiau teismas bylos nagrinėjimÄ atidėjo 2015 m. birželio 29 d.

Į šį teismo posėdį taip pat neatvyko nei pats atsakovas, nei jo atstovė. Apeliantas teigia, kad jis nežinojo apie 2015 m. birželio 29 d. vyksiantį teismo posėdį, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek atsakovui, tiek jo atstovei apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai. Atsakovui pranešimas išsiųstas jo gyvenamuoju adresu Levandrų g. 2, Klaipėda, kurį, beje, atsakovas yra nurodęs ir apeliaciniame skunde. Apelianto teiginius, kad jis nežinojo apie vyksiantį teismo posėdį, paneigia ir jo paties 2015 m. birželio 29 d. ranka rašytas ir byloje esantis prašymas atidėti teismo posėdį.

Atsakovas prašė atidėti teismo posėdį, nes jo atstovė vis dar serga. Å ių aplinkybių visuma, leidžia teisėjų kolegijai daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantui buvo tinkamai praneÅ¡ta apie bylos nagrinėjimÄ , jis žinojo apie užsitęsusiÄ savo atstovės ligÄ , todėl galėjo pasirÅ«pinti ir kitu advokatu, kuris galėtų jį tinkamai atstovauti teismo posėdyje. PareigÄ tinkamai rÅ«pintis savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis numato CPK 42 straipsnio 5 dalis, kurioje pasakyta, jog Å¡alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, privalo siekti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, praneÅ¡ti teismui apie ketinimÄ nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

Minėtų įrodymų visuma paneigia apelianto teiginius, jog jis nieko nežinojo apie 2015 m. birželio 29 d. vysiantį teismo posėdį, todėl apelianto praÅ¡ymas panaikinti teismo sprendimÄ dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, yra atmestinas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kitų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Taip pat nenustatė ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės bei teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).

Toliau byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties galiojimo Nagrinėjamos bylos atveju sprendžiama dėl UAB „Lotidė“ Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, kurios sudarymÄ reglamentuoja specialusis Akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABÄ®) (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.). Uždarosios akcinės bendrovės akcijos gali bÅ«ti nematerialios arba materialios (ABÄ® 40 str. 8 d.).

Skirtingų rÅ«Å¡ių akcijų specifika lemia jų perleidimo ypatumus. Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių 2012 m. balandžio 2 d. buvo sudaryta UAB „Lotidė“ Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo iÅ¡ atsakovo nupirkti 97,06 procentus nematerialiųjų Bendrovės akcijų. Akcijų perleidimÄ reglamentuoja ABÄ® 46 straipsnis. Kadangi pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė, todėl jos sudarymo ir įvykdymo (dalyko perdavimo pirkėjui) momentas gali nesutapti.

CK 4.49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtÄ ) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Taigi nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra sandoris, o momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas, yra jų perdavimas įgijėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-2013).Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieÅ¡kinį, kadangi jis 2012 m. balandžio 2 d.

Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašė, o ieÅ¡kovo į bylÄ pateikta Sutartis yra suklastota. Apeliantas savo teiginius grindžia tuo, kad Sutartyje nėra nurodyta UAB „Lotidė“ akcijų pardavimo kaina, Sutarties antrame lape nurodyta, jog perduodami visi įmonės buhalteriniai dokumentai nuo 1994 m. iki 2009 m., nors Bendrovė buvo įregistruota tik 1999 m., Sutartyje įraÅ¡yta, kad parduodama 97,06 proc. UAB „Lotidė“ akcijų, nors apeliantui iÅ¡ tikrųjų jų priklausė tik 94,06 proc.

Å ios aplinkybės apelianto nuomone patvirtina, kad pirmas Sutarties lapas yra suklastotas, paimant UAB „Venalis“ 2010 m. sausio 7 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau iÅ¡plėtotÄ ir nuosekliÄ teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009;2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

Atlikusi byloje esančių įrodymų vertinimÄ , teisėjų kolegija nustatė, kad UAB „Lotidė“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 1999 m. birželio 1 d. Tai tarsi patvirtina apelianto teiginius, kad Sutarties antrame lape neteisingai nurodyta, jog perduodami įmonės dokumentai nuo 1994 m. iki 2009 m. negalėjo egzistuoti, kadangi UAB „Lotidė“ 1994 m. dar nebuvo įregistruota Juridinių asmenų registre. Tačiau taip pat matyti, kad 1994 m. nebuvo ir UAB „Venalis“, nes jis, remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, įregistruotas tik 1995 m. gruodžio 29 d.

Be to, iÅ¡ byloje esančio UAB „Lotidė“ akcininkų sÄ raÅ¡o, kuris buvo sudarytas 2012 m. sausio 4 d., matyti, jog aÅ¡tuoni UAB „Lotidė“ akcininkai Å¡ios įmonės akcijų turėjo jau 1994 metais. Å ių aplinkybių visuma paneigia apelianto teiginius, jog Akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti perduodami įmonės dokumentai nuo 1994 m. iki 2009 metų negalėjo bÅ«ti UAB „Lotidė“ buhalteriniai dokumentai. Juolab, kad įrodinėjama tik duomenimis iÅ¡ Juridinių asmenų registro, o ne įrodymais, kuriais remiantis buvo ankstesnis juridinių asmenų registravimas, t. y. 1994 metais galiojusias juridinių asmenų registravimÄ reglamentuojančias teisės normas.

Taip pat nepagrįstu laikytinas ir apelianto argumentas, kad 2012 m. balandžio 2 d. UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo - pardavimo sutarties pirmas lapas buvo paimtas iÅ¡ UAB „Venalis“ 2010 m. sausio 7 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties. Šį apelianto teiginį paneigia akivaizdus faktas, kad UAB „Venalis“ Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis abiejuose lapuose buvo pasiraÅ¡yta apelianto ir pirkėjo K. Ū.. Tai dar kartÄ patvirtina faktÄ , jog 2012 m. balandžio 2 d. UAB „Lotidė“ Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo klastojama, pirmajam jos lapui, paimant UAB „Venalis“ 2010 m. sausio 7 d.

Akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Apeliantas taip pat nurodė, kad Sutartyje neteisingai nurodytas parduodamų akcijų skaičius (97,06 proc.), nors iÅ¡ UAB „Lotidė“ akcininkų sÄ raÅ¡o matyti, jog apeliantui iÅ¡ tikrųjų priklauso 94,06 proc. UAB „Lotidė“ akcijų. CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės: kiekviena sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai; pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu; jeigu Å¡alių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys; visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sÄ lygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sÄ vokų, joms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalykÄ , reikÅ¡mė; kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai; visais atvejais sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai; taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010). Aiškindamas sutarties turinį, teismas taiko CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas taisykles, atsižvelgdamas į visas konkrečioje byloje nustatytas ir šioje teisės normoje nurodytas aplinkybes.

TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja sutarties aiÅ¡kinimo tikslas – nustatyti bendrus sutarties Å¡alių ketinimus, jų consensus ad idem, o ne tik vienai Å¡alių priimtinÄ sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinimo variantÄ . Todėl nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad ginčijamÄ sutartį parengė pats apeliantas, pažymi, kad Sutartyje nurodytų akcijų skaičiaus neatitikimas su apelianto realiai turėtų akcijų skaičiumi, rodo paties atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ arba suklydimÄ , tačiau Å¡is neatitikimas negali bÅ«ti aiÅ¡kinimas ieÅ¡kovo nenaudai, o juolab tai neleidžia daryti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovas buvo nesÄ Å¾iningas.

FaktÄ , kad Sutartis yra suklastota, apelianto nuomone patvirtina ir aplinkybė, jog Sutartyje nėra nurodyta Akcijų pirkimo – pardavimo kaina, o tik pažymėta, jog mokama suma yra „šimtai tÅ«kstančių litų“. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, kad CK 6.305 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vertybinių popierių, valiutinių vertybių pirkimui–pardavimui taikomos Å¡io skyriaus normos, jeigu kiti įstatymai nenustato specialių jų pirkimo–pardavimo taisyklių.

IÅ¡ CK 6.313 straipsnio nuostatų akivaizdu, kad sutarties kaina nėra esminė sutarties sÄ lyga, taigi jos nenurodymas sutartyje, neturi jokios įtakos sutarties galiojimui. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino fakto, jog Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis yra suklastota, tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi byloje esančius įrodymus ir atsižvelgdama į nustatytus faktus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė sprendimÄ pagal savo vidinį įsitikinimÄ , tačiau tai neleidžia daryti iÅ¡vados, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, kurioms leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog 2012 m. balandžio 2 d. tarp ginčo Å¡alių sudaryta UAB „Lotidė“ Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis buvo suklastota. Dėl įgytų akcijų registravimo tvarkos Akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnio 2 – 4 dalyse nustatyta, kad nematerialių akcijų pirkimo – pardavimo sutarties forma turi bÅ«ti raÅ¡ytinė. Nematerialios akcijos neturi materialios iÅ¡raiÅ¡kos, todėl negali bÅ«ti fiziÅ¡kai perduotos įgijėjui.

Å alys ginčo Sutarties 4 straipsnyje susitarė, kad pirkėjas (ieÅ¡kovas) įgyja nuosavybės teisę į perkamas akcijas ir taip pat įgyja Bendrovės įstatuose bei Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme numatytas akcininko teises Akcijų perdavimo dienÄ . Nuo Å¡ios dienos pardavėjas (atsakovas) praranda visas savo, kaip Bendrovės akcininko, teises. Kadangi Sutarties 3 straipsnyje Å¡alys nurodė, kad akcijos bus iÅ¡perkamos per tam tikrÄ laikotarpį, akivaizdu, kad ieÅ¡kovui sumokėjus visÄ Sutarties kainÄ , remiantis CK 1.101 straipsnio 10 dalimi ir ABÄ® 46 straipsnio 2 dalimi nematerialios akcijos turėjo bÅ«ti perleidžiamos atitinkamais įraÅ¡ais vertybinių popierių sÄ skaitose.

Tik po įrašų atlikimo vertybinių popierių sÄ skaitose, bÅ«tų galima konstatuoti, kad atsakovas perdavė ieÅ¡kovui nupirktas Bendrovės akcijas, o ieÅ¡kovui kilo pareiga kreiptis dėl akcijų įregistravimo naujajam akcininkui. Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 patvirtintose Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialiųjų akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sÄ skaitų tvarkymo ir materialiųjų akcijų savininkų registravimo uždarosiose bendrovėse taisyklėse nustatyta, kad bendrovė tvarko akcijų apskaitÄ .

Apskaitos tvarkytojas privalo atidaryti asmenines vertybinių popierių sÄ skaitas kiekvienam akcininkui ir nematerialiųjų akcijų perleidimÄ fiksuoti dviejose korespondentinėse sÄ skaitose: asmens, įsigijusio akcijų, sÄ skaitoje – akcijų įsigijimÄ , o asmens, perleidusio akcijas, sÄ skaitoje – akcijų perleidimÄ (Taisyklių 3, 5 punktai). Apie nematerialiųjų akcijų perleidimÄ apskaitos tvarkytojÄ informuoja akcijas įsigijęs ir perleidęs asmuo, pateikdamas sutartį. Akcijų apskaitos tvarkytojas, gavęs Å¡iuos dokumentus, privalo nedelsiant padaryti atitinkamus įraÅ¡us akcijų apskaitos dokumentuose ir per dvi darbo dienas nuo įraÅ¡o padarymo iÅ¡duoti akcininkų sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä (Taisyklių 10, 14, 17 punktai).

Taigi, Å¡ių aplinkybių visuma rodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog tik ieÅ¡kovui buvo kilusi pareiga kreiptis į Bendrovės apskaitos tvarkytojÄ ar įmonės direktorę ir praneÅ¡ti apie perleistas akcijas. Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad akcijos buvo perkamos, atliekant kelis mokėjimus (tai patvirtina 2012 m. gruodžio 26 d. Pinigų perdavimo priėmimo aktas), ieÅ¡kovui sumokėjus visÄ sutartÄ akcijų kainÄ ir Å¡alims pasiraÅ¡ius 2012 m. gruodžio 26 d. Pinigų perdavimo priėmimo aktÄ , bÅ«tent atsakovui kilo pareiga pagal Å¡alių sudarytÄ Sutartį įregistruoti ieÅ¡kovÄ perkamų akcijų savininku (Sutarties 5 straipsnis).

Todėl nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad dėl ieÅ¡kovo kaltės nupirktos akcijos buvo įregistruotos. Dėl 2012 m. gruodžio 26 d. Pinigų priėmimo – perdavimo akto vertinimo Nors apeliantas teigia, kad 2012 m. gegužės 2 d. ieÅ¡kovo bankiniai pavedimai (33 500 Lt suma A. P., 15 000 Lt suma A. Z.) buvo atlikti už 2013 m. sausio 3 d. ieÅ¡kovo iÅ¡ atsakovo įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo Å¡iuos apelianto teiginius laikyti pagrįstais. 2012 m. balandžio 2 d.

Akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje Å¡alys buvo numačiusios, kad ieÅ¡kovas už perkamas akcijas galės mokėti grynaisiais arba pavedimu. Mokėjimo pavedimas pagal Å¡iÄ sutartį bus laikomas tinkamai įvykdytas nuo tos datos, kuri nurodyta banko atžymoje ant pirkėjo mokėjimo pavedimo, o už akcijas mokant grynaisiais pinigais, apmokėjimas bus laikomas įvykdytu, kai bus pasiraÅ¡yta įmonės priėmimo – perdavimo sutartis (2012 m. balandžio 2 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties 2 straipsnio 3 dalis).

Taigi, Akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje buvo numatyta, kad ieÅ¡kovas mokėjimus gali atlikti ne iÅ¡ karto, todėl ieÅ¡kovui pinigų dalį už akcijas sumokėjus grynaisiais, o kitai daliai atlikus bankinius pavedimus, tarp Å¡alių 2012 m. gruodžio 26 d. buvo pasiraÅ¡ytas Pinigų perdavimo – priėmimo aktas, kurį pasirašė abi Å¡alys. Å iame akte aiÅ¡kiai nurodyta, kad 205 063,29 Lt sumÄ atsakovas gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo pagal Akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Apelianto argumentai, kad jis manė, jog pasiraÅ¡o Pinigų perdavimo - priėmimo aktÄ už ieÅ¡kovui parduodamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , yra nepagrįsti, kadangi nekilnojamojo turto sutartis tarp Å¡alių buvo sudaryta tik vėliau, t. y. 2013 m. sausio 3 d., o UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta dar 2012 m. balandžio 2 d., pagal kuriÄ ir buvo numatytas dalinis mokėjimas.

Naujai į bylÄ atsakovo pateikto 2012 m. gruodžio 10 d. Pinigų priėmimo – perdavimo akto teisėjų kolegija nelaiko paneigiančiu prieÅ¡ tai iÅ¡dėstytas aplinkybes, kadangi Å¡is aktas nėra pasiraÅ¡ytas abiejų Å¡alių, jame nurodyta suma yra mažesnė, nei 2012 m. gruodžio 26 d. akte, be to, jis suraÅ¡ytas anksčiau - 2012 m. gruodžio 10 d. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieÅ¡kinį pagrįstai vadovavosi 2012 m. gruodžio 26 d.

Pinigų priėmimo – perdavimo aktu, kadangi apelianto naujai pateiktas 2012 m. gruodžio 10 d. Pinigų priėmimo – perdavimo aktas nepaneigia vėlesnio, t. y. 2012 m. gruodžio 26 d. Pinigų priėmimo – perdavimo akto pagrįstumo. Dėl palÅ«kanų priteisimo Iki bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos skolininkui gali bÅ«ti skaičiuojamos (jo praÅ¡ymu priteisiamos) kompensacinės palÅ«kanos už naudojimÄ si kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iÅ¡kėlus bylÄ â€“ procesinės palÅ«kanos (CK 6.37, 6.210 str.).

Ieškovas ieškinyje prašė priteisti jam 5 939,04 Eur palūkanų, kurios susidarė nuo paskutinės jo piniginės įmokos atsakovui 2012 m. gruodžio 20 d. ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismui tenkinus ieškinį, buvo tenkintas ir palūkanų priteisimas. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, teisėjų kolegija neturi pagrindo naikinti ar keisti ieškovui priteistų 5 939,04 Eur dydžio kompensacinių palūkanų bei 5 procentų dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. vasario 26 d.) nuo priteistos sumos (65 329,47 Eur) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl apelianto procesinių praÅ¡ymų Apeliantas 2015 m. lapkričio 6 d. ir 2016 m. sausio 27 d. teismui pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose prašė teismo įpareigoti prokuratÅ«rÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties autentiÅ¡kumo ir 2012 m. gegužės 2 d. praÅ¡ymo tikroviÅ¡kumo nustatymo ekspertizės bÅ«du bei iÅ¡reikalauti iÅ¡ Klaipėdos apskrities VMI mokestinio tyrimo iÅ¡vadÄ A. L. atžvilgiu. Apeliantas nurodė, kad gavus duomenis iÅ¡ VMI apie ieÅ¡kovo finansinę padėtį, bÅ«tų priimtas teisingas sprendimas, nes tuomet bÅ«tų galima nustatyti, ar ieÅ¡kovas galėjo pagal savo finansines pajamas beveik tuo pačiu metu iÅ¡ atsakovo įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ bei UAB „Lotidė“ akcijas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla yra nagrinėjama pagal Å¡alių pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, Å¡alys turi įstatymo nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Apeliantas nepagrįstai įrodymų rinkimo naÅ¡tÄ siekia perkelti apeliacinės instancijos teismui, kadangi bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas nedalyvavo teismo posėdyje ir nesirÅ«pino reikiamų įrodymų pateikimu.

Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, VMI duomenys apie ieÅ¡kovo finansinę padėtį, kad ir kokia ji bÅ«tų, nepaneigtų kitų byloje esančių įrodymų, kuriais remiantis teisėjų kolegija atmetė atsakovo apeliacinį skundÄ . Netenkintinas ir apelianto praÅ¡ymas kreiptis į prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, siekiant nustatyti, ar nebuvo suklastota Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis bei 2012 m. gegužės 2 d. praÅ¡ymas. IÅ¡ byloje esančių duomenų bei ieÅ¡kovo 2016 m. vasario 19 d. pateiktų įrodymų nustatyta, kad jau buvo kreiptasi į prokuratÅ«rÄ dėl Sutarties ir 2012 m. gegužės 2 d. praÅ¡ymo suklastojimo, tačiau Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 4-AT-408-149/15, pagal J.

J. pareiÅ¡kimÄ dėl sukčiavimo, dokumento klastojimo, nes nenustatė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šį prokuratÅ«ros nutarimÄ apeliantas skundė teismui, tačiau tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, tiek Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi J. J. skundus atmetė. Minėtuose teismų nutarimuose buvo nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ ir nustatęs, kad kurios nors Å¡alių veiksmuose iÅ¡ tikrųjų gali bÅ«ti nusikalstamos veikos požymių, informuoja apie tai prokurorÄ .

Teisėjų kolegija, vertindama Akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, nenustatė jos klastojimo požymių, taip pat nelaikė, jog suklastota yra ir 2012 m. gegužės 2 d. praÅ¡ymas. Atsižvelgiant į tai, kad dokumentų klastojimo požymių nagrinėjamoje byloje nenustatyta bei įvertinus tai, kad dėl Å¡ių dokumentų jau buvo kreiptasi į prokuratÅ«rÄ , teisėjų kolegija atmeta apelianto praÅ¡ymus pakartotinai kreiptis į prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl tų pačių minėtų dokumentų.

Dėl baudos apeliantui paskyrimo CPK 95 str. 1 d. numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius. Pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiÅ¡kia teisės pažeidimÄ , galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 str., taikymÄ , t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali bÅ«ti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas.

Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiÅ¡kia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sÄ lygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesÄ Å¾iningas elgesys, negali bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). Nagrinėjamu atveju, apeliantui papraÅ¡ius teismo pakartotinai kreiptis į prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, siekiant nustatyti, ar nebuvo suklastota UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis bei 2012 m. gegužės 2 d. praÅ¡ymas, ieÅ¡kovas paprašė apeliacinės instancijos teismo spręsti baudos dėl piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis, paskyrimo klausimÄ .

Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais ieÅ¡kovo argumentais, kadangi apelianto pakartotinis procesinis praÅ¡ymas kreiptis į prokuratÅ«rÄ , negali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu jo procesinėmis teisėmis. Kolegijai nenustačius pagrindo konstatuoti, kad apeliantas atliko veiksmus, kuriuos galima bÅ«ti kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimÄ savo procesinėmis teisėmis, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl baudos apeliantui paskyrimo nėra tenkintinas (CPK 95 str. 1 d.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos iÅ¡laidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalyje inter alia – iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, kurių galimus maksimalius dydžius nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 2 d.). Apeliantas pateikė teismui praÅ¡ymÄ priteisti jam 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ . Kadangi apelianto skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas, teisėjų kolegija netenkina ir apelianto praÅ¡ymo priteisti jam 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).

Apeliantas už apeliacinį skundÄ turėjo sumokėti 1305 Eur žyminio mokesčio. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantas už apeliacinį skundÄ sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio, o likusios 1 264 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi apeliantui buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto skundas nėra tenkintinas, yra pagrindas 1 264 Eur atidėto žyminio mokesčio dalį priteisti valstybei (CPK 93 str. 1 d.).

IeÅ¡kovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ priteisti jam 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme ir pateikė teismui minėtas iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktÄ už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Remiantis statistikos departamento pateikta informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. pirmÄ jį ketvirtį (atsiliepimas į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ytas 2015 m. rugsėjo 18 d.) sudarė 699,80 Eur, todėl maksimali priteistina suma už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ negali virÅ¡yti 909,74 Eur. Kadangi ieÅ¡kovo praÅ¡oma suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, Å¡is jo praÅ¡ymas yra tenkintinas ir iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovui priteistina 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 str., 98 str.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo, faktų nustatymo ir vertinimo aspektais skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , konstatuoja, kad naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovo J. J. skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, n u t a r i a :

             Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Priteisti iÅ¡ atsakovo J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.              Priteisti iÅ¡ atsakovo J. J. Lietuvos valstybei 1 264 Eur (tÅ«kstantį du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis eurus) žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundÄ .

Teisėjai                                                                                                        Virginija Čekanauskaitė Danguolė Martinavičienė                                                                                                                      Egidijus Žironas